2019-07-11

 

 

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR.  I-1562 2, 7, 8, 13, 20 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIIP-3083 (3)

 

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1.

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

1.      Projekte yra spraga, susijusi su pacientų ir/ar kitų asmenų, turinčių teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą, reiškiamais reikalavimais baudžiamajame procese. Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. yra numatyta teisė baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Tokiu atveju ginčas į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nepatenka, o teismo nustatyta žala paciento sveikatai nėra atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos.

2.      Teismų praktika patvirtina, kad medicinos darbuotojams baudžiamosios bylos yra keliamos ir už neatsargius veiksmus, o tokiose bylose priteisiamos atlygintinos žalos sumos yra labai didelės. Pvz.: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019 konstatavo, kad  gydytojas urologas operacijos metu per neatsargumą pažeidė kraujagyslę dėl ko išsivystęs ūmus vidinis kraujavimas nulėmė paciento mirtį ir paciento artimiesiems priteisė  50 tūkst. eur neturtinės bei 23 457,78 Eur turtinės žalos. Papildomai pagal kitų paciento artimųjų dėl to paties klinikinio atvejo pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-678-236/2018 trims ieškovėms priteista 69 000 Eur neturtinės žalos ir 220545,09 turtinės žalos atlyginimo. Viso dėl vieno neatsargaus gydytojo urologo veiksmo priteista 119000 Eur neturtinės žalos ir 244002,87 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje rezonansinėje byloje (baudžiamosios bylos Nr. 2K-522-222/2015) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad slaugytoja dėl neatsargumo suleido ne tą vaistinį preparatą dėl ko žuvo kūdikis ir nuteisė slaugytoją pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį. Nors civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pateiktas, tačiau mirusio kūdikio artimiesiems pateikus civilinį ieškinį civiliniame procese Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 priteisė 145020,28 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3.      Vadovaujantis Darbo kodekso 154 str. 2 punktu, jeigu žala padaryta darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Aukščiau nurodytais atvejais darbdaviai turėtų teisę reikalauti, kad slaugytoja atlygintų 145020,28 Eur žalą, o gydytojas urologas net 363002,87 Eur žalą. Nurodytos sumos medicinos darbuotojams, atsižvelgiant į jų gaunamą darbo užmokestį yra nepakeliama našta.

4.      Pateikti rezonansinių bylų pavyzdžiai patvirtina, kad pacientai ir jų artimieji savo reikalavimus į žalos, padarytos neatsargiais medikų veiksmais, atlyginimą, gali reikšti tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese. Projekte numatyta tvarka, kad reikalavimus žalos atlyginimui reiškiant civiliniame procese, žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos. Tačiau pacientui ar jo artimiesiems nusprendus kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pradėjus baudžiamąjį procesą, visą žalą galutiniame rezultate turi atlyginti medicinos darbuotojas. Tokiu būdu sukuriama diskriminacinė situacija, kad analogišku neatsargiu veiksmu padarytą žalą vienu atveju pilnai atlygins Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojama sąskaita, kitu atveju – visą žalą privalės atlyginti pats darbuotojas. Toks reglamentavimas neleis pasiekti įstatymo projektu siekiamų tikslų – mažinti gynybinę mediciną ir sudaryti galimybę analizuoti medicinos personalo klaidas, siekiant išvengti jų ateityje.

5.      Kaip tinkamas pavyzdys paminėtinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, reglamentuojantis žalos, padarytos valdant ar naudojant transporto priemonę, atlyginimo klausimus. Šis įstatymas nustato, kad išmoka nukentėjusiajam mokama nepriklausomai nuo to ar atsakingam asmeniui, valdžiusiam ar naudojusiam transporto priemonę yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsniu išdėstyto Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnį, papildyti jį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

    „3. Jeigu teismas patenkina paciento arba kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, civilinį ieškinį dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės), pareikštą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Apraše nustatyta tvarka iš sąskaitos lėšų atlyginama žalos suma, lygi įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistai atlygintinai žalos sumai.“

 

2.

6

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsniu išdėstyto Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnį, pakeisti 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Atlyginus žalą iš sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žalą padaręs asmuo, neįgyjama, išskyrus jei žala padaryta tyčia, taip pat jei žalą padaręs asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaiginamųjų medžiagų.“

 

 

 

Teikia:

 

Seimo nariai       Antanas Matulas

                            Darius Kaminskas

                            Raimundas Martinėlis

                            Irena Degutienė