LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 51 IR 563 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2017-06-29 Nr. XIIIP-282(3)

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsniu pildomame 51 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą“ suponuoja, kad asmuo buvo teistas už abiejų šių rūšių nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant, kad asmuo, padaręs nors vienos iš šių rūšių nusikaltimą, nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, reikėtų vartoti formuluotę „teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą“.

2.    Projekto 1 straipsniu pildomame 51 straipsnio 2 punkte:

-       siūlome neapsiriboti tik atleidimu iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą, nes iš pareigų už tarnybinį nusižengimą gali būti atleidžiama, pavyzdžiui, ir vidaus tarnyboje, ir prokurorų tarnyboje, ir vadovybės apsaugos tarnyboje ir kt.;

-       siūlytina po žodžių „ar iš darbo“ išbraukti žodį „pareigų“;

-       po žodžių „už darbo pareigų“ įrašytini žodžiai „ar darbo drausmės“, nes iki 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame Darbo kodekse vartojama „darbo drausmės pažeidimo“ formuluotė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, projekto 1 straipsniu pildomą 51 straipsnio 2 punktą siūlome dėstyti taip: „2) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai“.

3.    Siekiant teikiamo projekto nuostatų suderinamumo su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais nepriekaištingos reputacijos kriterijus, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 3 punktą reikėtų dėstyti taip: „3) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis“.

4.    Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte minimas Pedagogų etikos kodeksas. Atkreiptinas dėmesys, kad šio kodekso nuostatos būtų taikomos ne tik pedagogams, tačiau ir švietimo įstaigų vadovams, todėl svarstytina, ar neturėtų būti tikslintinas šio kodekso pavadinimas.

5.    Projekto 2 straipsniu keičiamose 37 straipsnio 4 ir 5 dalyse, derinant su kitomis projekto nuostatomis, vietoj žodžių „mokyklų vadovai“, „mokyklos vadovo“ įrašytini atitinkamai žodžiai „švietimo įstaigų vadovai“, „švietimo įstaigos vadovo“. Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 7 dalies 6 ir 7 punktams, 12 daliai.

6.    Projekto 2 straipsniu keičiamoje 37 straipsnio 5 dalyje žodžiai „švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“ dėstytini prieš žodį „svarsto“, nes siūloma redakcija suponuoja, kad švietimo ir mokslo nustatyta tvarka ne tik svarstoma vadovo metų veiklos ataskaita, bet ir analizuojami įsivertinimo rezultatai bei priimami sprendimai dėl veiklos tobulinimo. Taip pat svarstytina, ar mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitos svarstymas yra savitikslis dalykas, ar, vis dėlto jo svarstymo rezultatai lemtų tam tikrų sprendimų priėmimą. Mūsų nuomone, nuostata, kad ataskaitos svarstymas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, suponuoja, kad svarstymo procedūra turi turėti tam tikrą reikšmę bei pasekmes. Be to, svarstytina, ar čia neturėtų būti įtvirtinta ne ataskaitos svarstymo, o ataskaitos vertinimo procedūra (kaip tai numatyta projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnyje).

7.    Projekto 3 straipsniu keičiamą 43 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti, nustatant, kad mokykla be kitų teisės aktų veikia pagal Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad mokykla yra juridinis asmuo, ji formaliai neturi ir negali veikti pagal fizinių asmenų profesinę veiklą apibrėžiančius teisės aktus. Todėl siūlytina šios dalies pirmajame sakinyje išbraukti žodžius „Pedagogų etikos kodekso reikalavimus“, o šios dalies antrajame sakinyje po žodžio „mokykla“ įrašyti žodžius „atsižvelgdama į Pedagogų etikos kodekso reikalavimus“.

8.    Atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsniu pildomoje 53 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „ministerijos“ įrašytinas žodis „ministro“.

9.    Vertindami projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 5 dalies nuostatas, manome, kad pagal savo turinį jos turėtų būti dėstomos ne įstatymo 53 straipsnyje, reglamentuojančiame švietimo stebėseną, o 37 straipsnyje, reglamentuojančiame švietimo kokybės užtikrinimą. Tuo labiau, kad būtent keičiamame įstatymo 37 straipsnyje siūloma reguliuoti mokyklos vadovų metų veiklos ataskaitos svarstymo (vertinimo) klausimus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku kokios švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos būtų įgaliotos vertinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą ir kaip susijęs švietimo įstaigos valdymo trūkumų nustatymas su reikalavimu pakartotinai vertinti švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Be to, nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama įstatymo norma, jei švietimo ir mokslo ministro įgaliota įstaiga apie blogas sąlygas švietimo įstaigoje sužinotų praėjus daugiau nei 5 darbo dienoms nuo atlikto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo (nes projekte numatyta, kad dėl pakartotinio vertinimo į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją galima kreiptis per 5 darbo dienas nuo atlikto įstaigos vadovo veiklos vertinimo). Taip pat nėra aiškus nuostatos taikymas tuo atveju, jei savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nebūtų atlikusi net pirminio įstaigos vadovo veiklos vertinimo, t.y. vadovo metinę veiklos ataskaitą būtų įvertinusi tik švietimo įstaigos taryba.

