|
Argumentai:
Nacionalinės sanatorijų ir
reabilitacijos įstaigų asociacijos teigimu, Seimo balsavimui teikiamas
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15(1), 39
straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projektas
Nr. XIVP-1302, registruotas š.m. sausio 21 d. (toliau – Projektas), sukels
itin dideles pasekmes medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo
įstaigų veiklai, pacientų paslaugų kokybei bei kurortuose teikiamų paslaugų
spektrui.
Projekte 39
straipsnio pakeitimu siekiama numatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos
sistemos savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų
įstaigų nomenklatūroje nebeliktų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio
gydymo įstaigų.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad medicininės reabilitacijos
ir sanatorinio gydymo įstaigų naikinimas reiškia tai, jog neliks savarankiškų
(atskirų juridinių asmenų) valstybės ir savivaldybių pavaldumo medicininės
reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų, bet visos jų teiktos paslaugos
išliks ir bus teikiamos integruotai daugiaprofilinėse ligoninėse.
Medicininė
reabilitacija taps stacionarinio gydymo dalis, o sanatorinis gydymas išnyks.
Šiuo metu Lietuvoje medicininė
reabilitacija ir sanatorinis gydymas yra išvystytas, teikiamos kokybiškos
paslaugos, kurios padeda pacientams ne tik atgauti sveikatą po sudėtingų ligų
ar operacijų, bet ir siekiant padėti išvengti sveikatos problemų. Tuo atveju,
jei savivaldybių ir valstybės medicininės reabilitacijos įstaigos bus
panaikintos, o jų paslaugos teikiamos tik daugiaprofilinėse ligoninėse,
vienas iš sanatorinio gydymo tikslų – prevencija - nebebus vykdoma.
Nėra įvertintas
įstaigų savarankiškumo panaikinimo poveikis darbuotojams, pacientams, įstaigų
apkrovai ir rentabilumui.
Minėtose įstaigose dirba virš 900
darbuotojų, jose kasmet gydomi tūkstančiai pacientų, todėl neatlikus detalaus
kiekybinio projekto pasekmių vertinimo, neturint aiškiai nustatytų tikslų ir
veiksmų planų, pokyčiai medicininės reabilitacijos įstaigose negali būti
atliekami. Nėra atliktas socialinės – ekonominės politikos vertinimas, kuris
kiekybiškai įvertintų projekto pasekmes visuomenei (gyventojams, pacientams,
darbuotojams, kitiems subjektams). Tik jį atlikus būtų galima spręsti, ar
tokie pokyčiai atneš biudžeto sutaupymų, padidins efektyvumą ir, svarbiausia,
ar padidins paslaugų kokybę bei paslaugų prieinamumą pacientams. Galiausiai,
nėra atlikta kaštų ir naudos analizė. Viešajame sektoriuje visi projektai
rengiami tik atlikus kaštų ir naudos analizę, tačiau šio Projekto atžvilgiu
tokia analizė iš viso nėra atlikta (arba nepateikiama viešai). Panaikinus
medicininės reabilitacijos įstaigų savarankiškumą, jų apkrova išskirtinai
priklausys nuo ligoninių. Ligoninės bus nesuinteresuotos siųsti pacientus į
medicininės reabilitacijos įstaigas. Sanatorijoms ir medicininės
reabilitacijos įstaigoms užpildyti neužteks pacientų – jos praras
rentabilumą.
Nėra atliktas
poveikio konkurencijai vertinimas, galimai pažeidžiamos Konkurencijos įstatyme
numatytos procedūros.
Projektas
kelia itin daug klausimų iš konkurencijos teisės pusės. Projekte nebuvo ir nėra įvertinta ar neturi būti
gautas Konkurencijos tarybos leidimas. Europos Komisija savo praktikoje yra
nurodžiusi, kad tais atvejais, kai valstybės įmonė įgyja savivaldybės įmonės
kontrolę, ir šios abi įmonės iki susijungimo sprendimus priimdavo
nepriklausomai (savarankiškai), toks susijungimas yra koncentracija, kuriai
yra reikalingas konkurencijos priežiūros institucijos (mūsų atveju – Konkurencijos
tarybos) leidimas.
