Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 14, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 2, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 25
STENOGRAMA
2021 m. sausio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, prašom užimti vietas. Pradedame sausio 7 dienos, ketvirtadienio, posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Norėčiau paskelbti Užsienio reikalų komiteto posėdžio protokolą. Jame skelbiama informacija dėl įkurtos Tarpparlamentinių ryšių su Indijos Respublika grupės. Grupę sudaro 22 Seimo nariai. Grupės pirmininku pirmame posėdyje buvo išrinktas M. Majauskas, o pirmininko pavaduotoju – A. Butkevičius.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. sausio 7 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, iš tiesų nėra gražu, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, mes prisiekėme prieš Konstituciją, paskutiniai yra įtraukti į darbotvarkę. Aš siūlyčiau vietoj 1-6, 1-7, 1-8 klausimų padaryti teisėjų pateikimus, procedūra ilgai neužtruks, o kitus pateikimus – dėl valstybinių pensijų, mokslo, sveikatos, kur iš tikrųjų techninio pobūdžio, daryti vakariniame posėdyje. Manau, kad tikrai yra neetiška, netvarkinga, kai Konstitucinio Teismo teisėjai yra gale, vos ne paskutinėje vietoje.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau nepritarti tam pasiūlymui, juo labiau jis turbūt nebuvo frakcijos vardu formuluojamas. Laiką deriname su pranešėjais ir čia taip mums ekspromtu stumdyti klausimus nėra paprasta. Tai nėra priėmimas, diskusijos stadija dėl teisėjų bus kitame posėdyje, tada, matyt, bus aukščiau tie klausimai. Dabar, jeigu jie buvo pasiūlyti vakar vakare 20 val. 30 min., tai reikėtų dėkoti, kad labai staigiai viskas buvo išspręsta, ir, natūralu, jie buvo įrašyti toliau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, ačiū. Kreipiuosi į jus kaip Pirmininkę ir į Seimą. (Šurmulys salėje) Aš norėčiau šiek tiek dėmesio. Atkreipiu dėmesį į Konstitucijos 103 straipsnį. Jame sakoma, kad kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus teikia Seimo Pirmininkas, tai yra veikiantis Seimo Pirmininkas. Čia teikiamas projektas yra teikiamas buvusio Seimo Pirmininko. Aš manyčiau, kad tai yra antikonstitucinis veiksmas, todėl siūlyčiau apskritai išbraukti šitą klausimą iš darbotvarkės. Gerbiama Pirmininke, imkitės atsakomybės ir teikite pagal Konstituciją kandidatą į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ačiū už siūlymą. Kaip jūs puikiai žinote, yra surinkti 47 Seimo narių parašai, privaloma tvarka šie klausimai yra įrašyti į Seimo darbotvarkę. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Vytautai, man atrodo, skaitykime šiek tiek, ką kalba mūsų Konstitucinio Teismo teisėjai ir buvę teisėjai. Ir E. Kūris šia tema yra pasisakęs, kad buvusio Seimo Pirmininko teikimas galioja ir turi būti svarstomas Seime. Man atrodo, jūs neskaitėte šių specialistų pasisakymų, tai truputį apsišvieskite ir tada tų klausimų nekelsite. Apsišvieskite labiau.
PIRMININKĖ. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Kadangi mano pavardė buvo paminėta, kolegos, Konstitucijoje yra aiškiai parašyta, kas teikia. Tai yra Seimo Pirmininkas. Ne buvęs, o esamas. Todėl visi išvedžiojimai, kad buvusio Pirmininko, kuris neina pareigų, teikimas yra teisėtas, nepagrįsti. Aš skaitau Konstituciją ir kviečiu taip pat visus tai daryti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, buvęs Seimo Pirmininkas tuo metu, kai teikė, buvo Seimo Pirmininkas. Neišvedžiokime savo taisyklių.
PIRMININKĖ. Norėčiau pasitikslinti, ar R. Žemaitaičio siūlymas buvo frakcijos vardu? Ar tikrai frakcijos vardu? (Balsai salėje) Aš norėčiau, kad pasisakytų frakcijos seniūnė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, mes aptarėme frakcijoje šį klausimą ir, Mišrios grupės daugumos narių nuomone, buvo taip, kaip įgarsino R. Žemaitaitis.
PIRMININKĖ. Prašau. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama Pirmininke… Jeigu jūs taip elgsitės, aš kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Šiandien ryte nebuvo jokio balsavimo, kad šitas klausimas yra frakcijos vardu. Nebuvo nė viename Mišrios grupės posėdyje. Prašau nefantazuoti. Jūs negalite kalbėti frakcijos vardu, nes frakcija to nesvarstė.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau iš pradžių frakcijoje susitarti prieš siūlant tokius dalykus.
G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mūsų frakcijos vardu prašome R. Žemaitaičio klausimą iškelti į priekį.
PIRMININKĖ. Kokį klausimą?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėl teisėjų.
PIRMININKĖ. Koks jūsų siūlymas? Suformuluokite tiksliai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Konstitucinio Teismo teisėjų klausimą iškelti į pirmą darbotvarkės pusę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas apsispręs dėl šito. Taigi siūlau balsuoti dėl LVŽS frakcijos siūlymo Konstitucinio Teismo teisėjų klausimą svarstyti kaip pirmą rytinio posėdžio klausimą. Į priekį. (Balsai salėje) Įtraukti į rytinį posėdį. Atsiprašau, mane patikslina – į rytinį posėdį. Kas pritariate LVŽS frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 108. Balsavo 108: už – 52, prieš – 40, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 108. Balsavo 105: už – 71, prieš – 1, susilaikė 33. Darbotvarkei pritarta.
E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš tik bendrame kontekste norėčiau priminti, kad artėja Sausio 13-oji ir pagarbos rezoliucija mūsų gynėjams, aukoms yra užregistruota. Mes turime, aišku, dvi dienas – šiandien ir 12 dieną. Aš tik norėčiau priminti, kad jinai tokia yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Ačiū.
10.08 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 23, 28, 45, 65, 91, 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-133(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-133(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį pristatyti šį klausimą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Vakar Užsienio reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-133. Jam pritarė vienbalsiai, bendru sutarimu, taip pat atsižvelgdamas į mūsų Teisės departamento išvadas. Jame nuostatos dėl negalėjimo į viceministro, laikinojo reikalų patikėtinio, konsulinės įstaigos vadovo ir ministro patarėjo pozicijas skirti pareigūnus suteikiant jiems diplomatinius rangus, taip išvengiant nereikalingo diplomatinės tarnybos politizavimo ir sukuriant galų gale visiems lygias taisykles, pakeliant karjeros diplomatų moralę ir galų gale įvedant visos sistemos skaidrumą. Aš pats, kaip karjeros diplomatas, tikrai siūlau vieningai palaikyti šias nuostatas, taip pademonstruojant, kad ne tik šis ministras ar ši Vyriausybė, bet visi būsimi ministrai ir visos būsimos vyriausybės jų laikysis. Mes mūsų diplomatinę tarnybą galų gale padarysime tvirtą, nes visi reikalaujame tų rezultatų, bet nelabai dažnai padedame tiems diplomatams jų pareigas vykdyti. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis kalbės V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pats įstatymas gal atrodo gražiai, gražiai skambantis, gražiai išviešintas, tarsi privilegijų naikinimas ir visa kita. Bet reikia matyti turbūt ir kitą medalio pusę, kad tai yra iš tikrųjų reikalavimų nuleidimas.
Ką reiškia reikalavimų nuleidimas? Vadinasi, yra tam tikri asmenys, kuriuos norima paskirti viceministrais, bet yra baimė, kad jie negaus leidimo dirbti su slapta informacija. Pagal dabar galiojančius įstatymus jie negalėtų būti viceministrais šioje tarnyboje. Vadinasi, kartelė gali būti leidžiama dėl to, kad asmenys, kurie galbūt, nežinau, yra susikompromitavę ar turi kokių nors praeities šešėlių, negalės gauti to leidimo.
Jeigu mūsų tikslas – mažinti karteles, mažinti įvairius reikalavimus, tai gal tuo keliu ir eikime. Bet tada gal ir įvardinkime, kad šis įstatymo pakeitimas yra skirtas neliečiamiesiems arba yra skirtas draugų rato asmenims, kuriems yra rizika, kad negaus tokio leidimo. Gal įvardinkime viską savo vardais ir nereikėtų labai daug to įdirbio įdėti ir sakyti, kad čia yra tik privilegijų naikinimas, o iš tikrųjų tikslas yra visai kitas. Nuleiskime visas tas kompetencijas ir priimkime bet ką, čia ne problema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, nesivadovaukime sąmokslo teorijomis. Aš nelabai sutinku su prieš tai kalbėjusiu kolega, nes gilinausi į šį įstatymą, teikiau pataisas.
Reikia pritarti šiam įstatymo projektui, nes tai yra tik mažas žingsnelis. Ten su Diplomatinės tarnybos įstatymu yra daugiau problemų. Patys diplomatai pareiškė ne kartą nepasitenkinimą, kaip per tam tikrą istorinį laikotarpį susiklostė santykiai pačioje diplomatinėje tarnyboje. Aš manau, kad įdiplomatinimas, dėl ko ir daromos šios pataisos, na, kaip tik užkirstų kelią savo draugams ir pažįstamiems, kuriuos buvo galima tokiu būdu, liaudiškai sakysiu, prastumti į diplomatus. Šiandien pataisa kaip tik atveria kelią labiau diplomatams, tiems, kurie dirba toje tarnyboje ilgą laiką ir gali tikėtis augimo. Todėl nekurkime sąmokslo teorijų.
Aš labai prašyčiau Vyriausybės ir atsakingų kitų pareigūnų, kurie apskritai atsakingi už diplomatiją, atnešti visą įstatymo pataisą, atsižvelgti į profesinių sąjungų, ten veikiančių, pastabas, nes tų pastabų labai daug. Aš manau, kad diplomatinėje tarnyboje mes kaip tik turime matyti visus diplomatus, kurie dirba, vienodai. Ypač ten, sakykim, mokestis už vaikų darželį, kur kažkodėl vieniems daugiau mokama, kitiems mažiau, už mokslą, už kitus dalykus.
Sakau, taisytinų dalykų šiame įstatyme labai daug, bet šiai pataisai tikrai, kolegos, reikia pritarti, nes atversime kelią kvalifikuotiems diplomatams augti karjeros laiptais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų svarstymo stadijoje nebuvo gauta. Dėl motyvų norėtų kalbėti M. Puidokas. Kalba už.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra pirmas žingsnis, kad diplomatai galėtų kryptingai siekti savo karjeros, o ne vyktų vadinamasis įdiplomatinimas asmenų iš karto į labai aukštus rangus diplomatinėje tarnyboje. Todėl tikrai raginčiau palaikyti šį siūlymą, bet kartu noriu atsakingai pabrėžti, kad tai yra tik pirmas svarbus žingsnis keičiant Diplomatinės tarnybos įstatymą, nes lieka tikrai labai daug svarbių spragų, kurios anksčiau leisdavo užsienio reikalų ministrams tikrai neatsižvelgti į diplomatų poreikius, jų karjeros kilimas būdavo apribotas, taip pat ir atlygis galėdavo būti skiriamas, atsižvelgiant į ministro nuožiūrą, net iki 50 % atlyginimo didinimas, priedas tokio dydžio galėdavo būti skiriamas. Vadinasi, priklausė ne nuo diplomato kompetencijų, ne nuo jo atliekamo darbo, bet dažnu atveju būtent nuo ministro politinio požiūrio ir nuo principo myliu, nemyliu. Aš manau, kad diplomatinėje tarnyboje tikrai tokių dalykų ir principų negali būti, ir aš linkiu, kad tai būtų tik pirmas žingsnis keičiant diplomatinę tarnybą tam, kad joje norėtų dirbti kvalifikuoti specialistai, kad jauni žmonės rinktųsi diplomatinę tarnybą, žinodami, kad joje veikia skaidri karjeros kilimo sistema. Raginu palaikyti ir kartu kviečiu valdančiąją daugumą neapsistoti tik prie šio vieno pakeitimo ir atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos siūlymus, nes juose tikrai yra profesionaliai išgvildentos visos esminės problemos, kurias patys darbuotojai mato ministerijos veikloje iš vidaus. Dėkui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų atrodo, kad saldainio popieriukas yra labai gražus, bet paties saldainio skonis yra toks keliantis klausimų, nes pasirinktas labai įdomus momentas ir įdomus reguliavimas. Yra paimtas vienas fragmentas, kai iš viceministrų yra iš esmės atimamas diplomato statusas. Diplomato statusas yra susijęs su leidimu dirbti su slapta informacija. Tiesiog, viceministrui netekus tos galimybės būti diplomatu, gauti leidimą dirbti su slapta informacija nereikės. Taigi jo patikrinimas neturės tarnybose tokių pasekmių, kokias gali turėti tuo atveju, jeigu jis netyčia negauna leidimo dirbti su slapta informacija. Aš vis dėlto norėčiau paklausti konservatorių ir kartu G. Landsbergio, jūs nepasitikite M. Adomėnu ar kas yra įvykę? Nes iš tikrųjų yra labai keista, kad toks sprendimas atimti iš diplomatų… iš viceministrų diplomato statusą ir kartu pareigą gauti leidimą dirbti su slapta informacija iš esmės yra priimamas prieš priimant sprendimą dėl M. Adomėno, tačiau paskyrus vieną kitą viceministrą. Kažkodėl prieš kito žmogaus skyrimą tokių radikalių idėjų nebuvo. Tai man tikrai truputį kyla klausimas, kad tas iš principo geras projektas yra taikomas tik vienam žmogui, tai yra ponui M. Adomėnui, arba jį bandant pažeminti ir padarant kitokiu viceministru, arba, antra vertus, galbūt, kas galėtų paneigti, tiesiog yra siekiama, kad jam nereikėtų gauti leidimo dirbti su slapta informacija. O kaip žinome, jo indėlis į „MG Baltic“ bylą yra nemažas. Tai klausimas, kaip būtų su tuo leidimu. Tikrai turiu labai didelių abejonių dėl skaidrumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Replikuoti norėjo Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau atsakyti į tuos kelis kaltinimus, kurie buvo išsakyti. Norėčiau patikslinti kolegas, kad visi Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, ir ypač tokie aukšti pareigūnai, yra tikrinami atskirų tarnybų. Visiems jiems privalo būti suteikti atitinkami leidimai ir šis siūlymas tikrai nėra taikomas vienam asmeniui, bet daugybei kitų asmenų, kurie ir praeitoje kadencijoje buvo vienaip ar kitaip įdarbinti kaip politiniai parašiutai ir tuo labai sužalojo karjerinių diplomatų moralę, skaidrumą. Tai gal kaip tik nedangstykime buvusių paskyrimų, sukurkime tvarką ir šiai kadencijai, ir visoms kitoms, kad tuos diplomatus nuo tokio politinio kišimosi ir piktnaudžiavimo apsaugotume. Tai labai prašau vieningai palaikyti šiuos siūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai ir replikos išsakyti. Balsavimas bus numatytu laiku. Balsavimas numatytas šiandien nuo 12 val. 45 min. iki 13 valandos.
