LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314

4 STRAIPSNIO PAKEITIMO  ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2237

 

2023-03-22 Nr. 110-P-7

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto   nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)

1(4)

1(1)

 

 

 

 

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės „žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai“, t. y. neaišku, kokios pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir kokiam subjektui nuosavybės teise priklausanti žemė turima omenyje. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.  

 

Pritarti.

 

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)

1(4)

2(2)

(3)

2. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą siūloma dėstyti skliaustuose, nes skliaustuose dėstoma išimtis yra sakinio tęsinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtos nuostatos dėstymo skliaustuose nereikėtų atsisakyti. Be to, iš skliaustuose dėstomos nuostatos turinio nėra aišku, kokie konkrečiai Saugomų teritorijų įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, ar, pavyzdžiui, visi saugomose teritorijose esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, nebūtų parduodami atitinkamų privačių žemės sklypų savininkams. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

 

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)

1(4)

3(2)

 

3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį 4 ir 5 punktais, nustatant, kad valstybinę žemės ūkio paskirties žemę be aukciono turi teisę pirkti žemės naudotojai – ne mažiau kaip vienerius metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį jų žemės ūkio veiklai naudojamus žemės sklypus, esančius miesteliuose, taip pat žemės naudotojai – ne mažiau kaip vienerius metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį jų žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamus žemės sklypus, esančius kaimo teritorijose. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, likę laisvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kurie asmenims neparduodami, nes nepatenka į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, yra išnuomojami, sudarant ilgalaikes žemės nuomos sutartis iki 25 metų. Pažymima, kad ,,valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, nėra užtikrinti dėl žemės naudojimo ilgalaikiškumo ir (arba) perleidimo kitiems asmenims galimybių. Ūkininkai teigia, kad dėl šios priežasties, sudėtinga planuoti ilgalaikes investicijas, žemės perleidimą ar įkeitimą. Todėl siekiant optimizuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įveiklinimą ir paskatinanti ūkininkus planuoti ilgalaikę žemės ūkio veiklą, Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ją naudojantiems asmenims“.

Nekvestionuodami projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai, dėl kurių valstybinė žemės ūkio paskirties žemė lengvatinėmis sąlygomis turėtų būti parduodama ją nuomojantiems asmenims, kelia abejonių. Manytina, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas, kai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra išnuomojami iki 25 metų, yra pakankamas laiko tarpas, kad valstybinę žemę išsinuomoję asmenys galėtų tinkamai planuoti investicijas į išsinuomotą žemę. Be to, nėra pateikti jokie argumentai, kuriais būtų grindžiamas poreikis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę projekte nurodytiems asmenims leisti pirkti būtent lengvatinėmis sąlygomis, t. y. pirmumo teise be aukciono. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,pagal naujausius Nacionalinės žemės tarnybos duomenis, sudarytos 90 857 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys (169,10 tūkst. ha), iš kurių 3 971 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sutartis miestų ir miestelių teritorijose (3,52 tūkst. ha) ir 86 886 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sutartys kaimo vietovėse (165,58 tūkst. ha)”. Taigi, pagal projekto nuostatas asmenys, atitinkantys projekte siūlomus nustatyti kriterijus, turėtų teisę įsigyti didelį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kiekį, galimai mokėdami mažesnę kainą, nei valstybė gautų parduodama tokią žemę aukciono būdu. Pastebėtina, ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, asmenys, lengvatinėmis sąlygomis įsigiję naudojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, praėjus 5 metams nuo jos įsigijimo, turėtų teisę keisti įsigytos iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės ūkio veiklos tokioje žemėje nevykdyti. Taigi, valstybė, nutraukusi ilgalaikes valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis, pagal kurias valstybinėje žemės ūkio paskirties žemėje jos nuomininkai būtų įsipareigoję išsinuomotą žemę naudoti žemės ūkio paskirčiai, ir tokią žemę pardavus jos naudotojams, neturėtų garantijų, kad tokia, perleista privatiems asmenims, žemės ūkio paskirties žemė žemės ūkio veiklai būtų naudojama ne ilgiau kaip 5 metus. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar būtų pasiekti projekto tikslai.

     Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (kuri negali būti suprantama vien materialine, finansine prasme (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos  8 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą, keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, bei Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą oficialiąją valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną.

 

Pritarti.

Komiteto patobulintame įstatymo projekte šių nuostatų atsisakyta.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)

1(4)

3(2)

 

4. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomuose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose siūlomi nustatyti kriterijai, kad žemės naudotojai turėtų teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jei ne mažiau kaip vienerius metus pagal valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį šią žemę naudojo žemės ūkio veiklai arba žemės ūkio produkcijos gamybai, nėra pakankamai aiškūs, nes neaišku, kokios apimties žemės ūkio veikla arba žemės ūkio produkcijos gamyba turima omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi tie juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į teisėkūros sistemiškumo principą, atitinkamai nereikėtų tikslinti projekto nuostatų.

 

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)

2

3

 

5. Projekto 2 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje po dviejų formuluočių „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „dienos“.

 

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)

*

 

 

6. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą privatiems asmenims, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka,  dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

 

Atsižvelgti.

Kaimo reikalų komitetas 2022 m. gruodžio 7 d. nusprendė  Vyriausybės išvados neprašyti, taip pat šios išvados nebuvo paprašyta įstatymo projekto pateikimo Seimo plenariniame posėdyje metu.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)

*

 

 

7. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

Pritarti.

Antikorupcinis vertinimas atliktas – gauta STT išvada.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)

*

 

 

8. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1314, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo (šis reikalavimas netaikomas kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių).

 

Atsižvelgti.

 

9.

Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas

(2022-11-28)

*

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2237 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Atsižvelgti.

 

10.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

(2023-01-02)

 

 

 

     Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Respublikos Seimo komiteto prašymas[1] atlikti antikorupcinį vertinimą), atliko Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2237[2] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

     Projektu siūloma išplėsti įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kurią  privačių žemės sklypų savininkai galėtų įsigyti be aukciono, apibrėžties turinį, o taip pat  praplėsti asmenų ratą, kuriems valstybinė žemės ūkio paskirties žemė galėtų būtų parduodama ne aukciono būdu.  

     Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.

    

     1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

     1.1. Projekto nuostatos neužtikrina tikslinio parduotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo ir neužtikrina Įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo. Atskiroms asmenų kategorijoms nepagrįstai sudaromos lengvatinės sąlygos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimui.

     Projekto 2 dalimi siūloma papildyti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad „Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi: 3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha, taip pat tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių) įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų arba žemės sklypų su privažiuojamaisiais keliais (išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodytus valstybinės žemės plotus). Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.“ (išskirtas tekstas – Projektu siūlomos nuostatos).

1.1.1.        Projektu nenustatomi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo privačių žemės sklypų savininkams tikslai, todėl Projekto siūlomų nuostatų įgyvendinimo atveju (po valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo) galimai nebūtų užtikrinamas tikslinis tokios žemės naudojimas konkrečiai paskirčiai. Šiuo atveju Projekto siūlymai taip pat yra svarstytini ir dėl įstatymo tikslų (pavyzdžiui: tenkinti asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę ir vykdyti ūkinę veiklą) įgyvendinimo.

     Reikšminga yra ir tai, kad Projektu išplečiamos ypatingą statusą turinčio valstybės turto - valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kurios ištekliai yra riboti – pardavimo privačion nuosavybėn sąlygos, tačiau Projektu galimai ne tik neužtikrinamas tikslinis tokios žemės naudojimas, tačiau sudaromos sąlygos tokius žemės sklypus įsigyti lengvatinėmis sąlygomis - be aukciono, galimai žemesne negu rinkos kaina.

     Šiuo atveju taip pat yra svarbu, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną, valstybės turtas turi duoti naudą visuomenei, turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas. Tuo tarpu Projekto nuostatų įgyvendinimo atveju valstybinės žemės ūkio paskirties žemė būtų perleidžiama privatiems asmenims galimai neužtikrinant jo tikslinio naudojimo ir paneigiant šiuos principus.

     Atsižvelgdama į išdėstytą, minėtos Projekto nuostatos neužtikrina tikslinio parduotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo, todėl neužtikrina Įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo. Dėl minėtos priežasties Projekto siūlymai svarstytini tuo aspektu, kad atskiroms asmenų kategorijoms galimai nepagrįstai (pavyzdžiui: gal kiti asmenys bendrąja tvarka įsigytų tokius žemės sklypus žemės ūkio veiklai) sudaromos lengvatinės sąlygos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimui.

