Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 250
STENOGRAMA
2023 m. kovo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, toli neatidėdami, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Galime užsiregistruoti, jeigu norite. Kviečiu susėsti. Džiugu, kad taip gausiai susirinkome, registracija bus beveik pilna, bus sėkminga. Ji visada būna sėkminga, bet ne visada gražiai atrodo.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
14.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2537(2) (pateikimo tęsinys)
Galime pradėti nuo klausimo, dėl kurio buvo padaryta pertrauka. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2537(2).
Matau, kad yra kolegų prie šoninio mikrofono. Pirmas buvo gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašom. (Triukšmas salėje) Aš atidžiai stebėjau. Gerbiami kolegos, labai atidžiai stebėjau visą šį reikalą. A. Vyšniauskas jau kurį laiką stovėjo prie šoninio mikrofono. Prašom, įjungtas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti dėl šio klausimo pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Jūs norite pusvalandžio pertraukos dėl šio klausimo svarstymo frakcijos vardu? R. Tamašunienė – taip pat per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Stovėjau prie mikrofono pirmoji, dar nebuvo atėjęs Andrius, todėl prašom mano pasiūlymą pirmą. Mano pasiūlymas frakcijos vardu – pertrauka iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet aš tikrai mačiau, kad A. Vyšniauskas buvo anksčiau prie šoninio mikrofono, stovėjo jau kurį laiką, tiesą sakant. Galima pažiūrėti vaizdo įrašą, jeigu kam netinka. Galite ir Etikos ir procedūrų komisijai mane apskųsti, bet man tikrai taip atrodo. Nepykite. Dar A. Gedvilas nori per centrinį mikrofoną.
A. GEDVILAS (MSNG). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų Andrius blaškėsi čia tarp tų… tame praėjime, tačiau kai jūs paskelbėte vakarinį posėdį, pirma priėjo gerbiama Rita. Prašom peržiūrėti vaizdo įrašą, įsitikinti ir pakeisti savo sprendimą. (Balsas salėje) Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, aš tikrai įsitikinsiu. Gerbiamas K. Mažeika per šoninį mikrofoną.
K. MAŽEIKA (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, nesinorėtų, kad pasikartotų ta situacija, kokia buvo dėl kanapių dekriminalizavimo, kai dabar aiškinasi Etikos ir procedūrų komisija ir reikia grįžti prie to paties sprendimo. Bet kuriuo atveju, ar tai bus pusės valandos, ar iki kito posėdžio, jūs gal padarykite techninę 5 minučių pertraukėlę, pats atsisukite tą vaizdo peržiūrą, kad procedūra nebūtų sustabdyta ir nebūtų priimtas klaidingas sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar A. Vyšniauskas. Gal jis prisimena, kaip jis priėjo prie mikrofono, patikslins. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš, Andrius Vyšniauskas, savo laisva valia, prasidedant posėdžiui, kai kalbą sakė gerbiamas N. Statkus, jau čia stovėjau, siekdamas pakalbėti per šį mikrofoną. Stovėjau. Nesiblaškiau. Stovėjau. Taip, Rita labai greitai pašoko. Tai suklaidino, man atrodo, Seimą. Bet aš savo laisva valia čia jau stovėjau ir nesiblaškiau.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, buvo frakcijos vardu prašymas dėl pusės valandos pertraukos. Kaip suprantu, reikia balsuoti, nes bendro sutarimo čia gali nebūti. Balsuojame dėl pusvalandžio pertraukos. Prašom.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 54, prieš – 44, susilaikė 9. Taigi pertrauka iki kito posėdžio. Dabar… (Šurmulys salėje) Atsiprašau, suklydau, nes atidžiai žiūrėjau į balsų pasiskirstymą, pusės valandos pertrauka, dėl to balsavome.
S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Aš noriu pasiūlyti gerbiamam posėdžio pirmininkui. Technologijos žengia į priekį, jos atėjo į krepšinį, į futbolą. Gal ir mes turėtume jau pribręsti tą skubaus vaizdo peržiūrėjimo sistemą įdiegti Seime ir būtų mažiau ginčų. (Triukšmas salėje) Vara!
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Nagienė per centrinį mikrofoną. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). L. Nagienė ne taip pabalsavo, atsiprašau. (Balsas salėje) Perbalsuojame iš naujo, tikrai, aš bėgau…
PIRMININKAS. Čia nereikia perbalsuoti, užtenka balsų dėl pertraukos. (Balsai salėje) Dėl pertraukos užtenka balsų.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne, perbalsuojame.
PIRMININKAS. Užtenka dėl pertraukos balsų bet kokiu atveju. Dėkui. Pusės valandos pertrauka. Viskas, gerbiami kolegos.
14.18 val.
Kelių transporto kodekso 81, 11, 16, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2183(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Kelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2183(2). Pranešėjas – gerbiamas K. Starkevičius. Ekonomikos komiteto išvada. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas išnagrinėjo praėjusią savaitę, praėjusį trečiadienį, šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dalyvauti diskusijoje yra užsirašęs gerbiamas G. Paluckas. Kviečiu diskutuoti šiuo klausimu. Prašom į tribūną.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, šio kodekso arba šio įstatymo pataisas, kaip žinome, inicijavo teismo sprendimai. Jais ir buvo pagrįsta iniciatyva keisti egzistuojančią ir galiojančią sistemą. Priminsiu, pati tarpmiestinio susisiekimo sistema yra gera tuo, kad ji yra nepriklausoma. Tai yra pati save finansuoja, tiek komercinius maršrutus, tiek vadinamuosius socialinius.
Kolegos, čia yra labai svarbus momentas. Visą šį procesą, kai buvo derinamos įvairios nuostatos, tiek ministerijos siūlymai, tiek rinkos dalyvių siūlymai, buvo siekiama vieno pagrindinio tikslo, kad paslaugos kokybė ir prieinamumas nesumažėtų, o sistema neskiltų į komerciškai, sakykime taip, konkurencingą, kai dėl kai kurių maršrutų vežėjai konkuruoja ir socialiai išlaikomus iš biudžeto maršrutus. Tai aš tikrai, kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, šį kodeksą, tačiau taip pat nepamiršti stebėti jo taikymo tam, kad įsitikintume – nepadarėme klaidų ir sistema neskyla, dar kartą kartoju, į komerciškai patrauklius maršrutus ir iš biudžeto išlaikomus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat diskutuoti užsirašęs gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų po šio pakeitimo, atrodo, neturėtų kas nors bloga įvykti, bet visą laiką būna, kad teoriškai arklys, praktiškai nesikelia. Kokia situacija yra dabar? Didieji vežėjai labai mėgsta pasiimti maršrutus, kurie yra pelningi. Na, žinoma, pelningus maršrutus susirinkai, o viskas, kas nepelninga, tegul pasilieka savivaldybėms. Ir atsitinka netgi tokių situacijų, mūsų rajone jau buvo taip atsitikę, buvo maršrutas, kai nuo Joniškio rajono Akmenės rajono link tokį ratą padarydavo ir atvažiuodavo. Tada vežėjai pažiūrėjo, kad mažai pelno, numetė tą maršrutą, o žmonėms nebeliko netgi su kuo važiuoti. Tada, žinoma, akys į savivaldą: miela savivalda, darykite ką nors, atkurkite tokį maršrutą, nes žmonėms nebėra kaip iš Žagarės patekti į Naująją Akmenę. Ir buvo numesta savivaldai.
Ar šiame įstatyme yra sutvarkyti tie dalykai, kad neatsitiktų vėl tas pat? Na, tikrai netikiu, kad jie yra sutvarkyti. Ir kas tada užsiims ta kontrole, kai vėl bus tas pat – pelninguosius maršrutus susirinks vieni, o nepelningi liks savivaldybėms ir vėl dalis žmonių liks be susisiekimo. Tai toks vaizdas, po šio įstatymo priėmimo tai ir gali atsitikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigta. Gerbiama pranešėja, kviečiame tada. Dėl pasiūlymų reikėtų apsispręsti. Dabar nematau. K. Starkevičius buvo, matau, lyg ir yra salėje. Ar nėra? Tada gal apsispręsime dėl… (Balsai salėje) Tik klausimas, ar čia reikės balsuoti, ar ne dėl tų pasiūlymų. Gal jaučiate ir komiteto pirmininkas galėtų pakomentuoti? Jeigu reikės balsuoti, tai mes tik balsavimo lange galime tada darbą dirbti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, komitete yra pritarta bendru sutarimu. Dabar, kaip matome, negirdėjome kokių nors esminių siūlymų. Aš tik noriu reaguoti į V. Ažuolo. Yra pereinamasis laikotarpis ir savivaldybių, kaip patys žinote, tuo laikotarpiu, kai buvo pandemija, dalis maršrutų buvo nutraukta. Dabar, manau, bus proga ir pereinamasis laikotarpis, ko nebuvo įstatyme, 18, taigi tikrai atsižvelgėme į savivaldybes, Savivaldybių asociacija taip pat yra pritarusi mūsų komitete.
Aš norėčiau skubos tvarkos paprašyti, kad mes galėtume kitame posėdyje jau priimti, nes jis tikrai reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiamas komiteto pirmininke, vis tiek matau, kad yra komiteto sprendimai nepritarti. Čia yra J. Razmos siūlymai, bet jo nėra salėje. Jeigu jis būtų salėje ir jis sutiktų su tuo, matyt, mes galėtume greitai išspręsti, bet dabar, bijau, mes turėsime kelti į balsavimo langą. Tai dabar, deja, šio klausimo nebegalime svarstyti. Dėkoju, nes jis negali pasakyti, kad jis su tuo sutinka, o aš negaliu prisiimti tokios atsakomybės už jį kaip nors nuspręsti.
14.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Antano Smetonos ir Sofijos Smetonienės metais“ projektas Nr. XIVP-1715(2) (svarstymas)
Tada 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Antano Smetonos ir Sofijos Smetonienės metais“ projektas Nr. XIVP-1715(2). Tada būtų gerai, kad Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas perskaitytų išvadą. (Balsai salėje) Vėliau – komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, čia istorija yra tokia, kad gruodžio mėnesį komitetas svarstė du pasiūlymus dėl šių metų. Vienas siūlymas buvo Seimo nario A. Syso – išbraukti apskritai A. Smetonos metus, jam nebuvo pritarta. Buvo pritarta bendru sutarimu vietoj A. Smetonos įrašyti A. Smetonos ir S. Smetonienės metus. Tuomet po to buvo gautas Seimo narės P. Kuzmickienės siūlymas vietoj A. Smetonos ir S. Smetonienės įrašyti diplomatų Lozoraičių metus, tačiau komitete svarstant šitą klausimą tam siūlymui paremti pritrūko balsų ir 6 balsais prieš 5 buvo paliktas ankstesnis sprendimas, tai yra šalia NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės metų palikti A. Smetonos ir S. Smetonienės metus. Kaip sakiau, 6 buvo už, 5 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dabar gerbiamą P. Kuzmickienę prašau į tribūną. Jūsų komisijos išvada. Prašau. Tuoj rasime dokumentus, viskas gerai.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad komisija iš esmės nusprendė pritarti šiam Seimo nutarimui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui šį klausimą svarstyti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Vėl gerbiamas G. Paluckas buvo užsirašęs diskutuoti, bet kažkaip aš jo nematau. Tada gerbiamas V. Rakutis kviečiamas į tribūną. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime, ir Švietimo ir mokslo komiteto balsavimai, ir mūsų salėje išsakyti abejojimai reikalauja tam tikro komentaro, kaip čia su tais metais ir kaip yra su A. Smetona. Yra tokia istorijos problema, kad žmonės jau būna nugyvenę savo gyvenimą ir tame gyvenime yra tokių vietų, kuriomis žmogus linkęs didžiuotis, ir galbūt tokių dalykų, kurių, jam atrodytų, galėjo ir nebūti. Kai vertinamos istorinės asmenybės, taip iš tikrųjų ir atsitinka, kad reikia pasverti šituos dalykus, nes ignoruoti negalima, nutylėti irgi negalima. Yra įvairių dalykų. Bet ar yra žmonių, kurie yra šventieji?
Štai dažnai mes kalbame apie generolą maršalą Manerheimą – apie jį vien teigiami atsiliepimai. Paieškojus jo biografijoje galima rasti labai įdomių dalykų, ypač Suomijos pilietinio karo metu – 1917 metais. Yra daugybė šeimų šiandien Suomijoje, kurios labai nukentėjo to karo metu, ypač pralaimėjusių, ir dėl koncentracijos stovyklų, ir visokių kitų dalykų.
Mes kartais norime būti labai šventi ir norime, kad tie mūsų istoriniai žmonės būtų tokie krištoliniai. Norime, kad generolai būtų nieko nenušovę. Ir dar turime visokių tarpusavyje prieštaraujančių dalykų. Taip nebūna.
Jeigu mes kalbame apie A. Smetoną, tai turime ne tik žiūrėti, kaip ten buvo 1940 metais, taip ar anaip, o kaip buvo 1939 metais, o kaip buvo 1938 metais. Bet už ką mes tą žmogų gerbiame? Už tai, kad šitas žmogus labai sunkiomis sąlygomis 1917–1920 metais išvedė mūsų valstybę į nepriklausomybę. Taip, jis nebuvo vienas, taip, buvo Lietuvos Taryba, taip, buvo J. Basanavičius, kuris vadovavo Vasario 16-osios posėdžiui, bet visi žinojo, kas buvo tas vairininkas, kuris išvairavo per labai sudėtingą laikotarpį nuo visiškai vokiečių kurtos Lietuvos iki nepriklausomos valstybės. Štai šitas žmogus yra tas, kuris visą laiką buvo autoritetas ir toje mūsų valstybėje, kuri gyveno 1918–1940 metais. Tas pasakymas A. Smetonos laikai – tai yra mūsų tapatybės dalis, nes jeigu mums A. Smetonos laikai nebrangūs, kažin kaip tada atrodo Vasario 16-osios idėja ir 1990 metai. Todėl aš manau, kad šitie metai nėra skirti tam, kad mes pasakytume, kad viskas gerai A. Smetonos gyvenime. Aš nemanau, kad pasaulyje yra bent vienas žmogus, kuris taip gali pasakyti, visi mes turime sunkių laikotarpių. Bet jeigu mes sakysime, kad neverta skelbti jo vardo metų, mes greičiausiai pasakysime, kad ir vadinamoji smetoninė Lietuva buvo nevykusi valstybė.
Jeigu man kas nors 1989–1990 metais būtų pasakęs, kad ta valstybė buvo nevykusi, tai būtų jam blogai pasibaigę. Remdamiesi šitos valstybės gerąja istorija mes kūrėme 1990 metų Lietuvą, nes tai buvo valstybė padori, tai buvo valstybė, gerbianti žmogų, tai buvo valstybė, susijusi su mūsų lietuvių tautos atgimimu, todėl siūlau palaikyti A. Smetonos ir jo žmonos metus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, sulaukė palaikymo pasisakymas. Gerbiami kolegos, ar atsirado salėje G. Paluckas? (Balsas salėje: „Nėra, nėra, pabėgo.“) Jeigu pabėgo, tada mes irgi negalime svarstyti pasiūlymų, nes aš mačiau, kad yra įvairių Seimo narių, ir iš pozicijos, ir iš opozicijos, ir turbūt bus reikalaujama balsuoti. Tada mes apsispręsime per numatytą balsavimo laiką.
14.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2535(2) (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2535(2). Kviečiu gerbiamą komisijos pirmininką A. Vinkų į tribūną. Prašom atlikti pateikimą.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, Seimas, minėdamas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ąsias metines, 2020 m. gruodžio 22 d. įsteigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą. Apdovanojimu siekiama pagerbti iškilią Steigiamojo Seimo Pirmininko, ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybę. Šis aukščiausias Seimo apdovanojimas skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą.
Pagal Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatyme nustatytą terminą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vasario 20 d. fiziniai ir juridiniai asmenys teikia Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijai siūlymus dėl kandidatų. Buvo gauti dokumentai, veiklos aprašymai, rekomendacijos ir panašiai dėl septynių kandidatų. Vadovaujantis minėto įstatymo 6 straipsniu kiekvienais kalendoriniais metais skiriami ne daugiau kaip du apdovanojimai. Šių metų kovo 10 dieną komisijos posėdyje dalyvavo (kvorumas buvo) šeši iš devynių komisijos narių, jo metu nuspręsta teikti Seimui du kandidatus. Komisijos posėdžio metu vyko slaptas balsavimas dėl visų septynių komisijai pateiktų kandidatų.
