Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 147
STENOGRAMA
2022 m. kovo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami Seimo nariai, sveiki susirinkę po pertraukos. Pradedame Seimo kovo 22 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pranešimas dėl ukrainiečių vaikų švietimo
Pirmasis klausimas po pertraukos yra Vyriausybės pusvalandis, kuriame dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė. Kviečiu ją į tribūną pristatyti aktualiausius švietimo aspektus šiuo metu. Mes turime pusvalandį laiko, tai geriausia būtų padalinti jį: 15 minučių pristatymui, 15 minučių klausimams, bet elgsimės pagal situaciją. Prašom, ministre, tribūna jūsų.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kažkaip labai tamsiai. Dėkui, mieli kolegos. Šiandien noriu jums pristatyti situaciją, susijusią su ukrainiečių vaikų švietimu. Šiandien mes turime jau 11 tūkst., faktiškai 12 tūkst. vaikų iki 18 metų, mokyklose ir darželiuose yra užsiregistravę beveik 3,5 tūkst. Jų jau daugiau lanko mokyklas ir darželius, tiesiog registras vėluoja ir čia tikrai ne visi tie, kurie yra užsiregistravę. Taip pat mes turime jau beveik virš 700 užsiregistravusių Ukrainos mokytojų, pedagogų, daugiausia anglų kalbos ir ukrainiečių kalbos. Taip pat turime apie 200 studentų, kurie norėtų pas mus studijuoti dalinėse studijose, užbaigti tą semestrą dalinėse studijose. Kai kurie norėtų net stoti ir persikelti studijuoti Lietuvoje.
Kaip žinoma, geografinis pasiskirstymas turbūt nieko nestebina – daugiausia šeimų ir vaikų šiuo metu yra didžiuosiuose miestuose. Tačiau iš viso mes turime apie 30 tūkst. vietų mokyklose ir 4 tūkst. ikimokyklinėse įstaigose, į kurias galėtume priimti ukrainiečių vaikus.
Kokia dabar situacija? Tiesiog kad ir jūs žinotumėte, turbūt ir jūsų dažnai klausia. Registruojantis į mokyklas pirmiausia kreipiamasi į savivaldybių švietimo skyrius, ten yra paskirti koordinatoriai, jie nukreipia į mokyklas ir suteikia visą informaciją. Ukrainiečių vaikai gali būti priimti į visas Lietuvos mokyklas. Šiuo metu mes turime maždaug 50 % ukrainiečių, kurie mokosi tautinių mažumų mokyklose, ir 50 % mokyklose lietuvių kalba.
Ukrainiečiams yra kelios bendrojo ugdymo galimybės. Kai kurie jų jungiasi nuotoliniu būdu prie Ukrainos švietimo platformos arba prie mokyklų, kurios nuotoliniu būdu veda pamokas, bet jos yra Ukrainoje. Tai mes tikrai sudarome visas galimybes. Bet net ir tuo atveju, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, mes prašome jų registruotis mokyklose, nes mes privalome žinoti mokinių skaičių ir privalome sekti, kur yra vaikai, nes tikrai negalime palikti nė vieno vaiko. Taip pat didelė dalis vaikų mokosi tiesiog klasėse. Yra ir išlyginamųjų klasių, kuriose jie pradeda mokytis lietuvių kalbos.
Kas labai svarbu? Mums labai svarbūs keli dalykai. Vienas, kad tikrai mes šiuo metu ne spaudžiame mokyklas, o kaip tik atvirkščiai – prašome, kad būtų pakankamas adaptacinis laikotarpis, nes svarbiausia yra vaikų psichologinė emocinė sveikata. Jų šiuo metu tikrai labai sudėtinga situacija. Aišku, vaikai jaučiasi įvairiai: vieni labiau emociškai sukrėsti, kiti galbūt mažiau. Jiems siūloma ir psichologinė pagalba, jei yra toks poreikis.
Taip pat mums dar atrodo labai svarbu, kad ukrainiečiai mokydamiesi mūsų mokyklose nepamirštų savo kalbos ir savo istorijos, todėl mes planuojame, jog ukrainiečių mokytojai galės mokyti ukrainiečių kalbos ir literatūros, taip pat ir Ukrainos istorijos. Šiuo metu jau yra pakoreguoti bendrojo ugdymo planai ir mūsų mokyklos gali pradėti tą daryti.
Taip pat labai intensyviai veikia konsultacinis mechanizmas. Vilniaus lietuvių namai organizuoja mokymus mokytojams ir konsultacijas, kaip dirbti su ukrainiečių vaikais. Tokia bendrojo ugdymo situacija.
Jeigu šiek tiek dar daugiau kalbėtume apie ukrainiečių mokytojus, tai tikrai, kaip minėjau, skaičius jau yra nemažas. Šiuo metu mokyklose jau dirba mokytojų padėjėjais, bet mes jau sudarėme sąlygas ir įdarbinti mokytojus. Buvo panaikintas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą, ją galima išmokti per dvejus metus, pakoreguoti mokymo planų reikalavimai ir taip pat mūsų Studijų kokybės centras yra pasiruošęs pripažinti kvalifikaciją. Beje, šiandien buvo pripažinta pirmoji kvalifikacija labai greitai, per vieną dieną. Kol kas daug kreipimųsi neturime, matyt, dar tas procesas kaip reikalas neįsivažiavo.
Profesinis mokymas. Taip pat pakeistas priėmimo į profesinio mokymo įstaigas tvarkos aprašas. Mes nuo rugsėjo 1 dienos galėsime priimti į mokyklas ukrainiečių studentus, jie duomenis teiks per LAMA BPO. Tinkamumą mokytis pagal atitinkamo lygio programą, kai stojantysis neturi išsilavinimo liudijančių dokumentų, nustatys mokykla. Šiuo metu dar tikslinami profesinio mokymo bendrieji planai. Taigi profesinis mokymas taip pat yra pasirengęs priimti ukrainiečių vaikus.
Aukštasis mokslas. Aukštojo mokslo srityje veikia Study in LT portalas. Jeigu jūs jį atsiversite, ten rasite visą informaciją apie programas, programų katalogą ir visą kitą informaciją, kuri yra įvairiomis kalbomis. Ką mes esame suplanavę šiuo metu, tai semestrui pabaigti, pavasario semestrui pabaigti planuojame priimti 700 studentų ir mokėti jiems 300 eurų stipendiją. Taip pat rudens semestre planuojame dengti stipendijas ir iš dalies kompensuoti studijų kainą. Taip pat iš turimų resursų Ukrainos mokslininkams planuojame skirti maždaug 1 mln. eurų grantams ir steigiame fondą, kuris vadinsis „Parama Ukrainos mokslui“. Jame bus galimos dotacijos tiek iš viešojo sektoriaus, tiek iš privataus sektoriaus, jeigu kas nors norės palaikyti, paremti mokslininkus ar skirti stipendijas.
Neformalus švietimas. Dirbame su NVO švietimo tinklu, surinkome visą informaciją iš Lietuvos apie neformalaus ugdymo paslaugas, apie tai, kokios nevyriausybinės ką gali pasiūlyti Ukrainos vaikams. Perdavėme šią informaciją savivaldybėms. Taip pat planuojame finansuoti vasaros mokyklas ukrainiečių vaikams ir sekmadienines mokyklėles. Tai čia toks gal atskiras labai svarbus paketas ukrainiečiams, kad jie nepamirštų savo kalbos, kad turėtų galimybę kalbėti ukrainietiškai, tai ir ukrainiečių kalbos ir literatūros pamokos, ir vasaros mokyklos, ir sekmadieninės mokyklėlės.
Nuolat palaikome ryšius su Ukrainos švietimo ministerija ir kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis prisidedame prie Ukrainos nuotolinės mokyklos stiprinimo. Yra stiprinamas portalas, kad būtų galima centralizuotai jungtis prie Ukrainos nuotolinės mokyklos. Čia dirba mūsų (…) komanda. Taip pat verslo mecenatų paramą padedame susieti su poreikiu. Mes tiesiog padedame suvesti verslo mecenatus, kurie gali prisidėti prie švietimo, na, kaip sakant, tose srityse, kur ta parama reikalingiausia.
Tai tiek turbūt tos bendros informacijos. Jeigu norite pasiskaityti detaliau, informacija yra pateikta internete tiek mūsų ministerijos puslapyje, tiek Study in LT portale visomis kalbomis. Čia galima rasti dažniausiai užduodamus klausimus ir, kaip jau sakiau, visas programas, kurios dėstomos anglų ir rusų kalbomis. Taigi visą informaciją rasite šituose portaluose.
Ką dar noriu pabrėžti, jog mes buvome susitikę su visais Europos Sąjungos švietimo ministrais, taip pat su Ukrainos švietimo ministru buvau ir atskirai susitikusi, ir kartu su kitais švietimo ministrais pasidalinome patirtimi. Tai mūsų strategijos yra labai panašios. Mes pasikeitėme nuomonėmis ir taip pat veiksmais, kaip dirbame. Labai panašiai dirba Europos Sąjungos šalys, tos, kurios šiandien tikrai turi nemažus skaičius Ukrainos vaikų ar studentų. Tiek būtų mano pristatymo. Net labai greitai aš jau čia turbūt.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Iš tikrųjų šiek tiek greičiau, negu iš pradžių planavome. Dabar yra galimybė užduoti klausimus. Klausimus užduodame įprasta Vyriausybės pusvalandžio tvarka. Pirmasis klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi V. Bakas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama švietimo ministre, iš tikrųjų toks klausimas iš anksčiau jau atėjęs. Kada planuojate panaikinti Vyriausybės nutarimą, kuris priimtas pernai gruodžio mėnesį? Jis visų pirma yra diskriminacinis ir jo pagrindinis tikslas yra naikinti mažas mokyklas, naikinti nepilnas klases, naikinti jungtines klases. Gal netgi galite atsakyti, kodėl privati maža mokykla labai gerai, gaus finansavimą, nepilna klasė privačioje mokykloje gaus finansavimą, savivaldybės negaus ir savivaldybei draudžiama net prisidėti. Jungtinė klasė privačioje mokykloje labai gerai, gaus finansavimą, savivaldybės negaus? Kada planuojate šitai panaikinti ir atšaukti?
Kitas dar labai aktualus klausimas. Netgi su pavėžėjimo problema mokyklos susiduria, nes, kaip pavyzdys, jeigu pilnas autobusas, daugiau ukrainiečių nebegali priimti. Gal toje vietoje kokią nors pagalbą teiksite savivaldybėms, kad tuos ukrainiečius į mokyklas irgi būtų galima atvežti?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už keletą klausimų. Visų pirma, mes neplanuojame atšaukti Vyriausybės nutarimo, kuris priimtas gruodžio mėnesį, ir neplanuojame uždarinėti, kaip jūs teigiate, mokyklų. Visų pirma, jūs turėtumėte įsigilinti į situaciją ir tuose pačiuose Trakuose, apie ką mes kalbame, nesiūlome uždaryti nė vienos mokyklos. Kokybė ir prieinamumas, pasirenkamumas… (Balsai salėje) Klausykite, kolegos, gal leiskite man pasakyti, yra pats svarbiausias dalykas. Ar jūs norite, kad jūsų vaikas mokytųsi jungtinėse klasėse, Valiau Ąžuolai? Norite, taip? O kokioje jis dabar mokosi mokykloje? (Balsas salėje) Žiūrėkite, jeigu mes dar šiandien kalbame apie tai, kad gali būti Lietuvoje jungtinės klasės, kuriose mokosi keturių skirtingų klasių vaikai, tai apie ką mes kalbame? Kokios mes kokybės norime? (Balsai salėje) Žiūrėkite, nepainiokime kelių dalykų. Tėvai moka iš savo kišenės už tai, kad jų mokykloje mokytųsi keturi vaikai ir būtų taikomos specialios metodikos – Montesori, Valdorfo ir taip toliau. Nepainiokime šitų dalykų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš labai prašau – ne dialogo forma. Klausimai – atsakymai.
Dabar V. Bakas, bet jis nenori klausti. Tada klausia L. Nagienė ir ruošiasi A. Skardžius. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, sakykite, žinome, kad daug ukrainiečių vaikų atvyksta. Tikrai jūs jau daug padarėte, bet dabar žinome, kad dalis jų tikrai nesiruošia eiti į mūsų mokyklas, o mokysis nuotoliniu būdu ir prisijungia prie platformos Ukrainoje ir taip mokysis. Tačiau susiduria su tokia problema. Vakar tiesiog turėjau vieną klientę, kuri paprašė pagalbos atspausdinti antrokėliui visus pratybų sąsiuvinius. Ji padavė mums internetinį… Žinote, jie neturi galimybės atsispausdinti. Ar neplanuojate susitarti, sakysim, su pačia Ukrainos švietimo ministerija, kad atsiųstų tas knygeles, kad būtų paplatinta? Neturi jie galimybės gauti, o mažam vaikui – antrokui, trečiokui ar ketvirtokui labai svarbūs yra tie pratybų sąsiuviniai, o ten susidaro iš tikrųjų labai didelis paketas. Labai didelis paketas. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, tikrai, gerbiama Laima, labai geras klausimas. Planuojame ir darome, tariamės ir trečiadienį yra planuojamas Vyriausybės posėdyje papildomo finansavimo patvirtinimas bendrojo ugdymo mokykloms, kurios priima ukrainiečių vaikus. Tikrai turės galimybę ir atsišviesti, ir atsispausdinti. Tam patvirtinsime ir finansus. O šiaip atsisiųsime ir kalbamės su Ukrainos švietimo ministerija apie tai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, išties iš tribūnos jūs ką tik pasakėte, kad privačioms mokykloms valstybinio finansavimo nebus. Ką tik pasakėte, tai yra tik tėvų lėšos. Norėčiau komentaro.
Antras dalykas. Vakar visą dieną važinėjome po Trakų rajono mokyklas, kurios tikrai nebus uždaromos, jos bus po truputį numarinamos. Vaikai bus išplėšiami iš bendruomenių, vežami kažkur autobusiukais už kažkiek kilometrų, dvi valandas į vieną pusę ir dvi valandas atgal. Jeigu mes nekalbame apie sovietinį švietimą, tai mes tada galvokime, kad nereikėtų vaikų išplėšti iš bendruomenių, iš šeimų. Kur prioritetas? Jūs teigiate, kad kokybė. Bet savivaldybė skaičiuoja tiktai nuliukus ir skaičiukus, jiems neapsimoka tautinių mažumų mokyklose nekomplektuotų klasių išlaikyti.
PIRMININKAS. Laikas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Artūrai. Labai gaila, kad šioje srityje, tokioje jautrioje ir svarbioje Lietuvai, mes užsiimame labai tokiu, sakyčiau, pigiu politikavimu. Tautinėms mažumoms yra sudarytos visos išimtys, tokios, kokių mes neturime Lenkijos valstybėje. Mes esame sudarę visas puikias išimtis mūsų tautinių mažumų mokyklose. Tikrai čia mūsų sprendimas yra labai gerbtinas ir labai labai taiklus.
Dabar dėl mažų mokyklų. Man atrodo, mes patys turime apsispręsti, kas mums rūpi, ar mums rūpi pastatas, ar mums rūpi vaiko ugdymosi kokybė. Jeigu mes turime klasę, kurioje yra trys, keturi vaikai, vienas vaikas, ko mes galite tikėtis? Kokio atlyginimo mokytojai gali tikėtis, jeigu jie dirba 0,25–0,3 etatu? Mes jiems net etato oraus negalime sudaryti. Apie ką mes kalbame? Kodėl mes visi norime, jūs čia sakote, norime inžinierių, reikia IT specialistų, reikia įvairių… Iš kur mes juos gausime, jeigu vaikai pasirinkimo neturi gimnazijos klasėse pasirinkti norimų mokytis dalykų. Jie neturi. Jeigu yra klasėje mažiau negu 20 mokinių, jie negali net mokytis dviem lygiais, kuriuos jiems numato Lietuvos valstybė. Visos programos, prevencijos, apie kurias Seimo nariai labai dažnai šneka, ir gerbiamas D. Kepenis, noriu atkreipti dėmesį, sveikatingumo programos prevencijos, yra nacionalinio saugumo – nieko negali tokiose mokyklose vaikai rinktis. Tiesiog valandų nėra tam.
Seimo nariai, aš labai prašyčiau atidžiai pasižiūrėti į skaičius. Ką mes dabar finansuojame iš esmės ir ką mes remiame? Vaikai neturi jokių pasirinkimo galimybių. Tai, kad mes suaugusius vaikus, jau suaugusius žmones pavešime, pavyzdžiui, nuo Trakų senosios gimnazijos iki Trakų yra 3 kilometrai, paeis, čia yra didelė problema? Tai, kad Paluknio gimnazijoje vaikai, abiturientai, renkasi, laiko tiktai vieną valstybinį egzaminą, čia yra gerai? (Balsai salėje) Vieną valstybinį egzaminą, vidutiniškai laiko vieną valstybinį egzaminą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ar jau atsakėte į klausimą?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tai labai blogai. Jeigu jie nori mokytis aukštajame moksle, jie turi laikyti daug daugiau egzaminų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau rimties salėje, nes kaip tik tuoj pat R. Tamašunienė turės progą paklausti ir tai darys Statuto numatyta tvarka. Prašom, gerbiama Rita. Ruošiasi D. Asanavičiūtė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ministre, prašau nedezinformuoti parlamentarų dėl egzaminų. Jūs, kaip ministrė, turite žinoti, kad, norint įstoti į aukštąją mokyklą, reikia laikyti valstybinius egzaminus. Ir Paluknio gimnazijoje (lenkų mokykla) 2021 metais visi vaikai išlaikė valstybinius egzaminus, o tuos rodiklius traukia Medeinos (lietuvių) mokykla, kur jie pagal bendrą planą dirba ir yra neišlaikiusių egzaminų.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš…
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Antras dalykas. Aš noriu pasakyti, pasiekimai, yra reitingai, pagrindinė mokykla, kurią norima reorganizuoti ir kur jūs pati sau priešgyniaujate, padarydama išimtį nutarime, ta išimtis galioja toms mokykloms, skaičius vaikų dabar pagal bendrus kriterijus atitinka, kodėl ją reikia reorganizuoti? Visiškai nėra atsakymų.
Dabar reitingų žurnalas, geriausia mokykla iš visų Lietuvos pagrindinių, ne iš lenkų, kuri teikia neformaliojo švietimo galimybes mokykloje, tai mes tokias, ugdymo kokybė… Jūs dezinformuota arba jūs nesusipažinusi.
PIRMININKAS. Koks jūsų klausimas, gerbiama Rita?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Visi pasiekimai yra geri. Tose mokyklose yra…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …ukrainiečių vaikų ir tos klasės yra didėjančios. Aš galvoju, ar ministrė man atsakys, ar vis dėlto neverta atsisakyti jūsų kriterijų, kurie neatitinka realybės, ir tie aštuoni mokiniai klasėje visoje Lietuvoje tai yra kriterijai ir nutarimas, kuris neatitinka realybės ir reikia jį nedelsiant keisti.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. (Plojimai) Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Noriu pataisyti, gerbiama Rita, kad aš kalbu apie tai, kiek vidutiniškai valstybinių egzaminų yra laikoma Paluknio gimnazijoje. Tai yra vienas. (Balsai salėje) Aš tai ir sakiau, girdime, ką norime girdėti. Palyginkime su kitomis. Rezultatai yra prasti, aš jums galėsiu asmeniškai atsiųsti ir pademonstruoti rezultatus. (Balsai salėje) Pažiūrėsime. Bet visų pirma yra kalba apie pasirinkimo galimybę vaikui. Tai yra ne tik, kad tu gauni dešimtuką ar tu išlaikai vienaip, tu turi turėti pasirinkimo galimybes. Šiandien jie net nelaiko egzaminų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau jūsų – tiek gerbiamos ministrės, tiek Seimo narių, vadovautis Statutu. Klausimai – atsakymai ir judame toliau. Jeigu ministrė nenori nieko pridurti, tada klausimą turi D. Asanavičiūtė. Ruošiasi J. Varkalys. Gerbiama Dalia, prašom.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau grįžti, ko gero, prie pradinės temos ir paklausti klausimą apie ukrainiečių vaikus ir suaugusiuosius. Ministre, minėjote, kad 50 % atvykusių vaikų mokosi tautinių mažumų mokyklose, 50 % eina į lietuviškas mokyklas. Faktas, kad vaikai, einantys į lietuviškas mokyklas, susiduria su lietuvių kalbos nemokėjimo problema ir dėstomo dalyko supratimo problema. Ko gero, mes turime patirties užsienyje, tai yra lituanistinės mokyklos, savaitgalinės mokyklos. Dabar žinau, Vilniuje, atrodo, pusę metų veikia viena ukrainiečių šeštadieninė mokykla.
Kokie planai dėl savaitgalinių mokyklų ukrainiečiams, lietuvių kalbos mokymo vaikams taip pat? Ir klausimas: suaugusiesiems, norintiems dirbti švietimo sistemoje, dabar atidėtas terminas, dvejus metus neprivaloma mokėti lietuvių kalbos, bet jeigu jie liks Lietuvoje, kalbos mokėjimas bus privalomas. Ir čia taip pat kitų specialybių ukrainiečiai…
PIRMININKAS. Laikas.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Kaip planuojama ir suaugusiesiems padėti mokytis lietuvių kalbos nemokamai? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Taip, planuojame finansuoti suaugusiųjų mokymą būtent lietuvių kalbos. Trečiadienį irgi turėtų būti priimtas sprendimas, diskutuojame dėl mechanizmo, ar geriau per savivaldybę tiesiai tai daryti, kad savivaldybėse būtų organizuojamas, ar centralizuotai. Pasitarsime su savivaldybėmis, kaip geriau.
Dėl savaitgalinių mokyklų ar sekmadieninių mokyklų, taip, raginame, kad ukrainiečiai steigtų savo mokyklėles, ir mes, kiek galėsime, prisidėsime prie jų finansavimo. Tai yra labai svarbu ir šią savaitę vyks pasikalbėjimas su Ukrainiečių bendruomenėmis ir pasidalinimas patirtimi, kaip tos mokyklėlės veikia kitose šalyse, nes tokių gal labai daug tradicijų Lietuvoje nėra. Yra kelios veikiančios mokyklėlės, bet kad jos teiktų tokias švietimo paslaugas ir mokymus, to nebuvo, tai mes darysime.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Varkalys. Ruošiasi A. Nekrošius.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju ministrei už išsamią informaciją, kurią pateikė apie situaciją šiuo metu. Ar jums žinomi tokie dalykai, kad aukštosiose mokyklose studentai, kurie mokėsi, įstoję prieš dvejus trejus metus, dar prieš karą, dabar kaip ir sulaukė tokių dalykų – savo giminių, giminaičių, artimųjų iš Ukrainos, ir tie karo pabėgėliai pagal registraciją jau gauna tam tikrą paramą, socialines garantijas. O studentai, kurie mokosi, pavyzdžiui, Klaipėdos universitete, tokių yra apie 100, negauna pramos iš savo tėvų, nes jie persikėlė čia ir iš tikrųjų dabar praradę ir pragyvenimo šalinius, ir socialines garantijas. Kol kas tai daro universitetas, bet ar ilgai universitetai, vienas kitas, to dalyko pakelti, panešti negalės. Ar numatote ką nors, ar žinomi tie faktai, ar numatote tokiu atveju ką nors daryti? Nes visuose Lietuvos universitetuose ukrainiečių, atvažiavusių anksčiau…
PIRMININKAS. Laikas.
J. VARKALYS (LSF). …mokytis, yra. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, kolega. Taip, žinome, Lietuvoje šiuo metu studijuoja 800 ukrainiečių studentų. Situacija yra labai įvairi ir tikrai galvojame, kaip jiems padėti ir ką pasiūlyti. Kai kurie iš jų dirba Lietuvoje, tad ne visiems ta parama reikalinga, bet kad yra tokių vaikų, jaunų žmonių, kuriems reikalinga parama, tikrai yra. Tikrai spręsime, dabar esame susitarę su universitetais (jie patys šitą sprendimą priėmė, mūsų neraginami), kad iki šio semestro pabaigos jie atleidžia tuos, kuriems reikia, nuo mokesčio. Ir tada spręsime, ką darome toliau, nes ne visiems turbūt reikės paramos. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi V. Targamadzė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš šiek tiek norėčiau aiškumo dėl jungtinių klasių (apie tai V. Ąžuolas uždavė klausimą), paaiškinkite šiek tiek plačiau. Dėl privačių klasių, tai yra privačių mokyklų, kur yra apmokama, kaip jūs sakėte, tėvai apmoka už vaikų mokymą, ir valstybinių mokyklų, kur yra mažos klasės, skirtumų. Koks gi tas pagrindinis skirtumas? Jūs paminėjote, kad privačios mokyklos, kadangi tėveliai moka už mokslą, gali iš esmės daryti ką nori, aš tai pažodžiui sakau. Kaip gi yra iš tikro? Tai yra finansinis argumentas, bet ne koks nors švietimo kokybės klausimas, aš manau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai yra abu argumentai. Svarbesnis yra kokybės argumentas. Įsivaizduokite, kad šiandien jungtinėje klasėje jūsų vaikas sėdi dar su trijų skirtingų klasių vaikais ir jo 45 minučių pamokos laikas yra dalinamas iš keturių. Jūs leisite man, kolegos, pasakyti? Jeigu nenorite girdėti atsakymo, tai neklauskite tuomet. Yra dalinamas iš keturių. Taip, pasaulyje veikia jungtinės klasės, ten dirba mokytojų komanda ir mokytojai yra rengiami dirbti su skirtingų lygių vaikais. Lietuvoje mes neturime galimybių turėti mokytojų komandų, taip pat neturime ir metodikos rengti mokytojus, galinčius mokyti skirtingų lygių vaikus. Todėl šiandien jungtinių klasių vaikus mes skriaudžiame, nes esame palikę tokias klases norėdami išlaikyti pastatus. Čia yra labai aiškus skirtumas.
Dabar dėl privačių mokyklų. Kiekvienas vaikas Lietuvoje turi savo konstitucines teises ir turi teisę gauti ugdymosi krepšelį. Jis nešasi jį į bet kurią norimą mokyklą: ar jis nešasi į valstybinę, ar jis nešasi į privačią. Visa tai, kas yra papildomai privačiose mokyklose, daugeliu atveju taikomos specialios metodologijos. Šiandien Lietuva negali pasiūlyti kai kurių paslaugų, ypač specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Šiandien vaikai, turintys ir autizmo sutrikimų, ir kitų sutrikimų, dažnai renkasi privačias mokyklas, nes ten yra taikomos specialios metodikos. Šiandien mums dar reikia daug nuveikti, kad mes galėtume pasiūlyti tikrai visas paslaugas įvairių poreikių turintiems vaikams.
Kitas momentas. Jeigu tėvai nori mokėti, kad klasėje yra, tarkime, trys vaikai, visą papildomą mokestį patys, tai mes šiandien tėvams sudarome tokią galimybę. Tai yra tėvų teisė rinktis. Kaip ir sveikatos sistemoje, lygiai tas pats yra.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma labai norėčiau atkreipti dėmesį, aš tikrai nesu, kad vienas, du, trys vaikai klasėje būtų arba tokios jungtinės klasės, kokios dabar yra. Tačiau jeigu mes kalbame apie įtraukųjį ugdymą, jūs pavyzdį apie jungtines klases pasakėte, tai nepamirškite, kad įtraukusis ugdymas yra labai brangus, jam šiandien yra nepasirengta. O jeigu jungtinės klasės, tai priklauso nuo ugdymo organizavimo, aš jums kaip specialistė dabar sakau, ir nuo mokytojų pasirengimo. Nuvažiuokite į „Forvardą“ ir tada bus aišku, kas yra personalizavimas. O čia yra tuščios frazės.
Klausimas yra dėl vienuoliktokų iš Ukrainos. Kaip jie laikys egzaminus? Labai yra sunerimę ir mokytojai, ir tėvai, ir patys vaikai kreipiasi į mane.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kaip ukrainiečiai laikys egzaminus? Jie laikys arba nuotoliniu būdu. Ukrainos Vyriausybė dar nėra priėmusi sprendimo dėl abitūros egzaminų. Jau yra priėmusi, kad atšaukia egzaminus 9 klasėje. Dėl 11 klasės nėra priėmusi sprendimo. Jeigu egzaminų neatšauks, tai bus galimybė laikyti egzaminą nuotoliniu būdu. Mes taip pat sudarysime galimybes vaikams tuos egzaminus laikyti nuotoliniu būdu. Bet taip pat ruošiamės ir kitiems variantams: verčiame lietuvių kalbos egzaminus į ukrainiečių kalbą, sudarysime galimybes tiems, kurie norės ir galės, jausis galintys, laikyti mūsų valstybinius egzaminus, atleidžiant nuo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
Dar kitas variantas, trečias. Jeigu vaikai jaučiasi šiais metais nepajėgūs išlaikyti egzamino, tai mes jiems sudarysime galimybes kartoti kursą, jau tada integruotis į lietuvių mokyklas ir kitais metais laikyti valstybinius brandos egzaminus. Tokie trys modeliai yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mūsų pusvalandis ištiksėjo ir baigėsi. Ačiū ministrei.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū visiems, kurie uždavė klausimus. Dabar svarstysime Seimo rezoliucijos teksto dėl energetinių išteklių embargo iš šalių antrąją redakciją. Tuoj kviesime V. Baką į tribūną, jis su daugybe Seimo narių, kiek man teko matyti, parengė bendrą Seimo rezoliucijos tekstą, jį ir svarstysime. Tuo tarpu replika arba dėl vedimo tvarkos V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tokio košmaro iš švietimo ministrės dar neteko girdėti. Vaikai atsineša krepšelį į bet kokią mokyklą. Jūs patys sau prieštaraujate – tie patys vaikai, ateidami į savivaldybės mokyklą, negaus to krepšelio pagal jūsų naują tvarką, ateidami į privačią mokyklą, gaus. Ten galima mokyti, jungtinės klasės gaus finansavimą, savivaldybėse negaus. Žmonės uždavė paprastą klausimą, kodėl tų pačių finansavimo taisyklių negali taikyti ir privačioms mokyklos, ir savivaldybės? Kuo tie vaikai yra blogesni, ką jūs darote?
