LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMO NR. I-779 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1160

2019-02-08 Nr. 102-P-09

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Aušrinė Norkienė, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Meilė Čeputienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras G. Vilda, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Įmonių teisės skyriaus vedėja R. Jovaišienė, valstybės įmonės Registrų centro l.e. direktoriaus pavaduotojo Juridinių asmenų registrui ir rinkodarai pareigas I. Tarailienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius A. Nikitinas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ narys K. Garšva.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-06	1			Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Pažymime, kad projektu keičiamo Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatos nedera su kartu teikiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1159) keičiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 1 dalimi. Minėto Kodekso 2.40 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, tačiau ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių. Tuo tarpu projektu keičiamo Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo 16 straipsnyje siekiama nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Tokia formuluotė suponuoja, kad juridinio asmens pavadinimas bet kokiu atveju turės turėti lietuvių ar užsienio kalbos prasminę reikšmę, kas nedera su Kodekso 2.40 straipsnio 1 dalies nuostata, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudaromas iš jokios kalbinės reikšmės neturinčių raidžių ir skaičių arba jų derinių. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga būtų Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo 16 straipsnyje nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis. Be to, derinant Kodekso 2.40 straipsnio 1 dalį ir keičiamą Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo 16 straipsnį tarpusavyje, svarstytina, ar keičiamame straipsnyje po žodžių „lotyniškais rašmenimis“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir arabiškais skaitmenimis“, nes galimą skaitmenų naudojimą pavadinime numato Kodekso 2.40 straipsnio 1 dalis (romėniškų skaitmenų minėti netikslinga, nes jie sudaryti iš tų pačių lotyniškų raidžių). Be to, atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įstatymo projektas lydi Civilinio kodekso  2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-1159), kuriuo siūloma reglamentuoti juridinių asmenų, bet ne įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų sudarymą, svarstytina, ar teikiamame įstatymo projekte nuostatą ,,įmonių, įstaigų ir organizacijų“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,juridinių asmenų“.	Nepritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-06	1			1. Projektu siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome vietoj žodžių „lotyniškais rašmenimis“ įrašyti žodžius „lotyniškos abėcėlės raidėmis“ arba „lotynų kalbos rašmenimis“. Projekte siūloma formuluotė dėl lotyniškų rašmenų suponuoja, kad juridinių asmenų pavadinimuose būtų galima naudoti visų lotynų rašto sistemos kalbose (pvz., danų, norvegų, vokiečių) vartojamus rašmenis, įskaitant ir įvairius rašmenis su diakritiniais ženklais. Svarstytina, ar toks siūlymas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats projekto aiškinamasis raštas suponuoja, kad projekto rengėjai turėjo omenyje lotynų kalbos abėcėlės rašmenis (tą pagrindžia aiškinamojo rašto nuostata – „lotyniški rašmenys pasirinkti, nes lotynų kalbos abėcėlė yra universali, plačiausiai paplitusi pasaulyje“).	Nepritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos verslo konfederacija 2017-08-22				Lietuvos verslo konfederacijos Komercinės teisės ir praktikos komisija (Komisija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuotus ir Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus teisės aktų projektus Nr. 17-9450 (Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui), Nr. 17-9451 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas) ir Nr. 17-9452 (Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas), pareiškia, jog jiems visiškai pritaria ir palaiko.	Nepritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.