Man didelė garbė pristatyti Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektą, kuriame siūloma Aleksandro Stulginskio žvaigžde apdovanoti garbingas ir iškilias asmenybes: Č. Juršėną, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, buvusį Seimo Pirmininką, dabartinės Seimo Pirmininkės padėjėją visuomeniniais pagrindais, ir R. Stefančuką, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininką. Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui R. Stefančukui būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių žmonių didžiules pastangas ir nuopelnus. Nuoširdžiai tikiu, kad šis Seimo apdovanojimas žadins kiekvieno žmogaus širdyje pagarbos ir atsakomybės jausmus – didžiuotis Lietuvos istorija, branginti laisvę, kovoti už demokratines vertybes, dirbti tėvynės labui. (Ir dar labiau didžiuotumės, jeigu gerbiami mano kolegos, dabar sėdintys salėje, čiut čiut tyliau kalbėtų.) Nuoširdžiai dėkoju komisijos nariams už atsakingą ir nuoširdų darbą. Taip pat dėkoju Seimui už man suteiktą didžiulę atsakomybę ir garbę dirbti komisijoje.
Apie kandidatus. Č. Juršėnas dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vedė laidas apie pasaulio politinius įvykius, jose pateikdavo drąsias ir tuomet neįprastas įžvalgas. Signataras Č. Juršėnas – 1992 metais Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas, aktyviai dalyvavo rengiant Aukščiausiosios Tarybos reglamentą, kartu su kitais deputatais tuo metu gavo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo padėką. 1993–1996 ir 2008 metais – Seimo Pirmininkas, 1992–1993 metais ir 2004 metais – laikinasis Seimo Pirmininkas, ėjo Pirmininko pavaduotojo ir Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas. Keturis kartus tęsė darbą opozicijoje. Vadovavo Seimo statuto parengimui ir priėmimui, trijų redakcinių kolegijų, rengusių Pirmojo ir Antrojo Lietuvos Respublikos Seimo narių biografinius žodynus, pirmininkas. Aktyviai dalyvavo rengiant leidinį „Parlamentarizmas Lietuvoje“. Kaip „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ mokslinės redakcinės tarybos narys rūpinosi tinkamu parlamentarizmo, taip pat ir lietuviškojo, atspindėjimu daugiatomėje enciklopedijoje.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas vedė Lietuvos parlamentą demokratijos keliu, rengė įstatymus, taip pat Seimo statutą, kuris nustatė demokratiško parlamento darbo taisykles. Č. Juršėnas, būdamas Seimo Pirmininku ir eidamas kitas pareigas Seime, visuomet atsižvelgdavo į mažumos teises, gerbdavo oponentus, suteikdamas jiems galimybę pateikti savo nuomonę. Jaunajai Lietuvos demokratijai tai buvo labai svarbu. Šias bendravimo taisykles Č. Juršėnas skleidė visoje Lietuvoje, susitikdamas su žmonėmis ir su jais betarpiškai bendraudamas. Nepaisant to, kad oponentai ne visuomet būdavo geranoriški, Č. Juršėnas niekada neprarado tikėjimo tolerancija ir demokratija. Buvo ir tebėra parlamentinės demokratijos šalininkas ir puoselėtojas.
Č. Juršėnas yra knygų apie Seimo veiklą ir parlamentarizmą Lietuvoje redakcinių komisijų narys ir bendraautoris, visuomeniniais pagrindais vykdantis Seimo Pirmininko padėjėjo pareigas. Č. Juršėno nuopelnai stiprinant demokratiją ir parlamentarizmą buvo įvertinti Vytauto Didžiojo ordino Didžiojo kryžiaus apdovanojimu, Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinu ir kitais Lietuvos bei užsienio valstybių apdovanojimais.
Baigdamas norėčiau pateikti informaciją apie Č. Juršėną, pacituoti Vienos psichologo V. Franklio žodžius iš knygos „Žmogus ieško prasmės“, žodžius, kurie maksimaliai tinka ir Č. Juršėnui. „Man rūpi ne auginti papūgas arba globoti jas, kurios tiesiog iš naujo atkartotų savo mokytojo žodžius, o perduoti deglą nepriklausomiems ir išradingiems novatoriams ir kūrybingiems protams.“ Tuo ir baigiu Č. Juršėno pristatymą.
R. Stefančukas, eidamas Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pareigas, kartu su visa ukrainiečių tauta gina laisvę ir demokratines vertybes, yra vienas iš svarbiausių Ukrainos prezidento V. Zelenskio bendražygių. Ukrainos parlamento pirmininkas R. Stefančukas yra vienas iš valstybės lyderių, stojęs kovoti už Ukrainos laisvę, yra kovos už Ukrainos laisvę priešakyje, savo asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu įkvepiantis ukrainiečius priešintis Rusijos agresijai. Jis telkia demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už savo tėvynės laisvę. R. Stefančukas 2022 metais ne kartą kreipėsi į demokratinių šalių parlamentus, taip pat į Europos Parlamentą, NATO Parlamentinę Asamblėją ragindamas suteikti Ukrainai šalies kandidatės į Europos Sąjungą statusą, stiprinti karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai. R. Stefančukas tarptautinėje bendruomenėje vertinamas kaip tvirtas Ukrainos euroatlantinės integracijos šalininkas ir advokatas, taip pat vienas iš pagrindinių būtinų Ukrainai reformų ir teisėkūros iniciatyvų autorių ir varomųjų jėgų.
2022 m. gruodžio 6 d. Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančukas lankėsi Seime ir ryžtingai šioje tribūnoje pasakė: „Mes laimėsime ir pasieksime visus savo tikslus, nes iš kartos į kartą mokame kovoti, mokame dirbti, nes kiekvienas ukrainietis rodo išskirtinį didvyriškumą, nes turime ištikimų draugų. Lietuva tarp jų užima ypatingą vietą.“
Šiandien R. Stefančukas kartu su kitais Ukrainos vadovais ir kovojančiais tautiečiais gina laisvąjį pasaulį ir žmogiškąsias vertybes, veda ukrainiečius į pergalę ir europinę ateitį. Turiu viltį, kad Ukraina iškovos laisvę, kaip 1990 metais paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą Lietuva visam pasauliui paskelbė, kad eina demokratijos, parlamentarizmo ir valstybingumo stiprinimo keliu.
Brangieji, norėčiau pasakyti štai ką, kad šiandien aš kreipiuosi į jus, labai rimtai turbūt įsiklausius į pateiktas kandidatūras, pabalsuoti taip, kaip liepia sąžinė, taip, kaip jūs tikite tuo, kas šiandien buvo pasakyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar toli nenueikite. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas komisijos pirmininke, iš tikrųjų darbas yra nemažas iš septynių atrinkti du tinkamus kandidatus. Aišku, teko girdėti, kad tie kandidatai buvo vėlokai teikiami ir iš tikrųjų reikėjo paraginti, kad būtų pateikti. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad mes svarstome vėl naują įstatymą, tiksliau, tam tikras pataisas dėl tų kandidatų, kurie galėtų būti apdovanoti, skaičiaus. Ten eina tokie siūlymai, kad vis dėlto tą galėtų teikti ir Seimo Pirmininkė, atsiradus tam tikroms aplinkybėms. Ar nemanote, kad komisijai pakaktų pavasarį skirti vieną nominantą, o kitą gal palikti vėlesniam laikui pagal tam tikrą reikalą? Jeigu mes skirsime daug apdovanojimų, tai jų vertė paprastai kris. Ar nemanote, kad vis dėlto pakaktų vieno, o kitą pagal tam tikras aplinkybes, pagal svečių atvykimą? Gal tikrai atsiras vertų asmenų, kurie irgi galėtų pretenduoti, ir atidėti metų pabaigai? O jeigu nebūtų, tai iš tikrųjų skirti tik vieną. Ačiū.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pone Pupini, viskas yra įmanoma, bet, kiek aš suprantu, jūs nebuvote komisijos narys, todėl į viską gal iki galo giliai ir neįsigilinęs. Aš tikiu komisijos sprendimu ir jokių abejonių dėl to neturiu, su didžiausia pagarba tam, ką jūs pasakėte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, Č. Juršėnas į politiką, kaip rašoma, pasuko baigęs Leningrado aukštąją partinę mokyklą ir prisijungė prie Komunistų partijos. Taip pat įdomu, kad savo praeities jis niekada, žinoma, ir nesigynė, ir vienintelis asmeniškai atsiprašė už partijos sovietiniais metais padarytą žalą Lietuvos žmonėms. Tai gal jūs žinote ir komisijoje kalbėjote prieš nuspręsdami, kad teiksite jį kandidatu į apdovanojimus, kokią žalą ponas Č. Juršėnas yra padaręs Lietuvos žmonėms? Ačiū.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš negaliu atsakyti, kokią žalą, tikiuosi, kad jis žalos negalėjo padaryti. Čia jis pats… taip sakant, jūs galėsite kada paklausti. Bet aš noriu pasakyti, vietoj žalos, pone Semaška, 1995 metais jis Kovo 11-osios Akto salėje atsiprašė tautos. Gal jūs rankas iš kišenių išimkite, jums paskui per šilta bus, aš negaliu žiūrėti. (Plojimai) Noriu pasakyti, kad jis atsiprašė tautos. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kas dar atsiprašė iš jūsų aplinkos?
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti prieš suteikdamas žodį… Dar V. Semeška nori repliką.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Paminėta mano pavardė, tai aš norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad labai paprasta jums bus prisiminti mano pavardę, net neabejoju, kad kitą kartą ją ištarsite labai teisingai – tai Semeška kaip meška, dar kartą pakartosiu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. VINKUS (LVŽSF). Ne, jūs meška nesate, jūs Semaška. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju, supratome. Dabar klausimą užduos gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Na, matau, kad V. Semeška rankų neišsitraukė, jam turbūt tikrai šalta. O dėl gerbiamo Č. Juršėno, kuris garbingai pasakė, kad tuometinė sistema tikrai negarbingai tuo metu pasielgė su mūsų tauta, tai yra pagarba jam. Aš nematau, kad jis ką nors blogo padarė, ne taip. Aš norėjau paklausti, gerbiamas Antanai, kas tie kiti penki kandidatai, kurie buvo svarstomi, be šių dviejų pateiktų? Ačiū.
A. VINKUS (LVŽSF). Kadangi buvo uždaras komisijos posėdis, mes tuos kandidatus žinome, bet gerbdami tuos žmones, kurie nepateko į laimėtojų sąrašą, kad nesumenkintume jų orumo ir autoriteto, tai mes jų ir neskelbėme. Jeigu reikės, taip sakant, gal individualiai prašant ar kitaip bus galima parodyti. Prašau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pristatymą. Dabar motyvai už, prieš. Už – gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikriausiai daugiau kalbėsiu apie Č. Juršėną, kuris tikrai, manau, ne vienam iš mūsų yra pavyzdys. Galbūt čia buvo pasakyta kažkokia kritika ir nepagarba pirmiausia atsistojus prieš ženkliai vyresnį A. Vinkų – rankos kišenėje, tai nežinau, negerbiame mes vienas kito.
Taip Č. Juršėnas niekada neatsistotų. Ir visada yra pagarba parlamentarizmui, pagarba šeimai, pagarba jaunimui, ir šiandien yra pavyzdys. Aš manau, kad didžiausias mūsų jaunimui šiandien yra pavyzdys, kai sutinkame mes Č. Juršėną, dalis mūsų žmonių ir jaunimo šiandien jį pažįsta. Manau, kad jis tikrai sugebėjo bendrauti su visais, nepaisant to, kokių pažiūrų buvo žmogus. Sugeba ir šiandien ateiti, lygiai taip pat susitikti Seime, su juo visada malonu pasisveikinti. Žinant jo indėlį į valstybę, į jos kūrimą – šiandien tikrai didelis indėlis yra. Ne be reikalo komisija, manau, atrinko. Aš tikrai palaikau šitą komisijos sprendimą.
Manyčiau, lygiai taip pat mes galime palaikyti ir Ukrainos parlamento vadovą, Aukščiausiosios Rados pirmininką R. Stefančuką. Tikrai mes žinome, kokia šiandien situacija, ir džiaukimės, kad Ukraina eina… irgi taip pat parodo pavyzdį, kaip reikėtų parlamentui, visai Radai dirbti. Tikrai palaikau ir balsuokime už, palaikykime visi. Manau, nebus nė vieno Seimo nario, kuris nepalaikytų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai nėra nusiteikimo čia kalbėti labai prieš. Dėkoju kai kuriems klasės ar Seimo auklėtojams, kurie čia pradės auklėti, kaip stovėti, kur rankas laikyti, ką kalbėti. Nieko tokio, nieko naujo čia girdėti visus tokius pasisakymus. Tačiau labai liūdna, kad kartu suplakamas buvęs komunistas, žinoma, daug gero padaręs taip pat ir Lietuvai, su ukrainiečiu, kuris yra ypatinga asmenybė. Aš tikiuosi, kad vis dėlto mes galėsime balsuoti atskirai, o ne kartu. Aš labai prašyčiau, kad balsavimas būtų dėl kiekvieno kandidato atskirai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Kadangi balsavimo langas, galime pradėti ir tuos klausimus, dėl kurių reikalingas balsavimas. Tiesą sakant, dėl šito, tik ką pateikto, ir siūlyčiau balsuoti – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2535. Balsuojame po pateikimo. Dabar vyksta balsavimas dėl nutarimo. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 111, prieš – 0, susilaikė 2. Taigi po pateikimo yra pritarta.
14.52 val.
Kelių transporto kodekso 81, 11, 16, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2183(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžtame šiek tiek atgal prie darbotvarkės. Tada 2-2 klausimas – Kelių transporto kodekso, kurį mes pradėjome svarstyti, projektas Nr. XIVP-2183. Aš vėl kviečiu gerbiamą komiteto pirmininką K. Starkevičių į tribūną, nes čia yra keletas pasiūlymų, dėl kurių reikės apsispręsti. Iš karto yra 2 straipsnyje…
Taip, dar per šoninį mikrofoną, jeigu gerbiamas Kazys luktelėtų, D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas protokole už. Dėkoju.
Taigi yra dėl 2 straipsnio Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Palaukite truputėlį, atsiprašau. Suklydau čia, nes Dainius truputėlį numušė. Pirmiausia suteikime žodį pasiūlymo autoriui gerbiamam J. Razmai jį pristatyti ir tada jau mes toliau diskutuosime. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, kad projekto iniciatoriai visiškai nepažįsta Lietuvos ir neskiria Vilniaus autobusų stoties nuo Rietavo ar Pagėgių autobusų stoties, kur mažosiose savivaldybėse yra nedidukas pastatas ir negalima ten prisigalvoti didžiulių reikalavimų, kaip dabar yra numatyta. Todėl aš siūlau, kad nebūtų reikalavimo kiekvienoje stotyje numatyti autobusų ekipažų poilsiui skirtas patalpas, bilietų kasas, bilietų terminalus ir bagažo saugyklas. Tikrai tai neaktualu mažoms stotims, nerealu ten įrengti, bet aš nesuprantu, kodėl komitetas nemato ir kaip jis tikrovėje įsivaizduoja tuos dalykus.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų norime atkreipti dėmesį, kad siekiant keleivių interesų užtikrinimo infrastruktūros objektams, iš jų ir autobusų stotims, turi būti keliami aukštesni paslaugų standartai. Aš čia nieko nematau, kad bilietų kasa… Bus bilietų automatas, kas čia blogai? Mes numatome paskui infrastruktūrą kitame punkte – bus invalidams. Ar blogai, kad mes iki 2028 metų numatome?
Šis projektas yra suderintas su savivalda, nes daugelis stočių, kad ir mažų, priklauso savivaldybėms. Mes gerbkime tą keleivį ir pasiekime tokių standartų, kad tose stotyse būtų bent jau minimali infrastruktūra. Gerbkime ir vairuotojus, kad jie vis dėlto, jeigu yra galutinė stotelė, nesvarbu, kas būtų, turėtų poilsio kambarį ar kažką šiek tiek atsipūsti, o ne gatvėje ten dūmą pūstų, kaip dabar matome. Aš čia taip gal jau labai pasakau. Taigi komitetas bendru sutarimu siūlė nepritarti, manome, kad šios pataisos yra…
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas nepritarė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Dabar dėl pasiūlymo. Už – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmiausia dėl pasiūlymo. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad net tokiose valstybėse kaip Vokietija, kur tikrai yra saugomos darbuotojų teisės ir visos paslaugos yra gerokai geriau prieinamos keleiviams, ne kiekvienoje stotyje yra minėta infrastruktūra. Todėl kviesčiau pritarti gerbiamo Jurgio pasiūlymui, kad mažose savivaldybių stotyse neturėtų būti pritaikomos šios aplinkos. Aš nekalbu apie neįgaliųjų pritaikymą, aš kalbu apie infrastuktūrą, kuri atliepia darbuotojų pagerinimo sąlygas ir tuos automatus, apie kuriuos buvo minima.