10.19 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-153(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-153(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją L. Kukuraitį pristatyti komiteto išvadą.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Priminsiu, kad tai daugiau techninio pobūdžio įstatymas, nes nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Užimtumo įstatymo nuostata, kad yra pratęsiama darbo paieškos išmoka, tai šiuo įstatymu kartu yra pratęsiama ir darbo paieškos išmokos sąsaja su Piniginės paramos įstatymu. Komiteto išvada – bendru sutarimu pritarti iniciatoriaus M. Lingės pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, kartu pritarti ir Teisės departamento išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra, pasiūlymų svarstymo stadijoje nėra gauta.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkui, Pirmininke. Kadangi Linas esminius dalykus pasakė, tai atsisakau ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.21 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 59 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-147(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 59 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-147(2). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją G. Burokienę pristatyti komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Komitetas vakar svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Pasiūlymų nėra gauta svarstymo stadijoje.
Motyvai dėl viso. E. Gentvilas kalba už.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Mano įsitikinimu, reikia palaikyti šį įstatymo projektą, nes mes matome, prie kokių sprendimų ekstremali situacija priveda mus kaip Seimą, kaip instituciją. Analogiškos problemos kyla visoje visuomenėje, ir ypač artėjant rinkimams. Žinome, kad Radviliškio mero rinkimai neišvengiamai artėja. Yra būtinybė visuomenės nariams sudaryti sąlygas, svarbiausia – Vyriausiajai rinkimų komisijai ir kitoms rinkimų komisijoms. Į tai aš agituodamas pasisakyti už šį projektą ir atkreipiu dėmesį. Tai nėra Seimo narių iniciatyva, tai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos iniciatyva ir prašymas užtikrinti tokias galimybes, kurias suteikia šis naujai svarstomas įstatymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Editos Žiobienės skyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere“ projektas Nr. XIIIP-5221(2) (svarstymas ir priėmimas)
Pagal darbotvarkę turime E. Žiobienės skyrimo klausimą. (Balsai salėje) Dėkoju. Tuomet aš pakviesčiau komiteto pranešėjus. Pirmiausia Žmogaus teisių komiteto pranešėją T. V. Raskevičių, kad pristatytų komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Žmogaus teisių komitetas Seimo nutarimo „Dėl Editos Žiobienės skyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere“ projektą svarstė vakar posėdyje. Mes, atsižvelgdami į įspūdingą kandidatės vaiko teisių apsaugos srityje sukauptą patirtį, galime palinkėti tik vieno dalyko, kad ta patirtis taptų tramplinu progresyviems proveržiams šioje srityje. Kandidatūrai arba Seimo nutarimo projektui komitete buvo pritarta vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat kviečiu gerbiamą M. Lingę, kad pristatytų Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Vakar komitetas apsvarstė kontrolieriaus kandidatūrą. Kandidatė į kontrolierius trečiai kadencijai atsakė į visų komiteto narių iškeltus klausimus. Bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų išvados yra pristatytos. Kolegos, turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo „Dėl Editos Žiobienės skyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere“ projekto Nr. XIIIP-5221(2). Priėmimas. Biuletenis yra standartinis, yra galimybė balsuoti už, prieš arba susilaikyti.
Taip pat primenu, kad balsų skaičiavimo grupėje šiandien balsus skaičiuos K. Adomaitis – Laisvės partijos frakcijos atstovas, A. Petrošius – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, A. Bagdonas – Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Baškienė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, R. Budbergytė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ir V. Fiodorovas – Darbo partijos frakcija. Balsavimas yra numatytas nuo 10 val. 55 min. iki 11 val. 20 min., slaptas balsavimas.
Tuoj pat ateis kandidatė, kuriai suteiksime galimybę tarti žodį. Šiek tiek aplenkėme laiką, bet kandidatė yra pakeliui. Būtinai kalbėsime, tačiau pirmiausia mes turime suteikti žodį kandidatei pasisakyti, jei ji turėtų tokį pageidavimą. Dėkoju, kandidatė pasisakyti nenorėtų. Tuomet aš norėčiau suteikti galimybę kalbėti kolegoms. A. Sysas kalba už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Labai panašu į nuotolinį posėdį – jungimasis užima gana daug laiko, nors dar sėdime salėje. Labai ačiū, Pirmininke, už suteiktą galimybę.
Gerbiami kolegos, turėjau džiaugsmo ir malonumo su gerbiama Edita daug metų dirbti Socialinių reikalų ir darbo komitete. Tas dvi kadencijas, kai ji buvo vaiko teisių kontroliere, bent jau komitetas nuosekliai, labai konstruktyviai bendravo su vaiko teisių kontroliere. Aš manau, kad tai yra supergera kandidatūra šiam darbui dirbti ir toliau. Kartu su ja seimai priėmė ne vieną įstatymą, kuris užtikrino kur kas geresnę vaiko apsaugą Lietuvoje, sustiprinome vaiko teises, Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklą sustiprinome. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Priėmimo stadija. Motyvai dėl viso. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų teko darbuotis su gerbiama E. Žiobiene ir neturiu nė mažiausių abejonių dėl jos kompetencijos, dėl jos atsidavimo vaiko teisių apsaugai, tikiu, kad net ir trečioje kadencijoje ji susitvarkys, bus ne tik stipri atrama ministerijai, stipri atrama komitetui, bet taip pat, tikiuosi, ji bus kibi kontrolierė, siekianti užtikrinti, kad vaiko teisės iš tiesų būtų apgintos. Jeigu kam ir buvo kokių nors abejonių dėl ponios E. Žiobienės kandidatūros, man atrodo, gavus laiškų iš tėvų, kurie vis dar mano, kad vaikus galima auklėti juos mušant, visos abejonės dėl ponios E. Žiobienės tikrai turėjo būti išsklaidytos, o tie, kurie galvoja, kad vaikus galima auklėti mušant, ir sako, kad dėl to negalima tvirtinti ponios E. Žiobienės kaip kontrolierės, man atrodo, tik dar kartą patvirtina, kad ponia Edita yra puikiai tinkanti šioms pareigoms. Todėl kviečiu balsuoti už ją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, vertindamas kandidatės ekspertines savybes, vis dėlto privalau priminti, kad per jos dvi kadencijas liko daug neišspręstų problemų vaiko teisių apsaugos srityje ir kol kas Lietuva vis dar yra šalis donorė, viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kur vaikai įvaikinami geografiškai tolimose nuo mūsų šalies valstybėse, tokiose kaip Naujoji Zelandija. Faktiškai nė viena Europos šalis neturi sudariusi savo vaikams tokios situacijos, taip pat yra neatskirta vaikų globos ir įvaikinimo funkcija ir viskas atliekama vienos institucijos – Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcija šiandien yra daugiau baudžiamoji negu padedanti institucija, tai pripažįsta ir pati prelegentė. Dėl to susiduriama su situacija, kai šeimos dažnai tiesiog bijo kreiptis į tarnybą, baimindamosi, kad gali būti atimamas jų vaikas. Tarnybos perorganizavimas, be abejonės, nėra tiktai šios kontrolės tarnybos funkcija, bet turėtų būti ir mūsų visų kartu atsakomybė ir platesnis požiūris, kaip turėtų keistis ši tarnyba, kokias finansavimo apimtis ji turėtų turėti tam, kad galėtų iš tiesų suteikti tėvams, šeimoms ir vaikams tinkamą pagalbą.
Kalbant apie vaikų globos namų naikinimo vajų, taip pat matome, kad tai atvėrė daug piktžaizdžių, su kuriomis dar teks pakovoti. Noras buvo geras – vaikai iš globos namų turėjo patekti į nedideles šeimas. Faktiškai tai būtų tam tikros modernios, nedidelės, formalizuotos įstaigos. Bet praktiškai vietoj nedidelių šeimų atsirado nedidelės globos įstaigos, imituojančios šeimos modelį. Tai įvyko gal dėl skubėjimo, gal dėl neapskaičiuoto pajamų poreikio, tačiau situacija yra grėsminga. Bendraujant su policijos pareigūnais aiškėja, kad daugelis tokių šeimynų tampa daugiabučių kaimynų siaubu. Penkių ar šešių paauglių šeimyną prižiūri pakaitomis įprastai viena darbuotoja, su kuria vaikai nesiskaito. Dalis tokių šeimų narių tampa nepilnamečių nusikaltėlių gaujų nariais…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
M. PUIDOKAS (DPF). …ir dėl to kyla labai daug opių problemų. Tad kviečiu apsvarstyti, galbūt reikėtų vis tik naujų vėjų šioje tarnyboje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai tai kandidatūra, verta užimti šią poziciją. Reikia pirmiausia priminti, kiek daug darbų padaryta. Negalima Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybai ir jos pagrindinei darbuotojai kabinti to, kas ne šios tarnybos reikalas. Dėl įvaikinimo yra net įvaikinimo tarnyba, yra atskira institucija.
Globos namų steigimas. Vėlgi Vaiko teisių kontrolieriaus tarnyba kontroliuoja, kaip mes, valstybė, kaip savivalda vykdo mūsų pačių priimtus valstybinius įstatymus: Vaiko teisių pagrindų įstatymą, globos įstaigų reorganizavimo įstatymą, skiepijimo, įvaikinimo ir visus kitus dalykus. Na, ne ponia Edita išveža vaikus į Naująją Zelandiją. Čia yra mūsų visuomenės problema, kad mes nenorime įvaikinti vyresnio amžiaus, mes nenorime sergančių vaikų įvaikinti. Aišku, dar yra kita pusė, kurie atsisako vaikų. Didžiosios dalies vaikų, esančių globos įstaigose, tėveliai yra gyvi. Galbūt spręskime šias problemas, o ne reikškime pretenzijas Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. E. Žiobienę aš pažįstu turbūt seniausiai, nuo tada, kai ji pradėjo savo profesionalios valdininkės karjerą. Tuo metu tai buvo turbūt 1987 metai. Kaune ypač trūko teisininkų. Dirbau apskrities viršininko administracijoje, teko pasikviesti visą jauną teisininkų grupę dirbti į apskrities administraciją. Tikrai džiaugiuosi dėl visų tų, kurie atėjo ir suteikė galimybę pakelti į aukštesnį lygį teisinį mąstymą, lydimųjų aktų rengimą. Edita iš tikrųjų buvo viena iš jų. Aš tada pasakiau, ko galima tikėtis dirbant valstybės tarnyboje. Atlyginimas nėra didelis. Kaip tada, taip ir dabar. Dabar gal yra geresnis. Bet prašymas, reikalavimas – sąžiningo darbo, o karjerai durys atvertos. Apsidžiaugiau ją sutikęs, kai jau ir aš buvau išrinktas į Seimą, į parlamentą prieš kelias kadencijas, būtent kai jinai čia kandidatavo į šias pareigas. Suteikime galimybę dirbti profesionalams, kurie puikiai žino mūsų dabartinę ekonominę ir socialinę situaciją, vertina visus įvykius ir momentus, ir nekabinkime tų darbų, už kuriuos nepriklauso šiai tarnybai atsakyti. Aš galvoju, tai yra labai tinkama kandidatė. Siūlau ją palaikyti.
Be to, dar priminsiu šiek tiek ir istorijos. Jinai kažkuriais metais buvo išrinkta ir Lietuvos metų moterimi. Buvo išrinkta būtent už drąsius, teisingus sprendimus. Sėkmės!
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, ačiū. Mieli kolegos, tikrai kviečiu palaikyti šią kandidatūrą, nes tikrai profesionalių žmonių, vadovų, valstybės tarnautojų mūsų valstybėje labai reikia. Aš džiaugiuosi, kad gerbiama Edita su nedideliais finansiniais ištekliais ir nedideliu žmogiškuoju kapitalu tikrai išlaiko aukštą šios įstaigos lygį. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Slaptas balsavimas numatytas 10 val. 55 min.
10.35 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ projektas Nr. XIVP-157 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ projektas Nr. XIVP-157. Kviečiu pranešėją E. Dobrovolską. Pateikimas.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki, kolegos. Projektas tiesiogiai yra susijęs su breksitu. Įstatymo projektu siekiama atitinkamus pareiškimus dėl įvairių su teisėsaugos ir teisminiu bendradarbiavimu… baudžiamosiose bylose padaryti. Situacija yra tokia, kad iki šių metų vasario 28 dienos vėliausiai galime priimti įstatymą. Kadangi Seimas turi tarp sesijų pertrauką, tai ši pratęsta darbotvarkė sausį yra vienintelis laikas, kada galime tai padaryti.
Šiuo atveju mes nepadarome visiškai nieko naujo, tiesiog įvykus breksitui mes turime nusistatyti sąlygas, kurias turėjome ir iki šiol, tai yra iš esmės užtikrinti įstatyminį pagrindą tam, kad bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir toliau vyktų sėkmingai. Tai būtent šitas įstatymo projektas apima institucijų paskyrimą, išdavimą, priėmimą, kalbų taikymą. Šiuo atveju prašoma skuba, nes mes matome, kad laikas yra tikrai ribotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte klausimą. Nėra užsirašiusiųjų klausti. Dėl motyvų taip pat nėra. Norėčiau atsiklausti Seimo, kuris komitetas turėtų būti kaip pagrindinis svarstant šį klausimą: ar Užsienio reikalų komitetas, ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Ką siūlote, ar yra siūlymų? Pasiūlymų nematau, todėl siūlau balsuoti dėl šito. Alternatyvus balsavimas. Kas už Užsienio reikalų komitetą, balsuoja už, kas už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 75, balsavo 73: už – 60, prieš – 13. Taigi šį klausimą svarstys Užsienio reikalų komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.39 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-158, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-159 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-158. Kviečiu ministrę M. Navickienę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų turėjome gana operatyviai reaguoti į susiklosčiusią situaciją, kuri atsitiko dėl sankcijų pritaikymo Druskininkuose veikiančiai sanatorijai „Belorus“. Neturime jokių abejonių, kad sankcijos buvo pritaikytos pagrįstai ir režimo tiesiogiai finansuojami verslo subjektai, jų veikimas mūsų šalyje tikrai yra pagrįstai sankcionuotas. Tačiau lygiai taip pat turime problemą, kadangi ten dirba žmonės, moka mokesčius ir jie dabar palikti nežinioje su labai neaiškiomis perspektyvomis.
Įvertindami tai, kad tiems darbuotojams tikrai reikalinga papildoma apsauga, kad jiems reikalinga papildoma paskata, kad jie galėtų priimti sprendimą palikti tokią darbovietę, teikiame įstatymų projektus, kuriais bandome sureguliuoti du dalykus. Pirmas dalykas, kad žmonės… padėtume ten dirbantiems žmonėms. Antras dalykas, kad valstybė liautųsi subsidijuoti ir remti sankcionuotą įmonę.