Konkurencijos taisyklės lygiai taip pat galioja tiek privačiame, tiek
ir valstybiniame sektoriuje, ir jei valstybiniame sektoriuje yra vykdoma
koncentracija, apie ją turi būti pranešama Lietuvos Respublikos konkurencijos
įstatyme nustatyta tvarka.
Koncentracijų kontrolės
procedūros taikomos taip pat ir valstybinio sektoriaus įstaigoms. ES teisė
numato koncentracijų kontrolės vykdymą nediskriminuojant valstybinio ir
privataus sektoriaus, kas reiškia konkurencijos taisyklių laikymosi būtinybę
tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. Jei valstybiniame sektoriuje
yra vykdoma koncentracija, apie ją privaloma pranešti LR konkurencijos
įstatyme nustatyta tvarka. Jei apie planuojamas vykdyti koncentracijas
Konkurencijos tarybai pranešti neplanuojama, tai pažeidžia Konkurencijos
įstatyme numatytas procedūras.
Reabilitacijos įstaigų
savarankiškumo panaikinimas ir jų prijungimas prie valstybinių ligoninių
sukurs šių valstybinių ligoninių dominavimą, padarant ligonines vertikaliai
integruotas ir tokiu būdu reikšmingai apribojant konkurenciją. Akivaizdu, kad
ligoninei įgijus reabilitacijos įstaigos kontrolę, toje ligoninėje
besigydantys pacientai visų pirma bus siunčiami būtent į ligoninės
kontroliuojamą įstaigą, tokiu būdu mažinant pasirinkimo galimybę pacientui
bei apribojant kitų reabilitacijos įstaigų galimybes konkuruoti. Tokį
reikšmingą sveikatos priežiūros įstaigų susijungimą turi išnagrinėti ir savo
vertinimą pateikti Konkurencijos taryba, kuri nustatytų, ar dėl
koncentracijos nebus reikšmingai apribota konkurencija reabilitacijos
paslaugas teikiančių įstaigų sektoriuje.
Projekto aiškinamajame rašte
nepagrįstai nurodoma, kad poveikio konkurencijai nėra ir atitinkamo vertinimo
atlikti nereikia. Aiškinamajame rašte neteisingai teigiama, jog buvo įvertintas
naujojo reguliavimo poveikis konkurencijai ir nustatyta, kad siūlomas
reguliavimas netenkina nė vienos iš poveikio konkurencijai vertinimui atlikti
reikalingų sąlygų. Akivaizdu, kad tokia išvada yra neteisinga, nes dėl
aukščiau nurodytų priežasčių poveikis konkurencijai tikrai bus ir jis bus
reikšmingas. Todėl šiuo atveju yra reikalingas išsamus poveikio konkurencijai
vertinimas, o tas padaryta nebuvo.
Kurortai praras
savo išskirtinumą, o pacientai – galimybę naudotis kurortų gydomųjų veiksnių
nauda.
Pagal Reikalavimų kurorto ir
kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašą, kurorte turi būti ne
mažiau kaip trys asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios
medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas.
Vadinasi, pripažįstama, kad kurortų gamta, infrastruktūra ir gydomieji
veiksniai prisideda prie reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sėkmės.
Lietuvos kurortai (tarp jų – Birštonas ir Palanga) garsėja savo puikia, per
daugelį metų išplėtota infrastruktūra, natūraliais gydomaisiais veiksniais
bei itin aukšto lygio paslaugų kokybe, pritraukiančia pacientus iš viso
pasaulio. Siūlomas pakeitimas panaikinti minėtų įstaigų savarankiškumą
kurortuose visiškai prieštarauja racionalaus ir efektyvaus išteklų naudojimo
principui. Šiuo atveju siekiama panaikinti puikiai veikiančią sistemą ir
mažinti paslaugų kiekį tam puikiai tinkančiuose kurortuose, kuriuose
reabilitacija gali būti kur kas efektyvesnė nei didmiesčio daugiaprofilinėje
ligoninėje. Kurortai gali pasiūlyti ne tik specialistų teikiamas aukščiausio
lygio paslaugas, bet ir gydomąsias klimato, mineralinių vandenų savybes,
kurių kitos daugiaprofilinės ligoninės pasiūlyti negali. Taip pat, akivaizdu,
kad didelė dalis įstaigų, praradusios pacientus, susidurs su finansiniais
sunkumais ir galbūt netgi turės užsidaryti. Tokiu būdu taip pat būtų
paneigtas efektyvus išteklių naudojimas. Todėl šis pakeitimas ir sanatorijų
perkėlimas į daugiaprofilines ligonines akivaizdžiai prieštarauja
Konstitucinio teismo apibrėžtam racionalaus ir efektyvaus išteklių naudojimo
principui.