Ir taip pat trumpa pastaba gerbiamam K. Starkevičiui, kad žodis „invalidas“ nėra vartotinas žodis, tai yra „neįgalusis“ arba „žmogus su negalia“. Ateityje prašau nevartoti šito žodžio. O už pataisą prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba gerbiamas G. Paluckas. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš nežinau, iš kur kolega Jurgis įkvėpė tiek drąsos kaltinti visą komitetą nesiorientavimu ir nebuvimu rajonų autobusų stotyse, bet dar absurdiškiau skamba, kai yra siūloma prastinti sąlygas keleiviams. Tai yra absurdas, ką jūs siūlote. Komitete nagrinėdami mes numatėme pusantrų metų pereinamąjį laikotarpį, derinome su atskirų savivaldybių autoūkiais, visi yra pasirengę pasiekti tuos rodiklius tam, kad keleiviams būtų geriau. Dabar atsistoja ir sako: žinote, jūs nieko nesuprantate, palikime taip, kaip radome kažkur vidury Vokietijos, kažkokiame užkampyje. Turi būti geriau nei Vokietijoje! Viskas, pirmyn!
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai karšti pasisakymai. Balsuosime, kas už J. Razmos pasiūlymą. Balsuojama taip: kas už pasiūlymą, kurį pristatė J. Razma. Komitetas buvo prieš. Įvyko diskusija. Dabar balsuojame už, prieš arba susilaikome dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 9, prieš – 29, susilaikė 77. Taigi pasiūlymui nėra pritarta. Toliau dėl šio straipsnio buvo dar vienas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašom pristatyti. Tuoj įjungsime. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vėlgi siūlau matyti skirtingo dydžio savivaldybes ir jų skirtingas stotis. Siūlau konkrečiai neišvardinti, kas turi būti, kokios paslaugos stotyje, o palikti bendrą nuostatą, kad keleiviams aptarnauti būtina teikti susisiekimo ministro įsakymu nustatytas paslaugas, atsižvelgiant į stoties aptarnaujamų reisų skaičių. Susisiekimo ministras ir galėtų diferencijuoti, kur kiek tų reisų, kur galinės, kur negalinės stotelės. O dabar čia yra išvardijama, kad privalės būti bilietų pardavimo, autobusų stoties eismo organizavimo, tai yra dispečerinė, informacijos teikimo, bagažo saugojimo. Visa tai kokios nors mažos savivaldybės stotelėje. Na nežinau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet komitetas žino ir nepritaria. Prašom, komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nepritarėme. Dar argumentų pasakysiu. Čia taip pat yra Europos Sąjungos reglamentas būtent dėl neįgaliųjų, kad mes privalome įrengti įvažiavimus ir privažiavimus.
Toliau. Supraskime, kad tai įsigalios tik nuo 2028 m. sausio 1 d. Mes duodame pereinamąjį laikotarpį. Ir dar vienas argumentas, kodėl tai reikia daryti. Teismas būtent įpareigojo šią ministro įsakymais įtvirtintą tvarką perkelti į įstatymus. Čia teismo įpareigojimas. Mes jį ir vykdome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už pasiūlymą… Išsibraukė. Tuomet lieka tik prieš pasiūlymą gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi aiškiai sako, kad tai reglamentuoja Europos teisė, aš manau, kad pats Jurgis turėtų atsiimti, nes nebuvo paminėti tualetai. Ar keleiviai ir vairuotojai gyvena šventa dvasia? Reikia viską sutvarkyti taip, kaip turi būti. Man labai keista, iš kur Jurgis turi tiek noro, taip sakant, ne daryti gyvenimą gražesnį, kurti gerovės valstybę, o likti akmens amžiuje. (Balsas salėje: „XX amžiaus pradžioje.“)
PIRMININKAS. Atsirado norintis kalbėti už gerbiamas S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Aš atsiprašau, bet Statybų techniniame reglamente visuomeninės paskirties pastatams yra aiškiai numatytas reguliavimas. Taip pat ir, pavyzdžiui, prieinamumas neįgaliems asmenims. Nuo pernai metų kiekvienas pastatas, priduodant objektą, turi turėti ir atskirą ekspertizę dėl universalaus dizaino ir prieigos. Man atrodo, truputį persūdyta su šiuo įstatymu, nurodant, kad atskira stotis turi turėti bagažo patalpas, bilietų patalpas. Bilietų pardavimai šiuo metu iš esmės kraustosi į internetą. Manau, kad turėtų būti šiek tiek racionalumo reglamentuojant. Suprantu, gal yra buvęs teismo sprendimas, bet, žiūrint grynai į pastatų paskirčių klasifikavimą, šis aprašymas atrodo stipriai perteklinis. Tai matau racionalumą to, ką J. Razma siūlo.
PIRMININKAS. Dėkoju, apsispręsime balsuodami. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo, kuris buvo ką tik pristatytas ir aptartas.
Užsiregistravo 113, balsavo 112 Seimo narių: už – 24, prieš – 17, susilaikė 71. Taigi, aiškiai nepritarta. Dėl šio straipsnio buvo dar vienas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Galbūt jus tenkintų? Dėkoju. Galbūt tenkina, tai mes galime judėti toliau.
Toliau, dėl 5 straipsnio irgi buvo J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Norėsite jį pristatyti? Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man tikrai čia juokingai atrodo, kad norima nustatyti, kiek ir iš kokio dydžio miesto turi būti tarpmiestinių reisų. Tai ten, kur iki 10 tūkst. – ne mažiau du reisai pirmyn ir atgal. Dar tik betrūko, kad komitetas būtų pasakęs, į kuriuos gretimus rajonus, ar į dešinę, ar į kairę čia tie du reisai turi būti. Didesniuose – jau po tris reisus ir taip toliau. Man atrodo, kad nereikia tokio smulkmeniško reglamentavimo. Juk nusistovi tie maršrutai pagal poreikį, jeigu yra poreikis tiems dviem reisams, jie bus. Čia, man atrodo, tikrai juokingas smulkmeniškas reglamentavimas. Siūlau išbraukti tuos dalykus. Jokie europiniai reglamentai to nereikalauja, čia yra mūsų Susisiekimo ministerijos valdininkų fantazijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų komitetas nori pabrėžti, kad dažnio nustatymas užtikrina minimalias susisiekimo galimybes ir atspindi keleivių interesų prioritetą. Jeigu mes šito nenustatysime, tai gali likti, kad bus vienas maršrutas. Nors čia pagal gyventojų skaičių, tai iš tikrųjų tas gyventojų skaičius atspindi, kad galbūt reikalingas ir didesnis skaičius tų maršrutų, kurie atvyktų tuo metu. Taigi nemanau, kad čia pablogina sąlygas, mes vis dėlto turime dirbti patiems klientams, keleiviams, o ne nežinau kam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą – gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai mes per daug kišamės į tuos ūkio reikalus, į verslo reikalus. Atrodo, kad kas nors kitas užsimokės už tuos maršrutus. Užsimokės patys vartotojai, keliant tų paslaugų kainas. Manau, poreikius nustatant, turėtų būti atliekami tyrimai, kokiais reisais ir kiek važiuoti, ar du, gal keturis ar penkis kartus. Šiuo atveju tikrai nemanau, kad mes turime į įstatymus rašyti tokius ūkiškus dalykus. O šiaip tai ir dėl kitų reikalų, vėlgi dėl buvusių balsavimų, turbūt reikėtų dažniau pavažinėti autobusais. Nėra tos problemos, nebūtina organizuoti dispečerinių ir kokių nors kasų, kuomet tu gali paslaugą gauti autobuse. Ir vėlgi visa tai eina į kaštus. Taip, mes geri klientams, kurie naudojasi autobusais, bet geri jų sąskaita. Ne iš dangaus kris pinigai, o iš tų pačių pinigų, kuriais susimokės už paslaugą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolegos, jeigu mes paliksime tarpmiestinius maršrutus rinkoje dėl to ūkiškumo, kaip kolega Edmundas sako, tai, žinokite, 30 % maršrutų neliks, nes neapsimoka. Ir čia įstatyme įrašyti minimalūs reikalavimai, kad jie būtų, kad jie būtų užtikrinti. Čia yra vienintelė priežastis. Tas smulkmeniškas reguliavimas gimė iš ilgametės šios srities reguliavimo praktikos. O dabar kiekvienas ateina ir sako, žinote, man atrodo, kad nereikia. Čia buvo padarytas didelis darbas ir sąmoningai kai kurie saugikliai sukalti, kad rinka nepiktnaudžiautų ir kad būtų užtikrintas paslaugų prieinamumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo, kuris tik ką buvo aptartas. Kas balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą, kas kitaip mano, kitaip balsuoja. Ir tai buvo paskutinis pasiūlymas. Dėkoju gerbiamam komiteto pirmininkui. Jūs galite…
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 11, prieš – 23, susilaikė 86. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar gerbiama L. Nagienė per centrinį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Prašom pasakyti, 11 straipsnis dėl geležinkelių, oro uostų. Tą praleidote, kuriam pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Ar buvo dar vienas pasiūlymas ir jį mes praleidome?
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Tada labai atsiprašau, jeigu taip įvyko, tada jį tuoj apsvarstysime.
L. NAGIENĖ (DFVL). Jurgio irgi.
PIRMININKAS. Palaukite, tai jūs vėl supainiojote. J. Razma sutiko, kad pritarta iš dalies. Viskas. Dėkoju pirmininkui. Čia jau visi susipainiojome. Prašom, gerbiamas pirmininke, galite užimti savo vietą.
Dabar už kalba gerbiamas A. Kupčinskas. Už visą. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų Ekonomikos komitetas padirbėjo prie Transporto kodekso ir, man atrodo, tas kompromisas pasiektas, išgirstos įvairios pusės, ar tai būtų Savivaldybių asociacijos, ar transportininkų, ar kitų transporto rūšių atstovų asociacijų pateikti pasiūlymai. Mes kartu sakome, kad vežėjų rinka, kaip ir geležinkelių rinka, kaip oro ar laivų rinkos, yra susijusi su valstybės nacionaliniu interesu. Manome, kad į rinką ateinantys žaidėjai taip pat turi būti tikrinami Nacionalinio saugumo komisijoje prie Vyriausybės, nes matome ir tam tikrų grėsmių.
Bet sutarėme, kad yra pereinamasis 18 mėnesių laikotarpis. Kol kas naujiems konkursams galės pasirengti ir dabartiniai vežėjai, visavertiškai pasirengti dalyvauti naujuose konkursuose. Kartu tikimės, kad vis dėlto tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek ir privačios kompanijos ims pradėti teikti visą informaciją apie maršrutus. Valstybės valdoma duomenų bazė, tai yra „Vintra“… kad būtų galima sukurti vieningą bilietą, kad būtų kuriamos visa apimančios programėlės ir sukuriami vieningi bilietai. Pažanga, tikėtina, bus kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, bet reikia kartu tuos pačius duomenis ir maršrutus atverti, kad keleivis išloštų ir galėtų operatyviau planuoti savo keliones. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl šio Kelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2183. Balsuojame.
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 115, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 10. Po svarstymo yra pritarta.
Taigi dabar, kolegos, grįžtame svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektą Nr. XIVP-2537(2).
Gerbiamas V. Mitalas per centrinį mikrofoną.
V. MITALAS (LF). Aš labai atsiprašau, gerbiami kolegos, nesu toks greitas kaip R. Tamašunienė prie mikrofono. Aš norėjau paprašyti skubos praėjusiu klausimu, kad mes galėtume priimti įstatymą, kuris yra labai svarbus, ir sudaryti sąlygas jį normaliai pasirašyti, kad įsigaliotų iki mėnesio pabaigos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Seimas bendru sutarimu galėtų šiam prašymui?.. Galime bendru sutarimu dėl skubos? (Balsai salėje) Tai balsuojame dėl skubos, kolegos. Na, yra prašymas. Aš pradėjau skaityti kitą klausimą, bet kolega norėjo anuo klausimu pateikti pasiūlymą. Na, yra legitimus pasiūlymas. Balsuojame dėl skubos. Frakcijos vardu paprašė, kolegos, jungiame balsavimą dėl Kelių transporto kodekso skubos, pabalsuokime. Aš gal skubėjau, atsiprašau. Yra prašymas dėl skubos, yra tokia teisė, mano žmonės, kad turi būti apsvarstytas greičiau. Seimas apsispręs.
Užsiregistravo 118, balsavo 117 Seimo narių: už – 84, prieš – 4, susilaikė 29. Taigi skubos tvarka.
15.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2537(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar dar kartą grįžtame prie klausimo, viso jau neskaitysiu, dėl specialiosios tyrimo komisijos. Kviečiu gerbiamą T. V. Raskevičių į Seimo tribūną pateikti klausimą. Matau, kad balsavimo laikas jau baigiasi, tai pratęsiu balsavimo laiką, iki baigsime šį klausimą svarstyti, nes čia kelios stadijos, reikės visą laiką Seimo apsisprendimo. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamos Seimo narės, Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2022 m. gruodžio 21 d. konstatavo, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu Seimo narys P. Gražulis balsavo ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį jam nematant. Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuotoje vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kaip Seimo narys P. Gražulis balsavimo metu ištiesia ranką per stalą ir paliečia objektą, esantį ant stalo ties kito Seimo nario darbo vietoje esančiu informaciniu pultu. Kviečiu Seimo narius ir Seimo nares susipažinti su minima vaizdo medžiaga Seimo posėdžių salės ekrane.
Rodoma vaizdo medžiaga ir girdėti komentaras: „Matyti, kad socialdemokratas L. Jonauskas nusisuka pasikalbėti su kitais. Tada P. Gražulis ištiesia ranką link L. Jonausko mygtuko. Šį įrašą išnagrinėjo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Nustatė, kad balsuodamas už L. Jonauską P. Gražulis pažeidė Statutą ir Politikų elgesio kodeksą.“
Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kodėl toks triukšmas salėje? (Balsai salėje) Štai, jūsų prašymu, pakartojama vaizdo medžiaga. (Dar kartą rodoma vaizdo medžiaga)
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seimo narys P. Gražulis, balsuodamas už kitą Seimo narį, pažeidė Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl Seimo nario balsavimo asmeniškai ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtin-tą sąžiningumo principą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad sąmoningas Seimo nario balsavimas… (Balsai salėje) …kad sąmoningas Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį plenarinio posėdžio metu prieštarauja Konstitucijai, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija ir sulaužoma priesaika. Pažymėtina, kad Seimo narys P. Gražulis už kitą Seimo narį balsavo sąmoningai, tai aiškiai matyti iš vaizdo medžiagos. Paaiškėjus padarytam pažeidimui, Seimo narys jo nepripažino, o siekdamas išvengti atsakomybės teigė, kad galėjo netyčia klaidingai paspausti kito Seimo nario darbo vietoje esantį balsavimo mygtuką.
Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis yra pagrindas manyti, kad Seimo narys P. Gražulis, balsuodamas už kitą Seimo narį jam nematant, savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Teikimą pradėti apkaltos procedūrą Seimo nariui P. Gražuliui pasirašė 47 Seimo nariai. Remdamasis šiuo Seimo narių teikimu, teikiu Seimui nutarimo projektą sudaryti specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti iš 11 Seimo narių. Kviečiu siūlomam nutarimo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Konstitucijos laužymo netoleravau nei tuomet, kai valdantieji segregavo gyventojus įvesdami galimybių pasą, nei tuomet, kai piliečiai buvo verčiami vakcinuotis klinikinių tyrimų stadijos vakcina ir panašiai.
Visai neseniai kolega S. Šedbaras taip pat pažeidė Statutą ir vis tiek buvo paskirtas į Konstitucinį Teismą. Matyt, mes skirtingai skaitome ir suprantame mūsų šalies Konstituciją, Statutą ir kitus teisės aktus.
Aš noriu paklausti: ar iš tiesų tai nėra tik politinis susidorojimas, įvertinant ir tai, kad dar šiandien buvo prašymas šį klausimą atidėti, nes yra labai analogiška situacija, kurią būtina ištirti, tačiau jūs balsavote prieš. Juo labiau kad net nėra aiškiai nufilmuotas momentas to klavišo paspaudimo. Matyti judesys, tačiau paties fakto jūs negalite mums parodyti. Kaip iš tikrųjų?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už klausimą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad balsavimas už kitą Seimo narį yra šiurkštus Konstitucijos sulaužymas ir Seimo nario priesaikos pažeidimas. Iš vaizdo medžiagos, kurią ką tik matėte, tas veiksmas man yra akivaizdus. Remiantis… (Balsai salėje) Komisija vertins ir šiandien mes balsuojame ne dėl apkaltos, o dėl komisijos sudarymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klaus K. Mažeika. Prašau. Bet jo nėra salėje, bent jau darbo vietoje. Tada K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Noriu pasiteirauti. Čia nebe pirmas atvejis, yra anksčiau buvęs L. Karaliaus ir A. Sacharuko atvejis. Kiek pamenu, P. Gražulis tada buvo Seimo nariu. Kaip jūs manote, ar jis neatmena tų dalykų, ar kaip čia įvyko?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Nežinau, kai kurių žmonių atmintis galbūt yra trumpa, bet aš labai tikiuosi, kad Seimo kolegos, Seimo nariai įvertins jiems pateiktą medžiagą ir priims principinį sprendimą, saugodami mūsų šalies Konstituciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat jūsų nori paklausti gerbiamas J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tiesų, kaip gerbiamas K. Masiulis ir minėjo, jau yra buvęs precedentas, kai vienas Seimo narys balsuoja už kitą Seimo narį (pabrėžiu, balsuoja) ir tai pasibaigia apkalta.