Mūsų teikiami du įstatymų projektai. Vienas iš jų yra Užimtumo įstatymo 35 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Siekdami tinkamo Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų bei Europos Sąjungos bendrosios saugumo ir užsienio politikos vykdymo, kad užtikrintume tikslingą bei efektyvų valstybės pagalbos lėšų panaudojimą, siekiame stabdyti subsidijų mokėjimą sanatorijai „Belorus“ už darbuotojus.
Taip pat Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektu siūlome papildomą išmoką darbuotojams, išeinantiems ir paliekantiems darbovietę, dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Taip pat tie darbuotojai iš karto galėtų registruotis Užimtumo tarnyboje, jeigu priimtų tokį sprendimą, bei ieškoti kitų galimybių, kaip likti darbo rinkoje, tačiau kitose darbovietėse. Užimtumo tarnyba dirba prie to klausimo.
Bandysime padėti darbuotojams ir tiesiogiai, tačiau šis reguliavimas yra reikalingas, kad žmonės turėtų tam tikrą vadinamąją pagalvę bei papildomą paskatą ir nesijaustų situacijoje, kuri neturi išeities. Labai prašyčiau palaikyti abu įstatymų projektus ir esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausti norėtų penki Seimo nariai. Pirmasis klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Dėkoju, ministre, kad ieškote sprendimų. Bet pirmiausia klausimas, ar tikrai yra taiklus sprendimas sankcionuoti tokią įstaigą, kuri, pirmiausia, turi socialinį aspektą, nes ten yra konkretaus pobūdžio, vaikai atvyksta reabilituotis.
Ir antras dalykas, kai užimtumo problema lieka Lietuvai. Sankcionuodami tą įstaigą, mes išmokame išmokas, kaip jūs minite, siūloma dviejų mėnesių, bet žmonės iškris iš darbo vietų, kurios galbūt atsinaujins, kai sankcijos bus panaikintos. Kitaip sakant, ar tuos žmones paskui bus įmanoma sugrąžinti, jeigu sankcijos bus panaikintos. To mes niekada negalime žinoti.
Klausimas, ar nereikėtų keisti to įstatymo, kuris sankcionuoja šią įstaigą, ir nesukurti sau 300 žmonių užimtumo problemų Druskininkuose šiuo metu, kai yra kovidas ir mes faktiškai negalime užimti žmonių. Klausimas, ar tikrai yra taiklus sprendimas keisti šį įstatymą, o ne sankcionavimą, kai galbūt tą sankciją atšaukę ir išmokėję subsidijas išlaikytume žmones darbo rinkoje?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, buvęs ministre, aš norėčiau jums pasakyti labai paprastą dalyką: tai yra tarptautinių įsipareigojimų vykdymas. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Kelti klausimą, ar mūsų valstybė pagrįstai sankcionuoja įmonę, kuri yra tiesiogiai priklausanti Baltarusijos režimui, kai mes visi puikiai suprantame ir matome, kokie ten vyksta demokratiniai procesai ir kaip jie su savo žmonėmis savo valstybėje šiandien elgiasi, man nekyla klausimas, ar sankcijos yra teisingos.
Aš manau, kad sankcijos yra tikrai teisingos, bet lygiai taip pat mes rūpinamės ir tais žmonėmis, kurie šiandien dirba sanatorijoje. Lietuviais žmonėmis, kurie dirba sanatorijoje. Jeigu tie žmonės, gal pasikeitus kokioms nors aplinkybėms ir šiai sanatorijai atnaujinus veiklą, norės grįžti į savo darbo vietas, jiems bus sudarytos tokios galimybės. Aš nematau jokių apribojimų, kodėl jie negalėtų to padaryti, kodėl tas grįžimas negalėtų būti.
Bet šiandieną jie turi suprasti labai aiškiai, kur jie dirba, kad toje įstaigoje, kurioje šiandien jie dirba, perspektyvos gauti atlyginimą, gauti užimtumą, yra labai miglotos. Ir mūsų valstybė jokiu būdu nerekomenduoja tęsti ilgiau šio neapibrėžto būvio toje darbovietėje, kuri šiandien yra sankcionuota.
Tam mes ir siūlome nedelsiant priimti sprendimą, kuris galėtų jiems padėti, tai yra kad jie gautų ir tą papildomą išmoką, jie galėtų gauti visą rėmimą, kuris yra nustatytas Užimtumo tarnyboje, ir tada ieškoti galimybių darbo rinkoje arba kitose įstaigose. Jeigu būtų galimybė atnaujinti veiklą šiai sanatorijai, galbūt ir toje pačioje. Bet šiandien aš tokių perspektyvų nelabai įžvelgiu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama ministre, suprantu jūsų gražius norus, bet jūs turbūt puikiai žinote ir ne vieną kartą turbūt Druskininkuose lankėtės, kad ten visos sanatorijos, ten tik sanatorijose darbo vietos, jos visos dabar uždarytos. „Eglė“ atleidusi 350 žmonių, kiti po 200, na, atleisime dar 300. Aišku, visi užsiregistruos Užimtumo tarnyboje, bet problemų tai nesprendžia. Aš dabar nesiginčysiu dėl jūsų šito sprendimo. Mano klausimas būtų, šitiems darbuotojams, juo labiau kai aš žinau, kad pinigai ėjo, ta prasme finansavimas buvo už paslaugas, kurias jie gaudavo, ir pinigų būdavo… Joms uždarė sąskaitas, darbuotojams yra įsiskolinimas. Jūs čia siūlote tik pagal įstatymus išmokas bankrutavus darbdaviui. Ar bus kas nors daroma, kad būtų išmokėtas žmonėms įsiskolinimas, nes faktiškai pinigai yra įšaldyti „Swedbanke“, ir tą galima padaryti, pinigų yra. Tie pinigai eitų Lietuvos piliečiams, nes dauguma ten dirbančių yra Lietuvos piliečiai. Jie gyvena Druskininkuose, maitina savo šeimas ir moka mokesčius. Tai ką darysite su šitais? Pinigai yra užrakinti, o žmonėms jūs siūlote tik išmokas. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Atsakydama noriu pabrėžti, kad įsipareigojimai darbuotojams ir turi būti vykdomi, ir bus vykdomi. Tam užsienio reikalų ministras teikia raštą nuo Užsienio reikalų ministerijos ir „Swedbankas“ suteikia tokią galimybę šitai įmonei padengti įsipareigojimus darbuotojams ir valstybei. Todėl tos lėšos, kurios yra sąskaitose, turi pasiekti darbuotojus ir tas susitarimas buvo padarytas. Lygiai taip pat už sausio mėnesį iki mūsų įstatymo įsigaliojimo su tais likusiais pinigais, kuriais turi būti subsidijuojamos darbo vietos, su žmonėmis turės būti atsiskaityta.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Streikus. Nėra. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Apie tai klausė ir ministras L. Kukuraitis, ir kolega A. Sysas. Iš tikrųjų čia mes galime jausti diskriminaciją kitų sanatorijų. Dalis tos visuomenės, kuri seka Baltarusijos įvykius, tikrai sutriko, nes jūsų partija, kaip ir mūsų, stebi Baltarusijos įvykius ir remia Baltarusijos žmones. Bet šiuo atveju diskriminuojant ir palaikant būtent tą salelę, kuri yra Druskininkuose, tas pastatas ir dirba lietuviai, šiuo atveju sukelia tokių dviprasmiškų klausimų. Sakykite, jei ateityje dar viena Baltarusijos salelė atsiras, irgi panašiai bus diskriminuojama, ar ne? Bet kartu ir dėkoju už gerus ketinimus.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai nevadinčiau to diskriminavimu, aš vadinčiau tai geriausio sprendimo paieška sudėtingoje situacijoje. Taip, jeigu Lietuvoje bus daugiau sankcionuotų įmonių, tai šis įstatymas galios toms įmonėms, kurios bus sankcionuotos. Tai tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Už norėtų kalbėti G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pasinaudosiu proga šiek tiek atsakyti į keletą klausimų, kurie buvo kolegų užduoti, iš užsienio reikalų pusės. Atsakydamas ponui A. Sysui galiu pasakyti, kad pinigai dabar jau yra atšaldyti ir skolos, kurios buvo kaip įsiskolinimai darbuotojams, įsiskolinimai „Sodrai“, ir kiti panašūs mokėjimai yra atlikti. Tą galėjo padaryti Užsienio reikalų ministerija ir tą padarė.
Dabar pagrindinis mūsų klausimas yra tas: o ką mes darome toliau? Jeigu tie žmonės lieka šioje darbo vietoje ir tikisi, kad galbūt po mėnesio, galbūt po dviejų sankcijos bus panaikintos, kokį signalą jiems siunčia Lietuva? Mes negalime atsakyti, kada A. Lukašenka nustos mušti, prievartauti savo šalyje protestuojančius žmones, nes būtent dėl to šios sankcijos buvo įvestos. Kitaip tariant, mes galime, nesakydami, nesikalbėdami su tais žmonėmis, siųsti, kurti lūkestį, kad galbūt greitu metu, tuoj pat, netrukus jau bus sankcijos panaikintos. Už tai mes negalime atsakyti. Mūsų valstybė, deja, nors ir turi labai gerų norų ir ketinimų, negali reguliuoti, kada A. Lukašenka pasitrauks iš valdžios ir įvykdys savo įsipareigojimą organizuoti tikrus rinkimus Baltarusijoje. Dėl to šis mechanizmas iš esmės tai ir sprendžia, kad žmonės galėtų ne laukti, kol politinė situacija svečioje šalyje pasikeis, o tiesiog turėtų išėjimo mechanizmą, kuris leistų jiems ieškoti, na, padėtų greituoju metu ir padėtų ieškoti jiems vietos darbo rinkoje.
Dėl sankcijų įvedimo. Sankcijos yra įvedamos visų Europos Sąjungos valstybių bendru sutarimu, ieškant tiksliausio mechanizmo. Šiuo atveju nėra sankcijų įstatymo Lietuvoje, buvo įvestos sankcijos prezidento administracijai ir jos valdomoms įmonėms. Jų yra daugiau, viena iš jų yra Lietuvoje. Ir mes dabar ieškome būdo, kaip padėti žmonėms.
PIRMININKĖ. Prieš norėtų kalbėti L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Kiek man žinoma, latviai, turėdami tokią pačią įstaigą, elgiasi kitaip, bet gali būti, kad aš klystu, gali būti, kad klystu. Šiuo atveju problema, greičiausiai šiuo sprendimu mes ją užsikrauname ne tik… Aš suprantu politinius motyvus, visiškai jiems pritariu, bet mes užsikrauname socialinę problemą, ir tai nėra sprendimas, nes mes matome, kad Užimtumo tarnyba ir visos kitos tarnybos, kurios bando padėti žmonėms įsidarbinti, nesusitvarko su tais žmonėmis, kurie yra atleidžiami „Eglės“ sanatorijoje ir kitose sanatorijose. Ir dar paleidus 300 žmonių, nepalaukus subsidijų, kad padėtų jiems ten išlikti, bet juos paleidus, šiuo metu mes ne sprendžiame problemą, bet ją tik giliname. Dėl to klausimas, ar tikrai dabar turime priimti šį Užimtumo įstatymą, ar įvertinę, kas vyksta Baltarusijoje, tuo metu, kai galbūt karantinui pasibaigus situacija keisis, tuo metu priimti šituos sprendimus? Šiuo atveju ar negalima atidėti šito sprendimo 300 žmonių paleisti į niekur, nes sprendimų nėra, tiesiog Druskininkuose šiuo metu sprendimų nėra ir tą mes matome iš tarnybų veiklos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku nuo 12 val. 45 min. Dabar skelbiu posėdžio pertrauką.
Slaptas balsavimas prasideda 10 val. 55 min. Į posėdį grįžtame 11 val. 20 min. Slapto balsavimo pabaiga 11 val. 20 min.
Pertrauka
11.24 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-158, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-159 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Tęsiame rytinį posėdį.
Kaip mane informavo, nevisiškai baigti nagrinėti 1-7.1, 1-7.2 klausimai, tiesiog po pateikimo turime apsispręsti.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Na, visi turbūt suprantame, kad reikia vienaip ar kitaip greitai spręsti tuos klausimus. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubai? Ne ypatingai skubai, bet paprastai skubai. Ar kas prieštarautų? Jeigu yra prieštaraujančių, pakelkite rankas. Nematau.
Tuomet fiksuojame, kad pritariame skubai bendru sutarimu, taip pat fiksuojame pagrindinį komitetą. Tai būtų, aišku, Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl abiejų projektų. Svarstymo data – kitas antradienis, pagal skubos taisykles tai būtų 12 diena. Galime sutarti? Gerai. Tada baigiame šį klausimą.
11.25 val.
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-83, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 5 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-84 (pateikimas)
Kviečiu ministrę M. Navickienę pateikti 1-8.1, 1-8.2 klausimus: Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-83 ir Valstybinių pensijų įstatymo 5 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-84. Prašom. (Balsai salėje) Atsiprašau, nebuvo įjungta tribūna.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Keičiame Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnius, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo 5 ir 151 straipsnius. Teikiamo įstatymo esmė yra įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Įstatymo projektu siekiama iš teisinio reguliavimo pašalinti Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas ir įgyvendinti nutarimą. Siūloma panaikinti mokslininkų valstybinių pensijų mokėjimo ribojimą draudžiamųjų pajamų turintiems asmenims, taip pat panaikinti nuostatą, pagal kurią šiuo metu mokslinio darbo stažas įskaitomas ne ilgiau, negu asmeniui sukaks 65 metai, taip pat nustatyti mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo tvarką tuo atveju, kai asmuo po šios pensijos paskyrimo įgyja papildomą mokslinio darbo stažą.
Taip pat siūlome nustatyti mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo iš naujo ir nepriemokų išmokėjimo nuo 2020 m. birželio 3 d., Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, tvarką tais atvejais, kai mokslininkų valstybinės pensijos gavėjai po šios pensijos paskyrimo įgijo papildomus mokslinio darbo stažo metus arba ši pensija buvo paskirta atsižvelgiant tik į 65 metų amžiaus sukakties dieną įgytą mokslinio darbo stažą.
Kartu teikiamas ir Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma taip pat panaikinti I ir II laipsnių valstybinių pensijų mokėjimą tam tikroms gavėjų kategorijoms, kurioms šių pensijų mokėjimas ribojamas turint draudžiamųjų pajamų, bei Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos ribojimą draudžiamųjų pajamų turintiems asmenims.
Priėmus mūsų teikiamų įstatymų projektų pakeitimus iš teisinio reguliavimo bus pašalintos Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo nuostatos, mokslininkų valstybinių pensijų gavėjams, po šios pensijos paskyrimo papildomai įgijusiems bent vienus mokslinio darbo stažo metus, pensijos bus perskaičiuotos ir išmokėtos nepriemokos nuo 2020 m. birželio 3 d.