10.    Projekto 8 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 563 straipsniu, reglamentuojančiu švietimo įstaigų vadovų rezervą. Iš siūlomo reguliavimo matyti, kad pagrindinis šio rezervo sudarymo tikslas – informuoti į rezervą įrašytus asmenis apie laisvą pareigybę ir kviesti juos dalyvauti konkurse. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą konkursai į švietimo įstaigos vadovo pareigas yra viešai skelbiami įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Todėl manytina, kad papildomas informavimas apie jų teisę dalyvauti konkurse vertintinas tik kaip nereikalinga administracinė našta, reikalaujanti tiek papildomų finansinių resursų, tiek žmogiškųjų išteklių.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog į švietimo įstaigų vadovų rezervą būtų įrašomi visi asmenys, kurie atitiktų švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus. Be to, asmenys, net ir neįrašyti į švietimo įstaigų vadovų rezervą, tačiau atitinkantys švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, galėtų lygiomis teisėmis pretenduoti į švietimo įstaigos vadovo pareigas, kartu su į rezervą įrašytais asmenimis. Tai reiškia, jog švietimo įstaigų vadovų rezervas niekaip nebus susijęs su geriausių vadovų žmogiškojo potencialo panaudojimu ir sklandžia švietimo įstaigų vadovų kaita.

Išsakytų argumentų kontekste svarstytina siūlomo reguliavimo atitiktis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems teisėkūros proporcingumo ir tikslingumo principams (pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą; teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis).

11.    Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 563 straipsnio 3 dalis yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Siūlytume šią nuostatą kelti į projekto 11 straipsniu keičiamą 59 straipsnį, be kita ko, reguliuojantį ir švietimo įstaigos vadovo metinį veiklos vertinimą.

12.    Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 563 straipsnio 6 dalis savo turiniu nedera su šio straipsnio 2 dalimi, kurioje keliamas vienintelis įrašymo į švietimo įstaigų vadovų rezervą reikalavimas – atitikimas švietimo įstaigos vadovui keliamiems reikalavimams. Tuo tarpu šio straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad iš rezervo asmuo išbraukiamas kai jis neina įstaigos vadovo pareigų ilgiau nei penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų. Taigi išbraukymui iš rezervo keliama papildomi kumuliatyvi sąlyga – ilgiau nei penkerius metus neiti įstaigos vadovo pareigų, neatitinka pačios rezervo esmės – laikyti jame tinkamas kandidatūras užimti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Be to, būtų neaiškus siūlomo reguliavimo taikymas tuo atveju, kai asmuo ilgiau nei penkerius metus neis įstaigos vadovo pareigų, tačiau formaliai atitiks visus įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, arba atvirkščiai – trumpiau nei penkerius metus nebeis įstaigos vadovo pareigų, tačiau formaliai nebeatitiks vadovui keliamų reikalavimų.

13.    Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kasmetinių švietimo įstaigos vadovų veiklos vertinimo rezultatai tiesiogiai lemtų asmenų teisę užimti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, būtent įstatyme turėtų būti įtvirtinti pagrindiniai įstaigos vadovų kasmetinio veiklos vertinimo pagrindai (kaip pavyzdys galėtų būti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3294 3 straipsniu pildomo įstatymo 91 straipsnio 5 ir 6 dalys).

14.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje tikslintina formuluotė „Švietimo ir mokslo ministerijos įstaiga“, nes nėra aišku, kokia įstaiga čia turima omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo ir mokslo ministerija formaliai neturi ir negali turėti jokių įstaigų.

15.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 7 dalies 1 punkte vietoj žodžio „mokykloje“ įrašytini žodžiai „švietimo įstaigoje“.

16.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 7 dalies 4 punkte siūlytina atsisakyti perteklinių žodžių „organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką“, nes asmenų paiešką paprastai atlieka teisėsaugos institucijos, o darbuotojų atranką švietimo įstaigos vadovas atlieka vadovaudamasis 59 straipsnio 7 dalies 2 punktu.

17.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje siūloma numatyti, kad buvusiam švietimo įstaigos vadovui ,,esant galimybei, turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.

Visų pirma pažymėtina, kad neaiškus siūlymo užimti kitas pareigas valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje, praktinio įgyvendinimo mechanizmas, t.y. neaišku, kas apspręstų galimybės buvimą – laisvas užimtos pareigybės etatas, laisvas bet koks etatas, ar galimybė įsteigti papildomą atitinkamos pareigybės etatą. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti įstatyme nustatytas terminas, per kurį tokiems asmenims būtų siūlomos kitos pareigos. Taip pat reikėtų atskleisti „kitų pareigų“ turinį, nes kitos pareigos gali būti, pavyzdžiui, ir virėjo, ar autobuso vairuotojo pareigos.