Aš jūsų norėjau pasiteirauti dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Ar Konstitucinis Teismas išaiškina tiktai apie balsavimo faktą, ar kartu ir apie registracijos faktą, nes dabar gerbiamas prelegentas, kuris minimas šiame nutarime, sako, kad neva turėtų būti inicijuojama apkalta ir kitai Seimo narei, kuri galimai registravosi už vieną iš ministrių. Mano klausimas yra konkrečiai dėl balsavimo fakto išaiškinimo Konstituciniame Teisme. Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl sąmoningo Seimo nario balsavimo už kitą Seimo narį, jam nematant arba nedalyvaujant. Dėl registracijos fakto Konstitucinis Teismas savo pozicijos nėra išplėtojęs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu jūsų paklausti: ar teko kalbėtis su kolega Linu, už kurį buvo balsuota, kaip jis traktuoja tą įvykį? Ar jis pripažįsta, kad buvo pakeista jo valia? Ir apskritai koks balsavimo rezultatas buvo po šio neteisėto P. Gražulio įsikišimo?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju. Aš už kitus Seimo narius atsakyti negalėsiu, bet jie yra salėje ir galbūt galės reaguoti į jūsų klausimą per šoninį mikrofoną. Šis Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį jam nematant nepakeitė galutinių balsavimo rezultatų, sprendimas būtų buvęs priimtas toks, koks yra, bet, man atrodo, yra labai svarbus principas. Tačiau nuo teikimo registravimo iki šio momento mane yra pasiekusi informacija, kad Seimo narys P. Gražulis yra balsavęs ir už kitus šalia sėdinčius Seimo narius jiems nematant ir, manau, sudarius tyrimo komisiją šitos aplinkybės taip pat bus tiriamos ir vertinamos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu pasiteirauti, galbūt pranešėjas žino, ar yra kitų įrašų, kuriuose aiškiau matytųsi, ar vis dėlto buvo tas balsavimo faktas, ar nebuvo. Tai vienas momentas. Ir jūsų požiūriu, asmeniniu požiūriu, man įdomu, kaip jums atrodo, ar bet koks kitų Seimo narių veiksmas registruojant, nežinau, užrašant pasisakyti, balsuojant yra lygiai toks pats pažeidimas ir Seimo nario valios neatspindėjimas, ar vis dėlto tai yra skirtingi veiksmai ir turi skirtingą įtaką?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū už klausimą. Pirmoji klausimo dalis. Tai yra vienintelis vaizdo įrašas, kuris šiandien mums yra prieinamas, bet jame pateikta informacija, man atrodo, yra akivaizdi. O dėl antrosios jūsų klausimo dalies, tai pritariu jūsų principinei nuostatai, kad Seimo narys turėtų asmeniškai naudotis savo balsavimo pultu, atlikdamas visus jam pagal Seimo statutą priskirtus veiksmus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tikrai tvirtai tikiu, kad čia ne jūsų kerštas P. Gražuliui dėl jo tam tikrų politinių priežasčių. Labai norėčiau tuo tikėti, nes iš tiesų susidaro įspūdis, kad galbūt yra kitaip, nes jeigu jūs tvirtai tikėtumėte, kad bet koks naudojimasis Seimo nario pultu jau yra tokia problema, ypač toks, kurio nesimato iš tikrųjų tame vaizdo įraše, kaip jį bežiūrėtum, kad yra paspaudžiamas konkretus mygtukas, o čia aplinkui mane kolegos jau sako, kad, matyt, į tą laikinąją komisiją eis liudyti, nes matė šiek tiek kitaip, nei jūs pasakojate… Tikrai labai norėčiau tikėti, kad tokiu atveju, jeigu jūs sakote, kad bet koks mygtuko paspaudimas yra problema, kad jūs pasirašysite ir dėl kitos apkaltos, kuri įvyko arba turėtų įvykti šią kadenciją, nes turime ponios J. Sejonienės mygtuko paspaudimą, kur ji aiškino, kad tai yra nesąmoningas ir netyčia, nors Etikos ir procedūrų komisija nustatė ir konstatavo, kad taip paspausti, kaip mygtuką paspaudė ji, netyčia yra neįmanoma. Nepaisant to, kad P. Gražulis atsiprašinėjo už tai, ko nepadarė, ponia Jurgita netgi Seimo neatsiprašė, kad registravo ministrę, ir tuo metu tiek ponas E. Gentvilas, tiek kiti Seimo nariai tame pačiame posėdyje liudijo, kad matė.
PIRMININKAS. Dėkojame.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Neišgirdau jūsų klausimo, gerbiama kolege, bet trumpai reaguosiu. Aš tiktai priminsiu, kad praėjusioje kadencijoje jūs pati asmeniškai buvote pripažinta Etikos ir procedūrų komisijos registravusi tuometinį sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą jam nedalyvaujant. Todėl po apkalta jums, gerbiama Agne Širinskiene, aš mielai pasirašyčiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar per šoninį mikrofoną gerbiama J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, posėdžio pirmininke. Buvau ne kartą paminėta ir vėl apšmeižta, nes aš savo pasiaiškinimą Etikos ir procedūrų komisijai parašiau. Etikos ir procedūrų komisija man jokių priekaištų, pretenzijų ir drausminių nuobaudų neskyrė. Aš jokio mygtuko neliečiau. Jeigu jums reikia, galite susirasti įrašą, aš liečiau tiktai gerbiamos J. Šiugždinienės monitorių.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dar aš nepabaigiau. Ir aš niekada neturėjau ministrės kortelės ar jokio kito Seimo nario kortelės rankose, skirtingai negu jūs, beje, ne tik registruodama A. Verygą, bet ir R. Karbauskį, kuris tuo metu buvo Seimo narys.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Grįždama iš tikrųjų prie šitos situacijos su mūsų kolega P. Gražuliu, tik noriu priminti, kad Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad mūsų kolega neleistinai kišasi į valstybės tarnautojų darbą, skatindamas juos pažeisti įstatymus ir atlikti neteisėtus veiksmus, naudojosi bendrovės lėšomis, piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo P. Gražulio kasacinį skundą jau prieš savaitę, kovo 14 dieną, tad galutinis neskundžiamas sprendimas bus jau netrukus.
Primenu, kad procesas tuomet, kai yra apkaltinamasis nuosprendis, yra kitoks. Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, iš karto, be specialiosios tyrimo komisijos inicijavimo, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo. Todėl klausimas yra toks, kad šiuo atveju yra tikimybė, kad už savaitės ar dviejų mes galime atsidurti situacijoje, kai dėl kur kas sunkesnio nusikaltimo būtų pradėtas kitas, ženkliai trumpesnis procesas, o mes būtume tik pradėję darbą specialiojoje tyrimo komisijoje. Tai kodėl nutarėte nelaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir inicijuoti apkaltą dėl šio pažeidimo?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už labai gerą klausimą. Iš tiesų esame patekę į unikalią situaciją, kai Seimo nariui gresia apkalta dviem skirtingais pagrindais. Ir Seimo statuto rengėjai tikriausiai tokios fantasmagoriškos situacijos nė įsivaizduoti negalėjo.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad apkalta, sulaužius Konstituciją ar Seimo nario priesaiką, ir apkalta, padarius nusikaltimą, yra dvi skirtingos procedūros, kaip ir jūs tinkamai tai įvardijote. Seimo narys ar bet kuris kitas pareigūnas, pagal Konstitucijos 74 straipsnį sulaužęs Konstituciją ar Seimo nario priesaiką ir pripažintas dėl to kaltu, negali eiti pareigų, kur reikia duoti priesaiką, dešimt metų po tokio sprendimo priėmimo. Tuo tarpu šis terminas ribojamas, padarius nusikaltimą nėra taikomas. Todėl man atrodo labai svarbu, kad apkalta, jeigu tokia bus, įvyktų abiem šiais minimais pagrindais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas, numatytas jūsų pateikimui, išseko. Dėkoju už pristatymą.
Dabar dėl motyvų. Už kalbės gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš, kaip ir P. Gražulis, pamenu tą istoriją su L. Karaliumi ir A. Sacharuku, netgi dirbau toje komisijoje. Apmaudu, kad vieną tada… Nors Konstitucinis Teismas pripažino, kad abudu pažeidė Konstituciją, bet vieną Seimo narį, A. Sacharuką, tada Seimo nariai ištraukė už ausų ir jisai liko Seime. L. Karalius buvo pašalintas iš Seimo. Čia irgi yra panašus atvejis. Mes turime P. Gražulį, kuris irgi padarė tokį patį nusižengimą.
Dabar atsirado asmenų, kurie advokatauja P. Gražuliui ir sako, kad jis neva nedarė, matė, kad nedarė, ir panašiai. Bet aš matau spaudoje ir galiu pacituoti L. Jonauską, kuris sako, padaryta klaida, akivaizdu, manau, kad P. Gražulis daro daug klaidų, bet iš kiekvienos jis pasimoko, ir manyčiau, kad tai yra perteklinė priemonė. Vadinasi, L. Jonauskas pripažįsta, kad ne jis balsavo, o balsavo P. Gražulis, ir sako, kad tai klaida. Be to, L. Jonauskas pripažįsta, kad ne visi socialdemokratai laikosi tokios pozicijos ir atleidžia P. Gražuliui tokį elgesį. Tai skaitau spaudoje. Tikrai reikėtų mums elgtis taip pat nuosekliai, kaip elgėmės L. Karaliaus ir A. Sacharuko atveju, sudaryti komisiją ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Žinote, jau ne man vienai, bet ir politologams, jeigu praėjusią savaitę skaitėte B. Ivanovo straipsnį „Delfi“, jis kelia klausimą, kam yra reikalinga P. Gražulio apkalta. Greičiausiai niekas nediskutuotų, jeigu P. Gražulio apkalta kiltų iš baudžiamosios atsakomybės. Dabar ji kyla iš vaizdo įrašo, kurio kokybės įžiūrėti yra neįmanoma, buvo paspaustas mygtukas ar nebuvo paspaustas mygtukas.
Manyčiau, atsakymas dėl to, kam yra naudinga P. Gražulio apkalta, yra labai paprastas. Yra naudinga premjerei I. Šimonytei, kuri šiandien nesugebėjo atsakyti į klausimus dėl Žemės ūkio ministerijos, įskaitytinai į klausimą dėl to ministro patarėjo, kuris pabandė prekiauti postais. Ir labai naudinga apkalta ponui T. V. Raskevičiui, kuris nesugebėjo prasistumti nei kanapių dekriminalizvimo, nei Partnerystės įstatymų projektų, bet dabar kažkaip savo elektoratą iš dalies patenkina bandydamas špilkuotis su P. Gražuliu, o jis yra ideologinis priešininkas.
Aš manyčiau, kad tai yra tie tikslai, kodėl atsiranda P. Gražulio apkalta, atsiranda šiandien, o ne kurią kitą dieną. Antra vertus, jeigu jau taip tikrai norite išsiaiškinti tiesą, kaip Konstitucinis Teismas vertina vieno ar kito mygtuko paspaudimą, pasiųskite į tą Konstitucinį Teismą ir J. Sejonienę ir taip žinosime, ar tai yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ar tai yra nešiurkštus pažeidimas. Mano galva, abu pažeidimai yra etikos pažeidimai, bet tikrai nėra šiurkštūs. Bet kažkodėl jūs elgiatės skirtingai. P. Gražulis yra tampomas, Jurgita labai mielai jau antrą kartą eina prie mikrofono.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar per šoninį mikrofoną – gerbiama J. Sejonienė. Prašom. Atsiprašau, tuoj įjungsiu.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Agne, aš mielai čia prie to mikrofono nevaikščiočiau, jeigu jūs manęs nuolat neminėtumėte. Bet kadangi jūs minite mane, norėčiau pasakyti, kad jeigu jau man reikėtų eiti į Konstitucinį Teismą, tai jūs turėtumėte eiti ten kartu su manimi. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar per šoninį mikrofoną – S. Skvernelis. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Čia mes tokias batalijas turime, bet nepaklausėme, aš paminėsiu specialiai tą pavardę, nes turės galimybę išeiti per šoninį pasakyti, gerbiamo L. Jonausko, kaip ten toje istorijoje – jis matė, nematė, įsitikinęs ar abejojantis yra?
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Dabar jau per šoninį mikrofoną užvirė drama. Gerbiamas L. Jonauskas. Prašom.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų profesorius K. Masiulis šiek tiek kažką supainiojo ar sumelavo. Tikrai aš nemačiau, kad P. Gražulis už mane balsuotų. Tad irgi paprašysiu atsiprašyti, jeigu nenorite irgi toje pačioje etikoje pasikalbėti su komisijos nariais ir papasakoti, iš kur ištraukėte tokias, nežinau, melagienas, sapaliones. Nežinau, kaip kitaip pavadinti. O viską skaitydamas iš interneto, žinokite, komentarus paskaitykite, tai ir apie jus ten rašo.
PIRMININKAS. Dėkui.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Mano paaiškinimas yra toks. Aš Etikos ir procedūrų komisijai paaiškinau, parašiau raštu. Tikrai aš to epizodo neprisiminiau. Man atrodo, išvis skundas atėjo po geros savaitės, dviejų ar trijų, o gal net mėnesio. Kada vyko tas balsavimas, ten prisiminti tiesiog nusisukus nuo to epizodo, kuris ten epizodas buvo, neįmanoma. Bet yra taip, kaip yra, video- matėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už paaiškinimą. Dabar balsuojame po pateikimo. Balsuojame. Balsuojame, kolegos, dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projekto Nr. XIVP-2537(2). Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 77, prieš – 33, susilaikė 14. Taigi po pateikimo yra pritarta. Dar matau per šoninį mikrofoną gerbiamas K. Masiulis labai nori. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). L. Jonauskui gal kas nors su atmintimi nelabai gerai, bet aš citavau portalą lrt.lt. Aš manau, jeigu jūs davėte tokį interviu, tokį jie ir išspausdino. Negi manote, kad jie primelavo ir mane suklaidino?
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Man atrodo, viską aiškinsis tyrimų komisija pagal tą balsavimą. Gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Kolega pasakė, kad Petras balsuoja už savo kaimynus. Tikrai niekuomet to nebuvau pastebėjęs ir galiu čia prisiekti, kad nesu matęs, kad už mane būtų balsavęs. Bet tie, kurie žino stalininę istoriją, puikiai prisimena: kad tik būtų žmogus, priekabių surasime. Tad sveikinu, ponai, suradus priekabių prie savo nuolat persekiojamo Petro. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš labai atsiprašau, čia nei replika po balsavimo, nei dėl vedimo tvarkos, jūs į turinį gilinatės, kai dabar yra diskusija ir galite sėkmingai per centrinį mikrofoną išsakyti visas mintis šiuo klausimu. Dabar dalyvauti diskusijoje kviečiu gerbiamą P. Gražulį. Svarstymo stadija. Pereiname prie svarstymo stadijos.
Diskusija. Gerbiamas P. Gražulis yra užsirašęs diskutuoti. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, nė kiek manęs nestebina šita valdančiųjų dviveidystė. Gal stebintų, jei būtų visai kitoks požiūris. Aš net savo reklaminiame klipe įrašiau vieną pasisakymą – tai kunigo, monsinjoro A. Svarinsko, 23 metus kalėjusio sovietiniuose lageriuose, žodžius. Jis sakydavo: gerbiamieji, jeigu sovietinė valdžia mane persekioja, tarnauju Dievui, jeigu sovietinė valdžia mane girtų, tarnaučiau velniui. Perfrazuoju šiuos žodžius dabartinėje situacijoje. Jeigu konservatorių valdančioji dauguma kartu su profesionalu T. V. Raskevičiumi mane persekioja, tarnauju tautai, jeigu jie mane girtų, tarnaučiau šitam klanui ir sistemai, užvaldžiusiai Lietuvą.
Aš noriu pasakyti, kad per 30 nepriklausomybės metų, per 50 okupacijos metų mes mažiau sukomunistėjome, nei per 30 nepriklausomybės metų suhomoseksualėjome. Taip, gerbiamieji, ir tikrai tauta tapo visiškai užzombinta. Manęs tos apkaltos visai negąsdina, man nebaisu.
