LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 31 STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2024-02-19 Nr. XIVP-3469

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo Mediacijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „tvarko duomenis apie metines mediatorių veiklos ataskaitas apie įvykdytas mediacijas“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų tikslinti redakciniu aspektu, nurodant, kad Lietuvos mediatorių rūmai tvarko jiems pateiktų ataskaitų duomenis, o ne duomenis apie pačias ataskaitas.

2.    Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „imasi priemonių vienodinti mediatorių veiklos praktiką“. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamoji nuostata nėra konkreti. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokių konkrečiai priemonių Lietuvos mediatorių rūmai turėtų imtis, vienodindami mediatorių veiklos praktiką. Siekiant aiškumo ir konkretumo, manytina, kad tokias priemones projekte reikėtų įvardinti.

3.    Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Taikant įstatymą, ši nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad kiekvienas į mediatorių sąrašą įrašytas asmuo, išskyrus teisėjus, nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi mediacijos veikla, savaime tampa Lietuvos mediatorių rūmų nariu. Be to, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mediatoriaus narystė gali būti sustabdyta Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime, vertindamas Architektų rūmų įstatymo nuostatas (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pažymėjo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, kad atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. Svarstytina, ar jų nereikėtų patikslinti taip, kad privaloma narystė būtų nustatoma tik į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytiems ir mediacijos veiklą vykdantiems mediatoriams. Taip pat, manytume, kad narystės sustabdymo pagrindai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, nes įstatuose toks narystės sustabdymo pagrindas, kai mediatorius nuspręstų laikinai nevykdyti mediacijos veiklos, galėtų būti ir nenustatytas.

4.    Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalis nurodant subjektą, kuriam mediatorius turėtų pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas.

5.    Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Kyla abejonių, ar siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas nustatytų mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dydį bei kokiais kriterijais vadovaujantis toks dydis būtų nustatomas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarus pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 10 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas.

6.    Projekto 19 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek pagal projekto 4 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Taigi, pagal projekto 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, įsigaliojus įstatymui, visi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai taptų Lietuvos mediatorių rūmų nariais. Ši nuostata nedera su projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią į Lietuvos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai nėra Lietuvos mediatorių rūmų nariai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 5 dalyje nustatant išimtį, kad teisėjai, kurie įrašyti į Lietuvos mediatorių sąrašą, įsigaliojus įstatymui, netampa Lietuvos mediatorių rūmų nariais.

7.    Pagal projekto 19 straipsnio 6 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sušaukia visuotinį Lietuvos mediatorių rūmų narių susirinkimą, kuriame Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka išrenkami nauji Lietuvos mediatorių rūmų valdymo organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mediatorių rūmų teisinė forma yra asociacija, jos valdymo organai yra renkami Asociacijų įstatymo ir Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka tam tikram terminui (kadencijai). Pažymėtina, kad nauji valdymo organai galėtų būti renkami, kai pasibaigia anksčiau išrinktų valdymo organų kadencija arba valdymo organų nariai atšaukiami iš pareigų anksčiau termino. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar renkant naujus valdymo organų narius, jau būtų pasibaigusi ankstesnių valdymo organų kadencija, ar jie būtų atšaukti nepasibaigus terminui, kuriam jie buvo paskirti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projekto nuostatas reikėtų patikslinti nustatant, kad nauji valdymo organai turėtų būti renkami pasibaigus anksčiau išrinktų organų kadencijai arba turėtų būti sprendžiamas anksčiau išrinktų valdymo organų narių atšaukimo nepasibaigus jų kadencijai klausimas.

 

 

Privatinės teisės skyriaus vedėja,

pavaduojanti departamento direktorių                                            Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]