LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 201
STENOGRAMA
2018 m. rugsėjo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, labas rytas. 10 valandų, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesiją.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Pradedame 2018 m. rugsėjo 10 d. rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 118 Seimo narių.
10.03 val.
Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės sveikinimas Seimo V (rudens) sesijos pradžios proga, perskaitytas Seimo Pirmininko V. Pranckiečio
Gerbiami kolegos, leiskite perskaityti Prezidentės sveikinimą ir tarti žodį iš pagrindinės tribūnos.
2018 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės sveikinimas Seimo rudens sesijos pradžios proga. „Gerbiami Seimo nariai, politiniame kalendoriuje prasideda naujas ciklas, kuriam neišvengiamą įtaką darys būsimi rinkimai. Kaip visada tai politinės atsakomybės išbandymo egzaminas prieš visą Lietuvą. Jį išlaikys tie, kurie gebės konkuruoti realiais darbais, svarbiomis idėjomis ir nešvaistys brangaus laiko rietenoms. Sveikinu visus, pasiruošusius dirbti būtent taip – maksimaliai, atsakingai. Vienas didžiausių laukiančių iššūkių – sklandžiai pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės. Neieškokime dirbtinių palengvinimų ar išimčių, kad jos vėliau nevirstų referendumo teisėtumo problema, o telkimės šviečiamajai kampanijai ir diskusijoms, kviesdami visų pirma pačius žmones dalyvauti priimant sprendimą, reikšmingą visai tautai.
Seimo valios laukia ir sveikatos reformai būtini įstatymai. Kviečiu eiti konstituciniu keliu, pataisant priimtus įstatymus taip, kad jie daugiau nekeltų teisėtumo klausimų ir nežlugdytų pačios reformos.
Vienas aktualiausių rūpesčių žmonėms – augančios kainos. Visi sprendimai, kaip gerinti konkurencinę aplinką, galinčią realiai mažinti kainas, Vyriausybės ir Seimo rankose.
Tik atsakinga politika kuria pasitikėjimą valstybe. Būtent atsakinga politika prisiimti ir įvykdyti įsipareigojimai atvėrė mūsų šaliai svarbiausių tarptautinių organizacijų duris, o praėjusios Seimo sesijos metu Lietuva pagaliau tapo ir visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.
Metų pradžioje, įžengę į naują Lietuvos atkurto valstybingumo šimtmetį, sulaukėme daug garbingų svečių, o dabar ruošiamės pasitikti popiežių Pranciškų, Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos atstovą, Vengrijos prezidentą, Vokietijos kanclerę. Dauguma svečių negailėjo gražių ir, svarbiausia, nuoširdžių žodžių mūsų valstybei ir žmonėms, tiek daug pasiekusiems per tokį istoriškai trumpą laisvės laiką. Todėl išlikime verti tų šviesių idealų, kuriais tikėjo ir dėl kurių kovojo signatarai, laisvės kovotojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.
Linkiu, kad parlamentas būtų tikra Tautos atstovybė, bekompromisės ištikimybės, demokratijos idėjoms pavyzdys. Kuo atviriau ir drąsiau žvelkime į ateitį, matykime savo šalį globalaus pasaulio kontekste. Užsitęsęs žvalgymasis į vakarykštę dieną nekuria ateities, tik didina suirutę ir kelia politinę įtampą. Destruktyvus tarpusavio santykių aiškinimasis bei nesutarimai stabdo šalies vystymąsi ir nukreipia dėmesį nuo konkrečių problemų. Esu pasirengusi bendradarbiauti su kiekvienu dirbančiu Lietuvos ir jos žmonių labui. Jums visiems linkiu darbingos, turiningos ir konstruktyvios rudens sesijos.“
Tai buvo Prezidentės sveikinimas. (Plojimai)
10.07 val.
Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kalba Seimo V (rudens) sesijos pradžios proga
O dabar leiskite man kreiptis į jus, gerbiami kolegos Seimo nariai, mieli Lietuvos žmonės, svečiai. Politinį sezoną pradedame. Sveikinu visus grįžus prie darbų. Apie šią rudens sesiją ir prognozuojamas nuotaikas buvo kalbėta nemažai. Vis dėlto turime aiškiai suprasti, kad Seimas į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio antrąją sesiją susirinko priimti įstatymų ir dirbti, o dirbti teks tokiomis sąlygomis, kokias susikursime. Svarstyti pateikti 596 teisės aktai, su lydimaisiais – per 800. Laukia sudėtingas ir intensyvus laikotarpis.
Žinoma, viena svarbiausių užduočių, įgyvendinant Vyriausybės programą, bus patvirtinti 2019 metų valstybės bei savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Juose ir toliau numatomi socialinės atskirties mažinimo akcentai – didinti vaiko pinigus ir paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti.
Taip pat turėsime paskelbti Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų datas, padaryti namų darbus dėl pilietybės nepraradimo referendumo, apsispręsti dėl Prezidentės vetuotų įstatymų, apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo referendumo, t. y. suteikti galimybę Lietuvos piliečiams spręsti šį diskusijas keliantį klausimą.
Programoje yra ir itin jautrių klausimų. Pavyzdžiui, vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose klausimas, Stambulo konvencija, todėl kviečiu konstruktyvios diskusijos. Tęsime aukštųjų mokyklų valdymo bei studijų finansavimo modelio tobulinimą, kad studentai įgytų kokybišką išsilavinimą, o valstybės pinigai būtų naudojami valstybės, t. y. visų mūsų žmonių poreikiams tenkinti. Daug dėmesio bus skiriama sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, vaistų kainoms mažinti. Darbotvarkėje išliks korupcijos mažinimo ir prevencijos bei politikos skaidrumo užtikrinimo klausimai. Svarbu įstatymu aiškiai apibrėžti lobizmo sąlygas, kad piliečiai pasitikėtų XII Seimu ir ateities seimais.
Lapkričio 14 dieną būsime nuėję pusę kelio. Mediumo akivaizdoje galime įsivertinti, ką nuveikėme ir ką dar galime nuveikti, kokie buvome, esame ir kokie galime būti. Būkime orūs, išlikime žmogiški prieš save ir prieš Tautą.
Valstybės parlamentas – ne vieta pykčiui lieti. Kiekvienas paklauskime savęs, vardan ko dirbame? Linkiu pasikartoti – vardan Lietuvos ir jos žmonių. Galvokime apie savo misiją, priesaiką ir Lietuvos ateitį, kuri artimiausiu metu turėtų būti siejama su popiežiaus Pranciškaus vizitu. Tai – amžiaus įvykis. Jo kontekste susitelkime romiam ir kryptingam darbui. (Plojimai) Ačiū.
Baigdamas norėčiau pagarsinti žmones, kurie ne sesijų metu turėjo savo gražius gimtadienius. Pirmiausia parašyta – V. Čmilytė-Nielsen. Maloniai kviečiame. (Plojimai) V. Ačienė. Taip pat turėjo gražų skaičių. (Plojimai) A. Gumuliauskas. Įstojo į rimtų vyrų klubą. (Plojimai) Ir J. Bernatonis. (Plojimai)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF*). Mieli kolegos, ir Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Pasveikinime jį taip pat. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju visiems. Aš taip pat rimtų vyrų klube.
Gerbiami kolegos, šią vasarą buvo ir liūdnų akimirkų. Liepos 14 dieną mirė V. Jasukaitytė, 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, signatarė, Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja. Poetė, rašytoja išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų, apysakų ir esė knygų. Už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Taip pat vakar mus pasiekė liūdna žinia, kad mirė 1992–1996 metų kadencijos Seimo narys, valstybininkas, rezistentas, inžinierius J. A. Antanaitis. Į Seimą J. A. Antanaitis balotiravosi kaip nuosaikus krikščionis demokratas bendrame sąraše su atsikuriančiais socialdemokratais. Juos jungė bendra programa į pilnutinę demokratiją, kuri buvo iškiliausių Lietuvos mąstytojų vizija, paskelbta Lietuvių fronto bičiulių vardu 1955 metais. Priklausė Socialdemokratų frakcijai.
J. A. Antanaitis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos medaliu už nuopelnus.
Kviečiu pagerbti jų atminimą.
Tylos minutė
Ačiū.
10.14 val.
Informaciniai pranešimai
Skelbiu ir kviečiu patvirtinti balsų skaičiavimo grupę: A. Butkevičius, J. Liesys, I. Rozova, K. Starkevičius, G. Steponavičius, Z. Streikus, D. Šakalienė ir R. Žemaitaitis.
Galime pritarti bendru sutarimu tokios sudėties grupei? Ačiū.
10.15 val.
2018 m. rugsėjo 10 d. (pirmadienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Darbotvarkė visiems yra paskelbta. Du esminiai klausimai: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projekto pateikimas ir šios savaitės posėdžių darbotvarkės tvirtinimas; Seimo narių pareiškimai. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėkoju.