Aš taip pat noriu pasakyti jums iš Evangelijos Kristaus žodžius, pasakytus to meto fariziejams ir Rašto aiškintojams. Vargas jums, jūs pabaltyti karstai, o vidury dvokiantys lavonai. Jūs matote kito akyje krislą, savo akyje nematote rąsto. Jūs matėte visi, ėjo prie šoninio mikrofono ir Seimo narys K. Mažeika, ir taip pat V. Ąžuolas ir sakė, J. Sejonienė balsavo už švietimo ministrę. (Balsai salėje) Registravo, koks skirtumas, balsavo, lietė mygtuką. Šaukite, šaukite jūs!
Antras dalykas. Bet tai yra valdančiosios daugumos atstovas, jai viskas galima. Jeigu tokie tiesos mylėtojai, ne fariziejai ir ne Rašto aiškintojai šio laiko, kodėl jūs nė vienas nepasirašėte, kad Konstitucinis Teismas išsiaiškintų, ką reiškia J. Sejonienės mygtuko arba pultuko paspaudimas? Rodė kelis kartus, net šviesą užgesino. Bet, gerbiamieji, aš nežinau, ar balsavau, aš nežinau, ar nebalsavau. Kai po 3 mėnesių ateina ir pasako, ar tu balsavai, tai jūs pasakykite, ką prieš pusę metų ar prieš tris dienas valgėte. Jūs pasakysite, ką valgėte? Jūs nežinosite, ką valgėte. Kai mes tikrai daug kartų balsuojame, kam man prisiminti. Jeigu balsavau, aš atsiprašiau, ir dabar atsiprašau, suklydau, tai nebuvo piktybinis mano balsavimas.
Ir dar vieną detalę aš pasakysiu. T. V. Raskevičius jus suklaidino. Įrašyta į dokumentą… Kai peržiūrėjau vaizdo įrašą, visiškai ne tuo klausimu esu kaltinamas. Ne dėl sesijos balsavau, gerbiamieji, ir ne priėmimo stadijoje. Komisija tuos dalykus išsiaiškins. Jus ponas T. V. Raskevičius apgavo. Pamatysite, ateis komisija ir aš įrodysiu jums. Svarbu bent kuo apkaltinti P. Gražulį. Tai ačiū. Jeigu mane puola dabartinė valdančioji dauguma, tai džiaugiuosi, tarnauju ne šitai klikai, o tarnauju žmogui.
Bet kas yra liūdniausia man? Ne šitos apkaltos. Tai, kad sukvailintas žmogus pasidavė šitai propagandai, šitai labiau genderistinei nei sovietiniais laikais komunistinei propagandai. Jūsų čia tėvai beveik visi buvo komunistai, o gal kai kurie dar spėjote būti ir komjaunuoliais. Aš nebuvau. Bet vėl nereikia nustebti, vėl nereikia nustebti, aš esu nuodėmingas šios žemės žmogus. Kad mane apkaltina, aš tai suprantu. Bet tuo metu, kai Kristus gyveno žemėje, jis atėjo į žemę išgelbėti žmogų, jis darė stebuklus: luoši vaikščiojo, kurtieji išgirsdavo, aklieji praregėdavo ir Didįjį ketvirtadienį šaukė – „Osana aukštybėse!“. O Didįjį penktadienį, po dienos, suklaidinti fariziejų šaukė – „Ant kryžiaus jį! Paleisti Barabą!“ Ar ne tas pats vyksta? Artėja Velykos. Gerbiamieji, ačiū, kad mane teisia. Viešpatie, duok jėgų atlaikyti visus šiuos išpuolius. Aš juos atlaikysiu. Geriau yra mirti stovint, negu gyventi prieš šitą konservatorių melą klūpant. Niekada aš jums nesiklaupsiu. Sovietmečiu, kada mane teisė…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). …atvežė teisėjai mano mamą, ir prašė mama, kad aš gailėčiausi. Nesigailėjau, nesigailėsiu ir dabar.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Ir neatsiprašysiu aš jūsų už jūsų niekšybes. Jūs darote niekšybes, jūs dengiate pedofilijos skandalus…
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Tikrai galite ir neatsiprašyti.
P. GRAŽULIS (MSNG). …jūs nematote niekšybių, kurias jūs nešate paskui save.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, aš suprantu, kad jūs jaudinatės, bet baigėsi laikas. Tai prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Palauk, pagal Statutą aš turiu teisę kalbėti…
PIRMININKAS. Nieko panašaus. Yra 5 minutės. Čia diskusija. Jūs turėsite dar galimybę kitose stadijose kalbėti. Jokių problemų. Dabar yra diskusija – ir 5 minutės kiekvienam diskutuojančiam. Kitaip čia neišeina. Iš tikrųjų labai gražu, kai prisimename, cituojame Evangelijos žodžius. Dar gražiau būtų, jeigu jų laikytumės savo gyvenimuose. (Balsai salėje)
Dabar yra pasisakymai už, prieš. K. Masiulis kalbės už po svarstymo. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš gal ir nebūčiau užsirašęs, jeigu nebūčiau nustebęs dėl L. Jonausko pasakytų žodžių. Aš labai norėčiau, kad L. Jonauskas kreiptųsi į Etikos ir procedūrų komisiją ir apskelbtų, kad aš melavau. Tai kreipkitės. Aš citavau, atseit melavau cituodamas. Jūs atsiverskite LRT portalą, straipsnis yra kovo 21 dienos, gana nesenas. Nė kiek neabejoju, kad žurnalistė, kuri parašė šitą tekstą, ėmė iš jūsų interviu. Tas interviu, lygiai taip pat neabejoju, yra įrašytas. Gerbiamas kolega, aname L. Karaliaus ir A. Sacharuko procese abudu buvo apkaltinti. Čia, kadangi jūs nematėte, kaip ir dabar nežiūrite, kai aš kalbu, tai suprantu, nematėte, kaip P. Gražulis balsavo (mes matėme tai iš įrašo), bet kad jūs pasakęs iš pradžių, kad atleidžiate jam, po to pradedate neigti, negražu šitaip elgtis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Nesiruošiau kalbėti, nėra man Petras nei labai didžiulis bičiulis, nei kokių nors simpatijų mes vienas kitam turime, bet aš nepasirašiau nei po jo apkaltos, nepasirašiau nei dėl kolegės, dėl kurios jis šiandien rinko parašus, dėl ko jis turbūt labai užpyko ant manęs. Aš matau, kad tokių klausimų įtraukimas į darbotvarkę, kai iš kažkokio pseudoįrašo, kuriame tikrai nieko nėra matyti, kas ir ką darė, ryškiai, valdantieji, neturite, ką veikti. Ar nebėra valstybėje problemų, ar nebėra infliacijos, ar nebėra energetikos kainų, ar nereikia mokesčių reformos daryti? Uždengiate tas problemas, kurių nenorite spręsti, tokiais klausimais kaip gerbiamo Petro apkalta. Aš manau, kad nėra prasminga tęsti apskritai šių diskusijų, ir užsiimkime rimtais darbais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi netęskime diskusijų. Dabar balsuokime. Yra balsavimas po svarstymo dėl šio klausimo. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Toliau balsuojame dėl klausimo Nr. XIVP-4537(2). Balsuojame. (Triukšmas salėje)
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 73, prieš – 34, susilaikė 13. Po svarstymo yra pritarta.
Dabar keliaujame prie priėmimo stadijos. Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Tada 2 straipsnis.
Prieš 2 straipsnį man tenka daryti techninę pertrauką, nes reikia pavardžių į komisiją. Aš prašysiu tada iniciatorius registruoti komisijos sudėtį. Darau klausimo svarstymo techninę pertrauką, nes negalime 2 straipsnio priimti. Čia turi būti konkrečios pavardės. Frakcijos yra delegavusios, kiek girdėjau, dauguma.
Tada per techninę pertrauką aš siūlau apsvarstyti rezervinį klausimą. Jie yra labai paprasti, trumpi. Yra gerbiamas J. Razma. Aš tikrai kviečiu į tribūną. Tuo labiau kad tikrai žmogus tiesiai iš ligoninės, tai sudarykime galimybę jam greitai pristatyti iš pradžių rezervinį 1 klausimą ir visus kitus, kiek spėsime. Prašom.
15.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2552 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmasis projektas daugiausia yra susijęs su tuo, kad šiandien prisiekė nauja Seimo narė R. Petrauskienė. Natūralu, kad ji turi dirbti komitetuose. Tai dėl to ir dar dėl to, kad turime išbraukti S. Šedbarą iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, yra pasiūlytas jums Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas, kur yra siūlomi tokie pakeitimai. Kaip minėjau, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto mes turime išbraukti S. Šedbarą. Vietoj jo yra įrašomas A. Anušauskas, o jis išbraukiamas iš Švietimo ir mokslo komiteto. R. Petrauskienė įrašoma į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, bet kadangi ten mūsų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, visos kvotos užimtos, tai iš šio komiteto A. Jakavonytė pereina į Kultūros komitetą, šiame komitete valdančioji koalicija buvo mažumoje. Taip pat R. Petrauskienė pageidavo dirbti Ateities komitete ir yra įrašoma į šio komiteto sudėtį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori paklausti. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymo stadija. Niekas nėra užsirašęs. Ar po svarstymo galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. (Balsai salėje) Keletas straipsnių, vieną sekundę. Ar 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Balsuokime dėl šito projekto. Niekas nenorėjo kalbėti dėl motyvų. Rezerviniai tikrai formalūs, trumpi. Kol formuoja komisiją, mes galime atlikti darbą, kad paskui posėdis trumpiau truktų.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 106, prieš – 2, susilaikė 7. Taigi, nutarimas yra priimtas. (Gongas) Per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Sysas nori kažką pasakyti. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pirmininke, jūs pirmininkaujate posėdžiui, dabar balsuojame jau dėl rezervinių. Buvo Seimo nutarimas dėl metų paskelbimo, jis buvo svarstytas laiku. Pataisų nesvarstėme, nes dėl jų reikės balsuoti. Jūs pasakėte, kad per artimiausią balsavimą tą padarysime. Tas balsavimas praėjo, dabar pradedame svarstyti kitus rezervinius klausimus. Kodėl neteikiate dėl to klausimo balsuoti?
PIRMININKAS. Tuoj atsakysiu. Galite atsisukti įrašą, aš nepasakiau žodžių per „artimiausią balsavimą“. Dabar labai populiaru žiūrėti įrašus. Balsavimo langas. Bus ir kitas balsavimo langas, nėra jokios problemos. Kur dega tas klausimas, aš nesuprantu? Praėjo pusvalandis, mes pradėjome svarstyti klausimą dėl specialiosios tyrimo komisijos. Per tarpus, kadangi trumpi, mes apsvarstome rezervinius, o ten, kadangi yra pasiūlymų (aš suprantu, kad yra jūsų pasiūlymų), dėl jų reikės balsuoti, bet mes neprivalome to daryti dabar.
15.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2553 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerai, pristatykite, gerbiamas Jurgi Razma, tada rezervinį 2 klausimą, projektą Nr. XIVP-2553. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Rezervinis 2 klausimas dėl komitetų narių skaičiaus pakeitimo. Jisai visiškai susijęs su ką tik mūsų priimtu nutarimu dėl komitetų sudėčių keitimo. Dėl minėtų keitimų Ateities komitete reikia 1 padidinti narių skaičių, iki 19. Taip pat Kultūros komitete bus ne 7, o 8 nariai. Švietimo ir mokslo komitete 1 nariu mažiau, vadinasi, lieka 12. Ir štai tie trys komitetų narių skaičiaus pakeitimai, taip, komitetų sudėčių ir skaičiaus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymo stadija. Niekas nėra užsirašęs. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Gal galime balsuoti dėl viso nutarimo projekto? Čia balsuojame dėl rezervinio 2 klausimo. Atkreipiu dėmesį, kas atėjo tik dabar. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2555 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kol dar turime laiko, siūlau rezervinį 4 klausimą, nes jis yra susijęs, išplaukiantis iš pirmojo ir antrojo, dėl komitetų sudėties. Prašom, gerbiamas Jurgi, galbūt galėtumėte šitą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų dar vienas projektas, susijęs su dviem priimtais. Tai projektas dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo. Suprantama, kai keičiasi nariai komitetuose, neišvengiamai turi keistis ir pavaduotojai, todėl atitinkamai turi atsirasti naujos Seimo narės R. Petrauskienės pavaduotojai ir keičiasi perkeltų į kitus komitetus komitetų narių pavaduotojai. Tai atitinkami pakeitimai yra pateikti pagal frakcijos atitinkamą kreipimąsi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori klausti, dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame po svarstymo? Balsuojame po svarstymo. Prašom balsuoti. Dėl rezervinio 4 klausimo – dėl komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo yra balsuojama po svarstymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 122 Seimo nariai: už – 117, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo yra pritarta.
Dabar priėmimo stadija. Niekas nenori kalbėti. Tada pastraipsniui. Yra tik 1, 2, 3 ir 4 straipsniai. Ar galime šiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Balsuojame dėl viso projekto. Priėmimo stadija, rezervinis 4 klausimas dėl komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2551 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2551. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, viename iš ankstesnių posėdžių mes išbraukėme iš Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje K. Bartoševičių, bet tuomet frakcija kito kandidato iš karto nepasiūlė. Dabar tas pasiūlymas yra gautas. Tai minėtoje delegacijoje kaip vieną iš keturių narių pavaduotojų siūloma įrašyti A. Vyšniauską.
PIRMININKAS. Dėkoju, niekas nenori jūsų paklausti. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Tai galbūt galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Ar galime po svarstymo, nes nemačiau užsirašiusių? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Balsuojame priėmimo stadijoje dėl rezervinio 3 klausimo – dėl Seimo delegacijų sudarymo pakeitimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119 Seimo narių: už – 113, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Per centrinį mikrofoną gerbiamas T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Norėčiau paprašyti Socialdemokratų frakcijos, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos ir Mišrios grupės deleguoti narį į komisiją dėl apkaltos proceso. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sako, kad yra deleguota. Girdžiu garsiai. Garsiai sako kolegos iš salės, iš tų frakcijų, kurios paminėtos, kad yra deleguota. Tai kaip ten, kolegos, yra? Aš nelabai suprantu. Labai paprastas biurokratinis veiksmas. Tai gal jūs prieikite, jie pasakys tas pavardes ir sudarysime komisiją. Niekada neužkliūname dėl tokio paprasto veiksmo. Kas čia? Kol tada laukiame dar, kol jūs suformuosite pavardes… (Balsai salėje) Gerai, priėjo iniciatorius, sužinos pavardę ir galėsime tą svarstyti toliau.
15.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Antano Smetonos ir Sofijos Smetonienės metais“ projektas Nr. XIVP-1715(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar mes galime apsvarstyti taip pat projektą, kur liko tik balsavimas, „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Antano Smetonos ir Sofijos Smetonienės metais“. Kviečiu gerbiamą komiteto pirmininką A. Žukauską į tribūną. Apsvarstysime pasiūlymus. (Balsai salėje) Pasiūlymų nesvarstėme. Taip, taip, kol dar tvarkosi biurokratinius veiksmus, mes galime atlikti darbą. Seimas sėdi savo vietose. Galime balsuoti, balsavimo langas pratęstas, ir galime apsvarstyti pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas, čia ir gerbiamas A. Sysas labai prašė. Tai grįžtame prie šio klausimo.
Dėl 2 straipsnio yra gerbiamo Seimo nario A. Syso… Įjunkime jam mikrofoną, jis pristatys pasiūlymą. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). A. Sysas yra siūlęs išbraukti, bet šitą mes jau svarstėme ir pakeitėme, išbraukti A. Smetoną ir…
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, mes dabar svarstome. Tai yra svarstymo stadija. Pats laikas žinoti, kaip vyksta procedūra.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Na, gerai.
A. SYSAS (LSDPF). Seimo narys turi teisę pateikti savo siūlymus.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš suteikiau žodį gerbiamam A. Sysui. Pristatykite pasiūlymą. Viskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Aš nenoriu čia daug kalbėti, bet, gerbiami kolegos, aš džiaugiausi, kai komisija suprato padariusi klaidą ir paskelbė, kad šis siūlymas prieštarauja Seime nustatytai tvarkai. O tvarka yra tokia, kad paminėjus vieno kokio nors piliečio metus dešimt metų nekartojama.
2018 metais buvo minimos A. Smetonos metinės. Po to nepraėjo dešimt metų ir labai keista, kad komitetas nesilaiko tų tradicijų, kurias pats ir nustatė. Būtent Kultūros komitetas ir teikė tokius siūlymus, kad nesikartotų.
