DIREKTYVOS 2011/89/EB IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

 

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/89/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 98/78/EB, 2002/87/EB, 2006/48/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl finansų konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomos priežiūros

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 44, 46, 52, 70 ir 208 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Draudimo įstatymo projektas)

 

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas  Nr. IX-1670 (Žin., 2011, Nr. 145-6816)

 

Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas)

 

Lietuvos Respublikos bankų įstatymas Nr. IX-2085 (Žin., 2004, Nr. 54-1832 )

 

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2, 9, 59, 64, 65, 701, 71 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1883 (Žin., 2011, Nr.163-7772 )

 

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2, 9, 21, 40, 55, 57, 58, 59, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1038 (Žin., 2007, Nr. 12-499 )

 

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2, 14, 20, 46, 53, 55, 65, 69, 72, 90, 91, 92 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. X-273 (Žin., 2005, Nr. 84-3110 )

 

Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 15, 19, 20, 26, 29, 30, 31, 35, 37, 43, 45, 46, 47, 48, 50, 51, 53, 71 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1338 (Žin., 2011, Nr.52-2513)

 

Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 9, 31, 50 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1039 (Žin., 2007, Nr. 12-500)

 

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 1, 2, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 38(1) straipsniu, dešimtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas Nr. X-1037 (Žin., 2007, Nr. 12-498)

 

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 381 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Finansų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas)

 

Direktyvos perkėlimo (įgyvendinimo) lygis

1 straipsnis

Direktyvos 98/78/EB pakeitimai

Direktyva 98/78/EB iš dalies keičiama taip:

1. 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) j punktas pakeičiamas taip:

„j) mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė – tai patronuojanti įmonė, išskyrus draudimo įmonę, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę ir draudimo kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrią veiklą vykdančią holdingo bendrovę, tarp kurios dukterinių įmonių bent viena yra draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė;“;

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas  Nr. IX- Nr. IX-1670

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

46. Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, tačiau kuri pati nėra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonė, užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.

Visiškas

b) pridedamas šis punktas:

„m) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 dalyje.“

 
Draudimo įstatymo projektas

1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas

Papildyti 2 straipsnį 47 dalimi:

„47. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė - kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme (toliau – Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymas).“

Visiškas

2. 2 straipsnio 2 dalis keičiama taip:

„2. Kiekvienai draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, taikoma papildoma priežiūra, nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje, taip pat 6, 8 ir 10 straipsniuose.“

 
Draudimo įstatymo projektas

2 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kiekvienai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, užsienio valstybės draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 47, 48, 50 ir 52 straipsniuose.“

Visiškas

3. Įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

Taikymo mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms lygis

1. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 2002/87/EB, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, už papildomos priežiūros vykdymą atsakinga kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, gali nuspręsti tai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikyti tik Direktyvos 2002/87/EB nuostatą.

2. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir pagal šią direktyvą, ir pagal Direktyvą 2006/48/EB taikoma lygiavertė nuostata, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, už papildomos priežiūros vykdymą atsakinga kompetentinga institucija, sutarusi su bankų ir investicinių paslaugų sektoriaus konsoliduotos priežiūros institucija, gali taikyti tik direktyvos nuostatą dėl svarbiausio finansų sektoriaus, kaip nustatyta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.

3. Už papildomos priežiūros vykdymą atsakinga kompetentinga institucija informuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (*) įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) (EBI) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (**) įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) (EDPPI) apie sprendimus, priimtus pagal 1 ir 2 dalis. EBI, EDPPI ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (***) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), pasitelkdamos į pagalbą Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas), parengia gaires, kuriomis siekiama suderinti priežiūros praktiką, ir parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos pateikia Komisijai per trejus metus nuo tų gairių priėmimo.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus remiantis atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais.

Draudimo įstatymo projektas

2 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

2. Papildyti 44 straipsnį 6 dalimi:

„6. Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei pagal šį įstatymą ir pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą taikomos lygiavertės nuostatos, už papildomą priežiūrą atsakinga priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti šiai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei taikyti tik atitinkamas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo nuostatas.

3. Papildyti 44 straipsnį 6 dalimi:

7. Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei pagal šį įstatymą ir pagal kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius finansų įstaigų veiklą, taikomos lygiavertės nuostatos, už papildomą priežiūrą atsakinga priežiūros institucija, suderinusi su atitinkama konsoliduotos priežiūros institucija, šiai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei gali taikyti tik tas nuostatas, kurios yra taikomos pagrindiniam finansų sektoriui, nustatytam pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą.

4. Papildyti 44 straipsnį 6 dalimi:

8. Už papildomą priežiūrą atsakinga priežiūros institucija apie sprendimus, priimtus pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis, informuoja Europos bankininkystės instituciją ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją.“

 

 

 

3 dalies pirmos pastraipos 2 sakinio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jis skirtas  Europos bankininkystės institucijai,  Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai ir  Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

3 dalies antros pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jis skirtas Komisijai.

 

Visiškas

4. 3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Papildoma priežiūra pagal 2 straipsnį jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos privalo prižiūrėti kiekvieną Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę, Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę, draudimo kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiąją bendrovę.“

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas  Nr. IX-1670

45 straipsnis. Papildomos priežiūros apimtis

1. Vykdant papildomą priežiūrą, atsižvelgiama į:

1) su draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusias įmones;

2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančias įmones;

3) įmones, susijusias su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančiomis įmonėmis.

2. Papildoma priežiūra nereiškia, kad priežiūros institucija vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių veiklos priežiūrą, tačiau toms įmonėms taikomi šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai.

Visiškas

5. 4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kai draudimo ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą dviejose ar daugiau valstybių narių, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausanti draudimo įmonė, Bendrijai nepriklausanti perdraudimo įmonė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji bendrovė, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali susitarti, kuri iš jų bus atsakinga už papildomą priežiūrą.“

 
Draudimo įstatymo projektas

3 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir dar vienos (ar daugiau) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, perdraudimo įmonė, kitos užsienio valstybės draudimo įmonė, kitos užsienio valstybės perdraudimo įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, tai kompetentinga institucija, atsakinga už papildomą priežiūrą, nustatoma priežiūros institucijos susitarimu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Šio susitarimo pagrindu priežiūros institucijai gali būti pavesta vykdyti papildomą priežiūrą.“

Visiškas

6. 10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ir Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės

1. Taikant 2 straipsnio 2 dalį, valstybės narės reikalauja, kad pagal II priedą būtų taikomas papildomos priežiūros metodas. Atliekant skaičiavimą reikia atsižvelgti į visas draudimo kontroliuojančiosios bendrovės susijusias įmones, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę ir Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę, kaip numatyta II priede.

2. Jei, remdamosi 1 dalyje minimu skaičiavimu, kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad draudimo kontroliuojančiosios bendrovės dukterinės draudimo ar perdraudimo įmonės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės mokumui gresia ar gali grėsti pavojus, jos imasi atitinkamų priemonių tokios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės lygiu.“

 
Draudimo įstatymo projektas

4 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Visos su draudimo kontroliuojančiąja (holdingo) įmone susijusios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės ar užsienio valstybės perdraudimo įmonės įtraukiamos skaičiuojant koreguotą draudimo įmonės mokumo atsargą.“

 

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas  Nr. IX-1670

52 straipsnis. Šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės koreguota mokumo atsarga

1. Šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytai draudimo įmonei ir perdraudimo įmonei taikomi priežiūros institucijos nustatyti koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimai.

2. Visos su draudimo kontroliuojančiąja (holdingo) įmone susijusios įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės ar užsienio valstybės perdraudimo įmonės įtraukiamos skaičiuojant koreguotą draudimo įmonės mokumo atsargą.

3. Jeigu skaičiavimai rodo, kad šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir (ar) perdraudimo įmonės mokumui kyla ar gali kilti pavojus, priežiūros institucija privalo imtis šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

Visiškas

7. I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą.

Nuostatos pateikiamos prie direktyvos priedų

 

2 straipsnis

Direktyvos 2002/87/EB pakeitimai

Direktyva 2002/87/EB iš dalies keičiama taip:

1. 1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB (*) 4 straipsnį, Direktyvos 2004/39/EB (**) 5 straipsnį, Direktyvos 2005/68/EB (***) 3 straipsnį, Direktyvos 2006/48/EB (****) 6 straipsnį, Direktyvos 2009/65/EB (*****) 5 straipsnį, Direktyvos 2009/138/EB (******) 14 straipsnį arba Direktyvos 2011/61/ES (*******) 6–11 straipsnius leidimą gavusių kontroliuojamų finansų konglomeratui priklausančių įmonių papildomos priežiūros taisyklės.

Šia direktyva taip pat iš dalies pakeičiamos sektorių taisyklės, taikomos įmonėms, kurių veikla reglamentuojama minėtosiomis direktyvomis.

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projetas

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas

1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti papildomos priežiūros reikalavimus kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms, finansų konglomeratams, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmonėms ir finansų maklerio įmonėms, priklausančioms finansų konglomeratui, siekiant, kad finansų sistema būtų stabili ir patikima.

 

 

Antro sakinio perkelti ir įgyvendinti nereikia.

Visiškas

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1. kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

18. Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

Visiškas

2. draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

2. Draudimo įmonė – draudimo įmonė, kitos valstybės narės draudimo įmonė arba užsienio valstybės draudimo įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

 

2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį  ir ją išdėstyti taip:

„2. Draudimo įmonė – draudimo įmonė, priklausoma draudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.“

Visiškas

3. investicinė firma – investicinė firma, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (********) 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas įmones, arba įmonė, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriai pagal Direktyvą 2004/39/EB reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Sąjungoje;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

8. Finansų maklerio įmonė – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės finansų maklerio įmonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, arba kitoje užsienio valstybėje licencijuota tos kitos užsienio valstybės priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, kuri laikosi nustatytų riziką ribojančios priežiūros taisyklių, priežiūros institucijos nuomone, ne mažiau griežtų, negu nustatytos Europos Sąjungoje, ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį būtų laikoma finansų maklerio įmone, jei būtų įsteigta Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, arba užsienio įmonė, kuriai norint teikti vieną ar kelias investicines paslaugas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionalai vykdyti vieną ar kelias investicines veiklas Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu.

Visiškas

4. kontroliuojama įmonė – kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė firma, turto valdymo bendrovė arba alternatyvaus investavimo fondų valdytojas;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

25. Priežiūros institucijos prižiūrima įmonė (toliau – prižiūrima įmonė) – kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kurias prižiūri priežiūros institucija.

Visiškas

5. turto valdymo bendrovė – valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, taip pat įmonė, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriai pagal tą direktyvą reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Sąjungoje;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

15. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse licencijuota kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu.

Visiškas

5a. alternatyvaus investavimo fondų valdytojas – alternatyvaus investavimo fondų valdytojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b, l ir ab punktuose, arba įmonė, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriai pagal šią direktyvą reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Sąjungoje;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

26. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymu.

Visiškas

6. perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje, arba specialiosios paskirties įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 26 dalyje;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

23. Perdraudimo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

 

2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2 straipsnio pakeitimas

3. Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį  ir ją išdėstyti taip:

„23. Perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, priklausoma perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė arba specialioji įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.“

Visiškas

7. sektoriaus taisyklės – su kontroliuojamų įmonių rizikos ribojimo principais grindžiama priežiūra susiję Sąjungos teisės aktai, visų pirma direktyvos 2004/39/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/138/EB;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

10. Finansų sektoriaus teisės aktai (toliau – sektoriaus teisės aktai) – kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonių, profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmonių arba finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant Europos Sąjungos teisės aktus.