2.	Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ 2018-01-03				Lietuvos Respublikos Seime rengiamos teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos valstybėje registruojamų juridinių asmenų pavadinimus, pataisos, todėl mes, piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“, kviečiame įdėmiai dar kartą apmąstyti Vyriausybės teikiamus pasiūlymus, nes manome, kad jais siekiama įstatymiškai pabloginti valstybinės lietuvių kalbos pozicijas. Mūsų nuomone, Seimui pateiktame Vyriausybės siūlyme dėl Lietuvoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų („Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. 1-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1160“) valstybinės lietuvių kalbos įstatymo taikymo sritis pernelyg išplečiama, o tada ima atrodyti, kad įstatymiškai imamasi reguliuoti ne valstybės ir piliečių santykį su valstybine kalba, o neva bandoma reglamentuoti visų Lietuvoje registruojamų (taigi ir ne Lietuvos piliečių, ir ne Lietuvoje veikiančių) įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų juridinį įteisinimą: „Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų “. Žinant, kiek ne lietuviškų pavadinimų jau yra įregistruota, ir toliau dalis suinteresuotųjų ieško jau esančių arba siūlo įsivesti naujų įvairių nuolaidų ir išimčių, todėl minėtame Vyriausybės nutarime nurodomas atsitraukimo nuo veikiančių Lietuvoje įstatymų nuostatų kelias: „Lietuvos Respublikoje įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis“. Tai reiškia, kad siūloma įstatymiškai reglamentuoti dar vieną ar kelias valstybines kalbas dar vienoje valstybės gyvenimo srityje. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ siūlo įstatymiškai reglamentuoti Konstitucijoje įteisintą tik vieną valstybinę - lietuvių kalbą – ir taikyti tokį reglamentavimą Lietuvos valstybėje registruojamų juridinių asmenų pavadinimams. Įsigilinę į Konstitucijos 28 straipsnio esmę, teigiančio, kad: „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“, mes manome, kad leidimas Lietuvoje registruoti nelietuviškus, t.y. užsienio kalba, įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimus varžytų Lietuvos piliečių laisvę viešojoje erdvėje susižinoti valstybine lietuvių kalba, nes taip būtų įteisintas ribojimas suprasti be vertimo tokius pavadinimus. Taip būtų kuriama tokia atmosfera Lietuvoje, kad lietuvis joje pasijustų ne namie, ne savo šalyje esantis, o tarsi kažkur svetur, svetimoje šalyje. Visuotinai skleidžiami šalį žeminantys gandai, kad lietuviai patys nenorintys pasirinkti lietuviškų pavadinimų komerciniais sumetimais, nes esą Lietuvoje vyraujanti tokia nuomonė, kad viskas, kas nelietuviška, kas užsienietiška, esą geriau. Žinoma, tokių nuotaikų būta atgautos Nepriklausomybės pradžioje, kai buvome toje postsovietinėje erdvėje, kurioje tebevyravo labai menka savivertė. Bet praėjus ketvirčiui amžiaus tai jau nebėra būdingos mūsų visuomenei, bent jau didžiajai jos daliai, nuostatos, todėl mes manome, kad valstybės siekis kaip tik turi būti savo teisiniais pagrindais sudaryti sąlygas puoselėti patriotines, o ne globalistines nuotaikas. Dar vienas iš viešų argumentų, siekiant įteisinti nelietuviškus pavadinimus, yra  skleidžiamas pramanas, neva lietuviški pavadinimai užsienyje nekonkurencingi, nes mūsų šalis esanti menkai žinoma ir dėl to neaukštai kotiruojama tarptautinėje rinkoje, todėl neva mėgstama pasirinkti angliškus ar vokiškus arba panašiai į juos skambančius pavadinimus. Bet tai jau tikras valstybės žeminimas, todėl siūlome nesudaryti sąlygų menkinti Lietuvos prestižą tarptautinėje erdvėje. Siūlome nekeisti dabartinės pavadinimų registravimo praktikos, detalizuotos Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R -298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, ypač II skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ 5 ir 6 punktuose. (žr. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9f8e843072341 Ie3alflb21417c4c75e), taip pat Vyriausybės nutarimu 2017 m. spalio 11 d. Nr. 837 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. Nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“(žr.https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/3f756f80b33c11e791568c9e74529e6), ypač 4.24 papunktį).	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.
3.	Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2018-12-20				Įstatymų projektuose  XIIIP-1459,  I-779 16 straipsnio neturi būti pažeidžiamos Konstitucijos 17 str.,  Konstitucinio Teismo sprendimai, Lietuvos piliečių teisės skaityti teisingą ir suprantamą informaciją valstybine kalba. LR valstybinės kalbos įstatymas rašybos užsienio valstybėse nereguliuoja ir Lietuvos juridiniai asmenys (įmonės, įstaigos ir visos kitos organizacijos) užsienyje gali vartoti norimą kalbą. Įstatymų projektuose juridinių asmenų pavadinimų vartojimą užsienio kalba prašome išbraukti.	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.
4.	Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ 2019-01-08				Piliečių asociacija .,Talka kalbai ir tautai" kviečia atsakingai ir įdėmiai dar kartą apmąstyti šiais įstatymų projektais teikiamus pasiūlymus, kuriais siekiama įstatymiškai pabloginti valstybines lietuvių kalbos pozicijas. Įstatymo projektu XIIIP-1160 valstybinės lietuvių kalbos įstatymo taikymo sritis pernelyg išplečiama, įstatymiškai imamasi reguliuoti ne valstybės ir piliečių santykį su valstybine kalba, o neva bandoma reglamentuoti visų Lietuvoje registruojamų (taigi ir ne Lietuvos piliečių ir ne Lietuvoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų juridini įteisinimą: ,,Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų;", o minėtame Vyriausybės nutarime nurodomas atsitraukimo nuo veikiančių Lietuvoje įstatymų nuostatų kelias: ,.Lietuvos Respublikoje įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis". Tai reiškia, kad siūloma įstatymiškai reglamentuoti dar vieną ar kelias valstybines kalbas dar vienoje valstybės gyvenimo srityje. Asociacija „Talka kalbai ir tautai" siūlo įstatymiškai reglamentuoti Konstitucijoje įteisintą tik vieną valstybinę lietuvių kalbą - ir taikyti tokį reglamentavimą Lietuvos valstybėje registruojamų juridinių asmenų pavadinimams. Siūlymas juridinių asmenų pavadinimus sudaryti lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius. valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ... Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose"), Valstybines kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. 1 d., 2.40 str., 2.68 str. 1 d. 4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d.6 p. ir kitiems nutarimams. Įsigilinę į Konstitucijos 28 straipsnio esmę, teigiančio, kad: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“, mes manome, kad leidimas Lietuvoje registruoti nelietuviškus, t. y. užsienio kalba, įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimus varžytų Lietuvos piliečių laisvę viešojoje erdvėje susižinoti valstybine lietuvių kalba būtų kuriama tokia atmosfera Lietuvoje, kad lietuvis joje pasijaustų ne namie, ne savo šalyje esantis, o tarsi kažkur svetur, svetimoje šalyje. Įstatymo projekte siūloma įteisinti, jog tik, „Lietuviški Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų." Kyla klausimas kaip būtų rūšiuojami lietuviški ir nelietuviški Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai. Tuos, kurie sudaryti nesilaikant lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų matyt galima būtų tiesiog priskirti nelietuviškiems? Siūlomos pataisos sudarytų diskriminacines sąlygas sudarant lietuviškus ir nelietuviškus pavadinimus ir tik įneštų teisinę sumaištį. Visuotinai skleidžiami šalį žeminantys gandai, kad lietuviai patys nenorintys pasirinkti lietuviškų pavadinimų komerciniais sumetimais, nes esą Lietuvoje vyraujanti tokia nuomonė, kad viskas, kas nelietuviška, kas užsienietiška, esą geriau. Žinoma, tokių nuotaikų butų atgautos Nepriklausomybės pradžioje, kai buvome toje postsovietinėje erdvėje, kurioje tebevyravo labai menka savivertė. Bet praėjus ketvirčiui amžiaus tai jau nebėra būdingos mūsų visuomenei, bent jau didžiajai jos daliai. Dar vienas iš viešų argumentų, siekiant įteisinti nelietuviškus pavadinimus, yra skleidžiamas pramanas, neva lietuviški pavadinimai užsienyje nekonkurencingi, nes mūsų šalis esanti menkai žinoma ir dėl to neaukštai kotiruojama tarptautinėje rinkoje, todėl neva mėgstama pasirinkti angliškus ar vokiškus arba panašiai į juos skambančius pavadinimus. Bet tai jau yra tikras valstybės žeminimas, todėl siūlome nesudaryti sąlygų menkinti Lietuvos prestižą tarptautinėje erdvėje. Kai kita kalba užima valstybinės kalbos vietų griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raide siaurina valstybines kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai viršytų kai kurių verslininkų, deja, tik laužant savos valstybės pamatus taip įsivaizduojamą ekonominę naudą tuo labiau, kad verslo konkurencinėje kovoje įmonės pavadinimas nėra svarbiausias dalykas. Atkreipiame dėmesį, kad 2019-01-03 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose dauguma kalbėtojų palaikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, VLKK, asociacijos „Talka kalbai ir tautai", Vilniaus Sąjūdžio ir kitų siūlymų nekeisti dabartines juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkos. Siūlome nekeisti dabartinės pavadinimų registravimo praktikos.	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.