1.1.2.        Nei projektas, nei galiojantis Įstatymas neatskleidžia „įsiterpusių“ žemės sklypų kriterijų, o tai sudaro sąlygas itin plačioms Įstatyminių nuostatų interpretacijoms ir „užprogramuoja“ nepagrįstų lengvatinių (išimtinių) sąlygų taikymą tik atskiroms asmenų grupėms.

     Projekto siūlymai susiję su papildomas sąlygas atitinkančių „įsiterpusių“ valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimu.

     Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą[3] yra atkreipusi dėmesį į ydingą teisinį reglamentavimą, kada įstatyminiame lygmenyje nėra apibrėžti „įsiterpusių valstybinės žemės sklypų kriterijai“ (arba papildomos sąlygos). Dėl minėtos priežasties formuluotė „įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui: „įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs (arba tarp privačių ir kitų projektu siūlomų objektų), tačiau nuo jų nutolęs ir nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.). Teisiniu požiūriu toks sklypas pagal Projekto nuostatas galėtų būti parduodamas privačios žemės sklypų savininkui. Dėl minėtos priežasties Projektu siūlomomis nuostatomis gali būti „užprogramuojamas“ Įstatymo tikslų neužtikrinantis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) mechanizmas, atskiroms asmenų kategorijoms (pavyzdžiui: privačių žemės sklypų savininkams, kurie laikinai naudoja ar nuomoja[4] įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą) sudarantis išimtines galimybes įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus neužtikrinant tikslinio jų naudojimo.

 

     2.     Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1.              Projektas suteiktų nepagrįstą teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinius žemės sklypus, net jeigu jie nebuvo naudojami pagal paskirtį.

     Projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį 4 punktu, numatančiu, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi: „žemės naudotojai, kurie ne mažiau kaip vienerius metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį jų žemės ūkio veiklai naudojamus žemės sklypus, esančius miesteliuose;“.

     Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

     Nors minėtas Projekto nuostatas ir galima interpretuoti, kad galimybės lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę siejamos su sąlyga, kad asmuo šią žemę ne mažiau kaip 1 metus naudojo žemės ūkio veiklai, tačiau pagal Projektą tokia aplinkybė būtų pagrindžiama tik valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties sudarymo faktu, o ne aplinkybėmis, kad išsinuomota žemė buvo tikslingai naudojama pagal paskirtį.

     Atkreipiame dėmesį, kad galimi atvejai, kada asmuo išsinuomojo valstybinę žemės ūkio paskirties žemę tiksliniam naudojimui, tačiau jos pagal paskirtį nenaudojo. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokie atvejai gali būti laikytini esminiais valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties pažeidimais, suponuojančiais sudarytos nuomos sutarties nutraukimą. Tačiau pagal Projektą net ir tokiais atvejais formalią sutartį sudarę asmenys įgytų teisę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus įsigyti lengvatinėmis sąlygomis.

     Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad minėtos Projekto nuostatos atskirais atvejais sudarytų sąlygas nepagrįstos lengvatinės teisės įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę suteikimui.

2.2.               Projektas įteisina galimybes lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinius žemės sklypus tik atskiroms asmenų kategorijoms.

     Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas (dėl teisės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigyti lengvatine tvarka nustatymo) siejamas su atvejais, kada asmenys tokius žemės sklypus nuomojo, laikinai naudojo (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nuomos pagrindais naudojo žemės ūkio veiklai ar produkcijos gamybai (Projektu siūloma Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai).

     Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis teisės aktais, nuomos teisė į tokius valstybinės žemės sklypus galėjo būti suteikta pirmumo teise, pavyzdžiui:

a)                   vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų įsiterpę žemės sklypai galėjo būti išnuomoti be aukciono šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;

b)                   vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais pirmumo teise be aukciono valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje galėjo būti išnuomoti fiziniams asmenims, įregistravusiems ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintiems Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; arba juridiniams asmenims – žemės ūkio produkcijos gamintojams, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

c)                   vadovaujantis[5] Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, 6 punkto nuostatomis, valstybinės žemės plotai, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, galėjo būti suteikiami laikinai naudotis tik besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams ir kt.

     Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatuoja, kad teisės aktai atskirais atvejais užtikrino atskirų asmenų galimybes išskirtinėmis sąlygomis (t. y. be aukciono ir / ar pirmumo teise) įgyti nuomos / naudojimo teisę į valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad Projektas tokiems asmenims suteiktų išimtines galimybes tokius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus įsigyti privačion nuosavybėn.

     Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo aspektu Projekto nuostatos gali būti svarstytinos kaip naudingos tik atskirų kategorijų interesų grupėms.

2.3.              Projektas sudarytų sąlygas nesąžiningam elgesiui, kada lengvatinėmis sąlygomis įsigyti sklypai būtų perleidžiami kitiems asmenims.

     Pažymėtina ir tai, kad nei Projekto, nei galiojančio Įstatymo nuostatos nedraudžia perleisti lengvatinėmis sąlygomis įsigytą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą tretiesiems asmenims. Įstatymo nuostatos numato tik vieną apribojimą – subjektui, įsigijusiam valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar tretiesiems asmenims, kuriems vėliau šis sklypas buvo perleistas, draudžiama naudoti įsigytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne pagal jo pagrindinę paskirtį. Nustačius, kad pagal šį įstatymą įsigyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę (iš ją įsigijusio subjekto ar trečiųjų asmenų, kuriems jis buvo perleistas) už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta iš valstybės. Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tik praėjus 5 metams nuo žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo iš valstybės pagal analizuojamą įstatymą, gali būti keičiama jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis.

     Aukščiau minėtų nuostatų kontekste svarbu tai, kad valstybė įgyja teisę žemės ūkio žemės sklypą atpirkti jo naudojimo ne pagal paskirtį atveju, bet papildomai nėra detalizuotas tokio žemės sklypo atpirkimas jo nenaudojimo atveju aspektas. Įstatymo 6 straipsnio nuostatos numato tik baudas ir tik juridiniams asmenims už pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą.

     Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projekto nuostatų įtvirtinimas keltų abejonių dėl siūlomos suteikti lengvatos pagrįstumo ir skaidrumo. Projekto nuostatomis galimai būtų sudarytos sąlygos tam tikriems suinteresuotiems asmenims, atitinkantiems minimalius ir su Projekto tikslais tiesiogiai nesusijusius reikalavimus, lengvatinėmis sąlygomis be aukciono įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus patraukliose vietose miestelių ar kaimo teritorijoje galimai su tikslu vėliau pakeisti jų pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudoti ne žemės ūkio reikmėms. Tokiu būdu galimai nebūtų pasiekti Projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai palengvinti sąlygas ūkininkams, siekiantiems prisidėti prie Lietuvos žemės ūkio vystymo, planuoti ilgalaikes investicijas į vykdomą žemės ūkio veiklą, pan.

     Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, numatantį, kad likę laisvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, nepatenkantys į galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis yra nuomojami, sudarant ilgalaikės nuomos sutartis iki 25 metų[6], manytina, kad Projekto tikslams pasiekti tikslingiau būtų svarstyti papildomas galimybes dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo pirmumo teise ilgalaikiams nuomininkams, tvarkingai vykdantiems pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, arba tobulinti Projekto nuostatas, detalizuojant valstybinės žemės ūkio žemės sklypų perleidimo lengvatine tvarka kriterijus ir reikalavimus juos įsigyti pageidaujantiems subjektams.

 

3.                   Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:

- Projekto nuostatos neužtikrina tikslinio parduotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo ir Įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo;  

- Atskiroms asmenų kategorijoms nepagrįstai sudaromos lengvatinės sąlygos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimui;

- Projektas sudarytų sąlygas nesąžiningam elgesiui, kada lengvatinėmis sąlygomis įsigyti sklypai būtų perleidžiami kitiems asmenims.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto patobulintame įstatymo projekte šių nuostatų atsisakyta.

 

 

 

 

 

2.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

3.Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

4.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

5.Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2237(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas, V. Jukna.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

         PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2237(2), jo lyginamasis variantas.

           

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                        Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė


[1] 2022 m. gruodžio 3 d. raštas „Dėl Kaimo reikalų komiteto 2022-12-07 d. posėdžio sprendimo siuntimo (XIVP-2237)“ Nr. S-2022-5483

[2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/932b4880618711ed9df7cabc9fe34d2f?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=b0213533-4cac-4d7e-8720-5840d5eb85ca

[3] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/4ac95170dff211ecb1b39d276e924a5d?jfwid=-hokxrxzcg.

[4] Pagal Projekto nuostatas būtent tokiems asmenims suteikiama pirmumo teisė lengvatine tvarka įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

[5] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.420542/nrGgPaDRYW.

[6] Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr. 236 nuostatomis. Prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.205483/asr