Nukentės
paslaugų kokybė.
Sanatorijas ir reabilitacijos
įstaigas prijungus prie daugiaprofilinių ligoninių, daugiaprofilinėms
ligoninėms bus perskirstyti pacientų srautai, įstaigų ir specialistų krūviai
gerokai padidės ir dėl to kokybę išlaikyti taps ypatingai sudėtinga. Daugiaprofilinės
ligoninės nėra pratusios teikti tokio kiekio paslaugų pacientams, kuriuos
šiuo metu aptarnauja sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos. Be to, didelė
dalis specialistų, dirbančių kurortų įstaigose gali atsisakyti keisti darbo
vietas ir nustotų praktikuoti, kas reikštų aukšto lygio specialistų
praradimą, bendrą jų skaičiaus sumažėjimą ir labiau prastėjančią paslaugų
kokybę. Paslaugų prieinamumas taip pat nebus pagerintas, nes pacientai bus
ribojami ir negalės pasirinkti kur norės gauti paslaugas, o didelės eilės tuo
labiau mažins galimybės gauti paslaugas greitai ir patogioje pacientui
vietoje. Akivaizdu, kad siūlomi pakeitimai yra nesuderinami su Lietuvos
sveikatos strategija ir turėtų būti persvarstomi.
Projektas
neatitinka Konstitucinio teismo išaiškinimų dėl tinkamo paslaugų paskirstymo
ir prieinamumo.
Konstitucinis teismas savo
nutarimuose yra nurodęs, kad:
• „<...> įgyvendinant
konstitucinę valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata, turi būti sukurta
veiksminga sveikatos apsaugos sistema bei sudaromos deramos sąlygos jai
veikti. Valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti
sveikatos apsaugos sistemai, užtikrinti kokybišką, visiems prieinamą
sveikatos priežiūrą ir sveikatinimo veiklą“;
• „<...>valstybė
užtikrintų nuolat veikiantį pakankamą tinklą tinkamai paskirstytų įvairias
sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų“;
• valstybės pareiga yra
“[užtikrinti] sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės
pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis
lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas,
t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių
sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“
Akivaizdu, kad panaikinus dalies
medicininės reabilitacijos įstaigų savarankiškumą, paslaugas teikiančių
kurortuose, paslaugų prieinamumas bus ribojamas, o paslaugų teikimo
koncentravimas į daugiaprofilines ligonines sukels veiksmingumo problemų.
Kaip ir minėta, daugiaprofilinės ligoninės bus apkrautos didžiuliais pacientų
srautais, kiek iki šiol įstaigos neaptarnaudavo, laukimo eilės dar labiau
pailgės, o pacientų sveikatai iš to nebus jokios naudos. Likus mažiau
įstaigų, teikiančių reabilitacijos paslaugas, nebebus užtikrinamas pakankamas
įstaigų tinklas. Panaikinus galimybę gauti paslaugas kurortų sanatorijose ir
reabilitacijos įstaigose, šių įstaigų pasiskirstymas Lietuvoje taps netolygus
ir daug sunkiau prieinamas pacientams.
Praktika rodo,
kad tokie pokyčiai Lietuvoje veda į destrukciją.
Kadaise garsi Likėnų sanatorija,
prijungta prie Panevėžio ligoninės, šiuo metu merdi ir jai ypatingai
reikalingos investicijos. Prie Vilniaus veikiantis ir RVUL priklausantis
“Pušyno kelias” nuo birželio 1 d. jau uždarytas ir sklypas bei pastatai bus
parduodami. Mūsų žiniomis VU Santaros klinikoms priklausančią Valkininkų
sanatoriją planuojama jau šiemet uždaryti ir paslaugas bei darbuotojus
perkelti į Druskininkus, o kadaise sėkmingai veikusi Viršužiglio sanatorija
jau nebeegzistuoja. Visas šias įstaigas sieja tai, jog jos buvo ne
savarankiškos įstaigos, o veikė kaip dalis daugiaprofilinių ligoninių.