5.	Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ 2019-01-16				Siūlymas juridinių asmenų pavadinimus sudaryti lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius, valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ... Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose“), Valstybinės kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. ld., 2.40 str., 2.68 str. ld.4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2d.6p. ir kitiems nutarimams. Jeigu su tais argumentais projektų rėmėjai nesutiktų, dėl to jie turėtų atsiklausti LR Konstitucinio Teismo. Kai kita kalba užima valstybinės kalbos vietą, griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raidė siaurina valstybinės kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai viršytų kai kurių verslininkų galimą ekonominę naudą, tuo labiau, kad verslo konkurencinėje kovoje įmonės pavadinimas nėra svarbiausias dalykas. 2019-01-03 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose dauguma kalbėtojų palaikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, VLKK, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“, Vilniaus Sąjūdžio ir kitų siūlymą nekeisti dabartinės juridinių asmenų pavadinimų rašymo ir registravimo tvarkos (žr. prof. L.Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški.-www.alkas.lt). Galima tartis tik dėl būdų, kaip pateikti Lietuvos juridinių asmenų pavadinimus užsienyje. Kalbų vartojimo užsienyje Lietuvos įstatymai nereguliuoja ir dėl to minėtų įstatymų keisti nereikia.	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.
6.	Vincentas Jasiulevičius 2019-02-07				Lietuvos Respublika 1918 m. atkurta etninėse lietuvių žemėse, kur buvo tebekalbama lietuviškai. Nutautėjusių LDK plotų atsisakyta dėl to, kad prarasdami gimtąją kalbą lietuviai daug kur prarado ir tautinę savimonę, pilietiškumą. Nereikia dabar skatinti piliečių nutautėjimą.Toks antikonstitucinių įstatymų priėmimas dėl tautinių mažumų, vietovardžių, asmenvardžių, įmonių pavadinimų įstatymų projektuose rašyti ir užsienietiškai privalo būti nepriimtinas visiems toliaregiškai, valstybiškai mąstantiems LR Seimo nariams. Šiais įstatymų projektais bandoma Lietuvoje įvesti ir lenkų, rusų valstybines kalbas. Šie siūlymai diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius, valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ... Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose“), Valstybinės kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. 1d., 2.40 str., 2.68 str. 1d.4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2d.6p. ir kitiems nutarimams. Kitoms kalboms prisitaikėliškai užleidus valstybinės kalbos vietą, griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Prarandama viena valstybiškumo būtinų sąlyga - lietuvių kalba, (Sąlygos: Sava teritorija, vėliava, himnas) Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raidė siaurina valstybinės kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai būtų didelė. Konstitucinis Teismas nurodė, kad dėl svetimų kalbų įtakos lietuvių kalbos sistemai turi spręsti specialistai – profesionalūs kalbininkai. Siūlome nekeisti ir dabartinės juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkos. Įsidėmėtina, neretai Seimo nariai siūlo įstatymų pataisas, nepasvėrę tolesnes pasekmes dėl siekiamų rezultatų, pamiršta , kad yra LR Konstitucija, tai ją privaloma vadovautis, atsiklausti Tautos... Pavyzdžiui: Lietuvos valstybinės kalbos statusas įteisinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tai patvirtinta Tautos referendumu. Kodėl tokios problemos neplėtojamos Vokietijoje, Lenkijoje ir kitur? Gal galima būtų sutikti, jeigu asmenvardžiai būtų įrašomi ne valstybinės kalbos rašmenimis tik pase ir jo ne pagrindiniame lape, (pamaloninimui asmenų