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamieji. Po pasisakymų daugėja norinčių replikuoti. Labai trumpai, gerai? A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministrė taip ir neatsakė į mano klausimą dėl privačių mokyklų. Tai ar jos tik iš tėvelių pinigučių bus išlaikomos, ar gaus ir valstybinį finansavimą, nes iš tribūnos nuskambėjo klausimas, kad negaus, bet į klausimą neatsakėte. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, mes turėjome šansą pasišnekėti. Prašau, ministre, dar kartą suteiksiu.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš dar kartą pakartoju, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turi teisę gauti ugdymo lėšas ir jis tas lėšas nešasi ten, kur jo šeima nori.
PIRMININKAS. Gerai.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mes niekur negrįžtame, nieko nekeičiame, čia yra seniai galiojanti sistema. Jeigu jis nori eiti ir jo tėvai nori mokėti papildomą didelį mokestį už mokslą privačioje mokykloje, tai gali eiti į privačią, mes neribojame privačios iniciatyvos. Vaikas, kuris eina į valstybinę mokyklą, nešasi tą patį krepšelį…
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Aš kviečiu jus susitikti ir pasitarti Seimo salėje, tikrai netoli esate ir atsakysite į visus klausimus. Paskutinė replika – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Ąžuolai, privačios mokyklos negauna aplinkos lėšų, čia irgi yra skirtumas, tėvai prisideda ir dėl to. Tas ugdymo krepšelis bendras, jis visur keliauja. Tačiau ten mokykloje ir keturis vaikus klasėje išlaiko privatūs asmenys.
PIRMININKAS. Gerai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tokios galimybės valstybėje neturime, nes tikrai labai daug kainuos, jeigu kiekvienas vaikas turės po vieną mokyklą.
PIRMININKAS. Ačiū visiems, tikrai įdomi tema, dabar galite ją pratęsti neformaliai.
14.33 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl energetinių išteklių importo nutraukimo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą, ir Lietuvos energetikos sistemos stiprinimo“ projektas Nr. XIVP-1433(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Prašom, gerbiamam V. Bakui žodis, pristatykite tekstą.
V. BAKAS (DFVL). Pristatyti rezoliuciją?
PIRMININKAS. Pristatykite rezoliuciją. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, ačiū, gerbiamas pirmininke. Visų pirma, noriu padėkoti visoms frakcijoms, visiems kolegoms už labai produktyvų kelių valandų darbą, mes iš tiesų suradome bendrą poziciją dėl to, kaip Lietuva gali atsisakyti energetinių išteklių iš Rusijos. Tikiu, kad šiandien mūsų sprendimas paskatins spartesnius pokyčius išsivaduojant iš Rusijos energetinės priklausomybės.
Gerbiami kolegos, rezoliucijos esmę iš esmės sudaro trys esminiai punktai. Pirma, yra siekiama atsisakyti energetinių išteklių iš Rusijos. Antra, kviečiame Vyriausybę pateikti sprendimus dėl alternatyvų. Trečia, nedelsiant teikti Seimui ekonominių pasekmių dėl Rusijos vykdomos agresijos švelninimo planą verslui ir žmonėms.
Kolegos, mūsų regione yra precedento neturinti situacija, kuomet Rusija tiesiog užpuolė suverenią, savarankišką šalį vien todėl, kad ji pasirinko demokratinio pasaulio raidos kelią. Šis karas prieš Vakarų pasaulio gyvenimo būdą ir vertybes yra finansuojamas ir iš pinigų, kuriuos Rusija sukaupia parduodama energetikos išteklius. Finansinė grąža, surenkama iš energetinių išteklių eksporto, sudaro reikšmingą Rusijos biudžeto dalį ir pajamos, kurias Rusija gauna iš energetinių išteklių eksporto, konvertuojamos į agresiją prieš Vakarų pasaulį, konkrečiai į agresiją prieš Ukrainą, į taikių žmonių žudymą. Turime progą tai sustabdyti ir priimti sprendimus, kuriuos patys galime įgyvendinti. Turime progą atliepti Ukrainos prezidento, mūsų partnerių ir mūsų visuomenės lūkesčius atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos energetikos išteklių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, buvo prievarta izoliuota nuo Europos valstybių ir Lietuvos energetikos sektoriaus infrastruktūra: naftotiekiai, dujotiekiai, elektros tinklai, buvo susieta tik su SSRS. Per 30 metų padarėme pažangą – sukūrėme infrastruktūrą, kuri leidžia mums nepriklausyti nuo Rusijos energetinių išteklių. Šiandien tai pripažįsta visi bent jau šiame Seime esantys, šio Seimo kadencijos esami ir buvę premjerai ir energetikos politikos formuotojai.
Deja, nepaisant to, mes išliekame tarp EBPO šalių, labiausiai priklausančių nuo Rusijos energetinių išteklių. Tai patvirtina EBPO 2022 metų kovo mėnesio tarpinė ataskaita apie karo Ukrainoje ekonominį ir socialinį poveikį bei politikos pasekmes. Tai patvirtina autoritetingi ekonomistai, kurie interviu žiniasklaidai šių metų pradžioje yra pasakę, kad Lietuva ES yra labiausiai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių. Ekspertų duomenimis, vien pernai Rusijos naftos ir jos produktų Lietuva įsigijo už maždaug 2,7 mlrd. eurų. Rusiškoms dujoms šalis išleido apie 140 mln. eurų, o elektrai – dar apie 180 mln. eurų.
Tiksliai cituoju mūsų ekonomikos ekspertus: „Už tuos mūsų Vakarų pasaulio milijardus Rusija finansuoja savo propagandą, karą Ukrainoje ir kėsinasi į Lietuvos ir kitų savo kaimynių valstybingumą, daro įtaką politinėms sistemoms. Iš šių pinigų V. Putinas formuoja savo finansinius rezervus, iš kurių planuoja naujas invazijas į kaimynines šalis.“
Mieli kolegos, Lietuva yra pajėgi atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių. Tam yra subrendusi politinė valia, tam pritaria mūsų visuomenė, kuri savo namuose pasiruošusi priglausti dešimtis tūkstančių ukrainiečių. Taip, galime turėti laikinų nepatogumų, bet negalime finansuoti Rusijos veiklos prieš mus pačius.
Mes kalbame apie tai, kad Baltarusija sėdi ant energetinių išteklių adatos, perka pigią rusišką naftą, ją perdirba į naftos produktus ir juos parduoda. Bet apsidairykime – pigūs energetiniai ištekliai sukūrė priklausomybių mums patiems. Dabar yra puiki proga paspartinti sinchronizaciją su Vakarų energetine sistema, išnaudoti SGD, reikalui esant, jį išplėsti, spartinti renovaciją, žaliąją darbotvarkę. Pagaliau tai puiki proga pertvarkyti mūsų ekonomiką, kuri, deja, turi didelę priklausomybę nuo energetinių išteklių. Kartu su Lenkija, kurios valdoma įmonė yra pagrindinė rusiškos naftos importuotoja, turime ieškoti alternatyvų rusiškai naftai.
Mes visi kalbėjome su jumis, rengdami rezoliuciją, kad tai turės poveikį mūsų ekonomikai, mūsų verslui, gyventojams. Todėl rezoliucijoje kviečiame Vyriausybę parengti ekonominių pasekmių dėl karo Ukrainoje švelninimo planą ir teikti reikalingus teisės aktus. Tai supranta ir mūsų partnerių vyriausybės. Tai suprantama EBPO, Europos Sąjungoje.
Nors žmonės visame Vakarų pasaulyje pasirengę įveikti ekonominius sunkumus solidarizuodamiesi su Ukrainos tauta, tačiau kartu nereikia pamiršti, kad daliai žmonių šie sunkumai gali būti sudėtingi ir jiems reikalinga vyriausybių pagalba. Tačiau vieną kartą turime pripažinti, kad rusiškos dujos ir nafta gerovės per tris mūsų nepriklausomybės dešimtmečius nesukūrė. Priešingai – tai svertas, kurį bandoma išnaudoti mūsų šalies silpninimui.
Mieli kolegos, šia rezoliucija mes sprendžiame dvi dideles problemas: pirmą, nustojame finansuoti Rusijos agresiją, nukreiptą prieš Ukrainą ir Vakarų pasaulį; antrą, mes išreiškiame labai aiškią politinę valią išsilaisvinti iš priklausomybių jungo. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi čia antra versija, dėl pirmos versijos buvo užsirašę klausti tam tikri žmonės, tai visų pirma pagal tą klausimų eilę klausime ir tada, jeigu ką, pagal šią. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Gapšys.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, taip, aš taip pat remiu jūsų revoliuciją, esu pasirašęs ir ant antro varianto, tik mano klausimas būtų toks. Lietuvos nepriklausomybė, laivas „Independence“, pagal visus jau dabar suskaičiuojamus dalykus matome, kainuos 1 mlrd. 250 mln. eurų. Čia Energetikos ministerijos grafikas. Turbūt žinote, kai jo kaina… Žinome, kad „Hoegh LNG Ltd“ pirko už 250 mln. Realiai mes iki 2044 metų permokame 1 mlrd. Ar nemanote, kad už tą 1 mlrd., kur papildomai permokame už Prezidentės D. Grybauskaitės „Independence“ projektą, galėtume nusipirkti, gerbiamas pranešėjau, bent du „Mistral“ laivus, kuriuos statė prancūzai, karo laivus. Ar būtume saugesni turėdami du papildomus karo laivus nei vieną SGD?.. Čia jums kaip buvusiam NSGK pirmininkui klausimas.
V. BAKAS (DFVL). Gal atsakysiu taip paprastai. Mes būtume saugesni, jeigu turėtume karo laivų, kurie reikalui esant gintų mūsų valstybę, bet labai svarbu turėti alternatyvą apsirūpinant dujomis. SGD terminalas šią alternatyvą mums šiandien suteikia. (Balsai salėje) Būtų toks atsakymas.
PIRMININKAS. Aš prašau…
V. BAKAS (DFVL). Laisvė brangiai kainuoja. Laisvė…
PIRMININKAS. Jeigu atsakėte į klausimą… (Balsai salėje) Nešūkaukite iš vietos. Jeigu atsakėte į klausimą, tada pagal tą sąrašą, kas norėjo ryte paklausti, būtų V. Gapšys, bet jo salėje nėra. L. Savickas. Taip pat nematau. L. Nagienė buvo taip pat gana aukštai sąraše. Prašom, Laima.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, nors aš ir pasirašiau dėl rezoliucijos, viskas gerai, bet man kyla vienas klausimas. Nutraukti Rusijos naftos… Energetikos komisijos posėdyje „Orlenas“ pasakė, mes naftos neperkame, turiu omenyje „Orlen Lietuva“, naftą perka lenkai, rusišką naftą. Kaip įsivaizduojate, mes darysime įtaką Lenkijai, kad atsisakytų rusiškos naftos? Tai ką, mes uždarome gamyklą ir pasakome, mes neimsime tol naftos, kol kitos nebus nupirkta ne iš Rusijos?
V. BAKAS (DFVL). Aš manau, ir pati Lenkija puikiai supranta situaciją. Kiek šiuo atveju mes girdime Lenkijos balsą, tai yra viena aktyviausių Ukrainos… viena stipriausiai Ukrainos interesus… arba, kaip čia pasakius, Lenkijos balsas yra vienas garsiausių siekiant padėti Ukrainai įveikti Rusijos agresiją. Apie tai, kad reikia atsisakyti ir dujų, ir naftos, ir elektros, šiandien kalbama visur, JAV, Europoje. Aš manau, mes tikrai surasime būdą kartu su lenkais, kuo pakeisti rusišką naftą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat buvo A. Sysas užsirašęs, bet jo nėra. G. Paluckas. Taip pat nėra. Tai dabar einame prie šio sąrašo. J. Razma norėtų paklausti. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmiausia gerbiamam Vytautui noriu padėkoti, kad rado galimybę sutarti su kitu iniciatoriumi ir pateikė suderintą projektą. O klausimas būtų štai koks. Rezoliucijos projekte daug kur yra punktų kviečiant, raginant Vyriausybę bendriausia prasme energingiau atsisakyti tų rusiškų energetinių išteklių. Man atrodo, kad Vyriausybė tą daro iš visų jėgų, o kur jūs matote, kad dar reikia kokio nors paraginimo pagal šiandien taip stebimą faktinę situaciją?
V. BAKAS (DFVL). Aš gal pasakyčiau taip, paraginimo reikia mums visiems, nes energetinis saugumas ir tie sprendimai, kurie siūlomi rezoliucijoje, yra nacionalinio susitarimo klausimas, tai yra pozicijos, opozicijos, todėl prie šios rezoliucijos, tiesą sakant, šiandien ir pridėjo savo ranką net trys premjerai: du buvę premjerai ir dabartinė premjerė. Aš manyčiau, kad mums ne tiek reikia raginti, kaip suformuoti labai aiškią politinę valią, kad mums reikia atsisakyti energetinių išteklių ir priklausomybės. Kad ir kaip būtų akivaizdu, pagal EBPO paskutinius duomenis, naujausius duomenis, tarp EBPO šalių Lietuva išlieka labiausiai nuo Rusijos energetinių išteklių priklausoma valstybė. Taigi raginti reikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai gera rezoliucija, tikrai palaikysiu, manau, kad reikėjo galbūt net anksčiau ją teikti, nes praktiškai kiekvieną dieną Europos Sąjunga sumoka daugiau pinigų, negu Rusijai kainuoja karas Ukrainoje, todėl tų energetinių resursų alternatyvų būtina ieškoti, Lietuva taip pat turėtų čia dalyvauti, ieškoti kitų šaltinių.
Aš tik norėjau paklausti dėl pačios rezoliucijos. Skaitau – atsisakyti naftos ir dujų, bet pasigendu elektros kilmės, tai galbūt reikėtų apie tai pagalvoti. Galbūt ateityje teikiant kokius nors siūlymus ir įstatymų projektus, kartu taip pat ir naftos produktus, nes čia kalbama tik apie naftą. Tokia maža pastaba. Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Kolega, labai ačiū už klausimą. Iš tiesų mes dar kartu būdami frakcijoje nemažai padarėme, kad Lietuva galėtų sinchronizuoti savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais. Ir šioje rezoliucijoje taip pat yra punktas, kuris kalba apie tai, kad būtina paspartinti šį procesą, tam yra labai gera proga, yra numatyta 2025. Bet, tikiuosi, po rezoliucijos seks kiti veiksmai, yra Lietuvos ir Lenkijos NB8 formatas tiek Seimo, tiek vyriausybių lygmeniu, kur mes galėsime paspartinti mūsų elektros tinklų sinchronizaciją.
Antras klausimas. Pamiršau antrą klausimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau…
V. BAKAS (DFVL). Atsiprašau, dėl naftos. Kai mes čia kalbame apie naftą, kalbame ir apie naftos produktus, naftą bendrąja prasme, nes tokiu atveju reikėtų galbūt kalbėti apie kosmetiką. Nafta – kalbame apie energetinius išteklius apskritai.
PIRMININKAS. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, mes nuo pat nepriklausomybės visą laiką kalbame, ypač konservatoriai, rusai puola. O kuo toliau… Pastatėme „Independence“, kad būtume nepriklausomi, bet, pasirodo, jūs pats šiandien, pristatydamas rezoliuciją, pasakėte, kad Lietuva labiausiai priklausoma nuo visų Rusijos energetinių išteklių, labiausiai, ir išleidžiate 3 mlrd. eurų.
Dar vienas dalykas. Ukraina kariaudama atsijungė nuo rusiškų elektros tinklų linijų ir prisijungė prie Europos Sąjungos sistemos. Mes 30 metų trypčiojame vietoje. Kas čia pas mus, KGB agentų visas tinklas likęs visose sistemose, kad niekaip per 30 metų negalime atsijungti, tik žodžiais atsijunginėjame. Paaiškinkite, jūs juk buvęs VSD… komiteto pirmininkas. Kas čia, KGB taip stipriai veikia?
PIRMININKAS. Ačiū, laikas.
V. BAKAS (DFVL). Aš minėjau, kad, mano nuomone, ir dauguma Seimo tam pritars, tai yra mūsų bendra Lietuvos problema ir šioje salėje 30 metų priimami šitie sprendimai. Aš negaliu pasakyti, kad jų nebuvo, mes tikrai padarėme daug, mes pasistatėme LNG, galima kalbėti apie kainas, kaip jis buvo pastatytas, bet esmė – mes dabar galime būti saugūs, mes nebijome, kad mums kažkas užsuks kranelį. Antra, mes pradedame jungčių statybą su lenkais. Aš negalėčiau taip jau pasakyti, nors ir būdamas opozicijoje, kad mes nieko nedarėme. Lietuva padarė daug, bet dabar reikia ryžtingesnių sprendimų tam, kad būtų įgyvendinti tie sprendimai, kuriuos mes padarėme. Faktiškai mes esame pasiruošę, šiandien ir premjerė, man atrodo, prieš šį posėdį pasakė, kad Lietuva yra pasiruošusi visiškai atsisakyti energetinių išteklių. Seimas, padėkime, paremkime Vyriausybę, kad ji galėtų tai padaryti. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“)
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau laiko klausimams neturime. Ačiū, gerbiamas panešėjau, už pristatymą.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš noriu sureaguoti, nes nebe pirmą kartą čia skamba, kad Lietuva labiausiai priklausoma nuo Rusijos pagal EBPO rodiklius. Manau, kolegos, skaitėte, kad ten yra tik nafta iš esmės lemianti, ir tai yra 2021 metų duomenys, kai Lietuva „PKN Orlen“ pirko beveik visą naftą iš Rusijos. Bet jos gali atsisakyti ir imti iš kitur. Čia Lietuvos ekspertai sukritikavo tokias išvadas.
PIRMININKAS. Dėkui.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai tik parodo, kad ir EBPO, ir ekspertai kartais labai jau nekokybiškai dirba.
PIRMININKAS. Dėkui. Matau, jūs įžiebėte diskusiją. Labai trumpai R. Žemaitaitis ir pradėsime tikrą diskusiją, į kurią iš pradžių kviesime A. Butkevičių į tribūną.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Jurgi, kai dar dirbai Ekonomikos komitete, kur buvai mano kolega, ir labai gerai mes visą laiką sutardavome, mes ne vieną kartą esame šnekėję. Jūsų, konservatorių, Vilniaus vicemero V. Benkunsko, Vilniaus mero R. Šimašiaus dėka jūs viską padarėte Vilniuje, kad Vilniaus šilumos tinklai Rusijai per 6 metus sumokėjo 300 mln. eurų daugiau, negu turėjo mokėti.
PIRMININKAS. Gerai.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Palaukite, nenutraukinėkite.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). (…) kai pasakėte apie naftą. Nafta ir energija, ir didžiausią priklausomybę Vilniuje padarė būtent R. Šimašius su jūsų koalicija. Nes jūs termofikacinę elektrinę atsisakėte statyti, o buvusį direktorių pasistatėte kapitalinės statybos direktoriumi. Ir kada atsivedėte lenkus, jūs padarėte…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Remigijau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …70 mln. žalą valstybei.
PIRMININKAS. Taip. Dabar tribūnoje kalbės A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aišku, yra parengta rezoliucija, kuri suderinta truputį pakeičia mano pasiruoštą kalbos turinį, bet aš manau, kad šitos rezoliucijos gal visiškai nebūtų reikėję, jeigu tikrai valdančioji dauguma būtų atsižvelgusi į opozicinių frakcijų ir ankstesnius pasiūlymus, kad reikalingi tam tikri priemonių planai dėl augančios infliacijos iki karo Ukrainoje. Tikrai auganti infliacija Lietuvoje yra pati sparčiausia, vasario mėnesį buvo 14,2 %. Tai reiškia, kad mes artėjame į ekonomikos recesiją. Ir jeigu nedarbas pradės augti, tikrai mes jau gegužės mėnesio pabaigoje būsime ekonomikos recesijoje.
Manau, tik pastaruoju metu, kada frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai… Dėkoju V. Bakui, kuris ėmėsi iniciatyvos parengti rezoliuciją, iš dalies gal ir pagyvino tą diskusiją. Ir pagaliau, noriu pasakyti, sulauksim tam tikro priemonių plano, kaip gelbėti mūsų ekonomiką ir ką daryti su energetikos sektoriumi. Manau, kad toliau galvoti, kad nieko nedarant išsispręs problemos, tai tikrai parodo Vyriausybės bejėgiškumą arba nežinojimą ir nesupratimą, kaip kovoti su problemomis.
Dabar noriu atsakyti kai kuriems spekuliuojantiems Seimo nariams, kalbant apie „Independence“ laivą. Mielieji, galiu jums aiškiai pasakyti, nes man tapus premjeru buvo daug užduota klausimų, išanalizuota detaliai – laivo kaina su išpirkimu dešimčiai metų yra 520 mln. eurų. Norvegijos kompanija už tai, kad samdė inžinierius, samdė specialistus, rengė projektą, ir su išperkamąja nuoma uždirbo nuo laivo 10 %. Baikite kai kada spekuliuoti, jūs esate politikai, parlamento nariai. O kiek kainuoja energetikos nepriklausomybė, kurią 2015 metais mes Lietuvoje įdiegėme? Aš jums galiu pasakyti, su „Gazpromo“ vadovais, būdamas premjeru, susitikau tris kartus. Ir tik tada, kai pamatė, kad mes įsibėgėjame su terminalo statyba, jie sumažino dujų kainą 20 % ir dar 20 % už praeitą laikotarpį valdant A. Kubiliui. Vadinasi, mes iš karto gavome 40 % nuolaidą tuo metu, man atrodo, 2014 metais. Jeigu tuo metu terminalo nebūtų statoma, jokių nuolaidų mes nebūtume gavę. Tai paskaičiuokite.
O tas laivas tai yra gamykla. Tame laive yra komanda, kuri jį aptarnauja, tame laive yra išdujinimo ir visi kiti procesai, ir tas laivas yra pritaikytas Arkties vandenynui, tai irgi išskirtinėmis sąlygomis. Bet ne apie tai.
Aš dabar norėčiau tikrai pasakyti keletą aspektų, kur mes esame stipriai apsileidę dėl to, kad turime sukūrę infrastruktūrą ir tos infrastruktūros kaštai, kaip ir laivo, kaip inžinerinių tinklų, buvo perkelti į kainą tiekiant dujas arba jas vartojant. Nebuvo laiku užsakytos dujos iš kitų arabų šalių, nebuvo susitarta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nebuvo daroma paieška Pietų Amerikos šalyse, paprasčiausiai buvo nueita lengviausiu keliu – yra tiekėja Rusija ir lyg pastovus užtikrinimas bus tiekimo, ir Lietuva tuo bus apsirūpinusi.
Kitas aspektas, kur mes galėjome tikrai energijos išteklių kainą sumažinti: Vilniaus kogeneracinė elektrinė, ir tai yra gėda, didžiulė gėda, kad vienas blokas dar šiandien neveikia. Ką reiškia to bloko paleidimas, eksploatacija Vilniaus miestui? Pirma, kad tas blokas gamins virš 70 megavatų elektros, antra, kad naudos biokurą ir naudodamas biokurą papildomai pagamins beveik 200 megavatų šilumos. O pagal projektinius skaičiavimus tai reikštų, kad Vilniaus miestui būtų buvusi tiekiama pati pigiausia šiluma, jeigu šitas blokas būtų buvęs paleistas ir šiandien mes būtume turėję kitą poziciją.
Kitas dalykas – biokuras. Biokuro kainos irgi Lietuvoje auga sparčiausiai, palyginti su Latvija ir Estija. Kodėl? Kodėl nebuvo imtasi jokių priemonių, kai iš Baltarusijos jau nebevežėme biokuro, kai jis buvo daug pigesnis, kodėl mes negalėjome savo miškų urėdijų įpareigoti, kad 50 % jos turėtų pradėti gaminti biokuro, suteikiant finansinę paramą pirkti įvairiausius įrenginius?
Mielieji, tikrai reikia pasakyti, kad mes, kaip parlamentarai, turime išsireikalauti iš Vyriausybės, kad artimiausiu laiku būti pristatomi du aiškūs priemonių planai. Vienas: kaip užtikrinti ekonominį saugumą vartotojams ir verslui, nenoriu labai plėstis…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ir kitas planas – energetinių išteklių apsirūpinimas iš kitų šalių, siekiant mažinti kainas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. V. Bakas nekalbės tribūnoje. A. Skardžius. Frakcijos vardu dar V. Gapšys buvo užsirašęs, bet jo nėra. Dabar yra iš eilės. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties turbūt didžiausia problema, kad politikoje buvę aukščiausi valstybės politikai Lietuvą pasodino ant adatos. Aš kalbu, sakykime, vos ne tokiais narkomanijos prevencijos terminais. Lietuva seniai galėjo nuspręsti, kokius išteklius naudoti elektros gamybai ir kokius energetinius išteklius naudoti šilumos gamybai. Kiekis aiškus, renovacija koreguoja tą kiekį, tačiau toks projektas kaip Atsinaujinančių išteklių įstatymas, jo darbo grupėje man teko dalyvauti 2009 metais, dvejus metus buvo vilkinamas – iki 2011 metų vos ne pabaigos. Įstatymo projektas, kuriuo numatyta vėjo elektrinių plėtra Baltijos jūroje, turėjo pradėti veikti 2013 metais, vėlgi dėl interesų, valstybinių energetikos monopolininkų interesų, buvo nutemptas į nežinomybę. Duok Dieve, jis pradės veikti 2026 metais arba 2030 metais.
Įsivaizduokite, kaip buvo siekiama tos energetinės nepriklausomybės siekiant sėdėti ant dujų adatos. Kad būtų galima sėdėti ant dujų adatos, Elektrėnuose buvo deginamos rusiškos dujos, norint būti nepriklausomiems nuo rusiškos elektros. Tai čia buvo pono A. Sekmoko laikais. Dalyvavau ne vienoje tyrimų komisijoje ir kaip vadovas, ir kaip narys, kiekį galite pasitikrinti, jis yra Seimo specialiųjų komisijų ataskaitose surašytas, tai yra Elektrėnuose pagaminta elektra iš rusiškų dujų kainavo keturis kartus brangiau A. Sekmoko ministravimo laikais negu rusiška elektra, nupirkta tiesiogiai. Įsivaizduokite, kokie kiekiai buvo suvartojami. Todėl Lietuva turėtų aiškiai identifikuoti savo kuro šaltinius, iš ko gaminsime šilumą. Mes turime biokuro daugiau negu keletą kartų, kiek reikia mums šilumos pasigaminti. Taip pat elektrą puikiai galime pasigaminti realizavę visus išteklius, ypač vėjo parkų jūroje. Dabar ten yra saulės plėtra, bet jau įstatymai ir teisės aktai leidžia kartu ir saulę, ir elektrą, ir vėją turėti tuose pačiuose energetiniuose parkuose.
Istorijos buvo labai įdomios dėl mūsų tų visų projektų. Pavyzdžiui, įmonė „Litasco“. Tai yra „Lukoil“ įmonė, kontroliuojama iš Kremliaus, registruota Šveicarijoje, trejus metus valdė Klaipėdos naftos terminalą. R. Masiulis, tuometis naftos direktorius, čia, Seime, mums aiškino, štai gauname už dyką pinigus iš rusų, iš Kremliaus, kad galėtume finansuoti „Independence“ terminalo statybą, kad išsikovotume nepriklausomybę nuo rusų. Anekdotas, bet taip buvo. Mokėjo už rezervaciją pinigus. Galbūt prezidentūros atstovai ponas A. Molis, N. Udrėnas, N. Rasburskis, galbūt M. Lingė galėtų paaiškinti, kam keliavo už dyką iš Kremliaus gaunami pinigai. Trejus metus – nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio –rusų kompanija valdė mūsų Klaipėdos strateginį naftos terminalą. Anekdotas! Bet tokia mūsų, deja, istorija. „Nukem“, „Rosenergoatom“ – rusų kompanija, registruota Vokietijoje, susišlavė 72,5 mln. eurų už tai, kad jie 60 mėnesių vėluoja įgyvendinti projektą, ypač B1, B2, bet jie susišlavė tuos pinigus. Tai buvo pinigai, sumokėti jiems.
Todėl, gerbiamieji, nekartokime tų senų istorijų, kaip buvo su „Mažeikių nafta“, kuri buvo padovanota „Williams“, po to „Williams“ pardavė kompanijai „Jukos“ – tiems patiems rusams. Tokia, deja, istorija.
Todėl aš vis dėlto pasisakau už strateginį požiūrį, už mūsų vietinius šaltinius, mes jų turime pakankamai. O lobistai visą laiką norės iš energetikos pasipelnyti, nes ten labai dideli pinigai.
PIRMININKAS. Dėkui. Kalbės L. Savickas, bet jo nėra. Ar T. Tomilinas diskusijoje dalyvauja? Dalyvauja. Prašom. (Balsas salėje)
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, visa Vakarų pagalba Ukrainai remiasi prielaida, kad gyvename, kaip gyvenome, įvedėme sankcijas. Mes neleidžiame sau minties, kad galime netekti dalies komforto. Mūsų gyvenimas iš esmės nesikeičia. Na, kainos užaugo. Bet turime padaryti lūžį. Ukrainos gelbėjimo mes negalime painioti su klimato kaitos programomis, negalime painioti su ilgalaikėmis programomis dėl energetinės nepriklausomybės projektų ir panašiai. Ukrainos gelbėjimas nėra ilgalaikis projektas. Ukrainą reikia gelbėti čia ir dabar. Tai reiškia nutraukimą bet kokių pinigų siuntimo į Rusiją ir totalų embargą. EBPO praeitą savaitę iš tiesų parodė analizę, kad esame matematiškai priklausomi nuo Rusijos žaliavų importo, turėsime tam tikras pasekmes jų netekimo. Bet ką tai visų pirma reiškia? Tai reiškia, kad kitos Europos šalys, daug stipresnės už mus, yra mažiau priklausomos ir ta jų baimė nutraukti naftos ir dujų ryšius yra labai keista. Iš tiesų Rusijos ekonomika yra mikroskopinė, palyginti su Vakarais. Ji siekia vienos Teksaso valstijos dydį. Baltarusijos ekonomika yra mažesnė už Lietuvos ekonomiką, nors mes turime tris kartus mažiau gyventojų. Mes laimėsime bet kokią blokados priešpriešą, bet kokį embargą bet kokiu atveju, reikia tik nustoti bijoti.
Mūsų atsargumą lemia labai klaidingos prielaidos, kurias Europos gyventojai matė ir prieš Antrąjį pasaulinį karą. Kai Vokietija pradėjo bombarduoti Londoną 1940 metais, britų žiniasklaida, britų karo analitikai panikavo. Aš siūlau perskaityti tokią labai nuostabią olandų mąstytojo R. Bregmano knygą „Žmonijos gerumas“. Jis pateikė būtent bombarduojamo Londono pavyzdį. Skirtingai, nei prognozavo britų karo analitikai, vokiečių karo analitikai, Londone nekilo panika, nors bombos krito kasdien kone metus laiko. Mes matėme visai kitus vaizdus – matėme drąsiai žengiančius žmones į darbą, važiuojančius dviračiu laiškanešius, ramiai kavą geriančius žmones kavinėse visai šalia bombų. Žmonės taip susitelkė, kaip dabar susitelkusi yra Ukraina – Mariupolio, Kijevo, Charkovo, Sumų, Černigovo ir kitų miestų gyventojai.
Įveikę baimę mes turime performuoti savo mąstyseną ir požiūrį į ekonomiką. Čia reikia imti pavyzdį iš to paties Londono per Antrąjį pasaulinį karą – britų ekonomika trumpam karo laikotarpiu iš rinkos ekonomikos tapo karo ekonomika, planine ekonomika, visiškai susitelkusia į karo poreikių tenkinimą. Mes negalime dabar sau leisti kalbėti apie augimą, procentus, gerovę, kol vaikai Mariupolyje miršta nuo bombų. Turime ruoštis elektros atjungimui, kuro normoms degalinėse, griežtam maisto produktų kainų reguliavimui ir dozavimui. Žinote, kolegos, pradėję kariauti ekonominį karą su Rusija mes jį privalome laimėti. Negalime apsiriboti tomis priemonėmis, kurios veikia tik Rusiją, smogia tik Rusijai, nes jos yra ilgalaikės, susijusios su ekonomikos žlugdymu ilguoju laikotarpiu. Rusijos ekonomika nežlugs dėl rublio kurso padidėjimo, Rusijos ekonomika ir karo pramonė žlugs, jeigu nutrauksime jai orą, uostus, naftą, dujas, fūras ir viską. Taip, mes turėsime sumokėti dalimi savo komforto, neteksime ramaus gyvenimo trumpam laikui, bet tik taip galime apginti Ukrainą. Kaip sako ukrainiečiai: razom nas bahato, nas ne podolaty – mūsų yra daug ir mūsų nenugalėsi.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jau 32 metus esame nepriklausoma šalis ir visą laiką girdime, ypač atėjus konservatoriams į valdžią, kad viską padarysime, kad energetiškai būtume nepriklausomi nuo Rusijos. Ir visada girdime žodžius, kad rusai puola. Galų gale užpuolė. Na, ne mus, bet beveik mus, Ukraina neatsilaikys – užpuls ir mus.
Jeigu kalbėsime vien tik apie mūsų šalies energetinį sektorių, štai A. Skardžius įvardijo, kad Klaipėdos strateginius objektus Klaipėdoje valdė rusų kompanija – aiškiai laikė visą naftos įmonės terminalą tuščią, kad Baltarusija nepaduotų kitos naftos. Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą Seimas – E. Pašilis, kuris kandidatuoja dabar į Apeliacinio teismo teisėjus, dangstė, visas šitas aferas dangstė. Sėkmingai D. Grybauskaitės generalinis prokuroras dangstė visus šiuos nusikaltimus, bet gaudė politinius oponentus, tokius kaip aš, kaip R. Paksas, dar kiti, teisė ir tampė po teismus. Pone Pašili, teismai manęs neišgąsdins ir aš visiems teisėjams sakau – reikia vieno teismo bijoti – Dievo teismo, o ne jūsų politizuoto teismo. A. Navalną irgi teisė, žodžiu, Rusijos teismas, bet, sako, jis ekonominis nusikaltėlis, o ne politinis. Lygiai taip pat už kuro korteles, lygiai taip pat už viešbučius. Pažiūrėkite jo bylą. Tai mūsų prokuroras nusirašė nuo Rusijos prokurorų kaltinimus A. Navalnui ir pritaikė man. Bet ne apie tai. Aš po to pakalbėsiu, vienu žodžiu, aš po to pakalbėsiu, kaip šitą žmogų teikia dabartinis Prezidentas, D. Grybauskaitės generalinį prokurorą teikia Apeliacinio teismo teisėju.
PIRMININKAS. Kalbėkite apie klausimą, gerbiamas Petrai.
P. GRAŽULIS (LRF). Bet ne apie tai aš kalbu. Pažiūrėkite, vien tik konservatoriai, būdami valdžioje, A. Kupčinskas tada buvo meras, kai buvo privatizuojama Kauno dujofikacinė elektrinė, prancūzai ir vokiečiai norėjo nupirkti, pardavė „Gazpromui“. A. Kupčinskas pardavė „Gazpromui“ šitą Kauno strateginį objektą – elektrinę. Viskas gerai. Ar jie taip kariauja su Rusija, kad mes nebūtume priklausomi nuo rusiško kapitalo? Viskas daroma priešingai, nes buvusių konservatorių ir buvusių kagėbistų nebūna. Jie pakeitė savo partijos pavadinimus, buvę komunistai, persidažė į patriotus, bet ir toliau tarnauja Rusijai. Tai štai kas vyksta, ves patriotai. O kiekvienais metais, būdami vis labiau energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos, vis daugiau energetinių išteklių perkame iš Rusijos. Dabar jau už 3 mlrd. eurų nuperkame, dar daugiau negu už 3 mlrd. eurų, turėdami stebuklingą „Independence“, už kurį jau sumokėjome 1 mlrd. 250 mln. eurų.
Ukraina. Aš jau kalbėjau. Ukraina, kariaudama su Rusija, ją užpuolė Rusija, karo metu atsijungė nuo Rusijos elektros tinklų ir prisijungė prie Europos. Mes 30 metų trypiame vietoje arba einame atgal. Jeigu mes dar pažiūrėsime į Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, kam buvo reikalinga, kad ji būtų uždaryta? Žinoma, be abejonės, Rusijai, kad pasistatytų Baltarusijoje atominę elektrinę ir kad mes iš jos pirktume, žinoma, ne tiesiai – per tarpininkus, elektros energiją. Štai kokie yra mūsų darbai. Tai yra tiesiog kenkimas mūsų valstybei.
Dar vienas momentas. Aš noriu pasakyti. Taip, gal jeigu mes kartais ne tik kalbėsime, bet ir darysime realius žingsnius, kad nebūtume priklausomi nuo Rusijos energetikos visų dujų, naftos, elektros išteklių… Tai pažiūrėkite, ką kalba Europa. Vakar buvo susitikę Europos Sąjungos lyderiai. Kaip čia dabar prieš mane kalbėjo Seimo narys, kaip anglai apsiprato 1940 metais su bombų kritimu Londone ir bomboms krentant jie gėrė kavą ir pusryčiavo, šiandien, be abejonės, apsiprato ir ukrainiečiai, kad ten krenta bombos, jie ramiausiai vaikšto tarp bombų sprogimų.
Bet apsiprato ir Europa. Atrodo, buvo lyg ir susitelkusi Europa, ėmėsi griežtų sankcijų prieš Rusiją, o vakar praskydo ir dalis Europos Sąjungos narių jau aiškina: ne, mums per brangu, mes pirksime elektros energiją, dujas ir naftą iš Rusijos, reikia žiūrėti savų interesų, o mums į ukrainiečius vėl nusispjauti. Tik trumpą laiką buvo susitelkusi Europa ir suprato, kokia krizė yra ištikusi ne tik Ukrainą, bet ir Europą, o šiandien vėl jie atsipalaidavo.
Įvedė sankcijas Rusijai. Kokios tos sankcijos? Jeigu pusė bankų, du Vokietijos bankai veikia ir toliau, atsiskaito už visus išteklius, tai kokios čia sankcijos? Tai pasityčiojimas iš tų sankcijų. Faktiškai sankcijos… Žiūriu, Rusijos rublio kursas vienu metu nukrito žemyn, o dabar vėl kyla aukštyn.
Mes matome, kad Vakarai yra nesusitelkę, Vakarai yra silpni, Vakari neturi vieningos nuomonės, vieningos pozicijos. Man labai gaila, kad vakar išsiskirstė NATO ir Europos Sąjungos šalių lyderiai, nepriėmę jokio sprendimo dėl to, kad atsiribotų nuo Rusijos energetinių išteklių. Mes esame tauta, kuri nematome… Europos Sąjunga nemato, kad Ukrainoje žmonės kovoja už mus, miršta už mus, kad mes, Europos Sąjungos narės, būtume laisvos, kad čia nekristų bombos, ir net ekonomiškai Europos Sąjungos šalys negali kiek pasistengti ir įdėti pastangų, kad tikrai Rusiją parklupdytų ant kelių. Mes perkame, tik Lietuva už 3 mlrd. eurų. Kiek ir už kokias sumas perka visa Europos Sąjunga? Už milijardines sumas ir maitina Rusiją, kad ta galėtų kariauti Ukrainoje ir žudytų Ukrainos tautą.
PIRMININKAS. Diskusija šiuo klausimu baigta. Dabar priėmimas. (Balsai salėje) Nebeliko laiko, labai atsiprašau, kolegos, 20 minučių yra skirta. Dabar rezoliucijos priėmimas.
Dėl motyvų. Yra vien tik norinčių kalbėti už. Gal atsisakome, nes mes šiek tiek vėluojame? Yra norinčių kalbėti primygtinai. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Man miela čia matyti kandidatus į teisėjus, buvusius generalinius prokurorus.
Kalbant apie lobizmą energetikos sektoriuje turbūt reikėtų paminėti, kad visą laiką yra gerai turėti alternatyvų tiekimo šaltinį. Tiek jungtį su Lenkija, kuri buvo ilgą laiką vilkinama, tiek terminalą, kurį 2008 metais pradėjo statyti privatus asmuo „Achema“, kuriai būtų priklausę 20 %, nes, kaip žinoma, „Achema“ yra pagrindinis dujų vartotojas, mūsų didžiausia trąšų gamybos įmonė. Tačiau buvo užsiundytos visos struktūros, kad sunaikintų šį projektą.
Tuometinės Ūkio ministerijos pareigūnai buvo persekiojami penkerius metus, buvęs generalini prokurore! Sakau, penkerius metus, kol Aukščiausiasis Teismas juos išteisino ir pripažino, kad Lietuva galėjo „Independence“ turėti kur kas anksčiau. Tai Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Tai yra buvo įvelta į tokią, sakykime, sistemą, kuri turbūt egzistuoja pas tą diktatorių V. Putiną. Ir Lietuva įgyvendino projektą. Privatus juridinis asmuo, „Klaipėdos nafta“ kaip komercinį… tačiau kaštus visus perkėlė vartotojams ir juos reikės mokėti iki 2044 metų.
Antras dalykas, sutartis, apie kurią mažai kalbama, buvo pasirašyta su dujų tiekimu, su „Equinoru“, buvusiu „Statoilu“. Ji mums kainuoja 30 mln., iki 2024 metų – 300 mln. papildomai virš rinkos kainos. Aš tikiuosi, kad tokie dalykai nebepasikartos.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra dar norinčių kabėti? L. Savicko nematau. K. Mažeika. Kalbėsite už? Kalbės. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų prieš gerą turbūt savaitę krašto apsaugos ministras džiaugėsi viešai, kad rusų okupantai Ukrainoje prarado technikos už maždaug 5 mlrd. eurų, bet skaičiai turbūt sako už save, kad per dieną Europa naftos produktų nuperka iš Rusijos už 700 mln. Vien tik sausio mėnesio skaičiavimais, viršpelniai yra 19 mlrd. Tai ką reiškia tie skaičiai, turbūt žinome, patys už save kalba.
Turbūt kalbėti apie tą rezoliuciją, kuri šiandien yra gana svarbi mūsų Vyriausybės raginimui, kad turime dar išsamiau peržiūrėti žaliąjį kursą ir tas ambicijas, kurios paskutiniu metu faktiškai buvo užmirštos. Turbūt aplinkos ir žemės ūkio ministrai, kaip ir susisiekimo, dabar ilsisi nuo tų įtemptų darbų. Energetikos ministrui taip pat turbūt svarbu priminti, kad saulės, vėjo energetika šiandien turi turėti naują, įgauti turbūt naują pavidalą ir kompensaciniai mechanizmai, skatinimo priemonės tiek fiziniams asmenims, tiek ir verslui turi ateiti kaip naujas paketas ir priemonės, kad padėtų mums tą nepriklausomybę faktiškai turėti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.
Iš tiesų kalbėti apie renovaciją, kuri turbūt viešojoje erdvėje buvo užmiršta jau geras pusmetis, vėl turėtume pradėti, nes tai yra energijos taupymas. O žinant, kad ukrainiečių vyrai, kurie dabar visi iš renovacijos objektų grįžo į frontą, faktiškai renovacijos procese nedalyvauja ir jis faktiškai sustojo. Taigi reikia ieškoti naujų būdų, naujų priemonių ir naujų resursų tuos procesus tęsti ir atsiriboti taip, kaip yra raginama šioje rezoliucijoje.
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). Gerbiamieji, todėl kviečiu pritarti ir judėti pirmyn.
PIRMININKAS. Dėkui. K. Vilkausko nėra. Ar Z. Balčytis nori kalbėti už?
Z. BALČYTIS (DFVL). Labai trumpai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip, iš tikrųjų klausiausi savo kolegų pasisakymų ir tikrai šimtu procentų pritariu, kad ne tik Lietuva, ne tik Europos Sąjungos šalys, bet ir pati Briuselio institucija buvo viena iš tokių lobistinių institucijų, kuri visokiais būdais ir išgalėmis palaikė tokius sprendimus. Įsivaizduokite, 2001 metais pateikė projektą, kur buvo numatyta išnuomoti „Nabucco“ vamzdyną Rusijai 45 metams. Šitas vamzdynas eina iš Rusijos į Lenkiją, ir pagrindinė nuostata, kad be Rusijos leidimo prie šito vamzdyno nebūtų galima prisijungti. Tuo metu mes tik Pabaltijo parlamentarai sugebėjome tą pakeisti.
Aš nenoriu kartoti, aš tikrai pritariu šitai rezoliucijai ir tikrai norėtųsi, kad ir mūsų vadovai, atsakingi pareigūnai, diplomatai taip pat ir Briuselyje arba tose institucijose, ypač Europos Parlamente, keltų šiuos klausimus, kur kalbama apie energetinės sistemos sukūrimą ne tik Lietuvoje atsiskiriant nuo rusiškos sistemos, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Mes puikiai žinome, kad kai kurios šalys šiandien to negali padaryti, nes per daug buvo pasitikėta ir per daug buvo padaryta politinių klaidų kalbant apie tam tikrus buvusius premjerus, kurie po to buvo didžiulių „Gazpromo“ institucijų vadovai ir netgi valdybų nariai. Aš manau, kad čia mums labai didelė pamoka ir mums kuo skubiau reikia peržiūrėti savo energetinę sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už išsakyti. Dėl rezoliucijos priėmimo balsuosime numatytu laiku 16 val. 45 min. Dabar po pertraukos svarstytume darbų programą, bet ten liko balsavimas, tai apsispręsime dėl to taip pat balsuoti numatytu laiku.
15.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Albino Antanaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1415 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Albino Antanaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1415. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Kviečiu ją pristatyti teikimą. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus A. Antanaitį. Tai itin patyręs teisėjas, sukaupęs daugiau negu 25 metų teisinio darbo patirtį, 19 metų eina teisėjo pareigas.
Teisėjo karjerą A. Antanaitis pradėjo 2002 metais Kauno miesto apylinkės teisme. 2004–2007 metais ėjo teisėjo pareigas Marijampolės rajono apylinkės teisme, o 2007–2013 dirbo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėju, kartu ėjo ir šio teismo pirmininko pareigas. Nuo 2013 metų teisėjas A. Antanaitis eina Kauno apygardos teismo teisėjo pareigas, pirma ir apeliacinė instancija nagrinėja baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, sprendžia kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo klausimus. Iki tapimo teisėju A. Antanaitis šešerius metus ėjo apylinkės prokuroro pareigas. Teisėjas turi ir pedagoginio darbo patirties, kelerius metus Marijampolės kolegijoje skaitė paskaitas studentams, kolegoms teisėjams skaitė paskaitas žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kaltinimo keitimo, bylų nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir kitomis temomis.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija A. Antanaičio profesinę veiklą ir asmenines savybes įvertino kaip atitinkančias Teismų įstatyme ir Teisėjų etikos kodekse keliamus reikalavimus. Kolegos teisėją A. Antanaitį apibūdina kaip atsakingą ir reiklų sau, taktišką, dalykišką, nuosekliai siekiantį profesinio tobulėjimo, linkusį dalyvauti profesinėse diskusijose, išsakyti savo argumentuotą nuomonę. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pretendentą pripažino vienu tinkamiausių eiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Gerbiamieji Seimo nariai, šalies vadovo vertinimu, teisėjas A. Antanaitis yra autoritetingas teisėjų bendruomenės narys, nepriekaištingos reputacijos, pasižymi išskirtine asmenine ir profesine kompetencija, turi sukaupęs itin solidų teisinio darbo stažą.
Prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento teikiamai A. Antanaičio kandidatūrai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiame į tribūną patį teisėją A. Antanaitį trumpai prisistatyti ir atsakyti į klausimus, jeigu tokių bus.
A. ANTANAITIS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Ačiū Prezidento patarėjai už išsamų mano asmenybės pristatymą, tad nekartosiu savo biografijos faktų, kurie gana išsamiai buvo pristatyti ir greičiausiai jums taip pat yra žinomi.
Norėčiau akcentuoti tik tas savo biografijos detales, kurios, manau, leistų susidaryti jums išsamesnę nuomonę apie mane, taip pat apsispręsti dėl mano tinkamumo eiti Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Puikiai jus suprantu, kad kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus turi turėti daugiau kompetencijų nei bet kas kitas, taigi tikimasi daugiau nei atitinkamo išsilavinimo ar darbo teisėju stažo. Nors pastarasis kriterijus, be abejo, labai svarbus, nes už metų skaičiaus, kaip žinome, slypi patirtis.
Kaip jau buvo minėta, mano teisinio darbo stažas tikrai yra nemažas, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį dar į tuos niuansus, kurie, manau, svarbūs ir padėtų man vykdyti Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Taigi visų pirma norėčiau pabrėžti, kad savo kaip teisininko karjerą pradėjau dar 1996 metais eidamas prokuroro pareigas. Tad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą man teko palaikyti ne tik valstybinį kaltinimą, bet ir tirti tuo metu prokuroro kompetencijai priskirtas vienas iš sunkiausių nusikalstamų veikų.
Dirbant apylinkės teisme, taip pat teko atlikti ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, o ir šiuo metu tenka nagrinėti sudėtingus skundus (…) ikiteisminio tyrimo. Todėl drįstu teigti, kad net ir šiuo metu atitinkamai prisidedu prie teismų praktikos formavimo šioje srityje, o mano kompetencija galėtų prisidėti ir prie visos Lietuvos teismų sistemos tobulinimo. Nors daugiau kaip 8 metus dirbau Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, tačiau man nesvetima ir civilinė teisė.
Kaip jau minėjo patarėja, gana daug metų dirbau teisėju apylinkės teisme, nagrinėjau civilines bylas, taip pat keletą metų dėsčiau civilinės teisės dalyką teisės studentams. Todėl ir ši mano patirtis, manau, būtų labai naudinga sprendžiant klausimus, susijusius su civilinės teisės taikymu ir aiškinimu baudžiamosiose bylose.
Taip pat, kaip ir minėjo Prezidento patarėja, ir šiuo metu nagrinėju skundus administracinių nusižengimų bylose. Taip pat anksčiau teko nagrinėti tuo metu dar administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl ir šioje srityje turiu gana didelės patirties, kuri taip pat, manau, yra vertinga. Be abejo, kadangi pastaruoju metu specializuojuosi nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, todėl ši sritis man yra aktualiausia ir artimiausia. Stengiuosi nuolat gilinti savo tiek praktines, tiek teorines žinias.
Kaip jau minėjo Prezidento patarėja, esu skaitęs paskaitas ir teisėjų bendruomenės nariams. Manau, ši patirtis leido pasidalinti ne tik savo turima praktika, bet ir pačiam pagilinti ir patobulinti savo žinias, nes, kaip žinome, kai mokai kitus, mokaisi ir pats.
Siekį tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju nulėmė turbūt mano nuolatinis noras tobulėti, perduoti savo patirtį kitiems, prisidėti prie bendros teismų praktikos formavimo. Manau, kad mano turima tiek gyvenimiška, tiek teisinio darbo patirtis, jei būčiau paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėju, galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas teisėjau. Jūsų nėra dabar norinčių paklausti. Ačiū jums už prisistatymą. Kviečiu grįžti į savo vietą salėje. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 29 dieną. Iki to laiko, norintieji, apsvarstykite taip pat ir frakcijose šią kandidatūrą. Čia buvo darbotvarkės 2-4 klausimas.
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Pašilį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1416 (pateikimas)
Dabar yra darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Pašilį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1416. Kviečiu taip pat J. Šovienę į tribūną pristatyti teikimą. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus E. Pašilį.
Pretendento profesinė patirtis yra 28 metai, iš jų 16 metų eina teisėjo pareigas. 1999–2000 metais jis buvo kandidatas į Apylinkės teismo teisėjus, nuo 2000 iki 2015 metų ėjo teisėjo pareigas Ukmergės rajono apylinkės teisme. 2007–2012 metais buvo šio teismo pirmininkas, 2015 metais E. Pašilis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Lietuvos generalinėje prokuratūroje vadovaujant E. Pašiliui buvo vykdomi prokuratūros veiklos optimizavimo procesai, teismams perduotos reikšmingos ir sudėtingos rezonansinės bylos, sutrumpinti ikiteisminių tyrimų terminai.
Baigęs generalinio prokuroro kadenciją 2020 metais E. Pašilis tęsia teisėjo darbą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose. Čia pirmąja instancija nagrinėja visų kategorijų bylas. Teisininko karjerą E. Pašilis pradėjo nuo policijos komisariato inspektoriaus pareigų, keletą metų dirbo inspektoriumi ir Mokesčių policijos departamente. Pretendentas yra turėjęs ir pedagoginės patirties, dėstė Ukmergės aukštesniojoje mokykloje.
E. Pašilis yra aktyvus profesinės savivaldos institucijose: 2015–2020 metais dalyvavo Tarptautinės prokurorų asociacijos veikloje, nuo 2021 metų yra Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos narys, valdybos narys. Kolegos E. Pašilį apibūdina kaip sąžiningą, atsakingą, pareigingą, pasižymintį aukšta profesine kultūra. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjo E. Pašilio profesinę veiklą įvertino labai gerai ir konstatavo, kad pretendento asmeninės savybės atitinka Teisėjų etikos kodekse nustatytus reikalavimus. Pretendentų į teisėjų atrankos komisija teisėją E. Pašilį pripažino kaip tinkamiausią pretendentą eiti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo pareigas.
Pretendento ilgametė ir įvairiapusė darbo patirtis baudžiamosios justicijos srityje, taip pat ir einant itin atsakingas pareigas, asmeninės savybės, aukšta profesinė kultūra yra neabejotini privalumai, kurie sustiprins Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų korpusą.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai E. Pašilio kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu patį kandidatą prisistatyti ir atsakyti į klausimus. Prašom.
E. PAŠILIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke. Garbūs Seimo nariai, išties labai dėkoju Prezidento vyriausiajai patarėjai, kad pristatė mane, galbūt prie atskirų faktų neapsistosiu, jie, manau, yra pateikti. Į šią poziciją kandidatuoju tikrai… Pats noras kandidatuoti nekilo vieną dieną, kad būtent noriu tapti šios pozicijos teisėju. 2015 metų gruodį Atrankos komisija buvo taip pat išreitingavusi tarp penkių tinkamiausių kandidatų. Kadangi teisėjo profesiją išties laikau pačia garbingiausia ir atsakingiausia, darbas sekėsi, taip nutiko, kad visgi 2015 metais šioje tribūnoje atsidūriau kaip kandidatas į generalinius prokurorus, o ne į Apeliacinio teismo teisėjus.
Šioje pozicijoje, aš manau, yra labai svarbus platesnis teisininko matymas, būtent proporcingumo (tai dažnai sako ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija), proporcingumo įvertinimas, būtent poveikio priemonės adekvatumas. Tai yra labai svarbu, o pradėjau darbą dirbti nuo 1994 metų, tuomet buvo kvota ir parengtinis tardymas, teko eiti kvotėjo pareigas dar studijuojant auštojoje mokykloje. Tai galbūt suformavo tuos pagrindinius pagrindus kaip teisininko, vėliau teisėjo ir tos pareigos buvo vis atsakingesnės. Manau, kad Generalinėje prokuratūroje patirtis išties yra neįkainojama kaip teisėjui, pačios baudžiamosios politikos formavimo ir atskirų teisės aktų.
Išties teko būti ne vien tik vadybininku, bet dalyvauti tiek ir priimant sudėtingus procesinius sprendimus pagal generalinio prokuroro kompetenciją. Taip pat dalyvavau darbo grupėse dėl Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, taigi tas platesnis požiūris yra, manau, labai svarbus. Dėkoju jums.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra keletas Seimo narių, norinčių paklausti. Pirmasis klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sveikinu, gerbiamas kandidate, esant šioje tribūnoje. Priešingai, nei minėjo kolega, pradžioje aš noriu padėkoti jums už jūsų tarnybą Generalinėje prokuratūroje, mums teko tikrai nemažai dirbti kartu, už tokį solidumą, bendradarbiavimą su Seimu, akivaizdu, kad tas platesnis požiūris reikalingas teismų sistemoje.
Mano klausimas būtų jums. Beje, dar tik noriu kolegoms priminti, kad vadovaujant ponui E. Pašiliui Lietuvoje buvo pradėtos rimtos, beprecedentės baudžiamosios bylos. Tai yra valstybė ir teisėsauga tikrai nesilankstė oligarchams, kurie atrodė nebaudžiami, neliečiami. Tai tikrai yra gerai, pagarba.
Bet klausimas būtų toks. Vis tiek bylos teismuose stringa, ypač korupcinio pobūdžio, teismai tikrai labai sunkiai jas nagrinėja, po to labai sunkiai priima nuosprendžius. Ką patartumėte teismų sistemai…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (DFVL). …su kokiomis mintimis einate, kad būtų paspartintas tokių bylų nagrinėjimas ir sustiprinta pati teismų sistema? To taip pat reikia. Ką patartumėte Seimui, kokios būtų jūsų įžvalgos? Ačiū, pirmininke.
E. PAŠILIS. Labai ačiū jums už padėkojimą ir komplimentus. Aš manau, kad kalbėdami apie patį baudžiamąjį procesą mes jau turėtume kalbėti apie naujas formas. Jeigu kalbėtume apie platesnį sutaikinimo taikymą, tai yra ir kitose valstybėse, toje pačioje Amerikoje, Australijoje, mes turime labai panašią baudžiamojo įsakymo formą, kur yra daugiau nei 50 % ekonominių procesų baigiama. Bet kalbant apie dideles bylas, išties, matyt, yra nemaži krūviai apygardose, ypač Vilniaus ir Kauno. Žinoma, atsarginio teisėjo buvimas, posėdžių – visa tai yra daroma, bet atlaisvinti teisėjus kiek įmanoma nuo darbo, gal dar atskiros kategorijos galėtų tuo supaprastintu procesu. Išties galbūt dalį ir apylinkės teismams bylų, gal kokių nors nebūdingų teismams funkcijų išgryninimo, manau, visa tai vėl duotų rezultatą. Aš negaliu pasakyti, kad teisėjai nagrinėja bylas, kaip jūs sakėte, korupcines ir panašiai. Matyt, dar turime tam tikrų taisytinų Baudžiamojo proceso kodekso vietų. Aš manyčiau, kad tai turėtų būti nuolatinis procesas. Bent jau 2015–2020 metais aš šiek tiek pasigedau Teisingumo ministerijoje aktyvesnės grupės, kur yra Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso. Aš žinau, šiuo metu yra svarstoma taikyti veikoms galbūt ne 5 MGL, o 10 MGL. Aš sakyčiau, net ir didesnės galbūt galėtų būti, nes pastoviai teisė atsilieka nuo santykių, nuo verslo. Buvo labai gražus palyginimas Vokietijoje seminaro metu, kad IT technologijos keletą kartų yra pirmaujančios verslo požiūriu, o teisė dar atsilieka nuo jų visų. Sakykim, kol geros idėjos sugalvojamos, būna, daug kas pasikeičia. Bet, manau, principingumas, pačių teisėjų ryžtingumas. Aišku, turime instancinę sistemą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P. Gražulis. Posėdžiui toliau pirmininkaus J. Sabatauskas. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Ponas pretendente į Apeliacinio teismo teisėjus, jūs, būdamas generaliniu prokuroru, kai buvo aptikta teismo patalpose Ukmergėje gyvsidabrio, pasakėte, kad nesibylinėsite su valstybe, bet tik pasibaigus jūsų kadencijai, jūs valstybę padavėte į teismą. Kodėl melavote? Vienas klausimas.
Antras dalykas. Jums būnant generaliniu prokuroru, Seimas, berods, dėl 12 korupcinių epizodų kreipėsi į jus, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jūs juos nutraukėte. Dar vieną, taip pat atskiru nutarimu kreipėsi dėl G. Landsbergio, kaip jis galėjo už 1 eurą nupirkti beveik 1,5 mln. eurų vertės sklypą, jūs taip pat šią bylą numarinote. Kur jūsų teisingumas? Ar jūs tik utėles gaudote?
E. PAŠILIS. Labai ačiū jums už klausimus. Dėl pirmojo klausimo išties aš galėčiau taip pasakyti. Dar būnant prokuroru, tas klausimas išties iškilo. Beje, jau buvo Aukščiausiojo Teismo įsiteisėjusi nutartis. Aš, kaip prokuroras, tuo metu atstovaujantis ir nukentėjusiojo interesams, tiesiog visuomenei norėjau parodyti, kad tai yra vienintelis teisėtas savo teisių gynimo būdas. Netgi ir prokuroras bet kokio rango, ar žemesnio, ar aukštesnio, turi teisę ginti savo teises, juo labiau kai jau buvo Aukščiausiojo Teismo nutartis.
Kitas dalykas. Man ir šiandien ne gėda čia stovėti, nežiūrint į tai, kad ieškinys išnagrinėtas, net sugeriant tas neigiamas emocijas į save, nes ta pusė, tiksliau, ne aš vienas per tą antrą etapą bylinėjausi, dar apie 15 žmonių. Aš, būdamas teismo pirmininku, irgi turėjau tam tikras pareigas, sakykime, tiek tuo metu, tiek, manau, pasibaigus kadencijai galbūt savo dėmesį parodyti, kad valstybėje mes dažnai šnekame apie sąlygas, aš tuo metu viešoje erdvėje šnekėjau ne tik apie teismų sąlygas, apie ligoninių priimamuosiuose, sakykime, neprognozuojamus žmones, kad tos sąlygos būtų ganėtinai… nes gali ateiti… Turėjome Utenoje atvejį, tai buvo labai seniai, gal prieš dešimt metų, kai nepatiko išnagrinėta byla ir teisėjas tiesiog gavo smūgį į veidą, galbūt vyrai gali apsiginti. Bet aš daug apie ką kalbėjau, kad tie valstybės procesai pajudėtų ne tik tuo momentu, kai kažkas atsitinka. Tai buvo teroro aktas iš esmės, baisus dalykas. Norėsiu atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra problema.
Dėl antrojo klausimo. Aš tikrai nepamenu tų konkrečių, kaip sakėte, 12 ar kiek korupcinių tyrimų. Visais klausimais, manau, buvo duoti atsakymai. Tikrai aš negaliu komentuoti konkrečių bylų. Galbūt dabar dar yra kažkoks procesas, reikėtų klausti gal dabar prokuroro. Kiek būdavau tribūnoje, aš stengdavausi atsakyti į tuos klausimus, kartais ir detaliau pagal jūsų atskirus pakvietimus, o dėl konkrečių tyrimų tikrai nenorėčiau.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pretendente į Apeliacinio teismo teisėjus, jūs ką tik minėjote, kad darbas Generalinėje prokuratūroje buvo neįkainojama patirtis. Man susidaro toks vaizdas, kad tuokart, 2015–2019 metais, visi sprendimai buvo priimami S. Daukanto aikštėje. Jeigu aš neteisus, tai mane patikslinkite.
Bet aš jūsų norėčiau klausti kaip buvusio generalinio prokuroro ir būsimo Apeliacinio teismo teisėjo, kaip vis dėlto jūs vertinate tokius dalykus, kai Seimo aukščiausiajai tyrimo komisijai institucijos kaip STT, FNTT atsako, kad neatlieka antikorupcinio vertinimo valstybės valdomų įmonių, kaip privačių juridinių asmenų, pavyzdžiui, kaip „Klaipėdos naftos“, nes tai nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė ir neprivalomas antikorupcinis vertinimas, kai sandoriai beveik už 2 mlrd. litų sudaromi? Ar ta padėtis pasikeitė, ar taip turėtų būti? Kaip jūs manote?
E. PAŠILIS. Labai ačiū. Tikrai norėčiau kategoriškai paneigti, kad per mano kadenciją 2015–2020 metais vienareikšmiškai sprendimus priėmė prokurorai pagal savo kompetenciją… Jokiose aikštėse tikrai nebuvo net menkiausių užuominų, kaip kažkas turėtų būti sprendžiama, ir mes dirbome savo darbą. Nepatenkinti asmenys tikrai turėjo galimybę sprendimus skųsti teismui. Čia vienareikšmiškai galiu atsakyti, be mažiausios abejonės.
Dėl antikorupcinio vertinimo. Jūs paminėjote – STT neatlieka. Aš tikrai negaliu atsakyti, nes tai yra ne prokuratūros, netgi jei aš kalbėčiau kaip buvęs prokuroras, tai yra ne prokuratūros funkcija. Net prokuroras ar teismas negalėtų įpareigoti, kad STT atliktų vieną iš funkcijų. Jie atlieka tikrai tokį vertinimą, bet galbūt reikėtų kreiptis į tą tarnybą ir jie motyvuos, kodėl neatlikta.
Tam tikri tyrimai, taip, jeigu jūs kalbate apie energetinį sektorių, dar iki mano kadencijos buvo nagrinėjami prokuratūroje, bet vėlgi aš nenorėčiau eiti į konkrečius tyrimus ir pasakyti, kuo jie baigėsi ir ar jie dar vyksta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas kandidate, noriu paklausti apie rezonansinę „Alstomos“ bylą. Jums dirbant prokuratūroje ji sulaukė senaties termino ir numirė. Jūs, dabar būdamas teisėju, kokias pastabas pasakytumėte prokurorams, kodėl jie neparengė tos bylos, tiek daug metų ją vilkino ir liko nenubausti ypatingo masto korupcionieriai, o ta pati „Alstoma“ išmokėjo milijonines išmokas toms valstybėms, kuriose ji blogai dirbo. Pavyzdžiui, Latvijoje buvo nuteisti tie žmonės, kurie nusidėjo. Mūsų gi liko visiškai nenubausti ir Lietuva prarado dešimtis milijonų eurų todėl, kad nebuvo sutvarkyti ieškiniai dėl tos bylos. Ką jūs dabar kalbėtumėte su prokurorais būdamas teisėju?
E. PAŠILIS. Labai ačiū už klausimą. Vieną dalyką norėčiau pasakyti. Kalbant apie Didžiąją Britaniją, tai turime dvi skirtingas sistemas: ten yra anglosaksų, mes turime kontinentinę sistemą.
Į panašius klausimus teko ir tuo metu atsakinėti. Tuo metu buvo taikytas, atrodo, pripažinimo procesas, jis Didžiojoje Britanijoje taip vadinamas. Mes tokio dalyko neturime. Bet naudodamasis proga dėl jūsų klausimo galėčiau atkreipti dėmesį, kad mes turime tarptautinių ekspertų pastabų, kad Lietuvoje yra pernelyg aukštas įrodinėjimų standartas, mažai remiamasi netiesioginiais įrodymais ir panašiai. (Balsas salėje) Bet jeigu tik būtų buvusi galimybė priimti kitus sprendimus, negu buvo priimti, aš net neabejoju, kad jie būtų buvę priimti. Tikrai buvo bendradarbiaujama, aš negaliu iš šios tribūnos šnekėti kaip prokuroras, su Didžiąja Britanija ir reikalinga medžiaga buvo teikta, o sprendimai yra tokie, kokie yra. (Balsai salėje) Aš minėjau, kad labai skiriasi teisinės sistemos ir patys procesai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašom nešūkauti iš vietos. Turėjote galimybę klausti, bet kai gerbiamas pretendentas atsakinėjo, jūs buvote pasišalinęs. Būkite malonus, nereplikuokite iš vietos. Klausimai jau išseko, ačiū gerbiamam pretendentui. Šiuo klausimu bus susitikimai pagal nustatytą, suderintą grafiką frakcijose.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 29 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti ir dėl komiteto, ir dėl datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aivą Survilienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1417 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aivą Survilienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1417. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatę į Apeliacinio teismo teisėjus A. Survilienę.
Pretendentė turi 21 metų teisinio darbo patirties, iš jų 13 metų eina teisėjo pareigas. 2009 metais A. Survilienė buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, nuo 2015 metų iki šiol eina teisėjo pareigas Vilniaus apygardos teisme, pirmąja ir apeliacine instancija nagrinėja baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Iki paskyrimo teisėja A. Survilienė dirbo prokurore: 1999–2001 metais – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, 2001–2002 metais – Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, 2002–2009 metais – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje.
Kolegų A. Survilienė apibūdinama kaip santūri, taktiška, principinga, išskiriamas teisėjos sisteminis mąstymas ir konstruktyvumas. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjos A. Survilienės veiklą įvertino labai gerai ir konstatavo, kad jos asmeninės savybės atitinka Teisėjų etikos kodekse nustatytus reikalavimus. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija A. Survilienę įvertino kaip vieną tinkamiausių užimti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas. Pretendentės ilgametė ir įvairiapusė darbo patirtis baudžiamosios justicijos srityje, asmeninės savybės yra privalumai, kurie sustiprins Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjančio itin sudėtingas bylas, teisėjų korpusą.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai A. Survilienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai Prezidento vyriausiajai patarėjai. Niekas nenori klausti. Prašom, gerbiamoji pretendente, į tribūną, jūsų trumpas prisistatymas ir gal tada atsiras norinčių jūsų paklausti.
A. SURVILIENĖ. Laba diena, Seimo nariai. Dėkoju Prezidento patarėjai už išsamų pristatymą. Iš tiesų nekartodama ir nenorėdama jūsų gaišinti, norėčiau trumpai pažymėti, kad savo teisinę karjerą pradėjau prokuratūroje dirbdama. Dirbau Nusikaltimų tyrimų skyriuje, o vėliau ir Rezonansinių bylų tyrimų grupėje. Tai suteikė neįkainojamos pačių sunkiausių nusikaltimų tyrimo patirties. Tai yra pati atlikau ikiteisminius tyrimus nuo pirminio veiksmo iki bylos užbaigimo kaltinamuoju aktu teismui.
Ši patirtis man praverčia ir teisėjo darbe, nes žinau, kaip kiekvienas dokumentas atsiranda byloje, ir taip pat žinau, kaip reikia atlikti kiekvieną ikiteisminio tyrimo veiksmą. Dirbdama Vilniaus miesto apylinkės teisme išsiugdžiau didelį atsakomybės jausmą, dėl to dedu visas pastangas, kad priimdama sprendimus nesuklysčiau. Išmokau dirbti dideliu tempu, taip pat nesiblaškyti ir susikoncentruoti į svarbiausias bylos aplinkybes. Dirbdama Vilniaus apygardos teisme toliau tobulinau savo teisines žinias, įgavau didesnės patirties nagrinėdama sudėtingesnes bylas nagrinėti bylas ir apeliacine tvarka. Taip pat išmokau dirbti teisėjų kolegijose.
Dirbdama suvokiu, kad žmogui teismas nėra pastatas, žmogui teismas yra teisėjas, todėl nuo kiekvieno teisėjo priklauso, su kokiu įspūdžiu išeis žmogus ieškodamas teisingumo iš teismo ir kokią nuomonę apie teismą susidarys. Tai suvokdama dirbu negailėdama jėgų ir gerbdama kiekvieno proceso dalyvį, kad išėjęs iš teismo salės nenusiviltų teisingumu.
Žinoma, naivu tikėtis, kad kiekvienas sprendimas tenkins visas šalis. Taip nebūna. Labai reta bylų, kuriose sprendimu patenkinti visi, tačiau mano, kaip teisėjos, tikslas yra surašyti sprendimą ir į jį įdėti visą savo sukauptą patirtį, kad skaitydamas sprendimą žmogus suprastų, jog teisėjas tikrai įsigilino į jo bylą ir bylą išnagrinėjo sąžiningai ir kruopščiai.
Manydama, kad dėl mano sukauptos darbinės patirties, dėl asmeninių savybių, profesinių įgūdžių aš būčiau naudinga dirbdama Apeliaciniame teisme, prašyčiau pritarti mano kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pretendente, iš tikrųjų žinote, šiandien vyksta, planuojama teismų reforma ir galbūt teisėjui yra užkraunamos kai kurios funkcijos, kurias mes dabar galėtume perleisti. Šiandien irgi kaip tik vyko pateikimas dėl… notarams kai kurias funkcijas atiduoti, dėl skyrybų, jeigu yra šeimų susitarimas.
Kaip jums atrodo, kokias kai kurias funkcijas galėtume tikrai atiduoti galbūt patarėjams ir panašiai, nes teismų reformoje, žinote, sako, teisėjai yra apkrauti tiesiog tokiu darbo krūviu, kad kartais ir nespėja išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti bylos vien dėl to, kad labai daug yra tokio nereikalingo darbo. Sakysim, Estijoje (kaip viena iš šalių, kuriose yra reforma padaryta) atsisakoma kai kurių tų funkcijų, kurias galėtų atlikti tiesiog teisėjo padėjėjas ar, pavyzdžiui, kaip dabar notarai.
A. SURVILIENĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, jeigu kalbėtume apie baudžiamąsias bylas, tai aš neįsivaizduoju, kam galėtų būti pavestos šios funkcijos, nes aš nedirbu su civilinėmis bylomis, bet tiesiog bendraujant su kolegomis iš tiesų yra daugybė funkcijų, kurios nebūdingos teismams, kaip jūs ir paminėjote. Žinoma, būtina tai padaryti ir tas visas funkcijas perleisti, kaip ir jūs minėjote, notarams ar kitoms įstaigoms. Aš nemanau, kad nukentėtų kokie nors teisėti interesai, nes iš tiesų teisėjai, pakartosiu, vykdo tas funkcijas, kurios iš tiesų nereikalauja tiek teisinių žinių, tiek įdirbio, kad spręstų teismas. Mano atsakymas būtų toks.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pretendente į Apeliacinio teismo teisėjus, jūsų norėčiau pasiteirauti dėl tarėjų instituto. Kodėl nesiryžtama įvesti šį labai svarbų institutą? Mes matome įvairiausių tiek Seime, tiek tarp teisėjų rezonansinių dalykų ne iš pačios gražiausios pusės, kokie vyksta, ir matome labai keistų sprendimų. Matome, kad kartais net akivaizdžiai trukdoma piliečiui pasinaudoti jo teise į teisingą teismą. Nekviečiami liudininkai, liudytojai ir taip toliau, tie visi procesai jums yra puikiai žinomi. Aš kaip politikas per tuos du dešimtmečius irgi pakankamai mačiau vykstančių procesų, labai keistų, esant įvairiems prezidentams, ir visa kita. Prašom atsakyti į šitą klausimą dėl Tarėjų instituto, savo nuomonę.
A. SURVILIENĖ. Jūsų buvo klausimas, kodėl iki šiol nėra tokio instituto, tai aš į jį atsakyti negaliu, nes nedalyvauju nei vienoje darbo grupėje, nei pasitarimuose ir net nežinau, kokios dabar stadijos yra šis svarstymas. Jeigu mano asmenine nuomone, ar reikalingas toks institutas, tai iš tiesų jis yra reikalingas vien dėl skaidrumo ir kad matytų nešališkas asmuo, kaip priimami sprendimai, ir dalyvautų tame. Žinoma, tai yra sveika.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė jau visi, kurie norėjo paklausti. Ačiū jums.
A. SURVILIENĖ. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Susitikimai frakcijose bus pagal nustatytą suderintą grafiką. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 29 dieną. Ar galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo datos? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Irmantą Šulcą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1418 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Irmantą Šulcą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1418. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus I. Šulcą.
Pretendentas turi 18-os metų teisinio darbo patirties, iš jų beveik dešimt metų eina teisėjo pareigas. 2012 metais buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o nuo 2019 metų eina teisėjo pareigas Vilniaus apygardos teisme, pirmąja ir apeliacine instancija nagrinėja civilines bylas. Iki paskyrimo teisėju pretendentas aštuonerius metus ėjo teisėjo padėjėjo pareigas: 2004–2007 metais dirbo teisėjo padėjėju Trakų rajono apylinkės teisme, 2007–2012 metais ėjo teisėjo padėjėjo pareigas Lietuvos apeliaciniame teisme. Teisėjas I. Šulcas turi ir pedagoginio darbo patirties. Yra dirbęs dėstytoju Socialinių mokslų kolegijoje, lektoriumi Mykolo Romerio universitete, Civilinio proceso katedroje. Yra publikavęs keliolika mokslinių straipsnių civilinės teisės temomis.
Kolegos teisėją apibūdina kaip pasižymintį išskirtine profesine erudicija, imlų naujovėms, nuolat keliantį profesinių žinių lygį, teisėjas yra santūrus, principingas, atsakingas, organizuotas, atkaklus ir taktiškas. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjo I. Šulco veiklą ir asmenines savybes įvertino kaip atitinkančias Teismų įstatyme ir Teisėjų etikos kodekse nustatytus reikalavimus. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija teisėją I. Šulcą pripažino vienu tinkamiausių pretendentų užimti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai I. Šulco kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai Prezidento vyriausiajai patarėjai. Kviečiu pretendentą į tribūną. Prašom trumpai prisistatyti ir po to galėsite atsakyti į klausimus.
I. ŠULCAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai už pristatymą esminių mano biografinių faktų. Trumpai norėčiau prisistatyti ir aš pats.
Kitaip nei prieš tai buvę šioje tribūnoje mano kolegos, aš nagrinėju civilines bylas. Civilinių bylų specializacija, taip pat domėjimasis civiliniu procesu buvo pasirinkti dar studijų metais, vėliau į šias sritis gilinausi toliau ir tobulinausi. Savo kaip teisininko karjerą pradėjau dirbdamas teisėjo padėjėju Trakų rajono apylinkės teisme, vėliau dirbau teisėjo padėjėju Lietuvos apeliaciniame teisme.
Turiu mokslinės ir pedagoginės patirties. Studentams esu vedęs civilinio proceso studijų disciplinos seminarus ir paskaitas, dalyvavęs magistro bei baigiamųjų darbų gynimo komisijose, recenzavęs studentų darbus. Esu taip pat publikavęs keletą straipsnių civilinio proceso teisės temomis. Esu įrašytas į teismo mediatorių sąrašą.
Dirbti teisėju pradėjau Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme, vėliau darbą tęsiau Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atliekant vidinę teismo administracinę kontrolę, dažnai būdavau priskiriamas prie pavyzdinių teisėjų. Šiuo metu dirbu Vilniaus apygardos teisme, nagrinėju civiline bylas.
Esminiai aspektai, kuriuos skiriu savo darbe, tai yra operatyvus bylų nagrinėjimas ir teismo proceso bei priimamų sprendimų kokybė. Esu kruopštus teisėjas, stengiuosi gilintis į kiekvieną klausimą, suprantantis ir ypatingai vertinantis teisėjo atliekamą darbą bei esmę. Nuolat keliu kvalifikaciją dalyvaudamas tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose mokymuose. Esu taip pat dalyvavęs teisėjų tarptautinėje mainų programoje.
Pretendentų į teisėjus atrankos komisija iš 22 kandidatų mane reitingavo kaip vieną iš tinkamiausių kandidatų. Lietuvos apeliacinis teismas, kuris vertina mano darbą kiekvieną dieną apeliacine tvarka, taip pat reitingavo mane kaip vieną iš tinkamiausių pretendentų į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas. Lietuvos apeliacinis teismas ir šio teismo teisėjai atkreipia dėmesį į mano priimamų sprendimų motyvavimą.
Džiaugiuosi dirbdamas mylimą ir mėgstamą darbą, dirbdamas žmonėms, visuomenei ir valstybei. Mano įsitikinimu, mano turima ir sukaupta patirtis, taip pat asmeninės savybės leistų prisidėti prie Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos bei bylų nagrinėjimo ir būtų naudinga Lietuvos apeliaciniame teisme.
Gerbiami Seimo nariai, prašau jūsų pritarti mano kandidatūrai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Klausimas labiau Prezidento patarėjai, bet kadangi pabėgo ruoštis pristatyti kitą kandidatą, gal atėjusi pristatys, bet gal ir jūs iš dalies atsakysite į tą klausimą. Mes prieš keletą mėnesių kelis teisėjus paskyrėme tiek į Apeliacinį teismą, tiek į Aukščiausiąjį Teismą ir jau yra nutarimai, kad jie turėtų būti perkeliami į Vyriausiąjį administracinį teismą. Pavyzdžiui, ponas A. Pesliakas turbūt beveik net neapšilo kojų Aukščiausiajame Teisme, turbūt tik kovą pradėjo darbą tenai, ir jau yra nutarimas perkelti į Vyriausiąjį administracinį teismą. N. Švedienė lygiai taip pat į Apeliacinį teismą buvo paskirta ir dabar jau yra perkeliama į Vyriausiąjį administracinį teismą, registruotas toks nutarimo projektas. Ar čia yra kažkoks tų naujų teisėjų susitarimas, ar su jumis irgi gal yra kažkoks susitarimas, kad būsite perkeltas iš karto paskyrus į pareigas į kitą teismą, ar čia tik toks sutapimas prezidentūroje?
Ir klausimas Prezidento patarėjai. Ar nemanote, kad galbūt mes čia dabar taip stipriname Apeliacinį, Aukščiausiąjį Teismą, kas yra svarbu, bet Vyriausiasis administracinis teismas dėl padidėjusio suprantamomis aplinkybėmis krūvio gal turėtų būti dar labiau stiprinamas? Ir čia jau Prezidento funkcija, jis gali paskirti Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus be Seimo. Ar nemanote, kad čia kažkaip mes esame šiek tiek išsibalansavę ir ar nereikėtų rimčiau pažiūrėti į visą sistemą?
I. ŠULCAS. Ačiū už klausimą. Kiek aš galiu atsakyti iš savo pozicijos, tai jokio susitarimo, kuris būtų siejamas su manimi, šiandien dėl ėjimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra. Dėl kitos dalies tikrai aš negalėčiau atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, pristatytoje biografijoje jūs visą laiką dirbote teisėjo padėjėju, todėl sprendimų negalėjote priimti. Kiek laiko dirbote teisėju ir kokiame teisme?
I. ŠULCAS. Ačiū už klausimą. Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme pradėjau dirbti 2012 metais. Šiuo metu dirbu Vilniaus apygardos teisme, nagrinėju civilines bylas, Vilniaus apygardos teisme dirbu nuo 2019 metų vasario mėnesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys paklausti Seimo nariai.
I. ŠULCAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pretendentui. Taigi susitikimai frakcijose vyks pagal suderintą grafiką. Pagrindinis komitetas numatomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 29 dieną. Dėl komiteto ir datos galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žilviną Terebeizą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1419 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žilviną Terebeizą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1419. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti dar vieną Respublikos Prezidento teikiamą kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus Ž. Terebeizą. Pretendentas turi 23 metų teisinio darbo patirties, iš jų beveik 10 metų eina teisėjo pareigas. 2012 metais buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o nuo 2019 metų eina teisėjo pareigas Vilniaus apygardos teisme. Iki paskyrimo teisėju pretendentas dirbo teisinį darbą eidamas įvairias pareigas: 1999–2007 metais dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje Teisės departamente, 2007–2012 metais – Vyriausybė kanceliarijoje Teisės departamente patarėju.
Pretendentas taip pat turi mokslinės pedagoginės patirties. Nuo 2005 metų iki šiol dėsto Mykolo Romerio universiteto Civilinės justicijos institute. Yra publikavęs mokslinių straipsnių civilinio proceso temomis. 2009 metais Ž. Terebeizai Mykolo Romerio universitete suteiktas mokslinis daktaro laipsnis, apsigynus disertaciją tema „Įrodinėjimo našta ir jos paskirstymas civiliniame procese“.
Kolegos išskiria teisėjo analitinius gebėjimus, dalykiškumą, principingumą, pasitikėjimą savimi. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjo Ž. Terebeizos veiklą įvertino labai gerai ir konstatavo, kad asmeninės savybės atitinka Teisėjų etikos kodekse nustatytus reikalavimus. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija Ž. Terebeizą įvertino kaip vieną tinkamiausių eiti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai Ž. Terebeizos kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai. Kviečiu gerbiamą pretendentą į tribūną trumpai prisistatyti.
Ž. TEREBEIZA. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Ačiū Prezidento patarėjai už ganėtinai išsamų pristatymą. Nesu įpratęs vardinti savo nuopelnus ar save girti, bet iš tiesų, manau, ne mažiau reikšminga yra būtent tai, kaip vertina tave teisėjų bendruomenė, kiti asmenys, asmenys, kurie turi teisę vertinti veiklą.
Šiuo aspektu norėčiau akcentuoti, kad Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisijos labai geras darbo įvertinimas, Teisėjų atrankos komisijos išvada dėl tinkamumo eiti pretenduojamas pareigas, Vilniaus apygardos teismo padėkos raštas už profesinį išmanymą, už atsakingą ir sąžiningą darbą, Mykolo Romerio universiteto charakteristikos dėl užimamų pareigų, dėl asmeninių dalykinių savybių – visos šios aplinkybės, manau, leidžia teigti, kad tai nėra atsitiktinis pasirinkimas pretenduoti į šias pareigas, bet yra nuoseklus sąžiningo, kruopštaus darbo įvertinimas ir rezultatas.
Tik norėčiau akcentuoti keletą dalykų apibendrindamas Prezidento patarėjos pristatymą. Kaip minėjo, teisinio darbo patirtis yra 23 metai. Tą 23 metų teisinio darbo patirtį galėčiau suskirstyti į tam tikrus tris etapus, jie, manau, reikšmingi ir tolesnei karjerai. Vienas iš tų etapų tai teisėkūros procesas, tam tikrų teisinių klausimų nagrinėjimas vietos savivaldos lygmeniu. Kitas etapas yra teisėkūros procesas – teisės aktų projektų rengimas, išvadų dėl teisės aktų pateikimas, atstovavimas valstybei teismuose. Trečias etapas yra teisės taikymas sprendžiant individualius tarp šalių kylančius ginčus, nuosekliai pradedant nuo tokių ginčų nagrinėjimo, nagrinėjant juos apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme ir šiuo metu nagrinėjant apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka.
Be tos praktinės teisinio darbo patirties, turiu šiokios tokios ir pedagoginės teisinio darbo patirties. Aš 16 metų dirbu Mykolo Romerio universitete, dėstau civilinio proceso teisės dalyką, jis yra kasdienis mūsų teisėjų darbo veikloje. Visa tai, ką nurodžiau, manau, kad mano įgyta tiek praktinė, tiek teorinė patirtis gali būti reikšminga formuojant teismų praktiką ir dirbant Lietuvos apeliaciniame teisme. Todėl prašyčiau jūsų pritarti mano siūlomai kandidatūrai. Jums pritarus, toliau sąžiningai, darbščiai ir atsakingai atliksiu savo pareigas. Ačiū jums už dėmesį. Atsakysiu į klausimus, jeigu…
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pretendentui. Nėra norinčių jūsų paklausti, bet nenusiminkite, manau, susitikimuose frakcijose klausimų bus. Ačiū gerbiamam pretendentui.
Ž. TEREBEIZA. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip pat susitikimai frakcijose pagal suderintą grafiką. Numatomas kaip pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 29 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu dėl komiteto ir svarstymo datos.
16.13 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1377 (pateikimas)
Taigi pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1377. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, štai kaip tik pažiūrėjau į datas, dviejų dienų trūksta iki metų, kai valdyba sudarė darbo grupę Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms tobulinti. Tai buvo padaryta Teisės ir teisėtvarkos komiteto iniciatyva, nes Seime šiaip jau iš pradžių buvo du projektai, po to atsirado trečias, tai iš jų reikėjo padaryti vieną. Vienas projektas buvo advokatūros parengtas, įregistravo Seimo nariai. Toliau buvo, jeigu neklystu, ir kolega Julius pataisys, atrodo, užpraeitos kadencijos dar jo vadovaujamos darbo grupės projektas, gana ilgą laiką darbo grupė buvo padariusi pertrauką. Dar vieną pataisų paketą parengė Generalinė prokuratūra kartu su institucijomis.
Taigi darbo grupė surengė dešimt posėdžių ir teikia jūsų dėmesiui naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą. Pagal pataisų skaičių tai viršijo daugiau nei 50 % ir teko traktuoti tai kaip naują redakciją. Kas sudaro tuos daugiau kaip 50 %? Galiojančių normų, kurios yra skirtos slaptai veiklai, institucijų veiklai, aiškinantis nusikalstamas veikas… Mes neturime tokios užduoties ir nebuvo tokių pasiūlymų. Daugiausia iečių buvo laužoma ir daugiausia turėjome svarstymų, kaip sustiprinti žmogaus teisių apsaugą šitame procese, nes iki šiol galioja, žinoma, su pataisomis, Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos. Jos daugiau buvo skirtos slaptiems veiksmams, institucijų veiklai, sankcionavimui, tačiau kaip apsaugoti kitame, sakykime, to proceso gale esantį žmogų, ar jis įtariamas, gal be reikalo įtariamas, nesvarbu, kad ir labai įtariamas, jis turi savo teisių (…) ir kaip tas teises apsaugoti. Tai mums buvo gana didelis iššūkis.
Aš esu labai dėkingas ir Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, kuris nuolat dalyvaudavo darbo grupės veikloje, A. Gutauskui. Beje, labai maloniai buvau nustebintas, kad ir Generalinės prokuratūros vadovė, pati generalinė prokurorė, ir jos pavaduotojas G. Ivanauskas beveik visuose posėdžiuose dalyvavo ir padėjo mums tuos dalykus sureguliuoti.
Keletą tokių esminių dalykų norėčiau paminėti. Pirma. Visus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo šiol siūloma sankcionuoti vieno lygmens teismuose. Anksčiau dalis buvo teisėjų sankcionuojama apylinkių teismuose, dalis, tokia labiausiai įsiskverbianti į žmogaus teises, apygardos. Dabar siūloma visa tai perduoti apygardos teismams. Beje, jeigu ką tik girdėjote teisėjų prisistatymus, buvo kalbama, ypač buvusio generalinio prokuroro E. Pašilio, kad tokiu atveju padidinus krūvį apygardos teismo, o paskui, aš pasakysiu, ir Apeliacinio teismo, iš tiesų kai kurias bylas dėl sumų būtų galima perduoti nagrinėti apylinkių teismams, nes 10 eurų skirtumas ir byla keliauja į apygardos teismą, nors veika ir visa kita yra tas pats. Šiuo atveju tai yra mūsų darbotvarkėje. Tik niekaip nesulaukiame tų konkrečių pasiūlymų, kuriuos norėjome registruoti kaip lydimuosius. Su tuo yra susiję.
Toliau kitas dalykas, kurio nebuvo. Apygardos teisėjo, kuris sankcionavo ar nesankcionavo slaptos veiklos, veiksmus galima skųsti Apeliaciniam teismui, visus veiksmus. To anksčiau nebuvo. Tai yra ir žmogaus teisių apsauga, galų gale, tam tikra prasme ir institucijoms pasitikrinimas, ar jos yra teisios, ar ne.
Antras dalykas. Turbūt iš šitos tribūnos aš galiu įvardinti tokį reiškinį, kurį iškėlė teisėjai, su kuriais turėjome didelį pasitarimą, – sankcionavimo turizmas. Buvo (neminėsiu pavardžių) Lietuvoje vienas ar keli teisėjai, pas kuriuos važiuodavo iš visos Lietuvos pareigūnai ir kažkokiu būdu labai lengvai gaudavo sankcijas. Šiuo atveju mes manome, kad du veiksmai tam gali užkirsti kelią: pirma, sankcijos gaunamos savo apygardoje.
Kitas dalykas, jeigu negavai sankcijų ir nori kreiptis pakartotinai, privalai nurodyti, kokios naujos aplinkybės per tą laiką įvyko, ką naujo pareigūnai sužinojo. Tų pačių aplinkybių pagrindu teisėjas nebegali svarstyti sankcijų suteikimo klausimo.
Yra kartais svarbu, kad konspiracijos tikslais sankcijas galbūt reikėtų iš tiesų gauti kitoje apygardoje. Na, visokių dalykų būna. Tokiu atveju (čia jau teismo valdžios buvo prašymas, kad nebūtų to turizmo) suderinama su Apeliacinio teismo pirmininku arba skyriaus pirmininku ir galima važiuoti į kitą apygardą. Dėl ko? Aš manau, kad teismo valdžia taip pat turėtų žinoti, kas įvyko tame teisme, jeigu nepasitikima ten dirbančiais teisėjais. Štai vienas toks dalykas.
Visiškai naujas modelis, kuris atėjo išanalizavus ne tik Konstitucinio Teismo, mūsų Konstitucinio Teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, jeigu žmogus jaučia, kad prieš jį yra vykdoma slapta veikla, ypač jeigu jis patyrė tam tikrą žalą. Žinote, kartais būna kur nors kažkokios pažymos, informacija, paskyrimai ir taip toliau, taip apskritai kalbant. Kaip apsiginti žmogui? Aš prisimenu vieną bylą, kurioje man pačiam teko būnant advokatu atstovauti Sienos apsaugos tarnybos pareigūnui. Jis niekaip negalėjo apginti savo interesų todėl, kad net teismas, Administracinis teismas, neturėjo teisės gauti įslaptintos informacijos. Po to Konstitucinis Teismas pasakė, kad teismas turi teisę gauti visą informaciją, nebūtinai bylos šalis, bet teismas turi ją gauti, ir dabar visi teisėjai, turbūt jūs žinote, prieš tapdami teisėjais turi gauti teisę dirbti su įslaptinta informacija. Visi teisėjai, nebereikia jiems atskirų leidimų. Tokiu atveju mes žengiame į priekį ta prasme.
Bet jeigu asmuo mano, kad jo teisės gali būti pažeistos vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, jis kreipiasi tiesiogiai į Apeliacinį teismą. Čia buvo labai ilgos derybos. Čia reikės Vyriausybės išvados, čia reikės investuoti kažkiek lėšų, nes teisėjai turės pasirengti, reikės tam tikrų, matyt, informacinių technologijų, kurios užtikrintų jų veiklą, nes tai yra naujas dalykas. Tokiu atveju Apeliacinis teismas privalo patikrinti keletą dalykų: visų pirma, ar tikrai prieš asmenį yra taikomi slapti veiksmai; antras dalykas, ar tie veiksmai yra teisėti; trečias dalykas, jeigu teismas mato, kad yra padaryta žala, ex officio pats savaime privalo nuspręsti, kokią tiesioginę arba materialinę žalą atlyginti asmeniui. Jeigu asmuo nesutinka su Apeliacinio teismo sprendimu, tokiu atveju jis gali skųsti Aukščiausiajam Teismui šitą Apeliacinio teismo sprendimą, ir jo sprendimas yra galutinis.
Šiuo atveju tai yra visiškai naujas modelis ir aš labai norėčiau paprašyti pritarti jam, nes to nėra buvę, bet taip yra kitose šalyse. Labai sunkiai suderėjome su teismo valdžia, tačiau susiderėjome ir teismai sutinka prisiimti šią naštą. Kaip minėjau, reikės papildomų investicijų, bet, matyt, žmogaus teisių apsauga negali būti matuojama paprasčiausiais pinigais, turime investuoti į tai, kad modelis būtų pakeistas.
Tokie būtų pagrindiniai dalykai. Įstatyme jų yra daug daugiau, tačiau tai norėjau akcentuoti. Duomenų teisių apsauga yra visiškai pagal naują modelį, bet čia mes turime (…), mes turime čia jį irgi įdėti, viskas yra suderinta, bet tai jau yra detalės, apie kurias aš išsamiau nekalbėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Aš norėjau paklausti kelis klausimus. Pirmiausia, mes ne kartą su politikais turėjome situaciją, kai buvo įvairiausios pažymos. Institucijos, prisidengdamos po to ir kriminaline žvalgyba, sakydavo, kad negali atskleisti tų pažymų turinio. Lyg kažkoks pareigūnas ir turi, žmogus nebegali apsiginti. Ar bus išspręstas šis klausimas šiuo įstatymu?
Kitas dalykas yra kriminalinės žvalgybos tęsimas vos ne be pabaigos, kai tiesiog tam teismui duodama nuolat, kad dar tiriame, dar aiškinamės, dar nepavyko nustatyti, ir taip viena po kitos tris, keturis kartus eina ir grįžta šabloninės nutartys. Kai bandai pasitikrinti, su kokia medžiaga susipažino teisėjas priimdamas nutartis, paaiškėja, kad net neįmanoma surasti tos medžiagos.
Kokie saugikliai čia bus sudėti, kad būtų tikrai įsitikinta, kad pirmiausia netęsiami be reikalo kriminalinės žvalgybos veiksmai, kad teisėjas tikrai gauna reikiamą medžiagą, nes dabar buvo, atrodo, viena byla, kuri buvo išspręsta taip, kad teismas pasakė, kad asmuo nekaltas (…), nes kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neteisėtai atlikti. Kaip mes šituos saugiklius ten matome?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo galo. Kaip jau ir minėjau, teisėtumo patikrinimas galimas bet kuriame etape Apeliaciniame teisme. Aš tikiuosi ir viliuosi, kad teismai šiuo atveju bus atsakingi, netgi tam tikra prasme turėdamas galvoje ir vadinamąją teisėjų korupcijos bylą. Teisėjams tai turėtų būti ir pamoka, ir tam tikras paskatinimas sąžiningai ir atsakingai nagrinėti bylas ne tik savo, bet ir kitų.
Dabar antras dalykas. Kolega Vytautai, labai geri klausimai. Visų pirma pažymos. Deja, pažymos čia yra iš Korupcijos prevencijos įstatymo. Ten reikia pasižiūrėti. Papildomos pataisos, man atrodo, įsigaliojo nuo sausio 1 dienos. Mes norėjome registruoti pataisas, apribojančias tai, bet nepritarė darbo grupė, sako, pažiūrėkime, kaip jos veiks. Nes dar praeitoje kadencijoje prie buvusio Ministro Pirmininko S. Skvernelio dirbo darbo grupė, dalis tų pačių žmonių, kurie dirbo su mumis, ir jie ten siūlė tam tikrus apribojimus, galų gale ir terminų. Pavyzdžiui, už kokį periodą galima nešti popieriukus ten kažkam. Ten jie siūlo ne daugiau kaip penkerius metus, o po to jau nuo kiek žmogus gali būti laikomas kaltu, pusiau kaltu. Štai prie šito aš norėčiau, kad mes kartu grįžtume, prie Korupcijos prevencijos įstatymo, nes ten yra galimybė su tomis pažymomis. Žinoma, iš čia ima, semia iš šio šulinio, kriminalinės žvalgybos, bet pats Kriminalinės žvalgybos įstatymas tokių dalykų nereglamentuoja ir nenumatyta čia yra.
Dabar dėl tęsimo. Kol kas mes… Labai išprašė prokuratūra, kad būtų galima tęsti iki 24 mėnesių, nors aš nesu tikras, kad nebus trumpinamas laikas. O toliau, mes juk suprantame, yra organizuotas nusikalstamumas, yra tarptautinės grupuotės, tai tokiu atveju kartais reikia ir ilgiau. Todėl aš irgi labai norėčiau, kad būtų pritarta mūsų siūlymui: tęsti ilgiau galima tik tada, kai yra informacijos apie sunkų, labai sunkų nusikaltimą, organizuotą grupę, nusikalstamą susivienijimą, antikonstitucinę organizaciją. Viskas. Dėl šuniuko ar kačiuko, žinote, visokių pasiūlymų būna, toliau tęsti negalima iš viso. Tik tada, kai yra štai tokio dažnai tarptautinio lygmens dalykai.
Tai čia yra visiškai naujas dalykas. Čia susiderėjome su prokuratūra sunkiai, bet jeigu mes principingai balsuosime, tai įvesime naują ribojimą į mūsų teisinę sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu priminti: klausti 1 minutė, atsakyti dvi minutės.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia buvo trys klausimai.
PIRMININKAS. Aš suprantu, bet vieną klausimą Seimo nariai turi teisę paklausti. Kitas klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, išties situacija tokia, kad politikai pastarąjį dešimtmetį prie buvusios Prezidentės turbūt buvo statomi į vietą ir valdomi pažymomis. Tai turbūt nei man, nei jums čia nėra paslaptis. Kadaise vienas pretendentas į generalinius prokurorus, atsakinėdamas į klausimus frakcijoje, prasitarė, kad apie politikus mes pažymas renkame nuolat, dedame ir ten jos guli metų metus. Čia turbūt mano kolega, pirmininkaujantis šiam posėdžiui, patvirtintų, kad atsakymas buvo toks. Jūs žinote, apie ką kalbu. Mano klausimas tada buvo apie buvusį Seimo Pirmininką ir apie jo bernvakarį. Kai po to jis negalėjo tapti ministru vien dėl to, kad buvo parašyta, kas mokėjo už bernvakarį prieš dešimt metų, atrodo, ir taip toliau. Žinote, apie ką. Tai kada bus nustota sekti politikus ir kada nereikės Seimo nariams kaip Šiaurės Korėjoje turėti leidimą dirbti su slapta informacija?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Artūrai, aš ką tik atsakydamas į Vytauto klausimą tai ir akcentavau. Aš būčiau už tai, kad būtų grįžtama prie Korupcijos prevencijos įstatymo, tai yra NSGK uždavinys. Bet aš siūlau grįžti prie to. Na, sakau, mūsų darbo grupė, kadangi mūsų komiteto yra Kriminalinės žvalgybos įstatymas. Kriminalinės žvalgybos pats įstatymas tų dalykų nereglamentuoja, bet Korupcijos prevencijos įstatyme tos pažymėlės yra. Kaip aš ir minėjau, darbo grupė, kuri dirbo prieš porą turbūt ar trejetą metų, kaip tik siūlė pridaryti šiuos vartus. Atsiverskime dabar Korupcijos prevencijos įstatymą, jie dar labiau yra atverti. Aš siūlau grįžti, pasižiūrėkime, ir aš mielai pasirašyčiau, bet čia jau yra kito komiteto atsakomybės reikalas, nes dėl tokio noro visur ir visada kovoti su korupcija iš tiesų mes turime kitame gale žmogaus teisių pažeidimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, čia A. Skardžius man atsakė, kad labai keista istorija, ponas V. Gedvilas galėjo būti Seimo Pirmininku, bet pagal slaptas pažymas jis negalėjo būti švietimo ministru. Paradoksas. Be abejonės, jis ėjo į teismus ir man teko visiškai neseniai jį sutikti. Klausiau, ar tu išsiaiškinai ką nors teismuose, ką tu taip blogo padarei, kad negalėjai eiti švietimo ministro pareigų. Taip, sako, tiesos aš ir neradau.
Antras dalykas. Pasirodo, dabar, kai vyksta mano teismai, išaiškėjo, kad aš esu sekamas nuo 2012 metų. Buvęs prokuroras E. Pašilis, kai pats pagavau savo seklius ir iškviečiau policiją, bet jie pabėgo, man nepranešė, kad tai buvo specialiosios tarnybos, kurias sulaikiau. Tik dabartinė Generalinė prokuratūra po dešimties susirašinėjimo metų parašė, kad tai buvo specialiųjų tarnybų atstovai, kuriuos aš sulaikiau. Taip pat generalinė prokurorė dabar man atsakė, kad šiuo metu taip pat esu sekamas. Tai ar jūs galite pasakyti, kada mane nustos sekti? Nuo 2012 metų iki dabar esu sekamas. Ką aš taip padariau? Ar čia bin Ladenas Lietuvos, ar kas esu?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Petrai, kadangi E. Pašilis yra žemaitis, kirčiuoti reikia E. Pašilis, iš Pašilės, bet Pašilis, nesvarbu. Aš ką tik viską ir išdėsčiau, ką aš norėčiau pasiūlyti. Darbo grupė iš tiesų pritarė, kad jūs šioje situacijoje tiesiai galėtumėte ateiti į Apeliacinį teismą ir Apeliacinis teismas jums visų pirma išaiškintų, ar jus seka ir ar seka teisėtai. Tai jeigu jūs balsuosite už tą dalį, kur aš čia įrašiau, tai pagaliau Lietuvos žmonės turės mechanizmą. Vienas dalykas.
Kitas dalykas dėl buvusio Seimo Pirmininko. Aš ir kalbėjau jau kelis kartus. Grįžkime prie Korupcijos prevencijos įstatymo, tai ne šio įstatymo reikalas. Sakau, jie pasisėmė iš čia, bet neša pagal kito įstatymo normas. Ten, kaip ir minėjau, yra siūlymas ne daugiau kaip už penkerius metus. Aš tam būčiau pritaręs ir mes buvome pradėję rengti įstatymo pataisą, bet kol kas pritarimo nebuvo. Tai bandykime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų paklausė visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti. Balsuosime nustatytu laiku. Dabar dėl motyvų niekas nenori kalbėti, todėl sakau – balsuosime nustatytu laiku, tai yra 16 val. 45 min. Toks numatytas laikas, bet iki tol dar turime apsvarstyti keletą projektų.
Kitas darbotvarkės klausimas yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2… Nėra ministro, atsiprašau, tada mes svarstome 2-12 klausimą. A. Vyšniausko nėra? A. Vyšniauskas yra. Darbotvarkės 2-12 klausimas – Administracinių nusižengimų… (Balsai salėje) Ar jau perėjo? Atsiprašau. Nepažymėta.
16.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2419(3) (pateikimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2419(3). Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Galiu pasakyti, kad šis projektas buvo parašytas atsižvelgiant į praeitos kadencijos Peticijų komisijos išvadą, kai kreipėsi žmonės dėl to, kad ne tik vakarais ir naktimis kyla triukšmas, bet ir dienomis, kuomet, tarkime, gyvena šeima, mažas vaikas, o už sienos pradeda garsiai groti muzika. Komisija, aišku, ne vienbalsiai, bet apsisprendė, kad vis dėlto galima būtų paieškoti kažkokio varianto, kad tos problemos nekiltų. Savaime suprantama, geriausia tokiu atveju būtų toks bendras susitarimas tarp kaimynų, tarp žmonių, kad tos problemos nekiltų, kad išspręstų patys savaime, susitartų, kad tomis ir tomis valandomis galbūt negarsiai grotų arba visai negrotų. Bet buvo ieškota galimybės, kaip tą įstatymo projektą parengti, tačiau, kaip matote, trečias variantas ir tokio idealaus varianto niekaip negalima surasti.
Bet kadangi Peticijų komisija buvo priėmusi sprendimą tenkinti, tai vėlgi mes neturime kitos išeities, kaip pateikti Seimui šio įstatymo projektą ir duoti svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad jis priimtų tą galutinį sprendimą – arba patobulinę įstatymo projektą grąžintų Seimui ir svarstytume svarstymo stadijoje, arba atmestų. Esmė paprasta, kad iš Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto išbraukiamas laikas ir galimybė sudrausminti garsiai grojantį arba triukšmaujantį asmenį faktiškai galiotų visą dieną.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau paklausti, kaip čia yra, jeigu užsirašoma pirmu arba antru ir paskui tampi penktu, šeštu, nors prieš tave žmonės nėra užsirašę frakcijos vardu? Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs norite pasakyti, kad buvote užsirašiusi ir buvote antra, o dabar šešta? Penkta esate pagal sąrašą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. To negali būti, aš nežinau tokio atvejo, sistema įrašo automatiškai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ir čia ne pirmas kartas.
PIRMININKAS. Jūsų gal dėl kito projekto, kuris yra labai panašus?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia ne pirmas kartas, todėl aš ir kreipiuosi, nes tai jau tampa tradicija. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šito neturėtų būti.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Dėl kito projekto jūs esate antru numeriu, gerbiama kolege, dėl kito Administracinių nusižengimų kodekso projekto.
Jūsų nori klausti daug Seimo narių, 10 Seimo narių. Pirmoji klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, labai įdomus projektas, kuris turbūt, jeigu taip paskaičius, padaro šeimų gyvenimą butuose nelabai kaip ir įmanomą, nes skaitant, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas, grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai – tai reiškia, kad tu negali nei įsirenginėti buto, nei remonto atlikti, lygiai taip pat vaikai negali repetuoti, jeigu muzikos mokyklą lanko, ir panašiai. Tai kaip tą praktinį veikimą įsivaizduotumėte? Tas laiko panaikinimas, kuris buvo tas tylos laikas, reiškia, kad gyvenimas butuose tampa turbūt sunkiai įmanomas. Dėl praktinio veikimo kaip jūs įsivaizduojate?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip matote, įstatymo projektas registruotas dar 2018 metais. Buvo priimtas Peticijų komisijos sprendimas, kaip ir sakiau, vis dėlto teikti tą įstatymo projektą ir ieškoti galimybių spręsti tokias problemas. Aišku, jis, kaip ir sakėte, sunkiai sprendžiamas, bet jeigu kaimynai normaliai sugyvena, tai iš tikrųjų kai kurios problemos sprendžiamos. Na, žinote, viena vertus, taip, kuomet vaikai triukšmauja, tai vienas dalykas, bet kuomet kala į sieną, kai tu migdai mažą kūdikį, kita problema.
Dėl to aš taip pat būčiau linkęs, kad būtų tam tikras sutarimas, nereikėtų bausti, kad kaimynai kaimyniškai sugyventų ir tas problemas išspręstų savaime. Bet kadangi, kaip ir minėjau, Peticijų komisija 2018 metais pritarė peticijai, prisimenu, buvo ne vienas raštas ir kreipimasis, tai šiuo atveju atliekame savo pareigą ir už praeitą Peticijų komisiją teikiame tą įstatymo projektą. Kaip sakiau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas priims sprendimą, ką toliau su juo darome.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais kaip triukšmą keliantys veiksmai namuose, tai yra gyvenamosiose patalpose, net ryte ar dienos metu gali užtraukti atsakomybę ir tekti susimokėti baudą pirmą kartą iki 80 eurų, antrą kartą iki 300 eurų. Leiskite paklausti, kaip jūs vertinate faktą, kad nė vienas vaikas, besimokantis muzikos mokykloje, negalės praktikuotis namuose? Ar toks sprendimas buvo diskutuotas su ministerija, su muzikos mokyklomis? Manau, visi suprantame, kad toks sprendimas tiesiogiai neigiamai veiktų praktikos naudą, kultūros įtaką vaikų mąstymo raidai bei bendrą kultūros plėtrą šalyje.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, kaip ir minėjau, buvo tų diskusijų, bet toks buvo anos kadencijos Peticijų komisijos sprendimas vis dėlto ieškoti kitokios galimybės. Buvo parengtas toks įstatymo projektas, čia, kaip sakau, trečias variantas, buvo dar kitoks parengtas. Iš esmės šios kadencijos Peticijų komisija neturi galimybės peržiūrėti buvusios Peticijų komisijos sprendimo. Paprasčiausiai turime pateikti, baigti tą procesą ir taip priimti sprendimą. Manau, komitetas, jeigu nesuras, automatiškai siūlys atmesti.
A. GEDVILAS (DPF). Tai užuojauta jums.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Toks darbas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiamas kolega, jūs gerai užsiminėte, kad tai yra praėjusios kadencijos vienas iš siūlymų, kadencijos, kai buvo valdančioji dauguma pagarsėjusi draudimais, ribojimais. Man atrodo, kad dienos metu užtikrinti visišką ramybę tiesiog yra fiziškai net neįmanoma. Jūs turbūt net neįvertinote, kad verslai, statybos, buto remontai vyksta būtent dienos metu, o uždrausti kelti garsą, kaip jūs sakote, migdomam vaikui, aš sutinku, kad dienos metu turi teisę visi vykdyti statybos ir remonto darbus pagal galiojančius įstatymus, bet manau, kad daug svarbiau atkreipti dėmesį į tai, kad nakties metu mes galbūt turėtume dėti daugiau pastangų ir dėl pakartotinių iškvietimų arba nusižengimų įstatymui galėtume tikrai šiek tiek sugriežtinti baudas, bet dienos metu užtikrinti visišką ramybę, aš manau, net ir teoriškai nėra įmanoma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, ko gero, geruoju viskas įmanoma. Iš tikrųjų visi supranta, bet kai kada, anot tuometės peticijos teikėjos, yra žmonių, kurie nenori suprasti. Jeigu tu paprašai, kad truputį tyliau, paleidžia muziką dar garsiau. Čia dėl to ir kyla pagrindinės problemos, kaip surasti tą konsensusą, kuris galbūt padėtų tiems asmenims, kurie nesutaria, laikytis minimalios tvarkos, nes ir dabar, aišku, neleidžiama triukšmauti tiek, kad viršytum sveikatos normas kad ir privačiame bute.
Yra tam tikrų dalykų, susijusių su higienos reikalavimais, higienos reikalavimai yra, tačiau ir jų kai kada nesilaiko. Šioje vietoje yra tam tikrų nesutarimų, bet, kaip ir minėjau, paieškosime gal kitokio galimo sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Kiek aš pažįstu, Edmundai, tave, tu nebuvai draudimų šalininkas. Nežinau, ant kurio posūkio tu čia paslydai arba užnešė tave, kurioje vietoje nesuvaldei. Aš dabar turiu tokį klausimą: jeigu V. Juozapaitis pradės žviegti savo balsu, sutrukdys tą rimtį ir visa kita, kaip jūs kad bandote čia įteisinti, kaip jūs dabar tą V. Juozapaitį nubausite? O jis dažnai pažviegia.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu įdėmiau pažiūrėsite į pateiktą įstatymo projektą, pamatysite ten P. Čimbaro parašą. Aš tiktai teikėjas, nes perėmiau tą naštą pirmininkauti Peticijų komisijai. Šioje vietoje, manau, nereikia niekam žviegti. Čia galima, kaip ir minėjau, susitarti, bet šiuo atveju turime procesą baigti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vis tiktai dar kartą noriu priminti dėl užsirašymo tvarkos, nes tą patį sako ir kolegos, sėdintys šalia, kad būtų žiūrima tvarkos, kas užsirašė pirmas.
Dabar pranešėjui. Praeitoje kadencijoje iš tikrųjų jūs labai dažnai pasisakėte, kad valdantieji yra draudimų partija. Ar jums neatrodo, kad jūsų partija yra… Šitas epitetas jūsų partijai tiktų dar labiau? Žvelgdama į šitą projektą, aš matau, kad iš privačios nuosavybės iš esmės nieko nebelieka, nes žmonės namuose negalės pagroti gitara, tuo labiau atsivesti draugų. Ką reikės daryti vyresniems žmonėms, kurie turi klausos sutrikimų ir garsiau pasileidžia televizorių ar radijo imtuvą? Taigi noriu paklausti, ar nemanote, kad darant tokį drastišką pakeitimą bent jau reikėtų numatyti adekvačius kriterijus, leidžiančius triukšmo lygį? Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama… Nelabai girdėjau pabaigos, bet dar trečią kartą noriu pakartoti. Praėjusią kadenciją 2018 metais tos sudėties Peticijų komisija priėmė tokį sprendimą. P. Čimbaras, kaip komisijos pirmininkas, įregistravo šį įstatymo projektą. Aš dabar jau trečią variantą, jis buvo duomenų bazėje, teikiu, kaip nors reikia pabaigti procesą, nes pilietis laukia atsakymo į jo pateiktą peticiją. Tais metais pateiktas įstatymo projektas tikrai ne mano pasirašytas, bet aš, kaip komisijos pirmininkas, teikiu šį įstatymo projektą, nes kas nors privalo tai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, labai didelis triukšmas. Žinokite, ne tik pranešėjas negirdi viso klausimo, bet ir man tenka užsidėti ausines. Aš prašyčiau, jeigu jūs norite pasikalbėti tarpusavyje, mes turime tas zonas, kur galite išeiti ir pasikalbėti.
Paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, suprantu jūsų situaciją, padėtį, kad čia jums reikia vis tiek atsimušti. Mano toks pasiūlymas ir kartu klausimas. Vis tiek yra Triukšmo valdymo įstatymas, jame turėtų būti reglamentuota, o po to jau lydimasis turėtų būti būtent šis teisės aktas. Manau, kad čia toks pasiūlymas ir klausimas. Ar galėtumėte tuo ir motyvuoti šio pateikto projekto atmetimą?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nelabai supratau, bet… Negirdėti. Garsiau galite?
PIRMININKAS. Kartokite garsiau, gerbiamas kolega.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dar kartą pakartosiu. Yra Triukšmo valdymo įstatymas, yra teisinės normos. Čia yra tiktai pateikimas dėl administracinio nusižengimo. Paprasčiausiai pirmiausia reikėtų tame įstatyme pakoreguoti, o paskui teikti tokį projektą. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, yra normos, yra higienos normos, tačiau jų niekas nesilaiko. Paprasčiausiai turi būti koks nors vėzdukas, kad bijotų žmonės pažeidinėti įstatymus. Kaip tik šis galbūt šiek tiek per griežtas, tikrai labai daug riboja. Kaip ir minėjau, geriau už kaimynų susitarimą nieko nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dėl balsavimo motyvų už kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Reikia priimti šitą projektą vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą raginimą. Prieš kalba K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos juokiasi ir šmaikštauja, kad vienbalsiai reikia priimti, bet turbūt skamba tikrai labai apgailėtinai. Panašu, kad valdantieji tikrai neturi ką veikti ir traukia iš stalčių projektus, dėl jų patys šypsosi per kaukes. Prieš tai rytiniame posėdyje girdėjome, kad vienas kolega bando kaime gyvulių balsus laikyti ar nelaikyti triukšmu, mieste už tai bausti, jeigu koks nors gaidys kur nors sugiedos. Tikrai labai apmaudu, kad neištraukiami projektai, juos kažkada patys siūlėte, dėl PVM lengvatų maistui, dėl įvairiausių socialinių problemų sprendimo.
Peticijų komisijos pirmininke, kreipiuosi į jus, ar tikrai tai yra pirmos svarbos projektas? Tame stalčiuje jūs galėjote jį laikyti iki kadencijos pabaigos, bet dabar jūs į tą tribūną atėjęs pats raudonuojate iš gėdos. Iš tikrųjų apgailėtina, manau, tą laiką galėjome skirti tikrai svarbesniems dalykams. Todėl, kolegos, tikrai siūlau baigti tuos cirkus ir pradėti tikrai dirbti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsavimo motyvai išsakyti, klausimai paklausti.
Taigi, atėjo balsuoti skirtas laikas. Kaip visada, turbūt balsuosime nuo paskutiniojo projekto, jis buvo ką tik pateiktas. (Šurmulys salėje)
Taigi balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2419(3) po pateikimo.
Užsiregistravo 112, balsavo 109: už –13, prieš – 43, susilaikė 53. Įstatymo projektui pateikimo metu nepritarta. Kolegos, mes turime apsispręsti, ką darome su tuo projektu.
Alternatyvus balsavimas. Už – grąžinti iniciatoriams tobulinti, prieš – atmesti. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Prašau užskaityti mano balsą prieš.
PIRMININKAS. Prašom?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nebalsavau už, norėjau balsuoti prieš. Prašau dėl protokolo.
PIRMININKAS. Dėl protokolo, M. Navickienė balsavo prieš.
Labai atsiprašau, labai sunkiai galima išgirsti, nes, kolegos, labai triukšmaujate. Net balsavimo metu jūsų burnos tebejuda, o galėtų būti užčiauptos. Kolegos, balsuojame alternatyviai dėl šio projekto likimo. Už – grąžinti iniciatoriams tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už – 19, prieš – 97. Labai didele balsų persvara projektas atmestas.
16.52 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl energetinių išteklių importo nutraukimo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą, ir Lietuvos energetikos sistemos stiprinimo“ projektas Nr. XIVP-1433(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas. Jau išsakyti motyvai dėl Seimo rezoliucijos „Dėl energetinių išteklių importo nutraukimo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą, ir Lietuvos energetikos sistemos stiprinimo“ projekto Nr. XIVP-1433(2). Kolegos, balsuojame dėl rezoliucijos.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117 Seimo narių: už – 117, prieš ir susilaikiusių nėra. Vieningai priimta rezoliucija be pataisų. Ačiū, kolegos. Priimta. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Prašom užskaityti mano balsą prie kolegų už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo, R. Tamašunienė balsavo už.
16.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1372(3) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kolegos, dabar rytinės darbotvarkės klausimas, jis atkeliavo į popietinę. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas. Svarstymo tęsinys. Priešpiet buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Čia mes turime keletą pasiūlymų. Kolegos, svarstome. Dėl VI skyriaus yra P. Kuzmickienės pasiūlymas. Prašom pristatyti, Paule Kuzmickiene. Pristatykite savo pasiūlymą dėl sesijos darbų programos.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Prisistatau ir pristatau. Prašom įtraukti į pavasario sesijos darbų programą…
PIRMININKAS. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo…
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektą. Jis nėra registruotas, tačiau reikalingas, jame numatytume labai svarbius pokyčius būtent Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gyvenime. Prašom palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių pasisakyti dėl šio projekto. P. Gražulis – prieš. P. Gražulis nori.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas Seime, gerbiamas posėdžio pirmininke, užregistruokite įstatymą ir tada prašykite, kad jis būtų įtrauktas į darbotvarkę. Koks čia gali būti įtraukimas į darbotvarkę neregistruotų įstatymų?
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 96, prieš – 4, susilaikė 18. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas, jį pateikė A. Širinskienė, dėl trečiojo skirsnio. (Balsai salėje) Prašom, autore, pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mielieji kolegos, tikrai siūlyčiau nusistatyti prioritetus ir pavasario sesijoje nesvarstyti Partnerystės įstatymo projekto taip išsaugant tą žmonių vienybę, kurią jie dabar demonstruoja nacionalinio saugumo klausimais. Manau, kad tokius dalykus tikrai galėsime diskutuoti tuomet, kai baigsis valstybės iššūkiai, su kuriais ji susiduria. Tikrai labai prašau paremti mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už nori pasisakyti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, visus, ypač Seimo Pirmininkė, visi kvietėte vykstant karui Ukrainoje, žūstant žmonėms susitelkti, būti vieningus. Jeigu jūs nekištumėte šitų įstatymų, kurie skaldo visuomenę, tikrai Seimas ir tauta būtų vieningesnė. Nejaugi jums homoseksualai patys svarbiausi dalykai, už valstybės reikalus jūsų kažkokios partnerystės? Juk už visus šiuos seksualinius nukrypimus yra numatytos Dievo didžiausios bausmės: Sodoma ir Gomora, visi kiti miestai sudeginti, ir jūs čia propaguojate kažkokius iškrypimus. Kaip mes galime pritarti tokiems įstatymams? Niekada mes nepritarsime šiems visokiems išsigimimų įteisinimams.
PIRMININKAS. Sutarkime: aš pirma duosiu dėl balsavimo motyvų, paskui dėl vedimo tvarkos. Tvarka? Prieš – A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, dėl vienybės turėtume gal kažkaip kitaip susitarti. Iš tikrųjų šiandien vyksta karas. Tai yra civilizacijų karas. Iš vienos pusės kovoja Ukrainos tauta už demokratinį pasirinkimą, už liberalias demokratijos vertybes, kurios yra grindžiamos žmogaus teisėmis. O iš kitos pusės kovoja totalitarinis režimas, kuris yra perėmęs kitas vienybės koncepcijas, paveldėtas iš daugiau kaip 80 metų senumo laikų, kuomet vienybė buvo postuluojama kaip ein Volk, ein Reich, ein Führer. Štai už kokią vienybę kovoja ana pusė, ir aš kviečiu tuos, kurie yra anoje pusėje, vis dėlto persigalvoti, nes mes šiandien turime jedinyj narod, tai yra ein Volk, jedynaja strana – ein Reich ir toliau aišku, ką mes turime ten, be pasirinkimo. (Triukšmas salėje)
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu vienyti tautą demokratinių vertybių pagrindu, o ne šitų vertybių, kurios jau pralaimėjo ir, manau, pralaimės ir toliau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, prašom netriukšmauti. Dėl vedimo tvarkos Seimo Pirmininkė, kadangi Seimo Pirmininkė turi teisę kalbėti be eilės visais klausimais. Prašom per centrinį mikrofoną. (Balsai salėje)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kurie kalbate apie skaldymą, apie tai, kad reikia būti vieningiems, būtent jūsų pasisakymai, būtent jūsų iniciatyvos braukti vieną ar kitą klausimą ir tampa skaldymo objektu. Aš labai kviesčiau dirbti konstruktyviai ir diskutuoti argumentais tada, kai ateis diskusijų laikas, o ne skaldyti mūsų Seimą, skaldyti visuomenę veiksmais, kurių imatės šiandieną.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš vėl noriu paprašyti tiek Sekretoriato, tiek asmenų, kurie prižiūri tvarką Seimo rūmuose, laikytis Seimo rūmų vidaus tvarkos taisyklių ir užtikrinti visiems lygias teises. Kai šioje pusėje stovėjo klaipėdiečiai, atvažiavę su atributika dėl taršos, mums buvo pasakyta viską susidėti į rankinukus ir nenaudoti atributikos. Dabar mes matome kitą standartą, matome žmones ir matome viešąją tvarką turinčius užtikrinti asmenis, kurie nesugeba, atsiprašau, tų jaunų žmonių pastatyti į vietą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, bet jūs turbūt prisimenate praeitos kadencijos Seimą, kai jūs buvote atvažiavę ir stovėjote balkone. Mes dabar turime jau kitos kadencijos Seimą. (Balsai salėje) Taigi, kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl A. Širinskienės siūlymo.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 48, prieš – 62, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta. (Plojimai)
Ačiū, kolegos. (Balsai salėje) Replika po balsavimo. Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Daugelis žmonių žiūri, ir aš noriu, mieli žmonės, pažymėti, kad socialdemokratai nuolatos vertybiniais klausimais balsuoja su Laisvės partija. Tai jūs žinokite, socialdemokratai niekuo nesiskiria nuo Laisvės partijos visais vertybiniais klausimais, tai yra jie nuosekliai remia homoseksualizmą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kadangi nebuvo galimybės jau turėti diskusiją šiandien, aš tiesiog trumpai pasakysiu dabar po šio balsavimo, kad aš gavau daugybę laiškų ne tik iš modernių, progresyviai mąstančių žmonių, gerbiančių žmogaus teises, bet gavau ir daug kitų laiškų. Kas labai pozityvu tuose laiškuose, mane ragino balsuoti pagal sąžinę, ragino būti laisvai, kaip laisvas žmogus balsuoti. Priminė, kad aš turiu laikytis Konstitucijos, ant kurios padėjusi ranką prisiekiau lygiai atstovauti visiems Lietuvos žmonėms. Mūsų Konstitucija savo preambulėje sako, kad mes siekiame atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Todėl manau, kad šiandien mūsų Konstitucija, kuri yra, manau, tikrai nuostabus, šviesus ir modernus dokumentas, leido mums užtikrinti, kad bent jau teisę į diskusiją, į nuomonių išsakymą ir į visų žmonių teisių užtikrinimą, ne tik daugumos, bet kiekvieno Lietuvos piliečio, bent jau šitą mes turėsime. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dirbame toliau. Dar kolega E. Zingeris norėtų per šoninį mikrofoną. Prašau, kolega.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai norėčiau. Visą dieną girdžiu bandant cituoti hebrajišką Bibliją, Senąjį Testamentą, kurį aš žinau … (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Netrukdykite pasisakyti, gerbiami kolegos.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti, kad jūs cituojate tiktai dalį apie Sodomą ir Gomorą. Ten yra visas demokratinis pasirinkimo kelias – nuo auksinio teliuko iki dešimt Dievo įsakymų, yra visos įmanomos variacijos įvairių nuomonių. Taigi Biblija yra pakankamai demokratinis, leidžiantis kitą nuomonę turėti dokumentas. Pati žydų tauta, kuri tą Bibliją sukūrė, turėjo įvairių nuomonių. Atsimenate, kiek kartų prieš Mozę buvo sukilimų. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, svarstome kitą pasiūlymą, kurį pateikė Seimo narių grupė, pirmas įrašytas E. Sabutis. Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas. Prašome pristatyti pasiūlymą.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra išbraukti iš šio nutarimo projekto šeštajame skirsnyje pateiktos lentelės 3 punktą. Jeigu paprasčiau paaiškinčiau, mes prašome šiuo metu nesvarstyti ir atidėti vadinamąją sveikatos sistemos reformą. Paprasčiau aiškinant, tai tikrai esu girdėjęs, kad esame nekonstruktyvūs ar kažkokie panašūs. Mes tikrai esame konstruktyvi opozicija ir prašome ne dėl to, kad esame šiaip opozicija ir norime oponuoti šitam klausimui, tačiau metai laiko ne viename susitikime esu uždavęs labai daug klausimų ministrui, viceministrei, teritorinių ligonių kasų atstovams bandydamas išsiaiškinti, o kas gi yra šitos reformos turinys. Deja, apie turinį nesugebama paaiškinti.
Dar sausio mėnesį raštu kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą, perskaitęs aiškinamuosius raštus prie minėtų įstatymų projektų jo paprašiau, kad pagaliau ministerija paaiškintų, kada, ką, kaip, už kiek konkrečiai darys. Žinokite, laukiau pusantro mėnesio. Taip praėjo visi įstatyme nustatyti terminai, tačiau atsakymą gavau tokį, kokį gavau.
Kolegos, kaip galima balsuoti už tokį atsakymą, kai ministras pasirašo ir netgi pabrėžia, kad pagrindinė atsakymo žinutė yra, jog reikia toliau racionalizuoti stacionarines paslaugas ir mažinti ligoninių tinklą, tačiau šalia parašo, jog vykdant tinklo pertvarką neplanuojama nieko naikinti. Man būnant ministru būtų gėda taip rašyti arba neskaityti tų raštų ir pasirašinėti ant tokių. Todėl raginu šiandien nepalaikyti tokių įstatymų ir išbraukti juos, o palaikyti juos tada, kai ministras pagaliau sugebės pristatyti atitinkamą turinį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dėl balsavimo motyvų prieš nori pasisakyti A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš gal iš tikrųjų gerbiamiems kolegoms norėčiau priminti, kad mūsų darbas Seime ir yra skirtas tam, kad mes svarstytume, gautume atsakymus ir teiktume siūlymus. Šiandien mes kalbame apie sesijos darbų programą ir apie tai, ką svarstysime. Jūs siūlote šiandien iš viso nesvarstyti klausimo, o klausimas yra svarbus. Teigdami, kad nė į vieną klausimą niekada nebuvo ten pateikti kažkokie atsakymai, jūs klaidinate visuomenę. Smaigalyje visos šitos reformos ėjo universiteto ligoninių klausimas Klaipėdos mieste, tai atėjus laikui buvo pateikiami ir atsakymai. Mes turėjome ne vieną posėdį Klaipėdoje, susijusį būtent su šitais aspektais. Kai atėjo laikas svarstyti klausimą, tikrai ministerija atėjo pasiruošusi, jungėsi į posėdžius ir pateikė tų atsakymų maksimaliai, kiek buvo galima pateikti. Šiandien jūs siūlote apriboti atskirų Seimo narių ir grupės žmonių, ir Vyriausybės galimybę teikti teisės aktus ir svarstyti programą, kas niekaip nesusiję su mūsų darbu.
Naudodamasis proga ir atliepdamas Dovilei, kuri kalbėjo per šoninį mikrofoną, aš irgi taip pat apie tuos gaunamus laiškus norėjau pasisakyti. Gauname mes tą reikalavimą nesvarstyti antikonstitucinių klausimų, kas yra susiję lygiai taip pat ir su dabartiniu pasiūlymu, tiktai ne konstitucingumo aspektas yra aptartas, tai aš noriu atkreipti dėmesį, kad visi tie raginimai kur kas labiau balansuoja ant konstitucingumo ribos, nes žinučių ir laiškų autoriai, dažnai reikšdami net ne pasiūlymus, o reikalavimus, pažeidžia mūsų Konstitucijos 59 straipsnį, kuriame sakoma, kad Seimo nariai savo veikloje vadovaujasi (papildant Dovilę, nes ji vadovavosi preambule) Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Šiandien tiesiog noriu užtikrinti Seimo narių teisę teikti tuos pasiūlymus į darbotvarkę ir kviečiu kolegas nepritarti jokiems pasiūlymams su jokiais išbraukimais, nes tai yra mūsų teisė. Lygiai taip pat balsuočiau ir kviesčiau, ir raginčiau nepalaikyti, jeigu tai teiktų ir iš mūsų pusės kurie nors kolegos tokius pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nepaprastoji padėtis valstybėje. Ar dabar laikas ligoninių, sveikatos sistemos pertvarkai, ar tai laikas švietimo sistemos optimizavimui? Tikrai kad ne. Seimo nariai, jūs atstovaujate, esate atstovaujamoji valdžia, ir dabar kelti dar papildomas įtampas visuomenėje, kai nežinome, kada karas baigsis Ukrainoje, kiek pabėgėlių turės priimti Lietuva (turbūt šį savaitgalį turėsime jau 30 tūkst.), kiek reikės sveikatos sistemos įveiklinti būtent vien dėl pabėgėlių. O dar turbūt nesame atsigavę po dvejų metų užleistų lėtinėmis ligomis sergančių ligonių priežiūros. Šeimos gydytojai iki šiol dirba nuotoliniu būdu. Mes iš karto norime viską sugriauti, staigiai viską pertvarkyti. Kus jūs skubate? Iki savivaldos rinkimų bandote spėti? Ar norite tiek sujaukti tą Lietuvą, lyg dar mažai maras, karas, energetinė krizė sujaukė žmonėms gyvenimus. Aš tikrai siūlau įsiklausyti į racionalius siūlymus ir nepaprastosios padėties akivaizdoje nesielgti, sakykime, neracionaliai ir žmonių daugiau neaudrinti, nekelti įtampų visuomenės viduje.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 57, prieš – 50, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl VI skyriaus pirmojo skirsnio. Pasiūlymų autoriai Z. Balčytis, A. Bagdonas. Prašom pristatyti pasiūlymą gerbiamą Z. Balčytį.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šitas mano pasiūlymas nėra naujas, tai yra susijęs su Žuvininkystės įstatymo ir jo lydimųjų aktų pakeitimu, tai yra susiję su visišku žvejybos kaip verslo uždraudimu Kuršių mariose.
Kuršių marias mes dalinamės kartu su Rusijos Federacija ir mes turime tik 1/4 jų ploto. Mes turime aiškias indikacijas iš anos pusės, kad jeigu jūs atsisakysite žvejybos, tai mes ta dalimi padidinsime savo žvejybos kvotas. Kitaip sakant, šitoje akvatorijoje nebeliks mūsų žvejų verslo. Tai yra susiję su daugiau negu 100 darbo vietų sumažinimu. Todėl aš manau, kad toje šiandien įtemptoje situacijoje, kuri ir taip yra sudėtinga, ir bus ateityje sudėtinga išgyventi, siūlau šitą įstatymo projektą išbraukti iš šitos IV (pavasario) sesijos darbų programos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų E. Gentvilas – prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, jūs žinote mano išsakytą jau ne kartą nuomonę apie šitą įstatymo projektą. Mano argumentai galėtų būti panašūs kaip Z. Balčyčio, tačiau aš manau, kad mes negalime elgtis taip, kaip ponia A. Širinskienė elgiasi. Tai, kas ką siūlo, turi teisę būti įtraukta į sesijos darbų programą, todėl aš siūlau nepritarti visiems bet kokiems siūlymams, kai siūlo išbraukti kitų frakcijų teisę pateikti projektus. Tai tikrai nekvepia jokia demokratija, kai net neleidžiama įtraukti į sesijos darbų programą. Bus pateikti projektai, tada svarstykime, dalykiškai išsakykime savo nuomones. Galų gale mano skepticizmas šiandien egzistuoja to projekto atžvilgiu, ką ponas Z. Balčytis kalba. O gal jis bus pakeistas, o mes būsime uždraudę įtraukti. Todėl siūlau balsuoti prieš, leisti autoriams teikti tuos projektus, kuriuos jie numato.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 49, prieš – 49, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, visi pasiūlymai apsvarstyti. Dėl viso projekto balsavimo motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš balsuosiu už šitą darbų programos projektą, ir ne dėl to, kad man tinka visos dalys, surašytos tame darbų programos projekte. Taip, jeigu aš kritiškai žiūrėčiau, galbūt man nepatiktų kai kurie opozicinių frakcijų registruoti projektai, bet aš kviečiu balsuoti už, nes mes išlaikėme tą demokratinį principą, kad visi, kas turi teisę siūlyti į darbų programą savo projektus, pasiūlė taip, kaip norėjo, ir nieko mes čia neišbraukėme, išliko kiekvienos frakcijos teisė ir galimybė siūlyti Seimui atitinkamus projektus.
Žinoma, tai visiškai nereiškia, kad visi į darbų programą įrašyti projektai bus įrašyti į konkrečias Seimo darbotvarkes, puikiai žinote Seimo statistiką, tikrai mes neapsvarstome visų projektų, nėra šimtaprocentinio programos įgyvendinimo, bet čia mes parodome vaizdą, kurį pateikė kiekviena frakcija, Vyriausybė, komitetai, kur yra jų ketinimai. Aš kviečiu buvusias aistras šiek tiek atidėti į šoną ir balsuoti už, pasidžiaugiant, kad mes išlaikėme demokratinius principus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiami kolegos, dar kartą specialiai valdantiesiems pasikartodamas pasakysiu, nes gavau labai daug susirūpinusių piliečių laiškų ir žinučių, kad sesijos darbų programoje yra itin svarbių ir net skubos reikalaujančių įstatymų bei jų projektų, kad tokiai programai pritarti negaliu ir kviečiu kitus nepritarti, nes joje yra įtraukti ir patys jautriausi įstatymų projektai, kurie skaldo visuomenę, dėl kurių visuomenė jau pasisakė įvairiomis protesto formomis. Tie įstatymų projektai tikrai galėjo palaukti, kol visuomenė bus tam palankiai nusiteikusi.
Taip pat negaliu pritarti ir dėl to, kad programoje pasigendu didesnio dėmesio infliacijos valdymui, energetinės nepriklausomybės užtikrinimui ir galų gale racionalaus biudžeto valdymo požymių. Atkreipsiu dėmesį, kad Europos Komisija jau perspėjo, kad perteklinis einamųjų išlaidų augimas Lietuvoje yra didžiausias visoje euro zonoje, todėl būtina kuo skubiau į tai atsižvelgti, sudaryti tokią programą, kuri atlieptų tuos Europos Komisijos duomenis.
Mano pozicija pakankamai aiški – remti tokios nesubalansuotos ir visuomenę skaldančios programos moralinės teisės neturiu, todėl kviečiu ir jus nepritarti ir programą rengti iš naujo.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai išsakyti. Kolegos, balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-1372(3). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 69, prieš – 19, susilaikė 22. Po svarstymo programai pritarta.
Priėmimas. Priėmimo stadija, gerbiami kolegos. Dėl balsavimo motyvų keturi – už, keturi – prieš. Pirmas už kalba A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aptarinėdami pavasario sesijos darbų programą girdime argumentus, kad karo metu reikia vienybės, kurią neva galime pasiekti atsisakydami svarstyti žmogaus teisių klausimus. Ir šneka žmonės, kuriems tie klausimai netiko ir tuomet, kai jokio karo net nebuvo, šių klausimų atmetimas buvo pasitinkamas plojimais ir švilpimu šioje pačioje salėje. Ir dabar tie patys žmonės, prisidengdami karu, reikalauja Lietuvai sustabdyti laiką, nuo kurio mes ir taip, atleiskite, nemenkai atsiliekame. Iš tiesų keistas paradoksas. Ukrainai kovojant už savo laisves, girdime raginimus Lietuvoje naudojimąsi tomis laisvėmis suspenduoti. O gal tiesiog buvo labai išsigąsta rusų šventikų grūmojimų, kad karas Ukrainoje vyksta dėl gėjų paradų? Ar mes nuo šiol politiką valstybėje vykdysime pagal Rytų propagandistų, pasidabinusių dvasininkų regalijomis, žodį?
Politika pagal apibrėžimą yra tam tikras susiskaldymas, tai yra ne karo, ne vieno ar kito įstatymo bruožas, tai yra liberalios demokratijos bruožas. Mes niekada vienbalsiai nesutarsime dėl mokestinių reformų, dėl konstitucinių ar socialiai jautrių žmogaus teisių klausimų. Ir tai puikiai žino kolegos, norintys išbraukti žmogaus teisių klausimus iš darbotvarkės, nors šie klausimai jiems niekada netiko, ar jie būtų buvę svarstomi karo, maro, bado ar gausos metu. Neapgaudinėkime vieni kitų ir neatimkime vieni iš kitų teisės ir galimybės bent jau diskutuoti, pradėti diskusiją esminiais žmogaus teisių klausimais. Ukraina kovoja dėl savo ateities. Mes ją galime kurti čia ir dabar, tik ne ginklu, o įstatymais. Reikia ne mažiau, o daugiau ryžto ir drąsos. Tai turėkime jos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip, išklausėme čia kolegų aistringų kalbų, kodėl reikėtų pritarti. Bet aš manau, kad mes negalime pritarti šiai programai, nes tai vis dėlto nėra sisteminis dokumentas, atliepiantis tuos iššūkius, kurie mūsų laukia ateityje. Žmonių pajamos mažėja, infliacija didėja, kalbant ekonomistų žodžiais, mes matome, kad ir šioje programoje nėra įdėta pagrindinių nuostatų, leisiančių žmonėms pasitikėti, kad jie galės išgyventi iš tų pajamų, kurios ateityje vis dėlto bus kur kas mažesnės.
Todėl aš siūlau šiai programai nepritarti. Jeigu taip jau pavyktų, kad nepritartume, tai aš manau, kad mes bendrai galėtume pakoreguoti, ši ateities programa arba kita programa būtų visiškai kitokia, kalbėtų apie realų, o ne žodinį energetinių resursų pakeitimą ir daug kitų dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Opozicija padarė gerą spektaklį su šimtais ar tūkstančiais laiškų, kaltindama valdančiuosius visuomenės skaldymu, mano manymu, patys imdamiesi to supriešinimo ir skaldymo, remdamiesi rusų ortodoksų patriarcho argumentais, jais, beje, pateisinamas ir Ukrainos užpuolimas. Manau, kad tai yra tas dalykas, kurio aš nepateisinu ir nesuprantu. Aš galiu suprasti pono Z. Balčyčio argumentus, kad to dar trūksta, gal dar reikėtų kitaip, turbūt čia būtų galima sutikti, ne viskas dar rado vietą programoje, ne viskas ir gali rasti vietą, nes tokie dalykai kaip infliacija – dar nesibaigęs procesas, labai dinamiškas.
Noriu pabrėžti, kad Partnerystės įstatymas į sesijos darbų programą buvo bent kelis kartus įtrauktas praėjusioje kadencijoje. Šioje kadencijoje ir I, ir II, ir III, ir IV Seimo sesijose taip pat yra įtraukiamas. Sakymas, kad dabar ne laikas, atrodo visiškai nenuoširdus, nes tiesiog yra pasaulėžiūrų skirtumai, dalis opozicijos balsuodavo prieš šį projektą, kaip ir dabar pasirengę balsuoti prieš tą projektą. Bet neatimkite teisės įtraukti. Kaip ir neatimkite teisės įrašyti į darbų programą Vyriausybės siūlomų reformų, pavyzdžiui, dėl sveikatos priežiūros įstaigų. Mes dar nematėme to projekto, bet sakome, mums jis nepatiks ir prašome jo neįtraukti. Šitie argumentai, man atrodo, riboti, labai tipiški opozicijai, dėl to aš nei labai stebiuosi, nei piktinuosi, bet būkite geri, nekaltinkite mūsų sprendimų tęsti tai, kas prasidėjo dar praėjusioje kadencijoje kaip visuomenės skaldymo veiklos… Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – R. Žemaitaitis. Nėra. A. Gedvilas. Atsisako. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami liberalai, jūs bandote apeliuoti į Rusiją, kad mes, pasisakydami prieš partnerystę, homoseksualumą, homoseksualių santykių liberalizavimą, remiame V. Putiną. Aš noriu jums priminti, kad į Europą atėjus bolševikams 1917 metais, remiantis Markso ir Engelso raštais, pirmiausia Leninas ir pradėjo griauti šeimas, įtvirtino komunas. Turėjo būti bendros šeimos, bendri vaikai – taip ir atsitiko. Kas atsitiko tada Rusijoje? Pilnos gatvės buvo benamių vaikų, valkataujančių vaikų, plito įvairios venerinės ligos ir Stalinas pamatė, kad tauta tiesiog išsigimsta, ir sustabdė tada šitą Markso ir Engelso seksualinę revoliuciją, kurią jie…
Taip pat noriu jums priminti, ar jūs žinote, kas pirmas Europoje ir net pasaulyje įtvirtino abortą? Taigi Leninas savo dekretu, savo dekretu Leninas. Ar jūs žinote, kas panaikino bažnytinę santuoką ir įtvirtino partnerystę Lietuvoje? Ar žinote? Stalinas, Stalinas tai padarė. Tai, ką padarė Stalinas, tuos visus sprendimus, jūs dabar darote nepriklausomoje ir demokratinėje Lietuvoje ir dangstotės laisve? Tai yra niekšybė.
Aš noriu pasakyti, dėl visų šitų niekšybių buvo sunaikinta Sodoma ir Gomora, žlugo Romos imperija, Bizantijos imperija, žlugs ir Europos Sąjunga, jeigu jūs griausite pamatines vertybes. Juk Dievas sukūrė vyrą ir moterį, o ne moterį ir moterį, ir Dievas pasakė, kad tą tautą, kuri laimins šituos nusikaltimus tarp vyro ir vyro, šita žemė išvems. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš matau, kad ateityje reikės įvesti Seime Šventojo Rašto aiškinimo ir istorijos valandėles. Dėl balsavimo motyvų. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, aš turbūt nesiryšiu dabar aiškinti Šventojo Rašto, nors kaip Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas esu labai susijaudinęs dėl to, kad visada įsivaizdavau, kad čia politiniai… Kiek mes esame apskritai bendravę su specialistais, sako, kad jeigu žmogus tiek kartų per dieną rėkia ir cituoja žodį homoseksualas, jis turbūt yra labai susijaudinęs. Man atrodo, tikrai čia reikėtų kažkokios pagalbos. Petrai, jeigu reikia kažkokios psichoterapinės pagalbos, sakykite, atrasime.
Dabar dėl kitų dalykų. Taip, man atrodo, Petras jau pasakė svarbų dalyką, ką ir ponia A. Širinskienė kalbėjo šiandien apie Leniną – taip, Lenino darbus nutraukė Stalinas. Aš suprantu, kad čia galima rinktis tarp Lenino ir Stalino. Man jie abu nesimpatiški.
Dabar vis dėlto grįžtu prie to, ką norėjau kalbėti. Aš nesuprantu, man atrodo, mes painiojame žanrus. Mes balsuojame dėl programos. Į programą kiekvienas galėjo įtraukti, ką norėjo. Klausimas dabar, opozicija siūlo dirbti be programos, bet iš esmės niekas nepasikeis. Mes dabar kalbame, kad kažko nėra programoje – bet kada galima į ją įrašyti tuos darbus, kurių nėra. Man atrodo, mes, paprasčiausiai galbūt ir pervargę ar nervindamiesi, kad V. Putinas pralaimi, kažkaip pradėjome ieškoti problemų tuščioje vietoje. Man tikrai atrodo, patvirtinkime programą ir pradėkime dirbti tvarkingiau, nuosekliau. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties mes visi šį kartą turėtume nepalaikyti būtent šios programos ir balsuoti prieš dėl vieno akcento. Apsimetame, kad šiandien niekas jo neišgirdome. Aš pačioje pradžioje prašiau susilaikyti nuo įstatymų projektų, kurie mus priešina, ypač akcentuodamas karą Ukrainoje ir tai, ką šiuo metu daro fašistinė Rusija. Pažiūrėkite, kas įvyko šiandien. Šiandien laisviečių partijos narys, ragindamas balsuoti už Partnerystės įstatymo įtraukimą į darbotvarkę, originalo kalba citavo fašistinės Vokietijos lozungus. Gerbiamas Emanueli, jūs apsimetate, kad galbūt irgi to negirdėjote. Jūs visą laiką į tai reaguojate.
Gerbiami laisviečiai, jūsų kolega Seimo salėje, kai Ukraina užpulta Rusijos fašistų, šiandien pacitavo fašistinės Vokietijos lozungą, kad balsuotumėte už Partnerystės įstatymą. Vien dėl to jūs visi turėtumėte dabar balsuoti prieš. Jeigu jūs to nepadarysite, jūs padarysite gėdą prieš visą Europą ir ypač ukrainiečius. Šiandien salėje originalo kalba cituotas fašistinis lozungas. Aš labai prašau vien tik dėl to nepalaikyti šį kartą šios programos ir balsuoti prieš. Labai prašau.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kadangi visi pradeda apie Bažnyčią ir tikėjimą bei Dievą, tai pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kad bent jau aš buvau mokytas Bažnyčios mokymo, kad Dievas visus savo vaikus myli vienodai, ir čia yra mano pradžių pradas.
Grįžtu prie to, apie ką prieš tai kalbėjau. Kolegai Aidui susirūpinimą sukėlė gaunami laiškai ir tai yra tik dar vienas įrodymas, kad vis dėlto tie laiškai, kurie yra su aiškiai suformuotomis pozicijomis, yra ne kas kita kaip atviras lobizmas. Aidas šiandien iš dalies pripažino, kad jam įtaką dėl apsisprendimo balsuojant padarė gaunami laiškai. Mano nuomone, šitie laiškai turėtų būti registruojami sistemoje, o tie žmonės, kurie tuos laiškus siunčia, turėtų registruotis kaip lobistai.
Dar kartą primenu, kad mes šiandien kalbame apie darbų planą. Aš, matyt, tą situaciją, kai mes kalbėjome, ar išbraukti, ar neišbraukti tam tikrus dalykus, prilyginčiau prašymo pateikimui. Sakykim taip: kolegos organizuoja mitingą ir jiems ne tik kad neleidžia suorganizuoti mitingo, bet net ir neleidžia pateikti prašymo. Atrodo absurdiškai, bet taip ta situacija ir atrodytų. Tokiu atveju, matyt, būtų galima prieiti ir prie to, kad, pavyzdžiui, išbrauktume atskirų Seimo narių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių mums mažiau patinka, klausimus, neatsižvelgdami į jų turinį.
Džiaugiuosi, kad šiandien mes išlaikėme tą nedidelį demokratiškumo išbandymą. Raginu piliečius suprasti, kad įtraukimas į darbų programą dar nėra klausimo svarstymas jokia prasme, ir tikiuosi, kad greitu metu Statutas bus pakeistas ir tokio pobūdžio darbų planas nebereikalaus balsuoti Seime, nes šis procesas yra ir imlus energijai, ir visiškai neprasmingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J. Jarutis. Paskutinis kalbėtojas dėl šio klausimo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Nebekalbėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi dėkoju. Kolegos, visi norintys pasisakė dėl balsavimo motyvų. Tiesa, už buvo daugiau, bet pagal Statutą keturi – už, keturi – prieš.
Taigi priėmimo stadijoje turime balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-1372.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 64, prieš – 20, susilaikė 23. Sesijos darbų programa priimta. (Gongas) (Plojimai)
Per šoninį mikrofoną daug norinčių kalbėti. A. Širinskienė per šoninį mikrofoną. Replika.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš tik, kolegos, norėčiau paprašyti, juo labiau čia ir vienas kalbėjęs mokslininkas, matyt, turėtų žinoti, kad moksle yra konsensusas necituoti hitlerininkų darbų, kurie buvo padaryti koncentracijos stovyklose. Man iš tikrųjų labai kraupiai skamba, kai cituojamas A. Hitleris plenarinių posėdžių salėje ir dar tokiu tonu. Nežinau, kaip kiti kolegos jaučiasi, bet iš tikrųjų po tokių kalbų aš jaučiuosi labai negerai, ypač tokiu metu, kai mes turime nacistinės Rusijos puolimą Ukrainoje ir, matyt, neturėtume švaistytis A. Hitlerio citatomis, o tiesiog jį pamiršti istorijoje.
PIRMININKAS. Per centrinį mikrofoną V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, tokiu atveju A. Širinskienė turėtų mažiau savo nuodus į kairę ir į dešinę pilstyti, tada ir tokių citatų nebus.
Aš norėjau padėkoti visiems Seimo nariams. (Šurmulys salėje) Aš norėjau padėkoti visiems Seimo nariams, kurie šiandien apgynė demokratiją ir parlamentarizmą, nes, man atrodo, tai yra labai svarbu kelyje į tai, kad kiekvienas Lietuvos žmogus būtų girdimas ir būtų matomas. Labai ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, vis dėlto savo aistras galėtume rinkti labiau apgalvotai. Per šoninį mikrofoną D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, aš suprantu, kad ideologinės vertybinės kovos parlamente yra natūralu ir normalu. Mes tai darome nuolatos ir čia nieko keisto, bet mes, ko gero, įėjome į istoriją, kad šiandien buvo įtrauktas į darbotvarkę įstatymo projektas, už kurį ragindamas balsuoti kolega citavo A. Hitlerį. (Balsai salėje) Originalia fašistinės Vokietijos kalba pacitavo A. Hitlerio lozungu kvietimą balsuoti už Partnerystės įstatymo įtraukimą į darbotvarkę.
Aš noriu, kad žinotų visi lietuviai, kad Laisvės partija yra turbūt ta partija, kuri trukdys mums būti vieningiems, ypač šiuo sunkiu metu, kai karas Ukrainoje. Aš suprantu, kad jūs nesuprantate grėsmių, bet jūsų vyresnieji kolegos… Jų daugiau yra konservatorių, tarp jų yra E. Zingeris. Jis net nesureagavo. Gerbiamas kolega, jūs visada reaguojate. Kaip taip galėjo būti šiandien salėje?
Mes suprantame, kad tos kovos turi būti, bet kad šiandien? Tikrai tokiais lozungais darbotvarkių nedarykime, tai niekur nenuves.
PIRMININKAS. Per centrinį mikrofoną E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, man atrodo, jūs kaitinate aistras nesupratę esmės. Tai ne A. Hitlerio frazė, tai fašistų lozungas, jis yra cituojamas ir mokslinėje literatūroje, ir publicistikoje. Paskaitykite nuo holokausto nukentėjusios M. Olbrait knygą „Fašizmas“, ten yra pacituoti visų fašistinių judėjimų lozungai, įskaitant ir šitą, kurį man taip pat nejauku girdėti, įskaitant ir kitą, Amerikos fašistų lozungą „America First“, kurį perėmė D. Trampas. Tai yra mokslinės analizės dalykai, kaip fašistai paima į savo minčių lauką įvairias tautas. Čia pacituotas nejaukiai skambantis fašistų, Vokietijos nacių lozungas gali būti vartojamas, bet mums tiesiog kaip civilizuotiems žmonėms tikrai labai nejauku tai girdėti, bet pasaulis analizuoja, kaip tautos buvo pavergtos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną P. Gražulis, o prieš jam pradedant kalbėti aš matau, kad panašiai kaip mūšiuose dėl kiekvienos gatvelės, dėl kiekvienos pėdos, nes dar tokių aistrų dėl sesijos darbų programos aš neatsimenu.
P. GRAŽULIS (LRF). Matau, kas vyksta Seime. Tikrai niekas jokių išvadų nepadarys nė dėl karo Ukrainoje ir čia jokia vienybė niekam nereikalinga. Faktiškai svarbiausia tenkinti savo kažkokius iškrypimus, eiti kaip buldozeriu, kaip buvo kagėbistinis buldozeris, stalinistinis buldozeris, o dabar genderistinis homoseksualistinis buldozeris. Istorija sukasi savo ratu. Pirmiausias homoseksualų eitynes organizavo bolševikai.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mielieji, vokiečių kalba nėra fašistų kalba, ji yra vokiška. Kai kurie vokiški terminai, kurie buvo ant Buchenvaldo, Štuthofo koncentracijos stovyklų vartų, tapo bendriniais kaip pasibaisėtini, nežmogiškumo simboliai ir būtent taip juos ir traktuoja, ir interpretuoja, ir išsako žmonės. Tai čia viena.
Dabar antras dalykas. Būtent fašistai ir pasižymėjo visiška netolerancija daug kam. Kalbėti apie vienybę, tai iš tikrųjų kalbėkime ir būkime vieningi. Bet vienybė yra ne su kažkuo, vienu sparnu būti vieningiems, bet suprasti, kad yra ir kitaip mąstančių, kad jie irgi gali turėti kitokią nuomonę. Leiskime būti skirtingiems, tai tada mes ir būsime vieningi, tada toleruosime.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai paradoksalu, kai žmonės, kurie nešasi į Seimą taikinius su Gabrieliaus vardu, kurie kalba taip, kad vos ne lempa į akis tau šviestų, ir taip, kaip geri gestapininkai, paskui pradeda nesuprasti elementarių dalykų. Bet čia yra intelektualinė problema. Jeigu nesupratote, ką pasakė A. Žukauskas, tai ką padarysi. Jis tikrai nekalbėjo fašistine kalba, jis sakė, kad jūs skambate panašiai kaip fašistai. Baikime čia išsidirbinėti ir galvoti, apsimesti, kad nesuprantame elementarių dalykų.
PIRMININKAS. Ir paskutinis per šoninį mikrofoną E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Šitoje salėje kalbėti apie Holokaustą tuo metu, kai iš tikrųjų prieš žydų kilmės prezidentą V. Zelenskį vartoja V. Putinas neįtikėtinus metodus… V. Zelenskis vakar kalbėjo Knesete, labai sėkmingai. Mes čia kalbėdami… Aš manau, kad rektorius A. Žukauskas, prieš tai ir daugybėje forumų, surengtų Vilniaus universitete, kaip tik visą mūsų praeitį buvo įvertinęs kaip europietis. Aš visiškai manau ir galvoju, kad jis pasakė ironizuodamas tą hitlerininkų pasakymą, kuris iš tikrųjų yra hitlerininkų pasakymas, jis yra ironizuotas ir parodytas kaip neigiamas pasakymas, o ne kaip teigiamas. Man taip atrodytų, ypač žinant visą rektoriaus A. Žukausko veiklą. Čia buvo visiška ironizacija ir jokiu būdu nesutapatinimas savęs, ne teigimas tokių baisių dalykų, kurie buvo A. Hitlerio lūpose. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš jau paskelbiau paskutinį kalbėtoją per šoninį mikrofoną. Taigi mes labai smarkiai vėluojame pagal grafiką.
17.43 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1377 (pateikimo tęsinys)
Mes turime dabar balsuoti dėl darbotvarkės 2-9 klausimo – Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1377. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 96, balsavo 96 Seimo nariai: už – 52, prieš – 5, susilaikė 39. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Galime pritarti komitetui ir svarstymo datai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.45 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Dabar kviečiu į tribūną susisiekimo ministrą M. Skuodį. Jis pristatys pateikimo stadijoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1370. Prašom.
M. SKUODIS. Ačiū, pirmininke. Dėkui. Aš, taupydamas visų laiką, tikriausiai turėsiu trumpiausią pristatymą. Įstatymo pakeitimas yra perkelti direktyvą, kuria iš vienos traktorių kategorijos yra padaromos šešios kategorijos. Natūralu, perkeldami direktyvą turime padaryti tam tikrus pakeitimus, suteikti įgaliojimus tikrinantiems pareigūnams, nustatyti tam tikrus punktus dėl patikrinimų organizavimo reikalavimo ir kitų susijusių klausimų. Kitaip sakant, gana techniniai pakeitimai, siekiant perkelti direktyvą, kad visose Europos Sąjungos šalyse reikalavimai būtų vienodi. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai pritariu šiam projektui ir noriu paklausti, kokį finansavimą esate numatę jo įgyvendinimui? Kiek pareikalaus biudžeto pinigų?
M. SKUODIS. Kol kas finansavimas nenumatytas, dėl jo dar reikės nuspręsti. Kadangi Žemės ūkio ministerija dabar atsako už kai kurių analogiškų transporto priemonių techninę priežiūrą, tai mes žiūrėsime dėl įgyvendinimo, ar nevertėtų kai ko perduoti techninėms priežiūroms… apžiūrai, ką kontroliuoja Susisiekimo ministerija, ar viską reikėtų palikti. Galbūt gali būti tam tikrų pokyčių, bet iš esmės ir dabar techninė priežiūra užtikrinama. Čia tiesiog pakoreguojamos kategorijos, galima taip sakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, ministre, liūdna girdėti, kai jūs ką tik pasakėte, kad dalį techninių priežiūrų reikėtų perduoti kitoms įmonėms. Labai gaila, kad su tais pakeitimais kažkas perims verslo dalį. Turbūt ne toks šio projekto tikslas.
Dar vienas iš tokių klausimų būtų, kad planuodami kelių tvarkymą ir kitus dalykus būtinai atsižvelgtumėte į tos technikos dydį. Nes dažnai žiedai, visi kiti pravažiavimai būna susiaurinami tiek, kad neįmanoma per juos pravažiuoti ir būna laužomi ženklai, visa kita, nes negalima įtilpti. Tai ar tikrai tą apžiūrą perduosite privačiai įmonei?
M. SKUODIS. Tikrai kol kas jokių planų nėra, tiesiog Žemės ūkio ministerijai nustatant tam tikrus reikalavimus ir juos atnaujinant reikės svarstyti dėl įstatymo pakeitimo įgyvendinimo pačių punktų, tai tada bus sprendžiama, bet tikrai tokio tikslo nėra. Ir klausimas, ar tai būtų netgi logiška, nes dabar savivaldybės užtikrina tam tikras funkcijas ir galbūt tokia sistema turėtų likti.
O pastaba dėl gabaritų tikrai yra teisinga ir čia mes turime žinoti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Daugiau niekas nenori jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Kolegos, balsuosime šiek tiek vėliau, negu nustatyta mūsų darbotvarkėje, nes mes vėluojame 45 minutes. Dabar tiksliai negaliu pasakyti balsavimo laiko, truputį vėliau.
17.49 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2, 3, 5, 8, 10, 15, 16, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1228 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1228. Pranešėjas – viceministras R. Mikaitis. Prašom.
R. MIKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis projekto tikslas – sukurti teisines prielaidas valstybės archyvams perimti registruose ir valstybės informacinėse sistemose tvarkomus duomenis, kurie reikšmingi istoriniams ir kitiems valstybės dokumentinio paveldo tyrimams. Naujai perimami dokumentai papildytų Nacionalinį dokumentų fondą, kurį kaupia ir saugo valstybės archyvai.
Įstatymo projektas parengtas vykdant Ministro Pirmininko pavedimą Kultūros ministerijai ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai siekiant užtikrinti pasirengimą elektroninio archyvo formavimui, remiantis tarptautine nacionalinių archyvų gerąja praktika. Sprendimą dėl konkrečių valstybės dokumentiniam paveldui reikšmingų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų perėmimo priimtų Lietuvos vyriausiasis archyvaras arba jo įgalioti valstybės archyvai.
Analogiškai šiuo metu yra vykdoma ir istorinę reikšmę turinčių popierinių ar vaizdo ir garso dokumentų atranka. Atrankos kriterijai yra nustatyti įstatymo projekte. Įgyvendinimas: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba modernizuos jos valdomą elektroninio archyvo informacinę sistemą ir sukurs laisvai diegiamą programinės įrangos komponentą, kuriuo galės naudotis visi registrų ir informacinių sistemų valdytojai arba jų įgalioti tvarkytojai duomenims iš jų sistemų perduoti.
Įstatymo projektu yra išplečiamos valstybės archyvams nustatytos funkcijos, yra papildomai įtraukiama kaupti, saugoti ir populiarinti valstybės dokumentiniam paveldui reikšmingus registrų informacinių sistemų duomenis, taip pat nustatoma nauja funkcija vykdyti kultūrinę edukaciją. Papildomai projekte reglamentuojamas archyvų mokamų paslaugų teikimo procesas. Galbūt tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre, jūs sutaupėte šiek tiek laiko. Keturi Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Pone Mikaiti, čia iš tikrųjų matyti gana daug straipsnių pakeitimų ir priedo pakeitimas, ir taip toliau. Kelis klausimus turiu. Pirmas iš jų yra, ar nereikalaus šitie visi įstatymo pakeitimai papildomų lėšų? Man atrodo, tai yra labai aktualus klausimas.
Antras dalykas, kad kalbama apie kultūrinę edukaciją. Dabar siekiant tokio lyg ir teisinio aiškumo klausimas turbūt yra, kaip čia turėtų būti nurodytas subjektas, kas turėtų tvirtinti tas kultūrines edukacijas ir kas apskritai turėtų jomis užsiimti, tvarkyti tą turinį ir taip toliau? Dėl finansavimo ir kultūrinių edukacijų. Dėkui.
R. MIKAITIS. Dėl finansavimo. Duomenims perimti į elektroninio archyvo informacinę sistemą, komponentui kurti ir diegti yra planuojama panaudoti RRF lėšas, kurios yra skirtos Kultūros ministerijai, tai yra planuojama iki 2 mln. eurų.
O dabar apie kultūrinę edukaciją. Iš tikrųjų ši funkcija įrašyta siekiant sudaryti teisines sąlygas valstybės archyvams dalyvauti Kultūros paso priemonėje, taip pat kitose kultūrinės edukacijos programose. Tiesiog tam, kad būtų teisiškai viskas reglamentuota.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū viceministrui už pristatymą. Viename iš punktų yra pasakyta atsisakyti pareigos valstybės archyvams išsaugoti ilgai saugomus elektroninius dokumentus nurodant, kad garso ir vaizdo įrašai perduodami saugoti jų sudarytojui. Ar nebus taip, kad kokia nors vertinga vaizdo ar garso medžiaga tiesiog prapuls kur nors, nes jų saugotojas gali būti ne toks pajėgus kaip valstybės archyvai išsaugoti tą medžiagą?
R. MIKAITIS. Na, iš tikrųjų įstaigos pačios saugo visus dokumentus bendroje informacinėje dokumentų valdymo sistemoje. Šiuo atveju visi dokumentai bus saugomi ir jie neprapuls. Kalbėdami apie archyvus, mes būtent kalbame apie nacionalinį dokumentų fondą, apie tuos dokumentus ir tuos duomenis, kurie yra reikšmingi istoriniams ir kitiems valstybės dokumentinio paveldo tyrimams. Būtent apie tai čia kalbama.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, netikėta buvo taip greitai pamatyti su tuo įstatymu jus tribūnoje, nes praeitą trečiadienį aš komiteto posėdyje išsakiau nuogąstavimą ministrui, kai jis pristatė tą pavasario darbų programos įstatymą. Vienas iš pagrindinių momentų čia yra atsisakyti pareigos valstybės archyvuose saugoti elektroninius dokumentus, popierinius įrašus, vaizdo, garso dokumentus. Vadinasi, tarsi juos, jeigu norės, galės saugoti institucijos, pavyzdžiui, Seimo kanceliarija, Lietuvos bankas ir panašiai. Kas, gerbiamas viceministre, jūsų nuomone, garantuos, kad nebus tuo piktnaudžiaujama, nedings tiek dokumentų, reikalingų Lietuvos istorijai? Ačiū.
R. MIKAITIS. Aš jau minėjau, kad įstaigos turi saugoti visus dokumentus, neturi dingti jokie dokumentai, nesvarbu, ar jie yra elektroniniai, ar jie yra popieriniai, ar vaizdo, ar garso įrašai. Kaip minėjau, čia mes kalbame apie tuos dokumentus, kurie yra reikšmingi istoriniams ir kitiems valstybės dokumentinio paveldo tyrimams.
Dabar apie tą tempą. Čia jau Seimas nustato, kada į šitą tribūną ateiti. Aš mačiau, kad jau rytojaus Kultūros komiteto darbotvarkėje yra klausimas, numatyta paskirti atsakingus Seimo narius.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia Ž. Pavilionis, bet aš jo nematau. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūs atsakėte į visus užduotus klausimus.
R. MIKAITIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Dėkoju viceministrui už pristatymą ir džiaugiuosi, kad viceministras, pristatydamas projektą, išsklaidė Seimo nario S. Tumėno nuogąstavimus dėl archyvų išlaikymo. Apskritai, man atrodo, tai yra tam tikras žingsnis archyvų sistemų ir archyvų klausimo modernėjimo link.
Antras dalykas, jį svarbu paminėti, kad tai yra vienas iš tų projektų, kuriam bus panaudotos Recovery and Resilience fondo lėšos. Dažnai Seimo nariai susilaukdavo klausimo, kas būtent kultūrai bus skirta iš to fondo. Tai vienas būtent iš tų projektų, kuriam bus skirtos tos lėšos.
Trečias dalykas yra, kad archyvai atsiveria kultūros paso sistemai, jeigu taip galima pasakyti. Tai vėlgi atveria naujas galimybes moksleiviams susipažinti su tuo mūsų turtu, laikomu mūsų archyvuose. Jis neretai būna labai įdomus, aktualus ir gali būti netgi intriguojantis. Todėl kviečiu palaikyti šį projektą visus Seimo narius.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – S. Tumėnas. Ir mes tuoj išgirsime, ar išsklaidė abejones, ar ne.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Tikrai ne visai, abejonių liko daug, nes archyvai yra jungtis tarp dabarties ir praeities. Aišku, jeigu yra saugomi, prižiūrimi, aišku, jei jie nedingsta maišais ar neišgabenami į nedraugiškų valstybių archyvus, ko gero, amžiams.
Kas kelia nerimą, kokių abejonių liko, manau, ne tik man, bet ir istorikams, mokslininkams, rašytojams ir, be abejo, politikams. Dabar veikiančiame Dokumentų ir archyvų įstatyme nustatytos dvi rūšys: vieni trumpai saugomi – iki 25 metų, antra grupė – nuo 25 metų, svarbesni, tai yra iki 100 metų. O dabar tuo įstatymu atsisakoma pareigos valstybės archyvuose saugoti elektroninius dokumentus, popierinius įrašus, vaizdo, garso. Aiškinamajame rašte parašytas motyvas, kad tai didina administracinę ir finansinę naštą ir lemia valstybės archyvams nebūdingų funkcijų vykdymą. Po paraliais! Tai kieno funkcija turi būti, jeigu ne valstybės archyvų, juos saugoti ir prižiūrėti? Aš neįsivaizduoju, kaip nebus saugomi, pavyzdžiui, ir Seimo dokumentai Valstybės archyve, ir prezidentūros, Lietuvos banko ir taip toliau. Vadinasi, bus institucijų valia, ar juos saugoti, ar ne, o valstybės archyvai visai jais nesirūpins. Tų abejonių man liko, ar nebus piktnaudžiaujama, ar nedings Lietuvos istorijai svarbūs archyvai.
Taigi šiandien kaip ir nenorėčiau pritarti dar šitam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuosime, tikėtina, maždaug 18 val. 50 min., nes, kaip minėjau, vėluojame mažiausiai 40 minučių.
18.00 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1292(4) (pateikimas)
Dabar kviečiu M. Ošmianskienę pristatyti Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1292(4).
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai, pristatau jums Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma aiškiai išskirti neteisėtą automobilio statymą neįgaliųjų automobiliams skirtose stovėjimo vietose ir numatyti už tai atsakomybę. Taip pat, esant poreikiui, leisti savivaldybių vykdomų institucijų įgaliotoms įstaigoms ar įmonėms fiksuoti pažeidimus žmonių su negalia parkavimo vietose.
Žmonių su negalia teisės dažnai yra pažeidžiamos būtent aplinkos prieinamumo srityje, parkavimas yra vienas iš dažniausių pažeidimų. Nors už šį nusižengimą jau yra skiriamos baudos, tačiau praktikoje pastebima, kad, tarkime, už parkavimą rezervuotoje vietoje išrašomos didesnės baudos, tuo tarpu už parkavimą neįgaliųjų vietose dažnai net nebaudžiama. Deja, bet taip nutinka, kad net patys žmonės su negalia gauna susimokėti baudas, kol jų vietos yra realiai užimtos.
Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad žmonėms su negalia nėra paprasta pastatyti automobilį bet kur dėl to, kad reikia plačiai atverti duris vėžimėliui ar kitai mobilumo įrangai pastatyti, gali trukdyti įvairūs bordiūrai ir panašiai.
Todėl yra teikiamas šis teisės akto projektas, kuriuo ir siūloma padidinti baudas už parkavimąsi žmonių su negalia vietose, išskirti kaip atskirą punktą, o taip pat išplėsti subjektų, galinčių fiksuoti pažeidimus už parkavimą neįgaliųjų vietose, apimtį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori net penki Seimo nariai. Gerbiamo Remigijaus nematau. Pirmoji klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai galiu suprasti šito projekto reikalingumą ir kilnų tikslą. Vis dėlto noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad priėmus šitą projektą tokį, koks yra teikiamas dabar, galėtų nukentėti ir patys neįgalieji. Todėl klausiu, kodėl jūs numatėte baudą skirti ne asmenims, kurie neturi teisės parkuoti automobilio stovėjimo vietoje, o tiems, kurie neturi teisėtą sustojimą ar stovėjimą pagrindžiančio dokumento? Manau, kad tokiu būdu atsiranda neaiškumas ir atsakomybė gali būti pritaikyta asmenims, kurie turi teisę parkuotis toje vietoje, tačiau su savimi neturi tai pagrindžiančių dokumentų? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Nustatyti, kas gali parkuotis tose vietose, galima tiktai pagal dokumentą, jokiu kitu būdu, netgi turėdami pažymėjimą, tarkime, žmonės tikrai neturi teisės ten statyti pagal Kelių eismo taisykles. Yra vienareikšmiškai tiesiog taip apibrėžta ir taip sprendžiama. Todėl jie nenukenčia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, tikrai lauktas projektas, manau, kad daugelis palaikys. Aš tik norėčiau aiškumo dėl 2 dalies, kas galės fiksuoti pažeidimus? Gal šiek tiek plačiau galėtumėte pristatyti, nes iki šiol, kaip aš suprantu, buvo galima tiesiog paveiksluoti ir atiduoti policijos pareigūnams kokį nors pažeidimą tiek elektroniniu būdu, tiek kita forma? Gal šiek tiek plačiau apie tai. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Šis poreikis atsiranda iš to, kad policijos pareigūnams ir savivaldybių viešosios tvarkos skyriams realiai neužtenka resursų visur važinėti ir visus pažeidimus fiksuoti. Pavyzdžiui, Vilniuje, tarkime, prie Tapelių ežero budi „Grindos“ gelbėtojas, yra numatytos dvi parkavimo vietos, ką tik sutvarkytas paplūdimys. Geriausiu atveju ten atvyks policija kartą per parą. Tačiau karštesnėmis dienomis vietos visą laiką užkišamos. Jeigu „Grindos“ gelbėtojas turėtų teisę fiksuoti pažeidimus, išrašyti baudas, aš manau, tai tikrai stipriai pagerintų situaciją toje vietoje. Taip pat yra prie poliklinikų ir kitose jautriose vietose. Žodžiu, jeigu galėtų savivaldybių įgaliotos institucijos arba įstaigos tą fiksavimą atlikti, tai prisidėtų prie problemos sprendimo, nes, kaip žinome, svarbiausia yra baudos neišvengiamumas, be abejo, ne jos dydis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi šiuo klausimu man teko nemažai dirbti, tai kilo klausimas, gerbiama Monika, ar jūs rengdama šį projektą pasigilinote į Kelių eismo taisykles ir plačiau pažiūrėjote, kas turi teisę, kokiu pagrindu išduodami pažymėjimai, kaip tai susiję su turimu nedarbingumo lygiu. Man atrodo, jeigu jau norima padėti, tas tiesiog būtina neįgaliesiems, nes pati ne kartą mačiau, kad jų vietos būna užimtos, reikia plačiau pažiūrėti. Ar neplanuojate dabar iki svarstymo, priėmimo dar pasigilinti? Aš buvau pradėjusi nuo Kelių eismo taisyklių, nuo pačios problemos iš esmės. Tada išspręstume daugiau tų problemų, kurios yra aktualios neįgaliesiems.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Aš esu pasigilinusi, įsigilinusi, kas turi teisę parkuotis žmonių su negalia vietose, kam ir kokiu atveju yra skiriamos kortelės, kas gali parkuotis su mėlynuoju neįgaliojo ženkliuku. Viską žinau, tiesiog nežinau, ką čia dar pridurti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama Monika, aišku, pritarsiu šiam jūsų siūlymui. Bet noriu paklausti, ar jums žinomos automobilių neįgaliesiems statymo aikštelių normos, kiek galima prie atskirų objektų ir panašiai? Nes kartais pastebime, kad yra tik viena vieta ir reikia kažkam palaukti, o kur nors yra šešios ar aštuonios ir jų daugiau kaip pusė neužimta. Ar nesidomėjote šia tema iš tikrųjų, nes aš tikrai praktikoje tai ne kartą pastebėjau? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Normas nustato teisės aktai, statybos reglamentai. Aš dabar tiksliai nepasakysiu, kokiam kiekiui žmonių reikia numatyti, kiek parkavimo vietų neįgaliesiems. Tačiau galiu pasakyti, kad teisės aktus atitinka tos vietos, kurių, kaip jūs sakote, yra per daug laisvų, ir tikrai neatitinka tos, kurių yra mažai, arba trūksta vietų. Ten yra apie 5 %, atrodo. Jeigu tai lankytina vieta ir numatoma, kad srautas yra 10 tūkst. žmonių ar kiek žmonių, tai apie 5 % parkavimo vietų turėtų būti skirta žmonėms su negalia. Bet čia netikslus skaičius, aš tiek pamenu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, norintys paklausti. Dėl balsavimo motyvų už (nematau J. Džiugelio) E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų geras įstatymo projektas, kadangi turi būti tam tikra tvarka. Buvo keletas socialinių reklamų, bet, kaip matome, ne viskas padeda, iš tikrųjų automobiliai statomi ir vietos užimamos. Manau, kad iš tikrųjų čia reikalingos tam tikros sankcijos. Tai tiek norėjau pasakyti. Pritariu projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsirašiusio prieš nėra salėje. Kolegos, dėl projekto svarstysime, tikėtina, po 35 minučių, nes atsilikimas truputį mažėja.
Jeigu jūs ne prieš, aš prašysiu M. Ošmianskienę pristatyti dar kitus du projektus. Aš tikiuosi, A. Žukauskas neprieštaraus, kad Monika pristatytų dar du projektus, kad po to nereikėtų.
18.09 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1273 (pateikimas)
Kitas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1273. Pateikimo stadija.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkui už suteiktą galimybę iš karto pristatyti projektą. Šiuo projektu teikiama galimybė įteisinti neįgaliųjų koordinatoriaus pareigas savivaldybėse. Europos Komisijos praėjusiais metais patvirtintoje strategijoje siekiant integruoti negalios aspektą įvairiose politikos srityse raginamos Europos Sąjungos institucijos paskirti savo su negalia susijusių strategijų neįgalumo koordinatorius. Atsižvelgiant į strategiją, taip pat ir į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją bei siekiant tinkamos neįgaliųjų teisių apsaugos būtina įtvirtinti ir neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje.
Šiuo metu neįgaliųjų teisių užtikrinimas vykdomas centralizuotai per Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą nagrinėjant neįgaliųjų skundus, tačiau savivaldybių lygmeniu tai neužtikrina neįgaliųjų teisių apsaugos. Tiesą sakant, kol savivaldybėse neatsiras žmogaus, kuris yra tiesiogiai atsakingas ir nuoširdžiai rūpinasi žmonių su negalia situacija, tol situacija, deja, ir nesikeis. Tad šiuo projektu ir yra siūloma įteisinti žmonių su negalia pareigybės atsiradimą.
Svarbiausi uždaviniai yra numatyti naują neįgaliųjų interesus ir teises savivaldybėse užtikrinančią pareigybę. Užtikrinti atstovavimą priimant sprendimus reikalingas žmogus, kuris tartų patariamąjį žodį visuose savivaldybių skyriuose, nesvarbu, ar būtų kalbama apie asfaltą, apie renginius ar apie priėmimo į darželius ir mokyklas tvarką. Labai svarbu, kad tikrai būtų tas, kas nuoširdžiai visada proaktyviai rūpinsis, kad nebūtų pamirštas ir žmonių su negalia klausimas. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Be abejo, pritariame tam įstatymo projektui, teko dalyvauti ir susitikimuose, kai dalyvavo ministrė, taip pat kalbėjo apie tai, kad tokia pareigybė reikalinga. Tačiau norėčiau paklausti dėl krūvio. Jeigu imtume vieną pareigybę tokiame Vilniuje, tai turbūt bus gana nemažas krūvis. Jeigu imtume Nidoje, Neringoje, tas krūvis tikrai mažas. Ar tikrai apskaičiuota, kad vis dėlto vienoje savivaldybėje vienas specialistas ir išspręs visas problemas, ar vis dėlto gal kur nors reikės ir komandos, o kitur užteks ir pusės etato? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Manytina… Visų pirma noriu pabrėžti, kad tai yra vis dėlto koordinatorius, žmogus kaip projekto vadovas, suburiantis kitus turimus savivaldybės žmogiškuosius resursus tam tikroms veikloms ir darbams. Jis pats neturėtų visko įgyvendinti, jis turėtų tiesiog rūpintis, kad skyrių ir savivaldybės darbas vyktų taip, kad tolygiai atlieptų žmonių su negalia poreikius. Be abejo, yra skirtingos savivaldybės ir skirtingi krūviai. Manytina, jei tie skyriai galbūt didesni, atitinkamai didesnius resursus galės pasitelkti koordinatorius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, norėčiau paklausti, kokia jūsų nuomonė yra dėl Teisės departamento išvadų? Gana daug parašyta, kad, na, tas koordinatorius būtų pavaldus administracijos direktoriui, tačiau mes to koordinatoriaus pareigas, funkcijas įrašome įstatyme. Jie tai labai kritikuoja, nes tai turėtų padaryti administracijos direktorius. Vis dėlto galbūt mes kėsinamės į valdžių pasidalinimo principą, kad jau įstatyme faktiškai numatome tas funkcijas ir atsakomybes tų koordinatorių. Labai ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Yra tam tikrų labai silpnų vietų, kurios metų metais nėra sprendžiamos ir apie jas nepagalvojama. Man labai norisi užfiksuoti tam tikrus dalykus, kad jie vis dėlto pradėtų vykti savivaldos lygmeniu. Tai, ką mini Teisės departamentas, ir konstitucinį pasisakymą… Aš suprantu kitaip tą išvadą, kur sako, kad nurodyta Konstitucinio Teismo pozicija dėl svarbiausio visuomenės klausimo. Valstybė turi užtikrinti, kad patys svarbiausi klausimai būtų teisiniu lygmeniu kaip ir sprendžiami, tačiau neriboja, kad ir kiti klausimai taip pat būtų sprendžiami įstatymo lygmeniu. Tad šiam konstituciniam išaiškinimui, mano supratimu, tikrai neprieštarauja tam tikro funkcijų patikslinimo įdėjimas į įstatymą, o kad jie yra reikalingi ir jie yra ganėtinai abstraktūs ir nebaigtinis tas sąrašas, tai netrukdo šitas funkcijas suteikti paties administracijos direktoriaus koordinatoriui.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų dėl šio projekto A. Vinkus už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Šį vakarą teikiamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimas, susijęs su siūlymu įvesti savivaldybėse neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę. Manau, einama teisinga kryptimi. Iš vienos pusės, tai leistų sistemingiau koordinuoti su neįgaliaisiais susijusias problemas, efektyviau ir skubiau organizuoti reikiamą pagalbą, iš kitos pusės, tai leistų nuolat stebėti situaciją, iškristalizuoti prioritetines problemas, prevenciškai užkirsti kelią neįgaliųjų teisių pažeidimui, o šiuo metu neįgaliųjų teisių pažeidimai, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, paprastai fiksuojami po įvykusio fakto.
Antra. Ši pareigybė taip pat sudarytų galimybę nuolat analizuoti neįgaliųjų padėtį konkrečioje teritorijoje, ją lyginti su padėtimi kitose savivaldybėse ar kitose valstybėse.
Ir trečia, suprantu, kad tai pareikalaus papildomų finansinių išteklių, bet kalbame apie labai jautrią visuomenės dalį. Todėl dėkoju už šio klausimo iškėlimą ir todėl tikrai palaikau ir kviečiu visus palaikyti šią iniciatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime, tikėtina, dėl šio projekto 18 val. 45 min.
18.16 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315 (pateikimas)
Ir dar vienas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315. Pranešėja – M. Ošmianskienė. Pateikimo stadija.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju ir labai dėkui už išreikštą palaikymą A. Vinkui.
Šio įstatymo projektu vėl siekiu pagerinti žmonių su negalia galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Lietuvoje nuo 2021 metų pradėta teikti individuali asmeninio asistento pagalba, ja siekiama užtikrinti žmonių su negalia teisę kartu su visais savarankiškai dalyvauti bendruomenėje, mokytis, dirbti, pramogauti ir kita. Naudodamiesi asmeninio asistento pagalba žmonės, turintys negalią, gali aktyviau dalyvauti kultūros, pramogų, sporto, kituose renginiuose, tačiau praktikoje juos riboja finansinės galimybės, kadangi norėdami patekti į mokamus renginius bilietą turi pirkti: arba neįgalieji pirkti du bilietus, arba tokį bilietą turi įsigyti asmeninis asistentas, kuris šiuo metu yra darbo vietoje. Šiuo projektu siūloma, kad asmeniniai asistentai, esantys darbo vietoje su žmogumi su negalia, į renginius būtų įleidžiami drauge nemokamai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų iniciatyvas, bet norėčiau paklausti. Praktikoje visos socialinės iniciatyvos, ypač valstybės paramos instrumentai, tikrai kainuoja. Jūs savo projekto aiškinamajame rašte rašote, kad įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Gal galėtumėte patikslinti, kaip taip galėtų būti, kad į meno, sporto, kultūros, pramogų renginius su neįgaliuoju patektų ir jo asistentas ir tai nekainuotų? Ar jūs galvojate, kad bilietų kainos būtų perkeltos mokesčių mokėtojams ar konkrečių renginių organizatoriams? Gal bent preliminariai galėtumėte įvardinti, apie kokią pinigų sumą mes čia kalbame? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Čia toks painus klausimas, visiems keliantis tam tikrą klausimą. Esmė yra tokia, kad žmogus yra darbo vietoje, jis neina į pramogą ir šiuo projektu nenumatoma, kad jam privalėtų būti skirta kėdė sėdėti salėje ar kažkokia kita vieta, kur prarastų organizatorius už bilieto pardavimą. Paprastai tokie žmonės, asistentai, būna kažkur šalia, netoliese. Kai žmogus stipresnis, jie gali palaukti netgi kur nors renginio hole, kai silpnesnis, tiesiog šalia pastovėti. Tokius stovinčius žmones mes ir taip matome ir teatruose, ir kitose vietose. Žodžiu, šiam žmogui nėra siūloma visavertė kainuojanti vieta renginyje, jis ten yra darbo reikalais, dirba ir gali pabūti šalia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Ko gero, atsakėte į tą klausimą, kurį aš irgi norėjau pateikti, būtent dėl tos vietos užtikrinimo tam asmeniui. Iš esmės čia prilygsta stovimam bilietui, ar ne, kuris išties niekam nesudaro jokių problemų, o jeigu vienas žmogus ateina dar į tą auditoriją ar spektaklį, ar varžybas, be jokios abejonės, nuostolio tikrai nepatirs nei organizatoriai. O esant tuščioms vietoms, be jokios abejonės, žmonės gali pasinaudoti, ką ir dabar daro kai kurios įstaigos. Ačiū už jūsų pasiūlymą. Tikrai mes, ko gero, šį įstatymo projektą prašysime paskirti mūsų Kultūros komitetui kaip pagrindiniam. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau atsakyti. Atsiprašau, čia buvo labiau pasisakymas.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip. Aš manau, prieš tai jau atsakiau ir suprato gerbiamas Seimo narys.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Pirmiausia tai noriu padėkoti Monikai už puikią iniciatyvą. Jei atvirai, tai buvau įsitikinęs, kad toks dalykas jau seniai Lietuvoje egzistuoja ir tai yra absoliuti norma. Man atrodo, kaip palyginimą galbūt būtų galima pasakyti, kad kiekviename oro uoste, geležinkelio stotyje yra personalas, kuris ten padeda praeiti neįgaliesiems pro visas vietas, kur negali keleiviai eiti, o gali eiti tiktai darbuotojai. Čia visiškai tokiu pačiu principu yra tas asistentas, kuris ir būna su tuo neįgaliuoju. Tai yra logiška ir geras pasakymas, kad jis būtent yra tiesiog darbo vietoje, tai jo neturėtų riboti bilieto kaina būti savo darbo vietoje. Aš manau, kad tai yra labai geras įstatymo projektas, ir net neabejoju, kad Seimas jį palaikys. Tai sėkmės ir manau, kad Kultūros komitete jis bus tikrai pozityviai priimtas. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūs pateikėte visus įstatymų projektus, kurie buvo darbotvarkėje. Tikėtina, kad dėl šio ir kitų projektų balsuosime 18 val. 45 min., kaip aš jau minėjau.
18.22 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir 181, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1290, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas kompleksinis, iš dviejų projektų – Mokslo ir studijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1290 ir Švietimo įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338. Nors numeracija yra skirtinga, bet jie įrašyti į darbotvarkę kartu. Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, iš tikrųjų čia gana paprastas toks siūlymas. Tiesiog tuo metu, kai mes atlikome Lietuvos mokslo tarybos reformą, perdavėme ją Vyriausybei, buvo tam tikras laikotarpis, kai Vyriausybė neturėjo savo rankose instrumento įgyvendinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos, todėl tuo metu buvo numatyta įstatymo 181 straipsnyje tokia institucija, pavadinta Vyriausybės įgaliota institucija, tokia bevardė. Ir buvo numatyta, kad ji gyvuos tol, kol Mokslo taryba galutinai pereis į Vyriausybės rankas.
Taigi Seimo švietimo ir mokslo komitetas gruodžio 22 dienos posėdyje užfiksavo, kad priėmus įstatymą dėl Mokslo tarybos (Nr. XIVP-1212) bus parengtas ir registruojamas įstatymas, kuriuo bus panaikinama šita agentūra. Taip pat priėmus įstatymą dėl Mokslo tarybos, kuri ėmė vykdyti taip pat ir ekspertinį vaidmenį ir studijų srityje, tapo visiškai aišku, kad iki šiol egzistavusi Aukštojo mokslo taryba yra nebereikalinga. Tiesą sakant, ji nelabai atliko savo funkcijų, mes nesulaukdavome nei jos kokių nors, tarkim, reakcijų į teisės aktų projektus. Šnekant su jos vadovu, paaiškėjo, kad nebūdama institualizuota, o tiktai kaip toks visuomeninis organas prie ministerijos, jinai iš tikro neatliko ir negalėjo atlikti savo funkcijos.
Todėl šiomis pataisomis siūloma panaikinti abi šitas institucijas, tai yra 181 straipsnyje numatytą Vyriausybės įgaliotą instituciją ir 20 straipsnyje numatytą Aukštojo mokslo tarybą, taip pat pakeisti ir Švietimo įstatymą, kuriame Aukštojo mokslo taryba buvo minima. Tiesiog išbraukti 62 straipsnio punktą, kur buvo minima Aukštojo mokslo taryba, nes dabar tą ekspertinę funkciją atliks Lietuvos mokslo taryba būtent ta apimtimi, kuri susijusi su studijų strategija ir teisės aktų projektų analize, susijusia su studijomis, ir panašiai.
Kviesčiau pritarti šiam įstatymo projektui, kad jis tiesiog užbaigtų mūsų Lietuvos mokslo tarybos reformą ir konsoliduotų joje visas ekspertines ir dalį įgyvendinamųjų funkcijų, kurios susijusios su moksliniais tyrimais ir studijomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų aiškus pasiūlymas, įstatymo projektas, tik dėl datų man šiek tiek… Neteko derinti, kiek žinau, yra europiniai projektai vykdomi – jeigu per anksti uždarysime, gali būti problemų. Ar čia paskui suderinsime?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Vyriausybė žadėjo pateikti mums raštu, taip sakant, analizę, kokia ten yra situacija ir kokios yra galimybės. Jūs žinote, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijai konsoliduojant agentūras pagal Technologijų įstatymą gana greitai tas procesas buvo padarytas, nepaisant to, kad tos agentūros irgi buvo vykdomi projektai, aš manau, čia tokių principinių dalykų neiškils, bet vis tiek mes įsiklausysime, manau, komitete į Vyriausybės siūlymus dėl datos, būtent susijusios su 181 straipsnyje minima institucija. Kalbant apie 20 straipsnį, kadangi ji nelabai veikia iki šiol, galima nors šiandien ją panaikinti ir nieko neatsitiks.
Tikrai mes atsižvelgsime į Vyriausybės siūlymus. Nežinau, jeigu ministrė norės, galima paprašyti Vyriausybės išvados, bet aš manau, kad galime ir darbo tvarka komitete išspręsti šitą datos patikslinimą. Svarbu nustatyti baigtinį šios institucijos gyvenimo laiką, kad būtų visiems aišku, kad nuo tokios datos ji nebeveiks. Dabar tokia pakabinta ore. Žinote, kaip būna, kad laikinas daiktas amžinas tampa, tad nesinorėtų, kad taip būtų grynai iš higieninių paskatų.
PIRMININKAS. Dar klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, apie korektiškumą. O su ta institucija, kurią mes dabar išbrauksime, kalbėta? Ji žino, neprieštarauja, nebus čia jai naujiena kokia nors?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kuri?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar numatoma, kad dabar iš to žaidimo viena institucija išbraukiama yra.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dvi.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Dvi. Ar jos susipažinusios?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl 181 straipsnio, dėl šios Vyriausybės įgaliotos institucijos, buvo specialus Švietimo ir mokslo komiteto protokolinis sprendimas ir dalyvaujant Vyriausybės atstovams buvo sutarta, kad kai tik LMT pereina Vyriausybės žinion, ta institucija per kurį laiką turi būti likviduota.
Dėl Aukštojo mokslo tarybos. Šnekėjau su jos pirmininku, jis tikrai labai apsidžiaugė, kad jam nebereikės tos naštos vilkti, nes jis, atvirai šnekant, ir pats nežino, kam jos reikia. Jeigu prisimintume istoriją, šita taryba buvo įsteigta tam, kad pasiūlytų Vyriausybei aukštųjų mokyklų tarybų narius, bet po Konstitucinio Teismo, kuris pasakė, kad tik pačios bendruomenės gali formuoti tarybas, spendimo tiesiog ta institucija pakibo ore ir tapo tokia kaip ir ne visai reikalinga, daug metų ieškojo savo vietos po saule, bet taip ir nesurado. Tad ten tikrai pirmininkas bent jau pritarė, o dauguma narių net ir nežino, kad jie joje dalyvauja.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pristatėte projektą.
18.29 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 753 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1320 (pateikimas)
Yra dar vienas projektas, dėl kurio jūs esate pranešėjas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip, yra kitas…
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš pristatysiu projektą. Mokslo ir studijų įstatymo 753 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1320. Prašom. Pateikimo stadija.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Šis projektas yra susijęs su Mokslo ir studijų įstatymo 753 straipsnio 2 dalimi, kur yra minima, kaip yra paskirstomos bazinio finansavimo lėšos tarp mokslo ir studijų institucijų. Jūs žinote, kad mes šitą straipsnį jau koregavome, šitą dalį, nes Konstitucinis Teismas pasakė, kad reikia nustatyti aiškius kriterijus, kaip bus skirstomos šios bazinio ir dabar skatinamojo finansavimo lėšos. Tačiau ir Konstitucinis Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įstatymas nenustato, kaip pasiskirsto tos lėšos tarp mokslo darbuotojų ir dėstytojų. Šis paskirstymas iki šiol buvo tam tikruose poįstatyminio akto aprašuose, kuriuose buvo numatyta, kad skirstant bazinio finansavimo lėšas pagal etatų skaičių mokslo darbuotojas buvo skaičiuojamas kaip vienetas, o dėstytojas – kaip trečdalis vieneto. Tai buvo tam tikras diskriminacinis elementas, nes žiūrint pagal apklausas, palyginus, kiek dėstytojai sugaišta laiko moksliniam darbui ir kiek mokslo darbuotojai sugaišta laiko mokslinam darbui, tai yra maždaug vienas su dviem.
Taip pat analizuojant rezultatus, mokslo pasiekimus irgi matyti, kad dėstytojų pasiekimų apimtis apskaitoma maždaug du kartus mažesnė negu mokslo darbuotojų, skaičiuojant vienam dėstytojui, o ne tris kartus, kaip iki šiol buvo tame apraše. Todėl patikslinant ir nustatant aiškesnius kriterijus, kaip skirstomas bazinis finansavimas pagal viso laiko ekvivalentą, šia pataisa siūloma skaičiuoti mokslo darbuotoją kaip vienetą, visos dienos atitikmenį, o dėstytoją – kaip 0,5. Tai atitiktų ir faktinį laiko pasiskirstymą, ir taip pat pasiekimų vertinimą. Taip dėstytojų finansavimas už mokslinį darbą išaugtų pusantro karto – nuo 0,33 iki 0,5. Aš manau, kad tai turėtų didžiulį teigiamą poveikį mūsų aukštųjų mokyklų veiklai. Jos dabar labiau koncentruojasi į studijas, koncentruotis į mokslą tiesiog dažnai ir neapsimoka, nes už tai yra labai menkai valstybės finansuojama. Tai paskatintų dėstytojus dirbti daugiau mokslinį darbą, taip įtraukiant ir studentus, ne tik juos mokant, bet ir išmokslinant. Manau, kad taip išaugtų ir mūsų absolventų kuriama vartė po to, kai jie baigia aukštąją mokyklą, nes jie daugiau laiko praleistų su dėstytojais, dirbdami mokslinį darbą, o ne vien auditorijose klausydami paskaitų.
Čia, manau, yra tiesiog teisingumo atkūrimas, jis turės labai svarbių pokyčių mūsų aukštajam mokslui, orientuojantis iš mokymo į tai, kas yra civilizuotame pasaulyje, labiau į mokslinį darbą, į kurį, aišku, įtraukiami ir studentai. Prašom pritarti. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, retas atvejis, kad įstatymas įsigali taip negreitai – dviem kadencijoms į priekį. Vadinasi, meno sričiai nuo 2024 metų, tai yra mokslininkams nuo 2024 metų, o meno sričiai įsigali tik 2029 metais. Kokia priežastis, kad toks didžiulis tarpsnis?
Antras dalykas. Jūs čia taip paprastai pristatėte, kokie mūsų mokslininkų ir menininkų įverčiai. Tačiau tame pristatyme yra gana painių dalykų apie darbo dienos atitikmenis, apie vertinimo suminius įverčius ir panašiai, gana painūs dalykai. Ar ši metodika nepakenks, pavyzdžiui, mažesniems universitetams, regioniniams universitetams? Ar čia, jūsų nuomone, bus visiems naudingas tas įstatymas? Ačiū. Du dalykai, vadinasi.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Pirmas dalykas dėl įsigaliojimo tvarkos, kodėl taip yra. Kitaip neįmanoma padaryti. Jeigu jūs pamenate, tas Konstitucinio Teismo sprendimas faktiškai sustabdė įstatymo galiojimą toje vietoje, kur buvo kalbama apie mokslo ir studijų institucijų finansavimą už mokslą ir dabar tą tvarką. Pakeitę įstatymą ir priėmę tuos kriterijus mes naują vertinimą ir turėsime tik 2023 metais, pagal jį 2024 metais galėsime finansuoti. Iki tol viskas vyksta iš inercijos pagal seną tvarką, o seną tvarką keisti tikrai nėra jokios prasmės, ji tiesiog dabar galioja iki to laiko. Kai ji nustos galutinai galioti, tada ir įsigalios nauja tvarka su nauju skaičiavimu. Tiesiog to neįmanoma techniškai padaryti, tai yra po vertinimo bus ieškoma lėšų iš to, ką mes numatę pagal partijų susitarimą, didinti mokslui asignavimus, iš tų asignavimų didinimo ir bus pusantro karto padidintas finansavimas dėstytojams už mokslinį darbą.
Dėl menininkų išvis nebuvo įstatyme jokios tvarkos, kaip vertinti bazinį finansavimą, ir pagal anksčiau priimtas įstatymo pataisas jiems atsiras tas vertinimas tik 2027 metais, todėl atitinkamai tik po vertinimo atsiras šios tvarkos, o iki tol jiems bus finansuojama kaip ir iki šiol. Bet galiu pasakyti, didelio pokyčio nebus, nes ten mokslo darbuotojų nėra daug. Dauguma menininkų yra dėstytojai ir tos proporcijos labai tarp aukštųjų… Yra kelios aukštosios mokyklos, kurios gauna už meną, ten tiesiog didelių pokyčių perskirstant nebus.
Dėl regioninių mokyklų, čia kaip kuriam universitetui. Nepriklausys nuo regiono, o priklausys nuo to, kur yra aukštesni mokslo pasiekimai. Bet apskritai visi dėstytojai bus kotiruojami pusantro karto daugiau, nepriklausomai nuo to, kokiame jie universitete, ir pusantro karto išaugs pagal tai, ką dabar gauna dėstytojai, turiu omenyje mokslinio darbo bazinį finansavimą. Taigi tikrai niekas nenukentės ir proporcijos tos pačios išliks, tik viskas išaugs pusantro karto.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar prieš paskutinį klausimą aš noriu pranešti, kad po šio projekto pristatymo ir atsakymų į klausimus jau balsuosime dėl likusių įstatymų projektų, kurie jau buvo pateikti.
Paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, čia, Teisės departamento išvadoje, nurodyta, kad dar reikalingi ir kiti įstatymų pakeitimai, nustatantys įstatymo taikymo taisykles. Tai prie to paties noriu pasakyti, gal reikėtų vis dėlto paprašyti ir Vyriausybės išvados, nes, manau, neužtruksime?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Paprašysime, manau, jeigu bus pritarta. Reikia prašyti Vyriausybės išvados, nes tai susiję su keliolikos milijonų papildomu finansavimu. Mes turime sutarti, kad jis būtų iš anksto numatytas, kaip aš minėjau, šitos dalies, kuria numatyta didinti MTP finansavimą apskritai po 50–60 mln. kasmet. Reikia, kad Vyriausybė šiuos dalykus iš anksto susiplanuotų, tai būtinai prašysime Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Taigi, kolegos, viena minute anksčiau, negu paskutinį kartą skelbiau, pradedame balsavimą dėl paskutinių šios dienos darbotvarkės klausimų.
Taigi dabar balsuosime dėl Mokslo ir studijų įstatymo 753 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1320 pateikimo stadijoje. Balsuojame.
Užsiregistravo 64, balsavo 64: už – 50, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 12 dieną. Ar dėl komitetų ir datos galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Kaip nuskambėjo antrojo klausimo metu, yra prašymas dėl Vyriausybės išvados. Galime pritarti siūlymui dėl Vyriausybės išvados? Ačiū, bendru sutarimu pritarta paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
18.40 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370 (pateikimo tęsinys)
Taigi grįžtame prie 2-11 klausimo – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 70, balsavo 70: už – 67, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 26 dieną. Galime pritarti siūlymui dėl komitetų ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.41 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2, 3, 5, 8, 10, 15, 16, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1228 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas, dėl kurio balsuosime, yra Dokumentų ir archyvų įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1228. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 48, prieš – 1, susilaikė 26. Projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 26 dieną. Ar galime pritarti siūlymui dėl komiteto ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1292(4) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1292(4). Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 67, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstyti siūloma birželio 14 dieną. Galime pritarti siūlymui dėl komiteto ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.43 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir 181, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1290, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338 (pateikimo tęsinys)
Kitas kompleksinis klausimas yra iš dviejų projektų: Mokslo ir studijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1290 ir Švietimo įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 76, balsavo 76: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektams pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 17 dieną. Galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.45 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1273 (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Neįgaliųjų socialinės integracijos 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1273. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 75, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 17 dieną. Galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Per šoninį mikrofoną M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Norėtume paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti dėl Vyriausybės išvados? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Prašome Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
K. Bartoševičius per šoninį mikrofoną.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Ar kartais nereikėtų kaip papildomo mums VVSK paprašyti? (Balsai salėje) Kartais. O šį kartą?
PIRMININKAS. Kokį komitetą?
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). VVSK.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, nes klausimas yra apie savivaldybės įstaigas, man atrodo.
PIRMININKAS. Ar nėra prieštaraujančių? Galime pritarti, kad papildomas komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
18.47 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315 (pateikimo tęsinys)
Paskutinis įstatymo projektas, dėl kurio balsuosime, – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 76, balsavo 76: už – 72, prieš nėra, susilaikė 4. Projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kultūros komitetas. Aš nesuklydau? Pagrindinis – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 7 dieną. Galime pritarti ir dėl komiteto, ir dėl svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, po visų balsavimų replika per šoninį mikrofoną. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, kadangi aš seniai šiame parlamente, norėčiau pasakyti, paprašyti jūsų. Jūs esate šiauriečiai, tai neužkaitinant aplinkos, ko gero, visgi tokių citatų nereikėtų vartoti. Nenoriu minėti pavardžių. Daug ką matėme ir, ko gero, reikėtų truputėlį turėti savidrausmės. Tik tiek. Aš nesu kunigas, aš niekada nepamokslauju, jūs atsimenate, bet aš manyčiau, kad reikėtų turėti šiokį tokį nuotolį ir vienam kitą mėgti. Tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. (Plojimai) Taip pat galėčiau pridurti, kad Antrojo pasaulinio karo metais naciai vykdė ne tik kai kurių tautybių, kaip žydų, romų, tačiau ir LGBT asmenų genocidą.
Kolegos, visi darbotvarkės klausimai apsvarstyti. (Balsai salėje) Ar dar norite registruotis? Registruojamės.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
Kovo 22 dienos vakarinis posėdis baigtas. Gero vakaro visiems. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.