Mano siūlymas yra išbraukti A. Smetoną, kaip buvusį paminėtą 2018 metais. Aš nenoriu daugiau čia aiškinti, kas ėjo į Rusijos ambasadą imti pinigų, kokių pinigų ir taip toliau. Čia palikime istorikams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Štai dabar jūs galite pasakyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas gruodžio 14 dieną svarstė šį siūlymą ir jam nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nepritarė. Dabar tada už, prieš. Dabar kalbame dėl pasiūlymo. D. Griškevičius už A. Syso pasiūlymą. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tiesiog prisiminkime istoriją, tas asmuo paleido Seimą. Man atrodo, pačiam Seimui dabar skirti tokį garbingą įvertinimą… (Balsas salėje) Ne, Guoda, aš kalbu. Ar tikrai mandagu dabar taip pertraukinėti? Aš pasakiau savo nuomonę, kad man atrodo… Tiesiog pasižiūrėkime ir istoriją. Institucija kaip Seimas tokiam asmeniui negali, nepaisant jo kai kurių nuopelnų Lietuvai…
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado norinčių kalbėti prieš. Gerbiamas V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, klausimas yra labai konkretus: ar Seimo paleidimas, kas, be abejonės, įvyko, ar įvyko A. Smetonos sprendimu, ar buvo perversmo metu Seimo posėdžiai nutraukti? Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Klausimas yra toks: ar J. Pilsudskis irgi yra Lenkijoje taip nelaikomas žmogumi kaip Lietuvoje A. Smetona? J. Pilsudskis padarė rimtą karinį perversmą, žuvo žmonių, tačiau jis iki šios dienos Lenkijoje yra gerbiamas ir mylimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl gerbiamo Algirdo pasiūlymo. (Balsai salėje) Tuoj po balsavimo, ne, ne dabar, mes dabar svarstome pasiūlymą. (Balsai salėje) Aš tada jums suteiksiu žodį, nes mes svarstome pasiūlymą. Baigsime procedūrą, pasiūlymo svarstymą ir duosiu žodį. Balsuojame dėl Jurgio… Atsiprašau, dėl A. Syso pasiūlymo. Jau pradėjau painiotis. Tuoj pabaigsime šį klausimą. Balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo.
Užsiregistravo 114, balsavo 112: už – 74, prieš – 19, susilaikė 19. Pasiūlymui yra pritarta.
Toliau. Gerbiamą pirmininką vis dėlto prašysiu grįžti į tribūną. Dabar gerbiamas J. Sabatauskas nori dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man labai keista, kad jūs nereagavote kaip pirmininkas, kai komiteto pirmininkas pristatė komiteto išvadą, sprendimą dėl pasiūlymo nepateikdamas jokių argumentų, tik pateikdamas, kad komitetas nepritarė. Ar jau mūsų komitetai nesivadovauja Statutu, kad turi būti pateikta, jeigu komitetas nepritaria siūlymui, turi pateikti motyvus, argumentus, kodėl nepritariama? Ar čia tik myliu, nemyliu jūs vadovaujatės? Tai gal ne toje vietoje esate? (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai aš nereagavau, nes gerbiamas komiteto pirmininkas buvo pradėjęs iš anksto jau motyvus sakyti, tada aš jį nutraukiau, pradėjo galbūt prieš patį pasiūlymo autorių ir buvo, matyt, dalį motyvų spėjęs pasakyti. Na, tai dabar trumpai apsiribojo – nepritariu, taupydamas mūsų visų darbo laiką. Gerai, kolegos. Replikos galimos, bet judame toliau.
Dabar yra Seimo narės P. Kuzmickienės dėl 2 straipsnio. Kompleksinis Seimo narės P. Kuzmickienės pasiūlymas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos… (Balsas salėje: „Ne, ne, ne, kartu su A. Syso siūlymu…“)
PIRMININKAS. Dabar P. Kuzmickienė pristato savo siūlymą. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, tikrai pristatau. Mieli kolegos, kviečiu 2024 metais minėti diplomatų Lozoraičių atminimą. Šiek tiek prieš tai, prieš kalbėdama apie Lozoraičius, priminsiu, kad 2019 metais mes minėjome Lietuvos Tarybos pirmininko, valstybės Prezidento A. Smetonos metus. Buvo išsami programa, tam paskirtas finansavimas, diskusijos, renginiai, kuriuose atsiskleidė A. Smetonos atminimas. Netikslinga kas penkerius metus tą minėjimą organizuoti. Tačiau mes turime nepaprastai garbingų Lozoraičių jubiliejų ir sukaktį, kalbame apie M. Lozoraitį, S. Lozoraitį vyresnįjį ir K. ir S. Lozoraičius. Tai yra trys Lozoraičių kartos, nuosekliai dirbusios valstybės dėlei įtvirtinant, išsaugant ir atkuriant Lietuvos valstybingumą. Čia labai norisi pacituoti S. Lozoraitį, jo pasisakymą iš to laikotarpio, kai išlaikyti veikimą egzilinėje diplomatijoje atrodė nepaprastai sudėtinga. Jis tada sakė: „Žiūrėti reikia į Lietuvos reikalus iš aukštesnio požiūrio taško. Apsigynėme nuo raudonųjų, apsiginsime ir nuo kitų.“ Taigi Lozoraičių įgimtas žinojimas, kas yra demokratija ir laisvė, suvokimas, kas yra okupantas ir agresorius, kas yra drąsa kalbėti tada, kai labai reikia veikti nepaprastai sudėtingomis sąlygomis ir niekada nenuleisti rankų, neprarasti vilties, šiandien leidžia mums apie Lozoraičius kalbėti su didele pagarba ir mums apsispręsti vis dėlto 2024 metus dedikuoti diplomatams, valstybininkams Lozoraičiams. Tuomet 2024 metais minėtume labai…
PIRMININKAS. Laikas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). …labai svarbias sukaktis – Dainų šventės šimtmetį, NATO, Europos Sąjungos jubiliejų…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiama Paule.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). …ir diplomatų Lozoraičių metus. Kviečiu pritarti mano siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas. Dabar komiteto nuomonė. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamas pirmininke, aš vis tik noriu tą painiavą čia truputį išrišti. Gruodžio mėnesį komitetas svarstė du siūlymus, o ne vieną Seimo nario A. Syso siūlymą. Siūlė ir mano siūlymą tuos metus skelbti A. Smetonos ir S. Smetonienės metais, nes S. Smetonienė taip pat buvo ryški ir nusipelniusi asmenybė, ne tik pirmoji dama, bet ir aktyvi moterų judėjimo veikėja ir taip toliau.
Komitetas apsisprendė (čia aš atsakau į J. Sabatausko klausimą) palaikyti mano siūlymą ir nepalaikyti Seimo nario A. Syso siūlymo. Nepalaikė A. Syso dėl to, kad palaikė mano siūlymą. Argumentas buvo labai paprastas, nes buvo du siūlymai.
Kovo 15 dieną įvyko kitas komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas Seimo narės P. Kuzmickienės siūlymas, tai yra vietoje A. Smetonos ir S. Smetonienės įrašyti diplomatų Lozoraičių metus. Tai yra trečias siūlymas. Komitetas nepritarė šitam siūlymui 6 balsais prieš 5, palikdamas A. Smetonos ir S. Smetonienės metus, tai yra kitokius metus, negu buvo švęsti prieš penkerius metus. Bet dabar reikia apsispręsti tiesiog dėl šito siūlymo.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Dabar motyvai už, prieš. Už – R. Lopata. Prašau.
R. LOPATA (LSF). Žiūrėkite, šitas momentas iš tikrųjų labai svarbus, ką Algirdas minėjo dėl A. Smetonos, ne tik todėl, kad buvo jau švęsta, bet ir dėl to, kas įvyko realioje istorijoje. Kaip žinote, iš tikrųjų A. Smetona su S. Smetoniene, dar keli vaikinai ėmė pinigus iš sovietų žvalgybos, jie buvo akivaizdžiai faktiškai sovietų įtakos agentai. Sofija reguliariai pasirašinėjo pakvitavimo lapelius ir taip toliau, ir panašiai. Istorikai nesiginčija, tai faktas. Ir šitame kontekste, kurį mes dabar pergyvename – Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, net tokia idėja, man atrodo, yra nereali ir tikrai atmestina.
Koks įdomus momentas, kuris turbūt svarbus paaiškinant, kodėl Lozoraičiai. Už tuos pinigus, kuriuos gaudavo reguliariai A. Smetona iš sovietų, viena iš atidirbimo formų buvo antilenkiška Lietuvos stovėsena. Tai nuosekliai tautininkai su A. Smetona priešakyje ir darė.
Pirmasis lūžis A. Smetonos galvoje įvyko po S. Lozoraičio vyresniojo, senjoro, memorandumo, parašyto 1934 metais, kuriame S. Lozoraitis siūlė keisti Lietuvos geopolitinę orientaciją ištrunkant iš Maskvos–Berlyno ašies, orientuotis į Lenkiją. A. Smetona ilgai galvojo, bet taip ir neapsisprendė, teko bristi per Lieponos upelį. Ir tiktai 1941 metų rugpjūtį Lisabonoje, kalbėdamasis ar tardamasis (netgi taip galima pasakyti) su aukštais, įtakingais lenkų politikais emigracijoje, ištarė – Lietuvos valstybės atkūrimas siaurais nacionaliniais pagrindais buvo klaida. Taigi neabejotina Lozoraičių įtaka. Aš tikrai paremčiau pasiūlymą ir kviesčiau visus paremti pasiūlymą skelbti 2024 metus Lozoraičių metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas!
Dabar prieš kalbės gerbiamas E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, Seimas apsisprendė ir nutarė pritarti A. Syso pasiūlymui, todėl A. Smetonos klausimas jau yra išspręstas.
Dabar aš norėčiau pašnekėti dėl S. Lozoraičio. Aš manau, kad šitas klausimas vis tiktai iškeltas yra gana paskubomis. Jeigu jau kalbėtume apie diplomatiją įvykus tragedijai – po 1940 metų okupacijos, tai pirmiausia reikėtų prisiminti S. A. Bačkį, kuris ir buvo tuometinės diplomatijos šefas, S. A. Bačkį, o ne S. Lozoraitį. Taigi aš negaliu sutikti, kad S. A. Bačkis čia yra mažiau reikšmingas negu S. Lozoraitis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar dėl vedimo tvarkos – E. Zingeris. (Balsai salėje) Bet trumpai, kolega, ne dėl turinio. Turinys apsvarstytas. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip, bet aš buvau užsirašęs. Aš turiu labai svarbią jums informaciją, susijusią su S. Lozoraičiu jaunesniuoju. Sąjūdis 1989 metais pradėjo derybas su S. Lozoraičiu Vašingtone (ir aš buvau taip pat) dėl Lietuvos valstybės valstybingumo perdavimo Lietuvai – iš Lietuvos diplomatinio korpuso Lietuvai atgal. 1990 m. kovo 11 d. aš nuvykau pas poną S. Lozoraitį profesoriaus V. Landsbergio prašymu paklausti jo, ar jie sutinka su mūsų valstybingumo paskelbimu tęsiant ikikarinės Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Todėl S. Lozoraičio metai yra labai stipriai…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, bet jūs vėl diskutuojate dėl turinio. Dėl argumentų reikėjo užsirašyti. Aš suprantu, kad jūs buvote, nepasiekė jūsų užsirašymo eilė, ką darysi. Gerai, dėkoju komiteto pirmininkui.
Balsuojame dėl pasiūlymo. Balsuojame dėl Seimo narės P. Kuzmickienės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Gerbiamas komiteto pirmininke, galite jau užimti savo vietą, o mes balsuojame dėl pasiūlymo. Balsuojame dėl P. Kuzmickienės pasiūlymo. Tai paskutinis pasiūlymas. Galėsime balsuoti dėl viso nutarimo.
Taigi užsiregistravo 122, balsavo 120: už – 94, prieš – 6, susilaikė 20. Pasiūlymas yra priimtas.
Dabar, kolegos, balsuojame dėl… Motyvai dar. Motyvai dėl viso. Gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, džiaugiuosi, kad išsisprendė tas nesusipratimas. Iš tikrųjų pagrindinis argumentas buvo tai, ką mes ir priėmėme savo įstatymo pataisose, kad vis dėlto švęsti kas ketverius ar penkerius metus, skelbti tos pačios asmenybės metus Lietuvoje iš tikrųjų galbūt per dažnai. Šiuo pagrindu buvo atsisakyta to sprendimo, tačiau komitete buvo kitoks balsavimas, kai buvo pasiūlytas gerbiamos P. Kuzmickienės pasiūlymas. Ten daugiau buvo balsuojama todėl, kad pasiūlė daugumos atstovas. Nežinau, išėjo atvirkščiai, kad balsavo faktiškai už tą pasiūlymą ir pritarė valdančioji dauguma, o prieš kažkodėl balsavo pozicija. Taip liko sprendimas nepakeistas ir šiandien turbūt smagu, kad pakeitėme jį ir vienus metus švęsime Lozoraičių metus. Iš tikrųjų viskas susidėliojo į vietas, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Prašom balsuoti dėl nutarimo. (Balsai salėje) Kaip sakote? (Balsai salėje) Dėl viso nutarimo. (Balsai salėje) Gerai, stabdome balsavimą. Aš nelabai suprantu, K. Masiulis išsakys savo klausimą per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, aš nelabai suprantu, kodėl nenorite man suteikti žodžio? Aš nesupratau, kai A. Sysas pasakė, kad čia dauguma balsavo dėl to, kad A. Smetonos metų nebūtų. Dabar aš matau A. Smetonos ir S. Smetonienės, vadinasi, mes pridėsime S. Smetonienę. Jau vis tiek turėsime Smetonų metus.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai čia kaip?
PIRMININKAS. Ar pirmą kartą svarstome projektus, kiekvienas pasiūlymas eina atskirai. Apsvarstome, balsuojame. Redaktoriai po to sutvarkys tekstą pagal Seimo priimtus sprendimus. Sekite eigą, viską. Dar A. Sysas, prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, dėl šventos ramybės, dėl tvarkos. Yra kolegos A. Žukausko pasiūlymas ir mes turime dėl jo balsuoti. Atmesti, nes pritarėme kitai – pagal logiką, bet balsavimas turi būti, nes toks pasiūlymas yra užregistruotas ir dėl jo balsavimo nebuvo. Jeigu jūs būtumėte paskelbę alternatyvų balsavimą, ar Lozoraičiai, ar Smetonos, tada viskas būtų gerai, dabar yra tokia kolizija. Aš manau, kad pabalsuokime už A. Žukauską ir viskas bus…
PIRMININKAS. Kolega, aš neturiu jokios išvados, kurioje būtų reikalaujama už gerbiamo kolegos A. Žukausko pasiūlymą balsuoti. Taigi čia yra tik svarstymas. Priėmimo stadijoje viską sureguliuos komitetas. Dėl ko mes čia lygioje vietoje? Ne priėmimo stadija. Viskas, balsuojame. (Balsai salėje) Su priimtais pasiūlymais. Seimas ką tik… taigi ne 20 pasiūlymų, dviem pasiūlymams pritarė ir balsuojame su šiais projekto pasiūlymais.
Svarstymo stadija. Komitetas sutvarkys žodis žodin. Galės būti dar pasiūlymų. Vėl visi galėsite teikti pasiūlymus.
Užsiregistravo 120, balsavo 119 Seimo narių: už – 102, prieš – 3, susilaikė 14. Po svarstymo yra pritarta. Tikiuosi, kai balsuosime priėmimo stadijoje, visiems jau bus viskas kaligrafiškai aišku, už ką mes balsuojame.
16.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2537(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame prie nutarimo dėl specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos, nes turime frakcijų deleguotus asmenis. Skaitau 2 straipsnį. Patvirtinti šios sudėties komisiją: G. Burokienė, E. Gentvilas, V. Giraitytė-Juškevičienė, I. Haase, L. Nagienė, R. Petrauskienė, T. V. Raskevičius, E. Sabutis, L. Slušnys, A. Širinskienė, A. Vyšniauskas. Štai tokia komisija. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Labai atsiprašau, bet vėl darau techninę pertrauką, nes reikia komisijos pirmininko ir komisijos pirmininko pavaduotojo. Aš prašysiu gerbiamą komisiją kelioms minutėms susirinkti. Kadangi jūs dabar jau esate patvirtinti, tik dabar galite išrinkti komisijos pirmininką ir pavaduotoją. O per tą laiką mes galime apsvarstyti… (Balsai salėje) Pavyzdžiui, į laisvą zoną opozicijos pusėje, kad būtų drąsiau. Susirinkite ir išsirinkite pirmininką. O mes galime paprašyti gerbiamo ministro, labai kantriai sėdinčio ir laukiančio savo eilės.
16.17 val.