Visiškas

8. finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro viena toliau nurodyta įmonė arba kelios tokios įmonės:

a) kredito įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas banko paslaugas teikianti įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1, 5 ar 21 dalyse (toliau bendrai – bankų sektorius);

b) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1, 2, 4 ar 5 dalyse arba 212 straipsnio 1 dalies f punkte (toliau bendrai – draudimo sektorius);

c) investicinė firma, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies b punkte (toliau bendrai – investicinių paslaugų sektorius);

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

9. Finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro:

1) bankų sektorius, kuriame veikia kredito įstaigos, finansų įmonės arba kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė;

2) draudimo sektorius, kuriame veikia draudimo įmonės, perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios įmonės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme;

3) investicinių paslaugų sektorius, kuriame veikia finansų maklerio įmonės.

 

2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2 straipsnio pakeitimas

2. Pakeisti 2 straipsnio 9  dalies  2 punktą  ir jį išdėstyti taip:

„2) draudimo sektorius, kuriame veikia draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, priklausomos draudimo ar perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme;“

Visiškas

9. patronuojanti įmonė – 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės (*********) 1 straipsnyje apibrėžta patronuojanti įmonė arba bet kuri įmonė, kuri, kompetentingų institucijų nuomone, turi didelę įtaką kitai įmonei;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

22. Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje;

2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo dokumento nuostatų;

4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais ar dalyviais, kontroliuoja daugumą šios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuri, priežiūros institucijos nuomone, daro lemiamą poveikį kitai įmonei.

Visiškas

10. dukterinė įmonė – dukterinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba bet kuri kita įmonė, kuriai, kompetentingų institucijų nuomone, patronuojanti įmonė turi didelę įtaką, arba visos tokių dukterinių įmonių dukterinės įmonės;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

21. Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;

2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ar atšaukti daugumą tos pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo dokumento nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone ta kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį;

4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais ar dalyviais sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuriai, priežiūros institucijos nuomone, kita įmonė veiksmingai daro lemiamą poveikį;

6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė.

Visiškas

11. dalyvavimas kapitale – 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės (**********) 17 straipsnio pirmame sakinyje apibrėžtas dalyvavimas valdant kapitalą arba 20 % arba didesnės kitos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalies tiesioginė arba netiesioginė nuosavybės teisė;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis 20 ar daugiau procentų visų balsavimo teisių įmonės dalyvių susirinkime turėjimas (pagal balsavimo, teisių perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) arba 20 ar daugiau procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių kapitalo dalių turėjimas.

Visiškas

12. grupė – įmonių grupė, kurią sudaro patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė arba jos dukterinės įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, tarpusavyje susijusios Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, ir visi jų pogrupiai;

 

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

12. Įmonių grupė (toliau – grupė) – grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kurios dalyvės yra įmonė ar jos patronuojamosios įmonės, taip pat įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo dokumentuose esamomis nuostatomis arba jos ir kitos (-ų) įmonių dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys, ir visi jos pogrupiai.

Visiškas

12a. kontrolė – patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės santykiai, kaip nustatyta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba panašūs fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

17. Kontrolė – patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės santykiai, atitinkantys šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytus kriterijus, arba analogiški fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

Visiškas

13. glaudūs ryšiai – aplinkybės, kai du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų sieja kontrolė arba dalyvavimas kapitale, arba situacija, kai du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų sieja nuolatiniai kontrolės santykiai su tuo pačiu asmeniu;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

11. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.

Visiškas

14. finansų konglomeratas – grupė arba pogrupis, kai grupei arba pogrupiui vadovauja kontroliuojama įmonė arba kai bent viena iš tos grupės ar pogrupio dukterinių įmonių yra kontroliuojama įmonė, ir kuri (kuris) atitinka šias sąlygas:

a) jei grupei ar pogrupiui vadovauja kontroliuojama įmonė:

i) tai yra finansų sektoriaus įmonės patronuojanti įmonė, įmonė, turinti kapitalo dalį finansų sektoriaus įmonėje, arba įmonė, kurią su finansų sektoriaus įmone sieja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti santykiai;

ii) bent viena grupės ar pogrupio įmonė veikia draudimo sektoriuje ir bent viena įmonė veikia bankų arba investicinių paslaugų sektoriuje; ir

iii) grupės ar pogrupio įmonės draudimo, taip pat bankų ir investicinių paslaugų sektoriuose vykdo didelės apimties konsoliduotą ir (arba) bendrą veiklą, kaip apibrėžta šios direktyvos 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

b) jei grupei ar pogrupiui nevadovauja kontroliuojama įmonė:

i) pagrindinė grupės ar pogrupio veikla vykdoma finansų sektoriuje, kaip apibrėžta šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje;

ii) bent viena grupės ar pogrupio įmonė veikia draudimo sektoriuje ir bent viena įmonė veikia bankų arba investicinių paslaugų sektoriuje; ir

iii) grupės ar pogrupio įmonės draudimo, taip pat bankų ir investicinių paslaugų sektoriuose vykdo didelės apimties konsoliduotą ir (arba) bendrą veiklą, kaip apibrėžta šios direktyvos 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

 

 

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

7. Finansų konglomeratas – įmonių grupė ar jos pogrupis, atitinkantys šios dalies 1, 2, 4 ir 5 arba 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas:

1) įmonių grupei ar jos pogrupiui vadovauja priežiūros institucijos prižiūrima įmonė arba bent viena iš įmonių grupei priklausančių patronuojamųjų įmonių yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė;

2) įmonių grupei ar jos pogrupiui vadovaujanti priežiūros institucijos prižiūrima įmonė yra: finansų sektoriaus įmonės patronuojančioji įmonė; įmonė, kuri yra finansų sektoriaus įmonės dalyvė; įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (-omis) finansų sektoriaus įmone (-ėmis), tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo dokumentuose esamomis nuostatomis, arba jos ir kitos (-ų) finansų sektoriaus įmonės (-ių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys;

3) įmonių grupei ar jos pogrupiui nevadovauja priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, tačiau įmonių grupės ar jos pogrupio veikla daugiausia vykdoma finansų sektoriuje, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje;

4) bent viena įmonių grupės įmonė teikia paslaugas draudimo sektoriuje ir bent viena įmonių grupės įmonė teikia paslaugas bankų ar investicinių paslaugų sektoriuose;

5) draudimo sektoriaus įmonių grupės ar jos pogrupio narių konsoliduota arba bendra veikla ir bankų bei investicinių paslaugų sektoriaus įmonių grupės ar jos pogrupio narių konsoliduota arba bendra veikla yra reikšminga, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos nusprendžia nelaikyti įmonių grupės finansų konglomeratu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

Visiškas

15. mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė – patronuojanti įmonė (išskyrus kontroliuojamą įmonę), kuri kartu su savo dukterinėmis įmonėmis, iš kurių bent viena yra Sąjungoje registruotą buveinę turinti reguliuojama įmonė, ir kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

20. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – priežiūros institucijos neprižiūrima patronuojančioji įmonė, kuri kartu su savo patronuojamomis įmonėmis, iš kurių bent viena yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, turinti buveinę valstybėje narėje, ir su kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą.

Visiškas

16. kompetentingos institucijos – valstybių narių nacionalinės institucijos, įstatymu arba reglamentu įgaliotos individualiai arba grupės lygiu vykdyti kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, investicinių firmų, turto valdymo bendrovių arba alternatyvaus investavimo fondų valdytojų priežiūrą;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

24. Priežiūros institucijos – Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmones ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinčios institucijos. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.

Visiškas

17. atitinkamos kompetentingos institucijos:

a) valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už visų finansų konglomeratą sudarančių kontroliuojamų sektoriaus įmonių, ypač sektoriaus patronuojančių įmonių, priežiūrą grupės lygiu;

b) pagal 10 straipsnį paskirtas koordinatorius, jei tai ne a punkte minimos institucijos;

c) kai taikoma, kitos susijusios kompetentingos institucijos, jei taip nusprendžia a ir b punktuose nurodytos institucijos;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

16. Kompetentinga institucija:

1) Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių priežiūros institucija, atsakinga už įmonių grupės lygiu finansų sektoriuje vykdomą bet kurios finansų konglomeratui priklausančios prižiūrimos įmonės, ypač finansų sektoriaus patronuojančiosios įmonės, priežiūrą;

2) koordinatorius, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, jeigu tai institucija, kita negu šios dalies 1 punkte nurodytos institucijos;

3) kitų valstybių narių priežiūros institucija, jeigu, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų institucijų nuomone, jas priskirti prie kompetentingų institucijų yra reikalinga. <...>.

Visiškas

18. grupės vidaus sandoriai – visos operacijos, kuriose kontroliuojamos finansų konglomerato įmonės, vykdydamos sutartinę ar nesutartinę mokamą ar nemokamą prievolę, tiesiogiai arba netiesiogiai pasikliauja kitomis tos pačios grupės įmonėmis ar bet kuriuo fiziniu arba juridiniu asmeniu, kurį su minėtosios grupės įmonėmis sieja glaudūs ryšiai;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

14. Įmonių grupės vidaus operacijos – operacijos, kurias tarpusavyje atlikdamos prižiūrimos finansų konglomerato įmonės, vykdydamos sutarties arba kitu pagrindu atsiradusį įsipareigojimą, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo kitų tos pačios grupės įmonių ar bet kurio fizinio arba juridinio asmens, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudus ryšys.

Visiškas

19. rizikos koncentracija – visų rūšių rizika, dėl kurios galimi tokie nuostoliai, kad kiltų grėsmė visų finansų konglomerato kontroliuojamų įmonių mokumui ar finansinei būklei apskritai; tokią riziką gali sukelti sandorio šalių (kredito), investicijų, draudimo, rinkos rizika, kitų rūšių rizika arba čia išvardytų rūšių rizikos derinys ar sąveika.

 

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

27. Rizikos koncentracija – rizikos susitelkimas, dėl kurio galimi nuostoliai, keliantys grėsmę visų finansų konglomerato įmonių mokumui (kapitalo pakankamumui) ir finansinei būklei. Nuostolių tikėtinumas gali būti grindžiamas sandorio šalių rizika (kredito rizika), investicijų rizika, draudimo rizika, rinkos rizika, kitų rūšių rizika arba šių rizikos rūšių deriniu ar tarpusavio sąveika.

Visiškas

Prieš įsigaliojant pagal 21a straipsnio 1 dalies b punktą priimtiems techniniams reguliavimo standartams, rengiant 17 dalies c punkte nurodytą nuomonę ypač atsižvelgiama į kitose valstybėse narėse veikiančių finansų konglomeratui priklausančių kontroliuojamų įmonių rinkos dalį, ypač jei ji yra didesnė nei 5 %, ir bet kurios kitoje valstybėje narėje įsisteigusios kontroliuojamos įmonės vaidmenį finansų konglomerate.

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

16. Kompetentingos institucijos:

3) <...> Iki 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB 21 a straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo, priimant sprendimą šios dalies 3 punkte nurodytas institucijas pripažinti kompetentingomis institucijomis atsižvelgiama į prižiūrimų įmonių, priklausančių konglomeratui, turimą rinkos dalį kitose valstybėse narėse, ypač jei ji viršija 5 procentus, ir į kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bet kurios prižiūrimos įmonės svarbą konglomerate.

Visiškas

2. 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Nustatant, ar pagrindinę veiklą grupė vykdo finansų sektoriuje, kaip nurodyta 2 straipsnio 14 dalies b punkto i papunktyje, grupės kontroliuojamų ir nekontroliuojamų finansų sektoriaus įmonių balanso bendros sumos santykis su visos grupės balanso bendra suma turėtų būti didesnis negu 40 %.

2. Nustatant, ar skirtinguose finansų sektoriuose vykdoma tokia svarbi veikla kokia ji apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 14 dalies a punkto iii papunktyje arba 14 dalies b punkto iii papunktyje, kiekvieno finansų sektoriaus balanso bendros sumos santykio su finansinio sektoriaus įmonių grupėje balanso bendra suma vidurkis ir to paties finansų sektoriaus mokumo reikalavimų santykis su bendrais grupės finansinio sektoriaus įmonių mokumo reikalavimais turėtų būti didesnis nei 10 %.

Šioje direktyvoje mažiausias finansų konglomerato finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis yra mažiausias, o finansų sektorius, kurio vidurkis yra didžiausias, yra laikomas pagrindiniu finansų konglomerato finansų sektoriumi. Skaičiuojant minėtąjį vidurkį ir nustatant mažiausius ir pagrindinius finansų sektorius, bankų ir investicinių paslaugų sektoriai sujungiami.

Turto valdymo bendrovės priskiriamos tam sektoriui, kuriam jos priklauso grupėje; jei grupėje jos nepriklauso kuriam nors vienam sektoriui, jos priskiriamos mažiausiam finansų sektoriui.

Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai priskiriami tam sektoriui, kuriam jie priklauso grupėje. Jei grupėje jie nepriklauso kuriam nors vienam sektoriui, jie priskiriami mažiausiam finansų sektoriui.

3. Tarpsektorinė veikla taip pat laikoma reikšminga, kaip apibrėžta 2 straipsnio 14 dalies a punkto iii papunktyje arba 14 dalies b punkto iii papunktyje, jei grupės mažiausio finansų sektoriaus balanso bendra suma yra didesnė nei 6 mlrd. EUR.

Jei grupė yra mažesnė nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, atitinkamos kompetentingos institucijos bendru susitarimu gali nuspręsti grupės nelaikyti finansų konglomeratu. Be to, jos gali nuspręsti netaikyti 7, 8 ar 9 straipsnių nuostatų, jei, jų nuomone, minėtajai grupei nereikia taikyti šios direktyvos ar tokių nuostatų arba jei siekiant papildomos priežiūros tikslų toks jų taikymas būtų netinkamas ar klaidintų.

Apie sprendimus, priimtus pagal šią straipsnio dalį, informuojamos kitos kompetentingos institucijos ir šios institucijos juos viešai paskelbia, išskyrus išskirtinius atvejus.

3a. Jei grupė yra ne mažesnė nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, tačiau mažiausio sektoriaus dydis neviršija 6 mlrd. EUR, atitinkamos kompetentingos institucijos bendru susitarimu gali nuspręsti grupės nelaikyti finansų konglomeratu. Be to, jos gali nuspręsti netaikyti 7, 8 ar 9 straipsnių nuostatų, jei, jų nuomone, minėtajai grupei nereikia taikyti šios direktyvos ar tokių nuostatų arba jei siekiant papildomos priežiūros tikslų toks jų taikymas būtų netinkamas ar klaidintų.

Apie sprendimus, priimtus pagal šią straipsnio dalį, informuojamos kitos kompetentingos institucijos ir šios institucijos juos viešai paskelbia, išskyrus išskirtinius atvejus.“;

 

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

3 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymo kriterijai

1. Laikoma, kad grupė veiklą daugiausia vykdo finansų sektoriuje, jei prižiūrimų ir neprižiūrimų finansų sektoriaus įmonių balanse užfiksuoto turto (toliau – turtas) ir visos grupės turto santykis yra didesnis negu 40 procentų.

2. Laikoma, kad skirtinguose finansų sektoriuose vykdoma grupės veikla yra reikšminga, jei grupės konkretaus finansų sektoriaus įmonių turto ir visos grupės finansų sektoriaus įmonių turto santykio bei to paties finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo ir visos grupės finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo santykio vidurkis yra didesnis negu 10 procentų.

3. Laikoma, kad finansų konglomerato pagrindinis finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis, nustatytas pagal šio straipsnio 2 dalį, yra didžiausias. Laikoma, kad finansų konglomerato mažiausias finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis yra mažiausias. Skaičiuojant minėtąjį vidurkį ir nustatant pagrindinį ir mažiausią finansų sektorius, bankų ir investicinių paslaugų sektoriai sujungiami. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ir profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė priskiriamos tam sektoriui, kuriam jos priklauso grupėje. Jei grupėje jos nepriklauso nei vienam sektoriui, jos priskiriamos mažiausiam finansų sektoriui.

4. Grupės veikla finansų sektoriuje laikoma reikšminga ir tuo atveju, jeigu grupės mažiausio finansų sektoriaus turtas yra didesnis negu 6 milijardai eurų. Jeigu grupė nesiekia šio straipsnio 2 dalyje nustatyto santykio, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis nuspręsti nelaikyti grupės finansų konglomeratu arba netaikyti šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnių nuostatų, jeigu, jų nuomone, minėtos grupės nereikia įtraukti į šio įstatymo taikymo sritį arba tokių nuostatų taikymas būtų netinkamas ar klaidinantis.

5. Jei grupė siekia šio straipsnio 2 dalyje nustatytą santykį, bet mažiausio finansų sektoriaus turtas neviršija 6 milijardų eurų, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis nuspręsti nelaikyti grupės finansų konglomeratu arba netaikyti šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnių nuostatų, jeigu, jų nuomone, minėtos grupės nereikia įtraukti į šio įstatymo taikymo sritį arba tokių nuostatų taikymas būtų netinkamas ar klaidinantis.

6. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, dalyvavusi priimant sprendimus pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, apie priimtus sprendimus privalo informuoti kitas suinteresuotas kompetentingas institucijas, nurodytas šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 3 punkte ir priimtus sprendimus skelbti viešai, išskyrus išskirtinius atvejus, kai Lietuvos Respublikos priežiūros institucija nusprendžia, kad viešas sprendimo paskelbimas gali akivaizdžiai daryti neigiamą įtaką grupės finansų konglomeratui.

Visiškas

b) 4 dalis iš dalies keičiama taip:

i) a punktas pakeičiamas taip:

„a) 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, skaičiuojant santykius, neįtraukti įmonės, išskyrus atvejus, kai įmonė persikėlė iš valstybės narės į trečiąją šalį, ir esama įrodymų, kad įmonė pakeitė buvimo vietą siekdama išvengti kontrolės.“;

ii) pridedamas šis punktas:

„c) neįtraukti vieno ar daugiau dalyvavimo mažesniojo sektoriaus kapitale atvejų, jei toks dalyvavimas turi lemiamos įtakos finansų konglomerato identifikavimui ir jei bendras jo poveikis yra nereikšmingas papildomos priežiūros tikslų atžvilgiu.“;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

3 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymo kriterijai

7. Taikydama šio straipsnio 1–4 dalis, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis:

1) nuspręsti šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais neįtraukti tam tikros įmonės, skaičiuodama šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytus santykius, išskyrus atvejus, kai įmonė buveinę iš Lietuvos Respublikos perkėlė į užsienio valstybę, ir esama įrodymų, kad įmonė pakeitė savo buveinės vietą siekdama išvengti priežiūros;

2) siekdama išvengti staigių papildomos priežiūros pasikeitimų įtakos, atsižvelgti į santykio, nustatyto šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse, atitikimą trejus metus iš eilės ir neatsižvelgti į šį neatitikimą labai pasikeitus grupės struktūrai;

3) nuspręsti neįtraukti vieno ar daugiau dalyvavimo nepagrindiniame sektoriuje atvejų, jei toks dalyvavimas turi lemiamos įtakos konglomerato nustatymui ir jei bendras šio dalyvavimo poveikis yra nereikšmingas šiame įstatyme numatytos papildomos priežiūros tikslų įgyvendinimui.

Visiškas

c) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamos kompetentingos institucijos išimtiniais atvejais pagal bendrą susitarimą bendra balanso suma pagrįstą kriterijų gali pakeisti pajamų struktūros, nebalansinės veiklos rūšių ir viso valdomo turto parametru ar pridėti vieną ar daugiau iš šių parametrų, jei manoma, kad šie parametrai ypač svarbūs pagal šią direktyvą taikant papildomą priežiūrą.“;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

3 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymo kriterijai

9. Taikydama šio straipsnio 1, 2, 3 dalis, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis išimtiniais atvejais nuspręsti turto rodiklį pakeisti pajamų struktūros, nebalansinių įsipareigojimų ar viso valdomo turto rodikliu ar keliais nurodytais rodikliais arba pridėti vieną ar kelis nurodytuosius rodiklius, jeigu minėti rodikliai yra svarbūs atliekant šiame įstatyme nustatytą papildomą priežiūrą.

Visiškas

d) pridedamos šios dalys:

„8. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (EBI) (*), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (EDPPI) (**) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (EVPRI) (***) (toliau bendrai –EPI), pasitelkusios į pagalbą EPI jungtinį komitetą (Jungtinis komitetas), pateikia bendrąsias gaires, kuriomis siekiama derinti priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio 2, 3, 3a, 4 ir 5 dalių taikymą.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos priežiūros institucijoms

 

 9. Kiekvienais metais kompetentingos institucijos iš naujo įvertina sprendimą netaikyti papildomos priežiūros ir persvarsto šiame straipsnyje nustatytus kiekybinius rodiklius ir rizika grindžiamą finansinių grupių įvertinimą.

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

3 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymo kriterijai

15. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos priežiūros institucija iš naujo įvertina sprendimą netaikyti papildomos priežiūros ir persvarsto šiame straipsnyje nustatytus kiekybinius rodiklius ir rizika grindžiamą finansinių grupių įvertinimą.

Visiškas

3. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tuo tikslu:

— kontroliuojamoms grupės įmonėms leidimus išdavusios kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje,

— jeigu kompetentinga institucija mano, kad jos išduotą leidimą įsigijusi kontroliuojama įmonė priklauso grupei, kuri gali būti finansų konglomeratu ir kuri gali būti dar neidentifikuota pagal šią direktyvą, minėtoji kompetentinga institucija savo nuomonę perduoda kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir Jungtiniam komitetui.“;

b) 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Koordinatorius taip pat informuoja kompetentingas institucijas, įgaliojusias kontroliuojamas grupės įmones, valstybės narės, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, kompetentingas institucijas ir Jungtinį komitetą.“;

 

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

4 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymas

1. Prižiūrimoms įmonėms licencijas išdavusi Lietuvos Respublikos priežiūros institucija dalyvauja pagal šio įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnius nustatant kiekvieną grupę, kurioje yra šios prižiūrimos įmonės ir kuriai turėtų būti taikoma papildoma priežiūra. Šiuo tikslu priežiūros institucija:

1) glaudžiai bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis;

2) informuoja apie savo nuomonę kitas priežiūros institucijas ir Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą, jeigu mano, kad prižiūrima įmonė, gavusi šių priežiūros institucijų išduodamą licenciją, priklauso grupei, kuri gali būti finansų konglomeratu, dar nenustatytu pagal šiame įstatyme nustatytus kriterijus.

2. Jeigu Lietuvos Respublikos priežiūros institucija pagal šio įstatymo 13 straipsnį paskiriama koordinatoriumi, ji apie finansų konglomerato statuso suteikimą grupei ir koordinatoriaus paskyrimą per protingą terminą informuoja grupei vadovaujančią patronuojančiąją įmonę arba, jeigu patronuojančioji įmonė grupei nevadovauja, prižiūrimą įmonę, kurios turto dalis pagrindiniame grupės finansų sektoriuje yra didžiausia. Koordinatorius apie tai taip pat informuoja priežiūros institucijas, išdavusias licencijas prižiūrimoms grupės įmonėms, valstybės narės, kurioje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė, priežiūros institucijas ir Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą.

Visiškas

c) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia pagal 2 straipsnio 14 dalį apibrėžtų finansų konglomeratų sąrašą ir jį nuolat atnaujina. Nuoroda į šią informaciją pateikiama visų EPI interneto svetainėse.

Kiekvienos 1 dalyje minėtos kontroliuojamos įmonės, kuri priklauso finansų konglomeratui, pavadinimas įrašomas į sąrašą, kurį Jungtinis komitetas skelbia ir nuolat atnaujina savo interneto svetainėje.“

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Jungtiniam komitetui.

 

4. 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b) kiekviena kontroliuojama įmonė, kurios patronuojanti įmonė yra mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje;“;

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kiekvienai kontroliuojamai įmonei, kuriai netaikoma 2 dalyje nurodyta papildoma priežiūra ir kurios patronuojanti įmonė yra kontroliuojama įmonė arba mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, turinti pagrindinę buveinę trečiojoje šalyje, taikoma papildoma priežiūra finansų konglomerato lygiu, atsižvelgiant į 18 straipsnyje nustatytą apimtį ir tvarką.“;

c) 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Papildoma priežiūra taikoma tais atvejais, kai bent viena iš minėtųjų įmonių yra kontroliuojama, kaip nurodyta šios direktyvos 1 straipsnyje, ir kai įvykdomos 2 straipsnio 14 dalies a punkto ii papunkčio arba 14 dalies b punkto ii papunkčio ir 2 straipsnio 14 dalies a punkto iii papunkčio arba 14 dalies b punkto iii papunkčio sąlygos. Atitinkamos kompetentingos institucijos savo sprendimą priima, atsižvelgdamos į šioje direktyvoje nustatytus papildomos priežiūros tikslus.“

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

5 straipsnis. Papildomos priežiūros taikymo objektas

2. Papildoma priežiūra, nurodyta šio įstatymo 7–18 straipsniuose, finansų konglomerato lygiu taikoma prižiūrimoms įmonėms:

1) kurios vadovauja finansų konglomeratui;

2) kurių patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, turinti buveinę valstybėje narėje;

3) kurios, nors ir nesusijusios šio įstatymo 2 straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis finansų sektoriaus įmonėmis, tačiau valdomos bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo dokumentų nuostatomis, arba jos ir kitos ar kitų finansų sektoriaus įmonių dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys.

4. Kiekvienai prižiūrimai įmonei, kuriai netaikoma papildoma priežiūra pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis ir kurios patronuojančioji įmonė yra prižiūrima įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurios turi buveinę užsienio valstybėje, taikoma papildoma priežiūra finansų konglomerato lygiu šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Kitais negu šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytais atvejais, jeigu asmenys dalyvauja vienoje ar keliose prižiūrimose įmonėse arba turi jų kapitalo, arba daro minėtoms įmonėms didelę įtaką, nedalyvaudami jose ar neturėdami jų kapitalo, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę, atsižvelgdama į papildomos priežiūros tikslus, su kitomis kompetentingomis institucijomis susitarti ir nuspręsti, ar prižiūrimoms įmonėms reikia taikyti papildomą priežiūrą, taikomą finansų konglomerato įmonėms, ir koks privalo būti priežiūros mastas. Norint taikyti papildomą priežiūrą, bent viena iš įmonių privalo būti prižiūrima ir tenkinti šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus.

Visiškas

5. 6 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Skaičiuojant šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, papildoma priežiūra (I priede nustatyta tvarka ir mastu) taikoma toliau išvardytoms įmonėms:

a) kredito įstaigoms, finansų įstaigoms arba papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms;

b) draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms arba draudimo holdingo bendrovėms;

c) investicinėms firmoms;

d) mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms.

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

7 straipsnis. Kapitalo pakankamumo reikalavimai

5. Atliekant skaičiavimus, susijusius su kapitalo pakankamumo reikalavimais, į papildomos priežiūros taikymo sritį Taisyklėse nustatytu būdu ir apimtimi įtraukiamos šios įmonės:

1) kredito įstaiga, finansų įmonė arba kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė;

2) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji įmonė;

3) finansų maklerio įmonė;

4) mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.

Visiškas

4. Skaičiuojant papildomus finansų konglomerato kapitalo pakankamumo reikalavimus pagal šios direktyvos I priede nurodytą 1 metodą (apskaitos konsolidavimas), grupės įmonių nuosavos lėšos ir mokumo reikalavimai skaičiuojami pagal Direktyvos 2006/48/EB 133 ir 134 straipsniuose ir Direktyvos 2009/138/EB 221 straipsnyje nustatytas taisykles, taikomas atitinkamo sektoriaus konsolidavimo formai ir mastui.

Skaičiuojant pagal I priede nurodytą 2 metodą (išskaitymo ir susumavimo metodą), atsižvelgiama į patronuojančios įmonės arba kitoje grupės įmonėje kapitalo dalį turinčios įmonės proporcingą dalį."

 

Bus  perkelta Lietuvos banko nutarimu

6. 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Toliau derinant Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali nustatyti kiekybinius apribojimus, leisti juos nustatyti savo kompetentingoms institucijoms arba patvirtinti kitas priežiūros priemones, kurios padėtų įgyvendinti papildomos priežiūros, susijusios su bet kuria rizikos koncentracija finansų konglomerato lygiu, tikslus.“;

Nuostatos perkelti nereikia

 

b) pridedama ši dalis:

„5. EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, pateikia priežiūros derinimo bendrąsias gaires, susijusias su papildomos priežiūros rizikos koncentracijai taikymu, kaip numatyta šio straipsnio 1–4 dalyse. Siekiant išvengti dubliavimosi, gairėmis užtikrinamas šiame straipsnyje numatytų priežiūros priemonių taikymo nuostatų suderinimas su Direktyvos 2006/48/EB 106–118 straipsnių ir Direktyvos 2009/138/EB 244 straipsnio nuostatomis. Jos pateikia konkrečias bendrąsias gaires dėl šio straipsnio 1–4 dalių taikymo finansų konglomerato dalyvavimui kapitale tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.“

Nuostatos perkelti nereikia, nes ji skirta EPI.

 

7. 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Toliau derinant Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali nustatyti kiekybinius apribojimus ir kokybinius reikalavimus, leisti savo kompetentingoms institucijoms nustatyti kiekybinius apribojimus ar kokybinius reikalavimus arba imtis kitų priežiūros priemonių, kurios padėtų įgyvendinti papildomos priežiūros, susijusios su kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių grupės vidaus operacijomis, tikslus.“;

Nuostatos perkelti nereikia

 

b) pridedama ši dalis:

„5. EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, pateikia priežiūros derinimo bendrąsias gaires, susijusias su papildomos priežiūros grupės vidaus sandoriams taikymu, kaip numatyta šio straipsnio 1–4 dalyse. Siekiant išvengti dubliavimosi, gairėmis užtikrinamas šiame straipsnyje numatytų priežiūros priemonių taikymo nuostatų suderinimas su Direktyvos 2009/138/EB 245 straipsnio nuostatomis. Jos pateikia konkrečias bendrąsias gaires dėl šio straipsnio 1–4 dalių taikymo finansų konglomerato dalyvavimui kapitale tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.“

Nuostatos perkelti nereikia, nes ji skirta EPI.

 

8. 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 4 dalis pakeičiama taip:

"4. Valstybės narės užtikrina, kad visos įmonės, kurioms pagal 5 straipsnį taikoma papildoma priežiūra, taikytų atitinkamus duomenų ir informacijos, kurie gali būti svarbūs papildomos priežiūros tikslais, vidaus kontrolės mechanizmus.

Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės finansų konglomerato lygmeniu reguliariai teiktų kompetentingai įstaigai išsamią informaciją apie jų teisinę struktūrą, valdymą ir organizacinę struktūrą, įskaitant visas kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas dukterines įmones ir stambius filialus.

Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės finansų konglomerato lygmeniu viešai kasmet skelbtų išsamią informaciją arba nuorodas į lygiavertę informaciją apie jų teisinę struktūra, valdymą ir organizacinę struktūrą.";

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

10 straipsnis. Vidaus kontrolė ir rizikos valdymas

4. Visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, kurioms taikoma papildoma priežiūra pagal šio įstatymo 5 straipsnį, privalo turėti tinkamas vidaus kontrolės sistemas, užtikrinančias duomenų ir informacijos, reikalingos papildomos priežiūros tikslais, apdorojimą ir pateikimą priežiūros institucijoms.

6. Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės finansų konglomerato lygiu reguliariai teikia Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai išsamią informaciją apie jų teisinę formą, valdymo ir organizacinę struktūrą, įskaitant informaciją apie visas prižiūrimas įmones, neprižiūrimas patronuojamąsias įmones ir pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą pripažintus svarbius filialus.

7. Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės finansų konglomerato lygiu kiekvienais metais viešai skelbia išsamią informaciją arba nuorodas į lygiavertę informaciją apie jų teisinę formą, valdymo ir organizacinę struktūrą.

8. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija šiame straipsnyje numatytą vidaus kontrolės ir rizikos valdymo papildomą priežiūrą suderina su priežiūros procesais, taikomais pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos priežiūros institucijos teisės aktus.

Visiškas

b) pridedama ši dalis:

„6. Kompetentingos institucijos suderina šiame straipsnyje numatomą papildomą vidaus kontrolės mechanizmų ir rizikos valdymo proceso priežiūrą, taip pat Direktyvos 2006/48/EB 124 straipsnyje ir Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnyje numatytus peržiūros procesus. Tuo tikslu EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą ir atsižvelgdamos į šiame straipsnyje numatomą papildomą vidaus kontrolės mechanizmų ir rizikos valdymo procesų priežiūrą, pateikia priežiūros derinimo, taip pat atitikties Direktyvos 2006/48/EB 124 straipsnyje ir Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnyje numatytiems peržiūros procesams bendrąsias gaires. Jos pateikia konkrečias bendrąsias gaires dėl šio straipsnio taikymo finansų konglomerato dalyvavimui kapitale tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.“

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

10 straipsnis. Vidaus kontrolė ir rizikos valdymas

8. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija šiame straipsnyje numatytą vidaus kontrolės ir rizikos valdymo papildomą priežiūrą suderina su priežiūros procesais, taikomais pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos priežiūros institucijos teisės aktus.

 

 

Antro ir trečio sakinio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jis skirtas EPI.

Visiškas

9. Įterpiamas šis straipsnis:

„9b straipsnis

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

1. Valstybės narės gali reikalauti, kad koordinatorius užtikrintų, jog finansų konglomeratų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų vykdomas tinkamai ir reguliariai. Jos reikalauja, kad atitinkamos kompetentingos institucijos visapusiškai bendradarbiautų su koordinatoriumi.

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

15 straipsnis. Koordinatoriaus funkcijos

6) užtikrina reguliarų ir tinkamą finansų konglomeratų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress test);

 

16 straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, atsakinga už prižiūrimų finansų konglomerato įmonių priežiūrą, privalo glaudžiai bendradarbiauti su šio konglomerato koordinatoriumi. Ji privalo teikti koordinatoriui, o koordinatorius, jeigu juo yra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, – kitoms priežiūros institucijoms informaciją, kuri yra reikalinga priežiūros funkcijoms, nustatytoms sektoriaus teisės aktuose, ir papildomai priežiūrai atlikti. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos priežiūros institucija ir koordinatorius, jeigu juo yra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, pagal pareikalavimą privalo pateikti visą reikalingą informaciją, o visą svarbiausią informaciją teikti savo iniciatyva.

Visiškai

2. Rengiant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visoje Sąjungoje EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą ir bendradarbiaudamos su Europos sisteminės rizikos valdyba, įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (*), gali parengti papildomus finansų konglomeratų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis parametrus, pagal kuriuos įvertinama speciali su jais susijusi rizika pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010. Koordinatorius informuoja Jungtinį komitetą apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Nuostatos perkelti nereikia, nes ji skirta EPI.

 

10. 10 straipsnio 2 dalies b punktas iš dalies keičiamas taip:

a) ii papunkčio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„ii) jeigu bent dviejų kontroliuojamų įmonių, kurių registruota buveinė yra Sąjungoje, patronuojanti įmonė yra ta pati mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė ir vienai iš tų įmonių leidimas buvo išduotas valstybėje narėje, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, koordinatoriaus užduotį vykdo toje valstybėje narėje kontroliuojamai įmonei leidimą išdavusi kompetentinga institucija.“;

b) iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii) jeigu bent dviejų kontroliuojamų įmonių, kurių registruota buveinė yra Sąjungoje, patronuojanti bendrovė yra ta pati mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, ir nė vienai iš tų įmonių valstybėje narėje, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, nebuvo išduotas leidimas, koordinatoriaus užduotį vykdo pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančiai kontroliuojamai įmonei, kurios buhalterinio balanso galutinis rezultatas didžiausias, leidimą išdavusi kompetentinga institucija;“.

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

14 straipsnis. Kriterijai, pagal kuriuos skiriamas koordinatorius

2. Jeigu finansų konglomeratui prižiūrima įmonė nevadovauja, koordinatoriaus funkcijas atlieka priežiūros institucija, nustatoma pagal šiuos principus:

2) jeigu bent dviejų prižiūrimų įmonių, kurių buveinė yra valstybėje narėje, patronuojančioji įmonė yra ta pati mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir vienai iš minėtųjų įmonių licencija buvo išduota valstybėje narėje, kurioje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė, koordinatoriaus funkcijas atlieka priežiūros institucija, nurodytoje valstybėje narėje prižiūrimai įmonei išdavusi licenciją;

5) jeigu bent dviejų prižiūrimų įmonių, kurių buveinė yra valstybėje narėje, patronuojančioji įmonė yra ta pati mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, tačiau nė vienai iš minėtų įmonių nebuvo išduota veiklos licencija valstybėje narėje, kurioje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė, koordinatoriaus funkcijas atlieka priežiūros institucija, išdavusi licenciją pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančiai prižiūrimai įmonei, kurios turtas didžiausias;

Visiškas

11. 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Nedarant poveikio galimybei suteikti Sąjungos teisės aktuose numatytą specialią priežiūros kompetenciją ir pareigas, koordinatoriaus, kuriam buvo patikėtos su papildoma kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių priežiūra susijusios specialios užduotys, paskyrimas neturi poveikio sektoriaus taisyklėse nustatytoms kompetentingų institucijų užduotims ir pareigoms.“;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

13 straipsnis. Priežiūros institucija (koordinatorius), atsakinga už papildomos priežiūros vykdymą

4. Priežiūros institucijos tapimas koordinatoriumi nedaro poveikio sektoriaus teisės aktuose nustatytiems priežiūros institucijos uždaviniams ir funkcijoms.

Visiškas

b) pridedama ši dalis:

„4. Šiame skirsnyje numatytą reikiamą bendradarbiavimą ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse bei 12 straipsnyje išvardytų užduočių atlikimą, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų ir Sąjungos teisės aktų, tinkamą koordinavimą ir, tam tikrais atvejais, bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, užtikrina kolegijos, įsteigtos pagal Direktyvos 2006/48/EB 131a straipsnį arba Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 2 dalį.

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

16 straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas

10. Šiame skirsnyje numatytas bendradarbiavimas, šio įstatymo 15 straipsnyje ir šiame straipsnyje numatytų funkcijų vykdymas ir koordinavimas yra įgyvendinamas per priežiūros institucijų kolegijas.

Visiškas

1 dalies antroje pastraipoje nurodyta koordinavimo tvarka atskirai atspindima rašytinėje koordinavimo tvarkoje, nustatytoje pagal Direktyvos 2006/48/EB 131 straipsnį arba Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnį. Koordinatorius, kuris yra pagal Direktyvos 2006/48/EB 131a straipsnį arba Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 2 dalį įsteigtos kolegijos pirmininkas, nusprendžia, kokios kitos kompetentingos institucijos dalyvauja susirinkime ar kurioje nors tokios kolegijos veikloje.“

 

Bus  perkelta Lietuvos banko nutarimu

12. 12 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

"a) duomenimis apie grupės, įskaitant visas finansų konglomeratui priklausančias kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas dukterines įmones ir stambius filialus, teisinę struktūrą, valdymo ir organizacinę struktūrą, kvalifikuotą akcijų paketo dalį turinčius akcininkus patronuojančių įmonių lygiu, ir apie kontroliuojamų grupės įmonių kompetentingas institucijas;".

 

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

16 straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas apima informacijos rinkimą ir keitimąsi informacija:

1) apie grupės, įskaitant visas finansų konglomeratui priklausančias prižiūrimas įmones, neprižiūrimas patronuojamąsias įmones ir pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą pripažintus svarbius filialus, teisinę formą, valdymo ir organizacinę struktūrą, kvalifikuotą patronuojančiųjų įmonių akcijų paketo dalį turinčius akcininkus ir grupėje esančių priežiūros institucijų prižiūrimų įmonių priežiūros institucijas;

Visiškas

13. 12a straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Koordinatoriai Jungtiniam komitetui teikia 9 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodytą informaciją. Jungtinis komitetas kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie finansų konglomeratų teisinę struktūrą ir valdymą bei organizacinę struktūrą.“

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

16 straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas

9. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jei ji yra koordinatorius, šio įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją teikia Europos priežiūros institucijų jungtiniam komitetui.

 

Antro sakinio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jis skirtas jungtiniam komitetui.

Visiškas

14. Įterpiamas šis straipsnis:

„12b straipsnis

Bendrosios gairės

1. EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, parengia bendras gaires, kuriose nurodoma, kaip kompetentinga institucija turi atlikti rizika pagrįstus finansų konglomeratų vertinimus. Visų pirma, šiomis gairėmis užtikrinama, kad atliekant rizika pagrįstus vertinimus būtų įvertintos atitinkamos priemonės siekiant įvertinti finansų konglomeratams iškylančią grupės riziką.

2. EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, pateikia bendrąsias priežiūros praktikos plėtojimo gaires, pagal kurias būtų vykdoma papildoma mišrią veiklą vykdančių finansų holdingo bendrovių priežiūra, kuria siekiama tinkamai papildyti grupių priežiūrą pagal direktyvas 98/78/EB ir 2009/138/EB arba, atitinkamai, konsoliduotąją priežiūrą pagal Direktyvą 2006/48/EB. Pagal šias gaires atliekant priežiūrą įvertinama visa svarbi rizika, kartu išvengiant galimo priežiūros dubliavimo.“

Perkelti nereikia, nes nuostatos skirtos EPI.

 

 

 

15. 18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) antraštė pakeičiama taip:

„Patronuojančios įmonės trečiojoje šalyje“; 

Perkelti nereikia

 

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kompetentingos institucijos gali taikyti kitus metodus, užtikrinančius atitinkamą papildomą kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių priežiūrą. Tokiems metodams turi pritarti koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Kompetentingos institucijos gali konkrečiai pareikalauti įsteigti mišrią veiklą vykdančią finansų holdingo bendrovę, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, ir taikyti šią direktyvą tokios bendrovės vadovaujamoms kontroliuojamoms finansų konglomerato įmonėms. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad šie metodai padėtų įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytus papildomos priežiūros tikslus, ir apie tai informuoja kitas susijusias kompetentingas institucijas ir Komisiją.“

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

19 straipsnis. Užsienio valstybėje buveinę turinčios patronuojančiosios įmonės

3. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę taikyti priemones, užtikrinančias tinkamą papildomą prižiūrimų finansų konglomerato įmonių priežiūrą, įskaitant teisę pareikalauti įsteigti finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją  įmonę, kurios buveinė būtų valstybėje narėje, ir šį įstatymą taikyti tokios įmonės vadovaujamoms prižiūrimoms finansų konglomerato įmonėms. Šios priemonės gali būti taikomos, jeigu joms pritaria koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis kompetentingomis institucijomis.

4. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija užtikrina, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės padės pasiekti papildomos priežiūros tikslus, ir apie šias priemones praneša kitoms priežiūros institucijoms ir Europos Komisijai.

Visiškas

16. 19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis

Direktyvos 2006/48/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalys, Direktyvos 98/78/EB 10a straipsnis ir Direktyvos 2009/138/EB 264 straipsnis mutatis mutandis taikomi derybose su viena ar daugiau trečiųjų šalių dėl kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių papildomos priežiūros susitarimų.“

Šio straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jis skirtas Komisijai

 

 

17. III skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„DELEGUOTIEJI AKTAI IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS“.

18. 20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

Komisijai suteikti įgaliojimai

Komisijai pagal 21c straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl techninių šios direktyvos pakeitimų šiose srityse:

a) tikslesnė 2 straipsnyje pateiktų apibrėžčių formuluotė siekiant atsižvelgti į su šios direktyvos taikymu susijusius finansinių rinkų pokyčius;

b) terminų suvienodinimas ir šioje direktyvoje pateiktų apibrėžčių pritaikymas, atsižvelgiant į paskesnius Sąjungos teisės aktus dėl kontroliuojamų įmonių ir susijusių klausimų;

c) tikslesnė I priede nustatytų skaičiavimo metodų apibrėžtis siekiant atsižvelgti į finansinių rinkų ir riziką ribojančių metodų pokyčius.

Tos priemonės neapima Komisijai suteiktų įgaliojimų dalyko 21a straipsnyje išvardytų punktų atžvilgiu.“

19. 21 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys išbraukiamos.

20. 21a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

„d) 6 straipsnio 2 dalis, siekiant užtikrinti ataskaitų vienodą formą (su instrukcijomis), jų teikimo dažnumą ir, atitinkamais atvejais, teikimo datas.“;

b) įterpiama ši dalis:

„1a. Siekiant užtikrinti nuoseklų 2, 7 ir 8 straipsnių ir II priedo taikymą, EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų nustatytos tikslesnės 2 straipsnyje nustatytų apibrėžčių formuluotės ir suderintos pagal 7 ir 8 straipsnius bei II priedą priimtos nuostatos.

Jungtinis komitetas šiuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2015 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“;

Nuostatų perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jos skirtos Komisijai ir Europos priežiūros institucijoms.

 

c) pridedama ši dalis:

„3. Per dvejus metus nuo techninių įgyvendinimo standartų priėmimo pagal 2 dalies a punktą valstybės narės reikalauja, kad šiame straipsnyje nurodyto skaičiavimo ataskaitos būtų teikiamos vienoda forma, nustato jų teikimo dažnumą ir datas.“

Pastaba: nuostata bus įgyvendinta priėmus šioje dalyje numatytus techninius įgyvendinimo standartus.

 

21. Į III skyrių įterpiami šie straipsniai:

„21b straipsnis

Bendrosios gairės

EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą ir laikydamosi atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnyje nustatytos tvarkos, pateikia 3 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 12b straipsnyje ir 21 straipsnio 4 dalyje nurodytas bendrąsias gaires.

21c straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 9 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 20 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.“

Nuostatų perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jos skirtos Komisijai, Europos Parlamentuui, Tarybai ir Europos priežiūros institucijoms.

 

22. 30 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Tol, kol bus toliau derinamos sektoriaus taisyklės, valstybės narės numato turto valdymo bendroves įtraukti į:

a) kredito įstaigų ir investicinių firmų arba į draudimo grupės draudimo įmonių konsoliduotos priežiūros taikymo sritį;

b) į šioje direktyvoje nustatytos papildomos priežiūros taikymo sritį, jeigu grupė turi finansų konglomerato statusą; ir

c) identifikavimo procesą pagal 3 straipsnio 2 dalį.“

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas

1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti papildomos priežiūros reikalavimus kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms, finansų konglomeratams, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmonėms ir finansų maklerio įmonėms, priklausančioms finansų konglomeratui, siekiant, kad finansų sistema būtų stabili ir patikima.

3. Šiame įstatyme kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė laikoma finansų sektoriaus, kuriam ji priskirta atliekant konsoliduotą (jungtinę) priežiūrą, dalimi. Šiame įstatyme profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė laikoma finansų sektoriaus, kuriam ji priskirta atliekant konsoliduotą (jungtinę) priežiūrą, dalimi.

 

3 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymo kriterijai

2. Laikoma, kad skirtinguose finansų sektoriuose vykdoma grupės veikla yra reikšminga, jei grupės konkretaus finansų sektoriaus įmonių turto ir visos grupės finansų sektoriaus įmonių turto santykio bei to paties finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo ir visos grupės finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo santykio vidurkis yra didesnis negu 10 procentų.

3. Laikoma, kad finansų konglomerato pagrindinis finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis, nustatytas pagal šio straipsnio 2 dalį, yra didžiausias. Laikoma, kad finansų konglomerato mažiausias finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis yra mažiausias. Skaičiuojant minėtąjį vidurkį ir nustatant pagrindinį ir mažiausią finansų sektorius, bankų ir investicinių paslaugų sektoriai sujungiami. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ir profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė priskiriamos tam sektoriui, kuriam jos priklauso grupėje. Jei grupėje jos nepriklauso nei vienam sektoriui, jos priskiriamos mažiausiam finansų sektoriui.

Visiškas

23. Įterpiamas šis straipsnis:

„30a straipsnis

Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai

1. Tol, kol bus toliau derinamos sektoriaus taisyklės, valstybės narės numato alternatyvaus investavimo fondų valdytojus įtraukti į:

a) kredito įstaigų ir investicinių firmų konsoliduotos priežiūros taikymo sritį arba į draudimo grupės draudimo įmonių papildomos priežiūros taikymo sritį;

b) šioje direktyvoje nustatytos papildomos priežiūros taikymo sritį, jeigu grupė turi finansų konglomerato statusą; ir

c) identifikavimo procesą pagal 3 straipsnio 2 dalį.

2. Taikydamos 1 dalį, valstybės narės numato arba įgalioja kompetentingas institucijas nuspręsti, pagal kurio sektoriaus (bankų, draudimo arba investicinių paslaugų sektoriaus) taisykles alternatyvaus investavimo fondų valdytojams turi būti taikoma 1 dalies a punkte nurodyta konsoliduota arba papildoma priežiūra. Įgyvendinant šią dalį, atitinkamo sektoriaus taisyklės dėl finansų įstaigų priskyrimo atitinkamos priežiūros taikymo sričiai formos ir masto mutatis mutandis taikomos alternatyvaus investavimo fondų valdytojams. 1 dalies b punkte nurodytos papildomos priežiūros tikslais pagal 1 dalies a punktą alternatyvaus investavimo fondų valdytojas laikomas priklausančiu tam sektoriui, kuriam jis priskirtas.

Kai alternatyvaus investavimo fondų valdytojas priklauso finansų konglomeratui, visos nuorodos į kontroliuojamą įmonę ir atitinkamas kompetentingas institucijas pagal šią direktyvą atitinkamai apima ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojus bei už jų priežiūrą atsakingas kompetentingas institucijas. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma 1 dalies a punkte nurodytoms grupėms.“

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas

1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti papildomos priežiūros reikalavimus kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms, finansų konglomeratams, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmonėms ir finansų maklerio įmonėms, priklausančioms finansų konglomeratui, siekiant, kad finansų sistema būtų stabili ir patikima.

 

3 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymo kriterijai

2. Laikoma, kad skirtinguose finansų sektoriuose vykdoma grupės veikla yra reikšminga, jei grupės konkretaus finansų sektoriaus įmonių turto ir visos grupės finansų sektoriaus įmonių turto santykio bei to paties finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo ir visos grupės finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo santykio vidurkis yra didesnis negu 10 procentų.

3. Laikoma, kad finansų konglomerato pagrindinis finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis, nustatytas pagal šio straipsnio 2 dalį, yra didžiausias. Laikoma, kad finansų konglomerato mažiausias finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis yra mažiausias. Skaičiuojant minėtąjį vidurkį ir nustatant pagrindinį ir mažiausią finansų sektorius, bankų ir investicinių paslaugų sektoriai sujungiami. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ir profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė priskiriamos tam sektoriui, kuriam jos priklauso grupėje. Jei grupėje jos nepriklauso nei vienam sektoriui, jos priskiriamos mažiausiam finansų sektoriui.

Visiškas

24. I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą.

Nuostatos pateikiamos prie direktyvos priedų

 

3 straipsnis

Direktyvos 2006/48/EB pakeitimai

Direktyva 2006/48/EB iš dalies keičiama taip:

1. 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 39 straipsnis ir 124–143 straipsniai taikomi finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje.“

Perkelti nereikia

 

2. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 14–17 punktai pakeičiami taip:

„14. patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje – kredito įstaiga, turinti dukterinę įmonę – kredito arba finansų įstaigą – arba dalyvaujanti valdant šių įstaigų kapitalą ir kuri pati nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

 

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

15. patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje – patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri pati nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

15a. patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje – patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri pati nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

16. ES patronuojanti kredito įstaiga – patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje, kuri nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

17. ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, kuri nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

17a. ES patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, kuri nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;“;

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

b) įterpiamas šis punktas:

„19a. mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte;“;

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

20. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – priežiūros institucijos neprižiūrima patronuojančioji įmonė, kuri kartu su savo patronuojamomis įmonėmis, iš kurių bent viena yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, turinti buveinę valstybėje narėje, ir su kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą.

 

c) 48 punktas pakeičiamas taip:

„48. konsoliduotos priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, konsoliduotos priežiūros vykdymą;“.

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

3. 14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Apie kiekvieną leidimą pranešama EBI. Kiekvienos kredito įstaigos, kuriai buvo išduotas leidimas veiklai, pavadinimas įtraukiamas į sąrašą, kurį EBI skelbia savo interneto svetainėje ir nuolat atnaujina. Kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotą priežiūrą, pateikia atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir EBI visą informaciją apie bankų grupę pagal 12 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 3 dalį, visų pirma apie grupės teisinę struktūrą, valdymą ir organizacinę struktūrą.“

Nuostatos antro sakinio perkelti nereikia, nes jis skirtas EBI.

 

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2, 9, 59, 64, 65, 701, 71 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1883

 

1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 3 dalimi:

„3. Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), įsteigta institucija.“

 

7 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„71 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Komisija, Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis

1. Priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas, Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2. Priežiūros institucija, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija ir teikia jai visą jos užduotims atlikti būtiną informaciją.“

 

Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 15, 19, 20, 26, 29, 30, 31, 35, 37, 43, 45, 46, 47, 48, 50, 51, 53, 71 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1338

 

1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), įsteigta institucija.“

 

4 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„56 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Komisija, Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis

 1. Priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas, Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2. Priežiūros institucija, vykdydama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija ir teikia jai visą jos užduotims vykdyti būtiną informaciją.“

Dalinis

Visiškai bus perkelta priėmus Lietuvos banko nutarimą

4. 39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) kredito įstaigų, kurios įsteigtos trečiosiose šalyse ir kurių patronuojančios įmonės (kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės pagrindinė buveinė yra Sąjungoje.“;

b) 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų gauti informacijos, reikalingos atliekant kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų (holdingo)

bendrovių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių, kurios yra Sąjungos teritorijoje ir kurių dukterinės kredito įstaigos arba dukterinės finansų įstaigos įsteigtos trečiojoje šalyje arba kurios dalyvauja valdant pastarųjų įstaigų kapitalą, priežiūrą remiantis konsoliduotais duomenimis apie finansinę padėtį;“.

Nuostatos perkelti nereikia, nes ji skirta Komisijai

 

5. 69 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės gali pasinaudoti 1 dalyje numatyta galimybe, kai patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip kredito įstaiga, jeigu jai taikoma tokia pati priežiūra kaip kredito įstaigoms, visų pirma 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai.“

 
Numatyta nacionalinė išimtis nepasirinkta.
 

 

6. 71 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nedarant poveikio 68, 69 ir 70 straipsniams, kredito įstaigos, kurias kontroliuoja patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje arba patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, 133 straipsnyje nustatytu mastu ir būdu laikosi 75, 120, 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje numatytų įsipareigojimų, atsižvelgdamos į tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotą finansinę padėtį.

Kai patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje kontroliuoja daugiau kaip vieną kredito įstaigą, pirma pastraipa taikoma tik tokiai kredito įstaigai, kuriai konsoliduota priežiūra taikoma pagal 125 ir 126 straipsnius.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

7. 72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojamos kredito įstaigos turi vykdyti 5 skyriuje numatytus įpareigojimus atsižvelgdamos į tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba tos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotą finansinę padėtį.

ES patronuojančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių arba ES patronuojančių mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių pagrindinės dukterinės įmonės turi atskirai ar iš dalies konsoliduotai atskleisti XII priedo 1 dalies 5 punkte nurodytą informaciją.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

8. Įterpiamas šis straipsnis:

„72a straipsnis

1. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 2002/87/EB, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, konsoliduotos priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis už dukterinių įmonių priežiūrą atsakingomis kompetentingomis institucijomis, gali šiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikyti tik atitinkamą Direktyvos 2002/87/EB nuostatą.

2. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 2009/138/EB taikomos lygiavertės nuostatos, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, konsoliduotos priežiūros institucija, sutarusi su draudimo sektoriaus grupės priežiūros institucija, gali šiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikyti tik direktyvos nuostatą dėl svarbiausio finansinio sektoriaus, kaip nustatyta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija informuoja EBI ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (*) įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) (EDPPI) apie sprendimus, priimtus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. EBI, EDPPI ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (**) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), pasitelkdamos Europos priežiūros institucijų Jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas), parengia gaires, kuriomis siekiama suderinti priežiūros praktiką, ir parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos jos pateikia Komisijai per trejus metus nuo gairių priėmimo.

Komisijai suteikiami įgaliojimai atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3 dalies pirmos pastaripos antro sakinio ir antros pastraipos perkelti nereikia, nes ji skirta ES institucijoms.

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

9. 73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kompetentingos institucijos turi reikalauti, kad dukterinės kredito įstaigos iš dalies konsoliduotai taikytų šios direktyvos 75, 120 bei 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu tos kredito įstaigos arba jų patronuojanti įmonė, kai ta patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, turi kredito įstaigą, finansų įstaigą arba turto valdymo bendrovę, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 dalyje, kaip dukterinę įmonę trečiojoje šalyje, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

10. 80 straipsnio 7 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) sandorio šalis yra institucija ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar pagalbines paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami riziką ribojantys reikalavimai;“.

80 straipsnio 7 dalyje minima nacionalinė išimtis nepasirinkta 

 

11. 84 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės, arba ES patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės vieningai taiko IRB metodą, tai kompetentingos institucijos gali leisti patronuojančiai įstaigai ir jos dukterinėms įmonėms kartu atitikti VII priedo 4 dalyje nurodytus minimalius reikalavimus.“;

b) 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jeigu ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės ketina taikyti IRB metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

12. 89 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e) kredito įstaigos pozicijoms sandorio šaliai, kuri yra jos patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ar patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, jei ši sandorio šalis yra institucija ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami riziką ribojantys reikalavimai, arba Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu su ja susijusi įmonė ir kredito įstaigų, kurios atitinka 80 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, pozicijoms;“.

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

13. 105 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės, arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės ketina taikyti pažangųjį vertinimo metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kaip numatyta 129–132 straipsniuose. Į paraišką taikyti šį metodą įtraukiami X priedo 3 dalyje išvardyti elementai.

4. Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės pažangųjį vertinimo metodą taiko vieningai, tai kompetentingos institucijos gali leisti, kad X priedo 3 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus patronuojanti įstaiga ir jos dukterinės įmonės atitiktų kartu.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

14. 122a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Tais atvejais, kai ES patronuojanti kredito įstaiga, ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba ES patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ar viena iš jos dukterinių įmonių, kaip iniciatorius ar rėmėjas pakeičia vertybiniais popieriais pozicijas iš kelių kredito įstaigų, investicinių įmonių ar kitų finansų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, 1 dalyje nurodytas reikalavimas gali būti įvykdytas remiantis susijusios ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduota padėtimi. Ši dalis taikoma tik tais atvejais, kai pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas sukūrusios kredito įstaigos, investicinės įmonės ar finansų įstaigos yra pačios įsipareigojusios laikytis 6 dalyje nustatytų reikalavimų ir iniciatoriui ar rėmėjui bei ES patronuojančiai kredito įstaigai, ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba ES patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei laiku pateikti informaciją, kurios reikia, kad būtų įvykdyti 7 dalyje nurodyti reikalavimai.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

15. 125 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei kredito įstaigos patronuojanti įmonė yra valstybėje narėje veikianti patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, valstybėje narėje veikianti patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, jos konsoliduotą priežiūrą vykdo šiai kredito įstaigai veiklos leidimą pagal 6 straipsnį išdavusios kompetentingos institucijos.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

16. 126 straipsnis pakeičiamas taip:

„126 straipsnis

1. Jei leidimus veikti dviejose ar daugiau valstybių narių turinčios kredito įstaigos priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei valstybėje narėje, tai pačiai valstybėje narėje veikiančiai patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, tai pačiai ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba tai pačiai ES patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, šių kredito įstaigų konsoliduotą priežiūrą vykdo valstybės narės, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kompetentingos institucijos.

Jei kredito įstaigos, turinčios leidimus veikti dviejose arba daugiau valstybių narių, priklauso daugiau nei vienai patronuojančiajai (holdingo) bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, o kiekvienoje iš šių valstybių yra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą vykdo didžiausią bendrą balansą turinčios kredito įstaigos kompetentinga institucija.

2. Jei daugiau nei viena kredito įstaiga, turinti leidimą veikti Europos Sąjungoje, priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba tai pačiai patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, o nė viena iš šių kredito įstaigų neturi leidimo veikti valstybėje narėje, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, tai konsoliduotą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri išdavė veiklos leidimą didžiausią bendrą balansą turinčiai kredito įstaigai, kuri šioje direktyvoje bus laikoma ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojama kredito įstaiga.

3. Tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos bendro susitarimo pagrindu 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų gali netaikyti, jei jų taikymas būtų netinkamas atsižvelgiant į kredito įstaigas ir jų veiklos santykinę svarbą įvairiose šalyse, ir konsoliduotą priežiūrą pavesti kitai kompetentingai institucijai. Prieš sudarydamos susitarimą, kompetentingos institucijos tokiai ES patronuojančiai kredito įstaigai, ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, ES patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba didžiausią bendrą balansą turinčiai kredito įstaigai suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę.

4. Apie bet kokius susitarimus pagal 3 dalį kompetentingos institucijos praneša Komisijai ir EBI.“

 
 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

17. 127 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės prireikus priima priemones, kad būtų pradėta taikyti finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių konsoliduota priežiūra. Nedarant poveikio 135 straipsniui, finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės finansinės padėties konsolidavimas jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos turi prižiūrėti kiekvieną finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ar mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę atskirai.“;

 

Finansų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas

1 straipsnis. 381 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 381 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „2. Finansų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonių bei mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių teises ir pareigas, taip pat jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekančios priežiūros institucijos teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą.“

 

Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo 2, 9, 21, 40, 55, 57, 58, 59, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1038 
59 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra

4. Finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali iš asmenų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje, kreipdamasi tiesiogiai ar per prižiūrimą banką, reikalauti priežiūros institucijai reikalingų ataskaitų, duomenų arba informacijos, o šie privalo juos pateikti. Priežiūros institucijos reikalavimu pateikiamos finansinės ataskaitos privalo būti patvirtintos auditoriaus. Tokią pačią teisę gauti informaciją priežiūros institucija turi ir tuo atveju, jei ji pati neatlieka finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros, tačiau informacijos prašo finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija. Šioje dalyje nustatyta teisė gauti informaciją nereiškia, kad priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie nėra bankai, veiklos priežiūrą.

Visiškas

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės numato, kad už konsoliduotą priežiūrą atsakingos jų kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių dukterinės įmonės, kurioms nėra taikoma konsoliduota priežiūra, pateiktų 137 straipsnyje nurodytą informaciją. Tokiu atveju taikoma tame straipsnyje nustatyta informacijos perdavimo ir tikrinimo tvarka.“

Ši direktyvos 2006/48 nuostata pakeista direktyva 2013/36. Atitinkamas Bankų įstatymo pakeitimas bus padarytas perkeliant direktyvą 2013/36.

 

Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 9, 31, 50 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1039

50 straipsnis. Priežiūros institucija

2. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

Visiškas

18. 129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1. Kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, konsoliduotą priežiūrą, be šios direktyvos nuostatomis nustatytų įpareigojimų atlieka šias užduotis:“;

b) 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2. Kai ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės kartu pateikia paraiškas dėl atitinkamai 84 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 9 dalyje, 105 straipsnyje ir III priedo 6 dalyje nurodytų leidimų, kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti ir konsultuotis visais būtinais klausimais, siekdamos nuspręsti, ar duoti prašomą leidimą, ir, jei reikia, nustatyti tokiam leidimui taikytinas sąlygas.“;

c) 3 dalyje:

i) pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių valstybėje narėje priežiūrą, deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl 123 ir 124 straipsnių taikymo nustatant grupės konsoliduotų nuosavų lėšų pakankamumą pagal jos finansinę padėtį bei rizikos pobūdį ir reikalaujamą nuosavų lėšų dydį taikant 136 straipsnio 2 dalį kiekvienam bankų grupės subjektui konsoliduotai.“,

ii) penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Sprendimą dėl 123 ir 124 straipsnių bei 136 straipsnio 2 dalies taikymo priima už ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą atsakingos atitinkamos kompetentingos institucijos atskirai arba iš dalies konsoliduotai, tinkamai atsižvelgusios į konsoliduotos priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas. Jei, pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui, kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, kompetentingos institucijos atideda savo sprendimą tol, kol EBI priims savo sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima sprendimą vadovaudamosi EBI sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas tame reglamente numatytu taikinimo terminu. EBI sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.“,

iii) devinta pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmoje pastraipoje nurodytas bendras sprendimas ir, nesant bendro sprendimo, pagal ketvirtą ir penktą pastraipas priimtas sprendimas atnaujinamas kiekvienais metais arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, kai už ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija raštu pateikia visapusiškai pagrįstą prašymą konsoliduotos priežiūros institucijai atnaujinti sprendimą dėl 136 straipsnio 2 dalies taikymo. Pastaruoju atveju gali atnaujinimas gali būti pateiktas dvišaliu pagrindu tarp konsoliduotos priežiūros institucijos ir kompetentingos institucijos, kuri pateikia prašymą.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

19. 131a straipsnio 2 dalies šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Priežiūros institucijų kolegijose gali dalyvauti:

a) kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą;

b) priimančiosios šalies, kurioje įsteigti svarbūs filialai, nurodyti 42a straipsnyje, kompetentingos institucijos;

c) prireikus – centriniai bankai; ir

d) atitinkamais atvejais ir jeigu laikomasi konfidencialumo reikalavimų, kurie, visų kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiaverčiai 44–52 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, trečiųjų šalių kompetentingos institucijos.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

20. 132 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a) penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Visų pirma kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, priežiūrą, teikia visą susijusią informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios prižiūri šių patronuojančių įmonių dukterines įmones. Nustatant svarbios informacijos apimtį, atsižvelgiama į šių dukterinių įmonių svarbą tų valstybių narių finansinėje sistemoje.“;

 b) šeštos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a) grupės teisinės struktūros ir valdymo bei organizacinės struktūros nustatymas, įskaitant visas kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas dukterines įmones ir grupei priklausančius stambius filialus, patronuojančias įmones pagal 12 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 3 dalį, taip pat grupės kontroliuojamų įmonių kompetentingų institucijų nustatymas;“.

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

21. 135 straipsnis pakeičiamas taip:

„135 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės veiklai veiksmingai vadovautų pakankamai geros reputacijos asmenys, turintys pakankamai patirties tokioms pareigoms vykdyti.“

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 1, 2, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 38(1) straipsniu, dešimtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas Nr. X-1037

20 straipsnis. Finansų įstaigos vadovai

4. Finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti reikiamą kvalifikaciją ir pakankamai patirties eiti tokias pareigas. Asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, jei:

1) yra nuteistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;

2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu.

 

Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

12 straipsnis. Reikalavimai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų  įmonių valdymo organų nariams

1. Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti pakankamai kvalifikacijos ir patirties tokioms pareigoms atlikti.

2. Asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, jei:

1) yra nuteistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;

2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu.

Visiškas

22. 139 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės įgalioja savo kompetentingas institucijas keistis 2 dalyje nurodyta informacija, suprasdamos, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad rinkdamos ir kaupdamos informaciją, susijusią su finansų kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis, mišrią veiklą vykdančiomis finansų kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis, finansų įstaigomis arba papildomas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kompetentingos institucijos turi atskirai atlikti minėtų institucijų arba įmonių priežiūrą.“

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2, 9, 21, 40, 55, 57, 58, 59, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo Nr. X-1038

59 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra

4. Finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali iš asmenų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje, kreipdamasi tiesiogiai ar per prižiūrimą banką, reikalauti priežiūros institucijai reikalingų ataskaitų, duomenų arba informacijos, o šie privalo juos pateikti. Priežiūros institucijos reikalavimu pateikiamos finansinės ataskaitos privalo būti patvirtintos auditoriaus. Tokią pačią teisę gauti informaciją priežiūros institucija turi ir tuo atveju, jei ji pati neatlieka finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros, tačiau informacijos prašo finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija. Šioje dalyje nustatyta teisė gauti informaciją nereiškia, kad priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie nėra bankai, veiklos priežiūrą.

Visiškas

23. 140 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jeigu kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja vieną arba kelias dukterines įmones, kurios yra draudimo įmonės arba kitos investavimo paslaugas teikiančios įmonės ir kurios turi gauti leidimą veiklai, kompetentingos institucijos ir institucijos, kurias valstybė įgaliojo atlikti draudimo įmonių arba kitų investavimo paslaugas teikiančių įmonių priežiūrą, glaudžiai bendradarbiauja. Nedarant poveikio jų atitinkamiems įsipareigojimams, šios institucijos teikia viena kitai visą informaciją, kuri gali palengvinti joms atlikti savo užduotis ir leidžia atlikti jų prižiūrimų įmonių veiklos ir bendros finansinės padėties priežiūrą.“;

 

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kompetentingos institucijos, kurios atsako už konsoliduotą priežiūrą, sudaro 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių sąrašus. Šie sąrašai perduodami kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, EBI ir Komisijai.“

 
Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2, 9, 59, 64, 65, 701, 71 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1883

7 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„71 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Komisija, Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis

1. Priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas, Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2. Priežiūros institucija, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija ir teikia jai visą jos užduotims atlikti būtiną informaciją.“

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

24. 141 ir 142 straipsniai pakeičiami taip:

„141 straipsnis

Jei taikydamos šią direktyvą valstybės narės kompetentingos institucijos tam tikrais atvejais pageidauja patikrinti informaciją, susijusią su kredito įstaiga, finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, pagalbines paslaugas teikiančia įmone, mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, mišrią veiklą vykdančia finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove arba 137 straipsnyje ar 127 straipsnio 3 dalyje nurodytomis dukterinėmis įmonėmis, esančiomis kitos valstybės narės teritorijoje, jos turi paprašyti, kad informaciją patikrintų tos valstybės narės kompetentingos institucijos. Tokį prašymą gavusios institucijos pagal savo kompetenciją patikrinimą atlieka pačios arba leidžia tai padaryti prašymą pateikusioms institucijoms, auditoriui arba ekspertui. Kai prašymą pateikusi kompetentinga institucija patikrinimo nevykdo pati, ji gali dalyvauti tikrinimo procese.

 

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2, 14, 20, 46, 53, 55, 65, 69, 72, 90, 91, 92 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. X-273

8 straipsnis. 69 straipsnio 6, 7 ir 8 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 69 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti (tikrinti) ir užsienio banko padalinius Lietuvos Respublikoje, o jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais – ir šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones. Jei jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais reikia patikrinti šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso kitos Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, tai priežiūros institucija prašo, kad patikrinimą atliktų šios Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, arba, jeigu ši priežiūros institucija leidžia, patikrinimą atlieka pati Lietuvos priežiūros institucija ar šio straipsnio 9 dalyje nurodyti asmenys.“

2. Pakeisti 69 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucija pati arba jos nurodyti auditoriai ar ekspertai, prieš tai informavę Lietuvos priežiūros instituciją, turi teisę inspektuoti (tikrinti) tos valstybės jurisdikcijai priklausančio užsienio banko padalinį Lietuvos Respublikoje. Jei jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijai reikia patikrinti šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, tai jos prašymu tokį patikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija arba Lietuvos priežiūros institucijos leidimu pati prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija arba jos nurodyti auditoriai ar ekspertai. Jei kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos prašymu tikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija, tai prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant tokį tikrinimą.“

 

Lietuvos Respublikos bankų įstatymas Nr. IX-2085

69 straipsnis. Banko inspektavimas (tikrinimas)

9. Priežiūros institucija turi teisę sudaryti sutartis su audito įmonėmis ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl banko ir kitų šio straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų patikrinimo ar audito. Šiems asmenims atliekant patikrinimą ar auditą taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

Visiškas

142 straipsnis

Nedarant poveikio jų baudžiamosios teisės nuostatoms, valstybės narės garantuoja, kad nuobaudos ir priemonės, skirtos pastebėtiems pažeidimams arba jų priežastims pašalinti, gali būti taikomos finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms arba šių bendrovių valdytojams, kurie pažeidžia įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant 124–141 straipsnius ir šį straipsnį. Kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad tos nuobaudos ir priemonės duotų pageidaujamų rezultatų, ypač jei finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės centrinė administracija arba pagrindinė įstaiga nėra įsikūrusios šių bendrovių pagrindinėse buveinėse.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimais

25. 143 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei kredito įstaigai, kurios patronuojanti įmonė yra kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, turinti pagrindinę buveinę trečiojoje šalyje, netaikoma 125 ir 126 straipsniuose nustatyta konsoliduota priežiūra, kompetentingos institucijos tikrina, ar trečiosios šalies kompetentingos institucijos vykdo pirmiau nurodytos kredito įstaigos konsoliduotą priežiūrą, lygiavertę šioje direktyvoje nustatytais principais reglamentuojamai priežiūrai.

Patronuojančios įmonės ar bet kurios iš Europos Sąjungoje leidimą gavusių kontroliuojamųjų įmonių prašymu arba savo iniciatyva tikrinimą atlieka kompetentinga institucija, kuri būtų atsakinga už konsoliduotą priežiūrą, jei būtų taikoma šio straipsnio 3 dalis. Minėtoji kompetentinga institucija konsultuojasi su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis.

Ši direktyvos 2006/48 nuostata pakeista direktyva 2013/36. Atitinkamas Bankų įstatymo pakeitimas bus padarytas perkeliant direktyvą 2013/36.

 

Visiškas

b) 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Kompetentingos institucijos ypač gali pareikalauti, kad būtų įsteigta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, ir tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotai pozicijai ji gali taikyti konsoliduotos priežiūros nuostatas.“

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

19 straipsnis. Užsienio valstybėje buveinę turinčios patronuojančiosios įmonės

3. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę taikyti priemones, užtikrinančias tinkamą papildomą prižiūrimų finansų konglomerato įmonių priežiūrą, įskaitant teisę pareikalauti įsteigti finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją  įmonę, kurios buveinė būtų valstybėje narėje, ir šį įstatymą taikyti tokios įmonės vadovaujamoms prižiūrimoms finansų konglomerato įmonėms. Šios priemonės gali būti taikomos, jeigu joms pritaria koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis kompetentingomis institucijomis.

Visiškas

26. Įterpiamas šis straipsnis:

„146a straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad kredito institucijos kasmet bankų grupės lygmeniu viešai paskelbtų jų teisinės struktūros ir valdymo bei organizacinės struktūros aprašą, pateikdamos arba visą informaciją, arba nuorodas į atitinkamą informaciją.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimais

27. X priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos III priedą.

Nuostatos pateikiamos prie direktyvos priedų

 

5 straipsnis

Persvarstymas

Komisija atlieka visapusišką Direktyvos 2002/87/EB persvarstymą, įskaitant ja vadovaujantis patvirtintus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Po šio persvarstymo Komisija iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje, visų pirma aptaria tos direktyvos taikymo sritį, įskaitant ir tai, ar taikymo sritis turėtų būti išplėsta persvarstant 3 straipsnį, ir tos direktyvos taikymą nekontroliuojamoms įmonėms, ypač specialiosios paskirties įmonėms. Ataskaitoje taip pat apžvelgiami stambioms ne finansinėms grupėms priklausančių finansų konglomeratų, kurių bendra veikla bankininkystės, draudimo bei investicijų sektoriuose turi esminės svarbos finansinėms paslaugoms vidaus rinkoje, identifikavimo kriterijai.

Komisija taip pat apsvarsto, ar EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, turėtų pateikti bendrąsias gaires dėl tokios esminės svarbos įvertinimo.

Ataskaitoje taip pat aptariami visai sistemai svarbūs finansų konglomeratai, kurie dėl savo dydžio, tarpusavio sąsajų ar sudėtingumo yra ypač pažeidžiami, ir jie turi būti nustatyti pagal analogiją su Finansinio stabilumo tarybos ir Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto kuriamais standartais. Be to, toje ataskaitoje apsvarstoma galimybė taikyti privalomus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Kartu su ataskaita, jei būtina, pateikiami atitinkami teisėkūros pasiūlymai.

Nuostatos perkelti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai

 

6 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 1, 2 ir 3 straipsnių būtų laikomasi nuo 2013 m. birželio 10 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą bei tų priemonių ir šios direktyvos atitikties lentelę.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 4 straipsnio būtų laikomasi nuo 2013 m. birželio 10 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą bei tų priemonių ir šios direktyvos atitikties lentelę.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 2 straipsnio 23 dalies, taip pat šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto, tiek, kiek tomis nuostatomis iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/87/EB 1 straipsnis, 2 straipsnio 4, 5a ir 16 dalys bei 3 straipsnio 2 dalis dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, būtų laikomasi nuo 2013 m. liepos 22 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą bei tų priemonių ir šios direktyvos atitikties lentelę.

 

 

 

 

 

Dalinis

4. Valstybės narės, tvirtindamos šiame straipsnyje nurodytas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

 

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas

Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui,  papildomos priežiūros įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB, nustatanti papildomą priežiūrą kredito įstaigoms, draudimo įmonėms ir investicinėms firmoms, priklausančioms finansiniam konglomeratui, ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB bei 2000/12/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/89/ES (OL 2011 L 326, p. 113).

 

5. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

 perkelti nereikia.

 

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Direktyvos straipsnio perkelti ir  įgyvendinti nereikia.

 

8 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Direktyvos straipsnio perkelti ir  įgyvendinti nereikia.

 

I PRIEDAS

Direktyvos 98/78/EB I ir II priedai iš dalies keičiami taip:

A. I priedas iš dalies keičiamas taip:

1. 2.1 punkte:

a) ketvirtos pastraipos antra įtrauka pakeičiama taip:

„— jei draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, – kurios registruota buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė, – susijusi įmonė, ir apskaičiuojant atsižvelgiama ir į draudimo kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, ir į susijusią draudimo įmonę arba susijusią perdraudimo įmonę.“;

b) penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės tai pat gali atsisakyti skaičiuoti draudimo įmonės arba perdraudimo įmonės koreguotą mokumą, jei ji yra kitos draudimo įmonės, kitos perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje, susijusi draudimo įmonė arba susijusi perdraudimo įmonė ir jei atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos papildomą priežiūrą susitarė pavesti tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai.“

2. 2.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.2. Draudimo kontroliuojančiosios bendrovės tarpininkės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės tarpininkės

Apskaičiuojant koreguotą mokumą draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kuri per draudimo kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją bendrovę valdo kokios nors susijusios draudimo įmonės, susijusios perdraudimo įmonės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės kapitalo dalį, atsižvelgiama į draudimo kontroliuojančiosios bendrovės tarpininkės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės tarpininkės padėtį. Tik tokio apskaičiavimo metu, kuris atliekamas pagal šiame priede aprašytus bendruosius principus ir metodus, ši draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė prilyginama draudimo įmonei arba perdraudimo įmonei, kuriai taikomas nulinio mokumo reikalavimas ir tos pačios sąlygos, kurios nustatytos mokumo atsargos elementams Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnyje arba Direktyvos 2005/68/EB 36 straipsnyje.“

B. II priedas iš dalies keičiamas taip:

1. Antraštė pakeičiama taip:

„DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ, KURIOS YRA DRAUDIMO KONTROLIUOJANČIOSIOS BENDROVĖS, MIŠRIOS VEIKLOS FINANSŲ KONTROLIUOJANČIOSIOS BENDROVĖS, BENDRIJAI NEPRIKLAUSANČIOS ŠALIES DRAUDIMO ĮMONĖS AR BENDRIJAI NEPRIKLAUSANČIOS ŠALIES PERDRAUDIMO ĮMONĖS DUKTERINĖS ĮMONĖS, PAPILDOMA PRIEŽIŪRA“.

2. 1 punkto pirma dalis pakeičiama taip:

„1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad dviem ar daugiau 2 straipsnio 2 dalyje minėtų draudimo ar perdraudimo įmonių, kurios yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės arba Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės dukterinės įmonės, įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, šiame priede aprašytas metodas būtų taikomas nuosekliai.“

3. 2 punkto antra ir trečia įtraukos, taip pat pastraipa po trečios įtraukos pakeičiamos taip:

„— jei draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir viena ar daugiau kitų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą veikti toje pačioje valstybėje narėje, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, ir į tą draudimo įmonę ar perdraudimo įmonę atsižvelgiama atliekant šiame priede numatytus vienos iš tokių kitų įmonių apskaičiavimus,

— jei draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir vienos ar daugiau kitų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą kitose valstybėse narėse, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė ir jei pagal 4 straipsnio 2 dalį yra sudarytas susitarimas, leidžiantis kitos valstybės narės priežiūros institucijai vykdyti papildomą priežiūrą.

Jei kitos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės dalyvauja draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės kapitale pagal pakopinį principą, valstybės narės gali taikyti šiame priede pateiktus apskaičiavimus tik draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, pagrindinės patronuojančios įmonės lygiu.“

4. 3 punktas pakeičiamas taip:

„3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad apskaičiavimai, analogiški I priede aprašytiems apskaičiavimams, būtų atliekami draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės lygiu.

Apskaičiavimo analogiškumas – tai I priede aprašytų bendrųjų principų ir metodų taikymas draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės lygiu.

Tik atliekant tokius apskaičiavimus, patronuojanti įmonė traktuojama kaip draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė, kuriai taikomi šie reikalavimai:

— nulinis mokumo reikalavimas, kai tai draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė,

— mokumo reikalavimas, kuris pagal I priedo 2.3 skirsnio principus nustatomas Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonei arba Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonei,

— tie patys reikalavimai, kaip ir Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 79/267/EEB 18 straipsnyje mokumo atsargai taikytiniems elementams nustatyti reikalavimai.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu

II PRIEDAS

Direktyvos 2002/87/EB I priedo II dalyje „Techniniai skaičiavimo metodai“ 3 ir 4 metodai pakeičiami taip:

„3 metodas: „Metodų derinys“

Kompetentingos institucijos gali leisti naudoti 1 ir 2 metodų derinį.“

 

Bus  perkelta Lietuvos banko nutarimu

III PRIEDAS

Direktyvos 2006/48/EB X priedo 3 dalies 3 skirsnio 30 punktas pakeičiamas taip:

„30. Kai pažangųjį vertinimo metodą ketina taikyti ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės, prašyme turi būti pateikiamas metodikos, naudojamos skirtingoms grupės įmonėms paskirstant veiklos rizikos kapitalą, aprašymas.“

 

Bus perkelta Lietuvos banko nutarimu