Antra, nuostatoje vartojama formuluotė ,,valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje“ nėra teisiškai tiksli, kadangi pati valstybė ar savivaldybė juridinio asmens nevaldo – valstybės ar savivaldybės įsteigto juridinio asmens savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės taryba ar savivaldybės vykdomoji institucija.

18.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad priėmus sprendimą dėl darbo sutarties su švietimo įstaigos vadovu nutraukimo atitinkama institucija paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Manytina, kad šiuo atveju nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra pakankamas, todėl siūlytina nustatyti, kad laikinai skiriamas asmuo turėtų ir švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti būtiną kvalifikaciją.

19.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje apibrėžiant komisijos narius nustatyta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Šiuo atveju lieka neaišku, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija išsirenka, kurio iš socialinių partnerių atstovą kviesti ir kaip jį pasirinkti. Be to, neaišku ar šis asmuo laikomas lygiaverčiu komisijos nariu, nes kitus narius siūlo skirti (ne kviečia) kiti subjektai. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad visi skiriantieji subjektai tik siūlo skirti narius, tikslinga nuostatą dėl komisijos sudarymo ir narių skyrimo dėstyti naudojant vienodas formuluotes bei nurodant, kad komisiją sudaro įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo iš nurodytų subjektų deleguotų atstovų, t.y. formalų sprendimą dėl tokio asmens skyrimo komisijos nariu vis tiek priima komisiją sudarantis subjektas – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.

20.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „švietimo pagalbos ir kitos“.

21.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata prieštarauja to paties 59 straipsnio 10 daliai, kur nustatyta, kad konkurso komisiją sudaro 7 asmenys. Manytina, kad šioje dalyje būtina nustatyti, kokie subjektai tokiu atveju yra įgalioti deleguoti komisijos narius, arba aiškiai nurodyti, kad šiuo atveju sudaroma kitokios apimties ir sudėties komisija, t.y. išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti dėstoma iš karto po bendros taisyklės.

22.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 13 dalis brauktina kaip perteklinė, nes analogiška nuostata jau įtvirtinta šio straipsnio 6 dalyje.

23.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 14 dalyje reikėtų atskleisti kreipimosi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašymo įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą reikšmė ir teisinės pasekmės, nes kitos šios dalies nuostatos suponuoja, kad įstaigos vadovas gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, kai pati švietimo įstaigos taryba (o ne savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar dalyvių susirinkimas) du metus iš eilės nepatenkinamai įvertina įstaigos vadovo darbą.

24.    Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio informacijos gavimo turi pradėti tarnybinį patikrinimą. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku kodėl šioje dalyje tarnybinis patikrinimas siūlomas atlikti paaiškėjus informacijai apie bet kokios nusikalstamos veikos padarymą, o ne sunkaus, labai sunkaus ar kito tyčinio nusikaltimo, kaip nurodyta projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte. Kitaip tariant, sistemiškai vertinant projekto nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas negali būti laikomas ne tik atleidimo iš pareigų, tačiau ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindu. Antra, nesuprantamas tarnybinio patikrinimo tikslas paaiškėjus informacijai, kad vadovas įtariamas ir kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų tyrimas priklauso išimtinai teisėsaugos institucijų kompetencijai, todėl tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu paskirtis ir turinys lieka neaiškus.

25.    Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 6 dalyje po žodžio „institucija“ įrašytini žodžiai „(dalyvių susirinkimas)“.

26.    Projekto 15 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžių „ne daugiau kaip dvidešimt devynerius“ įrašytini žodžiai „mažiau kaip trisdešimt“, 3 punkte vietoj žodžių „ne daugiau kaip devyniolika“ – žodžiai „mažiau kaip dvidešimt“, 4 punkte vietoj žodžių „ne daugiau kaip devynerius“ – žodžiai „mažiau kaip dešimt“.

27.    Svarstytina, ar siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą, bei siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, projekto 15 straipsnio 7 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimus po šio įstatymo įsigaliojimo.

28.Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:

- projekto 6 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „nauja“, nes keičiamame 53 straipsnyje nėra 5 dalies;

- pripažinus netekusia galios straipsnio dalį ar punktą, po jų einančių dalių ar punktų pernumeruoti nereikia, todėl reikėtų atsisakyti projekto 7 straipsnyje 3 dalies;

- projekto 8 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „nauju“ (nes keičiamame įstatyme nėra 563 straipsnio) ir „ir jį išdėstyti taip“.

 

 

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected];

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected].