LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 445
STENOGRAMA
2020 m. spalio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. spalio 1 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
Prieš pradedant darbotvarkės svarstymą, primenu, kad balsų skaičiavimo grupė nuo rugsėjo 10 iki spalio 10 dienos yra šie Seimo nariai: L. Balsys (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Z. Jedinskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), K. Masiulis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), M. Puidokas (Mišri Seimo narių grupė), V. Rastenis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), G. Vaičekauskas (Liberalų sąjūdžio frakcija), O. Valiukevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija). Gerbiamieji grupės nariai, primenu, kad slaptasis balsavimas bus 13 valandą.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. spalio 1 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės tvirtinimo – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Siūlau iš darbotvarkės išbraukti 2-15 klausimą – Mokesčių už aplinkos teršimą – ir noriu priminti, kad Seimas šiais metais pratęstoje sesijoje priėmė šį įstatymą, susijusį su tarša Klaipėdoje ir kituose regionuose. Dabar įstatymas dar nepradėjo galioti ir siūlome vėl atšaukti. Frakcijos vardu aš siūlau išbraukti, nes negėdykime savęs prieš žmones.
PIRMININKAS. J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu taip pat pritariame kolegos A. Salamakino pasiūlymui išbraukti šitą iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau. Dvi frakcijos siūlo išbraukti 2-15 klausimą. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti?
Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Ir visai darbotvarkei taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
10.03 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4539(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4539 priėmimas. Kadangi pasiūlymų nėra, nekviesime pranešėjų. Yra tik dėl 28 straipsnio Teisės departamento redakcinis. Dėl 2 straipsnio 28 dalies. Teisės departamento pasiūlymui pritariame ir visiems straipsniams galime pritarti bendru sutarimu. 20 straipsnių. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Visas 1 su 20 straipsnių… 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis, tai yra įsigaliojimas. Prašau? Dėl jo pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: 100 – už, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4539) priimtas. (Gongas)
10.05 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4541(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4541(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, 4 straipsniams galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 95, vienbalsiai pritarta įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4541). Jis priimtas. (Gongas)
10.06 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 III skyriaus pavadinimo, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4542(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo III skyriaus pavadinimo, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4542(2). Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimdami pastraipsniui pritariame 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniams. Pritariame. Motyvai dėl viso. R. J. Dagys – motyvai už. Atsisakote. Tada galime balsuoti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai – vienbalsiai 103 pritarė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4542(2) būtų priimtas. Priimtas. (Gongas)
10.07 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4543(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4543(2). Priėmimas. Yra du straipsniai. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. 1 ir 2 straipsniams galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių – vienbalsiai 90 Seimo narių pritarė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4543(2) būtų priimtas. Taip ir yra. (Gongas)
10.08 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4545(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4545(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Jiems galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Paprašysiu I. Šimonytės iš vietos pakomentuoti komiteto nepritarimą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Komitetas bendru sutarimu nepritarė Teisės departamento pastabai, nes šio paketo tokia esmė ir yra, kad lydimasis Vietos savivaldos įstatymas yra priderinamas prie Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projekto ir tos nuostatos įsigalios vėliau – 2022 metais, kaip yra pakete numatyta. Tam tikra prasme pastabos nesupratome ir todėl jai nepritariame. Ji pasirodė tikrai nerelevantiška, nes dabar tokios nuostatos galioja, tačiau įsigaliojus visam paketui galios tos nuostatos, kurios suderina visas atskaitomybes visais lygiais. Siūlome Seimui taip pat nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aišku, ir Seimas gali pritarti visam 5 straipsniui be šio Teisės departamento pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė, bendru sutarimu. Ačiū. Taip ir pritarta 5 straipsniui.
6, 7, 8, 9 ir 10 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Jiems galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai ir vienbalsiai 87 balsavo už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4545) būtų priimtas. Priimta. (Gongas)
10.11 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4546(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4546. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 ir 4 straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai. Vienbalsiai 92 Seimo nariai patvirtino, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4546) yra priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 1, 2, 5, 13, 15 straipsnių, antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4547(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.7 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo straipsnių, antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4547. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai. Vienbalsiai 89 Seimo nariai patvirtino, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4547) yra priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 131, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4548(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.8 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 131, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4548(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių – vienbalsiai už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4548) būtų priimtas. Jis priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 3, 16, 22 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4549(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.9 klausimas – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4549(2). Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai dėl viso. Nėra pageidaujančių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai – vienbalsiai už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4549(2) būtų priimtas. Jis priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4550(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4550(2). Priėmimas. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimdami pastraipsniui pritariame 1 ir 2 straipsniams bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių. Vienbalsiai 90 balsavo už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4550(2) būtų priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 185 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4551(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 185 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4551(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje taip pat pasiūlymų nėra gauta. Priimdami pastraipsniui pritariame 1, 2 ir 3 straipsniams bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4551(2) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 206, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-4552(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.12 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-4552(2). Taip pat priėmimas.
Gerbiami kolegos, dėl kiekvieno straipsnio reikia balsuoti atskirai. Ne mažiau kaip 71 Seimo narys turi pritarti, kad tas straipsnis būtų priimtas.
Pradedame priėmimą pastraipsniui. Pranešėją A. Širinskienę kviečiu į tribūną. Balsuojame dėl 1 straipsnio.
Balsavo 90 Seimo narių: vienbalsiai 90 pritarė 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. 2 straipsniui pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, vienbalsiai pritarė 3 straipsniui.
Dėl 4 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai: vienbalsiai 87 pritarė 4 straipsniui.
5 straipsnis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 5 straipsnio yra pataisa.
PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Balsavo 84 Seimo nariai: vienbalsiai pritarė 5 straipsniui.
Toliau yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jeigu neklystu, yra tiesiog straipsnio pakeitimas, įrašymas.
PIRMININKAS. Atsiranda naujasis 6 straipsnis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip. Dėl to, kad aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta, kad įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
PIRMININKAS. Manykime, kad yra 29 Seimo nariai, pritariantys, kad būtų svarstoma ši pataisa. Komitetas jai pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Pritariame. Tada už visą naują 6 straipsnį reikia balsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: vienbalsiai pritarė 6 straipsniui.
Toliau eina 7 straipsnis, buvęs 6 straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra. Reikia balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Esant balsų daugumai 7 straipsnis patvirtintas.
8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai ir vienbalsiai 89 pritarė 8 straipsniui.
9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė 9 straipsniui.
10 straipsnis. Balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė 10 straipsniui.
11 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. 11 straipsniui pritarta.
12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė 12 straipsniui.
13 straipsnis. Yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies ir pasiūlė savo redakciją. Prašom komentarą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė, tiesiog pasiūlė kitaip išdėstyti. Bet iš esmės, taip, dėl įsigaliojimo turėtų būti įtrauktas ir 6 straipsnis, jį priėmėme, numatant, kad įsigalioja nuo 2022 metų.
PIRMININKAS. Ir kitas pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Vėlgi komiteto sprendimas yra susijęs su įsigaliojimo data. Tiesiog teisėkūros technikos patobulinimas. Įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su tokiu pritarimu balsuojame dėl viso 13 straipsnio.
Balsavo 95 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė 13 straipsniui.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė… Užsirašė. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ar iš tikrųjų jūs gerai įsigilinote į tas Statuto pataisas? Šiuo metu yra siūloma išbraukti Statuto straipsnį, kuris reglamentuoja Vyriausybės metinių ataskaitų tvarką ir diskusiją. Lengva ranka yra išbraukiama būtent ši nuostata, šiandien įvedanti prievolę Vyriausybei pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat būtų aptarti artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Po to šiame straipsnyje yra, kad po pateikimo Vyriausybės ataskaita svarstoma Seimo komitete, rengiama speciali Seimo diskusija ir Seimas net gali priimti rezoliuciją. Šita nuostata yra išbraukiama.
Jeigu mes siūlome išbraukti šitą nuostatą, mes, Seimas, atsisakome dalies galių kontroliuoti Vyriausybę. Aš nesu aršus Vyriausybės kritikas, kai kuriais atvejais Vyriausybė pademonstruoja net didesnę kompetenciją negu Seimas, bet pas mus egzistuoja valdžių pasidalijimo pusiausvyra, mes esame parlamentinė respublika. Taigi jeigu mes dabar lengva ranka patys atsisakome galimybės kontroliuoti Vyriausybę, nesvarbu, kokia ji bus, ar S. Skvernelio, ar gerbiamos I. Šimonytės, bet iš esmės yra taip, kad vis dėlto ta nuostata suteikia tam tikrą pagrindą dialogui, kuris gali vykti tarp Seimo ir Vyriausybės. O jeigu mes to atsisakome, tai faktiškai mes suteikiame visas vadžias Vyriausybei, vykdomajai valdžiai, ir tampame tik statistais.
PIRMININKAS. Motyvai už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi čia dar ir mano pavardė buvo paminėta, tai aš pabandysiu gerbiamam Povilui paaiškinti, kas čia vis dėlto yra daroma. Reikėjo paskaityti Seimo statuto pataisas iki galo. Kaip tik atsiskaitymo tvarka Vyriausybės yra tobulinama tuo požiūriu, kad kartu bus atsiskaitoma ne tik už labai gerus darbus, bet taip pat ir už biudžeto rezultatus. Tai yra tos atskaitomybės, kurios dabar yra dvi atskiros, – Vyriausybės ataskaita ir Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, kuris teikiamas rudenį, yra suglaudinami, terminai suderinami taip, kad spėtų audituoti Valstybės kontrolė, kad būtų suvesti konsoliduoti ataskaitų duomenys ir Vyriausybė, Ministras Pirmininkas, kad ir kas jis būtų, atsiskaitytų ne tik už tai, koks jis raitelis puikus, bet ir taip pat už tai, kaip buvo panaudoti praėjusių metų pinigai.
Todėl priešingai – čia yra pasiekiamas tas rezultatas, už ką mes dažnai buvome kritikuojami ir tarptautinių institucijų, kad atskaitomybė už pinigus yra sau, o atskaitomybė už veiklą yra sau. Dabar šitie dalykai yra suderinami ir jie bus atliekami vienu metu. Siūlyčiau neklaidinti Seimo, Seimas tikrai priims sprendimą, nutarimą dėl dokumentų, kuriuos pateiks Vyriausybė.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl viso projekto Nr. XIIIP-4552.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Projektui Nr. XIIIP-4552 pritarta. (Gongas)
10.34 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-815(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-815. Priėmimas. Pranešėjas – Algimantas… A. Kubilienė. Prašau.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kitas, antrasis Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ir mes pritariame. Trečiasis Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia dėl 19 straipsnio 7 dalies. Komitetas siūlo nepritarti, argumentai būtų tokie: butą gali sudaryti ir viena patalpa, todėl įstatymo projekto formuluotė yra platesnė už siūlomą formuluotę ir sudaranti galimybes apsaugoti rūkančiojo asmens šeimos narius ir kaimynus nuo pasyvaus rūkymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiais pritartais ir nepritartais pasiūlymais galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Pritariame.
2 straipsnis – taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė ir jie yra susiję su A. Kubilienės pasiūlymu.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip. Mano pasiūlymas yra pavėlinti datą, nes ankstesnė data buvo 2020 m. birželio 30 d. Tai nuo gruodžio 31 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir mes bendru sutarimu galime pritarti datų pataisymui? Pritariame. Ir bendru sutarimu galime pritarti visam 2 straipsniui? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, nuolat daugėja gyventojų prašymų padėti šeimoms, moterims, vaikams, kurie nebegali naudotis savo nuosavybe dėl nuolat iš kaimynų sklindančių tabako kvapų. Gyventojai prašo įstatymų leidėjo pagalbos, nes geranoriški prašymai kaimynų neveikia. Nereikia pamiršti, kad negali būti toleruojamos vieno gyventojo teisės, kai yra pažeidžiamos kito gyventojo teisės – teisės kvėpuoti švariu oru, nebūti pasyviu rūkaliumi. Tabakas žudo, net jei žmogus nerūko. Kai kurie moksliniai tyrimai jau analizuoja tretinį rūkymą. Teisinėje valstybėje galioja tam tikra teisių hierarchija. Jei atsiranda konfliktas tarp teisės nevaržomai naudotis savo balkonu ir teisės kvėpuoti neužterštu tabako dūmais oru savo privačiame bute, akivaizdu, kad žmogaus teisė į sveikatą turi prioritetą prieš teisę rūkyti. Tavo žmogaus teisės baigiasi ties kito žmogaus teisių pažeidimu.
Be to, Žmogaus teisių konvencija visų pirma gina žmogaus teisę į sveikatą, teisę nebūti kankinamam. Jau daugelį metų daug žmonių nuolat kreipiasi į mus su prašymu. Tad turime istorinę galimybę įsiklausyti į žmones – daugiau negu 52 %, kurie mus palaiko ir prašo kreiptis į jus, kad priimtume šį sprendimą.
Užbaigiu pasisakymą pono J. Dapšausko raštu, kurį gavau šiandien: „Tikiuosi, nesuklupsite ir prisiimsite atsakomybę apginti žmonių neginčytiną teisę į orą, namus be dūmų.“ Linkiu sėkmingai balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, Pirmininke, už žodį. 12 metų nerūkau, tad pasisakau ne apie rūkymą, o apie rūkančiųjų kontrolę, nes man vis tiek neaišku, kas kontroliuos, dės antrankius ir baus tuos rūkančiuosius. Ką, policija neturi darbo, kai vieno žmogaus įgeidžiai gali lemti kitų žmonių laisvus pasirinkimus? Kas atsakys, kodėl negalima susitarti gražiuoju? Kodėl reikia paskutinį Seimo posėdį skirti dar vienam draudimui laisvoje šalyje? Uždrausti, aiškinti, kaip turime elgtis, ką valgyti, kuo kvėpuoti. Balsuosiu prieš dar vieną draudimą Lietuvoje.
Kai kuriate tokius suvaržymus, tai tiesiog siūlau prieš tai perskaityti Lietuvos Konstitucijos 28 straipsnį. Jį turi žinoti visi – ir rūkantieji, ir nerūkantieji. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, nors mes šnekame apie normą, kuri praktikoje labai sunkiai bus įgyvendinama arba išvis praktiškai neįgyvendinama, tačiau vis tiek aš pasisakau už dėl labai paprastos priežasties. Žinote, panašus įstatymo projektas buvo svarstomas prieš keletą metų ir tada aš pasisakiau prieš, bet tada aš gyvenau individualiame name. Tiems žmonėms, kurie gyvena individualiame name, galbūt vaizdas atrodo vienoks, tačiau kai persikėliau gyventi į daugiabutį, aš esu praktinis pavyzdys to, kaip šis įstatymas yra reikalingas. Mes turime pusantrų metų vaiką, kuriam neįmanoma miegoti ar per pietus, ar vakare atidarius langą, ypač kai karštos dienos, nes kaimynai rūko ir neišlaikytas atstumas. Tai yra praktinis pavyzdys.
Iš tiesų tokia norma, žinoma, aš sutinku su tuo, bus tik popierinė. Ji praktikoje bus neįgyvendinama, labai sunkiai įgyvendinama, nes kai užsirūkys, tu iškviesi policiją ar kokius pareigūnus iškviesi? Kai jie atvažiuos, jau niekas neberūkys. Reikės fiksuoti pačiam? Taip, tai labai sunkiai įgyvendinama norma, bet vis tiek reikia, kad ji būtų įrašyta įstatymuose dėl labai paprastos priežasties – ši norma ir jos buvimas teisinėje sistemoje bent preventyviai veiktų tuos žmones ar tuos butų savininkus, kurie galbūt nuomoja butus, arba tuos, kurie rūko, kad preventyvus poveikis būtų. Priešingu atveju iš tiesų yra dalis visuomenės, ir čia puikiai sutinku su profesoriumi A. Vinkumi, kad vieno asmens teisės baigiasi ties kito asmens teisių pažeidimu. Šiuo atveju mes turime gerbti abi puses, o dabartiniame teisyne ir dabartiniame teisiniame reguliavime abi pusės vis dėlto kol kas nėra gerbiamos.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš dėkoju Andriui už labai gražius argumentus. Tai yra trečia kadencija, kai bandoma priimti panašų įstatymą. Mūsų liaudies patarlė sako: „Trečias kartas nemeluoja.“ Tikrai šis projektas yra, jeigu taip galima pasakyti, tris kartus tobulesnis. Projektas ne skaldo, o jungia Seimą. Aš dėkoju ir pozicijai, ir opozicijai. Tikrai nebuvo žiauraus pasipriešinimo. Buvo įsiklausoma į argumentus, kad žmogaus teisė baigiasi ten, kai yra laužoma kito žmogaus teisė į sveikatą, į sveiką orą jo nuosavybėje.
Mes visi gavome vakar, užvakar vėl laviną laiškų iš visos Lietuvos. Kolegos, nebus draudimo tokio, kokį turi, pavyzdžiui, latviai. Tiesiog Latvijoje galioja absoliutus draudimas rūkyti balkonuose ir smulki baudelė. Ir viskas veikia. Pas mus taip nebus. Pas mus veiks konfliktų sprendimo algoritmas, į jo rengimą įsitraukia ir savivaldybės, ir policija. Ilgus metus dirbome visi kartu. Aš dėkoju dar kartą visiems. Bauda nebus pagrindinė atgrasymo priemonė. Ne, bus informavimo ištisa procedūra kiekviename name, kur atsiras tokia problema. Jeigu problemos nėra, visi laisvai rūkysime balkonuose. Jeigu yra kaimynas, kaip Andrius minėjo, kuris negali gyventi savo nuosavybėje ir nuolat būti nuodijamas, tada įsijungia algoritmas, informavimas, ženklai. Tada atitinkamai, svarbiausia, žmogus turės įrankį pasakyti savo kaimynui – noriu namų be dūmų.
PIRMININKAS. Laikas! Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai palaikau ir prisidedu prie kolegų argumentų, kurie buvo įvardinti. Iš tikrųjų žmogaus teisė į sveikatą yra prigimtinė teisė ir mes turime ne vieną sritį, kur stengiamės tą teisę apginti, apsaugoti, tiek kalbėdami apie aplinkosaugines iniciatyvas, tiek apie kokius nors kitus reguliavimus ar reglamentavimus.
Šiuo atveju kalbame apie moksliškai įrodytą rizikos veiksnį. Yra tikrai nemažai publikacijų ir tyrinėjimų, kurie yra parodę, įrodę, pagrindę pasyvaus rūkymo žalą, sukeliamas įvairias ligas. Tai nėra tik estetikos, tik nemalonaus kvapo klausimas, nes iš tiesų rūkymo metu išsiskiriančios medžiagos yra realiai pavojingos ir žmogui gali sukelti įvairiausių sveikatos sutrikimų.
O kalbant apie patį reagavimą, apie nuostatos įgyvendinimą, iš tiesų, matyt, reikėtų dar kartą akcentuoti, kad tikslas yra tikrai ne kurti kokią nors visuotinio stebėjimo ar skundimo tvarką ar atmosferą, bet suteikti teisę ir galimybę žmonėms, kurie nori apsaugoti savo šeimą, apsaugoti savo vaikus. Kaip labai gražiai paminėjo kolega A. Mazuronis, supranti, kokia tai yra problema, kai pats su ja susiduri ir pajauti, ką tai reiškia. Tikrai mes esame visi gavę ne po vieną dešimtį laiškų, ypač iš jaunų šeimų, auginančių vaikus, kad joms nepavyksta susitarti, susikalbėti. Tai tokios šeimos tiesiog įgautų teisę apginti savo teisę į sveikatą. Kviečiu visus palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Atsiprašau, užsirašė A. Anušauskas. Motyvai prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, būtų gerai, kad jūs savo žodžius apie teisę į sveikatą prisimintumėte, kai pasirašote nutarimus ir dešimtimis išbraukiate vaistus, kuriuos žmonės nuolat vartojo ir jiems jie irgi gyvybiškai būtini, irgi reikalingi jų sveikatai. Aš galiu kalbėti ir apie savo tėvus, manau, kiekvienas iš mūsų jau susidūrėme su konkrečiomis pasekmėmis, konkrečiais padariniais. Tai yra prigimtinė žmogaus teisė gauti reikalingus vaistus, o ne tokius, kokius jūs jiems nustatote, pačius pigiausius. Aš manau, šiuo atveju, kadangi priklausau nerūkantiems visą gyvenimą ir turiu teisę apie tai kalbėti, šiuo atveju jūs kalbate gražiai, bet kitais atvejais jūs savo sprendimais žmones įstumiate į kur kas sudėtingesnes situacijas, kur jokie rūkymo draudimai iš tų situacijų neištrauks. Šiuo atveju aš tikrai neturiu galimybės balsuoti, nes mano tėvas rūko. Rūko ir žmonės, kurie patyrė įvairių ligų, kartais negali keisti savo įpročių. (Balsai salėje) Negali keisti įpročių. Iš tikrųjų aš… Beje, nedarydamas žalos kitiems aplinkui. Aš neįsivaizduoju, kur dabar tie vyresnio amžiaus žmonės pasitrauks: išeis į kiemus ar atgal į butus, tai yra atsiras daug pasyvesnio rūkymo. Šiuo atveju, aš manau, mes kalbame apie pasekmes, bet ne apie priežastis. Sveiko gyvenimo būdo tokiais būdais tikrai neįdiegsime.
PIRMININKAS. Laikas. Balsuojame dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-815 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84 Seimo nariai, balsavo 80 Seimo narių: už – 69, prieš – 4, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-815) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš noriu padėkoti kolegoms, kurie balsavo už, nes tiek mamos, nėščiosios, maži vaikai, kūdikiai nusipelno kvėpuoti grynu oru. Iš tiesų tie žmonės, kurie gyvena daugiaaukščiuose, tikrai jiems yra didelė bėda, kai rūkalai kyla į viršų, kai jie ne tik patys negali būti balkone, migdyti savo vaikų, jie elementariausiai negali padžiauti ten net savo rūbų. Manau, kad tikrai reikia gerbti vienam kito sveikatą. Vieno žmogaus laisvė pasibaigia tada, kai tu kenki kitam žmogui. Tai yra ypač svarbus dalykas, tai yra socialinis jautrumas. Tas žmogus, kuris nerūko, nekenkia tam žmogui, kuris rūko. Ir man kitų Seimo narių, kurie prieš tai kalbėjo, žodžiai tikrai kelia nuostabą, kai jie sako: mano kažkuris artimasis rūko. Bet ar tai suteikia jam teisę kenkti tam žmogui ir gadinti sveikatą mažam kūdikiui, kuris net neturi galimybės nuo to apsisaugoti. Tikrai ačiū. Tai yra labai svarbus balsavimas, kurio daugelis žmonių labai laukė.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Spalio 1 dienos proga aš ypač norėčiau padėkoti gerbiamam, solidžiam, nuostabiam A. Vinkui už šio projekto įgyvendinimą. Dėkoju visiems Seimo nariams, balsavusiems ir už, ir prieš, dėkoju Vyriausybei, ministrui. Tikrai žmonės laukia šio sprendimo. Šis sprendimas mus jungia, o ne skaldo. Ačiū, Antanai, jūs nuostabus. Tikiuosi, kad visi suprasime, kaip įgyvendinti šį įstatymą. Jis tikrai įgyvendinti įmanomas. Žmonėms niekur trauktis nereikės, paprasčiausiai reikia tartis su kaimynais.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, nereikėtų krykštauti čia dėl to įstatymo. Aš balsavau už todėl, kad jis yra kol kas tuščias. Aš iš viso neįsivaizduoju, kaip jis bus įgyvendinamas ir realizuojamas. Tarkime, netgi jeigu… Čia tuščias įstatymas be turinio. Aš esu prieš, kad rūkytų balkonuose ir nuodytų kaimynus. Bet žiūrėkite, kaimynas paskundė, atėjo policija, skambina į to žmogaus, kuris rūko, duris. Jis jo neleis. Jis pareikalaus atsinešti teismo sankciją įeiti į jo butą. Taigi negaus. Ir viskas tuo ir baigsis. Čia yra tuščias pagal turinį įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėkojančių nėra.
10.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-5123(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-5123(2). Yra vienas straipsnis. Priėmimo stadijoje pasiūlymų dėl jo negauta. Straipsniui galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Nutarimas – tik teisinis formalumas, kuris turi būti priimtas, nes Seimas yra priėmęs aukštesnės galios teisės aktą. Bet stebint kultūros ministro ir Vilniaus savivaldybės bendradarbiavimą vilkinant Vyčio pastatymą Lukiškių aikštėje ir stebint Kultūros komiteto pirmininko vangumą svarstant paties inicijuotą projektą dėl aikštės perdavimo Genocido tyrimo centrui, tikrai apima dviprasmiškos nuotaikos ir mintys, kiek yra nuoširdus pats komiteto pirmininkas, kuris iš esmės viena ranka lyg ir inicijuoja vienus pokyčius, o kita ranka tarsi irgi pritaria tiems, kurie tą procesą stabdo.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra formalus aktas, tačiau priežastis dar kartą pakalbėti šia tema. Labai gerai, kad Vyriausybėje jau atsirado prošvaisčių ir kalbamasi su savivaldybe dėl šitos aikštės, tikiuosi, bus surastas konsensusas, sutarimas. Galiausiai laisvės kovų paminklas stovės, bet, kaip aš ir minėjau, pokyčiai neskiriant lėšų reiškia, kad arba bus nevykdomos to centro funkcijos kažkada, arba žmonės nukentės dėl atlyginimų. Jau dabar žinau, kad mažiausiai gaunantys žmonės Genocido ir rezistencijos tyrimo centre neteko savo 100 eurų priedų vien todėl, kad, matyt, reikėtų užkamšyti kažkur atsiradusias papildomas išlaidas. Pabrėšiu – mažiausiai uždirbantys žmonės. Taigi ir šiuo atveju, priėmus šį formalų nutarimą, perėjus prie įstatymo papildymo, dar kartą jus kviečiu iš anksto galvoti apie lėšas. Lėšas, kad žmonės, dirbantys tame centre, nenukentėtų. O nukenčia jau dabar.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Tikrai galima sutikti su tuo, kad mes atliekame tam tikrą formalumą, bet aš prisijungiu prie tų kolegų, kurie reiškia nerimą, nes mes priėmėme ne vieną aiškų sprendimą. Čia, Seime, vyksta tos diskusijos, nežinau, metų metais, bet pagal tai, kaip dabar vyksta procesas, suprantu, matau didžiulę riziką, kad viskas gali sustoti, kaip jau sustojo ne vieną kartą. Čia jau yra mūsų valios reikalas pabaigti šį procesą. Jei yra žmonių, kurie nesupranta, kas yra ši sakrali, šventa vieta visiems, tai reikia tiesiog įstatymiškai pasakyti, kad taip turi būti. Jeigu pliažas galvoje, na, reikia pasakyti, kad dauguma žmonių pliažo galvoje neturi ir tą problemą reikia išspręsti. Bet prisijungiu prie kolegos A. Anušausko, nes Genocido ir rezistencijos centras, kaip vienintelė institucija, dirbanti šioje srityje – mūsų pasipriešinimo istorinio paveldo, yra irgi podukros vietoje. Tai rodo irgi mūsų požiūrį į šitą problemą. Kol mes taip žiūrėsime, bus bėda. Čia nėra didelių lėšų klausimas, kuris neišsprendžiamas, čia yra tik valios ir noro, ir mūsų kultūros, ir supratimo apie mūsų istoriją klausimas.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis – motyvai už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Na, mes jau antrą dieną svarstydami šį visiškai formalų klausimą bandome pritempti prie kiekvienam turbūt patogesnės temos. Kaip studentas, atėjęs į egzaminą, gavęs tam tikrą bilietą su klausimu, pradeda kalbėti blėnius arba tai, kas jam rūpi, arba ką jis matė iš ryto.
Kolegos, šitas nutarimo projektas tiesiog de facto nebeteko juridinės galios ir jį reikia panaikinti. O visos tos insinuacijos ir tie visi debatai apie Lukiškių aikštės ateitį bus ateityje, kai mes spręsime tuos klausimus, kurie turės skambėti čia, Seimo salėje. Taigi užsiimkime įstatymų leidyba ir nediskredituokime nei patys savęs, nei šios garbingos institucijos. Šis įstatymas, tiksliau, šis nutarimas, privalo būti panaikintas, nes įsigaliojo naujas įstatymas. Taškas. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 69, prieš – 3, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-5123) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ramunės Jurkuvienės paskyrimo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-5175 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ramunės Jurkuvienės paskyrimo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-5175. Svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę paskelbti išvadą. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė R. Jurkuvienės kandidatūrą į Nacionalinės šeimos tarybos pirmininko pareigas ir pritarė kandidatūrai. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį R. J. Dagį. Diskusija.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, tikrai noriu padėkoti mūsų komiteto nariams, kurie teigiamai balsavo už tokį pasirinkimą, pritarimą. Iš tikrųjų mes pabaigėme vieną svarbų etapą, pabaigėme visuomeninių organizacijų, kurios dirba su šeimomis, jų rūpesčiais, jų bėdomis, tinklo sukūrimą, kuris organiškai padengs visą mūsų įstatymų leidybos erdvę nuo viršaus, nuo Seimo, iki savivaldybių. Savivaldybėse veiks, daugelyje jau veikia, šeimos tarybos, prie Vyriausybės irgi veikia tam tikra grupė, kuri gauna informaciją, ką reikėtų daryti. Taip pat mes turėsime ir Seimo lygiu tokią atstovaujamą tarybą.
Tai bus patariamasis organas, be jokios abejonės, bet mes dažnai remiamės mūsų piliečių valia, tai piliečiai šiuo atveju galės savo nuomonę ir pasakyti.
Buvo atrinkti kriterijai, kad tos organizacijos nebūtų kokios nors pavienės, kad būtų skėtinės organizacijos, kad būtų atstovų iš aukštųjų mokyklų, iš savivaldybių deleguotų atstovų. Yra pasiektas tam tikras balansas ir manau, kad tai yra gerai.
Dabar, svarstydami komitete, pamatėme visą gerbiamos R. Jurkuvienės pateiktą informaciją apie save, tikrai jos biografija ir kvalifikacija niekam nekelia abejonių. Iš tikrųjų žmogus yra tam darbui pasiruošęs – dirbęs ir praktinį darbą, ir ne vienas išsilavinimas – ir gydytojo, ir socialinių mokslų. Taigi iš principo žmogus yra tam dalykui pasiruošęs.
Maža to, patys tos organizacijos žmonės demokratiškai išsirinko ją savo atstove, ir mes turėtume gerbti jų pasirinkimą, turėtume už tą pasirinkimą balsuoti, nes tai yra visuomeninių organizacijų valia. Nematau kokio nors dalyko, dėl ko mes turėtume protestuoti dėl tokio rinkimo, tuo labiau kad pačią tą tarybą mes, Seimas, sudarėme už ją balsavę.
Tik vienas dalykas man kelia nerimą – ir tada svarstymo metu, ir dabar nuskambėjo. Nevardinsiu kolegų pavardžių, bet iš esmės neradus priekaištų kandidatūrai buvo pasakytas priekaištas: man jūsų konservatyvios pažiūros yra nepriimtinos. Įsiklausykime Seimo salėje – mes dėl pažiūrų norime pradėti diskriminaciją. Čia ne pirmą kartą. Mes visi turime savo pažiūras. Bet jeigu žmogus demokratiškai išrinktas pagal procedūras, neturėtų būti jam metami kokie nors kaltinimai dėl to, kad jo pažiūros konservatyvios. Tiksliau – normalios pažiūros apie vyrą ir moterį, apie šeimą, kam ji reikalinga. Tai yra daugelio mūsų toks supratimas. Dabar kartais vis nuskamba, kad šios pažiūros yra netinkamos, nes kažkas kitaip jas įsivaizduoja. Mes mokome demokratijos mūsų kaimynus, o patys kartais elgiamės taip pat. Aš tikrai prašau nesivadovauti šiuo principu ir patvirtinti siūlomą kandidatūrą.
PIRMININKAS. Kandidatė nepageidauja kalbėti, tad einame prie priėmimo.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš tikrai siūlau patvirtinti šią kandidatūrą, nes tai yra žmogus, turintis patirties dirbti ir praktinį, ir visuomeninį darbą, ir valdžios institucijose. Tuo labiau kad jis atstovauja – nedirbs pats, jis dirba visos tarybos įgaliotas ir, pasidalinęs savo funkcijas, sudarė darbo grupes. Todėl siūlau tikrai palaikyti šią kandidatūrą ir nekvestionuoti mūsų nevyriausybinių organizacijų apsisprendimo – jie pagal kriterijus buvo atrinkti. Tikrai siūlau ją palaikyti ir tikrai nesivadovauti tuo principu, kad jeigu žmogaus pažiūros, kaip ir mano, ir daugelio mūsų, sutampa į šeimą, tai yra kliūtis užimti šį postą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tiktai norėčiau pasitikslinti, kaip galima vadinti kompetentingu asmenį, kuris neigia mokslo duomenis, kuris neigia statistinius duomenis, žmogų, kuris nemato smurto prieš moteris Lietuvoje problemos? Kaip toks kaip šis žmogus gali vadovauti Nacionalinei šeimos tarybai, kai viena iš skaudžiausių ir jautriausių problemų Lietuvos šeimose yra smurtas artimoje aplinkoje? Kaip gali toks žmogus, kuris nežino, kad šiandien Lietuvoje pradedama tiktai 20 % mažiau ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje, tuo pat metu, kai yra 20 % augimas smurto artimoje aplinkoje?
Pavyzdžiui, 2018 metais gauta 42 tūkst. pranešimų ir pradėta 9,5 tūkst. ikiteisminių, o 2019 metais – 53 tūkst. pranešimų, bet pradėta 7 tūkst. 695.
Jungtinių Tautų specialioji pranešėja dėl smurto prieš moteris aiškiai pasakė, kad didėjantis pranešimų skaičius liudija visuomenės pasitikėjimą valstybės nusiteikimu kovoti su smurtu, priešingai nei šis asmuo sakė praeitame posėdyje, kad galbūt piktnaudžiaujama pranešimais dėl smurto, kad galbūt kaip tik Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimas išprovokavo neteisingus duomenis. Tačiau mes matome situaciją, kad jeigu smurtautojai nepatiria jokių sankcijų, jeigu nesprendžiamos šitos skaudžios šeimų problemos, vadinasi, teisinės ir politinės priemonės nėra pakankamos, kad apsaugotų realių žmonių gyvenimus.
Tai aš nelabai suprantu, su kokiomis šeimomis šis asmuo ruošiasi dirbti, kaip gali patarinėti dėl šeimos politikos formavimo, nebent įsivaizduojama, kad Lietuvos šeimose moterų nėra arba moterys Lietuvos šeimose nėra svarbios ir problemų tokių spręsti nereikia. Man kyla labai rimtas klausimas dėl žmonių, kurie vadina šį asmenį kompetentingu, jų pačių galbūt kompetencija, kalbant apie šeimos problemas, iš tiesų yra labai vienpusė. Aš tiktai kviečiu matyti realias Lietuvos šeimų problemas, spręsti skaudžiausias problemas ir daryti tai formuojant įrodymais grįstą politiką.
PIRMININKAS. Laikas!
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui. Dar nebuvo pasibaigęs mano laikas. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Liberalių pažiūrų Seimo nariai stoja piestu prieš siūlomą kandidatūrą asmens, būtent dabar svarstomo kaip kandidato į Nacionalinės šeimos tarybos pirmininko vietą. Aš suprantu jūsų susirūpinimą, bet galbūt yra skirtingas suvokimas, kur yra smurto priežastys. Jūs kalbate apie smurtą artimoje aplinkoje prieš moterį, prieš vaiką, o jūs nors kartą pasidomėjote, o kas ta artima aplinka, kas tie dariniai yra, kur mušami ir žudomi vaikai? Ar tai yra santuokinės šeimos? Aš labai norėjau sužinoti šitą statistiką, bet kažkodėl nesužinojau.
Yra ir ta kita statistika, kurią jau atliko, sakykim, Vakarų šalys, ta pati Skandinavija. Priėjo prie išvados, kad tuose dariniuose, kur yra vienalyčiai santykiai, būtent vaikas jaučiasi labiau pažeidžiamas negu esant tiems tradiciniams santykiams tarp vyro ir moters. Būtent tenai vaikas labiau yra pažeidžiamas smurto atžvilgiu ir ten yra net didesnis savižudybių skaičius negu, sakykime, tose tradicinėse santuokinėse šeimose. Be abejo, tas žmogus, kuris atėjo su savo požiūriu, kad šeima yra pagrindas, sukuriantis saugumą tiek vaikui, tiek moteriai, liberalams yra nepriimtinas. Tada kyla klausimas, kas yra, jūsų suvokimu, tas žmogaus saugumas?
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Pirmiausia atsakysiu kolegai P. Urbšiui. Tyrimai rodo, kad santuokinis statusas neturi įtakos smurtui artimoje aplinkoje. Taigi tai, ką jūs sakote, tiesiog neatitinka tiesos. Aš tikrai asmeniškai nieko neturiu prieš gerbiamą kandidatę, tačiau jos pasisakymai apie smurtą artimoje aplinkoje, jos mėginimai ieškoti kokių nors giluminių priežasčių ar netgi kalbėti apie tai, kad mes nežinome, kiek kartų moterys smurtauja prieš vyrus, yra tikrai mėginimas neigti šios labai opios problemos mastą. Problemos, kuri metų metus Lietuvoje nėra sprendžiama pakankamai veiksmingai. Ir man labai neramu, kad… Taip, mes, liberalai, nuo pat pradžių kalbėjome apie Nacionalinės šeimos tarybos kaip nereikalingos institucijos kūrimą, kaip biurokratinės institucijos, kurios nevisiškai yra aiškus tikslas. Šiandien mes vėl turime situaciją, kai yra sukuriama dar viena institucija, kurios, matyt, pagrindinis tikslas yra stumti tam tikrą labai konservatyvų požiūrį ir neigti labai realias problemas, su kuriomis Lietuvos moterys kasdien susiduria.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia aš galbūt noriu dar priminti, jau buvo kalbėta kartą, kaip buvo suformuota Šeimos taryba. Šeimos tarybai siūlymus dėl kandidatūrų teikė ir savivaldybės, ir nevyriausybinės organizacijos, ir ministerija. Šeimos tarybą sudaro 15 žmonių. Būtent pirmininko rinkimai buvo pavesti pačiai tarybai. Ir demokratiniu būdu 15, kartu dalyvaujant kandidatei, pasiūlė būtent R. Jurkuvienę. Aš manau visų pirma, kad ne tik smurto klausimus spręs Šeimos taryba. Didžiulė eilė įvairių problemų ir formuoti politiką – formuos ne viena pirmininkė, formuos visa taryba. O mes, komitetas, svarstydami uždavėme daug klausimų. Mums komiteto posėdyje pasirodė, kad į visus klausimus buvo atsakyta pakankamai aiškiai, argumentuotai ir pagrįstai. Aš manau, padėjo ir pati praktinė kandidatės patirtis: tai ir darbas, vadovavimas Kauno šeimos tarybai, darbas nevyriausybinėse organizacijose, patyrimas dirbant supervizore, ir, be abejo, tobulinimas tų žinių, kurios jai reikalingos kaip dėstytojai, dėstant ir kolegijoje, ir universitetuose. Todėl prašau palaikyti gerbiamosios kandidatės kandidatūrą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš nepalaikysiu kandidatūras todėl, kad visų pirma nuosekliai priešinausi visai šitai šeimos institucionalizacijai, kuri vyko pastaruosius keletą metų. Šeimas reikia palikti jų pačių reikalui, šeimas reikia palikti žmonių reikalui, o ne visų šitų visažinių politikų, kurie demonstruoja pseudosusirūpinimą šeimomis ir dabar man čia dar vis rėkauja ir kažką veblena. Daug parodo apie jūsų kultūrą. (Balsai salėje)
Kandidatė kalbėjo tribūnoje, atleiskite, bet nesupratau nė vieno atsakymo į mūsų klausimus. Tai yra smurtas artimoje aplinkoje problema ar ne? Visam išsivysčiusiam pasauliui atrodo, kad yra, visi tyrimai rodo, jog 8 iš 10 atvejų yra prieš moteris. Žmogui, kuris planuoja pirmininkauti tai tarybai, atrodo, kad tai yra ne problema. Kažkas rimtai negerai su tokiu sprendimu, jeigu mes jį palaikysime.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu pabrėžti, kad ponia Ramunė kandidatuoja ne į lyčių lygybės kontrolierės pareigas, kur tikrai, man atrodo, sunkiai tiktų. Aišku, jeigu remtumės vien tiktai jos atsakymais į klausimus, tai kiltų tam tikrų abejonių, kad yra sričių, kur tikrai reikėtų gerokai sustiprinti. Man labai norėtųsi, kad ir Šeimos taryba tikrai domėtųsi ne vien tiktai vadinamosiomis sėkmingomis šeimomis, bet kuo daugiau dėmesio skirtų ir į kritinę situaciją, vietoje esančioms šeimoms, nes būtent tada reikia kažkokios valstybės pagalbos ir įsikišimo.
Bet, kita vertus, ponią Ramunę pažįstu pakankamai seniai ir žinau, kad ji tikrai yra nuoširdus, labai gilus, besimokantis, galintis girdėti kitus žmogus. Tai šiuo atveju aš, visgi apsvarstęs visus už ir prieš ir galvodamas, kad tai yra… nelabai žinodamas, kokia galėtų būti geresnė kandidatūra šiuo atveju, jeigu mes jau įkūrėme tą tarybą, aš siūlyčiau balsuoti tikrai už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Intencija buvo turbūt labai gera, norėjome įkurti instituciją, kuri tikrai turėtų padėti šeimoms. Įkūrėme, bet aistros toliau verda. Ir čia fariziejai, kurie apsimeta, kad labai rūpinasi šeimomis, atsakykite man, kodėl, kai priiminėjome įstatymą dėl smurto, kuris daugiausiai vyksta šeimoje, šeimos sąvokos šitame pavadinime neliko. Pavadinome – artimoje aplinkoje. Tai jeigu mes tokie šventi, tai rašykime viską taip, kaip reikia, kur tas smurtas ir vyksta. Įkūrėme biurokratinę instituciją, šeimai pagalba tikrai reikalinga, bet aš labai norėčiau, kad visi, kurie čia balsuoja už tokių biurokratinių institucijų kūrimą, prisimintų, kai balsuoja, apie tai įstatymuose, kur yra pagalba šeimoms, kur realiai teikiama pagalba šeimoms. Ne popierinė, ne teorinė patarinėti, kaip reikia gyventi. Lietuva nėra konservatyvi valstybė. Lietuvoje yra visokių šeimų. Kodėl aš tą pasakiau ir Seime? Gerbiu, kad žmonės turi savo pažiūras. Bet jeigu tai yra respublikinė valstybinė šeimos komisija, tai ir požiūriai neturi būti angažuoti tik į vieną pusę.
Dėl to ir negaliu pritarti superkonservatyvaus požiūrio į šeimą žmogui. Mes gyvename XXI amžiuje, o toks vaizdas, kad Lietuvoje, dar ir Seime čia koks XIX amžius. Šeimos samprata, pagalba šeimai yra šiek tiek platesnė, negu įsivaizduoja kai kurie mano kolegos.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, kolegos. Turėsime balsuoti slaptai. Pabrėžiu, kad balsuosime dėl R. Jurkuvienės paskyrimo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke. Nekalbame apie institucijos kūrimą. Noriu prašyti, kad būtų patvirtintas standartinis biuletenis. Pritariame tokiam pasiūlymui bendru sutarimu? Pritariame. Balsavimo laikas – 13 valanda. Grupės narius prašau nepamiršti susirinkti.
R. J. Dagys nori replikuoti. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Čia gerbiamiems kolegoms, kurie labai rūpinasi naujausiais mokslais ir panašiai. Jūs nueikite į vieną mokslo įstaigą, jus išvys su tokiu požiūriu, kad gali būti kažkokios kitokios šeimos, nebe vyro ir moters. Bet koks genetikas išsijuoks iš jūsų. Tai yra požiūris. Galų gale Mokslų akademija tą patį yra ne kartą patvirtinusi.
Ir dar mažas dalykas. Tie žmonės, kurie įsivaizduoja, gina Stambulo konvenciją, kurioje gali būti 72 lytys, tai apie kokias ten… kodėl tik šeima, kodėl tik moterimis rūpinamės? 72 lytimis rūpinkitės. Gerbiamieji, susitvarkykite savo mąstymą pirmiausia.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nutraukiu betikslę diskusiją. Balsuosime dėl Šeimos tarybos. Ačiū.
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metais gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4838(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metais gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4838(2). Svarstymas. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto atstovę A. Papirtienę paskelbti išvadą.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį nutarimą ir bendru sutarimu nusprendė pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. R. Miliūtė. Nematau. A. Kupčinskas Ekonomikos komiteto išvadą paskelbs.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas nutarė pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra užsirašę. Po svarstymo ir galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
11.19 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5195, Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5196, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5197, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2756 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5199 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5195. Svarstymas. Ir turėtume turbūt kalbėti iškart apie visus lydimuosius, išskyrus vieną, kurį svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai yra projektas Nr. XIIIP-5198. O drauge svarstome projektus Nr. XIIIP-5195, Nr. XIIIP-5196, Nr. XIIIP-5197, Nr. XIIIP-5199. Ir tiek. Šiuos projektus. Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pranešėja Asta Kubiliene, prašom į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį paketą ir visų keturių projektų sprendimai yra identiški, todėl aš pasakysiu iš karto, jums leidus. Yra sprendimas grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai. Balsuota už siūlymą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai: už – 4, prieš – 4, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta. Ir tada balsuota alternatyviai: už sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti – 6, už sprendimą įstatymo projektą atmesti – 5.
