LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žmogaus teisių komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S  

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-1605

1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-838

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša;  komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė;  komiteto  biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Petras Gražulis, Seimo narė Agnė Širinskienė, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus patarėja Mariana Žiukienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-19				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 9 dalyse apibrėžiant atskirų autobusų kategorijų sąvokas vartojamas terminas „miestų savivaldybės“. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme savivaldybė apibrėžiama kaip teritorijos administracinis vienetas, o miestas – kaip tam tikrus požymius turinti gyvenamosios vietovės rūšis. Savivaldybė ir miestas gali sutapti arba ne, šios dvi teritorinės kategorijos nėra tiesiogiai siejamos tarpusavyje, todėl terminas „miesto savivaldybė“ nėra tikslus ir aiškiai negali apibrėžti savivaldybių, kurioms būtų taikoma keičiamo įstatymo norma.	Nepritarti	Sąvokos „tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai“ ir „vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai“, kuriose vartojamas „miesto savivaldybės“ terminas yra susijusios su Kelių transporto kodekse vartojamais apibrėžimais „tolimojo susisiekimo maršrutas“ (Kelių transporto kodekso 18 str. 9 dalis) ir „vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas“ (Kelių transporto kodekso 18 str. 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Kelių transporto kodekse apibrėžiant maršrutus vartojamas terminas „miesto savivaldybė“, būtina ir Transporto lengvatų įstatyme naudoti tuos pačius terminus. Tikslinant Transporto lengvatų įstatyme vartojamas sąvokas būtina kartu tikslinti ir atitinkamas Kelių transporto kodekse vartojamas sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kituose teisės aktuose, pvz., Teritorijų planavimo įstatyme, yra vartojamas terminas „miesto savivaldybė“. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnyje yra įvardintos visos savivaldybės, tarp kurių yra miestų savivaldybės, pvz., yra Vilniaus rajono savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekviena savivaldybė turi savo teritoriją. Todėl neturėtų kilti neaiškumų, apibrėžiant savivaldybes. Atsižvelgiant į tai. siūlome nekeisti minėtų sąvokų, kurios vartojamos galiojančioje Transporto lengvatų įstatymo redakcijoje. Jeigu Transporto lengvatų įstatyme nebūtų įvardinta, kad neįskaitomos miestų savivaldybių teritorijos, tai gautųsi taip. kad autobusas važiuojantis vietinio (priemiestinio) susisiekimo reguliariu maršrutu (pagal Kelių transporto kodeksą) Vilnius - Šalčininkai, pagal Transporto lengvatų įstatymą būtų laikomas tolimojo susisiekimo autobusu, nes jis kirstų Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijas, t.y. daugiau kaip dviejų savivaldybių teritorijas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomas sąvokų patikslinimas nesusijęs su Direktyvos 2014/54 perkėlimu.

            3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo narė Agnė Širinskienė	1				Argumentai:         Lietuvoje partnerystės institutas nėra tapatinamas su santuoka ir šie du institutai nėra lygiaverčiai savo teisių ir pareigų apimtimi, tuo tarpu pagal Direktyvą 2004/38 sąvoka "šeimos narys" turėtų reikšti ir registruotą partnerį, jei priimančiosios valstybės narės teisė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai. Dėl to, įvertinus nacionalinės teisės ypatumus, perkeliant Direktyvos sąvokas reikėtų atsisakyti nuorodos į partnerystę „šeimos nario“ sąvokoje. Pasiūlymas:  1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.“	Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 

6.1. Sprendimas  pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-838.    

7. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė – nėra.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas:  Justas Džiugelis.

PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-838 ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Valerijus Simulik