DĖL ŠIŲ ARGUMENTŲ NEGALIMA IŠBRAUKTI MEDICININĖS REABILITACIJOS IR
SANATORINIO GYDYMO ĮSTAIGŲ IŠ LNSS SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ NOMENKLATŪROS.
Pasiūlymas:
5 straipsnis. 39
straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„39 straipsnis. LNSS
savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų
nomenklatūra
1. LNSS savivaldybių asmens sveikatos
priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) pirminės sveikatos priežiūros
centrai;
2) poliklinikos;
3) ambulatorijos;
4) psichikos sveikatos centrai;
5) šeimos gydytojų kabinetai;
6) palaikomojo gydymo ir slaugos
ligoninės;
7) sveikatos centrai;
8) ligoninės.;
9) medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio gydymo įstaigos.
2. LNSS valstybės asmens sveikatos
priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos.
3) greitosios medicinos pagalbos
tarnyba.
4) medicininės
reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.
3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios
įstaigos, kurių dalininkės yra valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis)
arba valstybiniu universitetu, arba valstybiniu mokslinių tyrimų institutu,
priskiriamos asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūros subjektui –
ligoninei.
4. Savivaldybės tarybos motyvuotu
sprendimu:
1) šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose
nurodyti LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų
nomenklatūros subjektai jiems priklausančias teikti asmens sveikatos priežiūros
paslaugas gali teikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba kaip šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmens sveikatos priežiūros viešųjų
įstaigų padaliniai (filialai), arba
2) šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3–6
punktuose nurodyti LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų
įstaigų nomenklatūros subjektai jiems priklausančias teikti asmens sveikatos
priežiūros paslaugas gali teikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba kaip
šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmens sveikatos priežiūros viešųjų
įstaigų padaliniai (filialai), arba
3) šio straipsnio 1 dalies 1–6 ir
8 punktuose nurodyti LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros
viešųjų įstaigų nomenklatūros subjektai jiems priklausančias teikti asmens
sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti kaip atskiri juridiniai asmenys
arba kaip šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų asmens sveikatos
priežiūros viešųjų įstaigų padaliniai (filialai), arba
4) šio straipsnio 1 dalies 7 punkte
nurodytiems LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų
nomenklatūros subjektams priklausančios teikti asmens sveikatos priežiūros
paslaugos atitinkamoje savivaldybės teritorijoje gali būti teikiamos
sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp šio
straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8 punktuose nurodytos nomenklatūros subjektų,
pagrindu ir pasitelkiant atitinkamas sveikatos centro paslaugų sąraše
nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS asmens
sveikatos priežiūros įstaigas, kurių savininkė (dalininkė) nėra valstybė arba
savivaldybė (toliau – privačios asmens sveikatos priežiūros
įstaigos), ir kitus sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytų
paslaugų teikėjus.
5. Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte
nurodytiems subjektams, privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir
kitiems sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytiems paslaugų teikėjams
draudžiama atsisakyti sudaryti šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą
sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartį su norą sudaryti tokią
sutartį pareiškusia ir toje savivaldybėje veiklą vykdančia LNSS asmens
sveikatos priežiūros įstaiga (nepriklausomai nuo jos nuosavybės ar pavaldumo
formos), kuri atitinka sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytų atitinkamų
asmens sveikatos priežiūros paslaugų sveikatos apsaugos ministro pagal šio
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą patvirtintus asmens sveikatos
priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus.
6. Tik privačių asmens sveikatos
priežiūros įstaigų savivaldybės teritorijoje teikiamos asmens sveikatos
priežiūros paslaugos gali būti laikomos atitinkančiomis savivaldybių
sveikatos centrų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu
privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos atitinkamos savivaldybės
teritorijoje teikia visas sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytas asmens
sveikatos priežiūros paslaugas, šios paslaugos atitinka sveikatos centro
paslaugų sąraše nurodytų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų
sveikatos apsaugos ministro pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą
patvirtintus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus, dėl
tokių paslaugų teikimo yra sudaryta sveikatos priežiūros įstaigų
bendradarbiavimo sutartis su kitomis privačiomis asmens sveikatos priežiūros
įstaigomis (jeigu paslaugą teikia daugiau negu viena įstaiga) ir sudarytos
sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartys su sveikatos centro
paslaugų sąraše nurodytų visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų
teikėjais.“
|