savo kamieninėse valstybėse - kuriose save laiko tų valstybių tautiečiais ir antrapiliečiais)? Tačiau niekas, (ir „išmintingieji siūlytojai“), nenagrinėjo, ką iššauktų suniokojus valstybinę kalbą, išrašant dokumentus- pasus, gimimo, mirimo liudijimus, tvarkant –palaikant visus registrus (asmenų, turto, bankuose, vairuotojų ir kitus pažymėjimus, ir t.t.). Koki būtų reikalingi finansiniai ištekliai bei turėjimas- parengimas specialistų, mokančių rašyti vokiečių, lenkų, rusų, kiniečių, japonų, sirų , arabų ir kitais rašmenimis. Toks noras kils daug kam iš „skriaudžiamųjų“, tačiau istorikų minimų trijų nevalstybinės kalbos rašmenų- ženklų nepakaks visus patekinti...	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.
7.	Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2019-02-01				Lietuvos Respublika 1918 m. atkurta etninėse lietuvių žemėse, kur buvo tebekalbama lietuviškai. Nutautėjusių LDK plotų atsisakyta dėl to, kad prarasdami gimtąją kalbą lietuviai daug kur prarado ir tautinę savimonę, pilietiškumą. Prašome atsisakyti siūlymų tautinių mažumų, vietovardžių, asmenvardžių, įmonių pavadinimų įstatymų projektuose rašyti ir užsienietiškai. Šiais įstatymų projektais bandoma Lietuvoje įvesti ir lenkų, rusų valstybines kalbas. Šie siūlymai diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius, valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ... Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose”), Valstybinės kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. ld., 2.40 str., 2.68 str. L d.4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2d.6p. ir kitiems nutarimams. Kai kita kalba užima valstybinės kalbos vietą, griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raidė siaurina valstybinės kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai būtų didelė. Siūlome nekeisti ir dabartinės juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkos.	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-11-27				Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, keisti Civilinio kodekso 2.40 straipsnio ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatas dėl juridinių asmenų pavadinimų sudarymo netikslinga, nes lietuvių kalboje pakanka išteklių tokiems pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis. Juridiniai asmenys, veikiantys už Lietuvos ribų, naudojasi galimybe sudaryti pavadinimą lotynų kalba. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamų projektų formuluotės suponuoja juridinių asmenų nelygybę – lietuviški pavadinimai turi atitikti lietuvių kalbos normas ir Kalbos komisijos nutarimų nuostatas, o pavadinimams užsienio kalba nebūtų taikomi jokie kalbiniai reikalavimai. Tai neabejotinai mažintų motyvaciją vartoti lietuvių kalbą aptariamoje srityje.	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2018-11-21				*	Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių kalboje pakanka išteklių juridinių asmenų pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis, juridiniai asmenys, veikiantys už Lietuvos ribų, naudojasi galimybe sudaryti pavadinimą lotynų kalba, keisti Civilinio kodekso 2.40 straipsnio ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatas dėl juridinių asmenų pavadinimų sudarymo netikslinga, todėl nuspręsta nepritarti projektams XIIIP-1159 ir XIIIP-1160.	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto išvadas bei Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ir asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pastabas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1160 grąžinti iniciatoriams patobulinti.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                      Agnė Širinskienė                                    

Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė