LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 1, 5, 6, 8 IR 9 STRAIPSNIŲ BEI 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4232
2024-10-30 Nr. 106-P-48
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Indrė Martusevičienė.
Kviestiniai asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos prezidentė Vitalija Bujanauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, Švietimo, mokslo ir sporto Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, Ministrės pirmininkės patarėja Aistė Kairienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-10-17 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1. |
Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos prezidentė V. Bujanauskienė, 2024-10-21 |
|
|
|
Manome, kad metodininko pareigybei užimti keliami reikalavimai, pareigybei priskiriamas turinys ir funkcijos rodo, kad metodininkai vykdo švietimo pagalbos specialistui būdingą veiklą. Taip pat matyti, kad švietimo pagalbos įstaigų – centrų – kuriose dirba metodininkai, vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo klausimai jau yra perkelti reglamentuoti į Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnį ir 2 priedą. Akivaizdu, kad metodininkai ir dėstytojai, būdami taip pat pedagoginiai švietimo centrų darbuotojai, dėl nesuprantamų priežasčių nepagrįstai yra išskirti iš kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimo aspektu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, neformaliojo švietimo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijų. Darbo apmokėjimo įstatymo 2 priede jau reglamentuojami mokytojų, dirbančių pagal neformaliojo švietimo programas, darbo apmokėjimo klausimai. Todėl nepateisinamas yra taip pat pagal neformaliojo švietimo programas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje ir mokytojų švietimo centruose dirbančių metodininkų ir dėstytojų išskyrimas. Toks pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje ir mokytojų švietimo centruose dirbančių metodininkų ir dėstytojų išskyrimas turi realias neigiamas pasekmes. Faktinė situacija neprisideda prie minėto įstatymų leidėjo deklaruoto tikslo – pagerinti švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimą, kad didėtų šios profesijos patrauklumas ir būtų sudarytos prielaidos veiksmingam įtraukiajam ugdymui. Priešingai, toks skirtingas reglamentavimas demotyvuoja šiuos darbuotojus. Pvz., nuo 2024 metų sausio ir rugsėjo mėnesių, vykdant politinių partijų susitarimą Įstatymo 7 ir 2 priede reglamentuojamoms pareigybėms darbo apmokėjimas buvo didinamas po 10 %. Taigi, tokiais dydžiais darbo apmokėjimas kilo tik švietimo pagalbos centruose dirbantiems vadovaujantiems pedagoginiams darbuotojams. Tuo tarpu realų ugdomąjį darbą atliekantiems pedagoginiams darbuotojams (metodininkams ir dėstytojams) darbo užmokestis šiais dydžiais nebuvo keliamas. Savaime suprantama, kad tokia situacija yra socialiai neteisinga, kadangi nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių iš penkių švietimo centruose dirbančių pedagoginių pareigybių į Įstatymo 2 priedą yra įtrauktos tik trys – vadovaujančios – švietimo centrų pedagoginės pareigybės. Todėl tai kelia neteisingumo jausmą, sudaro prielaidas įtarti pažeidžiamą konstitucinę asmenų teisę į teisingą atlyginimą už darbą bei leidžia įtarti galimai negatyvią šių darbuotojų diskriminaciją. Atsižvelgiant į tai, manome, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje ir mokytojų švietimo centruose dirbantys dėstytojai ir metodininkai turi būti įtraukti į Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio ir 2 priedo taikymo sritį. Atsižvelgdami į tai, kad metodininkams ir dėstytojams nėra suteikiamos kvalifikacinės kategorijos, tačiau jiems keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, manome, kad šių darbuotojų darbo apmokėjimo klausimai turėtų būti reglamentuoti Darbo apmokėjimo įstatymo 2 priedo 23 punkte, papildant lentelę šiais duomenimis:
Atitinkamai turėtų būti koreguojamas Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnis bei 2 priedo 24-27 punktai pagal poreikį. |
Nepritarti |
Balsavimui pateikta formluotė – „Balsuojama dėl išvadų rengėjų siūlymo nepritarti pasiūlymui“. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – 1, susilaikė – 1. Asociacijos pasiūlymui nepritarta.
1. Pasiūlymai neatitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 6, 8 ir 9 straipsnių bei 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4232 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. 2. Rašte siūloma iš esmės keisti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje ir mokytojų švietimo centruose dirbančių dėstytojų ir metodininkų (toliau – dėstytojai ir metodininkai) darbo apmokėjimo tvarką (be kita ko siūloma tikslinti Įstatymo 7 straipsnį, kurio keitimas į Įstatymo projektą neįtrauktas). 3. Pasiūlymas nedera su 2025 – 2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, nes jie pareikalautų papildomų lėšų, kurios į biudžeto projektą neįtrauktos. Pagerinus darbo apmokėjimo sąlygas, bet nenumačius tam finansavimo, susidarys situacija, kai bus didinami pareiginės algos koeficientai, bet mažinama darbo laiko norma (etato dalis). 4. Siūlomų pakeitimų pagrįstumui įvertinti ir pakeitimams parengti (jei tokių prireiktų) būtina išsami situacijos analizė (įskaitant papildomų lėšų poreikio vertinimus, nes papildomų valstybės biudžeto lėšų neabejotinai prireiktų). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2024-10-25 |
|
|
|
Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) iš esmės jam pritaria. Tuo pačiu siūlome papildyti Projekto 7 straipsnio 2 priedą reglamentuojant švietimo centruose dirbančių dėstytojų ir metodininkų darbo užmokestį, t. y. šioms pareigybėms nustatyti atitinkamus pareiginės algos koeficientus, kurie būtų siejami su pedagoginio darbo stažu. Šis pakeitimas padidintų švietimo centruose dirbančių pedagoginių darbuotojų socialines garantijas. |
Nepritarti
|
Argumentai tie patys (žr. aukščiau). |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1. |
Seimo narė V. Targamadzė, 2024-10-23 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr.ĮSAK-1407 patvirtintame Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše[1] (8 punkte) nurodoma, kad Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje, mokytojų švietimo centre pareigybės, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, yra: direktoriaus pavaduotojas (išskyrus ūkio reikalams); dėstytojas; direktorius; metodininkas; padalinio, susijusio su mokymu, vedėjas. Iš penkių švietimo centruose dirbančių pedagoginių pareigybių į Darbo apmokėjimo įstatymo 2 priedą įtrauktos trys – vadovaujančios – švietimo centrų pedagoginės pareigybės. Tačiau patys švietimo centruose švietimo pagalbą teikiantys darbuotojai –metodininkai, nors ir yra priskirti prie pedagoginių darbuotojų liko neįtraukti į Darbo apmokėjimo įstatymo 2 priede numatytą reguliavimą. Kaip nurodoma Lietuvos profesijų klasifikatoriuje[2], metodininkas (profesijos kodas 235103) atlieka mokslo tiriamuosius darbus ir kuria mokymo metodus bei priemones, rengia kursus ir konsultuoja šiais klausimais; tikrina ir nagrinėja mokytojų darbą, švietimo įstaigų veiklą ir pasiektus rezultatus, rekomenduoja, ką reikėtų keisti ir tobulinti. Pagrindinės užduotys: periodiškai lankosi mokyklose ir konsultuojasi su administracijos darbuotojais bei mokytojais dėl mokymo planų, mokymo metodų, įrangos ir kitais klausimais; dalyvauja pamokose, siekdamas įvertinti mokymo metodus, mokytojų darbą ir gautus mokymo rezultatus; atlieka mokslo tiriamuosius darbus, kuria mokymo metodus ir priemones; organizuoja ir planuoja mokymo priemonių tyrimus, jų įdiegimą švietimo įstaigose; teikia mokytojams nuolatines profesinio tobulėjimo, mokymo ir konsultacines paslaugas. Būdingos kompetencijos: kurti mokymo metodus; tikrinti švietimo įstaigas; užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos; konsultuoti mokymo programų rengimo klausimais; vertinti mokymo metodus. Mokytojo metodininko ar pagalbos mokiniui specialisto metodininko kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama asmeniui, įgijusiam aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, turinčiam mokomojo dalyko (pareigybės) ir pedagogo kvalifikaciją (neformaliojo švietimo ar profesijos mokytojui – išklausiusiam Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių žinių kursą; socialiniam pedagogui – turinčiam socialinio pedagogo kvalifikaciją ar socialinio darbuotojo ir pedagogo kvalifikacijas), ne mažesnį kaip penkerių paskutinių metų dalyko mokymo (pareigybės) darbo stažą, gebančiam puikiai organizuoti ir analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi procesą, pedagogines situacijas, diegiančiam šiuolaikinės didaktikos principus ir metodus <...>. (LR ŠMM ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. ISAK-3216 „Dėl mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų patvirtinimo“). Švietimo centro metodininko pareigybė visiškai atitinka mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, nes šis specialistas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, ne tik profesionaliai planuoja ir koordinuoja bei sistemingai tiria švietimo proceso tobulinimą per mokytojų kvalifikacijos kėlimo renginius, analizuoja bei apibendrina mokinių pasiekimų, mokyklų veiklos išorinio vertinimo duomenis, bet ir kryptingai integruoja šiuolaikinės didaktikos principus, kurdamas inovatyvias metodikas, rengia bei sėkmingai įgyvendina tarptautinius ir nacionalinius projektus.
Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsniu keičiamą Įstatymo 2 priedą 511 punktu: „511. Švietimo pagalbos įstaigų metodininkų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos koeficientai: (pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)“
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto lėšos.
|
Nepritarti |
1. Pasiūlymai neatitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 6, 8 ir 9 straipsnių bei 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4232 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. 2. Rašte siūloma iš esmės keisti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje ir mokytojų švietimo centruose dirbančių dėstytojų ir metodininkų (toliau – dėstytojai ir metodininkai) darbo apmokėjimo tvarką (be kita ko siūloma tikslinti Įstatymo 7 straipsnį, kurio keitimas į Įstatymo projektą neįtrauktas). 3. Pasiūlymas nedera su 2025 – 2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, nes jie pareikalautų papildomų lėšų, kurios į biudžeto projektą neįtrauktos. Pagerinus darbo apmokėjimo sąlygas, bet nenumačius tam finansavimo, susidarys situacija, kai bus didinami pareiginės algos koeficientai, bet mažinama darbo laiko norma (etato dalis). 4. Siūlomų pakeitimų pagrįstumui įvertinti ir pakeitimams parengti (jei tokių prireiktų) būtina išsami situacijos analizė (įskaitant papildomų lėšų poreikio vertinimus, nes papildomų valstybės biudžeto lėšų neabejotinai prireiktų). |
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 6, 8 ir 9 straipsnių bei 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4232 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį svarstyti.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas
Biuro patarėjos: Rūta Steponėnienė, Lina Vingrytė, Deimantė Žegunė.