Baudžiamojo kodekso 191 ir 192 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2454, Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2455 (pateikimas)
Tai yra darbotvarkės 2-6.1 klausimas ir lydimasis 2-6.2 klausimas – Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-2454 ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-2455. Pateikimas. Prašom.
S. KAIRYS. Gerbiami Seimo nariai, pristatau siūlomus dviejų įstatymų keturių straipsnių pakeitimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu pritarė ir Seimui teikia Baudžiamojo kodekso 191 ir 192 straipsnių ir Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymų projektus.
Statistika rodo, kad pagal nelegalaus turinio vartojimą Lietuva užima trečią vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Šiais pakeitimais siekiame mažinti piratavimo lygį Lietuvoje, teisinį reguliavimą pritaikant būtent skaitmeninei aplinkai. Šiuo metu yra susidariusi tokia problematika, kad būtent internetas yra ta vieta, kurios nepasiekia komercine prasme ir Administracinis kodeksas, o kalbant apie internetą, ir Baudžiamasis kodeksas.
Taigi, kas konkrečiai yra siūloma? Baudžiamojo kodekso 192 straipsnyje nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą kūrinio ar gretutinių teisių objekto padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais arba, kitaip tariant, internete.
Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnyje numatyti atsakomybę už kūrinio naudojimą komerciniais tikslais. Būtent kalbant apie šį straipsnį, iki šiol viskas buvo sureguliuota, kalbant apie nekomercinius tikslus. Komerciniai tikslai buvo nereguliavimo zonoje.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 8 punkto pakeitimu praplėsti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcijas ir suteikti įgaliojimus surašyti administracinių nusižengimų protokolą, nustačius administracinį nusižengimą elektroninėje erdvėje pagal Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnį.
Kitaip tariant, yra tam tikra problema, kad LRTK neturi tokių galių pati surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Policija irgi yra įsivėlusi į tas funkcijas, kurios tikrai ne tiek jai nepriklauso, bet yra sunku užtikrinti jų efektyvumą. Ir būtent tas LRTK įgalinimas čia turėtų kovą su piratavimu tikrai pagerinti. Kokių nors kitų pakeitimų, susijusių su LRTK funkcijomis, nereikės. Komisija yra pasiruošusi vykdyti šitą naują priedermę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ar, rengiant šias pataisas, buvo bendraujama su atlikėjais, su LATGA, su kita organizacija, kuri atstovauja būtent tiek atlikėjams, tiek muzikantams, tiek kitoms meno sritims? Ačiū.
S. KAIRYS. Be abejo, yra ir kitų asociacijų. Tos diskusijos tikrai ne vienus metus vyksta, man pradėjus dirbti ministro pozicijoje. Iš tikrųjų tai yra laukiamas sprendimas, nes aš paminėsiu, kad Lietuva iš esmės vis apsikeisdavo Europos Sąjungoje su Latvija, kuri yra pirma pagal piratavimo lygį. Šiuo metu šioks toks progresas yra: Lietuva pagal piratavimo lygį yra trečioji. Tikimės, kad šie pakeitimai įgalins pagal šį tokį negarbingą indeksą kristi į apačią.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti, ar užteks pajėgų kontroliuoti? Kai nėra įstatymo, nes čia liečia būtent komercinius reikalus, ir kai bus jau galimybės pritaikyti šias įstatymo nuostatas baudžiamąsias, tai padidės ir darbo. Ar yra pasirengusi LRTK?
S. KAIRYS. LRTK nariai yra visiškai pasirengę, jie ir iki šiol tą darbą darydavo, bet kadangi jie negalėjo surašyti administracinių pažeidimų protokolo, tą antrą kartą dubliuodavo ir darydavo policija. Iš esmės mes dabar to dubliavimo išvengiame ir policiją kreipiame jau dirbti ten, kur yra sunkesnių pažeidimų. LRTK nariai yra tikrai pasirengę ir turėtų viską įgyvendinti, nes jie ir taip, jeigu imtume 2020 metus, pavyzdžiui, jau yra užblokavę 101 interneto svetainę, 2021 metais – 133. Kitaip tariant, komisija tikrai kaip nors naujai nepradės dirbti kažkokio nesuprantamo darbo.
PIRMININKAS. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė užduos klausimą. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, norėjau paklausti. Kokie kūriniai, vadinkime taip, arba kokios vertės kūriniai bus pripažįstami, jų vertinimas vyks būtent pagal šiuos numatomus straipsnius, ir kokios baudos gresia tiems, kas padarė prieinamus tuos kūrinius, ypač komerciniais tikslais?
S. KAIRYS. Kūriniai tai yra viskas, kas yra meno kūriniai ar bet kokia kita intelektinė nuosavybė. Tai gali būti filmas, daina, bet koks kitas audiovizualinis kūrinys.
Kalbant apie baudas, jeigu tai yra nustatyta žalos vertė ir tas kūrinys yra įkainotas, tarkime, iki 100 MGL, tai tada galios administracinis nusižengimas, kai irgi yra numatyta būtent bauda nuo 300 iki 3 tūkst. eurų. Jeigu mes kalbame apie Baudžiamąjį kodeksą, čia atsiranda, turi būtinai būti komercinis panaudojimas to nelegalaus turinio. Čia jau ta bauda priklauso irgi nuo MGL: jeigu žala daugiau kaip 100 MGL, tas subjektas baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, jeigu ta žala viršija 250 MGL, tai iki trejų metų maximum gali būti laisvės atėmimas, įskaitant ir tai, ką minėjau prieš tai, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir panašiai. Praktika rodo, kad dažniausiai tai yra vis tiek administracinės teisės laukas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausėjų neatsiranda, tai dėkoju už pristatymą. Dabar motyvai už, prieš. Nėra norinčių kalbėti. Gal bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Pritariame, dėkoju. Tada grįžtame…
A, komitetus tuoj paskirsime. Taigi būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis dėl abiejų. Tinka? Papildomų nenumatome. Dėkoju. Numatoma svarstyti gegužės 23 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada galime grįžti… (Balsai salėje) Kolegos, nešaukite iš vietos.
16.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2537(3) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie specialiosios tyrimo komisijos klausimo. Komisija jau susirinko, išsirinko savo pirmininką ir pavaduotoją. Taigi 3 straipsnis – paskirti komisijos pirmininku L. Slušnį. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Pavaduotoju – Eugenijų… 4 straipsnis – paskirti komisijos pirmininko pavaduotoju E. Sabutį. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“)
Ir tada 5 straipsnis – pavesti komisijai iki 2023 m. gegužės 1 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą kartu su Seimo nutarimo projektu ir kitais dokumentais Seimo Pirmininkui. Ar galime 5 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui procedūrą įveikėme.
Dabar motyvai už, prieš. Už – J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, sutinku su dalies opozicijos pamąstymais, kad apgailėtina, kad mes šiandien sprendžiame šitą klausimą, nes šitas klausimas turėjo būti išspręstas jau vakar. Aš apgailestauju, aišku, kad mes apskritai turime spręsti tokio pobūdžio klausimą, nepaisant to, kad sprendžiame P. Gražulio likimą.
Bet visgi norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes balsuosime ne dėl P. Gražulio, tai nėra P. Gražulio klausimas. Tai yra mūsų kaip parlamento klausimas sprendžiant Konstitucinio Teismo nutarimus. Mes jau turime precedentą ir turbūt didelė dalis iš čia esančių kolegų jį puikiai pamena, o kartu ir balsavo už to precedento atsiradimą. Jeigu mes kaip parlamentas gerbiame Konstitucinio Teismo sprendimus, naudodamiesi parlamentarizmo teise kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad gautume juos…
Todėl kviečiu balsuoti už šitą nutarimą, nebedaryti daugiau gėdos Seimui ir nesidangstyti naratyvu, kad valdantieji bando sunaikinti P. Gražulį, nes Etikos ir procedūrų komisijoje yra opozicijos dauguma. Jūs valdote Etikos ir procedūrų komisiją. Būtent jūs prieš kelias savaites išgelbėjote P. Gražulį prieš Konstitucinio Teismo sprendimus. Aš kviečiu palaikyti šį nutarimą. Tiesą pasakius, gegužės 1-oji yra gana per ilgas terminas, todėl kviečiu komisiją veikti sparčiai ir neatidėlioti sprendimo priėmimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, aš kažkaip tikėjausi, kad su O. Šurajevo vizitu Seime pasibaigs valdančiųjų priešrinkiminė desperacija, bet panašu, kad tas cirkas, kurį pradėjo kolegė A. Armonaitė su ponu O. Šurajevu, jį įsileisdama, tęsiasi. Šiandien mes skaitome tokias antraštes: „Išmušė saugiklius, tamsa, šūksniai ir į visas puses skrieja kaltinimai“. Aš kaip suprantu, valdančiąją daugumą tokios antraštės antrą savaitę tenkina ir tai yra valstybės valdymo pasirinkimas – vieną savaitę daryti cirką su O. Šurajevu, kitą savaitę daryti cirką su P. Gražuliu.
Išties, kas yra liūdniausia, liūdniausia tai, kad yra devalvuojama apkalta, kurią paprastai visos demokratinės valstybės, kaip ir Lietuva iki šiol, buvo rezervavusios sunkiems, šiurkštiems Konstitucijos sulaužymams. Tai turėjo būti šiurkštus besikartojantis nusižengimas, kuris daromas sąmoningai ir aiškiai įrodomas. Dėl to paties jūsų labai mėgstamo cituoti A. Sacharuko su L. Karaliumi kiek laiko balsavimas truko? Buvo aiškus Seimo narių susitarimas, buvo vienas kito dengimas, galimai, nebuvo toks epizodinis atvejis. Jo netgi nesimato įrašo ekrane. Išties, matyt, reikės prašyti komisijos ir ekspertizės, ar tikrai matosi tas P. Gražulio balsavimas, nes, na, nesimato. Jūs kaip norite tą įrašą žiūrėkite.
Aš tikrai palinkėsiu valdantiesiems didesnės atsakomybės, nenudevalvuoti svarbių konstitucinių procedūrų iki bandymo susidoroti su P. Gražuliu, kuris niekam nepatinka, o ponui T. V. Raskevičiui dar krauna ir politinius dividendus.
PIRMININKAS. Jau laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Jeigu būtų kitaip, išties jūs tikrai čia šito spektaklio nedarytumėte.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Masiulis kalbės už. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Negaliu nepritarti A. Širinskienei. Iš tikro mes turime elgtis labai atsakingai. Jeigu Konstituciniame Teisme jau buvo precedentų, mes turime jais remtis. Negalime naudoti dvigubų standartų. Niekaip. Kolegos, lygiai taip pat negalime nuvertinti Konstitucinio Teismo sprendimų ir tam tikro elgesio. Negalima ignoruoti ir negalima sakyti: aš atleidžiu nusižengimą. Jeigu yra nusižengimas… Čia ne asmeniui yra nusižengimas – čia yra Konstitucijai. Negalima sakyti, kad aš atleidžiu.
Čia dabar gerbiama kolegė bando pasakyti – sumenkinti. Tai nereikia ir sumenkinti to nusižengimo. Tik Konstitucinis Teismas gali įvertinti. Mes dabar lyg ir darome Konstitucinio Teismo darbą ir sprendimą. Mes tik galime kreiptis į Konstitucinį Teismą. Komisija išnagrinės, pateiks mums savo išvadas ir galėsime kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jis padarys tas išvadas, apibendrinimus. Yra procedūra ir turime elgtis labai pareigingai, atsakingai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Masiuli, bent jau nevaidink sąžiningo ir garbingo Seimo nario, kuriam tiesa yra svarbiau nei politiniai interesai. Tai bus garbingiau tavo atžvilgiu. Jeigu tu būtum toks garbingas, tikrai ir pasirašytum, ir kreiptumeisi į Konstitucinį Teismą dėl ponios J. Sejonienės mygtukų spaudymo ne vienąkart ir du kartus. Tai yra sąmoningas spaudymas.
O mano tikrai nėra ten rankos, nematau. Bet kad jūs persekiojate mane, tai ačiū Dievui, persekiokite ir toliau. Taip turi būti. Būtų keista, jeigu jūs manęs nepersekiotumėte už jūsų kritiką. Čia tai būtų stebuklas. Bet žinote, kas yra, dėl to, sakiau, neišgyvenu. Kristų be nuodėmės nukryžiavo fariziejai, tokie teisuoliai kaip jūs. Kunigas R. Doveika ir pasakė: apsaugok, Viešpatie, nuo tokių teisuolių, jie ir Kristų nukryžiavo. Jūs visus, kurie prieš jus, kurie turi savo nuomonę, kryžiuojate. Kryžiuokite. Sėkmės jums, bet jus Dievulis nukryžiuos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų klausydamasi tiek vienų argumentų, tiek kitų argumentų jaučiuosi taip, tarsi dabar jau vyktų gerbiamo Seimo nario P. Gražulio apkalta, kad dabar jau balsuotume dėl paties apkaltos proceso. Bet noriu priminti, kad dabar šia procedūra sudaroma specialioji komisija apkaltos procedūros pagrįstumui ištirti ir tada formuoti procesą į vieną arba kitą pusę.
Akivaizdu, kad tame vaizdo įraše, kurį ir šiandien matėme, kurį turbūt visi matėme ir per „Žinias“, aiškiai nėra matyti, ar buvo paspaustas mygtukas. Mes matome balsavimo lange, kad yra balsavimas. Gerbiamą Seimo narį L. Jonauską yra ištikę šiek tiek kažkokie atminties sutrikimai ir jis neprisimena, ar balsavo, ar nebalsavo tuo klausimu. Tai komisijai bus proga išsiaiškinti visas aplinkybes, galbūt surasti ir daugiau vaizdo įrašų, prisiekus ir kitiems Seimo nariams, kurie galbūt galėjo matyti, pasakyti tiesą, ko galbūt neturi galimybės Etikos ir procedūrų komisija padaryti. Kitaip tariant, išnagrinėti visą situaciją visapusiškai, o jeigu dar kils abejonių, bus galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar čia šiurkštus pažeidimas, ar čia ne šiurkštus pažeidimas. Lygiai taip pat artėja gerbiamos J. Sejonienės klausimas. Tai bus galimybių visuma mums išaiškinti ir priimti argumentuotą sprendimą.
Dabar mes nesprendžiame pačios apkaltos klausimo, todėl aš manau, kad komisija yra reikalinga, nes kyla abejonių. O net ir Konstitucijos pažeidimo regimybė turėtų būti svarstoma tam, kad mes visi įsitikintume, ar žmogus vis dėlto padarė tą, ar nepadarė, ar įstatymai priimami teisėtai, teisingai ir taip toliau. Dėl to raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasisakys gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Visiškai neseniai mes buvome liudininkai, kai opozicija bandė sudaryti komisiją ištirti vadinamajai pagal poną A. Tapiną pedopartijos gynimo bylai ir kas nutekino informaciją, kuri padėjo galimai pasislėpti vienam ypatingam galimai nusikaltėliui, kuris tikrai užnešė dėmę ant viso mūsų Seimo.
Tie, kurie dar prisimena istoriją, puikiai prisimena, kad buvo laikai, kai ateidavo Stalinui žinutė, kad tą ir tą reikia sutvarkyti. Problemų niekada nebūdavo. Svarbu, kad būtų žmogus, įstatymą surasime. Čia surandame priekabę, kuriuo būdu pozicija bando atkeršyti savo ilgamečiam oponentui, žmogui, kuris niekuomet neveidmainiavo, sakė tai, ką galvoja.
Aš jau ne kartą sakiau, kad sėdžiu veidmainystės bokšte, tiek daug veidmainių vienoje vietoje sunku surasti Lietuvoje. Tie veidmainiai dabar paima ir bando parodyti, kaip susidoros su vienu savo oponentu. Štai ne tik meta kaltinimą, bet tų kaltinimų skaičių didina. Matai, jis čia balsuoja už savo kaimynus. Tai reikia dabar pradėti įrodinėti jau, kada ir kur dar jis čia balsavo.
Kai mes ištraukiame kokį nors vaizdo įrašą po kelių mėnesių ir bandome atsiskaityti su savo oponentu, tai yra labai žema ir labai šlykštu. Kitų žodžių čia sunku surasti. Bet tokį menką susidorojimą su Seimo nariais aš čia matau, ko gero, pirmą kartą ir linkiu, kad mes tikrai neįpultume į tą dumblą, į kurį dabar visi slenkame. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, matau gana daug aistrų. Man atrodo, jos neturi pagrindo. Yra faktas toks: to balsavimo rezultatų suvestinėje matyti, kad L. Jonausko balsas yra fiksuotas. Filmuotoje medžiagoje matyti lėtai slenkanti Petro ranka, tačiau nematyti klavišo. Faktas, kad kažkas už L. Jonauską balsavo, nes tas buvo nusisukęs tuo metu, to balsavimo metu.