PIRMININKAS. Motyvai dėl komiteto nuomonės. Motyvai už – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau pasisakyti už įstatymo projekto tobulinimą. Iš principo pati idėja dėl apsaugos priemonių rezervo yra gera, bet vėlgi einama tokia linkme – vėl taikyti sankcijas įstaigoms, jas bausti ir panašiai. Iš tikrųjų tokios tendencijos jau visą Sveikatos apsaugos ministerijos darbo laikotarpį yra, bet iš tikrųjų stabdyti veiklos licenciją, jei nevykdys ministro įsakymu patvirtintų reikalavimų dėl apsaugos priemonių, kur formuluotės yra „ir kitų priemonių“, po to, kad atsargų turėtų… Iš tikrųjų „kitos priemonės“ yra labai nekonkretu, galima įrašyti bet ką. Dėl atsargų irgi kyla iš tikrųjų daug klausimų: kokiam laikui, ar bus skirtas papildomas finansavimas, ar ministerija kompensuos, ar įkainis kils. Iš tikrųjų dar ir šiuo metu nėra pervestos įstaigoms lėšos, kurias jos panaudojo pačioje pradžioje įsigyti priemonėms, kai buvo COVID pandemija. Taigi ir licenciją bus galima stabdyti nebūnant net pagrindo, keliems mėnesiams atsargos priemonių neturint, tai čia tikrai jau kertasi su logika. Ir iš tikrųjų aiškiai turi būti apibrėžta įstatyme ūkio subjektų konkrečios teisės, teisė žinoti konkrečiai, kokios jiems taikomos pareigos. Taigi aš siūlau, kad šis sprendimas būtų tobulinamas, ir pasisakau, siūlau visiems pritarti, kad būtų tobulinama.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Urbšys. O, atsiprašau, čia po vieną tik. Gerbiami kolegos, yra siūlymas visus projektus grąžinti iniciatoriams tobulinti. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl komiteto pareikštos nuomonės grąžinti keturis projektus iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje)
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 42, prieš – 30, susilaikė 16 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, turime paskirti kitą komitetą. J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Siūlome paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą kitu komitetu.
PIRMININKAS. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, kaip aš suprantu, tiesiog tie, kurie balsavo prieš, mano, kad projekto nereikia tobulinti, o jį tiesiog reikia atmesti. Tai aš siūlau alternatyviai balsuoti už atmetimą.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš siūlau Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes ten yra būtent socialinių klausimų, o ne teisės klausimų.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau. Du komitetai pasiūlyti, balsuosime alternatyviai. (Balsai salėje) Jūsų pasiūlymas, Jurgi Razma, yra nestatutinis šioje stadijoje. Balsuosime alternatyviai. Vadinasi, pirmasis pasiūlymas buvo paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, tie balsuoja už, balsuojantys prieš balsuoja už Socialinių reikalų ir darbo komitetą. (Balsai salėje) Prieš balsuojantys pasisako už Socialinių reikalų ir darbo komitetą, už balsuojantys – už Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Balsai salėje)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 46, prieš – 44. Vadinasi, dauguma pasisakė už Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
11.26 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5198(2) (svarstymas)
Kviečiu A. Sysą dėl projekto Nr. XIIIP-5198. Jūs turėtumėte pasakyti, ar yra prasmė svarstyti, kada kiti projektai yra sustoję.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, ačiū už galimybę prieiti prie mikrofono. Aš siūlyčiau nesvarstyti, nes jis yra įdėtas į paketą. Aš suprantu, kad dabar yra tokia nelabai gera praktika, kai sukergiame įstatymus, kurie galėtų eiti atskirai. Bet kadangi tai jau padaryta, tai nesiūlau atskirai balsuoti už šitą įstatymą, nors komitetas jam pritaria. Nesvarstome.
PIRMININKAS. Laukiame, kol pasivys kiti įstatymai, ir šį bloką baigiame svarstyti.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, visų pirma, noriu su jumis pasitarti. Rytinio posėdžio darbotvarkės klausimus, na, dar ne visus, bet mes jau apsvarstėme. Ar po to, kai apsvarstysime dar Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą, bus galima iš vakarinės posėdžių darbotvarkės imti klausimus? Galėsime. Dėkoju.
Dabar, kadangi spalio 1-oji, dar noriu pasidžiaugti, kad šiandien Pagyvenusių žmonių diena ir 30-ąjį kartą Lietuvoje ji minima. Tad sveikiname senjorus. Taip pat sveikiname kelių policijos darbuotojus ir dėkojame visiems už mūsų valstybės saugumo stiprinimą ir gerus darbus, kuriuos padarė.
Dabar jau susidėliojome visas darbotvarkes.
11.28 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4506(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4506(2). Kviečiu K. Bacvinką. Svarstymas. Aplinkos apsaugos komiteto išvada.
Gerbiamas kolega V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jeigu jau pradėjote vardinti šventes, tai iš tikrųjų UNESCO dar 1974 metais paskelbė Pasaulinę muzikos dieną. Aš manau, kad ta sritis yra būtent ta, kuri nepalieka nė vieno mūsų nuo pat gimimo iki pat išėjimo iš šito pasaulio. Taigi, ar jūs atliekate, ar jūs klausote, ar jūs nekenčiate, ar jūs mylite muziką – ji lydi visada. Tai turbūt yra vienintelė jėga, kuri taikiai gali suvienyti tai, kas yra nesuvienijama. Taigi visus su Muzikos diena.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju V. Juozapaičiui, kad priminė šią labai svarbią dieną. Ačiū.
S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Šiandien dar ir Kavos diena, tad gerkime kavą su muzika.
PIRMININKĖ. Matote, ta linksma gaida pasidžiaugdami ir matydami, kad K. Bacvinka jau yra tribūnoje… Jis perskaitys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl įstatymo projekto, kurį jau paskelbiau. Prašau, kolega.
K. BACVINKA (LVŽSF). Aplinkos apsaugos komitetas rugsėjo 29 dieną svarstė šį projektą ir balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Matau, kad ir norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu.
11.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5234 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kaip ir tarėmės, galime pradėti teikti vakarinės darbotvarkės įstatymų projektus, jau esame pasiruošę. (Balsai salėje) Matau, komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė prašė leisti pateikti Seimo nutarimą… Pirmiausia, kadangi tai nebuvo sesijos darbų programoje, tai mums reikia priimti Seimo nutarimą, kad papildytume sesijos darbų programą. Tai būtų darbotvarkės 2-12.1 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-5234, kad papildytume sesijos darbų programą jūsų siūlomais įstatymų projektais. Priimkime pirma nutarimą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ar man ką nors kalbėti? Gerbiami kolegos, prašau pritarti, kad būtų papildytas Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ patvirtintos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos IV skyrius „Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų ir Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlomi teisės aktų projektai“ 108 punktu. Čia yra siūlomi devyni teisės aktai, susiję su našlaičiais, studijuojančiais aukštosiose ir kitose mokslo įstaigose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Po pateikimo galima pritarti? Motyvų taip pat niekas nenori išsakyti. Galima pritarti bendru sutarimu. Dėkoju. Svarstymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKĖ. Palaukite minutę!
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pateikimas.
PIRMININKĖ. Pirma priimkime nutarimą. Niekas nenori kalbėti. Taip pat bendru sutarimu pritariame. Šio nutarimo priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kad priimtume Seimo nutarimą papildyti sesijos darbų programą, nes įstatymų projektai susiję su mūsų kovidu ir pirmininkė tuoj apie tai papasakos pristatydama.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 68, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5204, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5205, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5206, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5207, Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5208, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5209, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5210 (pateikimas)
O dabar, gerbiamoji Rimante Šalaševičiūte, prašome pateikti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5204 ir lydimuosius įstatymų projektus – Valstybinių pensijų įstatymo, Šalpos pensijų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso, Prezidento valstybinės rentos, Piniginės socialinės paramos ir Išmokų vaikams – visus lydimuosius įstatymų projektus kartu. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, kaip aš jau užsiminiau, šitas visas paketas atsirado todėl, kad dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos plitimo grėsmės visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje kai kurios švietimo įstaigos 2020–2021 mokslo ir studijų metus pradėjo vėliau nei 2020 m. rugsėjo 1 d.
Susidarius tokiai situacijai, ta situacija sukelia neigiamas pasekmes našlaičių pensines išmokas gaunantiems našlaičiams, kurie 2020 metais baigė bendrojo ugdymo programą ir įstojo į švietimo įstaigą, kurioje mokslo ar studijų metai prasidėjo vėliau negu rugsėjo 1 dieną, mokytis pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar studijuoti pagal nuolatinių studijų programą. Dėl nukeltų mokslo ir studijų metų pradžios jie prarado teisę gauti našlaičių išmoką laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki mokslo ar studijų metų pradžios. Visas paketas yra nukreiptas į tai, kad našlaičiams tuo intervalu nuo rugsėjo 1 dienos iki tos dienos, kai prasidėjo mokslo metų pradžia, tiesiog būtų išmokėtos jiems priklausančios išmokos pagal atskirus įstatymus.
Šių projektų nuostatos būtų taikomos ir tiems, kurie jau šiemet yra įstoję į minėtas švietimo įstaigas. Projektais yra siūloma asmenims susidariusią pensijų nepriemoką išmokėti ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. kartu su mokamomis pensijomis. Trumpai pristatau visus iš karto, nes kokių nors išskirtinių nuostatų tuose devyniuose įstatymuose nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Jūsų nori paklausti J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Sysas, o po to – A. Anušauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mane suintrigavo pakeitimo turinio santykis su įstatymo pavadinimu. Gerbiama pranešėja, įsiklausykite: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jūs kalbate apie signatarų ir partizanų… tų asmenų vaikaičius. Tai gal jau jų vaikaičių našlaičius?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš kalbu taip, ir įstatymo pavadinimas…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nes pagal našlaičių jie gauna iki pilnametystės.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Visiškai teisingai…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kur jūs rasite tokių asmenų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia yra kalbama iki 24 metų, kurie studijuoja, ne tik iki 18 metų. Tačiau įstatyme yra įvardinta, visas paketas, kiekvienas įstatymas, kur yra šios nuostatos vienaip ar kitaip susijusios pagal esamo teisės akto pavadinimą. Čia kažkaip iškreipti įstatymų pavadinimų negalime. Jeigu mes turime tokius įstatymus, kurie kalba apie kategorijas asmenų, kuriems taikomos tam tikros išlygos, pasikeitus esamai situacijai, visi teisės aktai, kalbantys apie našlaičius, ir turi būti įrašyti. Gal būti, kad galbūt šiandien neatsiras nė vieno, o gal mes turime daugiau pagal tą įstatymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai kam jį keisti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Todėl, kad mes tiksliai nesuskaičiavę, kiek yra tokių asmenų. Teikiama bendra nuostata – neskriausti našlaičių, kurie studijuoja ar profesinio rengimo, ar aukštosiose mokyklose. Iš esmės mokslo metai daug kur prasidėjo rugsėjo 14 dieną, tad kalbama, kad nuo rugsėjo 1 dienos iki 14 dienos būtų išmokėtas tas skirtumas, kurio jie negavo.
PIRMININKĖ. Matau, kad J. Sabatauskas nori patikslinti savo klausimą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū jums, gerbiama pirmininke. Aš turiu omeny, aš apskritai ne prieš tokį pakeitimą, bet kam keisti šiame įstatyme, kur realiai nebus žmonių, kuriems bus ta našlaičių pensija mokama? Aš sakau, nebent tų asmenų, kurie įvardinti įstatyme, vaikaičiams galėtų būti mokama, jeigu jie yra našlaičiai, arba įvertinus, kad jų senelių nebėra. Nes nėra objekto, kam mokėti. Suprantate?
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Juliau, tiems, kurie turi teisę, įvardijama. O tokia teisė numatyta įstatyme, mes tokios teisės negalime atimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Užuot sutvarkę pagal logiką, mes dabar bandome, gerbiama pirmininke, tvarkyti pagal įstatymą. Nors tokių žmonių nėra, mes vis tiek taisysime įstatymą. Taisykime. Bet mano klausimas šiek tiek platesnis, gerbiama pirmininke.
Konstitucinis Teismas pasakė, kad nuopelnai nepaveldimi ir net vienai našlei neišmokėjo Prezidento rentos. Čia yra visos valstybinės pensijos. Kaip tai siejasi su Konstitucinio Teismo doktrina, kad nuopelnai piliečių yra nepaveldimi?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia mes kalbame ne apie nuopelnus. Kalbame apie vaikus, kurie turi… vaikus ar vaikaičius, kaip Julius įvardijo, kurie turi teisę į tam tikras išmokas. Būtent studentams mes tas išmokas ir norime už dvi savaites šiuo įstatymų paketu kompensuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Taip, A. Sysas nori patikslinti savo klausimą. Suteiksiu.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, skaitykite Konstitucinio Teismo sprendimus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Paskaitysime.
A. SYSAS (LSDPF). Konstitucinis Teismas… Našlaičių pensijos yra paveldėta, nes tai yra iš valstybinių pensijų, čia ne socialinio draudimo. Čia yra paveldima už nuopelnus. Našlių ir našlaičių ar signatarų valstybinių pensijų ir visų kitų. Kodėl vienu metu Lietuvoje taikomi du skirtingi reguliavimo būdai?
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. SYSAS (LSDPF). Jūs komiteto pirmininkė!
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Atsakyti reikia? Ar čia buvo tik komentaras? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Atsakėte taip, kaip atsakėte. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas jau buvo užduotas, atsakytas, tai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū. Daugiau norinčiųjų paklausti nėra. Gerbiamieji kolegos, motyvai po pateikimo. Norinčiųjų kalbėti nėra. Yra reikalavimas balsuoti? Balsuojame.
Balsuojame dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto, kartu ir dėl lydimųjų įstatymų projektų.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra numatyta ir nesiūloma. Pasiūlymų iš jūsų taip pat nematau. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu minėtiems siūlymams.
11.43 val.
1990 ir 1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5232 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, matau, yra pasirengęs A. Gumuliauskas. Prašau leisti pateikti darbotvarkės 2-8 klausimą. Tai būtų 1990 ir 1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5232. Prašom, kolega. Bet dabar po vieną, nes tai yra du atskiri įstatymų projektai. Pirmiausia projektas Nr. XIIIP-5232. Prašom. Pateikimas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Šį įstatymo projektą mes norėjome pateikti kaip nutarimo projektą, buvome pateikę salėje, tačiau Teisės departamentas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas išreiškė nuogąstavimą, kad tai gali pažeisti Konstituciją, todėl tą patį tekstą mes pateikėme kaip įstatymo variantą. Faktiškai daugiau čia nieko naujo, ką aš buvau pristatęs prieš kelias savaites, nėra. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi P. Urbšys.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėjau pasitikslinti. Paprastai tuos teisinius statusus, susijusius su Nepriklausomybės gynimu, priimdavo Genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Dabar ši funkcija, matau, taptų krašto apsaugos ministro įgaliojimu. Ar, jūsų nuomone, tai yra tas tikslus adresatas? Daug informacijos ir apie tuos laikus kaupė savo laiku centras. Jeigu prisiminsite nukentėjusių asmenų įstatymą, tai jis apima daug pačių įvairiausių kategorijų asmenų iki pat 1991 metų.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš norėčiau patikslinti, gerbiamas kolega, kad nėra parašyta konkrečiai Krašto apsaugos ministerija šiame įstatyme. Čia labai aiškiai parašyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina Lietuvos nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pripažinimo pažymėjimų išdavimo ir jų apskaitos nuostatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Urbšys. Ruošiasi E. Pupinis.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Seimo nary, jūs puikiausiai žinote, kad prieš kurį laiką buvo siūlomas įstatymo projektas, kuris būtent apibrėžtų statusą tų laisvės gynėjų, kurie priklauso organizuotoms struktūroms, ir tų, kurie nepriklausė jokioms struktūroms. Visi puikiausiai žinote, kad tada įvyko diskusijos ir tų diskusijų pagrindu vis dėlto buvo prieita prie nuostatos, kad dėl tų asmenų, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms, būtent dėl jų statuso apibrėžimo, iškilo daugiausia problemų. Buvo nuspręsta vis dėlto registruoti nutarimo projektą, kuriame būtų fiksuojama bendra nuostata, kas yra tas laisvės gynėjas, o po to atskirais įstatymais reglamentuoti atskirų grupių statuso apibrėžimą. Jūs dabar vėl tarsi grįžtate atgal. Ar jūs esate tikras, kad mes dabar šioje sesijoje galėsime priimti šitą siūlomą jūsų įstatymo projektą?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Na, negaliu pasakyti, ar esi tikras, ar netikras. Viskas yra mūsų rankose, tačiau man labai svarbu yra darbo rezultatas, o ne pats procesas. Šiuo atveju nutarimas buvo procesas, kuris, deja, galėjo niekaip nesibaigti. Todėl, norėdami, kad tas procesas turėtų rezultatą, mes kaip tik ir pateikėme įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Jovaiša.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų turbūt bus čia neaiškumų dėl tų visų dokumentų ir tų įrodymų. Pavyzdžiui, žmogus Sausio 13-ąją stovėjo čia, prie parlamento, aplinkui važinėjo tankai. Tai koks dokumentas gali būti tas pagrindimas, ar tai liudijimai, ar šiaip kažkokie?.. Suprantu, jeigu tu prie bokšto pakliuvai po tanku ir buvai gydymo įstaigoje, tai ten irgi yra visokių klausimų, pavyzdžiui, nustato kurtumo padidėjimą. Kokio lygio dokumentai bus reikalingi ir kaip jūs tai įsivaizduojate? Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kadangi prie šio teksto buvo dirbta ilgai, tai iš tikrųjų tokie klausimai buvo keliami, ką ir jūs dabar keliate. Bet tam yra, sakyčiau, organizacijos, kurios atstovauja šitiems žmonėms, kurios veda jų apskaitą, ir tai nereiškia, kad jokių dokumentų nėra, jie yra. Patikėkite manimi, tapti tos organizacijos nariu yra ne taip lengva, nes vis dėlto yra daug gyvų liudininkų ir jie liudija. Kadangi įstatyme yra nuostata, kad tvarką nustatys Vyriausybė, manau, kad jie pasinaudos ir mūsų patirtimi, tos darbo grupės, kuri rengė šitą tekstą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Sysas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, galbūt ir reikia tuos vardus suteikti, galbūt reikia ir pažymėjimą įteikti, bet ką tas tam žmogui dar papildomai suteikia? Aš kažkada teikiau Laidojimo išlaidų kompensavimo įstatymo projektą ir jūs balsavote prieš. Kokia nauda dabar bus iš to vardo ir pažymėjimo suteikimo? Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kad toks teisės aktas atsirastų, iniciatoriais buvo būtent tos nepriklausomybės gynėjų organizacijos. Jos iš tikrųjų labai norėjo, kad bent po 30 metų nuo tų įvykių jie būtų vis dėlto pastebėti valstybės ir bent suteiktas nepriklausomybės gynėjo vardas. Tai buvo jų noras, teisėtas jų noras.
Be abejonės, mūsų komisija, kuri dirba prie šito dokumento, atsiliepė į jų tokius pageidavimus. Jie tikrai nusipelnė per 30 metų, kad jie būtų pažymėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, buvo daug Teisės departamento pastabų dėl pirmo jūsų nutarimo projekto. Vėl kartojasi pastabos, netgi dėl jūsų terminologijos. Ką darysite su Teisės departamento pastabomis?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Tam yra svarstymo stadija ir tikrai atsižvelgsime į pastabas.
A. SYSAS (LSDPF). Nepadarėte pamokų.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Bet svarbiausia, kad šis dokumentas pagal Teisės departamento išvadą tikrai neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Motyvai po pateikimo. P. Urbšys. Prašau. Motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Gal būtų įdomu Seimo nariams susipažinti su priešistore, kaip atsirado šitas įstatymo projektas. Buvo parengtas nutarimas, kuris vis dėlto aiškiai apibrėžtų valstybės požiūrį, kas yra laisvės gynėjas. Tas nutarimas atsirado po ilgų diskusijų, kai buvo bandoma šitą statusą apibrėžti. Buvo rastas kompromisinis variantas.
Deja, vyriausia Seimo prižiūrėtoja – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė nusprendė, kad to negali būti, ir tada tame nutarime įžiūrėjo Konstitucijos pažeidimą traktuodama vieną žodį, aišku, Teisės departamentas prie to prisidėjo, kad yra pavartotas žodis „pavesti“ Vyriausybei. Nors tas žodis buvo pakeistas į „pasiūlyti“, bet vis tiek buvo nutarta sustabdyti šito nutarimo priėmimą ir dabar prastumti šitą įstatymo projektą, kuris iš esmės atkartoja tai, kas yra nutarime.
Faktiškai mes sugrįžtame atgal. Tas Seimo narys, kuris pristatė šitą projektą, neatsako už tai, ar jis bus priimtas. Jeigu norima vėl imituoti procesą ir vėl nepriklausomybės gynėjus laikyti mūsų politinių ambicijų ir savo nekompetencijos įkaitais, tai, aišku, eikime šiuo keliu, bet, žinote, šiuo atveju geriau daryti tai negu nieko. Aš pritarsiu šiam projektui su viltimi, kad galų gale mes išvaduosime laisvės gynėjus nuo tų politikų, kurie tik save mato.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kultūros komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija būtų kaip papildoma. Lapkričio 5 dieną tikimės sugrįžti į plenarinių posėdžių salę svarstyti. Pritariame? Pritariame.
11.53 val.
Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4967 (pateikimas)
Kitas – Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4967. A. Gumuliauskas. Prašau. Pateikimas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū pirmininkei. Noriu pasakyti, kad vėlgi šitas įstatymo projektas gimė po ilgų diskusijų darbo grupėje. Šiuo įstatymu nustatome laisvės gynėjo-kario savanorio teisinį statusą. Tai yra tų žmonių, kurie davė priesaiką ir gynė mūsų valstybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. Vadinasi, iki pučo pabaigos, nes būtent gynėjai-kariai savanoriai išreiškė nuogąstavimą, kad po pučo iš tikrųjų gana greitais, sparčiais tempais pradėjo savanorių gretos didėti. Todėl mes apimame šitą laikotarpį ir vėlgi siūlome Vyriausybei parengti ir patvirtinti laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso pripažinimo pažymėjimų išdavimą ir jų apskaitos nuostatus. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas nori jūsų paklausti. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ką tik po pateikimo buvo pritarta tam ankstesniam projektui, kuris, jei ne pažodžiui, išskyrus patį apibrėžimą, iš esmės atitinka ir šį įstatymo projektą. Aname taip pat kalbama apie žmones, kurie priklausė organizuotoms struktūroms, tai šiuo atveju ar nebūtų logiškiau, kad jie visi būtų viename įstatymo projekte. Koks čia tas skirtumas?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Suprantu jūsų… Ačiū už klausimą. Suprantu jūsų klausimo esmę. Aš noriu pasakyti štai ką, kad vis dėlto buvo kategoriškai pasipriešinta, kad būtų vienas įstatymas dėl tų pačių asmenų, kurie davė priesaiką valstybei ir kurie nedavė priesaikos valstybei. Todėl, be abejonės, mes galime tuos, kurie davė priesaiką, vadinti nepriklausomybės gynėjais, tačiau ypatingas laisvės gynėjo-kario savanorio statusas būtent ir atsispindi šiame įstatyme, jis skirtas tikrai tai, sakyčiau, nelabai didelei grupei žmonių, kurie, nepaisydami pavojų savo gyvybei, davė priesaiką valstybei. Jie figūruoja ir krašto apsaugos sąrašuose. Taigi čia tikrai yra toks esminis skirtumas ir esminis, sakyčiau, tų organizacijų prašymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Ačiū pranešėjui. Motyvai. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai vėl priverstas stebėtis, nes prieš tai pasiūlytas įstatymo projektas iš tikrųjų bando apibrėžti, kas yra Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, ir kartu apima tuos, kurie davė priesaiką ir buvo organizuotose sukarintose struktūrose. Dabar teikiamas kitas įstatymo projektas, kad dar tiems, kurie buvo sukarintose struktūrose ir davė priesaiką, atsirastų pavadinimas „laisvės gynėjas-karys savanoris“. Tai dabar vienu įstatymu jis galės būti Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, pagal šitą įstatymą jis dar turės antrą pažymėjimą – Lietuvos gynėjas-karys savanoris. Štai iki kokio absurdo priveda, sakykime, tos vyriausiosios Seimo prižiūrėtojos ambicijos. Dabar mes iš esmės priversti pritarti šiam įstatymo projektui ir bandyti suvaldyti šį absurdą. Vienaip ar kitaip, aš vis dėlto viliuosi, kad ši prižiūrėtoja nors vieną kartą prisiims atsakomybę ir padarys viską, kad mes šios kadencijos pabaigoje iš tikrųjų priimtume šiuos jos inspiruojamus įstatymus ir pagerbtume tuos žmones, kurie buvo pasiruošę aukotis dėl valstybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Manau, kad Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija sėkmingai pasidarbuos ir galimai sujungs, padarys taip, kad mums visiems būtų prasmingas ir naudingas, o svarbiausia – Lietuvos žmonėms. Dabar sutarkime, kad kaip pagrindinis (kaip ir dėl pirmojo) siūlomas Kultūros komitetas, kaip papildoma – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Ir siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. P. Urbšys nori pasiūlyti? Ar repliką?
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai suprantu, kad kultūra…
PIRMININKĖ. Garsiau, jeigu galima.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai aš suprantu, kad kultūra gali būti visa apimanti sąvoka. Bet mes kalbame apie Lietuvos gynėjus. Tai jeigu mes juos jau priskiriame prie kultūros srities, tada aš suprantu Kultūros komiteto dalyvavimą. Dabar man lieka neaišku, kodėl šis komitetas yra kaip pagrindinis? Iš esmės dėl Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos yra logikos, dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuris buvo, irgi yra logikos. Nebent vėl norima priderinti prie, sakykim, vienos prižiūrėtojos ir kito Seimo gaspadoriaus, sakykime, norų ir ambicijų, tada aš suprantu, kad Kultūros komitetas galėtų būti kaip pagrindinis.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar yra, ir P. Urbšio noriu klausti, ar yra jūsų frakcijos siūlymas kito komiteto kaip pagrindinio, ar galime pritarti tam, kaip ir buvo siūloma, – Kultūros komitetas?
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai neturiu frakcijos įgaliojimų, nes mūsų yra tik du nariai, nebent, jeigu V. Bakas neprieštarauja, gal mes galime pasiūlyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, apsispręskime. Dėl Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos kaip papildomos sutarėme. Dėl pagrindinio komiteto yra siūlymas, būtų alternatyvus balsavimas: pirmas – Kultūros komitetas, antras siūlymas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Balsuojame. Mygtukas „už“ – Kultūros komitetas, mygtukas „prieš“ – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Balsavo 75 Seimo nariai: už Kultūros komitetą – 44, už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą – 31. Pagrindiniu lieka Kultūros komitetas dėl šių abiejų įstatymų projektų.
Gerbiami kolegos, kaip ir buvome sutarę, skelbsime ir 12 val. 30 min. vyks Vyriausybės pusvalandis, klausinės Seimo opozicija ir Mišri Seimo narių grupė. Tad dirbame toliau pagal vakarinio posėdžio darbotvarkę.
12.01 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432. P. Čimbaras jau tribūnoje. Pateikimas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas panaikinti diskriminacines nuostatas neįgaliųjų socialinio draudimo pensijų gavėjų, kurie netekę vieno ar dviejų tėvų, atžvilgiu nustatant jiems teisę gauti šalpos našlaičių pensiją. Kartu tai yra tikslas tenkinti D. Japkevičiaus peticija pateiktą pasiūlymą pakeisti Šalpos pensijų įstatymą ir nustatyti, kad šalpos našlaičių pensija būtų mokama nepaisant asmens gaunamos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Ši peticija buvo nagrinėjama ir Seimas jau balsavo. Ačiū.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme nustatytos šalpos našlaičių pensijos mokamos nepaisant to, kad asmuo gauna šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, tačiau nemokamos tuo atveju, kai asmeniui paskirta socialinio draudimo netekto darbingumo ar senatvės pensija. Kadangi šalpos našlaičių pensijos mokamos net tuo atveju, kai šios pensijos gavėjas dirba ar turi draudžiamųjų pajamų, manytina, kad neįgalūs nuo vaikystės (našlaičių pensijos mokamos tik nepilnamečiams arba neįgaliais iki 24 metų amžiaus pripažintiems asmenims, jeigu jie visą laiką nuo pripažinimo neįgaliais dienos yra neįgalūs) socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurių miręs vienas iš tėvų (arba abu tėvai) nebuvo įgijęs stažo socialinio draudimo pensijai gauti, yra diskriminuojami šalpos pensijų gavėjų atžvilgiu, nes praranda teisę gauti našlaičių išmoką. Projektas parengtas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji taip pat mato spragą, todėl prašau pritarti projektui po pateikimo. Peticijų komisija… Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė ir todėl dar kartą pakartosiu – čia yra spraga.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Pateikėte. Bet prieš tai dar atsakykite į klausimus. A. Sysas. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, lopydami šitą spragą, mes išsprendžiame visas spragas? Kiek aš prisimenu, yra ir kitų analogiškų atvejų, kai žmogus turi pasirinkti vieną iš mokamų. Ar nebus taip, kad vieną užlopome, bet dar keli lopai laukia? Ačiū.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū už pastabą. Tikrai spragų yra ir ne viena, gerbiamas kolega. Bet ką norėčiau pabrėžti? Šitą spragą pastebėjo ir norėjo spręsti pati visuomenė peticija. Aš truputį pasigedau pačios ministerijos iniciatyvos, nes kartais man kyla toks įtarimas, kad ministerija pačią spragą mato, bet kai nekeliamos problemos, ji neteikia. Tikrai spragų yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Kiek tokių žmonių yra spragoje Lietuvoje iš viso ir kiek tai papildomai valstybei atsieitų lėšų?
P. ČIMBARAS (MSNG). Aš tikrai negalėčiau atsakyti, nes tuos duomenis turi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Apie tai tikrai nebuvo diskutuojama, tikrai negaliu. Bet tik viena, kad nebeliks diskriminacijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai po pateikimo. Galite atsisėsti. Iš eilės eisime toliau pagal darbotvarkę.
Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra numatyta ir pasiūlymų nematau. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Pritariame? Pritariame bendru sutarimu.
12.06 val.
Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo Nr. XIII-2886 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5149 (pateikimas)
Pagal vakarinę darbotvarkę 2-14 klausimas – Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5149. Z. Jedinskį prašom. Pateikimas.
Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Frakcijos vardu prašau pertraukos šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Iki kito posėdžio? Taip. Balsuojame, kolegos. Yra prašymas frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 23, prieš – 28, susilaikė 14. Pertrauka iki kito, tai reiškia – vakariniame posėdyje pateikimą darysime.
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas. Nematau pranešėjo.
12.08 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5119 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Žemės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5119. P. Nevulis. Prašom. Pateikimas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiame Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomų žemės servitutų sąrašą, į jį įtraukiant atlygintinio žemės servituto nustatymą privačios žemės sklypams, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, jame esančių kitiems asmenims priklausančių statinių eksploatavimui. Tokiu būdu teisinio santykio šalys įgautų teisinio apibrėžtumo, būtų užkirsta galimybė vienai iš šalių piktnaudžiauti jai priklausančiomis teisėmis, būtų ženkliai sumažintos šalių išlaidos sprendžiant ginčus teisminio proceso metu, nuo teismų būtų nuimtas krūvis sprendžiant bylas dėl tokių servitutų nustatymo ir leidimų vykdyti statybos darbus, reikalingus tinkamam statinių eksploatavimui užtikrinti.
Šiuo metu dauguma minėtų valstybinės žemės nuomos sutarčių yra pasibaigusios, besibaigiančios. Statinių, esančių ant minėtų žemės sklypų, savininkai tam, kad galėtų ir toliau naudotis jiems priklausančiais statiniais, turi iš naujo susitarti su žemės sklypų savininkais, tai yra įsigyti nuosavybės teise arba išsinuomoti žemės sklypą, ant kurio stovi jų statiniai. Taigi po pateikimo prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia B. Matelis. Prašom, kolega. Ruošiasi G. Burokienė.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, paprastai, kai kas nors iš jūsų teikia tokias pataisas, tai jos būna naudingos arba stambiems žemvaldžiams, arba medžiotojams, arba žvejams. Sakykite, kuo šis įstatymas bus naudingas stambiems ūkininkams? Ačiū.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Mes tikrai teikiame klausimus tokius, kurie būtų naudingi visiems Lietuvos žmonėms, o ne kažkokiems stambiems ūkininkams ar dar kažkam.
Šis projektas būtų naudingas visiems Lietuvos žmonėms, nes, aš jau paminėjau, yra daug teisminių ginčų, kur tikrai žmonės, turintys savo pastatus, stovinčius ant kito žmogaus sklypo, negali vykdyti jokios ūkinės veiklos. Vadinasi, negali remontuoti pastato, negali kitos veiklos vykdyti ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti, kaip čia atsitiko, kad vieno šeimininko žemėje kito šeimininko pastatas ir po tiek metų reikia spręsti šią problemą?
P. NEVULIS (LVŽSF). Tai va į šį klausimą būtų galima atsakyti klausimu: kaipgi čia taip atsitiko, kuriais metais ir kas tą įstatymą buvo priėmę? Čia buvo tikrai įstatymo spraga, kurią mes dabar stengiamės pataisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame? Balsuojame. Balsuojame po pateikimo dėl Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomas nėra siūlomas, niekas nesiūlo papildomo. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
12.12 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4695 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4965. Maloniai kviečiu J. Imbrasą. Pateikimas.
J. IMBRASAS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Pristatau Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jo esmė yra tokia: asmeniui, norinčiam nuosavybės teise priklausomame sklype mieste pastatyti ne didesnį kaip 80 kvadratinių metrų nesudėtingą statinį, tai yra gyvenamąjį būstą, buvo numatyta prievolė gauti statybos leidimą. Nuo 2012 metų galiojo pakeista nuostata, kad nereikėjo leidimo, bet dėl kažkokių priežasčių kažkam buvo kažkokių interesų atsiradę ir vėl buvo atšaukta, ir vėl buvo pakeistas įstatymas, kad tas leidimas reikalingas.
Tuo įstatymu, kuris galioja, džiaugėsi labai jaunos šeimos, mažiau pasiturinčios – sumažinama administracinė našta tiek pačiam statytojui, tiek savivaldos institucijoms administracinė našta. Pavyzdžiui, Vilniuje statybų labai daug ir gauti leidimą tokiam paprastam statiniui kaip vieno buto gyvenamas namas užtrunka kelis mėnesius. Tai trukdo laiką ir tiems patiems dirbantiems, ir tam pačiam statytojui, kuris nori tokį pastatą pastatyti. Jeigu būtų klausimų, maloniai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimų yra. Pirmasis klausia P. Saudargas. Ruošiasi A. Skardžius.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl būtent 80 kvadratinių metrų? Ar todėl, kad anksčiau galiojo tokia tvarka, jūs todėl pasirinkote? Kitas klausimas. Ar neiškris dabar iš bendros sistemos toks nereikalavimas statybos leidimo? Kokių dokumentų tada reikės, kas liks žmonėms, norintiems pasistatyti nedidelį statinį, kokios biurokratinės procedūros dar liktų?
J. IMBRASAS (LVŽSF). Na, nepavadinčiau gal biurokratinėmis, bet kiekvieną statinį, ypač statydamas mieste, nepastatysi ne toje teritorijoje, kuri numatyta bendrajame plane, detaliajame plane, kad tik ten galima statyti gyvenamąjį būstą, galų gale pagal bendrąjį planą yra reglamentuota, kur yra daugiaaukščiai gyvenamieji namai, kur yra kotedžo tipo. Vėlgi tų dalykų negalės ignoruoti, galų gale projektą derina diplomuotas architektas, išduodamos iš anksto savivaldybės sąlygos dėl projektavimo ir statybos, vyksta derinimas su visomis institucijomis dėl inžinerinių komunikacijų. Taigi čia įsivaizduoti, kad tas leidimas, kad lyg ir nereikia leidimo, leis pastatyti bet kur, bet kam ir bet ką, tai taip nėra. Kai dideli statiniai, vadinami ypatingais, arba daugiaaukščiai gyvenamieji namai, arba kitos paskirties, kurie daro įtaką, sakykim, transporto srautų pasikeitimui, atsiranda papildomų parkavimo problemų, ten tas antras filtras (vadinčiau tą leidimą) gal ir reikalingas, bet šiuo atveju, kai nuosavame sklype tas nedidelis namelis, tikrai tas filtras yra perteklinis, o visi kiti saugikliai lieka. Tokia ir yra šio įstatymo esmė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Skardžiaus nėra. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų suprantama, kad dėl remonto, restauravimo galbūt tenai viskas ir gerai, bet dėl statybos… Vėlgi miestai statomi, planuojami, daromi detalūs planai ir taip toliau. Vis dėlto ar 80 kv. metrų gyvenamasis namas neiškris iš bendro konteksto ir per šią skylutę nepradės eiti tie, kurie statys du namus? Čia kai kurios įmonės statė suglaustus nugaromis ir taip toliau. Ar tikrai nėra rizikos mieste paskatinti tokią netvarkingą ir ne visai teisingą statybą? Ačiū.
J. IMBRASAS (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Gerbiamas Edmundai, negali būti du namai 80 kv. metrų. Negali būti du namai viename sklype. Tai bus jau 160 kv. metrų. Tokios baimės lyg ir neturėtų būti. Bet, sakau, pereina visą derinimą, visą filtrą per derinimo procedūras. Čia vien tiktai tas labai svarbus dalykas – sutaupome savivaldybės darbuotojų laiko ir to paties statytojo, kuris… Vilniuje iki pusės metų reikia laukti leidimų. Ypač jaunimas labai džiaugiasi buvusia, galiojusia pataisa. Pavyzdžiui, pažiūrėkite, kitose šalyse vėlgi dabar, matyt, atsisakoma tų didelių namų, kaip pas mus kažkada buvo banga. Aha, leidžia statyti namą, tai dabar statysiu 2 ar 3 aukštų, o po to uždaro ir palėpę, ir antrą aukštą ir gyvena pirmame aukšte. Tos bangos nėra. Dabar, žiūrėkite, loftus stato arba ir daug mažesnės kvadratūros butai. Tikrai nematau čia kokių rizikų, o bus tik palengvinimas visiems – ir statytojui, ir dirbantiesiems savivaldoje, kurie tuos dalykus formina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, iš dangaus tikrai ta nuostata naujame Statybos įstatyme nebuvo iškritusi, o tai buvo ir Statybos inspekcijos, ir teritorijų planavimo žmonių nuoroda, kad reikia tai padaryti, jeigu jūs sakote, 80 kv. metrų – nereikia. Turbūt jūs, kaip vilnietis, geriau žinote, kiek kainuoja žemė, sakysime, Žvėryne. Štai mes leisime tenai statyti be jokių leidimų. Yra žemės gabaliukas ir stato. Turėsime daug problemų. Čia nekalbėkime apie, sakysim, Varėnoje ar kur nors kitur, kur žmogus nori pasistatyti namą. Aišku, jis statys jį didesnį – 100 kv. metrų ar daugiau, namą jau reikia vis tiek su kažkokia perspektyva statyti. Aš nelabai supratau, kur jūs čia kam lengvinate? Ar tiems, kurie gyvena Žvėryne ir nori pasistatyti, ar kitiems?
J. IMBRASAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš tuoj paaiškinsiu, jeigu jūs ko nors nesupratote. Vilniuje leidžiama centre, kad ir Žvėryne, statyti namą turint 4 arų sklypą. Iš esmės visuose kituose miesto pakraščiuose – ne mažiau kaip 6 arai. Bet statant yra reglamentuota, koks to sklypo užstatymo procentas gali būti. Jis nepastatys, esant 4 arams, Žvėryne kokio nors didelio pastato. Jis tiktai tokį arba vienu kitu metru didesnį ir galės pastatyti, ne daugiau. Viskas yra reglamentuota. Jeigu valdininkai atlieka sąžiningai savo pareigas, jokių tokių dalykų negali ir neturi atsitikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite sėsti.
J. IMBRASAS (LVŽSF). Dėkui.
PIRMININKĖ. Motyvai. P. Saudargas. Prašau, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Žinoma, šį projektą svarstysime, tikiuosi, Aplinkos apsaugos komitete, jeigu jam po pateikimo bus pritarta, tikrai apsvarstysime visus už ir prieš, bet pradinėje stadijoje vis tiktai kaip idėjai aš siūlyčiau pritarti. Iš tikrųjų žmonės, siekiantys pasistatyti nedidelį statinį – tik 80 kvadratų, tikrai čia nekalbame apie daugiabučius kotedžus, ir kitur, kur dažniausiai kyla tos problemos… Aš žinau, kad daug ir Vilniuje, statant be leidimų arba turint ne tokį leidimą, buvo iškilusių problemų. Mažas namelis niekam turbūt problemų nekelia, jeigu nusprendžia žmonės statyti. Problemas kelia, kai nesilaikoma reikalavimų ir tikrai išeinama už 80 kvadratų ribų. Aš manyčiau, kad nukrauti biurokratiją šiuo atveju tikrai būtų sveika. Aš kviečiu bent jau pradiniame etape palaikyti kolegas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nenori išsakyti. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom, kolegos, balsuojame dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas nėra siūlomas. Ir siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Štai, kolegos, dirbame puikiai.
12.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5237 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18.1 klausimas – Seimo nutarimas dėl sesijos darbų programos papildymo. Matau, užrašyta S. Gentvilas ir K. Bacvinka. Simonas, prašau. Taip, kad papildytume sesijos darbų programą.
J. Jarutis dėl vedimo tvarkos?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Iki kito posėdžio prašote pertraukos. Gerai, svarstysime vakariniame. (Balsai salėje) Balsuojame. Taip, balsuojame. Galbūt bus labai mažai pritariančių. Kas už tai, kad darytume pertrauką iki kito posėdžio dėl darbotvarkės 2-18 klausimo?
Balsavo 72: už pertrauką 45, prieš – 18, susilaikė 9. Skelbiama pertrauka iki kito posėdžio.
12.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5238 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas. Kviečiu P. Čimbarą. Projektas Nr. XIIIP-5238. Pirmiausia mes turime priimti sprendimą, ar papildyti sesijos darbų programą ir priimti Seimo nutarimą.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašau papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo sesijos darbų programos IV skyrių „Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų ir Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlomi teisės aktų projektai“ 108 punktu dėl Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, norinčių klausti nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame. Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo pritariame. Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis – papildyti sesijos darbų programą. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.25 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5220 (pateikimas)
Prašom pateikti Žuvininkystės įstatymo projektą Nr. XIIIP-5220.
P. ČIMBARAS (MSNG). Šis projektas visiškai įgyvendina Žuvininkystės įstatymo nuostatas, kitaip tariant, šis projektas yra visiškai toks pats, kokį Seimas buvo priėmęs, tik iš jo išbrauktos visos nuostatos, dėl kurių Prezidentas yra pareiškęs abejonių. Šį projektą lyginant su užvakar Žemės ūkio ministerijos pateiktu projektu, šiek tiek dubliuojamos tik dviejų straipsnių dalys iš 14-os straipsnių. Norėčiau pasakyti kodėl.
Žemės ūkio ministerija nuolat tobulina žuvininkystės valdymą, pateikusi Seimui parengtą projektą, rengia naujus pakeitimus, kurie neapima prieš tai Seimui pateikto įstatymo nuostatų.
Mano projektu įstatymas tikslinamas, aiškiau įvedamos naujos būsimos sąvokos, tikslinamas svarbus tausios ir atsakingos žvejybos žuvininkystės duomenų surinkimas, palengvinama infliacinė našta privačių akvakultūros tvenkinių savininkams, įvedamos naujos būtinos nuostatos, saugant vietinę ekosistemą, svetimus ir nevietinius vandens organizmus. Įstatymas papildomas naujais patikslintais Europos Sąjungos teisės aktais ir kitomis svarbiomis būtinomis nuostatomis. Tai tos įstatymo nuostatos, kurias kaip būtiniausias, išdiskutuotas parengė žvejų bendruomenės ir pateikė Seimui Žemės ūkio ministerija.
Atkreipiu dėmesį, kad Kaimo reikalų komitetas jau artimiausiame posėdyje galėtų svarstyti abu projektus. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš tai dar reikia atsakyti į Seimo narių klausimus. E. Pupinis klausia pirmasis. Ruošiasi A. Salamakinas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų jūs taip užsispyrusiai darbuojatės šioje srityje dėl verslinės žvejybos, bet iš kitos pusės labai intensyviai dirba ir tie, kurie apskritai nori uždrausti bet kokią verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Iš tikrųjų gal galite atskleisti, kokios galėtų būti pasekmės, jeigu iš tikrųjų ta žvejyba būtų uždrausta? Ačiū.
P. ČIMBARAS (MSNG). Gerbiamas kolega, dabar apie kurią žvejybą jūs norėjote manęs paklausti? Baltijos jūros, tolimųjų plaukiojimų, vidaus vandenų? Prašom patikslinti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų vidaus vandenų ir priekrantėse.
P. ČIMBARAS (MSNG). Aš galiu pasakyti, šitas įstatymas nekalba apie vidaus vandenis. Kaip jūs žinote, sėdi ministras, dabar vidaus vandenyse yra specializuota žvejyba, nes ministerija neskiria limitų, o Žemės ūkio ministerija negali paskirti kvotų. Tai galiu pasakyti, kad vidaus vandenyse verslinė žvejyba nevykdoma. O tie, kurie nori uždrausti ir Baltijos jūroje, ir Kuršių mariose, tai reikia diskutuoti, nes mūsų kaimyninės šalys vidaus vandenyse leidžia žvejoti, tai yra žvejoja ir lenkai, ir baltarusiai, o pas mus uždrausta. Todėl čia yra diskusinis klausimas, kodėl jie žvejoja, o mes ne. Reikia dėl šio klausimo diskutuoti su Aplinkos ministerija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, leidžiame paklausti ir pabaigiame šio klausimo svarstymą, tada pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Pabaigiame? Ačiū už pritarimą. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai trumpai. Gerbiamas kolega Petrai, aš tikrai žaviuosi tavo noru ką nors padaryti žvejybos srityje neįtardamas, kad čia yra koks nors lobizmas ar kas nors. Bet vakar mes ir komitete kalbėjome, ir faktiškai ko kolega Edmundas klausė. Galbūt iš tiesų baikime tą karą, kai neaišku, kas su kuo kariauja, lyg ir žvejai mėgėjai su žvejais verslininkais. Išmokėkime kompensacijas tiems žvejams, kurie dar bando žvejoti, užsiimti versline žvejyba, aš kalbu apie jūrą, ir viskas. Padarykime, kad Lietuvoje iš viso nebūtų jokios verslinės žvejybos, tik blizgininkai žvejotų, ir visi būtų laimingi. Ir tiems, kurie į tą karą pasinėrė, galbūt bus lengviau, nors aš abejoju, ar jie neras kitos srities, kur kariauti. Kaip jūs manote? Tiek laiko mes dabar lupamės, jau 16 metų apie tai diskutuojame.
P. ČIMBARAS (MSNG). Algimantai, galiu pasakyti, jūsų teisingas pastebėjimas. Tik man truputį keista, jeigu Baltijos jūroje, priekrantėje, žvejoja ir žvejys mėgėjas, ir žvejys verslininkas, vadinasi, abi tos grupės sekina išteklius. Bet dabar mes norime patraukti vienus į šoną, o palikti kitus. Tai palaukite, jeigu įstatymas leidžia žvejoti ir mes norime patraukti žvejus verslininkus, tai sumokėkime kompensaciją, verslininkai sutinka, priimame įstatymą, draudžiantį žvejoti verslininkams, ir problema būtų išspręsta. Vienintelė problema – niekas nenori jiems sumokėti kompensacijos. Nes iš tikrųjų, jei būtų pakeistas įstatymas, būtų pažeisti teisiniai lūkesčiai: įstatymas leido, o po to įstatymas neleidžia.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
P. ČIMBARAS (MSNG). Raskime kompensaciją ir visi sutiks, ir būsime laimingi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties nuostabu girdėti, kad tiek socialdemokratai, tiek darbiečiai supranta, kad verslinė žvejyba tikrai neturi perspektyvos. Tikrai ta diskusija apie kompensacijas yra, manau, ją turime pratęsti ir pabaigti. Aš tik noriu paklausti dėl šio projekto, nes pasižiūrėjau – teikėjas esate jūs vienas. Galbūt galite pasakyti, kokios asociacijos ar asmenys padėjo jums parengti šį įstatymo projektą, kuriems galbūt čia būtų daugiausia naudos iš jo?
P. ČIMBARAS (MSNG). Gerbiamas kolega, aš Seime dirbu aštuonerius metus ir aštuonerius metus kuruoju tą sritį. Aš ne vieną projektą esu parengęs, ir Statybos įstatymą, ir Žvejybos, bet šiuo atveju, ko gero, nesupykite, ministre, bet, ko gero, geriau suprantu apie žvejybą negu jūs. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju.
P. ČIMBARAS (MSNG). Jūs išspręskite kompensacijas, tada ir jūs suprasite visą to įstatymo esmę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakymai į klausimus pateikti. Dėkoju. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Po pateikimo bendru sutarimu pritariame. Kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Pritarta? Pritarta.
12.31 val.
Vyriausybės valanda
12 val. 31 min. pradedame Vyriausybės pusvalandį.
Gerbiamieji Vyriausybės nariai, dėkoju. Gerbiamas kolega Kepeni, prašom leisti vykdyti Vyriausybės valandą, netrukdyti ministrams. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys V. Kernagis pirmasis klausia. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen. Nematau gerbiamo V. Kernagio. Tad klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Ar nematau kultūros ministro, ar jis pasislėpęs? Kur jis, danguje?
PIRMININKĖ. Nuotoliniu būdu.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nuotoliniu būdu. Gerbiamas ministre, galbūt ir premjeras čia atsakys dėl tos Lukiškių aikštės epopėjos, kai čia prieš savaitę ar kiek Kultūros komiteto pirmininko iniciatyva ir uolumu buvo priimtas po pateikimo įstatymo projektas, pataisa, dėl Lukiškių aikštės perdavimo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, o vakar ministras oficialiai pareiškė, kad yra pasiektas susitarimas, kad lieka savivaldybės dispozicijoje ir ji administruos tą aikštę. Nepaisant to, Kultūros komiteto pirmininkas pareiškė, kad kaip jis pasakys, taip ir bus. Gal vis dėlto Vyriausybė galėtų pasakyti, ar ji dar eina kokias nors pareigas, ar vis dėlto vykdomąją valdžią jau perėmė Kultūros komiteto pirmininkas? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Laba diena. Ačiū už klausimą. Vyriausybės darbo grupė priėmė siūlymą, kaip įgyvendinti Lukiškių aikštės įstatymo nuostatas pagal esamą teisinį reguliavimą pakeičiant panaudos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe. Noriu pabrėžti – pagal esamą teisinį reguliavimą. Ar girdisi?
PIRMININKĖ. Girdisi.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Girdisi.
M. KVIETKAUSKAS. Noriu pabrėžti, pagal esamą teisinį reguliavimą, mūsų manymu, yra pasiektas tinkamas sprendimas. Jeigu Seimo valia būtų priimta pataisa, kuriai po pateikimo dauguma pritarė, tuomet teisinis reguliavimas yra kitoks, tuomet atsiranda naujas valdytojas Genocido centras ir sprendimai su tuo susiję jau yra kitokie. Seimo valia yra apsispręsti, ar bus pritarta pateiktai pataisai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš dar papildysiu ministrą.
PIRMININKĖ. Prašau, premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Matyt, visi suprantame ir pritariame, kad visiškai nesvarbu būtų, ar yra aikštės valdytojas. Svarbu, kad aikštės statusas būtų toks, dėl kurio mes ir Seime ne kartą esame valią išreiškę, ir visuomenės didžioji dalis, matyt, tą turi. Vėl pritariu ministrui, yra pateikti siūlymai dėl šios aikštės reprezentacinės funkcijos, kaip jai turėtų būti atstovaujama ir kaip įprasminta, ji tikrai neturėtų būti uždara aikštė, o prieinama visuomenei ir taip toliau. Jeigu tos sutarties sąlygos yra priimtinos Vilniaus miesto savivaldybei, tai, manau, to ir pakanka. Jeigu ne, tada galima daryti kitus žingsnius, bet, be jokios abejonės, Seimas turi teisę dėl šio įstatymo priimti vieną ar kitą sprendimą, o Vyriausybė bet kokiu atveju tą sprendimą vykdys, ne tik Vyriausybė, bet ir kitos institucijos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi R. Budbergytė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra ministrui A. Verygai. Gerbiamas ministre, šįryt naujas žurnalistinis tyrimas skelbia, kad per karantiną kovo 25 dieną jūsų sprendimu buvo nutarta skirti 1 mln. 200 tūkst. eurų už dvi valandas trukusius nuotolinius mokymus. Nepaisant to, kad jūsų politinės jėgos lyderiai nuolat įvairiai menkina tiek žiniasklaidos priemones, tiek ir teisėsaugos institucijas, kurios užduoda nepatogius klausimus, aš vis dėlto norėčiau paklausti. Kokiais kriterijais remiantis buvo priimtas toks sprendimas, kai po kelių savaičių už analogiškus mokymus buvo sumokėta 24 kartais pigiau?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tik labai keistai tą klausimą suformulavote, paminėjote sumą už dvi valandas. Tai ne už dvi valandas. Buvo apmokyta labai daug darbuotojų ir kiekvieno darbuotojo mokymas truko dvi valandas. Džiaugiuosi, kad labai teisingai paminėjote antrą dalį, kad po kelių savaičių kažkas papildomai mokė. Aš noriu tik priminti, kad tuo metu, kai mums reikėjo apmokyti tūkstančius gydytojų ir slaugytojų naudotis gyvybine įranga, mes neturėjome kelių savaičių. Tai buvo dienų klausimas. Aš galiu tik priminti, tuo metu asmeniškai teko raginti ir vardinti savivaldybes, kurių medikai dar neužsiregistravo, neatsiliepė ir nesimokė. Tuo metu tokio skaičiaus žmonių tokiu būdu nesuvežant jų į vietą, būtent nuotoliniu būdu, neišplatinant viruso mums niekas nesiūlė. Aš, aišku, asmeniškai nedalyvauju tuose pirkimuose, bet tikrai galiu patikinti, kad be reikalo yra ieškoma kažkokių sąsajų. Tuo metu paslaugos buvo įsigytos iš to, iš ko buvo įmanoma įsigyti, o ne iš to, kas teoriškai kada nors po kelių savaičių ką nors galėjo pasiūlyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi A. Skardžius.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Norėčiau paklausti ministro A. Verygos. Ministre, jūs visą laiką esate tikrai toks, kuris mokate duoti gerus atsakymus. Aš norėčiau paklausti. Per ketverius valdymo metus jūs ne kartą eksperimentavote su mūsų žmonių, pacientų sveikata. Pirmas eksperimentas buvo dėl pigiausių vaistų, po to dėl atidėtų paslaugų per karantiną. Šiuo metu jūs pradėjote eksperimentuoti su širdies ir kraujagyslių ligoniais dėl pigiausio vaisto skyrimo hipertenzijai gydyti. Sakykite, ministre, ar jūs neįžvelgiate, kad ne tik didinate riziką jauniems žmonėms numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų dėl tokio naktinio eksperimento, kurį jūs dabar įvedėte, bet taip pat ir demonstruojate didelį nepasitikėjimą mūsų daktarais, mūsų medikais neleisdamas iš tiesų individualizuotai žiūrėti į paciento gydymą?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikiuosi, kad atsakymas nenuvils. Pirmiausia dėl eksperimentavimo. Aš tikrai niekuo neeksperimentuoju, be reikalo pervertinate mane, sprendimus dėl vaistų įtraukimo ir kompensavimo tik įformina, pasirašo ministras. Iš tikrųjų svarsto komisija, kurioje yra ir pacientai, ir medikai. Jie priima, aš tikiuosi, motyvuotus sprendimus, pasvėrę visas aplinkybes. Dėl hipertenzijos gydymo būtų gerai, kad neklaidintume visuomenės. Tvarka nėra įsigaliojusi, kadangi nėra ekspertų sutarimo, ji yra atidėta. Žinau, kad kitą savaitę vėl yra suplanuotas susitikimas, specialistai susirinks ir toliau diskutuos.
Tikrai niekas nerizikuos pacientų sveikata. Kaip ir sakiau, dėl vaistų įtraukimo ar kažkokių išimčių sprendžia komisija, kurioje dalyvauja pacientai, taip pat turi teisę balsuoti, pasisakyti. Dėl tų sprendimų, kurie yra šviežiausi, pacientai neprieštaravo šitiems sprendimams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi E. Zingeris.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Turiu klausimą energetikos ministrui. Seime svarstome Vyriausybės pateiktą projektą – Alternatyvių degalų įstatymą. Įstatymas skelbia, kad į LNG dujas, į terminalo dujas, įmaišius 10 % biometano, jos jau tampa alternatyviais degalais. Kaip tai gali būti, kad iškastinis kuras tampa alternatyviais degalais, kaip ir etanolis, kaip ir iš rapsų išspaustas aliejus? Šiam tikslui yra skiriama 770 mln. skolintų pinigų, kad už juos pusvelčiui, už pusę kainos, būtų galima nupirkti 10 tūkst. vilkikų ir 2 tūkst. autobusų. Negi neužtenka fantazijos, kaip išleisti skolintus pinigus, gerbiamas ministre?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Siūlyčiau neklaidinti ir Seimo narių, ir Vyriausybės, ir visuomenės. Įstatyme nieko nekalbama apie jūsų minimus 770 mln. Yra iliustracinis pavyzdys. Jeigu būtų tokiu būdu, kaip siūloma įstatyme, siekiant šių tikslų transformuojamas transporto sektorius, tai tokia parama galėtų būti skiriama, bet dėl jos skyrimo turi būti apsisprendžiama atskirai. Šitie pinigai tikrai nėra įstatymo objektas. Pirmas dalykas.
Antras aspektas. Kalbant dėl jūsų minėtų 10 %, tai būtent įstatyme siūloma susieti, kad tokiu atveju, jeigu būtų remiamas sunkusis transportas, taip pat turi būti skatinama ir biometano gamyba Lietuvoje. Toje vartojimo grandyje taip pat turėtų būti papildomos paskatos.
Dėl jūsų minėtų procentų gali būti diskusija ir tikrai, manau, mes palaikytume ir sutiktume, jeigu tas procentas galėtų būti didinamas ir daugiau galėtų būti biometano, bet turime suprasti, kad biometanas taip pat turi savo kainą. Tam, kad tai būtų konkurencingas produktas, toks siūlymas ir buvo pateiktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi nebuvo V. Kernagio, o E. Zingeriui nepavyko užsiregistruoti, tai dabar suteikiame žodį paklausti Emanueliui. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Širdingai dėkui. Aš norėčiau mielo kolegos L. Linkevičiaus paklausti, pirmiausia padėkoti. Jūs 72 kartus davėte interviu dėl ponios S. Cichanouskajos ir tikrai ačiū už tai, teigiamus interviu, žinoma.
Inauguracija praėjo mažoje nelegalioje aplinkoje šito pono, kuris save vadina prezidentu, kurio mes nevadiname prezidentu. O ponios S. Cichanouskajos priesaika iš esmės įvyko Baltarusijoje šimtatūkstantinės žmonių minios akivaizdoje, kol ji dar buvo Baltarusijoje. Taigi, įvyko. Ar mes galėtume pradėti vadinti ponią S. Cichanuoskają Baltarusijos lydere oficialiai ir suformuluoti galų gale per mūsų visus užsienio komitetus…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …suformuluoti šį jos statusą galutinai, jūsų ministerijai padedant, ir visose mūsų struktūrose? Labai jums ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Manau, kad ta tema jau esame diskutavę viešojoje erdvėje labai daug. Šiaip mes ją viešai ir vadiname lydere, tautos lydere, nacionaline lydere, laisvės simboliu – įvairiai. Tačiau primenu, kad rinkimų rezultatų mes nepripažįstame, tai mes jų nepripažįstame visomis prasmėmis, tai irgi akivaizdu. Kiek teko su Sviatlana kalbėti, ji taip pat puikiai supranta savo vaidmenį, atsakomybę ir tikrai daro viską, kas įmanoma, vadovaudama koordinacinei tarybai, kad būtų tam tikras demokratinis procesas, kuris vestų prie normalių rinkimų, kurių rezultatus pripažintų tiek Baltarusijos žmonės, tiek ir tarptautinė bendruomenė. Čia yra tai, ką ji daro. Turime visokeriopai jai padėti.
Apie tai kalbame tarptautiniuose forumuose ir Užsienio reikalų taryboje apie tai buvo kalbama. Ta koordinacinė taryba yra ta institucija, su kuria kalbasi lyderiai. Ji neseniai susitiko su Prezidentu E. Makronu, susitiks su kanclere A. Merkel, kalbės Prancūzijos parlamente. Buvo susitikusi Europos Parlamente su pirmininku. Tai rodo jos de facto pripažinimą kaip partnerės ir tai, manau, yra tai, apie ką mes kalbame. Tad čia papildomai ko nors daryti nereikia, tiesiog reikia padėti, kiek tai įmanoma, jokiu būdu ne dirbti už tą tarybą, bet padėti tos tarybos veiklai ir tiems siekiams, kurie yra akivaizdžiai logiški.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Sysas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiama vidaus reikalų ministre, šiandien laisvos šalies Seimas įteisino dar vieną draudimą – draudimą dėl rūkymo valstybėje. Prašom pasakyti, kaip atrodys rūkančiųjų kontrolė, gaudymas ir baudimas? Pone Rita, iš anksto dėkoju už nuoširdų atsakymą. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip ir atrodys, kaip Seimas priėmė. Iš tikrųjų įstatymo projektas buvo ilgai derintas, ir pareigūnai suderino, kada galų gale bus įsikišama policijos pareigūnų, nes pirmuoju etapu pati namų bendrija arba suteiks leidimą rūkyti, arba nesuteiks, čia yra dar namų bendrijos sprendimai. Bus namų, kur rūkyti bus galima, aš taip tikiuosi, galbūt ten, kur tikrai bus draudžiama, jeigu žmogus piktnaudžiauja. Pirmiausia namų administratorius turėtų reaguoti į kaimynų pasakymą, kad žmogus vis tiek nesilaiko nustatytų taisyklių, tuomet dar yra savivaldybių viešosios tvarkos skyrių, jeigu tokių yra savivaldybėse, ir tik kraštutiniais atvejais bus įsikišama pareigūnų. Toks algoritmas: pirmiausia reaguoti į tikrą atvejį, jau į tam tikrą kelią – pereitą tyrimą arba įspėjimo sistemą, tik tuomet pasitelkti policijos pareigūnus.
Iš tikrųjų vertinant ir labai nuoširdžiai jums atsakant, pareigūnų visoms funkcijoms, kurių kasdien vis daugėja, tiek pajėgų mes neturime, kad blaškytumės, ir prie pagrindinių funkcijų, kurias turi atlikti mūsų pareigūnai, dar papildomai užkrauti, sakykime, naujų… Bet įstatymas priimtas ir pareigūnai yra tie žmonės, kurie visada vykdo jiems pavestas funkcijas. Bus sudėlioti algoritmai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi P. Čimbaras.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus socialinių reikalų ministrui. Suprantu, kad Lenkų rikimų akcija prieš rinkimus ištraukė savo seną svajonę ir idėją dėl 13 pensijos. Aš manau, kad tai yra pataikavimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, nes ir ant ponios R. Baškienės veido yra 13 numeris, matau, ir ant kitų čia, salėje, dažnai matau, premjeras neužsidėjo kaukės, tiksliau, kitokią kaukę užsidėjo, atsiprašau.
Aišku, jie nurodo, kad reikės labai sumažinti tą sumą pinigų, nenurodydami šaltinių. Todėl, gerbiamas ministre, gal jūs galite atsakyti į mano klausimą. Iš trijų atsakymų pasirinkite vieną. Kokiu būdu spręsite šį klausimą? Skolinsitės pinigus? Antras: 12 mėnesių pensiją padalinsite į 13 pensijų? Ar didinsite atlyginimus? Ačiū. (Balsai salėje) Man užtenka.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, apskritai šios 13 pensijos statusas atsirado mūsų diskusijose bent jau pastarąjį pusmetį, gana daug apie jį kalbame, net ir ta 200 eurų išmoka, kuri buvo mokėta su kovidinėmis lėšomis, jau apeliavo į 13 pensijos tam tikrą statusą. Atrodo, kad būtent panašų variantą siūlo lenkų politikai. Dabar šiuo atveju 13 pensija yra keliolikoje Europos Sąjungos valstybių. Kai mes kalbame apie jos galimą buvimą mūsų šalyje ar ne, iš tiesų tai labai susieta su tuo, kas bus valdžioje ir priims sprendimus. Aš manau, kad vis tiek šituos sprendimus galiausiai priims kitas Seimas. Bet kadangi kelių partijų programoje yra ši pensija, iš tiesų apie ją reikia diskutuoti. Kai Vyriausybės bus paprašyta išvados, mes atsakysime, kaip dabartinė Vyriausybė vertina šitą siūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi A. Bilotaitė.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau paklausti aplinkos ministro. Gerbiamas ministre, jau tampa kasdienybe susidūrimas su vilkais. Gyvenu gražiame krašte, Molėtuose, gyvenime nesu matęs vilko, aplinkiniams irgi tai būdavo retenybė. Dabar aš ir pats esu susidūręs, ir mano kolega prieš dvi dienas ryte susidūrė su septyniais. Faktiškai kasdien viešojoje erdvėje, kad yra daroma žala, susiduriama su vilkais, kai jie jau ateina į gyvenvietes. Kokią galite pasiųsti žinią visuomenei, žemdirbiams, kuriems daroma žala? Kokių iniciatyvų jūs imsitės ateityje? Ar limitus jūs didinsite, ar žalą bandysite daugiau kompensuoti? Labai ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų pirmiausia reikia pasakyti, kad visa žala, kurią patiria ūkininkai, jau nuo praeitų metų, jeigu neklystu, yra kompensuojama iš Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Savivaldybėms tiesiog reikia surinkti duomenis ir tinkamai juos pateikti, kad būtų kompensuojama žmonėms, padedama.
Iš tiesų vilkų apskaita ir genetiniai tyrimai atliekami tikrai intensyviai. Reikia paprašyti, kad visi, kurie susiduria, kaip jūs sakote, ar užfiksuoja vienaip ar kitaip – Saugomų teritorijų tarnybos yra sukurtas portalas, kur galima pateikti duomenis, taip įvedami į apskaitą, nes per paskutines žiemas, kai nėra sniego, iš tiesų apskaitos neįmanoma įvykdyti. Tik tokiu būdu yra nustatoma, kiek Lietuvoje yra vilkų, koks sumedžiojimo limitas bus paskirtas nuo spalio 15 dienos. Reikia pažymėti, kad vilkus, keliančius grėsmę žmonėms arba darančius didelę žalą gyvuliams, galima medžioti ir ne medžioklės sezono metu. Šiemet kreipėsi penkios savivaldybės, kitos kažkodėl nesikreipė, nors tikrai tam prielaidų galėjo būti. Todėl irgi galbūt reikėtų tai žinoti. Pagal pateiktą projektą yra 175 vilkai, o paskaičiuota būtent pagal patvirtintą metodiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Žvelgiant į paskutinius įvykius atrodo, kad naudojantis pandemija buvo įjungtas pasipelnymo ir švaistymo mechanizmas. Keturis kartus brangiau įsigyti auksiniai testai, 24 kartus brangiau įsigyti auksiniai mokymai. Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, kaip čia atsitiko jūsų ministerijoje, ar jūs tiesiog nevaldėte situacijos, o galbūt ir pats prisidėjote ir buvote šios sistemos dalis? Ar prisiimsite asmeninę ir politinę atsakomybę už šiuos įvykdytus pirkimus?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už tokį skambų pareiškimą ir klausimą. Tuo metu, kai reikėjo valdyti kovidą, ir buvo priimti visi reikalingi sprendimai, kad situacija būtų suvaldyta, ir ji buvo suvaldyta. Todėl aš ir galiu ramia sąžine būti šiandien čia ir žiūrėti jums į akis, nes žmonės tikrai padarė tai, ką reikėjo tuo metu ir kas buvo įmanoma. Aš jau komentavau tiek dėl mokymų, tiek dėl testų, ne kartą tą dariau. Dabar atsisukus atgal, kai kažkas žino kokių nors patirčių, kažkas galėjo ką nors geriau pasiūlyti, tuo metu nebuvo tokių pasiūlymų. Ir dabar tai, ką jūs kalbate, yra viso labo spekuliacijos jau praėjus tam tikram laikui. Jos, aš manau, yra tikrai labai nesąžiningos. Kas yra blogiausia, kad tai labai demotyvuoja tuos žmones, kurie tuo metu turėjo šiuos sprendimus priimti ir kuriems nebuvo lengva tą daryti. Aš tikiuosi, kai ateis panaši situacija, atsiras valstybėje valstybės tarnautojų, kurie valdys krizes, o ne bėgs į krūmus, bijodami kokių nors tyrimų ar paskui politinio susidorojimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Bakas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Visų pirma už kadencijos laikotarpį norėčiau padėkoti visam ministrų kabinetui. Klausimą užduodu gerbiamam premjerui ir gerbiamai R. Tamašunienei. Matydamas, kaip rimtai vertinamas Z. Jedinskio pasiūlymas dėl 13-osios pensijos, norėčiau paklausti, kaip jūs rimtai vertinate Z. Jedinskio pasisakymą prieš penkias dienas, kad Lietuvoje demokratijos nėra, deja, Lietuvoje yra diktatūra. Šiuo atveju, gerbiamas premjere, kas tą diktatūrą čia sukūrė, nes tai yra ne šiaip atsitiktinis žmogus, bet koalicijos partneris, sąrašo lyderis? Ir, gerbiama vidaus reikalų ministre, jums atsakingos yra vidaus statutinės tarnybos, kaip jūs vertinate savo sąrašo lyderio tokį pasisakymą? Ar jūs piktnaudžiaujate savo statutinėmis tarnybomis, nes Lietuvoje, jūsų sąrašo lyderio teigimu, yra ne demokratija, o diktatūra? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už palinkėjimus. Taip pat noriu padėkoti ir Seimo nariams ir palinkėti sėkmės po savaitės vyksiančiuose rinkimuose. Negirdėjau aš gerbiamo kolegos Z. Jedinskio pasisakymo, negalėčiau dabar komentuoti arba interpretuoti. Manau, kad tikrai esame demokratinė valstybė jau 30 metų, turime brandžią, vakarietišką demokratiją. Tai tokia mano pozicija. Jei kas nors galvoja kitaip, tai galbūt turi argumentų ir tuos argumentus gali pagrįsti. Kaip ir tarp Vyriausybės narių lyg ir diktatorių nėra, o kitur tai, manau, irgi nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Rita Tamašuniene, norite komentuoti? Atsakyti. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš tikrai nesiimu vertinti iš konteksto ištraukto vieno žodžio, o dabar rinkimų kampanija, tų žodžių skamba labai daug iš visų partijų, iš visų koalicijos ir opozicijos narių. Tai taip ir vertinu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū. Aš tiesiog noriu paprašyti sveikatos ministro nespekuliuoti pareigūnais, kurie atlieka sąžiningai darbą, o paaiškinti iš tiesų kainos kilmę, ir viskas. Nereikia tuo spekuliuoti. Tikrai gerai, kad jie atlieka. Paaiškinkite, kaip 24 kartus brangiau buvo nupirkti mokymai, nes kainos, kurias aprašo, įspūdingos.
Aš klausimą premjerui arba teisingumo ministrui noriu užduoti truputį rimtesnį. Kas pasirinksite? Žiūrėkite, dabar skleidžiamos tokios spekuliacijos, kad į rinkimus reikės ateiti su savo rašikliais, kaukėmis. Aš taip galvoju, galbūt galėtumėte paaiškinti, kaip bus iš tiesų ir kas bus su tais, kurie neturės rašiklių?
Ir, kita vertus, gal iš tikrųjų verta plačiau paaiškinti žmonėms, kaip reikės balsuoti. Jeigu problema dėl rašiklių, galima jų nupirkti, jeigu tikrai juos reikia atsinešti. Tiesiog norėčiau plačiau, nes aš girdžiu tokių nuogąstavimų žmonių, ir netgi savotiškų nerimo ženklų. Reikia sklandžių rinkimų, tai gal papasakokite, kaip jie vyks.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Manau, kad tikrai Vyriausioji rinkimų komisija ganėtinai daug komunikuoja ir aiškina, kas nori, gali išgirsti, bet kas neišgirsta, reikia dar kartą paaiškinti. Iš tiesų šie rinkimai bus kitokie – reikės dėvėti ir apsaugines kaukes ir prašoma atsinešti rašiklių, ir laikytis tos distancijos, ir organizuoti rinkimus taip, kad srautai nesimaišytų – per vieną pusę išeitų, per kitą ateitų. Puikiai žinote, yra priimti sprendimai ir dėl ilgesnio išankstinio balsavimo, ir apylinkių darbo laiko paankstinimo. Jeigu žmonės ateis neturėdami ko nors iš tų atributų ar rašiklio, ar kaukės, tai tikrai tą gaus rinkimų apylinkėje. Visos sąlygos sudarytos, noriu pabrėžti, saugiai atlikti savo pareigą, dalyvauti demokratijos šventėje, išreikšti savo valią. Jokių nuogąstavimų, jokių ribojimų nėra.
Dar daugiau, bus sudarytos sąlygos ir balsuoti namuose, net ir tiems žmonėms, kurie yra ir saviizoliacijoje, ir gydymo įstaigose. Rinkimai turi įvykti kaip įprasta – demokratišku, skaidriu būdu, tačiau laikantis tų sąlygų, kurios šiandien yra būtinos. Tikrai žmonės turėtų nesibaiminti. Kas neturi, sakykime, kaukių, nedėvi jų, bus tikrai aprūpinta. Tam yra skirtos lėšos, nupirktos priemonės ir padalintos rinkimų apygardoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar teisingumo ministras? Taip.
Gerbiami kolegos, baigėsi Vyriausybės pusvalandis. Nuoširdžiai dėkojame premjerui, Vyriausybės nariams. Premjere, prašom. (Balsai salėje). Kitas mikrofonas. Kažkas labai pasiskubino išjungti mikrofoną. Vieną minutėlę. Nebegalite įjungti. Tai palinkėjimas – visiems sėkmės. Mikrofonas įjungtas, bet Vyriausybės pusvalandį baigiame, visiems dėkojame.
Registruotis negalime, maloniai kviečiu visus atlikti slapto balsavimo procedūrą.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, kadangi turėjome balsavimą, tai tęsiame rytinį posėdį.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ramunės Jurkuvienės paskyrimo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-5175(2) (priėmimo tęsinys)
Norėčiau supažindinti su balsavimo rezultatais dėl R. Jurkuvienės paskyrimo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota iš viso biuletenių – 77, rasta – 77, galiojančių – 76, negaliojančių – 1.
Už balsavo 60, prieš – 11, susilaikė 5. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Ramunės Jurkuvienės paskyrimo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke“ priimtas. (Gongas)
Kartu skelbiu, kad rytinis spalio 1 dienos Seimo posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.