Taip pat bus suvienodinta I ir II laipsnių valstybinių pensijų mokėjimo sąlyga turint draudžiamųjų pajamų visoms šių pensijų gavėjų kategorijoms. Metinis valstybės biudžeto poreikis įstatymų projektų siūlomiems pakeitimams įgyvendinti – apie 780 tūkst. eurų, iš jų mokslininkų valstybinėms pensijoms bus skirta apie 600 tūkst. eurų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausimai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama esanti ministre, aš pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad jūs, ko gero, vienintelė ministrė, kuri bendrauja ir geranoriškai bendradarbiauja su buvusiu ministru L. Kukuraičiu. Noriu palinkėti, kad ir kiti ministrai eitų šiuo keliu, šiuo pavyzdžiu.
Gerbiama ministre, kaip žinome, dešimt metų buvo apkarpytos įvairios pensijos, ačiū Dievui, kad buvo išgirsti Konstitucinio Teismo sprendimai ir dabar į juos atsižvelgiama. Tačiau mūsų praeitoji Vyriausybė 2020 metais jau grąžino mokslininkams tų neišmokėtų pensijų dalį, tai yra po 10 %, atrodo, vasarą buvo išmokėta. Šių metų biudžete, ar aš pražiūrėjau, ar aš pasigedau, ar čia tie skaičiai, kuriuos jūs dabar sakėte? Ar toliau bus nuosekliai tęsiamas tas procesas ir iki kurių metų mūsų pensininkai mokslininkai, senjorai, gali tikėtis, kad jiems bus grąžintos jau visos neišmokėtos pensijos? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad čia yra ne apie grąžinimo procesus, apie juos galime turėti tam tikras nuomones, bet apie tai, kas galioja į priekį. Šiuo įstatymo projektu reglamentuojami dalykai yra tokie, kokie ir yra numatyti. Tai yra kad mokslininkų valstybinių pensijų gavėjams dabar pensijos didės. Tai yra tie, kurie bus sukaupę stažą, galės tuo pasinaudoti ir gauti didesnes pensijas. Mes šiuo įstatymo projektu kalbame tiktai apie šią sritį, o dėl visų kitų pensijų, ar valstybinių, ar paprastų, aš manau, mes artimiausiu metu inicijuosime diskusiją, kokie galėtų būti pokyčiai. Bet vėlgi visus kolegas labai raginu žiūrėti į priekį, ne į praeitį, į tai, kaip mūsų žmonės gyvens nuo šiandien ir toliau.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Pupinis. Nematau. Tokiu atveju klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkoju, ministre, už atneštą įstatymo projektą. Iš tiesų, taip, visiškai mes jį palaikome, nes įgyvendina ir Konstitucinio Teismo nutartį. Kartu norisi paklausti to, apie ką jau užsiminėte atsakydama į gerbiamo S. Tumėno klausimą. Dėl valstybinių pensijų tikrai yra nevienareikšmė situacija. Apie jas dažnai kalbama kaip apie išmokų gyvulių ūkio srityje sistemą. Ar šis klausimas bus svarstomas šioje kadencijoje? Kada būtų galima tikėtis tokių rimtų, konceptualių diskusijų šiuo klausimu?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš galiu pasakyti, kad mes tokias diskusijas inicijuosime jau rengdami Vyriausybės priemonių planą pagal Vyriausybės programą. Kviesime apie tai kalbėti ir socialinius partnerius. Aš manau, kad kiekvienas pakeitimas, susijęs su pensijų sistema, nesvarbu, ar tai būtų valstybinės pensijos, ar tos mūsų pensijos, kurias gauna visi pensininkai, yra labai jautrus ir susijęs su gyventojų lūkesčiais, todėl visi pakeitimai turi būti daromi labai atsargiai. Pradėsime nuo diskusijos, tačiau tikrai matome spragų dėl dabartinio valstybinių pensijų mokėjimo reglamentavimo, stengsimės jas ištaisyti, bet vėlgi požiūris turėtų būti kompleksinis. Man atrodo, kad valstybinių pensijų pokyčiai, jeigu tokie bus inicijuoti, turėtų būti svarstomi visų pensijų kontekste. Turi būti bendra diskusija, bendros priemonės ir bendra strategija, kurią mes pabandysime ir pateikti rengdami Vyriausybės priemonių planą.
PIRMININKAS. Toliau klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiama ministre, tikrai palaikau. Akivaizdu, kad turime atlyginti žmonėms, kurie nusipelnė ne tik mokslui, bet ir visai visuomenei. Todėl tikrai, manau, negali tarp Seimo narių būti prieštaraujančių. Vis dėlto norėčiau, kad pakomentuotumėte Seimo departamento teiginį, kur yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareigūnų, karių, teisėjų, mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos už tarnybos ar darbo metus, taip pat įskaitomus ir į pensijų socialinio draudimo stažą, už kurį skiriama socialinio draudimo pensija. Taigi tarsi išeitų, kad pareigūnų, karių, teisėjų, mokslininkų valstybinės pensijos yra antra išmoka už tą patį darbą ar tarnybos laikotarpį. Todėl, kaip sako Teisės departamentas, galima preziumuoti, kad šių išmokų mokėjimas galėtų pažeisti dvigubo išmokų vengimo principą. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nereikėtų peržiūrėti iš esmės. Aš suprantu, kad tikrai viskas vyksta skubiuoju būdu, bet visas to paketo peržiūrėjimas in corpore turbūt irgi būtų svarbus.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiktai pakartosiu, pritariu, kad reikėtų peržiūrėti kompleksiškai visas sistemas. Tai yra tikrai ilga diskusija, turi būti nuosekli diskusija, ji mūsų laukia. Šiuo atveju visgi Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti vykdomas. Jo rekomendacija yra tokia, kokią mes įgyvendiname būtent šiuo įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, labai gerai, kad jūs ėmėtės taisyti Konstitucijos… pateiktas pastabas, bet lygiagrečiai tai nepanaikino finansinių problemų, ypač konsoliduotų biudžetų problemų. Jeigu mes ir toliau laikysime tą sistemą su tomis korekcijomis, išeis tokia situacija, kad mes paprasčiausiai neturėsime pakankamai pajamų. Tai viena.
Antra, mes turėsime pereiti prie latviškos sistemos pajamų apmokestinimo. Kitaip tariant, jeigu tu gauni keturias pensijas ir tavo 3–4 tūkst., tai draudžiamas ir nedraudžiamas pajamas faktiškai tada reikės sudėti ir galvoti apie apmokestinimą. Kokia yra jūsų pozicija, nes dabar iš principo pareikalaus nemažai pinigų. Esant ekonomikos susitraukimui ir visam kitam, tų pinigų gali nebūti ir biudžete, ir „Sodroje“. Kaip jūs žiūrite į tą mokestį ir ar tai nėra preliudija įvesti naują mokestį visoms šitoms pensinėms išmokoms?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jūs kalbate apie pensijų apmokestinimą?
K. GLAVECKAS (MSNG). Taip.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, per ankstyvas būtų noras kalbėti apie pensijų apmokestinimą Lietuvoje, nes… (Balsai salėje) Bet vėlgi turėtų būti kompleksinė analizė dabartinės pensijų situacijos in corpore, tiek valstybinių, tiek visų kitų pensijų, kurios yra, kurias gauna Lietuvos gyventojai. Jeigu mes pasižiūrėsime į šitą visą pensijų sistemą bendrai, tai tada galėsime daryti kokias nors konkretesnes išvadas, tačiau šiandien aš matau daug didesnę problemą ne dėl didelių pensijų gavėjų arba bandymų galvoti juos kaip nors apmokestinti, bet dėl tų, kurie gauna pačias mažiausias pensijas. Jų, patiriančių skurdo riziką, tikrai yra didžiausias kiekis Lietuvoje. Man atrodo, kad mes, svarstydami pensijų sistemą, pirmiausia turėtume kalbėti apie tuos žmones, kurie gauna mažiausias pensijas, ir kokios yra galimybės jiems tas pensijas didinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, aš manau, kokios dar reikalingos analizės, kai aišku, kad mažiausios pensijos yra 200. O dėl to, ko klausė profesorius, sumuojant valstybinę pensiją, socialinio draudimo, kai kurių viršija 2 tūkst. Suprantu rūpestį dėl mažiausiai gaunančių, bet pinigų suma lieka ta pati, tik kai kas gauna daug, kai kas mažiau. Čia perskirstymo klausimas. Rūpestis yra geras dalykas, bet mano klausimas, aš pakartosiu, tik kitu aspektu, ko klausė M. Puidokas.
Aš suprantu Konstitucinio Teismo sprendimą. Konstitucinis Teismas yra priėmęs labai daug sprendimų. Kai kurių jų Seimas nerealizavo ir nevykdo iki šiol, bet ar yra teisinga, kad už tą patį darbą bus mokama du kartus? Štai klausimas. Jūsų, kaip ministrės, asmeninė pozicija. Ne tai, ką nusprendė Konstitucinis Teismas, jis žiūrėjo į vienas, o priėmė sprendimą dėl kitų. Jis į visumą, kiek suprantu, nežiūrėjo.
Dabar ką darysime su kitais, kurie tokios galimybės neturi? Jūsų asmeninė pozicija. Geras dalykas už tą patį darbą du kartus gauti ar tai yra nesuderinama? Kaip jūs ir sakote, rūpinuosi mažiausiais.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš atsakysiu jums taip, kaip man atrodo asmeniškai, kad Lietuva yra konstitucinė valstybė ir jeigu jau mes turime Konstitucinio Teismo nutarimus, tai abejoti jais, dvejoti ar reikšti įstatymo nuostatomis asmeninius požiūrius, manau, nederėtų, kai jau yra Konstitucinio Teismo nutarimai. Tai čia pirmas dalykas.
O antras dalykas. Man atrodo, jeigu mes turėsime kompleksinę diskusiją dėl visos sistemos, mes turime turėti omenyje tas užkuoduotas problemas, kurių galimai yra šiame ar kituose įstatymuose, kuriuos mes jau esame priėmę, ir jas visas spręsti. Aš siūlyčiau eiti tokiu nuosekliu keliu, bet dabar prašyčiau pritarti šitam projektui, kuris yra pateiktas.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi, bet J. Sabatauskas dar, manau, gali paklausti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas irgi panašus. Tiesiog, gerbiama ministre, aš norėčiau jūsų klausti, kaip jūs žiūrite į paskutinę Teisės departamento pastabą? Perskaitysiu tik paskutinį sakinį: „Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nereikėtų peržiūrėti iš esmės.“ Tiek K. Glavecko, tiek A. Syso, tiek M. Puidoko klausimai vis dėlto sukasi apie tai, kad galbūt kažką reikėtų daryti kitaip, kad iš tiesų būtų teisinga. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu tik pakartoti, kad į visas pastabas mes žiūrime rimtai, į Teisės departamento – ypač rimtai. Taip pat pritariu tam, kad reikėtų kompleksiškai peržiūrėti ar svarstyti visą pensijų sistemos nuostatų ir įgyvendinimo metodiką. Dabar konkrečiai šiuo atveju visgi yra pastanga įgyvendinti labai konkretų Konstitucinio Teismo nutarimą.
Aš labai siūlau pritarti. Gyvenant konstitucinėje valstybėje ir gerbiant Konstituciją šį įstatymą reikėtų priimti. Tada jau visus kitus žingsnius planuoti į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau pritarti šiam projektui, nes tai vis vien yra progresyvus žingsnis į priekį. Mokslininkų bendruomenė, ypač mokslininkų senjorų bendruomenė, ta senoji brandi mūsų mokslininkų bendruomenė, nėra tas segmentas, kuris protestuotų, organizuotų streikus ir panašiai. Tačiau jie tiki įstatymais, tiki, kas yra parašyta įstatymuose, ir jiems keista, kai dešimt metų apkarpytos mokslininkų valstybinės pensijos nebuvo grąžinamos. Pirmoji kregždė šią vasarą – 10 % buvo grąžinta.
Ką dabar pasakė ministrė, man irgi kelia nerimą, nes toks įspūdis, kad kalbėta tik apie kompleksinį pensijų didinimą, o ne tų pensijų, kurias užsitarnavę mokslininkai, nuoseklų grąžinimą. Ne visai sutinku su kolegų J. Sabatausko ir A. Syso teiginiais, nes, mano nuomone, Konstitucinio Teismo, ko gero, yra rimtesni argumentai negu mūsų Teisės departamento siūlymai.
Dabar buvo paradoksali situacija. Šiuo įstatymu, šiomis pataisomis yra eliminuojami diskriminaciniai dalykai, kurie dabar buvo. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad mokslinio darbo stažas įskaitomas ne ilgiau, negu asmeniui sukanka 65 metai. Vadinasi, jeigu sukakus 65 metams iki mokslininko pensijos trūkdavo, sakykim, pusmečio, jis net negalėdavo pretenduoti į mokslininko pensiją. Nesvarbu, kad jis po 65 metų galėjo rašyti mokslinius darbus, galėjo pretenduoti į Nobelio premiją, jis jau neturėjo teisės. Ir tuo įstatymu, tomis pataisomis dabar tie dalykai bus ištaisomi.
Aš siūlyčiau pritarti šioms pataisoms, nes taip bus skatinama ir pensinio amžiaus mokslininkus kurti pridėtinę vertę, rašyti straipsnius, monografijas. Kaip žinome, kartais brandaus amžiaus mokslininkai sukuria daug daugiau darbų negu jaunimas. Taigi kviečiu pritarti šioms pataisoms. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Glaveckas kalba prieš.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kiekvienas pažadas arba sprendimas padidinti galimybę gauti daugiau pensijos yra gerbtinas ir tikrai žmonėms labai reikalingas. Tačiau, kaip žinote, galimybės patenkinti didesnes pensijas, duoti didesnes pensijas, leisti daugiau uždirbti vis dėlto yra susijusios su finansiniais ištekliais. O tų finansinių išteklių mes tikrai dabar daug neturime ir tos dalinės korekcijos, kurios dabar daromos, mano supratimu, privers arba gali atvesti prie to, kad mes turėsime skolintis pinigus ir išmokėti, įvykdyti tuos įsipareigojimus. Tai viena.
Antra. Šie pasiūlymai iš tikrųjų reikalingi, bet jie reikalingi sisteminiu požiūriu, nes dėl to, ką minėjo kolega A. Sysas, vieniems pensijos išeina 3–4 tūkst., o kitiems – 200. Natūralu, kad esant tokiam pajamų išsibarstymui mes neišvengsime pensijų apmokestinimo. Gal tai bus, be abejo, nežymus apmokestinimas, bet taip, kaip daroma daugelyje pasaulio šalių, tarp jų – ir mūsų kaimynų latvių. Kito būdo iš esmės padidinti išmokamų pensijų masę kaip perskirstant paprasčiausiai nėra. O ekonomika taip greitai neauga, kad mes galėtume mažinti kaupimą arba mažinti vartojimą, didindami „Sodrą“.
Todėl aš manau, kad sisteminiu požiūriu tas įstatymo projektas yra neparengtas, nors gerų ketinimų jame yra ir nemažai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi buvo kalbančių ir prieš, bendru sutarimu nesiūlau pritarti. Bus balsavimas nustatytu laiku.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Editos Žiobienės skyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere“ projektas Nr. XIIIP-5221(2) (priėmimo tęsinys)
O dabar leiskite paskelbti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Editos Žiobienės skyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere“ projekto Nr. XIIIP-5221(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 112, rasta biuletenių 112, galiojančių 111, negaliojančių 1: už – 70, prieš – 29, susilaikė 12. Taigi nutarimas priimtas. Sveikinu gerbiamą E. Žiobienę.
Žinoma, pagrindiniai sveikinimai bus po priesaikos, kuri numatyta 14 valandą, nes reikia sulaukti, kad šis priimtas teisės aktas atitinkamai atsirastų teisės aktų sistemoje. (Gongas)
11.46 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-151, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2051 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-152 (pateikimas)
Tęsiame mūsų rytinį posėdį. Dabar 1-9.1 ir 1-9.2 klausimai – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Pranešėja – viceministrė D. Jankauskienė.
D. JANKAUSKIENĖ. Laba diena. Gerbiamas pirmininke, gal aš galėčiau abu tuos įstatymų projektus kartu pristatyti? Taip?
Gerbiamieji Seimo nariai, mes Vyriausybės vardu teikiame draudimo įstatymų pakeitimo projektus, susijusius su breksitu. Kaip žinome, įvyko breksitas ir ruošėmės, pirmiausia ir draudimo įstatymą parengėme breksitui be susitarimo, o šiuo metu įvyko breksitas su susitarimu. Bet tikslas išliko tas pats – apsaugoti mūsų valstybės piliečius, kurie studijuoja Jungtinėje Karalystėje, kad jų sveikatos draudimas galiotų ir jie būtų valstybės draudžiamieji asmenys. O Jungtinės Karalystės piliečius, kurie gyvena Lietuvoje, taip pat galėtume apdrausti valstybės lėšomis. Todėl šis įstatymas yra skirtas tokioms socialinėms garantijoms ir žmonių sveikatai išlaikyti. Mes siūlome jums pritarti ir svarstyti šiuos du įstatymų projektus. Teisės departamentas pastabų dėl vieno iš įstatymų projektų neturi. Dėl kito turi redakcinio pobūdžio pastabą, ją mes sutvarkysime svarstymo metu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Klausti nori T. Tomilinas. Prašom. Nėra klausiančiojo, tokiu atveju ačiū pranešėjai, jūs galite grįžti į savo vietą.
Dėl motyvų. A. Vinkus, prašom, kalba už. Prašom, gerbiamas kolega.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip minėjo pranešėja gerbiama sveikatos viceministrė, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas priimtas ryšium su breksitu, buvo parengtas tam atvejui, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos vyks be jokio susitarimo. Siekiant sušvelninti tokio išstojimo pasekmes, buvo numatyta, kad Jungtinėje Karalystėje aukštojo mokslo studijas iki išstojimo pradėję studentai toliau draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Pasikeitus aplinkybėms ir netolimoje praeityje pasirašius išstojimo susitarimą, Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos nebeatitinka išstojimo susitarimo nuostatų, taigi visiškai akivaizdu, kad Sveikatos draudimo įstatymas turi būti suderintas su išstojimo susitarimu.
Reikia pasidžiaugti, kad pakeitus Sveikatos draudimo įstatymą pagal išstojimo susitarimo sąlygas pagerės sąlygos mūsų studentams, studijuojantiems Jungtinėje Karalystėje, nes jie valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu bus draudžiami ne iki nustatytos datos, tai yra 2023 m. rugsėjo 1 d., o iki studijų pabaigos. Šis variantas, mano galva, yra kur kas logiškesnis negu sveikatos draudimo nutraukimas nebaigus pradėtų studijų aukštojoje mokykloje. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas nors prieštarautų. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Taip, matau, kad galime. Pritariame bendru sutarimu.
A. Matulas – per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau dėl abiejų šių įstatymų projektų taikyti skubos tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, logiškas siūlymas. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl skubos? Visi linksi. Taip ir fiksuojame.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data – sausio 12 diena, antradienis.
11.51 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341, 37, 38, 39, 40, 401, 403, 404, 43, 45, 461, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321, 405 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5373(3), Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5374(3), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 136, 146, 477, 502 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5375(3) (svarstymas)
Šiek tiek sutaupėme laiko. Aš matau, posėdyje yra A. Lydeka. Tada mes galėtume iš popietinės darbotvarkės paimti 2-4.1, 2-4.2, 2-4.3 klausimus, projektus, kurių yra svarstymo stadija, buvo grąžinti komitetui tobulinti. Tai Visuomenės informavimo įstatymo pataisos ir du lydimieji projektai. Ar gali pranešėjas iš centrinės tribūnos pristatyti komiteto išvadą?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kultūros reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjo šį įstatymo projektą, svarstymą rengė antrą kartą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo keliais straipsniais, taip pat vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373(3), komiteto išvadoms ir pasiūlymams. Buvo papildomai du komiteto pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu. Šis sprendimas dėl išvadų projekto priimtas komitete taip pat bendru sutarimu. Tad kviečiu ir visą Seimą pritarti po svarstymo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusija. Užsirašęs Seimo narys V. Juozapaitis. Kviečiu į tribūną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome plenariniame posėdyje tą įstatymo projektą jau antrą kartą. Komiteto pranešėjas gerbiamas A. Lydeka taip sausai pristatė mūsų sprendimą, išvadas. Aš norėčiau pailiustruoti, kad tie, kas girdi, kas klauso, kam rūpi, balsuodami neapsigautų šį kartą, nes iš tikrųjų ta problema, kuri buvo iškilusi, arba tas nerimas, kuris buvo nelabai pagrįstas, nes jis tikrai būtų neutralizuotas, yra visiškai eliminuotas, nes to įstatymo pakeitimo vienas iš pasiūlymų, tai yra LRT pasiūlymas buvo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos lauko išėmimo būtent LRT kaip organizacijos… jis nebeteko aktualumo, nes LRT, suprasdama šitą situaciją, atsiėmė savo pasiūlymą, o tai reiškia, kad nebeliko ir paties subjekto.
Bet tame pasiūlyme nuskambėjo dar ir kita pusė, kur LRT mūsų komiteto posėdyje oficialiai paprašė komiteto imtis lyderystės ir inicijuoti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimą, reglamentuojantį Visuomenės informavimo etikos komisijos sudarymo principus, nes tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ir buvo tas diskusijas sukėlęs siūlymas registruotas. Taigi, pati problema yra ne ta, kad LRT arba kitas subjektas galėtų nebūti šios komisijos apžvalgos rate, o ta, kad yra nepasitikima šia komisija. Šis ženklas, kadangi jis reglamentuojamas būtent įstatymo, tai yra mūsų kompetencijos sritis, ir mes turime labai labai atsakingai, rimtai inicijuoti diskusiją, parengti tam tikrus sprendimus, tam tikrus įstatymo pakeitimus ir pakviesti diskutuoti visų suinteresuotųjų pusių atstovus. Be jokios abejonės, pakviesti ir Visuomenės informavimo asociaciją, kuri ir organizuoja tos komisijos darbą, ir kitus norinčius dalyvauti šiame savireguliacijos mechanizmo padalinyje. Aš manau, kad mes turėsime labai daug ir atsakingo darbo.
Visi, kurie turi kokių nors pasiūlymų, esate kviečiami ir laukiami. Aš tik priminsiu, kad ta komisija buvo performuota, arba perorganizuota, lygiai prieš penkerius, o gal dabar jau prieš šešerius metus – 2015 metais, nes iki tol buvo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri buvo sudaroma visuomenės atstovavimo principu. Dabar tai yra palikta žurnalistų savireguliacijai, bet paradoksas, kad toje komisijoje neliko nė vieno žurnalisto. Žodžiu, mes turime tikrai labai įsigilinti į tą klausimą ir pasistengti, kad tokia komisija, kuri vertina mūsų žiniasklaidos priemonių etikos klausimų atitiktį Žurnalistų etikos kodeksui, būtų tikrai patikima ir nė vienam mums nekeltų jokių abejonių ir problemų, o ateityje mes tokių diskusijų čia, Seimo salėje, neturėtume.
Taigi iš anksto dėkoju jums už jūsų balsavimą. Labai prašau pritarti šiam įstatymo projektui. Būtų gerai jį priimti dar šią sesiją, tiksliau, būtina priimti, nes tai yra europinių direktyvų perkėlimas į Lietuvos įstatymų bazę ir tai yra mūsų valstybės interesas. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau diskusijoje pageidaujančių kalbėti nėra. Dar tik paminėsiu, kad dėl vieno lydimojo projekto – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pataisų kitas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo išvada trumpa – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi apsvarstėme visus tris projektus.
Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Matau, deja, yra dėl motyvų kalbančių prieš. Tada pirmiausia už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, ką tik priėjo kolega Linas pasiteirauti. Aš galiu tikrai nuraminti – jis atsisakys to žodžio sakyti prieš, nes LRT, kaip ir minėjo Kultūros komiteto pirmininkas, pati atsisakė ir išbraukė tą klausimą iš tos direktyvos. Tai bus tikrai atskiru klausimu svarstoma. Išties jis yra labai svarbus ir reikalingas, nes per keletą metų pamatėme esamą problemą, kai vieni kontroliuoja kitus, bet trūksta kompetencijos iš vienos stovyklos. Mes šiuo atveju visi kartu drauge sutvarkysime.
Dabar ši direktyva pagal įstatymą tikrai turi įsigalioti nuo sausio mėnesio, kad nebūtų problemų. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Iš tiesų nebeliko pasisakančių prieš. Tokiu atveju gal neprieštarausite, kad fiksuojame, jog pritariame po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Matau, kad prieštaraujančių nėra. Pritariame bendru sutarimu.
11.59 val.
Vyriausybės valanda
Vyriausybės valanda turbūt gali prasidėti minute anksčiau. Priminsiu, kad tai yra Vyriausybės pusvalandis ir klausia tik opozicinių frakcijų ir Mišrios grupės atstovai. Aš atsiprašau valdančiųjų Seimo narių, deja, nebus galimybės paklausti.
Tada žiūrime pagal sąrašą. Pirmiausia klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Matau, mano prelegentė dar nepasirengusi. Aš norėčiau kreiptis į švietimo ministrę. Gerbiama ministre, akivaizdu, kad nuotolinis mokymas karantino metu turi daugiau minusų negu pliusų, nukenčia ugdymo procesas. Tai pripažįsta visi pedagogai. Nesvarbu, kad mokytojai atsidavusiai dirba iki išnaktų.
Gerbiama ministre, ar nebus peržiūrėta egzaminų medžiaga būsimo egzamino? Pavasario pavyzdys parodė, kad į egzaminų medžiagą pateko ir tie dalykai, kurie nuotolinio mokymo metu nebuvo spėti aptarti. Ar techniškai tai įmanoma padaryti, ar jūs nesirengiate to daryti, truputį peržiūrėti egzaminų medžiagą? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tikrai analizuojame praėjusių metų patirtis. Dirba darbo grupės, kontaktuojame su mokyklomis. Tikrai egzaminui bus pasirengta kaip įmanoma geriau. Visos tos pamokos, kurias išmokome ir per matematikos egzaminą praėjusiais metais, bus įvertintos. Tikrai, gerbiamas Seimo nary, mes tą žinome, štai ir rytoj turime su darbo grupe dar vieną susitikimą. Tikrai analizuojame ir stengiamės, kad tos klaidos nepasikartotų.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Sysas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų gal Ministrei Pirmininkei, o gal užsienio reikalų ministrui, nežinau. Iš principo artėja Sausio 13-oji. Savo laiku jūsų partija, na, ir Seimas buvo priėmęs žalos atlyginimo įstatymą. Dažniausiai jis iškildavo, kai jau kiti būdavo valdžioje. Ar jūsų Vyriausybė šiuo atveju ruošiasi ką nors su tuo įstatymu daryti, kelti tuos klausimus, ar taip paprasčiausiai nutylėsime dabar iki kitos Vyriausybės ir tada klausimą vėl kelsime? Mano toks retorinis klausimas.
PIRMININKAS. Tai ar retorinis, ar reikia atsakyti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kai retorinis klausimas, nežinau, į retorinius klausimus paprastai neatsakoma. Bet aš gal tiek atsakyčiau, kad tai tikrai nėra pamirštas klausimas ir nebus pamirštas.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi K. Glaveckas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau galbūt paklausti premjerės. Antradienį buvo priimta rezoliucija dėl galimybių suteikimo dirbti verslui, būtent smulkiajam ir vidutiniam. Ar planuojate artimiausiu metu pagalvoti, kokie verslai galėtų darbuotis? Dabar iš tikrųjų verslas persiorientavo, daug kas atliekama nekontaktiniu būdu, tikrai stengiasi, galvoju, gal būtų galimybė artimiausiu metu apsvarstyti? Kokia yra jūsų vizija?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Ieva. Aš pasakysiu labai paprastai vieną gerą naujieną ir kitą ne tokią gerą. Gera naujiena turbūt būtų ta, kad yra įvairių interpretacijų, mano turbūt pozicija reikalauja iš manęs būti labai atsargiai, todėl aš labai atsargiai vertinu, tarkime, tai, kad mes gal turime vieną kitą geriau atrodantį skaičių, negu turėjome prieš kelias savaites, bet tam, kad mes galėtume įsitikinti, kad tai yra tendencija, mums reikia dviejų pilnų savaičių tikrai. Todėl mes tendenciją galėsime įvertinti tik kitą sekmadienį, ką esame jau deklaravę ir viešai pranešę. Tada jau galėsime sakyti, kad mes judame kažkokia konkrečia kryptimi.
Todėl aš siūlyčiau, net jeigu kam nors pasirodo, kad kai kurie skaičiai atrodo visai drąsinantys, per daug neįsidrąsinti, nes yra dar ir kitų aplinkybių, tos aplinkybės labiausiai yra susijusios su viruso mutacijomis, apie kurias jūs neabejotinai skaitote, turbūt matote, kaip labai greitai po karantino sąlygų palaisvinimo Airija turėjo vėl užsidaryti ir atvejų skaičius auga tokiais tempais, kokių mes nesame matę, norėčiau, kad ir nepamatytume.
Mes labai atsargiai tą situaciją vertinsime, tai darysime jau kitą pirmadienį. Mūsų ekspertų tarybos yra paprašyta, kad būtų parengti algoritmai, kaip būtų galima, pasirinkus, pavyzdžiui, kokias nors mažiausiai rizikingas veiklas, toms mažiausiai rizikingoms veikloms kažkuriame jau saugesniame etape galbūt pasiūlyti pradėti dirbti pagal tam tikrus reikalavimus. Dirbame tikrai. Matome problemą. Nenorime, kad žmonės būtų uždaryti ilgiau nei būtina, bet tiesiog dabar dar nėra tas laikas, kai galėtume konkrečiai kalbėti apie datas, kada kažką palaisvinsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Dabar, kaip suprantu, kolega A. Sysas nori atšaukti savo retorinio klausimo statusą ar dar kažką patikslinti. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi mums reikės dirbti nuotoliniu būdu, tai bus dar sunkiau, jeigu mes salėje vienas kito nematome. Aš labai norėčiau gauti (aš suprantu, kad tai nėra pats patogiausias klausimas) atsakymą, ar dabartinė Vyriausybė imsis kokių žingsnių dėl žalos atlyginimo. Jis buvo priimtas turbūt jau prieš 12 metų, gal daugiau, irgi artėjant Sausio 13-ajai. Kokia bus šitos Vyriausybės pozicija? Ar jūs nekelsite to klausimo, ar lauksime kitos kadencijos, kai bus kas kitas valdžioje?
PIRMININKAS. Gerai, tik kitą sykį, gerbiamas kolega, nevadinkite savo klausimo retoriniu, tada nebus pagrindo priekaištauti. Prašom, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad aš atsakiau į tą klausimą netgi ne kaip į retorinį. Prieš suteikdama žodį užsienio reikalų ministrui, kuris galės mane papildyti, aš tik išreikšiu nusistebėjimą, kad kažkaip visada šiuo klausimu susirūpina šitos garbingos politinės bendruomenės nariai tada, kai nėra Vyriausybėje, o Vyriausybėje yra Tėvynės sąjunga.
Gabrieliau, gal galėtumėte.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Yra galiojantis įstatymas ir visais formatais, kurie egzistuoja, dvišaliais klausimais yra keliamas. Tik tiek, kad dabar tų dvišalių formatų yra labai nedaug dėl aplinkybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Klausimas bus ekonomikos ir inovacijų ministrei, ji ten kampelyje sėdi. Sakykite, gerbiama ministre, mes Lietuvoje, natūralu, iš tos bėdos norėdami išeiti, ir sveikatos, ir ekonomikos, daugiausia turėsime remtis, jeigu norėsime greičiau išlipti, nauja ekonomika, nes be naujos ekonomikos, be naujo eksporto ir kitų dalykų mes neturėsime didelių šansų su tradiciniais produktais. Tam, kad nauja ekonomika vežtų, visų pirma tai susiję su naujais finansiniais instrumentais, su skaitmeninimu, reikia sutvarkyti teisinę bazę, kurią jūsų ministerija iš esmės turėtų pradėti ruošti arba jau yra paruošusi. Tai skaitmeninių aktyvų įstatymas. Sakykite, ar toks įstatymas yra pradėtas ruošti visų pirma?
Antras dalykas. Koks jūsų požiūris, nors čia grynai finansinė pusė, į „Revoluto“ atėjimą su didžiule klientų mase į Lietuvos indėlių rinką? Ar tas daug kalbėtų apie rizikas? Kai kurie kalbėjo, kad tai yra gėris, bet rizikų iš tikrųjų išlieka, o FNTT, taip pat ir kiti ekspertai… dabartinė praktika, kas vyksta Europoje, rodo, kad rizikos milžiniškos.
Tai tie du klausimai. Finansinių aktyvų įstatymas, be kurio iš esmės kontroliuoti startuolius ir kitus dalykus, padėti jiems dirbti yra labai sunku ir labai neefektyvu. Ir antras dėl „Revoluto“. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui, gerbiamas signatare, už aktualius klausimus. Visų pirma, žinoma, jūs esate visiškai teisus, kad ekonomika turi tapti sudėtingesnė, ir tam mes esame numatę ambicingesnes investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijų reformą, kad galėtume pagaminti daugiau sudėtingesnių produktų, sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų ir taip toliau. Tam reikia turėti viziją ir pagaliau strategiją. Mes prie to dirbame.
Dėl Skaitmeninių aktyvų įstatymo. Iš tikrųjų aš pasitikrinsiu dėl poreikio, nes ne visada įstatymu gali išspręsti reguliavimą, kartais to nereikia. Mes turime taip pat Lietuvos banką, kaip jūs puikiai žinote.
Dėl „Revoluto“. Aš vis dėlto tai matau labiau kaip galimybę negu kaip grėsmę. Žinoma, reikia įvertinti visas rizikas. Bet tai, kad mes čia turime daugiau veikėjų, man atrodo, yra gerai ir Lietuvos vartotojams, ir apskritai Lietuvos, kaip prasmingos investuoti šalies, įvaizdžiui. Tai, kad iš Lietuvos šiandien „Revolut“ plečiasi į kitas Europos Sąjungos šalis, įvykus breksitui, man atrodo, yra Lietuvos laimėjimas ir norėtųsi tokių istorijų daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi O. Leiputė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ačiū. Norėjau paklausti, tik nežinau, ar ekonomikos ministrės, ar premjerės. Buvo patvirtinta rezoliucija dėl smulkiojo verslo nediskriminavimo. Kokių žadate imtis priemonių: ar taikyti latvišką variantą, kad tokios įmonės kaip „Moki veži“, „Senukai“ negalėtų prekiauti, prisidengdamos maisto prekėmis, ar taikysite kitokius būdus, kad nebūtų diskriminuojama? Bet čia nekalbama apie kompensacijas ar už prastovas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Nežinau, kur jūs buvote, kai aš atsakinėjau I. Kačinskaitei-Urbonienei. Jums tą patį galėčiau atsakyti, kad Vyriausybė ieškos būdų, kaip galėtų daliai verslo saugiomis sąlygomis, kartu su ekspertų patarimais, testavimo sistemas pasikinkant ar kitas priemones, pradėti leisti veikti ne tokiu ribojamu mastu. Bet tikrai negaliu jums pažadėti, kad kas nors labai pasikeis artimiausiu metu, nes kol kas neturime jokių duomenų, kurie mums leistų kokius nors reikalavimus laisvinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi A. Mazuronis.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų ministrei dėl pagalbos smulkiems prekybininkams ar turintiems individualią įmonę žmonėms.
Daugybė žmonių per šį karantiną tegauna 257 eurų išmoką, tačiau jiems vis tiek reikia mokėti nuomą, tarkime, už patalpas, jeigu tai yra turgavietė ir prekiauja ne mėsa, o tarkime, knygomis. Tai kokios pagalbos priemonės būtų jiems numatytos, nes dar turi mokėti ir sveikatos, ir kitus mokesčius? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo nare, už svarbų klausimą. Iš tikrųjų dabar stengiamės dirbti prie pirmo pagalbos paketo paleidimo – subsidijų ir paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui, ką jūs tikriausiai girdėjote. Tačiau, kaip vakar Biudžeto ir finansų komitete paskelbėme, mes vidiniuose ministerijos resursuose radome dar papildomų lėšų – 150 mln. eurų – antram pagalbos paketui ir svarstome labai rimtai galimybę labiau padėti savarankiškai dirbantiems. Tiems žmonėms, kurie dirba pagal individualią veiklą, tiems žmonėms, kurie dirba pagal verslo liudijimus.
Gerai, kad yra, na, gal ir ne tokia gausi, bet vis dėlto egzistuoja Užimtumo tarnybos išmoka. Suprantu, kad tiems žmonėms, kurie turi santaupų, tai yra tiesiog papildomi pinigai, tačiau tiems žmonėms, kurie gyvena tik nuo vieno uždarbio iki kito, tai yra tikrai nepakankama suma pagrindiniams poreikiams patenkinti. Mes pasistengsime paleisti dar pagalbos priemonę būtent ir jiems, jūs esate visiškai teisi. Taip pat vertiname dar ir galimybę padėti turgavietėms. Tas irgi galėtų būti antrame pagalbos verslui pakete, kuris, tikiuosi, startuos bent jau per mėnesio laikotarpį.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Mazuronis. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami ministrai, iš tiesų norėjau paklausti sveikatos reikalų ministro pono A. Dulkio, bet jo ir vėl Seime nėra, tai…
A. DULKYS. Laba diena, mes esame.
A. MAZURONIS (DPF). …paklausiu Ministrės Pirmininkės. Gal tada jums peradresuosiu tą klausimą, nes praeitame Seimo plenariniame posėdyje buvo, rodos, gal trys klausimų blokai, kuriuos… Nė vienas iš ministrų neatėjo klausimo nei pristatyti, nei atsiuntė viceministrą.
Jūs labai teisingai rinkimų kovoje ne kartą minėjote, kad ministrams politinis palaikymas yra būtinas ir suvokimas, kad Vyriausybės darbas – bendras darbas su Seimu, irgi yra būtinas. Ar jūs matote iš tokio ministrų elgesio, kad tas bendras darbas tinkamai suprantamas? Ir galbūt ateityje jūs planuojate kokius nors kursus naujiems ministrams, naujiems politikoje, kad Seimas irgi yra ta institucija, su kuria reikia bent šiokio tokio minimalaus sąlyčio vis tiek turėti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Aš dabar žiūriu į savo kolegą A. Dulkį, kuris yra lengvai apakęs savo kabinete, nes dalyvauja Vyriausybės valandoje nuotoliniu būdu ir tikrai galėjo atsakyti į jūsų klausimus.
Kas ten įvyko ar neįvyko praėjusią savaitę, aš tikrai negalėčiau pasakyti. Galbūt tai buvo darbotvarkės problema, kad kurie nors klausimai judėjo ne tuo metu, kada ministrai ar viceministrai buvo susiplanavę. Atsiprašau, jeigu taip atsitiko. Išsiaiškinsime, tikrai tai nepasikartos. Bet ministrai, kurių nėra čia, dalyvauja Vyriausybės valandoje nuotoliniu būdu.
PIRMININKAS. Galbūt ministras ir pasinaudos galimybe nuotoliniu būdu atsakyti dėl praėjusio antradienio neatvykimo.
A. DULKYS. Aš tiesiog nieko negaliu paaiškinti, turėčiau pasitikslinti, nes net nesuprantu, apie kokį neatvykimą kalbama. Neturiu jokios informacijos, kad būčiau kur nors kviestas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, tada tęsiame klausimus.
A. MAZURONIS (DPF). Jeigu galima. Labai dėkui. Aš nežinau tikrai, kas čia kaltas dėl tokio dalyko, aš tik noriu pasakyti, kad… Neįjungtas mikrofonas. Galiu jau? Aš tikrai nežinau, kas čia kaltas dėl tokios kurioziškos ir komiškos situacijos, bet praeitame Seimo plenariniame posėdyje darbotvarkėje buvo pono A. Dulkio privalomas pristatyti įstatymų projektų paketas, susijęs su breksitu, vadinamasis breksitinis, kurio nepristačius antradienį ir neatsiuntus nė vieno viceministro dėl būtinybės skubiai priimti tą įstatymo projektą grėsė galimybė daryti dar vieną Seimo plenarinį posėdį vien tam, kad būtų priimtas šis įstatymų paketas. Nei pono A. Dulkio, nei vieno iš viceministrų antradienį nebuvo ir breksitinio paketo nepristatė nė vienas. Kai šiandien ponas A. Dulkys sako, kad jis pirmą kartą girdi, tai palaukite, kolegos, aš tada keliu klausimą, kas čia vyksta?
A. DULKYS. Jeigu galima dabar atsakyti…
PIRMININKAS. Teks man pačiam atsakyti tada. Sekretoriatas taip suformavo…
A. DULKYS. Ačiū, galėsiu atsakyti, ar esu girdimas?
PIRMININKAS. Atsiprašau, ministre, nesuteikiau dabar jums žodžio.
A. DULKYS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Sekretoriatas informavo, kad su ministru tiesiogiai kalbėjo, ministras atsiprašė, kad tuo metu labai užsiėmęs ir negali pateikti klausimų. Tai mane kiek nustebino šiandieninis atsakymas, kad nežinojo apie posėdį. Prašom patikslinti.
A. DULKYS. Galėčiau patikslinti. Aš, matyt, nepykite, per tą nuotolinį nebuvau tiksliai išgirdęs. Kad būtų viskas tiksliai, tada atsakau. Aš šitą kvietimą į posėdį, minimą gerbiamo A. Mazuronio klausimą, aš kvietimą gavau į savo pašto dėžutę tuo metu, kai buvau susitikimuose su Lietuvos Respublikos Prezidentu ir spaudos konferencijoje, o vėliau iš karto grįžau ir mes dalyvavome spaudos konferencijoje dėl vakcinavimo, vakcinavimo prioritetų pristatymo. Tada man jau buvo likusi gera akademinė valanda ar pusvalandis apskritai iki posėdžio, kada būčiau galėjęs atvykti. Todėl nedelsdamas susisiekiau su Posėdžių sekretoriatu ir paprašiau, kad pakeistų tą valandą, nes tiesiog jau ir fiziškai iš spaudos konferencijos negalėjau grįžti. Manau, kad taip pat nėra labai gera praktika sužinoti apie tai, kad tavo klausimas yra darbotvarkėje, prieš kelias valandas, bet tikiuosi, kad viskas bus sklandu. Tikrai taip pat atsiprašau už visą nesusipratimą.
PIRMININKAS. Šiaip aš tikiuosi, kad visi ministrai gali peržiūrėti internete esančias Seimo posėdžių darbotvarkes ir ateiti, tikrai pastebės, kokie klausimai yra numatyti, ir nesusipratimų neturėsime. Tam yra ir ministrų patarėjai, kurie gali peržiūrėti ir iš anksto atkreipti ministrų dėmesį.
Tęsiame klausimus. Klausia R. Žemaitaitis. Nėra. Toliau – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jūs einate maždaug mėnesį tas pareigas ir noriu pasidžiaugti matydamas, kaip formuojate savo komandą. Ministro pavaduotoja, kuri viena iš pirmųjų atėjo, daro labai dalykišką įspūdį, kanclerė. Prieš porą dienų priėmėte vieną medikę ir šiandien ji labai dalykiškai pristatė klausimą. Ta medikė turi didžiulę darbo patirtį sveikatos srityje ir, manau, ji bus jums didelė pagalbininkė – tai ponia D. Jankauskienė.
Tačiau padėtis, kurią turime Lietuvoje su tiek gyvybių nusinešančiu virusu, ne tik artimųjų netekusioms šeimoms, bet ir mūsų tautai yra labai skausminga, laiko apmąstymams, gerbiamas ministre, tiek jums, tiek mums nedaug yra dienų. Noriu jūsų paklausti. Kada planuojate baigti komplektuoti savo komandą ir ar numatote į ją priimti daugiau medikų? Man atrodo, kad koronaviruso pandemijos kontekste medikų žinios jums būtų labai reikalingos. Džiaugiuosi jūsų geranoriškumu. Prašom atsakyti.
A. DULKYS. Ačiū. Tikiuosi, kad esu girdimas. Taip, komandos komplektavimas tęsiasi, labai gaila, kad šita koronaviruso krizė šiuo metu neleidžia mums normaliai prisėsti prie vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio klausimų. Turime keletą kandidatų iš medikų bendruomenės, ypač norėčiau, kad prie komandos prisijungtų specialistai, kurie turi konkrečios praktinės mediko darbo patirties. Deja, daugelis jų šiandien, kol vyksta krizė, negali prisijungti prie komandos, nes yra tose fronto linijose, kuriose šiuo metu jie yra, ir jie nenori pasitraukti tiek iš savo dabartinių darbo vietų, tiek iš ligoninių, kur mano, kad jų rankos ir galvos yra labiausiai reikalingos.
Tačiau manau, kad įveikę šitą krizę mes toliau stiprinsime savo komandą. Matyt, pagrindinis dalykas yra vakcinavimas, kuris šiuo metu vyksta, ir būtent šitos grandies stiprinimas. Taip pat, manau, labai svarbu (noriu suteikti informaciją Seimo nariams), kad šiuo momentu, kada mes kalbame, Lietuvoje jau yra vakcinuota daugiau nei 13 tūkst. medikų bendruomenės atstovų ir pacientų, kai tuo tarpu Latvijoje šiuo metu yra 400, Estijoje – 5 tūkst. Mes jau lenkiame daug Europos valstybių. Manau, kad tikrai pasirengimas yra neblogas. Mūsų koordinuojantys centrai dirba tikrai visai neblogai. Tikiuosi, kad tas procesas bus toliau sklandus ir per sausio mėnesį mes medikų bendruomenę būsime visą paskiepiję. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi Z. Balčytis.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, norėčiau paklausti dėl didesnio dėmesio savivaldybėms. Kadangi savivaldybėms buvo per mažai skirta lėšų savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti, o visos savivaldybės ir šioje kovoje su pandemija gauna didesnius krūvius, manau, kad reikėtų tikrai didesnio dėmesio, nes jos turi daugiau funkcijų, daugiau užduočių dabar. Kaip jūs galvojate, kaip jūs galite padidinti lėšų kiekį savarankiškoms funkcijoms vykdyti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš noriu jums priminti, kad kai biudžetas buvo svarstomas, tai pirminiame biudžete tų lėšų nebuvo, vėliau jas teko įdėti. Įdėjome tiek, kiek pagal teisės aktus privalėjome įdėti. Kitaip sakant, atsiskaitėme kaip vaistinėje. Aš suprantu, kad žmonės nori daugiau ir dar daugiau, taip pat ir savivaldybės, bet vis dėlto mes turime matyti ir tai, kad ir taip 7 % bendrojo vidaus produkto turėsime šiais metais mažiausiai pasiskolinti tam, kad finansuotume visas tas išlaidas, kurios yra virš pajamų.
Tikrai nemanau, kad dėmesio savivaldybėms nekliūna. Kas dvi savaites reguliariai susitinkame su Savivaldybių asociacijos vadovybe, dabar, žinoma, labiausiai koronos kontekste, vėliau, manau, ta darbotvarkė taip pat pildysis. Kas dvi savaites kiekvieną pirmadienį išklausau viską, kas ateina per Savivaldybių asociacijos vadovybę kaip informacija apie problemas, kažkur neatsiskaito su ligoninėmis, kažkur dar kažkas. Tikrai jas visas darbo tvarka sprendžiame, manau, kad santykius palaikysime darbingus. O kad negaliu pažadėti daugiau, negu galiu, tai taip jau yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Z. Balčytis. Ruošiasi R. Šarknickas.
Z. BALČYTIS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš klausimą norėčiau užduoti susisiekimo ministrui. Turbūt teko jau šiek tiek susipažinti su veiklos sritimi. Noriu paklausti, koks jūsų požiūris į Klaipėdos giliavandenį uostą? Dar 2004 metais yra atlikta japonų studija, kurioje kalbama, kad Klaipėdos uostas gali turėti ateityje problemų, jeigu mes nedarysime kardinalių pakeitimų, kitaip sakant, neturėsime giliavandenio uosto. Ten yra aprašyti ir aptarti principai.
Antras klausimas. Uosto perspektyva yra susijusi su „Rail Balticos“ projektu. Kažkada buvo įdėta atšaka iš Klaipėdos uosto į „Rail Balticą“. Aš taip pat norėsiu kada nors ateityje jūsų paklausti, kokia stadija dabar yra ir ar numato Lietuva vis dėlto sujungti uostą su pagrindiniu ir ateityje tapsiančiu labai svarbiu infrastruktūros objektu ne tiktai Lietuvai, bet visai Europai, ir, ko gero, netgi ir apie Rusiją yra kalbama. Ačiū. Norėsiu atsakymo.
M. SKUODIS. Dėkui. Gal aš pradėsiu nuo antro klausimo. Pagal dabartinius planus atšaka konkrečiai nėra numatyta, bet tai yra klausimas apskritai dėl geležinkelių tinklo ir transporto ateities vizijos.
Atėjęs į ministeriją aš radau dokumentą „Transporto vizija iki 2050 metų“, tad geras diskusijos startas padarytas, bet tame dokumente vis dėlto nėra atsakymų, nei ką mes darysime su uostu, išskyrus norą didinti krovą, nepaminėta nei giliavandenio uosto perspektyva ir taip toliau. Kitaip sakant, startas yra padarytas, bet dar vis dėlto reikia sėsti kartu tiek su sektorinėmis asociacijomis, tiek su visomis suinteresuotomis pusėmis ir atsakyti sau, turėti tuos atsakymus į klausimus.
Dabar dėl giliavandenio uosto. Kiek aš žinau ir kiek dabar dėl bendrojo plano sprendinių su Aplinkos ministerija šnekame, pirmas dalykas, dar tikrai galiu pasakyti, yra neišspręstas vietos klausimas, ir Vyriausybė, tikėtina, patvirtins dvi galimas vietas. Dabar dėl paties uosto. Vyriausybei tikrai reikės priimti sprendimus tiek dėl terminų, kada nori turėti atsakymus, tiek dėl visų tolesnių žingsnių. Kaip sakau, yra du svarbūs aspektai. Vienas dalykas, kad turėtume atsakymus, kaip mes plėtojame dabartinį uostą, nes pajėgumai dar yra neišsemti, iš kitos pusės – laisvų krantinių naujoms kompanijoms vis dėlto nėra. Lygiai taip pat dabartinėje teritorijoje nėra pakankamai vietos gamybai vystyti uoste. Ką turime daryti čia ir dabar, tai plėsti dabartinio uosto pajėgumus tiek dėl gilinimo, tiek dėl kitų aspektų. Čia klausimas yra vienareikšmiškas.
Dabar dėl uosto plėtros ir išorinio uosto. Tikrai yra labai daug klausimų. Tiek dėl krovos, ką mes galime padaryti, kad ta krova didėtų, tiek dėl galbūt strateginių investuotojų, kad per juos ta krova atsirastų, tiek susijusių aspektų, nekalbant apie aplinkosauginį vertinimą, kur dar irgi atsakymo nėra. Kitaip tariant, Vyriausybei teks priimti sprendimus su labai aiškiais terminais, kada kas turėtų būti padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia R. Šarknickas. Ruošiasi T. Bičiūnas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami ministrai. Mano keli klausimai būtų. Pirmas klausimas dėl kompiuterių mokiniams. 2020 metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė per 30 tūkst. kompiuterių mokytis nuotoliniu būdu. Žinant, kad Lietuvoje yra per 0,5 mln. vaikų, trūkumas tikrai dar yra nemenkas. Norėjau paklausti, kiek 2021 metams būsite numatę skirti kompiuterių mokytis vaikams, nes yra ir 3–4 vaikai, kurie dirba su vienu kompiuteriu? Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas sveikatos ministrui dėl 130 punktų plano koronavirusui suvaldyti, jo laukia jau ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, visuomenė, Seimo nariai. Kiek žinau, tas klausimas jau vėluojantis yra. Norėjau paklausti, kada bus tuo klausimu pateiktas atsakymas? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Aš atsakysiu dėl kompiuterių. Mes esame biudžete skyrę 14 mln., numatę skaitmenizacijai, tai 14 mln. tikrai padengs nemažą dalį poreikio. Dar esame numatę 6 mln. ministerijos asignavimų naujoms technologijoms įsigyti.
PIRMININKAS. Paskutinis…
A. DULKYS. Galiu kalbėti?
PIRMININKAS. Papildomai norite atsakyti? Prašau.
A. DULKYS. Galiu atsakyti, taip? Ekspertų taryba, veikianti prie Ministrės Pirmininkės, dar gruodžio viduryje apsvarstė mūsų bendrą veiksmų planą, kuris apima mūsų veiksmus iki šių metų pabaigos, jie buvo susiję apskritai su pandemijos valdymo grandine, darbo organizavimu, tos pačios Ekspertų tarybos įsteigimu pirmosiomis karantino priemonėmis. Toliau Ekspertų taryba teigiamai įvertino šitą planą ir nutarė, kad jis turėtų būti skelbiamas dalimis, tai ir buvo pradėta daryti iš karto po susitikimo su Lietuvos Respublikos Prezidentu. Planas yra suskirstytas į tam tikras dalis – testavimas, vakcinavimas ir atitinkamai visi kiti klausimai, karantino lygiai, pandemijos scenarijus. Jau beveik penkios dalys buvo paviešintos, dabar mes padarysime atitinkamą skiltį viešai prieinamoje vietoje, mūsų atitinkamuose tinklapiuose, ir ten visą tą medžiagą skelbsime kartu. Ekspertai mano, kad kiekvieną šią dalį reikia papildomai išdiskutuoti, vadovautis naujausiais duomenimis, nes tai, kas yra projektas, planas, tai, kas buvo lapkričio pradžioje, dabar tos aktualijos taip pat keičiasi. Toks būtų atsakymas.
Dar pasakysiu daugiau dėl to plano. Vienas iš jo elementų yra sukūrimas specialios vakcinacijos duomenų analizės ir visos vakcinacijos strategijos. Per kelias savaites mes turėsime viešai paskelbtą tokį įrankį, kai ne tik jūs, Seimo nariai, bet ir bet kuris Lietuvos pilietis galės matyti visą tiesioginę, pačią šviežiausią informaciją apskritai apie visą vakcinacijos procesą pagal savivaldybes, pagal amžių, pagal tai, kiek kur vakcinuota, kokios atsargos, kiek žmonių ir taip toliau – apie visą tą procesą. Jis tikrai turės išskirtinai tokio skaidraus ir aiškaus proceso elementus. Taigi, manau, judame pagal planą. Kviečiu visus prisijungti tiek prie institucijos socialinių tinklų, tiek prie mūsų tinklapio, tiek prie „Korona Stop“, COVID-19. Yra daugybė šaltinių, kuriuose visi šie dokumentai jau yra tiek pradėti skelbti, tiek bus pildomi toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymo papildymą. Aš gal ta proga dar tik pridursiu, kad nuotoliniu būdu dalyvaujantys ministrai ateityje, kai nori papildyti kokį nors atsakymą, duotų ženklą, ranką kilsteltų. Mes nežinome, kada toks noras kyla.
Paskutinis, kaip skelbiau, klausia T. Bičiūnas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Ačiū už suteiktą žodį. Klausimas bus švietimo ministrei. Norėčiau paklausti, ar į numatomų atlikti artimiausiai darbų sąrašą yra įtrauktas klausimas, susijęs su mokytojų darbo etatiniu apmokėjimu? Dėkui.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Taip, sausio pabaigoje yra formuojama darbo grupė peržiūrėti etatinio darbo apmokėjimo struktūrą.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Ačiū klaususiems. Vyriausybės valandą baigiame.
Dėl vedimo tvarkos – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už suteiktą galimybę kreiptis į Seimo narius. Gerbiamieji, kurie esate įsirašę į Seimo ryšių su Šventuoju Sostu grupę, pasibaigus balsavimui, prieš pietus labai prašau susirinkti salės centre, nes mes vienos svarbios procedūros dar nesame atlikę. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas paragino atlikti tą procedūrą. Labai labai prašau, kai baigsime balsuoti, štai čia susirinkime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal nevisiškai dėl vedimo tvarkos. Kai Seimo nariai turi kokių nors pranešimų, aš kviesčiau juos parašyti ir perduoti posėdžio pirmininkui, tada posėdžio pirmininkas tinkamu laiku visada perskaitys.
12.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ingos Žilienės atleidimo iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-149(2) (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ingos Žilienės atleidimo iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-149(2). Pranešėjas – J. Neverovičius, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašom į tribūną.
J. NEVEROVIČ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Prezidento dekretą. Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 7 dalies 1 punktu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti ponią I. Žilienę iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pareigų, pasibaigus jos kadencijai. Prezidento vardu prašyčiau pritarti šiam dekretui.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą pateikimą. Aš labai prašyčiau čia, mano dešinėje, o pagal Seimo struktūrą kairėje pusėje diskutuojančių su ministrais Seimo narių vis dėlto tai daryti ne Seimo posėdžių salėje, nes fonas tikrai yra labai didelis. Gerbiami kolegos, buvę ir esami ministrai, labai prašau nediskutuoti čia, Seimo salės krašte. Tikrai sunku bendrauti su pranešėju.
Dabar klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ačiū. Iš tikrųjų gal reikėtų nutraukti posėdį ir atidėti šio klausimo svarstymą, nes, matote, jūsų neklauso. Tai arba iškvieskite apsaugą, kad išvežtų ministrus, nes vienoje vietoje daugiau kaip du žmonės susirinkę platina kovidą. Jeigu dabar tris sergančius turėsime, tai turėsime penkis. Ir galėtumėte perskaityti sveikatos apsaugos ministro raštą, kuris buvo perduotas V. Čmilytei-Nielsen, kad būtų ribojama ir vengiama šitokių dalykų, kas dabar vyksta.
Bet aš dabar noriu Prezidento atstovui klausimą duoti. Gerbiamas patarėjau, kaip jūs vertinate tokius dalykus, kai pasibaigus kadencijai Seimas nepriima sprendimo ir neskiria kitų žmonių į naujas pareigas, ir prezidentūros poziciją, kai yra nepaskirti trys Konstitucinio Teismo teisėjai. Nepaisoma jūsų nuomonės. Kojos faktiškai yra nusivalomos į jus kaip į prezidentūros instituciją. O kažkodėl dėl I. Žilienės kandidatūros – jūs labai greitai, operatyviai norite ją atleisti iš pareigų. Bet Konstitucinio Teismo teisėjus paskirti ir daryti pabendravimą su Seimo nariais ir su Seimo vadovybe – jūs to nedarėte.
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Iš tikrųjų labai svarbus klausimas ir atsakymas gali būti tik vienas. Mes visi privalome vienodai gerbti įstatymus, kurie yra priimti šioje salėje, ir pagal atitinkamą įstatymą Prezidentas teikia būtent tokį dekretą. Kviesčiau visus Seimo narius laikytis įstatymų ir pritarti šiam dekretui.
PIRMININKAS. M. Majausko nematome salėje. Toliau klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vis tiek yra sudėtinga suprasti – laikytis įstatymų, kai nėra jų laikomasi, kažkas nesilaiko. Vis tiek noriu… Faktiškai R. Žemaitaitis paklausė to paties. Kaip jūs pats iš teisinės, konstitucinės pusės į tai žiūrite? Vienam duodame trečią kadenciją, kitam – ne. Šiuo atveju niekaip nesuprantu. O kas bus, jei mes vėl nepritarsime, kaip jūs tada reaguosite?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už klausimą. Pagal galiojantį įstatymą pirmininko kadencija baigėsi. Metus laiko pirmininkė dirbo papildomai. Įstatymas nenumato galimybės toliau jai dirbti. Įstatymas numato, kad Prezidentas privalo pateikti dekretą Seimui, kad šis pritartų atleidimui. Tas ir vyksta dabar.
PIRMININKAS. Toliau klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau pasiteirauti. Gal šiandien galėtumėte pristatyti, kuo naujojo kandidato vizija yra geresnė už ponios I. Žilienės, kodėl jos nebuvo paklausta, kokia jos galėtų būti vizija, ir net nebuvo svarstoma tarp kandidatų? Dėkoju.
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū už jūsų klausimą. Su malonumu pristatysiu kandidatą į pirmininkus. Kaip suprantu, pagal darbotvarkę yra numatytas laikas šiandien po pietų. Tada išsamiai, dalyvaujant ir pačiam kandidatui, manau, bus tikrai puiki proga padiskutuoti apie jo viziją, pasiūlymus ir matymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, suprantu, kad prezidentūra nori matyti kitą žmogų. Džiaugiuosi, kad šįkart jūs įsiklausėte į tam tikras pastabas, kurios praeitą kartą skambėjo iš Seimo narių, kad už gerą darbą neatleidžia žmogaus iš darbo net pasibaigus kadencijai. Mano klausimas jums, ar pasikeitė kuo nors jūsų pozicija per tas dvi dienas nuo pirmo pristatymo? Ačiū.
J. NEVEROVIČ. Tikrai nieko. Ačiū už klausimą, bet nieko naujo negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausimai baigti. Dabar motyvai už, prieš. Prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš ne kiek prieš esu prieš patį šį dalyką, nes aš žinau, ką reiškia Konstitucija ir įstatymų laikymasis, bet aš esu prieš prezidentūros tokius sprendimus, kai vieniems pareigūnams leidžiama dirbti ir nepaisoma jokių terminų. Tą dalyką galėjo daryti ir prieš mėnesį, ir prieš du, ir prieš tris mėnesius. Kažkodėl nedarė, tik pasikeitus valdančiajai daugumai šitas yra daroma.
Aš tikrai balsuosiu prieš, nes aš noriu pamatyti, kaip Seimas balsuos dėl Konstitucinio Teismo teisėjų. Jeigu bus nubalsuota dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, aš manau, kad šis klausimas galėtų būti svarstomas kitą ketvirtadienį ir galėtų būti priimamas.
PIRMININKAS. M. Majausko vėl nematau. Motyvai baigti. Balsavimas nustatytu laiku. Mes dar turime 5 minutes iki skelbto balsavimo momento. Gal gerbiamas A. Žukauskas galėtų rezervinį klausimą pateikti dėl komisijos? Kviečiu.
12.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-186 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-155 (pateikimas)
A. ŽUKAUSKAS (LF). Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo. Ta komisija egzistuoja jau kuris laikas, bet pasikeitė Seimo nariai, nebėra Seimo narė ir buvusi pirmininkė, todėl mes siūlome naują sudėtį.
Į tą sudėtį įeina įvairių suinteresuotų institucijų atstovai, taip pat Seimo nariai, kurie pareiškė norą dalyvauti. Tokių čia ne vienas, yra ir iš Švietimo ir mokslo komiteto, Kultūros reikalų komiteto. Pirmininku yra siūlomas daktaras P. Saudargas.
Atnaujinama sudėtis taip pat pagal institucijų poreikius. Taip pat prašom pripažinti netekusiais galios ankstesnius nutarimus. Taip pat prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirti lėšų Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo 2021–2024 metų programai įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū už lakonišką pristatymą. Klausti niekas neužsirašė. Dėkui. Dėl motyvų taip pat nematau užsirašiusių. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Matau pritarimą. Gal galime sutarti, kad ir svarstymo… (Balsai salėje) Ar girdime prašymus balsuoti? Tuomet keliame į balsavimo laikotarpį, nes ten visi balsavimai turi būti. Vienam Seimo nariui paprašius, deja, bendru sutarimu negalime priimti. Gerai, tuomet šį klausimą taip pat sprendžiame vėliau.
Dabar liko 2 minutės. Gal niekas neprieštaraus, kad pradedame balsavimus. Gal pradžioje užsiregistruojame.
Užsiregistravo labai gražus skaičius – 100 Seimo narių.
Manau, kad likus minutei iki skelbto balsavimo tikrai galime jį pradėti. Tuo labiau kad, manau, darbotvarkės pradžioje įrašyti klausimai, kurie gal didelių prieštaravimų nekelia. Niekas neprieštarauja, kad pradėtume balsavimą? Gerai. Pradedame balsavimą.
12.44 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 23, 28, 45, 65, 91, 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-133(2) (svarstymo tęsinys)
Balsuosime dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – Diplomatinės tarnybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-133(2). Svarstymo stadija. Prašau balsuoti.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 91, prieš – 1, susilaikė 21. Po svarstymo pritarta.
12.45 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-153(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-153(2). Prašau balsuoti.
Balsavo 115: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
12.46 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 59 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-147(2) (svarstymo tęsinys)
Balsuosime dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 59 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-147(2). Svarstymo stadija. Prašau balsuoti.
Balsavo 122: už – 115, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
12.47 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ projektas Nr. XIVP-157 (pateikimo tęsinys)
Balsuojame dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ projekto Nr. XIVP-157. Pateikimo stadija.
Balsavo 123, pritarta vienbalsiai: už – 123. Po pateikimo pritarta.
Yra Vyriausybės prašymas svarstyti skubos tvarka. Aš tikiuosi, kad bendru sutarimu galime taip sutarti? Nematau prieštaraujančių. Tada numatytume svarstymo Seime datą – kitą antradienį, sausio 12 dieną. Šiuo atveju siūlomas pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Gal papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto turbūt nereikia? Kai skubos tvarka, tiesiog tai apsunkintų mūsų procedūras. Taip ir sutariame, kad vienas kaip pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas.
Dabar tęsiame balsavimą. Priminsiu, kad dėl darbotvarkės klausimų 1-7.1 ir 1-7.2 projektų mes apsisprendėme bendru sutarimu.
12.49 val.
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-83, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 5 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-84 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl klausimų 1-8.1, 1-8.2 projektų. Kartu balsuojame dėl abiejų. Tai yra Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-83 ir kitas – Valstybinių pensijų įstatymo 5 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-84. Pateikimo stadija.
Balsavo 122: už – 118, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje) Dabar turime numatyti svarstymo datą Seime. Siūloma pavasario sesijoje, taip ir fiksuojame. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nematau prieštaravimų ir kitų siūlymų. (Balsai salėje)
12.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ingos Žilienės atleidimo iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-149(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dėl Sveikatos draudimo projektų mes apsisprendėme. Ir tada mums lieka buvęs darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ingos Žilienės atleidimo iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-149(2). Pateikimo stadija. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 124: už – 96, prieš – 2, susilaikė 26. Po pateikimo šį kartą pritarta.
Tokiu atveju mes tęsiame procedūras dėl šio nutarimo projekto. Svarstymo stadija. Užsirašęs diskutuoti A. Vyšniauskas atšaukė tą iniciatyvą. Diskusijoje kalbančių nėra. Kadangi buvo įvairiai balsuojančių, manau, kad svarstymo stadijoje aš taip pat privalau teikti balsuoti. Galima kalbėti dėl motyvų. V. Gapšys nori kalbėti už, bet nematau kalbančių prieš. Gal taip pat atsisako? Sutinka atsisakyti. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 125: už – 105, prieš – 3, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
Kita stadija – priėmimas. Dėl motyvų matau tik vieną užsirašiusį už. Gal M. Majauskas taupo laiką ir sutinka atsiimti prašymą? Tada balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124: už – 107, prieš – 2, susilaikė 15. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dėkoju buvusiai tarybos pirmininkei gerbiamai I. Žilienei už tikrai puikų darbą einant šias pareigas. Aš manau, kad ryškiausia dėkingumo jums išraiška yra buvęs balsavimas praėjusį antradienį, kai Seimo nariai, net nepaisydami Konstitucijos ir įstatymų, išreiškė jums palaikymą. Linkiu sėkmės einant kitas svarbias pareigas. Tikiuosi, kad tokių pasiūlymų tikrai atsiras. Labai ačiū. (Plojimai)
12.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-186 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-155 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Mums liko dar vienas formalus balsavimas dėl rezervinio klausimo – dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projekto „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“. Pateikimo stadija, kviečiu balsuoti.
Už – 121, prieš nėra, susilaikė 2. Esant tokiam vieningam balsavimui, gal galiu pasiūlyti, kad mes tą nutarimo projektą šiandien ir priimtume, jeigu nėra prieštaravimų? (Balsai salėje) Tada skelbiu svarstymo stadiją. Niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu svarstymo stadijoje? Matau iškeltus nykščius į viršų. Pritariame bendru sutarimu po svarstymo.
Priėmimas. Priėmimo metu aš turiu paskelbti Teisės departamento išvadą. Yra tokia pastaba, kad naujas Seimas naujos sudėties komisijos sudarymo ir su tuo susijusius klausimus turėtų spręsti iš naujo, o ne keisti buvusio Seimo sudarytos komisijos sudėtį. Atsižvelgiant į tai, siūloma nutarimą dėstyti dviem straipsniais: pirmajame dėstant komisijos sudėtį, o antrajame – prašymą dėl lėšų skyrimo. Buvusios kadencijos Seimo priimtų nutarimų dėl komisijos sudarymo pripažinti netekusiais galios apskritai nereikia, nes jie yra individualiai taikomi teisės aktai ir nuostatos yra vienkartinio pobūdžio. Čia yra iš esmės formalūs pasiūlymai, pastabos, jas galbūt bendru sutarimu galime priimti. Jos tikrai nekeičia nutarimo turinio ir esmės. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė turbūt mano kitaip. Buvusi pirmininkė. Tuoj įjungsime mikrofoną. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Už tą garbę tikrai ačiū, kolega, bet aš nelabai suprantu, ką mes čia darome, nes Seimo nutarimo priėmimas vyksta skubos tvarka. Konstitucinių priežasčių skelbti ypatingą skubą aš tikrai nematau, nes nei karą mes čia reguliuojame, nei dar kažką.
Kolegos, nežinau, aš siūlyčiau laikytis bent kiek nors Statuto, suprantu, kad yra skubu priimti, bet labai keistas elgesys, kurio ankščiau nebūdavo. Jūs žadėjote nepiktnaudžiauti tokiomis skubomis.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, visus Seimo nutarimus dėl komisijų, komitetų sudarymo mes priimame viename posėdyje tokia pat tvarka. Komisija nėra kažkas tokio ypatingo, dėl ko jums reikėtų stebėtis. Tai nėra įstatymas, tai nėra norminis aktas. Tai yra formalus Seimo struktūros suformavimas. (Balsai salėje) Aš galiu jums perskaityti Seimo statuto 71 straipsnio 8 dalį: „Seimo sprendimai šiame straipsnyje nurodytais klausimais po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.“
Seimas sutarė, kad kitaip nesprendžia. Man atrodo, viskas čia yra gerai.
Gerbiamas L. Kukuraitis nori pasakyti kažką. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Taip, noriu paklausti dėl Užimtumo įstatymo. Buvo nuomonė prieš, bet priimtas sprendimas bendru sutarimu. Čia labai keista, ar viskas yra gerai. Buvo pasisakyta prieš ir mes priėmėme sprendimą bendru sutarimu. Dėl bendro sutarimo aš tik dabar pamačiau. Įsivaizdavau, kad bus normaliai balsuojama, nes buvo išsakyta neigiamų nuomonių.
PIRMININKAS. Tuo metu, kai klausėme dėl bendro sutarimo, niekas neprieštaravo. Aš nežinau, ar jūs tuo metu buvote salėje. Jeigu nebuvote, tai tiesiog neturėjote galimybės pasiūlyti balsuoti, matyt. Jeigu yra kokių nors abejonių, galima, žinoma, balsuoti, kad tų abejonių neliktų. Prašom. Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš norėčiau vis dėlto paprašyti, kad mes balsuotume. Puikiai suprantame, jeigu esame sutarę balsavimo laiką, tai, taip, salėje yra tikrai nedaug Seimo narių, prieštaraujančių nebūna, bet negerai būtų, jeigu mes taip pradėtume bendru sutarimu priimti. Aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gal, kolegos, baigiame dėl komisijos, tada tikrai grįšime prie to iškelto klausimo, kad reikia vis dėlto balsuoti. Dėl komisijos gal vis dėlto nebūtų prieštaraujančių, kad mes padarytume šiandien priėmimą? Aš matau, kad visi rodo nykščius į viršų. Tada balsuojame dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.03 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-158, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-159 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie iškelto klausimo dėl Užimtumo įstatymo 35 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-158. Aš galbūt norėčiau pasitikslinti, ar iniciatoriai tik dėl šio projekto, ar dėl abiejų kelia klausimą. Dar buvo lydimasis įstatymo projektas dėl garantijų darbuotojams. (Balsai salėje) Dėl abiejų. Ir sutinkate, kad galime balsuoti iš karto. Tuoj, Sekretoriatas jau pateikė balsuoti tuos projektus, tai kviečiu balsuoti dėl projektų, darbotvarkėje tai 1-7.1, 1-7.2 klausimai – Užimtumo ir atitinkamai Garantijų darbuotojams pakeitimo įstatymų projektai. Kviečiu balsuoti.
Už – 82, prieš – 3, susilaikė 28. Pritarta po pateikimo.
Taip pat buvome sutarę dėl skubos. Gal dėl to nebus prieštaraujančių?
Tuomet svarstymo data – sausio 12 diena. Komitetas – Socialinių reikalų ir darbo. Baigėme ir šį klausimą.
Taip mes išsprendėme visus balsavimus. Ar kas nors dėl vedimo tvarkos, ar dėl replikų prieš skelbiant pabaigą? Vilija Aleknaite, prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Būdama pareiginga Seimo narė, aš dar kartą kreipiuosi į kolegas, įsirašiusius į Seimo ryšių su Šventuoju Sostu grupę. Dabar mes kaip tik turime galimybę čia susirinkti ir išspręsti vieną formalų, bet labai svarbų klausimą. Labai prašau.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.