Suprantama, kad Seimas nori pasiaiškinti tą situaciją, o toliau aš sutinku su I. Kačinskaitės-Urbonienės argumentais. Komisijos sudarymas nereiškia susidorojimo. Komisija sudaroma tam, kad išsiaiškintų visą aplinkybių visumą, esant reikalui, kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Jis turėtų pasakyti, ar toks elgesys, jeigu buvo Petro balsavimas už kitą kolegą, už L. Jonauską, yra šiurkštus nusižengimas, ar ne.
Leiskite Seimui išsiaiškinti. Tikrai tai nėra įprastas dalykas, kad galimai už vieną Seimo narį balsuoja kitas Seimo narys. Konstitucinis Teismas yra dėl to pasisakęs A. Sacharuko ir L. Karaliaus atžvilgiu. Tai įvertino kaip sisteminį, šiurkštų pažeidimą. Žiūrime, kaip čia įvertins. Petrai, dar tu turi vilties.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau prieš kalbės gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pavyzdys, kaip atrodo veidmainystė. Dėl K. Bartoševičiaus komisijos nereikėjo sudaryti ir aiškintis nereikėjo, bet dėl Petro reikia.
Dar liūdniau atrodo, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija aiškinosi abidvi situacijas, tiek Petro, tiek J. Sejonienės. Abiem atvejais, kaip Jurgita sakė, pretenzijų neturi nei vienam, nei kitam. Kitų įrašų ar ko nors neatsirado, yra tiek, kiek yra. Kolega, kuris sėdėjo šalia Petro, aiškiai pasakė, kad jis nematė ir neužfiksavo to veiksmo, kad būtų Petras tai atlikęs. Iš įrašo taip pat to nematyti, tai ką mes dar aiškinsimės?
Aišku, dūmų užsklanda, nukreipiant nuo kitų dalykų, labai gera. Faktas, kad į darbotvarkę valdantieji neturi klausimų, ką dėti. Darbotvarkę irgi puikiai užpildome. Bet tada kur mes einame tokiu keliu? Tada iš karto pasakykime: dėl valdančiųjų komisijų nekuriame, nieko nedarome, nieko nesiaiškiname, o jeigu opozicijos atstovai – iš karto prikalame juos visus ir nubaudžiame. Gera kryptis, einame toliau taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuosime. Motyvai išsakyti, balsuojame (priėmimo stadija) dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2537(2). Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 79, prieš – 23, susilaikė 19. Taigi nutarimas yra priimtas.
Dabar sudarysiu galimybę pasakyti repliką po balsavimo. Per šoninį mikrofoną P. Gražulis. Posėdžiui toliau pirmininkauti kviečiu gerbiamą J. Jarutį. R. Žemaitaitis pirmas nori. Prašom, kalbės R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Prašom mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsą įskaitome prieš. P. Gražulis – replika po balsavimo. Posėdžiui pirmininkaus J. Jarutis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Eugenijau, man jūsų paguodos tikrai nereikia. Man būtų geriau, kad jūs neveidmainiautumėte, o būtumėte teisingi visiems. Ir aš tikiuosi, kad ketvirtadienį jūs įtrauksite klausimą į darbotvarkę, surinkti parašai dėl J. Sejonienės. Tai ir bus jūsų nuoširdumas.
Bet aš noriu dar vieną sakinį pasakyti. Mieli žmonės, kurie klausote šiandien šitą studiją, šitą mūsų posėdį. Kaip jūs manote, ar nėra svarbu išsiaiškinti, kodėl valdančioji dauguma dangsto K. Bartoševičiaus pedofilijos istoriją? Kodėl jie nenori išsiaiškinti, kas nutekino informaciją? O aš turiu samprotavimų dėl to, kad yra ne vienas sėdintis, ir ponas K. Bartoševičius ištrauktų visus videoįrašus, ir turėtų valdančioji dauguma išsiskirstyti. Dėl to šitas klanas yra labai didžiulis, jie dangsto vienas kitą ir bando šitą triukšmą dėl kažkokio pultuko paspaudimo sukelti, kad jūs pamirštumėte esminį klausimą, kas Lietuvoje tvirkina ir prievartauja vaikus.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Dar per šoninį mikrofoną nori V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). D. Kepenis išvadino mus veidmainiais, visus. Klausimas jam labai paprastas, tai ne veidmainiškai pagaliau atsistokite kaip vyras ir pasakykite, tai kieno yra Krymas? Pasakykite. Kieno yra Krymas? Ir nedarykite gėdos šitam Seimui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pavardė paminėta, bet aš siūlyčiu nedaryti provokacinių dalykų. Prašom. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Jeigu jūs sau priėmėte šitą pavadinimą, tai ir turėkite. O tas, kas ne veidmainis, jis jo nepriima, niekuomet ir nepriims. Sėkmės. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Dar P. Gražulis. Prašom. Paskutinė replika.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami konservatoriai, jūs paklauskite Baltarusijos prezidentės, jūsų išrinktos S. Cichanouskajos, ir jos vyro, kieno yra Krymas.
PIRMININKAS. Gerai, nutraukiu toliau diskusijas. Kolegos, dar noriu priminti, kad balsavimas yra pratęstas ir dabar toliau balsuosime po kiekvieno pristatyto klausimo.
16.43 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(2), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2463 (pateikimas)
Teikiu dviejų klausimų bloką. Darbotvarkės 2-9.1 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(2). Prašom. Pranešėjas – A. Matulas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos M. Maldeikis. Minutėlę, dar negirdime, ne tą įjungiau.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti atidėti klausimą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu siūlymas teisėtas. Galime bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Atidėta.
16.44 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2346(2), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2347(2), Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2348(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2349(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2350(2), Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2351(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2352(2), Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2353(2), Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2408, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 633 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2409 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12.1 klausimas ir visi lydimieji klausimai iki 2-12.10. Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2346(2). Pateikimas. Prašom, gerbiamas kolega. K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas pirmininke, pristatau grupės įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, pagrindinis yra Elektroninių ryšių įstatymas. Kokia vis dėlto esmė ir problema yra susiklosčiusi? Šiais laikais viskas persikelia į internetą ir į elektroninę erdvę, dažnai tai reiškia ir daug pažeidimų, vykdomų šioje erdvėje. Mes sprendžiame ir autorinių teisių (ką tik) klausimus, neteisėto platinimo, vyksta ir neteisėti azartiniai lošimai, ir finansiniai nusikaltimai, ir propagandos klausimai, ir daug kitų susijusių situacijų. Dažnai mes įregistruojame ir plečiame galias institucijų, kurios gali kontroliuoti internetinę erdvę.
Kas per daug metų susiklostė? Dabar yra (gal tą skaičių reikėtų patikslinti) gal aštuonios ar devynios institucijos, kurios turi įgaliojimus duoti vienokius ar kitokius privalomus nurodymus dėl atskirų interneto svetainių pasiekiamumo. Tačiau visi šie nurodymai yra reglamentuojami skirtinguose įstatymuose ir atitinkamai yra daug skirtingų… tie reglamentai tiesiog yra skirtingi. Tai priveda prie tam tikro chaoso, nes kiekviena institucija turi skirtingus įgaliojimus, skirtingas procedūras nuo tam tikrų detalių iki gana esminių dalykų. Ir visus jų nurodymus, visus jų veiksmus turi įgyvendinti interneto tiekėjai, kuriems tai irgi suteikia dar papildomo chaoso, nes jie turi susekti, kokia institucija padavė sprendimą, ar teismo patvirtinimas tam sprendimui yra suteiktas, ar ne, ar galiojantis tas gautas privalomas nurodymas. Kiekviena institucija turi skirtingas trukmes ir taip toliau, dėl ko interneto tiekėjams iš tiesų yra sunku susekti ir įgyvendinti jiems teikiamų privalomų nurodymų legalumą. Visų šitų pakeitimų esmė – iš skirtingų devynių įstatymų paimti institucijų įgaliojimus ir viską sukelti į vieną bendrą erdvę. Tai mums suteiks tam tikrų privalumų tobulinant elektroninės erdvės priežiūrą.
Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp įstatymų šiuo metu tose devyniose skirtingose institucijose? Pirma, tai skiriasi paprasčiausias tam tikrų procedūrų reglamentavimas. Pavyzdžiui, trukmė, per kiek laiko teismas turi patvirtinti priimtą sprendimą blokuoti.
Antra, skiriasi pačių procedūrų lankstumas. Tai yra gana esminis skirtumas, kai kai kurios, pavyzdžiui, Radijo ir televizijos komisija, gali blokuoti interneto kopijas be papildomo teismo sankcijos. Tai yra jeigu mato, kad susikūrė identiška svetainė tokiu pačiu adresu, tai gali ją blokuoti automatiškai be kokios nors papildomos teismo sankcijos.
Tai labai supaprastina veiklą. Radijo ir televizijos komisija, kaip neseniai minėjo kultūros ministras, šiuo metu blokuoja apie 800 adresų, bent jau tiek man perdavė. Tuo tarpu kitos institucijos, pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorius, blokuoja tik vieną arba du adresus, ir tai yra iš dalies bent jau dėl skirtingų galimybių, dėl skirtingo sudėtingumo procedūrų.
Be abejonės, mes ne tik plečiame ratą institucijų, kurios yra įgaliotos, gali, turi teisę teikti privalomus nurodymus interneto erdvėje, mes taip pat norime tobulinti tas nuostatas. Ir nuolat kiekvienoje sesijoje mes gauname tam tikrų patobulinimų. Tokie patobulinimai, jeigu mes tobuliname vieną įstatymą, bet paliekame kitą užmirštą, vėl išbalansuoja bendrą sistemą ir suveikia, kiekvienoje sesijoje, galima sakyti, to chaoso atsiranda daugiau. Aš tikiuosi, kad suvienodinę tas tvarkas, sukėlę viską į vieną įstatymą mes galėsime lengviau tobulinti procedūras, atsižvelgti į elektroninės erdvės pokyčius ir reaguoti į tai, kas ten yra naujo, ir atitinkamai keisti savo įstatymus.
Rengdamas šį įstatymo projektą aš konsultavausi su kiekviena iš institucijų, buvo sukviestas pasitarimas. Kiekviena iš institucijų dalyvavo, išsakė savo pastabas, į šitas pastabas buvo atsižvelgta. Vienodinant įstatymą šiuo metu, nors aš neabejoju, kad yra ir tam tikrų norų galbūt ką nors naujo įvesti, bet, tiesą sakant, kai buvo parengtas šis įstatymas, stengtasi jokių naujų dalykų neįvesti vien dėl to, kad tai yra jautrus dalykas ir bet koks naujas pakeitimas gali sukelti naujų diskusijų, o šiuo metu yra tiesiog svarbu padaryti žingsnį – suvienodinti tas tvarkas.
Vienintelis naujas dalykas, kuris egzistuoja šiame įstatyme, yra tai, kad tais atvejais, jeigu institucija pamato, kad norima išvilioti mokėjimo arba asmens tapatybės duomenis kažkokiose fiktyviose interneto svetainėse. Tais atvejais institucijos per dvi valandas gali nurodyti interneto teikėjams užblokuoti priėjimą prie tos svetainės. Aišku, bet kuriuo atveju teismo sankcija bus reikalinga po 72 valandų, kaip tai yra dėl daugumos kitų atvejų, tačiau šiuo atveju šiek tiek paspartiname šitą veiksmą ir tai yra labai svarbu, nes sukčių išviliojamos lėšos iš gyventojų kasmet didėja ir šiuo metu siekia 12 mln. eurų. Tai spartus institucijų reagavimas į tokias situacijas, kai asmeninius duomenis akivaizdžiai bandoma ištraukti, suteikia jiems papildomo lankstumo ir teisių greičiau reaguoti. Yra labai svarbu greitai reaguoti, nes jau po kelių valandų ta svetainė gali būti nebenaudojama.
Kaip ir minėjau, šitie pakeitimai buvo aptarti su institucijomis, jų pastabos gautos, net ir į Teisės departamento pastabas buvo atsižvelgta, jų daug ir nebeliko vien dėl to, kad buvo atlieptos dėl anksčiau registruoto projekto pateiktos pastabos. Kai kurios institucijos, tokios kaip Lietuvos policija, Ryšių reguliavimo tarnyba, turi dar atskirą reguliavimą. Pavyzdžiui, Lietuvos policija kreipiasi į atskirą teismą dėl savo privalomų nurodymų sankcionavimo, Ryšių reguliavimo tarnyba dėl to, kad ji atitinkamoje srityje veikia, apskritai neturi gauti teismo sankcijos. Jų prašymu, jų nuomone, jos po šito įstatymo neturėtų būti suvienodintos, yra konkrečiai pasakyta, kad joms nebus taikomas šis įstatymas.
Taigi tikiuosi jūsų palaikymo, tikrai įdėta daug darbo derinant įvairius interesus ir pozicijas, rengiant šį įstatymą. Tikiuosi, kad jis sulauks palaikymo ne tik per pateikimą, bet ir per kitas įstatymo svarstymo, priėmimo stadijas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia G. Paluckas. Ruošiasi A. Sysas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, šiuo įstatymo projektu jūs reikšmingai plečiate institucijų, galinčių duoti privalomuosius nurodymus be teismo sankcijų, ratą. Iš principo, kaip ir minėjome, pirmuosius sprendimus prasidėjus karui Ukrainoje mes labai įdėmiai vertinome per demokratijos prizmę, ar iš tikrųjų viena ar kita institucija gali priimti tokius sprendimus, reikalauti išimti informaciją, kiek tai yra aktualu nacionalinio saugumo klausimu, dezinformacijfos klausimu ir panašiai. Kitaip tariant, deriname su Konstitucijoje įtvirtintais tam tikrais demokratijos principais.
Šiuo metu šiuo įstatymu jūs iš esmės sulyginate visų, kaip sakote, institucijų teises įtraukdami Vartotojų teisių apsaugos, Lietuvos banko, atitinkamai nustatote tas pačias procedūras ir suteikiate tuos pačius įgaliojimus. Ar manote, kad tie dalykai yra tapatūs savo reikšme, tie galimi įvairūs pažeidimai, ir kaip tai dera su demokratijos principais? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Mano įsitikinimu, visos tos institucijos, kurias jūsų įvardinote, ir taip turi. Be teismo sankcijos nė viena institucija negali teikti privalomų nurodymų. Yra labai trumpas terminas, kada ji gali reaguoti tam tikrais atvejais greičiau suteikti nurodymą, tai yra tuomet, kai buvo panaudota prieiga prie asmens tapatybės atpažinimo įrankių. Ir šiuo atveju reikia gauti teismo sankciją, ir visais kitais atvejais reikia gauti teismo sankciją. Tiesą sakant, tikrai diskutavome su institucijomis, dalyvavo kibernetinio saugumo atstovai, dalyvavo institucijų atstovai, nebuvo gauta pastabų, kad kažkaip plečiamos. Tiesą sakant, rengdami šitą įstatymą labai atidžiai žiūrėjome, kad neišplėstume, atsižvelgėme į demokratijos argumentą, kurį minėjote, kad nebūtų išplėsta papildomai, kaip sakant, teisių prie to, kas jau yra.
Galbūt yra suvienodinta, kad kai kur turėjo, tarkime, propagandos atvejų blokuoti per 72 valandas, per 3 kalendorines paras, dabar bus visur vienodai per 72 valandas, ne darbo dienas. Tokių suvienodinimų gali būti ir nedidelių pasislinkimų, bet kad tai būtų išplėsta, aš nesutinku, manau, kad yra perkelta tai, kas yra atitinkamuose įstatymuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano labai panašus klausimas. Kai perskaičiau aiškinamąjį raštą, supratau, kad vis dėlto atsiranda naujos institucijos su naujais įgalinimais. Iš jūsų atsakymo ir kolegai Gintautui aš suprantu, kad jokių naujų institucijų, kurios turėjo teisę ir galią riboti, štame įstatyme neatsiranda?
K. ADOMAITIS (LF). Ne, jokių naujų institucijų neatsiranda.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra, nes nėra salėje dviejų kolegų. A. Kupčinskas lyg ir, ar ne? Ne, gerai. Ačiū, gerbiamas Kasparai. Už, prieš kalbančių nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, siūlau paskirti komitetus ir datą. Čia yra dešimt pasiūlymų. Turbūt visų neskaitysiu – kaip darbotvarkės projekte. Vieną paskaitysiu, patį pirmąjį, kad dėl Elektroninių ryšių įstatymo siūlomi komitetai: pagrindinis Ekonomikos komitetas ir papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstyti siūloma gegužės 9 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kad nebūtų netikėta, šiandieninis posėdis baigėsi. Registruojamės.
Užsiregistravo 69.
Taigi skelbiu 2023 m. kovo 21 d. popietinį posėdį baigtą. (Gongas) Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.