10.16 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, privalu paskelbti Prezidentės grąžintus įstatymų projektus: Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230GR, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2220GR ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-2221GR, Nr. XIIIP-2222GR, Nr. XIIIP-2223GR, Nr. XIIIP-2224GR, Nr. XIIIP-2225GR, Nr. XIIIP-2226GR.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-2482 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, džiugu jus matyti ir linkėti išminties, susitelkimo ir, žinoma, prasmingų darbų mūsų Lietuvos žmonėms. Darbotvarkę patvirtinome, tad leiskite paskelbti darbotvarkės 1-3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-2482. Yra du pranešėjai: Seimo Pirmininkas V. Pranckietis ir Ministras Pirmininkas S. Skvernelis. Pakviesime vieną ir kitą pranešėjus, po to bus užduodami abiem pranešėjams klausimai.
Maloniai kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programą. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, šią Seimo sesiją tęsime praėjusią sesiją pradėtus darbus. Ministras Pirmininkas detaliai pristatys Vyriausybės siūlymus dėl V sesijos, o aš norėčiau akcentuoti aktualiausius projektus, dėl kurių Seimas turės spręsti šios sesijos metu. Kaip ir praėjusią sesiją, bus rengiamos diskusijos strateginėmis temomis. Šiuo metu jau yra numatytos dvi temos: tai yra Europos Sąjungos ateitis ir Lietuvos pozicija; kita numatyta tema yra socialinės atskirties mažinimas. Pirmoji diskusija planuojama, kad bus surengta spalio 16 dieną. Laukiame pasiūlymų dėl diskusijų tematikos.
Taip pat, kaip ir praėjusią sesiją, daug dėmesio skirsime parlamentinei kontrolei. Kiekvieną savaitę Seimui bus pristatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių informaciniai pranešimai apie priimtų teisės aktų įgyvendinimą. Jau rytoj numatomas švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės pranešimas apie etatinį mokytojų apmokėjimą.
Vienas iš svarbiausių sesijos darbų – Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Rudens sesijos metu teisės, valstybės valdymo, viešojo administravimo srityse itin reikšmingi įstatymų projektai, susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisomis. Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo ir Konstitucijos 107 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų pagrindinis tikslas ir uždavinys yra suteikti asmenims konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. individualaus skundo institutą.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti pareigą valstybės informacinių sistemų registrų valdytojams naudoti saugų valstybinių duomenų perdavimo tinklą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo tikslas – tobulinti valstybės nekilnojamojo turto naudojimo teisinį reguliavimą.
Politinių partijų įstatymo pakeitimais siūloma iš esmės pakeisti politinių partijų finansavimo sistemą. Socialinės atskirties mažinimo, socialinio pažeidžiamumo problemų sprendimo srityje aktualūs Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai. Jais siūloma didinti mokamos išmokos vaikams dydį.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama suvienodinti socialinio draudimo garantijas asmenims, slaugantiems namuose neįgalų asmenį.
Socialinių įmonių įstatymo pataisomis siūloma tobulinti ir tikslinti socialinių įmonių teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nauja redakcija siūloma tobulinti paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti reguliavimą, sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, negalintiems savarankiškai apsirūpinti būstu.
Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metais strategijos patvirtinimo“ projektu, atsižvelgiant į glaudžiai susijusius gyventojų migracijos ir Lietuvos gyventojų skaičiaus, amžiaus, struktūros pokyčius, siūloma numatyti galimus sprendimus šeimų, vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo ir darbo sąlygų Lietuvoje gerinimo srityje.
Su valstybės saugumu susijusios teisėkūros srityje svarbus Karo padėties įstatymas, taip pat Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija numatoma įgyvendinti 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, nuostatas, atitinkamai sugriežtinti tam tikrų rūšių ginklų kontrolę.
Svarbūs Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės rengiami įstatymų projektai, skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje pateiktiems pasiūlymams įgyvendinti.
Sveikatos sistemos tobulinimo srityje svarbios Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įgyvendinti sveikatos apsaugos reformą.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu siekiama sudaryti sąlygas vykdyti psichikos ir elgesio sutrikimo prevenciją, užtikrinti visų asmenų vienodas teises į kokybiškas ir prieinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti teisines prielaidas įdiegti žalos, padarytos pacientų sveikatai, atlyginimo modelį Lietuvoje.
Ekonomikos ir verslo skatinimo srityje šią sesiją aktualus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas. Juo siekiama sudaryti sąlygas taikyti veiksmingą juridinių asmenų nemokumo, t. y. restruktūrizavimo ir bankroto, procesą, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimai aktualūs verslo aplinkos gerinimui, siekiama apibrėžti startuolio sąvoką, nustatyti startuolių vertinimo tvarką, taip pat numatyti startuoliams galimas mokestines lengvatas bei kitas skatinimo priemones.
Energetikos įstatymo pakeitimais siekiama pašalinti esantį teisinį neapibrėžtumą dėl reguliuojamosios veiklos. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti galimybę laisvųjų ekonominių zonų įmonėms nuomojamą žemę išsipirkti investicinio projekto vykdymui, pagreitinti teritorijų planavimo procedūras. Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu numatoma mažinti projektams tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę, sudaryti palankias sąlygas pradėti plėtoti veiklą.
Kultūros srityje svarbūs Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai. Jų tikslas yra nustatyti naujas teisių gynimo priemones interneto aplinkoje. Aplinkos apsaugos srityje aktuali žemės gelmių įstatymo nauja redakcija, kuria siekiama sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą. Vandens įstatymo pakeitimų tikslas – tobulinti vandens ir vandens telkinių vartojimo ir apsaugos teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti gerą paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti aiškų teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio.
Seimo rudens sesijoje taip pat svarbu priimti įstatymų projektus, susijusius su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu. Tai yra keletas mūsų šią sesiją užsibrėžtų darbų, tad dar sykį kviečiu ambicingai mobilizuotis sutelktam darbui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kviečiu antrąjį pranešėją – Ministrą Pirmininką S. Skvernelį. Prašome, jūsų pateikimas. Taip pat atkreipiu dėmesį ir dėkoju, kad kartu su mumis yra atvykę ir ministrai, jiems taip pat svarbi šios sesijos darbų programa. Prašau, premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, rudens sesija prasideda. Dabar jau aišku, kad ji nebus paprasta ir lengva. Mūsų laukia biudžeto priėmimas. Vyriausybė teikia teisės aktus didesniam partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumui užtikrinti, bus siūloma keisti Lobizmo veiklos įstatymą. Atkeliauja nemažai sprendimų, kurių Lietuvos žmonės laukia jau seniai. Tai yra Atliekų tvarkymo įstatymo ir Notariato įstatymo pataisos, kurios turėtų sumažinti šių paslaugų kainą ir nustatyti aiškesnę tvarką. Konkrečius norminius teisės aktus dar minėsiu, tačiau norėčiau pradėti nuo bendresnio dalyko.
Šiandien tapo populiaru kalbėti apie būtinybę dirbti kartu, sėsti prie bendro stalo ir baigti tarpusavio konfrontaciją. Aš apie tai kalbėjau nuo pirmos dienos po pastarųjų Seimo rinkimų. Rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nuo pirmos dienos siūlė platų politinių jėgų susitarimą ir bendrą darbą Tėvynės labui. Deja, ne visuomet buvome išgirsti ir dažnai vietoj pagalbos, kai buvo priimami visiems Lietuvos žmonėms svarbūs sprendimai, sulaukdavome atviro ar paslėpto tokių sprendimų sabotavimo. Ilgainiui ėmė atrodyti, kad politinio dialogo tikslas nėra rasti trumpiausius kelius tikslo link, o juo siekiama tik pašiepti oponentą, iš jo pasityčioti, sukelti kuo didesnį visuomenės nepasitenkinimą. Sutinku su tais, kurie staiga ėmė tai matyti ir net įvardijo kaip problemą. Seniai laikas.
Raginu visus susitelkti Seimo rudens sesijos darbams. Žinau, kad tai nebus lengva dar ir dėl to, kad artėja treji rinkimai. Noras pamiršti valstybės klausimus ir stačia galva pasinerti į asmenines politines kovas kažkam gali būti labai didelis. Laukia sudėtingas etapas, tačiau padarysiu viską, kad Lietuvos žmonių laukiami sprendimai būtų priimami kuo greičiau, kad laikas būtų išnaudojamas efektyviai, nes pusmetį tuščiai ginčytis, kuris politikas ar politinė jėga labiau patiks rinkėjams, tiesiog yra per didelė prabanga šaliai.
Šiandien pagrindinės Lietuvos parlamentinės politinės partijos žengė tą pirmą žingsnį platesnio sutarimo link ir pasirašė susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos iki 2030 metų. Noriu padėkoti visų politinių partijų lyderiams už konstruktyvų ir vaisingą bendradarbiavimą. Visos jūsų teiktos pastabos, pasiūlymai buvo atliepti ir šiandien pasirašytas ilgalaikis dokumentas mus visus įpareigoja susitelkti labai svarbiame mūsų šaliai ir jos piliečiams darbo bare. Tai tik parodo, kad galime palikti savo ambicijas nuošalyje ir susitarti dėl svarbiausių Lietuvai klausimų.
Grįžtant prie Seimo rudens sesijos, akivaizdu, kad čia, kaip ir kiekvieną rudens sesiją, pagrindinis klausimas yra šalies biudžetas. Nuo jo labai priklauso, kaip mes visi gyvensime kitais metais. 2018 metais mums pavyko pirmą kartą istorijoje gyventi pagal savo pajamas, priėmus nedeficitinį biudžetą. Tuo pat metu mes pirmą kartą vykdome savo įsipareigojimą NATO, skirdami 2 % bendrojo vidaus produkto gynybai.
Šalies ekonomika auga. Algos ir pensijos didėjo daugiau negu 12 %. Priėmėme itin svarbius sprendimus, kad pajamų augimą pajustų mažiausiai uždirbantieji ir turtinė atskirtis mažėtų. Tai ir vaiko pinigai, kuriuos gauna gerokai daugiau šeimų, tai ir pensijos, kurių augimo tempas buvo didžiausias nuo krizės laikų, tai ir neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas, parama šeimoms, metų metais neliestų įvairių išmokų peržiūra ir kiti sprendimai. Ekonomika auga ir augimo vaisius turi aiškiai jausti Lietuvos žmonės.
Laikas žengti toliau, ir mes tai darome. Seimo pavasario sesijoje priėmus mokesčių reformą, numatoma, kad Lietuvoje darbo jėgos mokesčiai bus mažiausi Baltijos šalyse. Taip pat visiems dirbantiesiems mokesčių našta mažės, o jų pajamos didės. Daug metų kalbėta, kad darbo jėgos apmokėjimą būtina mažinti, tačiau, priėmus šį sprendimą, vėl ir vėl mes girdime darnų chorą apie tai, kaip bus blogai valstybei, nes gali mažėti biudžeto pajamos.
Noriu pabrėžti, kad nedidindami mūsų dirbančiųjų pajamų būsime pasmerkti toliau murkdytis skurdo, atskirties ir socialinių problemų liūne. Leiskime mūsų žmonėms užsidirbti, o ne beatodairiškai didinkime valstybės išlaidas. Jos turi būti labai aiškiai pasvertos ir skirtos tam, kam labiausiai reikia. Noriu priminti mūsų fiskalinės drausmės tiek nacionalinį įsipareigojimą, tiek ir tarptautinį. Ir turbūt ne šioje garbingoje salėje man aiškinti, kokias mes turime galimybes ir kiek galime didinti viešąsias išlaidas.
Vyriausybė siūlys didinti vaiko pinigus, plės paramos šeimoms priemones, kurios sulaukė didelio visuomenės įsitraukimo. Į Seimą šią sesiją atkeliauja Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija. Joje taip pat siūlomi labai konkretūs minėtų problemų sprendimai. Tikiuosi, kad visos Seimo frakcijos tokiems pasiūlymams pritars ar bent jau pasiūlys geresnes alternatyvas, o ne bandys bet kokią iniciatyvą paversti politinių rietenų objektu.
Parlamentą taip pat pasieks Vyriausybės darbo grupės siūlymai, kaip spręsti skaidrumo stokos problemas, kurios išryškėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikus išvadas. Siūlome keisti partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką, tobulinti Lobizmo įstatymą, didinti žiniasklaidos skaidrumą.
Puikiai suprantu, kad šie siūlymai patiks toli gražu ne visiems, nes jie asmeniškai palies daugumą politikų. Kartu suprantu, kad problemos tokios akivaizdžios ir mums patiems, ir visuomenei, kad tolesnis delsimas jas spręsti būtų nedovanotinas. Privalome turėti kuo skaidresnę sistemą, kurioje neliktų vietos šešėliniams pinigams rinkiminių kampanijų metu, slaptiems verslo ir politikų susitarimams, kuriuos lydi neaiškūs įsipareigojimai. Dėžučių laikai baigėsi.
Šioje Seimo sesijoje Vyriausybė pateiks ir Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Bausmių vykdymo sistema yra dar viena sritis, kuri nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stokojo ir visuomenės, ir politikų dėmesio. Žinau, kaip sudėtinga ją tvarkyti, kokia tai jautri tema ir kiek pastangų reikia problemoms išspręsti. Vis dėlto aiškiai matau, kad problemos nėra dangstomos, pokyčiai vyksta, skaidrumo daugėja.
Dėkoju ir žiniasklaidos atstovams, padėjusiems atverti sopulius, kurie buvo ignoruoti pernelyg ilgai. Taip pat noriu ir galiu padėkoti visoms politinėms partijoms, kurios nesinaudojo proga stoti ant statinės ir, pasinaudodamos žmonių skausmais, menkinti valdančiųjų pastangas. Girdžiu didžiausios opozicinės partijos lyderio siūlymus sutelkti jėgas šioms problemoms spręsti ir jam visiškai pritariu.
Dar viena jautri tema yra švietimas. Seimo rudens sesijoje bus pateikti siūlymai keisti Mokslo ir studijų įstatymą, taip pat universiteto tinklo optimizavimo planas. Šių siūlymų tikslas yra keisti studijų finansavimo formą, studijų finansavimą susiejant su sutartimis, kurios bus sudaromos tarp valstybės ir aukštųjų mokyklų. Taip pat norime didesnio visos akademinės bendruomenės įsitraukimo valdant aukštąsias mokyklas. Tai tik dalis priemonių, kurių tikslas yra aukštesnės kokybės švietimo sistema.
Prieš kelias savaites startavo mokytojų etatinio apmokėjimo sistema. Taip, bet kokie pokyčiai suteikia laikinų nesklandumų, bet galiu pasakyti aiškiai: jau šiemet skirtas didesnis finansavimas mokytojų atlyginimams, o jų darbo užmokesčio fondas išskirtas atskira eilute ir negalės būti naudojamas niekam kitam. Mokytojų atlyginimams skirti finansai ir turi atitekti mokytojams, o ne administravimo ar kitoms funkcijoms dengti. Kitais metais finansavimas bus dar didesnis – didesnis finansavimas skirtas mokslo darbuotojams, padidintos doktorantų stipendijos.
Labai lengva būnant opozicijoje sakyti, kad finansavimas didėja per lėtai, kad mokytojų algos turi augti 50 % ar daugiau. Pažiūrėkime į faktus, kaip tokius rožinius pažadus toms pačioms juos dalinančioms partijoms sekėsi įgyvendinti būnant valdžioje. Reikia pripažinti, kad tai sritis, kur jau dabar skiriama didžiulė biudžeto dalis. Be sisteminių pertvarkų tikėtis didžiulio proveržio sunku, tačiau nematyti ir nepripažinti, kad teigiami pokyčiai vyksta, taip pat labai sudėtinga.
Rudens sesijos metu Seimui bus pateikti ir Trąšų įstatymo, ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projektai. Ši sritis taip pat kėlė daug kalbų ir kaltinimų, Vyriausybė ištesėjo savo pažadą ir teikia teisės aktus, kurie turėtų aiškiau reglamentuoti šias sritis, taip pat suteikti papildomų įgaliojimų valstybėms institucijoms, kurios atlieka kontrolę.
Nors Respublikos Prezidentė ir vetavo mūsų pateiktą Sveikatos apsaugos reformų paketą, remdamasi pirmiausia privataus sektoriaus diskriminavimu, geresnės sveikatos vadybos ir sveikatos įstaigų valdymo reforma turi vykti ir toliau. Mes negalime leisti, kad nukentėtų pacientų, t. y. mūsų valstybės piliečių, interesai.
Apie visus šiuos ir kitus teisės aktus mes dar kalbėsime ne kartą, tikiu, kad kalbos apie bendrą sutarimą ir susipriešinimo pabaigą nesibaigs atsiradus pirmai aštresnei temai Seime ir Vyriausybėje. Tikiu, kad rinkėjų mums skirtas laikas bus išnaudotas darbui ir sprendimams, kurie palengvins visų Lietuvos žmonių gyvenimus. Taip pat esu įsitikinęs, kad artėjantys rinkimai neužgoš esminių klausimų, o kiekvienas Vyriausybės siūlymas nebus vertinamas tik jų šviesoje. Visi kartu esame atsakingi už Lietuvos žmonių šiandieną ir rytojų, kalbėkime ir spręskime įvairias problemas.
Dėkoju už dėmesį, linkiu susitelkti ir kartu priimti sprendimus, kurių naudą jaustų visa Lietuva.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis premjere, prašom užimti vietą šalia ministrų.
Gerbiami kolegos, yra užsirašiusių norinčių paklausti, ir jų turime daug – šešiolika. Džiugu, vadinasi, didžiulė iniciatyva. Visus, norinčius paklausti… Pagal užsirašymo eilę – taip galime sutarti, tik prašom pasakyti, kuriam iš pranešėjų norite užduoti klausimą. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Kubilius. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Norėčiau paklausti Seimo Pirmininko. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, jog Biudžeto ir finansų komitetas jau tiria 2008 metų krizės priežastis ir padarinius. Girdėjome valdančiųjų iniciatyvą tirti 2004 metų pensijos II pakopos ištakos aplinkybes. Dabar girdime ir apie 2011 metų „Snoro“ ir Ūkio bankų bankroto aplinkybes, nors žinome, kad jau dvi komisijos tyrė, taip pat baudžiamoji byla prokuratūroje vis dar yra. Ar nemanote, kad vis dėlto verta įsiklausyti į Prezidentės raginimą nesižvalgyti į praeitį, nešvaistyti laiko politinėms rietenoms ir imtis aktyviai kurti ateitį, užuot skyrus visą šį laiką, na, aktyvų laiką, visokioms Seimo komisijos, kurios, akivaizdu, jokios naudos neduoda?
V. PRANCKIETIS. Dėkoju. Šiandien mes svarstome pateiktą rudens darbų programą. Joje nėra pateikta tų klausimų, kuriuos jūs dabar minėjote. Jeigu jie bus teikiami, tada svarstys Seimas ir šiuos kausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilius, ruošiasi J. Razma.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti premjero. Premjere, aš iš jūsų kalbos ir programos nematau, kad jūs skirtumėte dėmesio tam, apie ką labai garsiai kalbėjote, t. y. apie karą su kainomis ir kaip jūs prisiimate asmeninę atsakomybę jas sureguliuoti. Kodėl programoje kol kas nesimato kokių nors įstatyminių iniciatyvų?
Ir antras dalykas. Kai jūs kalbate apie tai, kad dėl kainų visą blogį sukelia didieji prekybos centrai, sakykite, ar jūs nemanote, kad tiek pat dėmesio reikėtų skirti ir kitai pusei? Pavyzdžiui, grūdų, iš kurių gaminama duona, kainos labai stipriai priklauso nuo stambiųjų monopolinių supirkėjų, kurie, skriausdami žemdirbius, užsidirba milijoninius pelnus, lygiai taip pat kaip ir tie patys žemdirbiai yra skriaudžiami didžiųjų monopolinių trąšų tiekėjų. Ar jūs nemanote, kad jeigu aktyviai sureguliuotumėte šitą pusę, tai kainos iš tikrųjų labai ženkliai sumažėtų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tiesiog kai bus įstatymų projektai, Vyriausybė turi tokią teisę ir galimybę nepriklausomai nuo darbų programos, jie bus pateikti. Kol kas tai yra pirminiai siūlymai. Noriu pabrėžti, kad mes nekalbame apie kainų reguliavimą, mes kalbame apie vartotojų teisių gynimą visapusiškai. Tai ir paminėti didieji prekybos centrai, lygiai taip pat ir kitos oligopolijos, kur jau susiklostė, tarp jų ir jūsų minėtose srityse, todėl į tai žiūrima kompleksiškai, nesuprimityvinama vien į prekybos centrus. Todėl tikrai mes dabar pradedame etapą, kai pradėsime konsultacijas su socialiniais partneriais ir tuo metu teiksime konkrečius įstatymų projektus nuo Vyriausybės Seimui. Tai apims gerokai platesnę sritį, negu jūs paminėjote, bet iš jų ir tas sritis, kurias irgi išskyrėte.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma. Ruošiasi J. Olekas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, aš paklausiu Prezidentės nurodyta geranoriško konstruktyvumo dvasia. Turbūt sutiksite, kad kai kalbamės su žmonėmis, kurie gyvena iš biudžetinių pinigų, pensininkais, jiems svarbiausia yra maži atlyginimai, mažos pensijos. Aišku, lygina su Estija, kurioje esant tam pačiam BVP vienam gyventojui yra bent ketvirčiu didesnės tos išmokos. Sakykite, ar Vyriausybė nebūtų pajėgi ir nemanytų, kad tikslinga parengti, aišku, įvertinant finansines galimybes, svarbiausių biudžetinio sektoriaus darbuotojų ilgalaikes atlyginimų didinimo programas, kultūros darbuotojams, švietimo darbuotojams, be abejo, pensininkams pensijų didinimo programas, galbūt kaip dėl gynybos dalykų pakviesti visas partijas susitarti, žmonėms duoti vaizdą…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …toli į priekį, kad būtų daugiau to tikėjimo valstybe ir optimizmo.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ta pačia dvasia ir atsakysiu. Tai tikrai yra daroma. Jeigu kalbėtume apie jūsų įvardintas atskiras profesijas, yra kolektyviniai susitarimai, Vyriausybė aktyviai dalyvauja tame procese pasirašant įvairiausius kolektyvinius susitarimus su socialiniais partneriais pagal atskiras profesijas. Dėl to iš esmės ką mes beimtume, jūsų įvardintas sritis, yra matoma perspektyva ir pasakyta bent jau trejiems metams į priekį, kaip keisis finansavimas, nes yra tvirtinamas arba teikiamas trimetis biudžetas ir ta perspektyva tikrai yra matoma labai aiškiai pagal sektorius. Aišku, gaila, bet tai irgi žmogiškai suprantama, kad tie bendri padidėjimai, susiję su darbo užmokesčiu, įgyvendinus mokesčių reformą… nelaikoma, kad čia yra papildomos lėšos atskiram sektoriui. Visiems didėja, bet prie to didėjimo visiems dar pagal atskirus sektorius taip pat yra numatyta… tas augimas, ką rodo ir statistika, yra akivaizdus. Dėl atskirų tokių panašių sutarimų, taip, aš manyčiau, kad mes galėtume išskirti bent porą sričių, kur galėtume pasirašyti galbūt analogišką ar panašų dokumentą. Bet vėlgi tai nebūtų vien siejamas… kaip ir su krašto apsaugos sistema, jeigu pažiūrėjote, vien finansinis įsipareigojimas. Tai apima platesnį spektrą ir atitinkamas reformas. Jūs paminėjote tą pačią Estiją, visiškai galima sutikti, bet tai, ką mes darome dabar, jie yra padarę gerokai seniau, jeigu kalbėtume apie viešųjų finansų efektyvų panaudojimą. Bet pritarčiau. Jeigu tokia iniciatyva vėl būtų čia ir rastų atliepimą Seime, Vyriausybė tikrai vėl imtųsi moderatoriaus vaidmens dėl politinių partijų sutarimo, sakykime, ar sveikatos priežiūros, ar švietimo, ar tos pačios kultūros srityje, tikrai tai padarytume.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi E. Pupinis.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš irgi to darnaus sutarimo dvasia noriu, premjere, tiesiog paprašyti kaip galbūt vieno iš tokių labai aiškių svertų, dėl ko galima susitarti. Aš dabar kalbėčiau dėl sveikatos sektoriaus, kuris turbūt tikrai didelei daliai žmonių yra labai svarbus, ir mes čia vienokius ar kitokius sprendimus priimame, Prezidentė vetuoja, vėl tas ginčas kyla. Bet ar galėtume kalbėti apie tai, kad tam tikroje perspektyvoje valstybė draustų tokia pat suma jos draudžiamuosius, kaip ir žmonės draudžia? Dirbantieji, mokėdami 9 %… dabar mes žinome, kad valstybė moka perpus mažiau, ir tas, be abejo, labai apsunkina rankas ministrui ir kitiems vykdyti kažkokias reformas ir paslaugų kokybę. Jeigu mes sutartume Vyriausybei palaikant, kad, be viso efektyvaus panaudojimo, kurį siūlytų ministras, vis dėlto per tam tikrą metų skaičių – iki tų pačių 2030-ųjų pasiekiame, kad valstybė draudžia taip, kaip kiekvienas dirbantysis draudžia, t. y. 9 %, tada mes turėtume pagrindą tartis. Ačiū už jūsų atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, tikrai sutinku. Ir, matyt, vėl sutiksite, kad taip buvo užprogramuota, kada mes įvedėme privalomąjį sveikatos draudimą tiems sektoriams, kuriuos jūs dabar paminėjote. Aš, taip pat būdamas biudžetinių asignavimų valdytoju, tą laiką prisimenu, gaudavome reikalingą valstybės institucijos biudžete sumą pusei… draudimo įmokoms sumokėti pusę lėšų, kitą pusę paimkite iš kur norite. Todėl iš tiesų tai yra problema, tačiau tą problemą sprendžiant mūsų kolegų pastangomis yra pasirašytas grafikas, pagal kurį mes artėjame prie tų skaičių, kuriuos jūs ir įvardinote, kad tas draudimas būtų toks pat kaip ir kitų sektorių. Tai tas pasirašytas susitarimas.
Ar tempas yra ne per mažas, čia mes galime diskutuoti. Aš manau, kad jis yra realus, atsižvelgiant į mūsų galimybes. Bet yra tikrai didelis žingsnis į priekį, kad mes bent jau sistemai pasiunčiame aiškų žingsnį, kad prie to artėjame. O dėl tempo galime žiūrėti ir diskutuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Masiulis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Seimo Pirmininkas mandagiai išsisuko nuo atsakymo, ar bus susitelkta tik į programinius jūsų įstatymų svarstymus, ar vėl bus palaikomos ir komisijos? Aš norėčiau paklausti ir pakartoti tą patį M. Majausko klausimą gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Jūs savo pasisakyme minėjote, kad jūs kvietėte kažkada, kad būtų darnus darbas, kad būtų nesiblaškoma, būtų svarstomi įstatymai. Tačiau ar jūs patys šiuo metu kviesite taip pat nagrinėti daugiau įstatymų, o ne susitelkti į komisijas? Mūsų darbotvarkėje komisijų nėra, tačiau žinome, kad jų sudarymas laukia. Tai norėtųsi tiesioginio atsakymo. Vis dėlto ar jūs, kaip Seimo narys ir Ministras Pirmininkas, kviesite ir savo frakciją, kad būtų susitelkta į įstatymų svarstymą, o ne į tokius pašalinius darbus kaip komisijos, nagrinėjimas kitų dalykų, kurie nesusiję su įstatymais?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kviečiu ir savo vardu kviečiu visus iš tikrųjų susitelkti prie pagrindinių darbų, tai yra prie įstatymų leidybos, prie parlamentinės kontrolės, kuri taip pat yra labai svarbi, kalbant apie tą pačią ir vykdomąją valdžią, ir institucijas, pavaldžias Seimui. Taip pat, aišku, svarbu ir tai irgi yra parlamentinės kontrolės dalis – įvairių procesų vertinimas. Tačiau aš kviesdamas tikrai kviečiu tam pagrindiniam darbui ir linkiu… Nenoriu sakyti, kad tai pašaliniai veiksmai, nes tai, ką Seimo sprendimu Seimo nariai dirba, nėra pašaliniai arba antraeiliai dalykai, visi yra svarbūs, bet tikrai, kad neužgožtų tų tikslų, kuriuos mes turime. Iššūkiai yra didžiuliai ir dar galiu pakartoti tiek savo vardu, tiek Vyriausybės vardu – mums yra svarbiausia Vyriausybės teiktų įstatymų projektų palaikymas, sutarimas ir galiausiai, jeigu yra manoma, kad Vyriausybė teikia galbūt ne visiems priimtinus siūlymus, teikti alternatyvas su labai aiškiais argumentais, galbūt iš tikrųjų mes irgi galėtume atsižvelgti į tuos racionalius pasiūlymus ir patobulinti savo įstatymus. Čia yra pagrindinė misija, to tikrai aš visiems noriu palinkėti ir kviečiu prie to susitelkti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Nepaisant premjero kvietimo susitelkti darbams, komisijos bus įsteigtos ir mano didžiausias rūpestis, kad A. Širinskienė gali patrūkti. Vadinasi, mano klausimas bus apie sveikatą. Todėl man labai rūpi, kokia kryptimi Seimas dirba ir kokią sveikatos strategiją turi. Viena strategija yra vienoje komisijoje, rodos, panašios strategijos laikosi ministras A. Veryga, bet yra ir D. Kepenio komisija, ji turi kitokią, alternatyvią, strategiją, visai kitokį požiūrį. Aš matau susižaibuojant A. Verygą su D. Kepeniu. Aš vis dėlto norėčiau išsiaiškinti, kuria strategija vadovaudamiesi gydysime kylą, kaip sako žemaičiai, gavusią A. Širinskienę?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš, matydamas kolegės darbingumą ir darbštumą, turiu jus nuvilti – tikrai nepatrūks nuo nieko.
Kalbant apie sveikatos politiką, manau, kad abi kryptys yra labai teisingos, nes jeigu kalbėtume apie sveikatos apsaugos sistemą, ji vis dėlto daugiausia, sutikime, yra orientuota į sveikatos priežiūros kokybišką paslaugų suteikimą ar jų prieinamumo gerinimą. Kalbant apie kolegos Dainiaus siūlymą, yra skatinimas ir siūlomos priemonės, kad kuo mažiau reikėtų gauti paslaugų iš sveikatos priežiūros susirgus.
Aš tikrai pritarčiau ir vienam, ir kitam, tik norėčiau palinkėti kolegai Dainiui, kad būtų einama prie skatinamųjų iniciatyvų, kaip sveikai gyventi. Ne ribojančių, ne draudžiančių, bet skatinamųjų. Manau, jeigu mes balansą surasime, tiek sistema arba tiek vienas požiūris, tiek kitas iš tikrųjų vienas kitą papildo: kuo sveikiau gyvensime, kuo būsime sveikesni, kuo daugiau propaguosime tokį gyvenimo būdą, aišku, tai visiems yra iššūkis, manau, bus galima tas lėšas, kurios šiandien skiriamos žmonėms gydyti, išplėsti svarbiausių, būtiniausių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimui arba pakėlimui į kitą lygmenį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi P. Urbšys.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu pateikti trumpą klausimą gerbiamam Seimo Pirmininkui. (Gentvilas klausia.) Gerbiamas Pirmininke, ką jūs planuojate daryti, kad opozicinės frakcijos galėtų pateikti daugiau savo projektų? Kaip žinote, tik 10–20 % savo teikiamų projektų opozicinės frakcijos spėja pateikti. Kokių čia imtumėtės priemonių?
Trumpas klausimas premjerui. Aš kreipiausi į Vyriausybės kanceliariją klausdamas, kiek yra pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrų prieš Lietuvą. Atsakymas buvo – 11. Tačiau šioje sesijos darbų programoje yra tik penki projektai, Europos reikalų komiteto, G. Kirkilo prašymu įtraukti. Jais vienaip ar kitaip sprendžiamos Europos teisės pažeidimo procedūros. Kodėl kitų, atrodo, šešių, teisės pažeidimo procedūrų projektai neatsiduria Seime, kaip vyksta Vyriausybėje šitas darbas su Europos teisės pažeidimo procedūromis, kurios yra konstatuotos?
V. PRANCKIETIS. Nuo pirmo klausimo dėl darbotvarkių. Pirmiausia pasakysiu, turbūt ir jums ta žinia yra žinoma, kad projektai yra konsoliduojami arba svarstomi vienu metu. Jeigu yra iš opozicijos siūlymas ir yra toks pat iš pozicijos, įtraukiama į bendrą darbotvarkę. Vienas sprendimas.
Antras. Opozicinės darbotvarkės yra. Jeigu jų nepakaks, manau, paskelbę nenumatytus posėdžius galėsime numatyti šitas darbotvarkes ir suteikti tokią galimybę.
Trečia. Nuo šiandienos, 12 valandą, kviečiu rinktis visus seniūnus, ypač opozicinių frakcijų. Manau, tuos klausimus mes galėtume kas savaitę svarstyti, kad jie nesikauptų ir būtų išsprendžiami kiekvieną savaitę.
PIRMININKĖ. Gerbiamas premjere, prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl galimų procedūrinių pažeidimų ar procedūrų pažeidimų. Taip, yra įstatymų, kurie yra parengti, jau pateikti, tačiau niekas nėra padėta į stalčių. Vyksta pozicijų derinimas ir tarp ministerijų, ir su išore vyksta derinimo darbai. Nė vienas šitas teisės aktas nėra pamirštas. Šie yra prioritetiniai, kadangi žinome galimas pasekmes, mes stebime, kokia yra situacija, kokia pažanga yra padaryta. Tikrai nemanau, noriu tikėti, kad nebus nė vieno atvejo, kad mes dėl pažeidimo turėtume patirti vienokių ar kitokių sankcijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Urbšys. Ruošiasi A. Sysas.
P. URBŠYS (MSNG). Norėčiau paklausti gerbiamo Seimo Pirmininko. Norėčiau jūsų paklausti, gerbiamas Seimo Pirmininke. Jau ankstesnėmis dienomis prasidėjus sesijai, politikams aiškinantis, kuris yra viršuje, kuris yra apačioje, tos diskusijos metu yra prisimintas mūsų tautos suverenas, tai yra valstybės suverenas – tauta. Mes ne kartą Seimo rinkimų metu esame deklaravę, kad sustiprinsime suvereno galias ir atstovavimą jiems teismuose. Mes net esame įsirašę (kai kurie) į rinkimų programą teisėjų (tarėjų) institucijos įteisinimą. 2016 m. spalio 11 d. Seimas priėmė nutarimą „Dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo“. Ten nurodoma…
PIRMININKĖ. Trumpinkite klausimą.
P. URBŠYS (MSNG). …kad turi būti keičiamas Konstitucijos 48 straipsnis, taip pat ir kiti įstatymai.
Gerbiamas Seimo Pirmininke, ar jūs nemanote, kad reikėtų apsvarstyti įtraukimą į šios sesijos darbo planą būtent Konstitucijos 48 straipsnio peržiūrėjimo ir nutarime nurodytų kitų įstatymų keitimo?
V. PRANCKIETIS. Turbūt kiekvienas pasiūlymas yra labai dėmesingai svarstomas. Šiuo atveju jūsų pasiūlymas turėtų būti formalizuotas. Jeigu bus toks pasiūlymas svarstymo stadijoje, į darbotvarkę mes galime įtraukti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Matulas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti Ministro Pirmininko dėl programos. Jūs 2 punkte rašote dėl tolesnės socialinės atskirties mažinimo, kas sveikintina, bet atskirtis pirmiausia atsiranda dėl pajamų nelygybės, o ne didesnės ar mažesnės dalies dėl išmokų. Sveikintina, kad norima ir būstą remti, ir nuomą, ir vaiko pinigai. Tai viskas gerai, bet žmogus gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir atlyginimas yra svarbi dalis.
Taigi mano būtų labai konkretus klausimas. Įstatyme reikalaujama iki liepos 1 dienos paskelbti, kaip bus su valstybės, savivaldybių darbuotojų biudžetiniu darbo dydžiu, kuris yra 132,5. Norėčiau, kad jūs sesijos pradžios proga pasakytumėte, kokį dydį siūlysite nuo sausio 1 dienos – 1 euru, 2 eurais ar 1,5? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Be abejo, įvardinta problema labai svarbi, kad atlyginimai augtų. Dėl to ir valstybės tarnautojus nuo sausio 1 dienos pasieks didesni atlyginimai dėl mūsų priimtos mokesčių reformos. Tai taip pat reikia įskaičiuoti ir tai lies visus dirbančiuosius.
Antra, dėl vadinamojo bazinio dydžio didinimo. Taip, jisai bus didinamas. Mes laukiame makroekonominių prognozių. Tai bus rugsėjo 12 dieną ir galėsime tada, kai bus modeliuojamas įstatymas, galvoti, kokiu tai dydžiu. Na, tikrai galbūt skamba su šypsena 1, 2 ar 1,5 euro bazinio dydžio, bet tai konvertuojama pagal koeficientą jau į dešimtis eurų, žinant valstybės tarnautojus, tai konvertuojama į milijonus. Dėl to dar kartą sakau: taip, didinimas bus. Koks jis bus, bus atsižvelgta į tas prognozes, kurias mes turėsime artimiausiu metu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Matulas. Ruošiasi G. Skaistė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gal aš į visą Vyriausybę kreipsiuosi, paskui paprašysiu atsakymo Ministro Pirmininko. Aš penkias kadencijas dirbu parlamente, bet tokių skubotų sprendimų sveikatos srityje, dėl mitybos mokyklose, dėl etatinio apmokėjimo, kurie įvedė tokią nežinomybę, chaosą, išties neteko patirti. Tikrai palinkėčiau priimti kitus sprendimus racionaliau, daugiau išdiskutuoti.
O paklausti Ministro Pirmininko norėčiau. Mes kreipėmės su kolega V. Gailiumi į Vyriausybę, į žemės ūkio ministrą dėl Maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo, kad tarnybos kiaulių maro likvidavimo išlaidas padengtų žmogus, kuris nukentėjęs. Paprastas žmogelis gyvena kažkur pamiškėje, 2–3 kiaulės sunaikintos ir dabar tarnyba priėmė sprendimą, kad reikia išieškoti už tų žmonių, tarnybos žmonių, darbą likviduojant židinį, aptveriant ten ir darbą… kompensuoti išlaidas iš tų žmogelių, kurie ir taip jau biednai gyvena ir nieko nėra girdėję…
PIRMININKĖ. Klauskite!
A. MATULAS (TS-LKDF). …apie reikalavimus. Kaip jūs žiūrite, premjere, ar čia racionalu, kai biudžetinės įstaigos išlaidas dar turi kompensuoti paprastas kaimo žmogelis?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pradėsiu nuo antro atsakymo. Tikrai čia nieko bendro nėra su darbų programa. Tik ministras atsakys, kokie sprendimai ar tokie sprendimai yra priimti.
Dėl to bendro palinkėjimo. Aš, skirtingai nuo jūsų, pirmą kartą, pirmą kadenciją Seimo narys, bet kaip pilietis per tą laikotarpį, būdamas nemažai tiek ir biudžetinio sektoriaus darbuotojas, tiek ir aukštosios mokyklos bendruomenės dalimi, jeigu būtų priimti sprendimai, kaip jūs sakote ne… kabutėse chaotiški, tai manau, kad šiandien mes neturėtume laužyti iečių dėl tų sprendimų, kuriuos reikėjo padaryti gerokai anksčiau. Aš manau, kad tiek medikai, tiek mokytojai, tiek šios labai svarbios paslaugos gavėjai mūsų piliečiai – ligoniai, pacientai, vaikai, moksleiviai – pamatys ir mato, kokie yra pokyčiai. Visi tie pokyčiai nukreipti jų labui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi… (Balsai salėje) Per Vyriausybės valandą atsakysime į kitus jums rūpimus klausimus, o dabar atsakinėja pranešėjai.
G. Skaistė. Prašau, žodis jums. Ruošiasi S. Jovaiša.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Mano klausimas būtų premjerui. Išties šiandien, klausant Seimo Pirmininko kalbos, buvo palinkėta romios sesijos mums visiems. Išties opozicijos prievolė nėra būti labai romiems, turbūt mūsų prievolė yra prižiūrėti, kad viskas būtų daroma teisėtai ir kad valstybės kryptis būtų teisinga.
Žvelgiant į praeitą sesiją, turbūt reikėtų iš jos pasimokyti, kai buvo priimta keletas sprendimų, kuriuos vėliau Konstitucinis Teismas pripažino, kad ne visai viskas buvo padaryta taip, kaip turėtų būti. Kai buvo priimta pensijų reforma ir buvo įvairūs teisininkų komentarai, ir mūsų frakcijos nariai nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą paklausti, ar viskas čia yra gerai, iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko išėjo toks neva gąsdinantis… jeigu jūs čia kreipsitės į Konstitucinį Teismą, tai mes dabar paanalizuosime, kaip jūs ten įkūrėte tuos pensijų fondus.
PIRMININKĖ. Laikas!
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano toks klausimas. Koks iš viso jūsų požiūris į tokį vieną bendravimo būdą, kai bandoma pagąsdinti ir nutildyti opoziciją? Ir iš principo, ar bus daugiau kreipiamas dėmesys į teisininkų komentarus, kad viskas iš tikrųjų būtų daroma teisėtai ir skaidriai? (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tik dar prieš tai noriu paprašyti kolegų. Labai didelis triukšmas! Jeigu būtų truputį daugiau tylos, mes labiau vieni kitus girdėtume. Prašau atsakyti į klausimą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų opozicijos priedermė yra stebėti, matyti, reaguoti, teikti alternatyvas. Tai vienareikšmiška, čia ir diskusijos būti negali, nes nesant… Aš galiu pakartoti, tikrai nuoširdžiai tą sakau – stiprios, konstruktyvios opozicijos Vyriausybei reikia, labai reikia.
Dėl įvairiausių iniciatyvų – jeigu tu tą, aš tau tada aną, manau, kad mes turime daugiau galbūt kalbėtis ir girdėti vienas kitą. Koks nors problemos kėlimas ir abejonės yra galimos, ir tikrai nematau čia kokių nors didelių rūpesčių dėl to. O Konstitucinio Teismo sprendimai vėlgi – žiūrėkime visą mūsų nepriklausomybės laikotarpį. Buvo pripažinta ne viena dešimtis įvairių vyriausybių teiktų įstatymų, kurie prieštarauja Konstitucijai, su tam tikromis pasekmėmis. Ir galiu tiktai pritarti, kad mes, aišku, klausomės ir stengiamės išgirsti mūsų teisės specialistų nuomonę, bet teisinė bendruomenė tuo ir yra unikali, kad yra įvairių argumentuotų nuomonių. Vyriausybė remiasi, aišku, savais teisininkais, čia girdi ir Seimo Teisės departamento pasiūlymus, bet, aišku, Konstitucinis Teismas turi galimybę bet kada pasisakyti įstatymų nustatyta tvarka. Ir jeigu pripažįsta, kad prieštarauja Konstitucijai, yra prievolė tuos prieštaravimus panaikinti. Tiesiog Konstitucinis Teismas atlieka irgi savo prievolę ir pagrindinę misiją saugodamas, kad mūsų visi priimti sprendimai būtų priimti griežtai laikantis ir atitiktų mūsų Konstituciją. Tai yra gerbtina pozicija.
O tarpusavio čia tokie… Aš tik noriu palinkėti, kad būtų kuo mažiau tokių istorijų iš abiejų pusių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš irgi norėčiau paklausti gerbiamojo Ministro Pirmininko. Su sesijos pradžia, aišku, ir su tais gražiais, pozityviais pasakymais, kurie nuskambėjo ir jūsų kalboje, kad, na, dirbkime konstruktyviai, gerbkime vieni kitų nuomones. Aš tik dėl vienos vietos nenorėjau sutikti, kai jūs sakėte, kad tie kaišiojimai pagalių į ratus iš opozicijos pusės būtų tokie labai nereikalingi. Norėčiau priminti, ir jūs pripažinkite, kad daug gerų klausimų, dėl kurių dalyvauja ir opozicija, buvo priimti kartu – ir urėdijų, ir antialkoholinis paketas, ir tie patys vaiko pinigai, nors mes siūlėme ir dar daugiau. Ar nemanote, kad opozicijos balsą reikėtų vis dėlto daugiau girdėti, tuo labiau kad tai patvirtina ir Prezidentės vetuoti… Tarsi kaip antras barjeras…
PIRMININKĖ. Laikas, Sergejau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). …įstatymų paketai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai pripažįstu ir čia būtų, matyt, neįmanoma neigti, kad daug sprendimų mes šioje salėje priimame: balsuojame ir visi būna už, net nebūna balsuojančių prieš. Aš turiu omenyje ne tai, kad siūlomos alternatyvos ar siūlomi kitokie sprendimo būdai, kitokie keliai. Labai dažnai mes, ypač pavasario sesijoje, matėme tam tikrų procedūrinių dalykų, kai lyg tai Seimo salėje yra Seimo nariai, bet ištraukiamos kortelės, kad nebūtų 71 Seimo nario. Aš manau, kad šiuo atveju mes turėtume ieškoti kitokių sprendimų būdų gerbdami vienas kitą.
O dėl pasiūlymų, alternatyvų ir bendrų sprendimų, tikrai šitame Seime padarytas ne vienas ir ne du, jie tikrai buvo padaryti plataus politinio konsensuso pagrindu. To ir ateityje linkiu. Tikrai nesakau, kad pagalių kaišiojimas yra alternatyvių įstatymų arba opozicijos įstatymų siūlymas. Tikrai ne.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas rytas. Visų pirma noriu padėkoti jums, gerbiamasis premjere, už beveik dvejų metų aktyvų darbą Lietuvai ir pokyčius mūsų valstybei – jie yra akivaizdūs. Mano gal būtų daugiau toks retorinis klausimas dėl mokytojų etato. Faktiškai 80 % mokytojų gaudavo atlyginimus be priedų, o 20 % mokytojų ir pavaduotojų gaudavo su priedais. Dabar vyksta tam tikra kova tarp jų ir tų didžiųjų, kurie negaudavo. Šiuo metu labai svarbu, kad viešoje erdvėje tie mokytojai, kuriuos yra bandoma nuskriausti dėl tų atlyginimų, galėtų kreiptis į tą karštą liniją, į Švietimo ir mokslo ministeriją, dėl neteisingo apskaičiavimo. Vis dėlto tų atgarsių jau yra daug, nes mokytojai mato, kad yra šiek tiek sukčiaujama, nors atlyginimams skirta nemenka suma, o kitais metais, kiek žinau, jau numatyta…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …trigubai didinti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Įgyvendinimo detalės tikrai yra nuolat stebimos, tiek ir Švietimo ir mokslo ministerijoje… Mes per kiekvieną Vyriausybės pasitarimą jau turime ir turėsime ateityje, kad kas savaitė ministrė informuos Vyriausybę, kaip yra įgyvendinama, kaip ir koks progresas, kokių trūkumų yra. Taip, iš tikrųjų tai yra iššūkis, ir tas iššūkis yra susijęs ir su mokyklų administracijos gebėjimu tinkamai paskirstyti darbo krūvį, bet faktas yra tas, kad šis atlyginimas arba tos sumos, kurios skirtos mokytojų etatiniam apmokėjimui įvesti, yra skiriamos tik mokytojų atlyginimams.
Yra daug interpretacijų arba buvo bandymų iš kitų, pakankamai svarbių švietimo sistemos dalių, kurios kaip ir teikia pagalbinę funkciją mokykloje, kodėl pas juos pokyčiai nevykta ir vyksta… Dar kartą pabrėžiu: etatinis apmokėjimas ir šitos lėšos, tiek šių metų, tiek kitų metų, numatytos tik mokytojų atlyginimams, niekam kitam. Tai mes besąlygiškai griežtai žiūrėsime ir vertinsime su tomis galimybėmis (ir kontrolės, ir poveikio darymu), kokios suteiktos Vyriausybei visose srityse, ne tik švietimo srityje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi T. Tomilinas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Turiu klausimą Ministrui Pirmininkui ir labai trumpą klausimėlį Seimo Pirmininkui. Gerbiamas premjere, 2019 m. sausio 1 d. sukanka 10 metų, kai buvo sumažintas atlyginimas visam biudžetiniam sektoriui: bibliotekų darbuotojams, kultūros sektoriaus darbuotojams, sveikatos apsaugos, švietimo, taip pat valstybės tarnautojams, taip pat ir visiems statutiniams tarnautojams. Jūs suprantate, kad kainos didėja, ir suprantate, kad vis dėlto kovoti su tuo žmogaus orumu, žeminančiomis kainomis ir ta padėtimi, kurioje jis dabar yra, galima vienu iš būdų – pirmiausia atkurti bazinį dydį, nes 10 metų valstybės skola yra visam biudžetiniam sektoriui. Gerbiamas Ministre Pirmininke, kartu su biudžetu teiksite bazinio dydžio nors kokį nors padidinimą?
Ir trumpas klausimėlis gerbiamam Seimo Pirmininkui. Jūs, sakydamas, kad reikia iš esmės keisti partijų finansavimą, turėjote omenyje sprendimus į ateitį ar į praeitį? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Atsakymas jau nuskambėjo, galiu dar kartą patvirtinti, taip, teiksime bazinio dydžio didinimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Pirmininke, prašom.
V. PRANCKIETIS. Sakydamas aš iš esmės komentavau įstatymo projektą, kuris numato, kad bus keičiama į ateitį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi V. Gailius.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas premjere, leiskite jus pasveikinti su nauju sezonu, jus ir ministrus. Linkiu jums didelės sėkmės.
Vasarą buvo nuskambėjusi informacija, kad Lietuvoje nelygybė didėja. Mums visiems ir man teko viešai aiškinti, kad europinis tyrimas remiasi 2016 metų duomenimis. Tačiau kaip tik sezono pradžioje norėčiau gauti patikinimą, kad būtent nelygybė ir šios problemos sprendimas yra suvokiami kaip strateginis tikslas ir šio rodiklio mažinimas yra jūsų visų nerimo ir tikslų pagrindas, nes pasigirdo… Man neramu, nes pasigirdo visokių ekonomistų raginimų, kad reikia šį rodiklį uždrausti ar netraktuoti rimtai. Aš tik noriu priminti, kad net ir esant tvariai ekonomikai, augant ūkiui, tvariems finansams, nelygybė gali didėti.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ir taip pat jūsų paminėtas pajamų augimas nebūtinai reiškia nelygybės mažėjimą. Aš noriu gauti patikinimą, kad jūs tai vertinate labai rimtai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, ačiū. Sezonas mums nebuvo nutrūkęs, šiandien neprasideda. Tiesiog darbai ir vasarą nebuvo nutrūkę.
O dėl to patikinimo. Galiu dar kartą patikinti, kad tai yra taip. Jūs turbūt matėte ir iš pavasario sesijos siūlymų ir darbų, kad tai yra esminis dalykas. Aišku, mes turime įvairiausių matymų ir supratimą, kaip tai būtų galima pasiekti, ir tai yra gerbtina. Vieni galvoja vienaip, kiti… Mes, na, dėkoju, kad radome sutarimą ir buvo priimti kompromisiniai sprendimai ir Vyriausybės, ir Seime, kurie, net neabejoju, jeigu mes kalbėsime apie tą statistiką, kurios rodiklių tikrai uždrausti nereikia, kai bus vertinami 2017–2018 metai, šie skaičiai, esu įsitikinęs, bus kitokie.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ministre Pirmininke, turime Teisės ir teisėtvarkos komitete du projektus, labai svarbius Lietuvai ir Lietuvos žmonėms, individualaus konstitucinio skundo, dėl kurio dėl Seimo kaltės neturime Vyriausybės išvados, turime tik Teisingumo ministerijos nuomonę, kuri tiek vieno, tiek kito projekto atžvilgiu yra pasisakiusi ir neigiamais, ir teigiamais aspektais. Neturime galimybės sujungti šių dviejų įstatymų projektų, nes tai Konstitucijos pataisa. Iš tikrųjų esame tokioje keblioje situacijoje dėl svarbaus projekto, nes svarstydami pagal eiliškumą ir priimdami vieną, po to alternatyviai svarstydami kitą galime atsidurti situacijoje, kai šis projektas nebeišvys dienos šviesos. Ar matote sprendimo būdus, Vyriausybės įsikišimo poreikį?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu reikia dar vienos išvados, ji tikrai bus ir bus teigiama, nes ir Vyriausybės programoje, ir rinkimų programoje buvo pasakyta dėl galimybės kiekvienam Lietuvos piliečiui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Aišku, tos pozicijos išlieka, panaudojus visas kitas ginčo sprendimo galimybes, t. y. mūsų bendros kompetencijos teismuose. Manau, kad galbūt pritrūko tam tikro susitelkimo, nes kaip ir buvome prieš pirmą balsavimą dėl Konstitucijos pakeitimo visi aptarę, kad problemos nėra, bet neužteko keleto balsų. Dabar tikrai mūsų pozicija nesikeičia, mes esame už tai. Jeigu reikalinga, su teisingumo ministru pasikalbėsime, dar viena Vyriausybės išvada dėl kito registruoto projekto, tą mes tikrai galime ir padarysime pakankamai skubiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėkojame visiems paklaususiems ir už atsakymus pranešėjams. Motyvai po pateikimo. Už – J. Džiugelis. Prašau, Justai.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, džiaugiuosi, kad neįgaliųjų integracija ir tinkamas jiems paramos užtikrinimas yra tarp rudens sesijos veiklos prioritetų. Tik nerimą kelia programoje esanti formuluotė „Socialinių įmonių veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimas“. Tikiuosi, kad tai nereiškia, kad Seime nėra politinės valios dėl socialinių įmonių reformos ir joms toliau bus leidžiama misti mokesčių mokėtojų pinigais. Viliuosi, kad valdančioji frakcija nepasiduos socialinių įmonių ir galimai koalicijos partnerių spaudimui ir įgyvendins reformą, kurios laukia šimtai tūkstančių neįgalių žmonių. Kolegos Seimo nariai, raginu – tegu žmonių su negalia problemos, o ne socialinių įmonių interesai būna jūsų prioritetas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – M. Majauskas. Prašau, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau turime šiek tiek patirties ir girdėjome ne vieną gražią kalbą, girdėjome tas kalbas ir šiandien, bet matome, kad kalbos skiriasi nuo realių darbų. Premjeras kalba apie augančių kainų suvaldymą, bet nėra jokių realių įstatymų projektų, kurie suvaldytų mažmeninės prekybos centrų koncentraciją. Mes girdėjome deklaruojamą rūpinimąsi smulkiaisiais ūkininkais, tačiau kaip tyčia yra pamiršta įtraukti projektus, kurie sutramdytų stambiuosius žemvaldžius, kurie šiuo metu naudojasi Europos Sąjungos parama, mokestinėmis lengvatomis ir taip išstumia smulkiuosius ūkininkus. Girdime daug kalbų apie tai, kad švietimas yra prioritetas, tačiau ir toliau gilinamos švietimo problemos etatiniu apmokėjimu ir nepakankamu finansavimu šiai sričiai. Tuo tarpu yra registruojamos vis naujos ir naujos tyrimų komisijos, kurios tik didina politinį susiskaldymą, žiūri praeitį, skiria laiką politinėms rietenoms ir niekaip nekuria žmonių gerovės. Todėl kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui dėl rudens sesijos darbų programos.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Gerbiami kolegos, kviečiu į darbo vietas balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programos“ po pateikimo. Reikia jūsų sprendimo.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 75, prieš – 3, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
Siūloma, kad šią sesijos darbų programą svarstytų visi komitetai. Galime tam pritarti? Galime. Siūloma svarstyti rugsėjo 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Šį klausimą baigėme.
Dėkojame Vyriausybės nariams už dalyvavimą, pateikimą ir atsakymus.
11.19 val.
2018 m. rugsėjo 11 d. (antradienio) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas mūsų darbotvarkės 1-4 klausimas – 2018 m. rugsėjo 11 d. (antradienio) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašau, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, darbotvarkė yra pateikta, svarstyta Seniūnų sueigoje. Seniūnų sueiga pritarė su viena išlyga – iš darbotvarkės yra išbrauktas projektas Nr. XIIIP-2323 ir jo lydimasis Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas. Seimas nutarė šiuos projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau buvo padarytos dvi pertraukos ir projektas nebuvo priimtas. Kadangi buvo gauta pasiūlymų, Europos teisės departamento ir Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados, mums reikėtų paskirti pagrindinį komitetą. Siūlau priimti tokį protokolinį nutarimą. Dėl darbotvarkės tai gal iš pradžių reikėtų klausti. O protokolinis nutarimas turėtų būti, kad svarstant projektus Nr. XIIIP-2323 ir Nr. XIIIP-2324 Teisės ir teisėtvarkos komitetą reikėtų paskirti pagrindiniu komitetu ir šiuos projektus svarstyti rugsėjo 13 dieną. Ar galime pritarti šiam sprendimui?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal iš karto ir apsispręskime. Seimo Pirmininko teikimas, kad būtų leista šitą klausimą nukelti į ketvirtadienį ir paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis apsvarstytų gautus pasiūlymus. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėkojame. Tokiam protokoliniam nutarimui pritarėme.
V. PRANCKIETIS. Daugiau darbotvarkė yra be pokyčių, tokia, kokia pateikta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. A. Navickas klausia. Ruošiasi P. Gražulis.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, rytoj bus numatytas pusvalandis, kuriame ministrė turėtų pristatyti etatinį darbo apmokėjimą. Bet kaip mes ir šiandien iš klausimų matėme, tai iš tikrųjų nepaprastai, labai aktuali problema. Manau, tiktai klausimas yra, kad jeigu mes norime realiai aptarti, ar įmanoma pratęsti laiką ar valandą, ar dar kiek, nes tas klausimas, aš suprantu, yra nepaprastai karštas ir mes rytoj spėsime tik išklausyti turbūt tokį kaip pristatymą. Bet jeigu yra klausimų, norėtųsi šiek tiek ilgesnės diskusijos. Ar yra galimybių?
V. PRANCKIETIS. Manau, kad ta galimybė gali atsirasti darbotvarkės metu, nes įvairių nuotykių dar numatome kitokių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi J. Olekas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, kaip jūs žinote, po pateikimo jau yra pritarta dėl Konstitucijos pataisos įgyvendinant Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, taip pat Jungtinių Tautų komiteto sprendimą. Apsvarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Konstitucijos komisija. Būtų gerai, kad vis dėlto tas klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, nes ir Lietuva pasižadėjusi tarptautinėms organizacijoms, prižiūrinčioms, kaip įgyvendinami žmogaus teisių sprendimai, kad tas klausimas būtų artimiausiu metu įtrauktas į darbotvarkę. Visi Seimo nariai turi savo poziciją, savo nuomonę. Mes papildomai nesurasime Seimo narių, bet, man atrodo, reikėtų tikrai šitą klausimą įtraukti į darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Gerai. Atsižvelgsime artimiausiu metu.
PIRMININKĖ. Taip, teikite siūlymus.
Klausia J. Olekas ir ruošiasi J. Razma.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, mes Seniūnų sueigoje šiandien kėlėme klausimą dėl 1-11 ir 1-13 klausimų išbraukimo. Matyt, kad čia jau jūsų valia. Aš labai prašyčiau, kad 1-11 klausimo liktų tik svarstymas, nes čia tikrai nėra ypatingo skubėjimo būtinybės, o dėl 1-13 klausimo mes turime gana įdomią ekspertų išvadą, kurioje kalbama apie tai, kad įstatymas turėtų galioti nuo naujos kadencijos, bet galiausiai pasakoma, kad gal ir gali būti toks įstatymas. Mes gal galėtume irgi šiek tiek ilgiau pasitarti, kaip čia turėtų tie įstatymai būti priimami. Labai ačiū.
V. PRANCKIETIS. Patikslinsiu, kad tik dėl 1-11 klausimo svarstėme Seniūnų sueigoje ir balsavome, kad jis liktų darbotvarkėje. O dėl svarstymo skubos taikymo, tai, matyt, turės Seimas apsispręsti dėl skubos taikymo. Dėl 1-13 klausimo dabar yra tik naujai iškeltas klausimas ir dėl skubos tvarkos taip pat Seimas apsispręs svarstydamas darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, Vyriausybės pusvalandžio žanras Statute aiškiai aprašytas ir jame yra pažymėta, kad tuo metu ministrai ar kiti pareigūnai 30 minučių atsako į Seimo narių klausimus. Jūs dabar parašote, kad Vyriausybės pusvalandis, bet kartu rašote, kad ir ministrės pranešimas. Jeigu ministrė nori pati ką nors pranešti, tegul parašo raštu. Mes skaityti mokame. Bet klausimų tikrai yra daug ir aš manau, kad pusvalandį mes tikrai klausimais užpildysime. Būtų gerai, kad ministrė čia ilgų įžanginių kalbų nesakytų ir tai galėtų pateikti būtent raštu.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad ministrė sudarys sąlygas atsakyti į visus klausimus ir išgirdo jūsų pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ačiū, Pirmininke, už atsakytus klausimus ir pateiktą darbotvarkę. Galime bendru sutarimu patvirtinti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame dėl rugsėjo 11 ir 13 dienų darbotvarkių tvirtinimo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 80, prieš – 4, susilaikė 24. Darbų programa… tai yra posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Patvirtinta.
Mūsų darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pareiškimų nėra. Mielieji kolegos, leiskite padėkoti, kad jūs esate, kad būsime rytoj ir dirbsime taip pat sutelktai ir aktyviai.
O dabar 12 valandą (ar, Pirmininke, anksčiau?), nekeičiame laiko, 12 valandą vyks seniūnų pasitarimas Seimo Pirmininko kabinete. Visiems gražios dienos ir iki pasimatymo rytoj. Šios dienos darbotvarkę baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.