LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 261
STENOGRAMA
2015 m. birželio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir K. KOMSKIS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2015 m. birželio 18 d. vakarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
Gerbiamieji kolegos, yra visas paketas įstatymų, pradedant Nr. XIIP-1352 iki projekto Nr. XIIP-2735, kur yra svarstymo arba pateikimo stadija, ir vienas yra Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Taigi nuo šio klausimo ir pradedame.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu J. Sabatauską. (Balsai salėje) Tada S. Šedbaras. Taip, Pirmininke. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano pareiga atkreipti dėmesį, kad tai yra pagrindinis įstatymas, o lydimieji nėra perėję svarstymo stadijos. Tai negalime priimti pagrindinio įstatymo nepriėmę lydimųjų po svarstymo, bent jau svarstymo stadijos nepraleidę, nes tiesiog nestatutiška, taip pat pagal kitus straipsnius.
PIRMININKĖ. Ne visai taip. Nenorėčiau ginčytis su Seimo Pirmininke, bet jūs pati ką tik pasakėte, jeigu tai būtų lydimasis įstatymas ir jo priėmimas, tai tada aš suprantu, tačiau šiuo atveju yra pagrindinio įstatymo priėmimas, o visi kiti – lydimieji įstatymai. (Balsai salėje)
Jūs pageidaujate pirma lydimuosius. Gal turite kokių nors kitų sumetimų. Kadangi Statute tikrai taip nėra apibrėžta, siūlau balsuoti. Jei pradedame nuo Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo priėmimo, balsuojate už. Ar pradedame nuo lydimųjų, kaip siūlo Seimo Pirmininkė ir Socialdemokratų frakcijos seniūnė I. Šiaulienė? Balsuojame alternatyviai.
Balsavo 79: už – 44, prieš – 35. Pradedame nuo Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto. Į tribūną kviečiu S. Šedbarą.
15.05 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4701(4) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, yra skirsniai. Dėl 1 skyriaus iki 45 straipsnio ir dėl 2 skirsnio nėra jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dabar yra 45 straipsnis. Jau yra pasiūlymų: P. Gražulis, J. Razma, R. Tamašunienė, V. V. Margevičienė, R. Baškienė, P. Gylys. Prašau, kas čia pristato – P. Gražulis ar R. Baškienė? Kas pristato?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra grupės Seimo narių pasiūlymas atsižvelgiant į profesinių sąjungų reikalavimus, prašymus. Vienas siūlymas – didinami koeficientai, o kitas – kad šios įstatymo nuostatos įgyvendinamos nuo 2016 m. Todėl prašyčiau pritarti šiems Seimo narių grupės siūlymams nežiūrint į tai, kad komitetas nepritarė. Sumos nebūtų didelės, suskaičiuota, būtų 15 mln. eurų, jeigu būtų padidinti koeficientai ir įstatymas įsigaliotų iš karto nuo Naujųjų metų, o ne kaip čia – per kelerius metus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 palaikantys šios darbo grupės pasiūlymą? (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 47. Tai yra daugiau kaip 29, todėl aš dabar klausiu komiteto nuomonės.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas vakar svarstė ir šiam pasiūlymui nepritarė. Čia turime galvoje pirmąjį – dėl dydžių didinimo. Kolegos, tai yra priedai už laipsnius. Jeigu mes paimtume tą lentelę, kurią čia visi ant stalo turime, tai, žinoma, yra labai nedidelė. Kiek dabar numatyta, tiek siūloma padidinti dalis, jinai yra neženkli. Buvau darbo grupės vadovas kuriant tuos projektus. Policijos generalinis komisaras siūlė išvis atsisakyti priedų už laipsnius ir įvesti kitokią darbo apmokėjimo sistemą. Tiesa, dabar tie priedai už laipsnius yra grąžinti.
Tai nebūtų turbūt didelė našta biudžetui, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė štai dėl kokių argumentų: mes kreipėmės Vyriausybės išvados du kartus. Vieną kartą po pirmo svarstymo, po to, kai daugmaž jau susidėliojome visus koeficientus, suderinome su Vidaus reikalų ministerija, prašėme Vyriausybės pakartotinės išvados, kad Finansų ministerija būtų pagrindinis tos išvados rašytojas. Dabar Finansų ministerija yra suskaičiavusi, kitų metų biudžeto projektas jau yra rašomas. Komitete buvo išsakyta abejonė, kad nors kiek išderindami tai, kas dabar jau yra suderinta, galime pakenkti galutiniam tikslui. Ir kad neatsitiktų taip, kaip ir kalbame, kad pažadėjome, o iš tiesų gali nebūti pinigų ir vėl reikės ateiti ir pratęsti šito statuto įsigaliojimą. Todėl komitetas balsavo, susilaikė 1, už – 4… Atsiprašau, už – 1, susilaikė 4. Tam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėl šios pataisos. Petrai, jūs esate autorius, tai neduodu jums kalbėti. A. Bilotaitė – už.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nėra didžiulė suma, apie kurią kalbama, tai yra 31 mln. eurų, kurių pareikalautų šios pataisos. Ir tikrai pareigūnai jų laukia šešerius metus, gal netgi dar ilgiau. Tai tikrai nevilkinkime ir pritarkime šioms pataisoms. Šiandien prie Seimo jau buvo susirinkę visos Lietuvos pareigūnai. Šis balsavimas tikrai yra lakmuso testas. Jeigu mes sakome, kad rūpinamės saugumu ir mums rūpi, tai nubalsuokime už.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tuos šešerius metus dirbo prie šito statuto ir lydimųjų projektų pirma darbo grupėje, po to, kaip prisimenate, Seimas padarė, galima sakyti, pertrauką, pritaręs gairėms. Kai neišėjo vienas visiems statutiniams pareigūnams įstatymas, tai toliau dėjo pastangas, kad šiandieną ateitų ta priėmimo diena.
Ir ne be reikalo klausėme Vyriausybės išvados. Papildomai, kolegos, prireiktų 38,9 mln. eurų, tai daugiau negu 120 mln. Lt. Šiandien svarbiausia yra priimti statutą ir svarbiausia, kad nuo sausio 1 d. įsigalios ta sistema ir pareiginių koeficientų, ir tai, kad galės daryti vadinamąją horizontalią karjerą nekeičiant pareigų, nekeičiant koeficiento, to paties koeficiento ribose galės palypėti per šešis laiptelius, tai yra įvertinę jo darbą galės jį įvertinti toliau didesne pareigine alga. O kad reikės papildomai dar algų priedams, kas numatyta nuo 2016 m. liepos mėn., o laipsniams nuo 2017 m., tai, manau, svarbiausia dabar yra priimti statutą, nes priešingu atveju mes sudarysime nemažų problemų mūsų Vyriausybei, ne be reikalo mes klausėme jos nuomonės. Todėl aš siūlau šiam siūlymui, deja, nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate grupės Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93: už – 51, prieš nėra, susilaikė 42. Pritarta Seimo narių P. Gražulio, J. Razmos, R. Tamašunienės, V. V. Margevičienės, R. Baškienės ir P. Gylio siūlymui.
Ar dabar galime su šiuo siūlymu pritarti 45 straipsniui? Galime. Dėkoju.
Nuo 46 iki 72 imtinai jokių siūlymų nėra. Ar galime pritarti minėtiems straipsniams? Dėkoju.
Toliau yra… Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš labai atsiprašau, bet aš priverstas prašyti pertraukos. Kolegos, jūsų neapgalvoti veiksmai priverčia mane prašyti pertraukos. (Balsai salėje) Taip. Aš esu paskirtas vienu iš komiteto pranešėjų kaip komiteto pirmininkas. Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, gerbiamasis kolega. Pagal 158 straipsnio 3 dalį, jeigu įstatymo… Ne, trečią: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Jūs šito norite? (Balsai salėje) Mes turime balsuoti. Balsuojame. Taip, prašau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia yra aiškiai parašyta: „jeigu nebuvo priimti“, jeigu jūs teisingai citavote. Dabar viskas kol kas yra priimama. Nėra pasakyta, kad jeigu nepriimamos komiteto pirmininkui nepatinkančios pataisos, čia yra kiti dalykai. Viską mes kol kas pastraipsniui priimame.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kad ir kaip man būtų gaila, tačiau jeigu buvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai kitokie ir kitus… pranešėjas, kuris buvo įpareigotas, tai yra šiuo atveju J. Sabatauskas (tai ir buvo numatyta), turi teisę siūlyti daryti pertrauką. Jis tai ir padarė. Tačiau Seimas turi teisę apsispręsti. Dėl to aš ir sakau, gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl J. Sabatausko siūlymo dėl šio klausimo daryti pertrauką. (Balsai salėje)
Balsavo už 49, prieš – 46, susilaikė 4. Taigi pertrauka nedaroma ir dirbame toliau. (Triukšmas salėje) Prašom nešaukti! Pagal Seimo statutą pirmininkas sprendžia perbalsuoti ar ne. Nematau jokio reikalo perbalsuoti. (Triukšmas salėje)
Dėl vedimo tvarkos – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad visų bendras reikalas, ir nedarykime iš to, kas iš mūsų labiau myli statutinius. Juk puikiai žinote, komitetuose buvo svarstymas ir daryti konkursą, stumdytis, kada eina ne šiaip 1–2 mln. eurų, o dešimtim, būkime solidūs. Komiteto pirmininkas ne šiaip sau paprašė pertraukos. Viena.
Antra. Manyčiau, kad nereikėtų čia buldozerio, labai sėkmingai, tvarkingai apsvarstę, pasižiūrėję finansus priimtume, o dabar, kadangi vieno balso persvara, prašau frakcijos vardu perbalsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra teisėtas prašymas. Vėl cituoju, kada yra kartojamas balsavimas: „Jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai.“ Šiuo atveju visa frakcija prašo. Taigi aš turiu suteikti teisę dar kartą balsuoti. Dėmesio! Balsuojame! Kas pritariate pateiktam 45 straipsnio… Atsiprašau, dėl pertraukos. Kas pritariate, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už. (Balsai salėje)
Balsavo 104: už – 52, prieš – 47, susilaikė 5. Dabar yra lygu, todėl prašau dar kartą perbalsuoti. Susikaupkite! (Triukšmas salėje)
Balsavo 103: už – 51, prieš – 47, susilaikė 5. Taigi pertraukos nėra.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nesiblaškyti. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad sesijos pabaiga, nebegalite susikaupti ir nebeišlaikote visų procedūrų, kurios priklauso. (Balsai, šūksniai salėje) Palaukite! Pirmiausia nešaukite. Pirmiausia leiskite pasakyti. Vienas dalykas, kas yra labai svarbu, tai ar jums svarbu, kuri pusė priims, ar jums svarbu, kad būtų priimta? Jeigu norime pridaryti klaidų, mes galime buldozeriu viską varyti, bet dėl to, kad jis grįš po to rudens sesijoje Prezidentės vetuotas dėl galimų klaidų, tada neturės statutiniai jokių papildomų išmokų nuo sausio 1 d. Ar mes norime rezultato, ar jūs kiekvienas norite parodyti: aš tai geras, aš balsavau už statutą? Yra trys dienos ir prašau leisti komitetui tvarkingai susitvarkyti ir priimti iki sesijos pabaigos šitą statutą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Vis dėlto bus papildomas poreikis biudžeto lėšų ir mes be Vyriausybės išvados, remiantis mūsų Statutu, jeigu priimsime įstatymą, kuriame bus papildomas lėšų poreikis… Vis dėlto turėtume atsiklausti Vyriausybės, suskaičiuoti tas lėšas ir baigti svarstyti. Aš tikrai už statutinius, bet negalima valstybėje elgtis chaotiškai. Tai yra biudžeto lėšos. (Balsai salėje) Todėl siūlau kreiptis į Vyriausybę (kas ir Statute numatyta) ir gauti išvadą.
PIRMININKĖ. Ramiai. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš čia tik noriu sureaguoti į Seimo Pirmininkės išgyvenimus dėl buldozerio. Aš, tiesą sakant, per visą laiką, kiek esu buvęs įvairiuose Seimuose, neatsimenu, kad kada nors opozicija galėtų ką nors buldozeriu priimti. (Juokas salėje) Dar to negirdėjau. Siūlau tiesiog dirbti.
PIRMININKĖ. P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš, kaip ekonomistas, iš dalies suprantu valdančiosios koalicijos rūpestį, nes tai reiškia išlaidų padidinimą. Bet aš primenu, kad biudžetas sudarytas iš pajamų ir išlaidų. Aš noriu savo balsavimais paakinti valdančiąją koaliciją. Galvokime apie pajamų didinimą! Aš negirdžiu jokios kalbos apie tai. Nėra nei mūsų komitete, nei apskritai Seime kalbama, kad mūsų biudžetas mažiausias Europos Sąjungoje. Tada trūksta visiems! Galvokite, ponai valdantieji!
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes galėjome priimti statutą prieš dvejus metus. Jūsų pačių balsais tas procesas buvo atidėtas. Jūs pritarėte gairėms, kurios rekomendavo Vyriausybei parengti bendrą įstatymą dėl visų statutinių, to neįvyko. Mūsų komiteto pastangomis tas procesas buvo atnaujintas ir dabar jūs darote… Iš tikrųjų šiandien vyksta lenktynės, kas daugiau pasigirs prieš statutinius pareigūnus. Esmė – priimti šį įstatymą, nes normos nesikeičia. Jūs dabar keičiate dydžius, keičiate įsigaliojimo datas. Viskas buvo gerai padaryta, tik datos šiek tiek nusikelia. Viena data pusę metų, kas pareikalaus 10,6 mln., kita data 2017 m., kas pareikalaus papildomai 17,7 mln. eurų. Ir dar viena data iki 2018 m., ten ne daugeliui pareigūnų, tik patiems aukščiausiems. Šiandien buvo svarbu priimti statutą. Dar vienas argumentas, kad mes turime grįžti – ką tik Teisės departamentas užregistravo kelias pastabas, kurias reikia apsvarstyti, kurios yra esminės, ne redakcinės. Todėl aš dar kartą prašau… (Balsai salėje) Taip, priėmimui užregistravo pastabas, kurios ne šiaip sau redakcinio techninio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, tada aš…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Prašau dar kartą balsuoti dėl pertraukos. Ministre!
PIRMININKĖ. Aš jums pasufleruoju ir sakau – jūs turite prašyti pertraukos iki kito posėdžio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gal suteikime žodį ministrui.
PIRMININKĖ. Prašykite tada pertraukos iki kito posėdžio! Kodėl reikia kelti triukšmą? Ko jūs norėjote, aš taip ir nesupratau.
Po jūsų kalbos aš sakau – pertrauka iki kito posėdžio pagal Seimo statuto 109 straipsnį. Kad būtų aiškiau, aš pacituosiu: „Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos, pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.“
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nesvarbu, galima… Atsiverskite, vyrai, Statutą, nesinervinkite!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, daug kalbančių. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kolegos, visi šiandien norėjome, kad šitas įstatymas būtų priimtas. Deja, kai kas pamanė, kad bus gerokai kitaip, ir dabar padarė taip, kad tas nusikelia į antradienį. Žinokite patys, kas esate šito dalyko didvyriai, ir užuot padarę taip, kad pareigūnai šiandien gautų aiškią žinią, kaip bus, dabar lauksime dar kitos savaitės, o gal ir dar kitos. (Balsai salėje) Todėl aš sakau, būkite geri, būkite geri dar kartą, tikrai kai kuriems reikėtų geriau patylėti, nes visą praeitą kadenciją nieko daugiau nedarė, tiktai atiminėjo. Dabar ramiai sau pabūkite.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, jeigu jūsų frakcija taip nenori pertraukos, o nori priimti šiandien, balsuokite prieš socialdemokratų siūlymą, ir baigsime.
Pirmininke, kai išgirdau, kaip citavot straipsnį, tai pertrauka turėtų būti daroma prieš balsavimą, ne po to, kai pereisime visus straipsnius ir bus matyti, kaip Seimas apsisprendžia dėl kitų pasiūlymų. Tada komitetas tiesiog matys visumą to projekto, koks jis liko po pataisų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jurgi, jūs dabar citavote 158 straipsnio 1 dalį, o jis paprašė pagal 109 straipsnį, tai yra visai kas kita.
Prašau. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, čia dabar skamba buldozeriai ir taip toliau. Taigi girdėjome, kaip Socialdemokratų frakcijos pirmininkė plonu balseliu reikalavo: traukime korteles, traukime korteles! Paskui nustemba, kad kiti balsuoja taip, kaip jiems nepatinka. Kelis kartus balsavome, tai dabar jau čia tokie gąsdinimai.
Dėl A. Skardžiaus replikos dėl Vyriausybės išvados. Mano manymu, priėmimo stadija jau nebeišeina. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, nereikia mūsų moralizuoti dėl sukelto chaoso! Kas sudarė šios dienos darbotvarkę? Nė minutės pertraukos nebuvo, jokios pertraukos nebuvo. Užprogramuotas visiškas chaosas. Dėkokite, kad konservatoriai savo opozicinės darbotvarkės laiką sutinka skirti svarbaus klausimo svarstymui.
PIRMININKĖ. Paskutinis P. Gražulis. Trumpai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš kreipiuosi į Darbo frakciją, šiandien vyko statutinių pareigūnų, kurių dalis yra čia, sėdi salėje, mitingas. Dalyvavo jūsų partijos pirmininkas V. Mazuronis. Ar jūs neklausote jo pozicijos? Jis juk visiems pasakė, pažadėjo, kad parems pataisas ir parems šitą įstatymą, ir šiandien bus balsuojama. Taip pat, man atrodo, nedramatizuokime. Kai krašto apsaugai skyrėme papildomai per 100 mln. eurų, jokių diskusijų nėra, viskas gerai. To reikia. Bet kada reikia papildomai skirti mūsų vidaus reikalų tarnybos statutiniams darbuotojams, didžiulės diskusijos, ambicijos, valstybė sužlugs! Seniai jiems reikėjo kelti atlyginimus. Priiminėkime tą įstatymą toliau, nedarykime pertraukų ir aš čia jokios tragedijos nematau. Darbo partijos atstovai, išsirinkote naują pirmininką, gerbkite jį ir balsuokite už šį įstatymą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Seimo Pirmininkė paskutinė replikuoja, daugiau neleisiu replikų.
L. GRAUŽINIENĖ. Dar kartą prašau visų nusiraminti ir dar kartą labai prašau visų rezultato ir kokybiško rezultato. Gerbiamajam Petrui noriu pasakyti. Gerbiamasis Petrai, tu dar nesi Darbo partijos narys ir frakcijos narys, jeigu nori, kad mes tavo nuomonę išgirstume, įstok į partiją. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ramybės! (Balsai salėje) Ne, neduodu. Viskas, baigta! Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Mes turime balsuoti, mes turime balsuoti dėl J. Sabatausko siūlymo pagal 109 straipsnį daryti pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Nebalsavome. Dabar pagal kitą straipsnį. Jūs visi rėkiate, todėl nieko ir nesuprantate. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Taigi nebus pertraukos. Ne, bus, užtenka 1/3 nuo balsuojančių skaičiaus. Pertrauka iki antradienio. Petrai, trumpa replika.
P. GRAŽULIS (TTF). Labai trumpa. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, jeigu jūs negirdite savo partijos pirmininko, tai ką jau jūs girdėsite mane!
PIRMININKĖ. Gal nesižodžiuokime. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, balsuodamas padariau žioplą klaidą, norėjau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – prieš. Labai blogai, aišku.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš manau, kad kitą antradienį mes šitą įstatymą tikrai priimsime. O Petrui noriu pasakyti, kad kartais nenori girdėti, bet girdi tave.
PIRMININKĖ. Kreipiuosi į J. Sabatauską. Gerbiamasis Juliau Sabatauskai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, kol kas nereikia eiti į tribūną. Kadangi jūs pats citavote, kad gavote Teisės departamento pastabų, tai būkite malonus iki antradienio jas apsvarstyti. Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš supratau, kad čia visą audrą valdančioji koalicija sukėlė tik todėl, kad šitą klausimą mes pasiūlėme svarstyti opozicijos darbotvarkėje, nes apėmė baisiai didelis skausmas, kad tariamai dėl tokio įstatymo priėmimo nuopelnai atiteks opozicijai. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai esame labai susirūpinę dėl jūsų jautrumo ir pažadame kitą kartą savo darbotvarkę sudaryti daug jautriau.
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Agnetos Lobačevskytės skyrimo lygių galimybių kontroliere“ projektas Nr. XIIP-3296(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, o dabar aš noriu perskaityti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Agnetos Lobačevskytės skyrimo lygių galimybių kontroliere“ projekto Nr. XIIP-3296(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių – 109, rasta – 108, galiojančių – 105, negaliojančių – 3. Už balsavo 61, prieš – 32, susilaikė 12. Seimo nutarimas „Dėl Agnetos Lobačevskytės skyrimo lygių galimybių kontroliere“ priimtas. (Gongas) (Plojimai)
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Editos Žiobienės skyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere“ projektas Nr. XIIP-3297(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Editos Žiobienės skyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere“ projekto Nr. XIIP-3297(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota – 109 biuleteniai, rasta – 108, galiojančių – 106, negaliojančių – 2. Už balsavo 86, prieš – 16, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl Editos Žiobienės skyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere“ priimtas. (Gongas) (Plojimai)
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Noriu padėkoti gerbiamiesiems kolegoms Seimo nariams už supratimą ir kad institucijos galės turėti vadovus ir per vasarą pradėti normaliai dirbti. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Gerbiamosios kolegės Edita Žiobiene ir Agneta Lobačevskyte, jūsų priesaikos bus kitą savaitę per plenarinį posėdį.
15.36 val.
Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1352(2) (svarstymas)
Dabar Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – J. Sabatauskas. Pirmininke, o gal aš perskaitau visus ir visų lydimųjų svarstymas, ar atskirai kiekvieną turite?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi yra siūlymų dėl Policijos veiklos įstatymo, dėl jų reikės apsispręsti, pirmininke.
PIRMININKĖ. Gerai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gal pavyks taip, kaip praeitą kartą buvo su Vidaus tarnybos statutu. Gal kolegos nereikalaus papildomai balsuoti, pasitikės komiteto nuomone.
Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas sausio 14 d. svarstė Policijos veiklos įstatymo projektą ir pritarė patobulintam variantui. Prieš tai buvo viena Vyriausybės išvada, bet kadangi buvo ir pakeitimų, paprašė kitos išvados. Dėl tos kitos išvados ir kitų siūlymų buvo kiti sprendimai, bet komitetas bendru sutarimu, atsiprašau, už balsavus 5, prieš – 2, niekam nesusilaikius, pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu A. Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nėra? O kas gali vietoj jo? Gal gerbiamoji pirmininkė K. Miškinienė? Mes paduosime.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2014 m. lapkričio 19 d. svarstė minėtą Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės birželio 8 d. išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Petrauskienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Markauską, Biudžeto ir finansų komitetas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1352. Pasiūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dar praėjusių metų lapkričio 12 d. svarstė Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Projektas tuo metu dar buvo Nr. XIIP-1352. Pasiūlė pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat buvo kitas pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu parengtas Kibernetinio saugumo įstatymo projektas, numatantis policijos vaidmenį užkardant ir tiriant teisės pažeidimus kibernetinėje erdvėje, tikslinga policijos teises šioje srityje numatyti Policijos veiklos įstatyme. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Vėl kviečiu J. Sabatauską. Yra siūlymų. Seimo narė L. Graužinienė. Gerbiamoji Pirmininke Loreta Graužiniene, gal galite savo, kaip Seimo narės, siūlymą pateikti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kiek aš supratau, Pirmininkė pritaria komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Parašyta „nepritarti.“ Tai kaip čia suprasti? Jūs atsiimate? Nepritaria komiteto išvadai?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Sutinka su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Jūs pritariate komiteto nuomonei nepritarti. Supratau. Iš esmės paprasčiau buvo atsiimti.
Toliau, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komitetas pritarė iš dalies. Ar galime tam pritarti? Pritarta.
Toliau, yra Seimo nario J. Sabatausko siūlymas. Komitetas bendru sutarimu pritarė. Ar galime mes pritarti? Pritarta.
Dar vienas Vyriausybės – pritarta iš dalies. Ar galime ir mes pritarti? Pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra L. Graužinienės vienas siūlymas, komitetas nepritarė. Gerbiamoji Pirmininke, jūs ir su šituo sutinkate? Gerbiamoji Pirmininke, sutinkate ir su kitu nepritarimu, taip? Sutinka. Vadinasi, nepritarėme.
Dar vienas Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti? Pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Gerbiamoji Milda Petrauskiene, dar kartą pristatykite siūlymą. Ar nereikalaujate balsuoti? Sutinkate su komiteto siūlymu nepritarti?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Tada nereikia balsuoti. Dėl 6 straipsnio dar yra Vyriausybės siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar mes galime pritarti? Pritarta
Dėl 10 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas. Komitetas nepritarė ir mes nepritariame.
Dar vienas siūlymas irgi Vyriausybės. Nepritarė komitetas ir mes nepritariame.
J. Sabatausko siūlymas. Pritarė komitetas ir mes pritariame.
Seimo narės L. Graužinienės siūlymas. Komitetas nepritarė. Kaip suprantu, ji visus atsiėmė ir šitam nepritarė.
Dėl 11 straipsnio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Komitetas nepritarė. Nereikia balsuoti? Nereikia.
Dar vienas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas dėl 12 straipsnio. Komitetas nepritarė, nereikalauja balsuoti. Dėkoju.
Dėl 14 straipsnio Vyriausybės siūlymas – pritarti iš dalies. Galime pritarti? Pritarta. Seimo narės L. Graužinienės siūlymas. Komitetas nepritarė ir mes nepritariame.
Dėl 16 straipsnio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Nepritarta, balsuoti nereikalauja. Seimo nario J. Sabatausko siūlymas dėl 16 straipsnio. Komitetas pritarė. Mes irgi pritariame.
Dėl 18 straipsnio Vyriausybės siūlymas – pritarti iš dalies. Pritariame iš dalies. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl 18 straipsnio. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria, tai nepritariame ir mes.
Dėl 19 straipsnio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate? Gerbiamoji Petrauskiene, sutinkate? Sutinkate. Gerai. Toliau, Vyriausybės siūlymas – nepritarti. Nepritariame. Seimo narių S. Brundzos, G. Kirkilo, J. Bernatonio, V. Gailiaus, S. Šedbaro siūlymas. Kuris pristatote? Gerbiamieji kolegos, kuris pristatote siūlymą? Šedbarai, jūs, ar Brundza? Kuris? S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš neprieštarauju, kad liktų taip, kaip komitetas nusprendė.
PIRMININKĖ. Vadinasi, atsiimate. Gerai. Pritariate komiteto siūlymui. Toliau, yra Seimo narių J. Bernatonio, S. Brundzos, V. Gailiaus siūlymas. Komitetas irgi nepritaria. Ar sutinkate, autoriai? Suprantu, kad sutinkate. Seimo nario J. Sabatausko siūlymas – pritarti. Pritariame ir mes. Vyriausybės siūlymas – nepritarti. Seimo narės L. Graužinienės siūlymas – nepritarti.
Antrojo skirsnio 22 straipsnis. L. Graužinienės siūlymas – nepritarti. Ketvirtasis skirsnis, 29 straipsnis. L. Graužinienės siūlymas – nepritarti. J. Sabatausko siūlymas dėl to paties straipsnio – pritarti. Mes visi pritariame.
Toliau, 2 didysis straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“. J. Sabatausko siūlymas, kuriam komitetas pritarė, mes irgi jam pritariame.
Toliau, yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas – atsižvelgti, taip rašo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Atsižvelgė į Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę. Pritarė iš dalies Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonei, atsižvelgė į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Ačiū, pirmininke.
Motyvai po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prašom balsuoti. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1352 po svarstymo pritarta.
15.51 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1353(2), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1354(2), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1355(2), Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1356(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1357(2), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1358(2) (svarstymas)
Dabar, gerbiamieji kolegos, yra Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 10 straipsnio, Vadovybės apsaugos įstatymo 16 straipsnio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. Jų visų yra svarstymo stadija, todėl, kai kviesiu komitetų atstovus, būkite geri, pristatykite išvadą dėl visų mano išvardintų projektų. Pirmasis – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio trečiojo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, Vyriausybės išvadą, pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetui, bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Toliau svarstė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymą. Taip pat atsižvelgęs į Teisės departamento, Vyriausybės pastabas ir atsižvelgęs į Socialinių reikalų ir darbo ir kitų papildomų komitetų – Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų – siūlymus bendru sutarimu pritarė projektui. Vadovybės apsaugos įstatymo projekto taip pat atsižvelgęs pritarė bendru sutarimu patobulintam variantui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo projekto taip pat komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui. Viešojo saugumo tarnybos įstatymo pakeitimo projektui irgi bendru sutarimu komitetas pritarė atsižvelgęs į Vyriausybės nuomonę, Teisės departamento pastabas ir papildomų komitetų nuomonę. Vyriausybės įstatymo projektui taip pat pritarė bendru sutarimu, atsižvelgęs į visas papildomas nuomones, pastabas ir pasiūlymus. Dėl Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo ir įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo taip pat atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, tiek į papildomų komitetų nuomones, pritaręs Audito komiteto siūlymams, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto… Dar Valstybės tarnybos įstatymo…
Čia jau turbūt atskirai reikia pristatyti, tai turbūt vėliau bus dėl pateikimo. Arba galiu iš karto pateikti, jeigu reikia.
Supratau. Gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Miškinienę – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados dėl visų minėtų įstatymų. Taip, ir Vyriausybės įstatymo.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusių metų lapkričio 19 d. svarstė Valstybės tarnybos įstatymo straipsnių pakeitimo projektą. Iš esmės pritarė pateiktam projektui ir pasiūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadas, Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir mūsų komiteto pasiūlymui dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo reglamentuojančio 51 straipsnio taikymo statutiniams valstybės tarnautojams – bendru sutarimu už.
Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas lapkričio 19 d. svarstė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu už.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, lapkričio 19 d. svarstė Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadas, į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė bendru sutarimu už.
Taip pat praėjusių metų lapkričio 19 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė ir pasiūlė atsižvelgti į Vyriausybės išvadas ir į Teisės departamento pastabas – bendru sutarimu už.
Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusių metų lapkričio 19 d. svarstė Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir Teisės departamento pastabas – bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Kviečiu M. Petrauskienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gal tiesiog pasufleruosiu, perskaitykite visų projektų numerius ir turbūt pasakykite bendrą išvadą.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė projektą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu už. Analogiški sprendimai yra ir dėl kitų projektų.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kviečiu A. Paulauską – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados dėl visų projektų.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas lapkričio 12 d. svarstė Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-1358, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-1353, Viešojo saugumo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1357, tada svarstė Sienos apsaugos tarnybos įstatymo 12, 13 straipsnių pakeitimus, projektas Nr. XIIP-1356, Vadovybės apsaugos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-1352 ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-1354. Dėl visų priimtas analogiškas sprendimas – pritarti projektams ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymų projektus tobulinti. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl visų. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektams Nr. XIIP-1353, Nr. XIIP-1354, Nr. XIIP-1355, Nr. XIIP-1356, Nr. XIIP-1357 ir Nr. XIIP-1358? Pritarta po svarstymo išvardintiems projektams.
15.59 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2735 (pateikimas)
Dabar prašau J. Sabatauską pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2735.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš noriu paklausti. Gerbiamoji pirmininke, pritarta su visais siūlymais tiems projektams, kur buvo prieš tai? Pagal komitetų nuomonę, taip? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, priežastis, kuri paskatino rengti ir teikti jums šitą projektą, tai siekis suderinti naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą ir Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, 3 priedo nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo aktualiosiomis nuostatomis. Todėl parengtas šitas Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kartu su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios projektas, kuris reikalingas būtent priimti kartu su Vidaus tarnybos statutu ir kitais lydimaisiais įstatymais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių klausti. Ačiū pranešėjui. Ar po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu projektui Nr. XIIP-2735. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti kitą savaitę. Kokia ten data išeina? 23 diena tinka? (Balsai salėje: „Antradienį.“) Tai aš sakau, 23 dieną.
Klausiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, ar iki 23 d. suspėsite apsvarstyti, nes reikia kartu su statutu priimti? (Balsai salėje) Tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir yra pagrindinis. Gerai? Dėkoju.
16.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3314 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kadangi gerbiamasis S. Šedbaras turi labai svarbų reikalą išvykti dėl asmeninių reikalų, aš noriu paprašyti jūsų, gal mes jam leisime pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo projektą ir pristatyti Teismų įstatymą? Ar galime sutikti? (Balsai salėje) Gerai. Čia yra darbotvarkės 2-4a, 2-4b klausimai. Prašau, Stasy.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau papildyti šios sesijos darbų programą ir leisti man pateikti du tarpusavyje susijusius įstatymų projektus. Yra Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos prašymas, kad būtų galima racionaliau išdėstyti teisėjų jėgas ir sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminus. Labai prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Klausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui dėl dviejų projektų įtraukimo į pavasario sesijos darbų programą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3314) priimtas. (Gongas)
16.05 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3072, Civilinio proceso kodekso papildymo 621 straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3073 (pateikimas)
Dabar – Teismų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjau, tai yra Aukščiausiojo Teismo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos apsvarstyti projektai. Prašoma juos priimti. Jeigu jūs pritartumėte po pateikimo, mes rudens sesijoje galėtume apsvarstyti ir priimti.
Esmė yra susijusi su prieš dvi, tris savaites teisingumo ministro pateiktu įstatymų paketu, pagal kurį į didelius darinius bus sujungti apylinkių teismai. Dabar būtų tarpinis žingsnelis, nes teismų jungimas užtruks, kad teisėjai, kurie yra apylinkės teismo teisėjai, tos pačios apygardos ribose galėtų pasidalinti bylomis, jeigu viename teisme yra didžiulis krūvis, o kitame teisme yra mažesnis krūvis arba kažkuris teisėjas susirgo, arba teisėjas išėjo tėvystės arba nėštumo, gimdymo atostogų, kad teisėjas galėtų, būdamas apylinkės teisėju, nebūtinai Šilalės, bet galėtų ir Šilutės, Tauragės bylas nagrinėti.
Lygiai tas pats ir apygardos lygmeniu. Krūviai yra labai nevienodi, o terminai priklauso nuo krūvio. Kitas dalykas, teisėjų atlyginimai yra vienodi ir išeina socialinis neteisingumas, kada vieni teisėjai turi didelius krūvius, kiti turi mažus, ir nieko negali padaryti, negali tų krūvių išlyginti. Tai tokia būtų šitų pasiūlymų esmė. Tai būtų Teismų įstatymas ir Civilinio proceso kodeksas.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritarsiu, bet norėčiau paklausti, ar toje pačioje apygardoje važinės, ar į kitą apygardą galės teisėjai važinėti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Apylinkės teisėjai toje pačioje apygardoje, kadangi apygardos pirmininkas, kuris ir dabar pagal įstatymą prižiūri apylinkės teismų veiklą, jis turėtų ir tvarkyti tuos reikalus, į kitą apygardą nevažiuotų. O apygardų teisėjai per Apeliacinį teismą būtų jau visų apygardų ribose, tuos krūvius suvienodintų.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, būna bylų, kurios dėl vietinės specifikos, dėl sąsajų su vietiniu kontekstu… Na, aš suabejojau dėl teismo nešališkumo. Ar čia kiek nors keliamas toks tikslas tam tikrais atvejais iškelti bylų svarstymą kitur? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tokia galimybė yra ir dabar, tačiau priėmus šitas pataisas jinai būtų lengviau procedūriškai įgyvendinama.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo ar galime pritarti Teismų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? (Balsai salėje) Pritarta. Pagrindinis komitetas… (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame. Kas pritariate Teismų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Civilinio proceso kodekso papildymo 621 straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 68, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-3072 ir įstatymo projektui Nr. XIIP-3073 po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti VII (rudens) sesijoje.
16.09 val.
Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3419(2) (svarstymas)
Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu J. Sabatauską pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Komitetas svarstė papildomai gautus Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymus, kuriems pritarė, dėl tam tikro įsigaliojimo nukėlimo iki 2018 m. kovo 1 d. O projektui, kaip aš minėjau anksčiau, komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Vaickienę, Audito komitetas.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-3419. Priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr. XIP-3419 ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus. Pritarė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dar 2011 m. lapkričio 16 d. pirmą kartą svarstė Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo projektą ir iš esmės jam pritarė, tačiau pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamoji posėdžio pirmininke ir Seimo nariai, komitetas svarstė šitą projektą ir nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Dabar, kaip jau ir minėjo komiteto pirmininkas gerbiamasis J. Sabatauskas, yra Seimo nario S. Šedbaro siūlymas. Komitetas jam pritarė bendru sutarimu. Ar galime mes pritarti? Pritarta. Ir Audito komiteto siūlymas, kuriam Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė. Ar Audito komitetas nereikalauja balsuoti?
J. VAICKIENĖ (TTF). Ne.
PIRMININKĖ. Gerai, nereikalaujate balsuoti. Dėkoju.
Dabar po svarstymo ar galime bendru sutarimu pritarti projektui Nr. XIP-3419? Galime. Pritarta bendru sutarimu projektui Nr. XIP-3419(2).
16.14 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 6, 7, 9, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3031(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65 ir 651 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3032(2) (svarstymas)
Toliau vėl paketas. Darbotvarkės 2-3a, 2-3b klausimai – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 7, 9, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 152 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3031 ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 ir 651 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3032. Svarstymas. Kviečiu pranešėją J. Kvetkovskį, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
J. KVETKOVSKIJ (LLRAF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šio įstatymo projektą Nr. XIIP-3031, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, taip pat į Biudžeto ir finansų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas ir pritarė patobulintam šio įstatymo projektui.
Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Paskui, kai visi komitetai pristatys savo išvadas, tada aš jus vėl atgal pakviesiu, nes dėl šito projekto yra siūlymų.
Dabar kviečiu R. Markauską, Biudžeto ir finansų komitetas. Jūs dabar pailsėkite, Biudžeto ir finansų komitetas pristatys. Jūs truputį palaukite.
J. KVETKOVSKIJ (LLRAF). Gal už abudu…
PIRMININKĖ. Taip, taip, abiejų svarstymas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė birželio 10 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 7, 9, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 152 straipsniu įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3031.
Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas birželio 10 d. svarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 ir 651 straipsnių pakeitimą ir pritarė bendru sutarimu iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIIP-3032.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada dėl abiejų projektų.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas šių metų birželio 17 d. apsvarstė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projektą. Čia buvo nemažai pasiūlymų, apie kuriuos, matyt, vėliau kalbėsime, tačiau apsvarstęs pasiūlė pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Už tokį sprendimą balsavo bendru sutarimu.
Taip pat kaip lydimąjį apsvarstė Krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Gerbiamasis Zasčiurinskai, jums reikia užsirašyti diskutuoti dėl abiejų. Mes įjungėme, bet jūs… Yra jungtinis. Jūs, man atrodo, rašotės dėl vieno, todėl nepakliūnat. Gerai? (Balsas iš salėje) Na va, puiku. Gerbiamasis Juliau, mes jūsų laukiam. Du.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, nepritaręs kai kuriems Seimo narių siūlymams, komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar vėl kviečiu J. Kvetkovskį, nes matau, kad projekte… Atsiprašau, gerbiamasis Zasčiurinskai. Dar diskusijose kalbės ponas M. Zasčiurinskas. Jūs dar truputį palaukite. Jūs dar palaukite, nes dabar M. Zasčiurinskas ateina.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kodėl aš panorau atsistoti čia, šioje tribūnoje, ir pasakyti keletą žodžių? Visų pirma mano pozicija yra tokia, kad statutinių pareigūnų gyvenimas ir darbas yra daug sunkesnis negu kitų žmonių ir jų socialinės garantijos turi kompensuoti tai, kas dėl jų darbo daro žalą jų sveikatai. Mano tokia principinė nuostata.
Kalbant šiuo klausimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiandien yra nustatytas pareigūnų amžius, nuo kada jie gali eiti į vadinamąją pensiją ir gauti valstybinę pensiją – yra 20 metų ir už kiekvienus metus jiems skaičiuojamas 1 % nuo jų vidutinio atlyginimo.
Kitaip sakant, šitų statutinių pareigūnų pensiją sudaro 20 % nuo vidutinio atlyginimo. Pasakysiu keletą skaičių, kaip yra kitose valstybėse. Europos Sąjungoje, Europoje vidutinė pensija procentais yra 59,7 %, Estijoje ir Lenkijoje – daugiau kaip 60 %, kitose valstybėse šita pensija pasiekė 80 %. Mes dabar į viešąją erdvę pareigūnams sakome: jūs džiaukitės ir garbinkite mus, Seimo narius, nes mes jums sugebėsime padidinti pensiją nuo 20 %, po 10 metų jūs galėsite gauti 27 %. Ar tai, kas yra siūloma, yra sprendimas?
Visų pirma, mano nuomone, reikėtų spręsti šį klausimą kardinaliai ir valstybinių pensijų skyrimą padaryti panašų į vadinamųjų sodrinių pensijų skyrimą. Kaip šiandien skaičiuojama „Sodros“ pensija? Žmogus turi sulaukti pensinio amžiaus, pavyzdžiui, 65 metų, ir turėti minimalų darbo stažą, pavyzdžiui, 30 metų. Jeigu mes nustatytume tokius du parametrus statutiniams pareigūnams ir nustatytume, kad skirtumas tarp jų sunkaus darbo ir kitų žmonių, „Sodros“ pensininkų, pavyzdžiui, yra 15 metų, mes visam laikui išspręstume statutinių pareigūnų pensijų kausimą ir pareigūnai nebūtų priversti, ištarnavę policijoje, pavyzdžiui, 20 metų… dabar jie faktiškai priversti su visa savo patirtimi, su visais įgūdžiais išeiti iš darbo, nes gaudami tokią mažą pensiją paprasčiausiai negalės gyventi, negalės išlaikyti savo šeimų ir panašiai. Kai jie, sulaukę 42 metų, priverčiami išeiti į pensiją, tada valstybei iškyla kitos problemos – reikia tuos žmones integruoti į dabartinį gyvenimą, į tą civilinę darbo rinką, reikia užtikrinti reabilitacijos paslaugas. Ir vėl reikia skirti papildomas išlaidas ir žmonės nuo to tik kenčia.
Gerbiamieji kolegos, aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį į tokią, mano nuomone, visiškai nenormalią situaciją ir pasakyti dar vieną dalyką. Šiuo metu jau yra parengtas nutarimas dėl valstybinių pensijų pertvarkos gairių ir tik išsprendę statutinių pareigūnų pensijas ne 20 % nuo vidutinio, ne 27 %, o kad ji pasiektų Europos Sąjungos vidurkį, tik tokiu atveju mes galėtume ramia sąžine pareigūnams pasakyti: mes jus gerbiame, vertiname už jūsų sunkų darbą ir atitinkamai užtikriname socialines garantijas. Šiandien (pasikartosiu) mes suvaidinome spektaklį, kad esame geri, šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija sprendžia pareigūnų pensijų klausimą, o iš tikrųjų jokio sprendimo nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar tikrai gerbiamąjį Juzefą kviečiu į tribūną, nes yra siūlymų. Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projekto yra A. Syso siūlymas. Bet Algirdo nematau. Komitetas tam nepritarė. Ar mes galime irgi nepritarti? (Balsai salėje)
J. KVETKOVSKIJ (LLRAF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Taip. Toliau yra dar vienas A. Syso siūlymas nekeisti įstatymo 7 straipsnio redakcijos. Komitetas irgi nepritarė.
J. KVETKOVSKIJ (LLRAF). Nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime nepritarti? Nepritariame.
Toliau yra Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymas nekeisti įstatymo 3 straipsnio redakcijos, kuriam komitetas irgi nepritarė.
J. KVETKOVSKIJ (LLRAF). Nepritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Zasčiurinskai, ar reikalaujate pristatyti? Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, daugelį argumentų, kodėl aš taip pasielgiau, aš išsakiau. Kitaip sakant, aš nenoriu dalyvauti toje, kaip aš vadinu, apgavystėje, kur mes, kaip Seimo nariai, sudarysime iliuziją, kad mes sprendžiame pareigūnų ir statutinių pareigūnų pensijų klausimą, o iš esmės nieko nesprendžiame. Kadangi mūsų siūlymu iki liepos 15 d. turės būti sudaryta darbo grupė dėl valstybinių pensijų pertvarkos gairių, mano supratimu, dabar nereikėtų suteikti iliuzijų, kad po dešimties metų jūsų, pareigūnai, pensijos padidės iki 27 %, o luktelėti iki rudens ir rudenį priimti sprendimą, kuriuo jų pensijos bus kardinaliai didesnės. Tai viena.
Antra. Aš gavau tūkstančių pareigūnų (galėčiau parodyti, kokio storio) peticiją su parašais, kur jie kategoriškai protestuoja prieš tokį sprendimą padidinti pensinį amžių nuo 20 iki 25 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad mes susikoncentruojame tiktai į vidaus reikalų sistemą, bet atkreipkime dėmesį, kad 25 % pensinio amžiaus padidinimas kalba apie vidaus reikalus, valstybės saugumą, krašto apsaugą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Kalėjimų departamentą, muitinės sistemoje dirbančius ir taip toliau. Tai yra didžiulė armija žmonių, kurie turi šeimas, kurie turi vaikus ir kurie tikrai norėtų, kad jų gyvenimo sąlygos nebūtų bloginamos. Todėl aš ir pateikiau pasiūlymą, kad nebūtų didinamas pensinis amžius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė? Prašom argumentuoti.
J. KVETKOVSKIJ (LLRAF). Komitetas svarstymo metu gavo išvadas iš kitų komitetų. Komiteto posėdyje dalyvavo vidaus reikalų viceministras, profsąjungos atstovai, jie nepritarė pono M. Zasčiurinsko pasiūlymui, o pritarė patobulintam projektui. Kaip sakiau, komiteto nuomonė: už – 7, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar vienas už, kitas prieš siūlymą. P. Gražulis palaiko M. Zasčiurinsko siūlymą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai palaikau komiteto siūlymą, nes ilginamas pensinis amžius ne tik Lietuvoje, bet ir visos Europos Sąjungos šalyse, ir kitose šalyse. Aš manau, kad penkeriais metais pailginti pareigūnų darbo laiką nėra problema. Aš susitinku su profesinėmis sąjungomis, su kitais, niekas nedaro didelės problemos. Dabar ministras dažnai pratęsia pensinį amžių savo įsakymu, o tai būtų numatyta įstatyme. Todėl aš tikrai pritariu komiteto pozicijai ir pasisakau už.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, susikaupkite, pradėkite stebėti posėdį, nes jūs dabar pasisakėte prieš komiteto išvadą. Kaip tik komitetas ir siūlo pratęsti penkeriais metais pensinį amžių, o M. Zasčiurinskas siūlo iš esmės nepriimti šito įstatymo. Šitas įstatymas yra paketas to viso sutarimo, kurį mes ir anksčiau svarstėme, tai yra kompromisas iš visų pusių ir ilginimas tikrai neišvengiamas. Juo labiau kad yra numatytas mechanizmas, kad tos pensijos būtų didesnės, o tie pažadai, kad mes kažkokią darbo grupę dar sukursime po trejų metų, kuri čia mums pateiks kažkokias valstybinės pensijos pertvarkas, čia jau tikrai rinkėjų apgavimas. Šiuo atveju mes pensijų pertvarkos laukiame patvirtinę gaires Seime prieš trejus metus, dar iki šiol nesulaukėme jokio dokumento ir socialinio modelio, nieko mes čia nesulaukėme. Čia yra apgavystė. Mes sprendžiame reikalus tik iš dalies, o tas lyginimas yra ne tik neigiamas, bet ir teigiamas, nes pensijos bus didesnės. Profesinės sąjungos (mes buvome Kaune susirinkę), pone Zasčiurinskai, kaip tik palaiko tuos, kas nori ilgiau dirbti šioje sistemoje. Iš tikrųjų yra dalykų, kaip pasienio tarnybos, kitos, dėl kurių neišspręsta, bet tai reikia spręsti rudenį, jų neapima šitos pataisos. Aš siūlau tikrai nepritarti šiai pataisai, nes pritarimas gerbiamojo M. Zasčiurinsko pataisai yra tiesiog šito paketo atmetimas. Jo pataisa nieko kito nereiškia, kaip atmesti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsvo 66: už – 4, prieš – 20, susilaikė 42. Nepritarta M. Zasčiurinsko siūlymui.
Replika po balsavimo – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš ponui Mečislovui norėčiau repliką. Nežinau, kokias jis ten peticijas susirinkęs, bet teko dalyvauti vienoje didelėje konferencijoje, padarėme preliminarų balsavimą – 95 % pareigūnų buvo už pensinio amžiaus didinimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar dėl 4 straipsnio yra A. Syso siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Aš manau, ir mes nepritarkime. Ir M. Zasčiurinsko siūlymas, kuriam komitetas irgi nepritarė. Ar reikalaujate balsuoti, gerbiamasis Zasčiurinskai? Ne. Nepritariame, nes vienas siūlo, kad kario tarnybos laikas būtų mažesnis kaip 30 metų, kitas siūlo, kad mažesnis kaip 20 metų. Komitetas nei vienam, nei kitam nepritarė. Toliau Seimo nario A. Syso siūlymas, irgi dėl metų. Mes nepritariame, komitetas nepritarė, M. Zasčiurinsko siūlymui irgi nepritarė ir mes nepritariame.
Išnagrinėjome visus siūlymus. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galime. Po svarstymo pritarta projektams Nr. XIIP-3031 ir Nr. XIIP-3032.
16.33 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2871(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – E. Žakaris, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Pritarė žurnalistų etikos inspektorės siūlymui ir komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
16.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3195 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, yra du Seimo nutarimai. Projektai Nr. XIIP-3195 ir Nr. XIIP-3122. A. Matulas prašo į pavasario sesijos darbų programą įtraukti projektus Nr. XIIP-3192 ir Nr. XIIP-3121. Siūlyčiau iš karto sujungti ir balsuoti dėl vieno Seimo nutarimo, įtraukiant du mano minėtus projektus. Čia dar tik pateikimai. Eikite į tribūną. I. Šiaulienė nesutinka, todėl bus tik taip, kaip parašyta. Gerbiamasis Antanai, prašom pateikti projektą Nr. XIIP-3195, kuriuo jūs norite į pavasario sesijos darbų programą įtraukti Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai prašau, čia yra techninis dalykas. Ligonių kasa kreipėsi į komitetą ir prašo įteisinti tai, kas yra „Sodros“ įteisinta, t. y. mažareikšmę žalą, nes labai dažnai bylose Ligonių kasa turi kreiptis dėl kelių eurų žalos, išlaidos yra daug didesnės negu žala. „Sodros“ tai įteisinta. Labai prašau leisti įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę.
Ir antras klausimas dėl LRT. Mes norime pasiūlyti, kad…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, antrojo nepristatinėkite, nes nesutinka. Pirmiausia dėl Seimo nutarimo. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime.
Svarstymas. Po svarstymo pritariame? Pritariame.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos pakeitimo projekto Nr. XIIP-3195?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 48, prieš nėra, susilaikė 18. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3195) yra priimtas. (Gongas)
16.36 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3192 (pateikimas)
Dabar Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kol A. Matulas eina į tribūną, noriu paprašyti Dokumentų skyrių sujungti Seimo nutarimus dėl Seimo pavasario sesijos programos pakeitimo. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Galiu? Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjau, šiandien maždaug 11 % baudžiamųjų bylų ir 20 % civilinių bylų yra asmenų padaryta žala kitiems asmenims dėl suteiktų sveikatos paslaugų, už kurias sumoka Valstybinė ligonių kasa. Ta žala dažnai tais procentais yra mažesnė negu 20 eurų. O teismo, dokumentų rengimo, išieškojimo išlaidos yra netgi kelis kartus didesnės. „Sodros“ yra įteisintas principas, kad jeigu pripažįstama pagal ministro nustatytą tvarką, kad žala yra mažareikšmė, tiesiog neišieškoma. Panašiai kaip dėl žemės mokesčio, kai tas mokestis, pamenate, prieš kelis metus siekdavo 2 ar 3 Lt, net nesiųsdavo pranešimo, kad reikia sumokėti. Aš siūlyčiau ir prašyčiau pritarti po pateikimo Ligonių kasoms reikalingam įstatymo projektui ir svarstyti jį pavasario sesijoje.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Antanai, prašom pasakyti, ar priėmus šį įstatymą civilinių ieškinių baudžiamosiose ir civilinėse bylose sumažės iš tikrųjų ar tik teoriškai?
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai sumažės, nes, pavyzdžiui, yra atvejų, kai po kokio nors neblaivaus asmens avarijos žmogus būna traumuotas, medikas pakonsultuoja ir kartais suma būna 5 eurai. Įsivaizduojate, Ligonių kasai kreiptis į teismą siekiant išieškoti tokią sumą, o dažnai dar nėra sumokama, tai daroma per antstolius. Kaip sakiau, baudžiamosiose bylose 11 %, o civilinėse bylose 20 % atvejų ta suma būna mažesnė kaip 20 eurų. Labai sumažėtų krūvis ir Valstybinė ligonių kasa galėtų tą laiką skirti kitoms svarbioms problemoms nagrinėti. Krūviai šiek tiek sumažėtų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs paėmėte išieškojimo problemėlę vienos mažos srities. Dabar įsivaizduokime, kad tokių pačių problemų yra visame Lietuvos gyvenime, ne tik sveikatos draudimo lėšų, bet ir ūkio. Pavyzdžiui, įsiskolinimas už ryšio paslaugas, įsiskolinimas už šilumos paslaugas, įsiskolinimas už buto nuomą ir t. t., ir t. t. Taip, suma atrodo nedidelė – 20 eurų. Iš principo pritarčiau. Tačiau tada reikia daryti visur vienodai, pripažinti, kad tai mažareikšmė žala, ir jokių ieškojimų nedaryti. Ar sutinkate su tuo? Bet tada visur. Aš laukčiau jūsų… Iš esmės reiktų pataisų ne šio įstatymo, o Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir daugelio kitų. Susidarytų 50–70 įstatymų projektų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Matote, aš atstovauju Sveikatos reikalų komitetui ir tos srities reikalams. Jei aš dabar imsiuos siūlyti klausimus ir spręsti tas problemas, kurias jūs ar kiti kolegos supranta geriau, tai bus labai nelogiška. Jei yra reikalas, galima prašyti Vyriausybės išvados. Vyriausybė, matyt, gali pateikti kompleksiškai 50 įstatymų paketą ir siūlyti, bet ar reikia išieškoti, ar visur turi būti taikoma. Aš jau trečią kartą sakau, kad tas „Sodros“ yra taikoma ir valstybė, ir ta institucija ne tik nepraranda pinigų, bet ji sutaupo ir laiko, ir daugybę pinigų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. D. Mikutienė – už.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai dėkoju pavaduotojui Antanui, kad pateikė tokį įstatymo projektą. Norėdamas spręsti sistemiškai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėjo imtis iniciatyvos. Mes stengėmės sužiūrėti savo sritį. Tikrai visų prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi kalbama apie žalą, padarytą biudžetui, tai biudžetui žala daroma ir kitose srityse. Aš esu už tai, kad tada kompleksiškai spręstume ir kad tą klausimą parengtų Vyriausybė, nes vienas ar kitas komitetas gali parengti tik iš savo srities, o Vyriausybė turėtų žiūrėti kompleksiškai. Todėl aš nepritariu, kad tik toks vienas projektas parengtas. O jei būtų pritarta, tai būtinai prašau Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61: už – 45, prieš – 2, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje. Dar yra siūloma iki to laiko gauti Vyriausybės išvadą. Ar galime tam pritarti? Pritarta.
16.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3122(2) (pateikimas)
Taigi vėl A. Matulas teikia Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-3122 ir siūlo įtraukti į pavasario sesijos darbų programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau jūsų leisti įtraukti ir tada pristatyčiau, ką aš čia siūlau. Alkoholio kontrolės įstatyme yra pasakyta, ką Nacionalinis radijas ir televizija turi daryti, ir labai griežtai pasakyta, bet tas nėra vykdoma. Todėl aš noriu pasiūlyti dalyką, mes keli norime pasiūlyti tam tikrą dalyką, kuris galėtų būti koreguojamas, tie procentai laiko, kuris turėtų būti skiriamas socialinei reklamai. Bet labai prašau jūsų tiesiog leisti panaudoti 2 min. laiko. Kaip jau balsuosite, taip jau balsuosite.
PIRMININKĖ. Palaukite, jūsų nori paklausti. Nebenori. Atsiprašau. Ar galime po pateikimo pritarti? Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate šiam projektui?
Balsavo 63: už – 29, prieš – 5, susilaikė 29. Nepritarta po pateikimo. Grąžiname iniciatoriams tobulinti. Taigi jūs negalite pateikti projekto.
Replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai teiksiu trečią kartą, jeigu jums smagu, bet prisiminkite, kad ne amžiais sėdėsite kaip pozicija. Elgiatės labai nekorektiškai. Neleisti pristatyti idėjos, kuri jau yra įtvirtinta kitame įstatyme ir tas nėra vykdoma, tada balsuokite ir atmeskite. Bet neleisti pristatyti yra ne tik nemandagu, bet nesakysiu to žodžio…
16.48 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3232 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3232. Pateikimas. Kviečiu V. M. Čigriejienę.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labas vakaras jau visiems. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šį įstatymo projektą, jau nenoriu minėti kokį, teikia ne tik opozicijos atstovai, bet ir daugumos atstovai. Kaip žinote, vientisinės medicinos studijos universitetuose trunka šešerius metus, po to prasideda rezidentūra ir susiduriame su kai kuriomis problemomis. Kadangi rengiant šį projektą dalyvavo ir kai kurie daugumos atstovai, prijaučiantys švietimo sistemai, tai manau, kad rezidentūra yra svarbus klausimas ir mes priimsime reikalingus sprendimus. Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Rezidentūros taryba.
Pirmiausia susiduriama su tokiomis problemomis, jau kartoju, kad vientisinės medicinos studijos trunka šešerius metus, tad didžioji dalis studijas baigia 25 metų. O suteikus nėštumo, gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogas pirmaisiais medicinos rezidentūros metais, tai yra per pirmuosius 12 mėnesių po studijų baigimo, jie netenka teisės į šiuos minėtus dalykus. Kadangi dėl vientisinių studijų trukmės ir rezidentūros studijų trukmės nespėjama įsigyti reikiamo socialinio draudimo stažo iki 26 metų ir dėl to neįgyjama teisė gauti motinystės socialinio draudimo pašalpų, šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti teisę gauti šias pašalpas gydytojams rezidentams pirmaisiais medicinos rezidentūros studijų metais, jei minėtos atostogos suteikiamos per 12 mėnesių nuo medicinos rezidentūros studijų pradžios.
Taip būtų užtikrintos vienodos asmenų teisės į motinystės, tėvystės pašalpą, nediskriminuojant asmenų, studijavusių pagal vientisąją medicinos programą arba tęsiančių studijas pagal rezidentūros programą. Priėmus šį įstatymą Vyriausybė turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Reikės papildomų valstybės socialinio draudimo lėšų, kurių poreikiui nustatyti bus reikalingas Vyriausybės įvertinimas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų niekas nenori klausti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Dėkinga visiems.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3313 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-9a klausimas – vėl Seimo nutarimas prašant įtraukti į pavasario sesijos darbų programą projektą Nr. XIIP-3134. Pranešėjas – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamieji bičiuliai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į labai nedidelį klausimą, susijusį su tais žmonėmis, kurių nuotraukas dažnai jūs matote jau prie įėjimo į salę juoduose rėmeliuose. Aš kalbu apie valstybės signatarus, kurie išeina vienas po kito iš gyvenimo. Mūsų valstybės signatarai, praėjus 25 metams Lietuvos valstybės, neturi teisės dėstyti savo minčių, jie yra visų esančių čia partijų steigėjai, už atlyginimą universitetuose arba mokyklose. Todėl mano pataisa susijusi su šių garbių žmonių, kurių daugelį jūs pažįstate nuo kairės iki dešinės, galėjimu dėstyti už atlyginimą universitetuose ir aukštosiose mokyklose. Aš prašau jūsų, jeigu galima, šį tikrai nepartinį klausimą leisti įtraukti į darbotvarkę ir atiduoti komitetams svarstyti, daugiau nieko. Klausimas yra susijęs su leidimu Lietuvos valstybės signatarams dėstyti už atlyginimą aukštosiose mokyklose. Aš manau, jie turi ką pasakyti. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Po pateikimo pritarta, po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui dėl pavasario sesijos darbų programos pakeitimo įtraukiant projektą Nr. XIIP-3134, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių: už – 42, prieš – 2, susilaikė 16. Seimo nutarimas (projektas XIIP-3313) priimtas. (Gongas)
16.53 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3134 (pateikimas)
Kadangi Emanuelis iš karto pristatė ir patį projektą, ar galime po pateikimo pritarti projektui? Galime. Dėkoju. Svarstymas numatytas rudens sesijoje. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
16.54 val.
Civilinio kodekso 4.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3154 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Civilinio kodekso 4.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Pranešėjas – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlomo pakeitimo esmė. Vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, bendraturtis, ketindamas parduoti savo dalį, esančią kaip bendroji nuosavybė, privalo raštu informuoti likusius bendraturčius apie dalies pardavimą, jeigu ketina ją parduoti ne bendraturčiui. Tačiau šis reikalavimas netaikomas kitiems bendraturčiams, tai yra jų galima neinformuoti. Įstatymo projektu siūloma iš esmės suvienodinti pirmenybės instituto įgyvendinimą, tai yra užtikrinti ir garantuoti visų bendraturčių lūkesčius ir siekius, atsirandančius iš bendrosios nuosavybės. Taigi, priėmus projektą, bendraturčiai įgaus lygiavertę padėtį kartu su trečiaisiais asmenimis, kadangi imperatyvus reikalavimas raštu pranešti kitiems bendraturčiams, parduodant dalį, esančią kaip bendroji nuosavybė, yra numatytas ketinant parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori… Niekas nebenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Negalime. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui Nr. XIIP-3154, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 12. Po pateikimo projektui pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti rudens sesijoje.
16.57 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3147 (pateikimas)
Toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3147 pateikimas. Pranešėjas – A. Anušauskas.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas K. Komskis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien iš tikrųjų labai daug teko mums visiems kalbėti apie nacionalinį saugumą. Dabar yra teikiamas įstatymo pakeitimas, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimas, prie kurio rengimo ypač prisidėjo Šaulių sąjungos nariai.
Įstatymo pakeitimo esmė – suteikti teisę ne jaunesniems kaip 18 metų šauliams, išlaikiusiems egzaminą, gavusiems leidimą namuose laikyti Šaulių sąjungai priklausantį automatinį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, taip pat, be abejonės, kad namuose turėtų visas sąlygas, kurios numatomos laikant bet kurį šaunamąjį ginklą, jos gali būti, aišku, galbūt ir nustatytos griežtesnės, kad atsirastų šauliams tokia galimybė.
Pateikus įstatymo projektą kreipėsi ir savanorių atstovai. Aš manau, kad svarstymo stadijoje reikėtų aptarti šias galimybes, nes kalbėjimas apie tai, kad reikia labiau įtraukti visuomenę į šalies gynybą, reikia įtraukti šaulius, reikia labiau pasitikėti savanoriais, turi virsti realiais darbais, todėl siūlau tokį įstatymo pakeitimą ir rimtai komitete apsvarstyti.
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia A. Ažubalis. Ir jau trečias atsirado. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis teikėjau, aš noriu jūsų paklausti. Kaip jūs dabar vertintumėte šaulių gynybinę galią, palyginti su ta galia, kurią galėtų šita organizacija gauti, gynybine galia, jeigu būtų priimtos jūsų pataisos? Kaip manote?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vertinant dabartinę būklę, aš turiu pasakyti, kad organizacija svarbi, visuomeninė, ankstesniais įstatymų pakeitimais labiau integruota į mūsų bendrą krašto apsaugos sistemą, bet vis dėlto neturi esminių krašto apsaugos sistemos struktūrai reikalingų dalykų. Tai yra galimybė vis dėlto turėti ginklą ne tik kartą per mėnesį, jį pačiupinėti ne tik kas kelis mėnesius. Iš tiesų, aš manau, šią organizaciją pakeltų į kitą lygį, nes kalbėjimas apie šaulių kovinius būrius, jų sukūrimą, vis dėlto turi, ko gero, virsti ir tam tikrais kitais darbais. Todėl siūlomas pakeitimas nėra toks paprastas, aš suprantu, jį reikia kruopščiai pasverti ir išnagrinėti.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolega, norėjau jūsų paklausti. Čia mes dažnai svarstome Seime, kad negalima iki 21 metų vartoti alkoholio, o čia nuo 18 metų duosime ginklą. Kaip jums atrodo, ar čia gerai?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų nesieju sveikos gyvensenos principų su šiuo įstatymu. Manau, tai du skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žvelgiate į galimybę dar plačiau pažiūrėti į šią problemą ir, sakykime, apie tuos, kurie perėję karinį parengimą, yra teigiamai charakterizuojami, veiksnūs asmenys, kad ir apie juos pagalvotume? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, vis dėlto kalbama apie ypatingą ginklą, tai yra automatinis ginklas. Šiuo atveju aš suprantu, kad žmonės gali būti apmokyti. Čia kalbama apie nuolatinę kontrolę, tai yra registruoti šauliai, kurie dalyvauja nuolatiniuose apmokymuose, nuolatiniuose, pabrėžiu, tai yra ne kažkada apmokyti, o dabar mokomi ir nuolat, yra organizacijos nariai. Kad į rankas nepatektų atsitiktiniams asmenims, tai šiuo atveju aš vis dėlto… Gal galima kalbėti apie savanorius, kurie jau tarnauja? Jie irgi neturi tos galimybės. (Balsai salėje) Na, taip.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai yra tik už. Ar vis vien norite? A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasisakyti ir paraginti, kad mes pritartume šiam įstatymui. Na, galų gale turime tokią geopolitinę situaciją. Šaulių sąjunga yra visuomeninė, karinė organizacija. Geriausias pavyzdys yra prieškario laikotarpis, atsimenate? Mūsų šaulių buvo virš 60 tūkst., visi apmokyti ir turėjo ginklą, už jį buvo atsakingi ir panašiai.
Tai štai mes dabar turime tarsi butaforinę tokią Šaulių organizaciją, kai ginklai kažkur, truputėlį paglosto ir padeda. Šiuo atveju atsakingas žmogus turės Šaulių sąjungos ginklą, Šaulių sąjungai priklausantį ginklą. Antra, šitas įstatymas leidžia ir įsigyti individualų ginklą, bet jis gi yra atsakingas pagal mūsų esamus įstatymus. Aš manyčiau, kad šita mūsų organizacija tikrai suaktyvėtų ir pritrauktų ypač jaunų žmonių, aišku, ne jaunesnių kaip 18 m. amžiaus. Pritarkime šitam įstatymui ir pasvarstysime.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už išsakyti, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui? (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame. Teisėtas reikalavimas. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Kolega Rimai Jonai Dagy, prašom balsuoti! Prašo frakcijos kolegos.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 30, prieš – 2, susilaikė 30. Pateiktam projektui yra nepritarta. (Balsai salėje)
Palaukite, tuoj įjungsiu. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš tiesiog prašau dar kartą perbalsuoti. Gal kolegos nesuprato, apie ką kalbame? Mes kalbame apie valstybės saugumą. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu – teisėtas reikalavimas. Kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Jeigu būtų spėjęs, būtų tik vienas balsas. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 31, prieš – 3, susilaikė 31. Pateiktam projektui nepritarta.
K. Daukšys – replika po balsavimo. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Iš tikrųjų mūsų frakcija palaikytų, jeigu visi Lietuvos piliečiai galėtų kaip Šveicarijoje tą dalyką turėti ir būtų visiems privalomas pasirengimas.
PIRMININKAS. V. A. Matulevičius. Prašau. Atsiprašau, dar neįjungiau. Prašau. Prašau, Vytautai.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, mes šiandien buvome dalyviais diskusijos, skirtos mūsų gynybai ir nacionaliniam saugumui. Štai dabar parodėme, kaip mes konkrečiais savo veiksmais palaikome valstybės gynybą ir saugumą. (Triukšmas salėje) Aš nežinau, gal kas nors bijote tų šaulių, jeigu jie apsiginkluos? Tai norėčiau nuraminti, gal jie neateis pas jus. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, ką sakė kolega V. A. Matulevičius, yra teisybės. Visos jūsų kalbos ir susirūpinimas valstybės saugumu yra niekiniai, lygiai taip pat kaip yra niekiniai kolegų liberalų stojimai į šaulių organizaciją, dabar aš jų irgi nematau salėje. Taigi liberalai šiuo atveju susivienijo su tais, kurie balsavo prieš valstybės saugumą.
PIRMININKAS. A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš turėčiau pasakyti, kad negalima vis dėlto kalbėti apie įstatymo projektą, kad mes pritartume, jeigu jame būtų kas nors dar papildomai. Tam yra svarstymo stadija. Jeigu nesutinkate jo svarstyti, tai ir yra esmė, jūs nenorite svarstyti šio įstatymo, o kas ten turėtų būti, tai tik po priėmimo ir atsirastų. Aš manau, kad šiaip apgailėtina situacija. Socialdemokratai daug kalbėjo apie nacionalinį saugumą, šiuo atveju iš tikrųjų, ko gero, daugiau galėtų ir patylėti.
PIRMININKAS. D. Petrošius. Prašau, replika.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, kad rūpinatės socialdemokratais, bet mes kiekvienas pagalvokime, ar dėl to, kad kas nors laikys automatinius ginklus, mes visi jausimės saugesni? Pamąstykite taip giliai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be demagoginių išvedžiojimų ir mušimosi į krūtinę, kas labiau tėvynę myli, pasvarstykime, ar visi, kurie turi reikalų su karine tarnyba, turi teisę laikyti automatinį ginklą namuose – kulkosvaidį, automatą? Įsivaizduokime situaciją, kad apie 30 tūkst. žmonių turi teisę namuose laikyti automatinį ginklą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti, kad grąžiname iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Balsuojame. O turime alternatyvą? Atmesti? Supratau. Pirmas buvo mano siūlymas tobulinti. Balsuojame. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, tai yra grąžinti, atmesti, spaudžiate „minusą“. (Balsai salėje) Taip, prieš. Kolegos, alternatyvus balsavimas.
Už tobulinimą – 36, kad grąžintume – 27, t. y. atmestume. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
17.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Vydūno metais“ projektas Nr. XIIP-2823(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-2823. Pranešėja – R. Baškienė. Svarstymo stadija. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, turiu pareigą pateikti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Vydūno metais“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų neturėjo. Komitetas buvo gavęs Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymą, deja, jam nepritarė. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir kartu pritarti komiteto patobulintam nutarimui. Komitetas siūlė patobulinti – papildyti nutarimo projekto 2 dalies 1 punktą, t. y. sudaryti filosofo, publicisto, kultūros veikėjo Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją ir iki 2016 m. balandžio 16 d. parengti valstybinę Vydūno metų programą. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau nepabėgti, nes yra viena pataisa. Seimo nario V. Juozapaičio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Gal atsiimate?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, aš norėčiau paprašyti balsuoti už tą pataisą.
PIRMININKAS. Kolegos, žiūrime, ar turime 29. (Balsai salėje) Čia nereikia? Kolegos, balsuojame už pataisą.
Pristatykite pataisą, jeigu prašote balsuoti. Pristatykite savo pataisą, ir komitetas pasakys savo nuomonę, kodėl nepritarė. Tuoj, tuoj, minutėlę! Ne visą laiką mums taip greitai išeina. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Pataisa paprasta – papildyti pasiruošimą Vydūno metams dar vienais metais, nes paprastai, kol mes paskelbiame ir įsivažiuojame, praeina ir nebelieka laiko pasirengti.
PIRMININKAS. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, komitetas iš tikrųjų vertina tokį pageidavimą ir siūlymą, kad, 2018 m. paskelbdami Vydūno metais, pradėtume pasirengimą jau 2016 m., pradėtume leisti jo knygas, tačiau mano, kad užteks ir 2017 m., ir 2018 m.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Balsuojame už pataisą, kolegos. Kas pritariate V. Juozapaičio pasiūlymui, kad būtų pradėta nuo 2016 m., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nepritarė. Balsuojame!
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 29, prieš – 1, susilaikė 33. Taigi pataisai yra nepritarta.
Kolegos, tada už visą įstatymo projektą svarstymo stadijoje. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Ačiū. Yra pritarta svarstymo stadijoje.
17.13 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1850(2) (svarstymas)
2-13 klausimas, projektas Nr. XIIP-1850. Pranešėjas… Čia svarstymo stadija. Aš nematau B. Bradausko, bet yra pirmininkas P. Narkevičius. Prašau pristatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Prašom pristatyti.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas – atsižvelgęs į Teisės departamento, Europos teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime pateiktas pastabas, komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra nuomonė prieš komitetą – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad reikia paskirti jautriau į šį klausimą žiūrintį komitetą, galbūt Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Todėl siūlau nepritarti pagrindinio komiteto išvadai, tai leis galimybę paskirti kitą komitetą. Matyt, Biudžeto ir finansų komitetas žiūri labai formaliai, nepajunta tų jautrių momentų ir ne visais atvejais jį reikia skirti tokiais klausimais pagrindiniu komitetu, ypač kai finansinė to siūlymo apimtis tikrai nėra didelė.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komiteto nuomonė – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už – komiteto nuomonė. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kitaip tariant, nepritarė. (Balsai salėje)
Balsavo 60 Seimo narių: už – 38, prieš – 17, susilaikė 5. Taigi komiteto nuomonei yra pritarta – grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Kolegos, kitas 2-14a klausimas ir jo lydimasis 2-14b. Aš atsiprašau, turbūt dėl vedimo tvarkos? V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kadangi aš buvau prisidėjęs prie to įstatymo teikimo ir rengimo, išties šiam įstatymo projektui buvo gautas principinis Vyriausybės palaikymas ir ten buvo pateiktos pastabos, kurios buvo tą pačią dieną įregistruotos. Taigi labai gaila, kad šituo atmetimu arba, tiksliau, grąžinimu tobulinti mes tiesiog atidedame laiką, o tie žmonės laukia pataisos. Čia kalbama apie labai mažas įmones, įstaigas, kurios galėtų pasinaudoti mokesčių atidėjimo terminu, kas padidintų jų verslumo galimybę. Tiesiog apgailestauju, kad jūs ir vėl neįsigilinote, kolegos, ir išties pasielgėte labai labai neparlamentiškai ir tikrai neatsižvelgėte į žmonių, o ypač smulkaus ir vidutinio verslo interesus. Taigi įstatymo projektas yra parengtas lygiai toks, kokį pateikė Vyriausybė, su kuo mes kartu visi sutikote. Tiesiog dabar truks daugiau laiko. Aš atsiprašau verslo, kad mūsų parlamento dauguma nepaiso jūsų norų.
17.17 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1987, Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. X-816 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1988 (pateikimas)
PIRMININKAS. Grįžtame prie darbotvarkės. 2-14a klausimas, projektas Nr. XIIP-1987 ir 2-14b klausimas, projektas Nr. XIIP-1988. Pranešėjas – P. Urbšys. Pateikimo stadija.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, praeitoje sesijoje mes patvirtinome Statuto pataisą, suteikiančią galimybę Seimo nariui, kilus konfliktui dėl jo asmeninių viešųjų ir privačių interesų, asmeniškai kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Iki šiol tokios teisės Seimo narys neturėjo. Mes buvome susidūrę su tokia situacija, kai Etikos ir procedūrų komisija kurį laiką neveikė. Jeigu per tą laiką būtų kilęs skandalas dėl kokio nors Seimo nario, dirbtinai išpūstas, jis nebūtų turėjęs galimybių apsiginti ir panaikinti abejones rinkėjams. Kadangi jūs pritarėte Statuto projektui, dabar yra pateikiamos tam tikros įstatymo pataisos, suteikiančios tas nuostatas realizuoti, tai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektas ir Politikų elgesio kodeksas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, dabar Seimo narys gali kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir apskritai tai yra tik Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencija spręsti Seimo nario, tarkim, viešųjų ir privačių interesų suderinimo arba konflikto klausimus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija svarsto valstybės tarnautojų analogiškus klausimus ir neturi kompetencijos dėl Seimo nario nei padaryti išvados, kad jis elgiasi neetiškai, nei… Iš esmės gal tada reikia naikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją po jūsų siūlymo? Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis komiteto pirmininke, kai jūs organizavote dėl šito projekto klausymus, mes tada išdiskutavome, kad nėra jokio prieštaravimo. Tuo labiau kad ir ministrai, kurie skiriami, skiriami kaip Seimo narių… Tuo labiau kad mes turėjome, kaip aš minėjau, situaciją, kai Etikos ir procedūrų komisija neveikė, ir mes tada priėjome prie bendro sutarimo, kad aš parengsiu šituos projektus. Net jūsų komiteto biuro darbuotoja padėjo parengti šituos projektus. Aš manau, kad čia jokio prieštaravimo nėra, tai yra nereikia nieko naikinti, tik palikti galimybę pačiam Seimo nariui asmeniškai kreiptis į VTEK’ą, jeigu kyla konfliktas dėl jo viešųjų ir privačių interesų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į klausimą. Kolegos, ačiū.
Motyvai dėl viso. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų man teikėjo susirūpinimas suprantamas, nes jis teikė, matyt, tuo metu, kai Etikos ir procedūrų komisija nedirbo Seime, bet aš manau, kad tokio dalyko iš viso neturėtų būti, nes Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėtų dirbti nuolat, ir tada kiekvienas politikas galėtų į ją pats kreiptis ir išsiaiškinti, tinkamai jis atliko visus reikalus, ar ne. Šiuo atveju išeitų taip, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, jeigu mes šitą įstatymą priimtume, būtų kaip ir revizuojama kitos Tarnybinės etikos komisijos ir čia jau, mano galva, būtų tam tikras prieštaravimas Statutui. Todėl aš manau, kad šitam įstatymo projektui nereikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, kad ir gerbiu Seime veikiančias institucijas (čia kalbama apie Etikos ir procedūrų komisiją), vis dėlto į jos sudėtį įeina politikai. Todėl, žinoma, komisija priimdama sprendimus, bent jau teoriškai gali neišvengti, o ir praktikoje būna politizuoto žvilgsnio problema. Tokiose situacijose, aš manau, jeigu būtų suteikta galimybė Seimo nariui kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kurios tikrai neapkaltinsi politikavimu, tai būtų papildoma galimybė įrodyti savo teisumą. Aš manau, kad čia yra mūsų bendras interesas, nes kiekvienam gali nutikti tokių situacijų, kai jus galų gale nepagrįstai apkaltins, kad jūs pažeidėte interesus, o jūs neturėsite galimybių apsiginti. Aš tikrai kviečiu palaikyti, tuo labiau kad čia jokios prievartos, geranoriškumo principas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojame iš karto dėl abiejų įstatymų projektų, tiek dėl Nr. XIIP-1987, tiek dėl Nr. XIIP-1988. Pateikimo stadija. Vienas pagrindinis, kitas lydimasis. Pristatė abu.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 29, prieš – 1, susilaikė 27. Pateiktiems projektams yra pritarta. Kolegos, yra siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir svarstytume rudens VII Seimo sesijoje. Ar galime pritarti, kolegos? Pritarta. Ačiū.
17.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Piliakalnių metais“ projektas Nr. XIIP-2793 (svarstymas)
2-15 klausimas – projektas Nr. XIIP-2793. Pranešėja – R. Baškienė pristatys Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę. Svarstymo stadija.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvada dėl projekto „Dėl 2017 metų paskelbimo Piliakalnių metais“. Įvertindamas mūsų kolegos, amžiną atilsį A. V. Patacko, iniciatyvą, kad šimtmečio išvakarėse sutelktume tautą ir įkvėptume pasididžiavimą, komitetas pritarė pateiktam Seimo nutarimui. Mes labai džiaugiamės, kad mūsų komiteto pirmininkas Seimo narys R. Paliukas pateikė pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. Atsižvelgiant į tai, kad piliakalnių yra visose savivaldybėse, pasiūlyta skirstant lėšas, numatant lėšas, jas numatyti kartu su savivaldybėmis 2017 m. Komitetas vieningai pritarė šiam Seimo nutarimui ir kviečia jus taip pat jam pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Diskusijoje nori dalyvauti G. Jakavonis. Prašom išsakyti savo nuomonę.
G. JAKAVONIS (DPF). Gerbiamieji kolegos, mes, lietuviai baltai, niekada nestatėme piramidžių. Mes – piliakalnių kultūros kraštas. Piliakalniai buvo kaip bendruomenių gynybos vieta. Štai palei Nemuną nuo Gardino, kaip sakė Kauno istorijos muziejaus direktorius, nuo Gardino iki Kuršmarių per mūšį su kryžiuočiais galvas padėjo 2 mln. mūsų tautiečių protėvių. Kiekvienais metais, kada vyksta pėsčiųjų žygeivių žygis palei Nemuną, jis ir vadinasi Lietuvos kraujo arba Lietuvos mirties kelias.
Prieš kelerius metus mes šventėme Lietuvos tūkstantmečio paminėjimą. Statėme paminklus nukentėjusiam šventajam Brunonui. Man įdomu, kiek atsirastų Seimo narių, kurie pasakytų to lietuvių kunigaikščio vardą, kuris gynė savo kraštą, savo kalbą, savo papročius ir kuris palaidotas kažkur Suvalkų piliakalnyje. Manau, kad ne tiek daug, o to žmogaus vardas buvo Zebidenas.
Strasbūro mieste, kuris vadina save Europos sostine, kur yra įsikūręs Žmogaus Teisių Teismas, Europos Parlamentas, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, yra Šv. Petro Jaunesniojo katedra. Garsi ji tuo, kad viena siena yra ištapyta paveikslu, kuris vadinasi „Europos tautų žygis“. Tos tautos yra pavaizduotos kaip kariai, kaip raiteliai, nešantys vėliavą su savo valstybių pavadinimais. Pati paskutinė toje eilėje pėsčia eina mergina, ji neša vėliavą, ant kurios užrašyta „Litavia“. Mes ten vaizduojami paskutiniai.
Kur mums, paskutiniams Europos pagonims, lygintis protu su tais Vakarų išminčiais, kurie tuo metu rašė traktatus ir gaudavo profesorių vardus už tai, kad jau tada mokėjo suskaičiuoti, kiek velnių telpa ant vienos adatos smaigalio. Bet kažkaip šitų paskutinių pagonių, kurie įsikūrę piliakalniuose gynėsi, neįveikdavo 200 metų.
Izraelyje stovi Mosado tvirtovės griuvėsiai. Pilies gynėjai, matydami, kad neatsilaikys prieš gausesnį priešą, nusižudė. Šiandien prie šios tvirtovės priesaiką savo valstybei duoda žydų valstybės kariai. Mes turėjome Pilėnus, turėjome Margirį. Tamsiais tarybiniais laikais mūsų mokykloje kabojo tautodailininko V. Baublio metale iškaltas Margirio atvaizdas su P. Širvio žodžiais:
Ten, kur tylūs milžinkapiai stovi,
Griovė priešai pilis medines.
Tvirtesnių čia nebuvo tvirtovių
Už lietuvių plačias krūtines.
Ir štai dabar gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir toks istorikas, labai įdomia pavarde D. Baronas, parašė studiją „Pilėnai“, kurią perskaitęs sužinojau, kad Margiris, nepasidavęs ir su savo vyrais susideginęs gyvas, buvo tiesiog psichinis ligonis, kuris nesuprato iš Vakarų ateinančios pažangos. Aš dar numočiau ranka į šitą istoriką, norintį atkreipti į save dėmesį, bet kai sužinojau, kad to meto krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė apdovanojo jį premija, tik įsiklausykite: „Už patriotizmo ugdymą“, aš nežinau, verkti man ar juoktis. Todėl Piliakalnių metai turėtų būti skirti ne tik visuomenei, bet ir vienai Seimo visažinei, mokančiai visus visais klausimais. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar turėtume apsispręsti dėl pasiūlymo. Pranešėja iš karto pasakė, kad buvo gautas vienas R. Paliuko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti pasiūlymui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Kolegos, pataisų… (Balsai salėje) Dėl viso dabar norime. Palaukite, minutę! Yra tik motyvai už. Kęstuti, gal gali nekalbėti? Kolegos, gal galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Bendru sutarimu po svarstymo yra pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-2793.
17.30 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3204 (pateikimas)
2-16 klausimas – projektas Nr. XIIP-3204. Pranešėjas P. Saudargas. Prašau. Pateikimas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasistengsiu greitai pristatyti paskutinį šios dienos darbotvarkės klausimą. Su kolegomis įregistravome Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Esmė – 6 straipsnyje, kuris apibrėžia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą, išbraukti Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, nes panašu, kad sugalvota Aplinkos ministerijos (tikriausiai ministro) vizija, kaip reikėtų stiprinti sistemą, neranda palaikymo Seime, tai turbūt akivaizdu iš Seimo priimtų sprendimų. Mes atsisakėme įtraukti į darbotvarkę, išbraukėme ministro pasiūlytus įstatymus. Ta sukurta Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba tampa pakabinta ore, neaišku, kokias funkcijas ji atlieka. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas. Klausimas, ar išvis tokios reformos reikia, nes atimti iš regioninių aplinkos apsaugos departamentų tas funkcijas, kurios jiems priklauso, tikrai yra ydinga. Tai kertasi ir su Vyriausybės patvirtinta valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“, kur aišku, kad turime skatinti regionus. Kitas dalykas, turime priartinti funkciją prie pat žmogaus. Tą gali atlikti tik regionuose esantys inspektoriai, o ne kur nors Vilniuje paskirstyti etatai. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Sakykite, o kas bus su tais žmonėmis, kurie ten dabar dirba, kaip mes turėsime pasielgti?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų politiškai būtų galima šiurkščiai atsakyti, kad tai ne mūsų reikalas, o ministro, kuris priėmė sprendimą, kuris nebuvo teisiškai pagrįstas ir nebuvo visiškai realiai motyvuotas, kaip ką tik išdėsčiau argumentus. Tačiau atsakysiu paprastai. Jeigu ministerija mato, kad yra tiek lėšų įsteigti naujiems keliasdešimčiai etatų, vadinasi, tuos etatus mes galime ir paskirti regioniniams aplinkos apsaugos departamentams, kur trūksta darbo rankų, kur trūksta lėšų, kad realiai vietose ir veiktų inspektoriai, kurie kontroliuotų, kaip vykdoma veikla. Todėl aš manau, kad tie žmonės tikrai galėtų rasti savo vietą regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į klausimus. Motyvai dėl viso. Yra užsirašiusių, visi nori kalbėti tik už. Ar galime nekalbėti? (Balsai salėje) Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pateikimo stadija. Atkreipiu dėmesį, kad Seniūnų sueiga kažkodėl nepasiūlė komiteto.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 47, susilaikė 9. Pateiktam projektui yra pritarta.
Kolegos, pranešėjau Pauliau, gal pats norėtumėte pasiūlyti komitetus, pagrindinį ir papildomą? Nėra siūloma data ir visa kita. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, akivaizdu, kad Aplinkos apsaugos komitetas turėtų svarstyti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Kolegos, pritariame? A. Nesteckis norėtų kalbėti. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Manyčiau, kad iš tikrųjų ta situacija dabar yra nelabai aiški. Siūlyčiau frakcijos vardu, kad mes apsispręstume skubos tvarka, jeigu galima.
PIRMININKAS. Skubos tvarka. Gerai, supratau. Pirmiausia supratau, kad pagrindinis ir vienintelis – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Dėl skubos. Ar galime pritarti, kad būtų skubos tvarka? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Kolegos, šią sesiją, kai komitetas apsvarstys, yra dar trys posėdžiai, galėsime sutarti.
17.35 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3021(2), Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 32, 34, 37, 38, 41, 42, 44 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3022(2), Baudžiamojo proceso kodekso 2531, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3023(2) ir Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 11, 17, 18, 21, 25, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3024(2) (svarstymas)
Kolegos, pereiname prie rezervinių klausimų. Dar yra pusė valandos, mūsų darbotvarkė šiandien buvo numatyta iki 18.00 val. Deja, D. Mikutienė tik po to. Kviečiu J. Sabatauską. Rezerviniai 3a, 3b, 3c, 3d klausimai – projektai Nr. XIIP-3021, Nr. XIIP-3022, Nr. XIIP-3023 ir Nr. XIIP-3024. Svarstymo stadija. Vienas pagrindinis, kiti lydimieji. Prašom, komiteto nuomonė. J. Sabatauskas pristatys. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis ir vienintelis komitetas šiuo klausimu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą, buvo atliekami klausymai, keli posėdžiai. Komitetas atidžiai išnagrinėjo, atsižvelgė į daugelį pastabų ir pritarė patobulintam projektui bendru sutarimu.
Kartu komitetas svarstė ir lydimuosius įstatymų projektus. Tai yra Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektą ir atitinkamai patobulino jį. Tam projektui taip pat pritarė bendru sutarimu. Taip pat buvo dar vienas lydimasis įstatymas – tai Probacijos įstatymo projekto keleto straipsnių pataisų projektas. Komitetas taip pat pritarė patobulintam įstatymo projektui.
Visų šių projektų esmė yra ta, kad bus labai atidžiai, griežtai reglamentuoti tie atvejai, kada bus taikomas suėmimas dėl (…) pataisų. Dar vieną dalyką norėčiau pasakyti. Šiandien daugeliu atvejų teismas priima sprendimą, tarkime, taikyti suėmimą kaip kardomąją priemonę, nurodydamas formaliai tik įstatymo pagrindus, bet realiai nepaaiškindamas, nepateikdamas jokių argumentų. Dabar turės aiškiai pasakyti, kodėl, jo manymu, reikia sulaikyti. Parašydamas pagrindą, kad pasislėps nuo tyrimo arba trukdys tyrimui ir panašiai, turės nurodyti aiškias priežastis, kuriomis pagrįs tokį sprendimą. Aišku, čia dar su lygtiniu paleidimu susiję, bet pagrindinė žinia yra tokia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Kolegos, nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Gal galime pritarti bendru sutarimu svarstymo stadijoje? Pritarta visiems keturiems įstatymų projektams: Nr. XIIP-3021, Nr. XIIP-3022, Nr. XIIP-3023 ir Nr. XIIP-3024, svarstymo stadijoje.
17.38 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3304 (pateikimas)
Kolegos, rezervinis 4 klausimas – projektas Nr. XIIP-3304. Pranešėja – D. Mikutienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu siekiama didinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis dydį. Šiuo metu metinės valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis, yra 244 eurai. Vidutinė dirbančio asmens įmoka – 766 eurai. Šie dydžiai skiriasi 3,1 karto. Pažymėtina, kad net ir savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo įmoką mokančių asmenų, pavyzdžiui, darbo biržoje nesiregistravusių bedarbių, kurie moka po 27 eurus, numanoma suma šiais metais bus 336 eurai. Ji yra daug didesnė, negu valstybė moka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžiąją dalį Lietuvos gyventojų – net 56 % – sudaro asmenys, patenkantys į valstybės lėšomis draudžiamųjų ratą. Reikėtų pabrėžti, kad nors už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokamos mažiausios PSD įmokos, jų sveikatos priežiūra sveikatos biudžetui kainuoja brangiausiai. Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos smarkiai viršija lėšas, kurias valstybė perveda į PSDF biudžetą už šiuos asmenis. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo pervesta tik 1 mlrd. 360 mln., o sveikatos priežiūros poreikiai sudarė 3 mlrd. 200 mln. Taigi, beveik dvigubai viršija suteiktos paslaugos ir priežiūros poreikis.
Atsižvelgdami į valstybės finansines galimybes, šiuo projektu mes siūlome palaipsniui didinti PSD įmoką už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, kol šios įmokos dydis bus lygus 9 %, t. y. 12 minimalių mėnesinių algų pagal šiuo metu galiojantį MMA dydį, ir tai būtų 324 eurai.
Pakeitus Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, PSD įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis palaipsniui didėtų, kol priartėtų prie savarankiškai PSD įmokas mokančių asmenų. Apie tą dydį aš jums jau minėjau.
Iš tiesų dar noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 m. programos įgyvendinimo prioritetinėse priemonėse, patvirtintose 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228, kurį visi gerai žinote, taip pat sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 8 d. įsakyme Nr. 676 numatyta siekiamybė, kad PSDF biudžeto pajamos 2016 m. sudarytų 4,2 % nuo BVP ir tolygiai didėtų.
Šiuo projektu mes siekiame prisidėti prie šio nutarimo įgyvendinimo. Net ir turėdami tokius gerus ketinimus ir palaipsniui didindami PSD įmokas, dar sunkiai pasieksime tuos Vyriausybės norimus 4,2 %, tačiau tikiuosi, kad jūs pritarsite ir tolygiai galėsime užtikrinti PSD didėjimą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, pirmiausia sveikinu, kad ryžomės pateikti tokį įstatymo projektą. PSDF biudžetas veikia solidarumo principu, bet jūs jau tikriausiai pasakėte, kada įmoka už valstybės draudžiamus ir savarankiškai mokančių skiriasi tris kartus, todėl tas solidarumo principas galbūt peržengė ribas. Ar nemanote, kad peržengė ribas? Ar nemanote, kad reikėtų nustatyti, kaip sakė Konstitucinis Teismas, paslaugų apimtis ir pasiūlyti tam tikrus paketus? Vis dėlto, kaip sakiau, nėra visiškai sąžininga, kai valstybė lengva ranka draudžia asmenis, o draudžia tris kartus mažiau, negu žmogus pats drausdamas save moka į PSDF.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Noriu pasakyti, kad šį projektą pasirašė visi komiteto nariai, įvairių frakcijų solidariai sutarę, kad įmokas reikia didinti. Žinoma, jūs kalbate apie kompleksinę priemonę. Galbūt tai tikrai reikėtų svarstyti? Tačiau žinodami, kad artės ir biudžetas, mes vasarą galėtume iš tiesų svarstyti ir galėtume gauti Vyriausybės nuomonę iš visų institucijų. Prašytume labai pritarti šiam projektui, gavę Vyriausybės išvadas, rudenį su PSDF biudžetu mes galėtume jį svarstyti.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, iš principo pritariu tai linkmei, kuria juda jūsų komitetas. Kadangi reikia remtis tam tikrais skaičiavimais ir tam tikrais vertinimais, ar jums yra žinomi kokie nors vertinimai mūsų sveikatos draudimo sistemos perspektyvos? Kiek mums reikėtų jį didinti? Pagal Pasaulio banko ir Europos Komisijos skaičiavimus, man yra tekę matyti analizes, dėl senėjimo proceso per artimiausius 20 metų, tai susiję su didesniu sergamumu, nes senesni žmonės daugiau serga, reikės daugiau lėšų. Norėdami išlaikyti dabartinį paslaugų lygį, net vokiečiai skaičiuoja, kad jiems reikės dvigubinti socialinį sveikatos draudimą.
Ar yra kokių nors skaičiavimų mūsų Vyriausybės arba ministerijos tuo klausimu? Tai yra didžiulė pinigų suma, kurią neaišku iš kur galima būtų paimti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Tie skaičiavimai yra. Štai viename iš paskutinių posėdžių užsiminė ir Sveikatos ministerijos vadovai, kad reikia didinti įmoką už valstybės lėšomis draudžiamuosius, nes skaičiai katastrofiškai skiriasi. O dėl PSDF biudžeto dinamikos nuo BVP galėčiau jums parodyti štai tokią lentelę. Jūs puikiai matote, kad kreivė krenta ir krenta, nežinau, kaip bus pasiektas Vyriausybės nutarimu deklaruojamas 2016 m. 4,2 nuo BVP.
Tačiau turiu pasakyti vieną dalyką. Lietuva pagal sveikatos sistemai skiriamas lėšas velkasi gale. Tai yra didžiulis iššūkis. Turiu pasakyti, komitetas padarė tikrai labai daug. Ačiū jums, gerbiamieji kolegos, kurie solidariai pritarėte dėl (…) įmokų mokėjimo už žmones, kurie nėra įsiregistravę darbo biržoje. Tai yra apie 27 eurai. Jau čia turėtų ateiti per metus panašiai apie 84 mln. Konstitucinis Teismas pasakė apie tai, kad būtinoji pagalba turi būti finansuojama iš biudžeto. Mes nevykdome Konstitucinio Teismo nutarimo. Skirti 10 mln. ar kiek nors daugiau tai yra ne Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas.
Mes išėję už šitų sienų susiduriame su mūsų žmonėmis, kuriems reikia pagalbos dėl sveikatos, reikia inovatyvių vaistų, reikia greito, efektyvaus aptarnavimo. Pagaliau mūsų biudžetas praranda didžiules pinigų sumas, kai žmonės gydomi neefektyviais vaistais ir žmonės yra ilgai nedarbingi, lėtinėmis infekcinėmis ligomis serga, gauna didžiules išmokas iš „Sodros“. Kaip pavyzdį, aš jau turbūt ir atsibodau jums, vis kartoju ir kartosiu, kai reumatoidiniam artritui gydyti skiriama apie 10 mln. Lt, o neįgalumui, pašalpoms ir „Sodros“ išmokama 390 mln. Tai gal netikslinga ši proporcija? Tai daro didžiulę įtaką ir didžiulę žalą mūsų ekonomikai. Gydant žmones moderniais vaistais, skiriant tam tikrų lėšų, iš tiesų galima užtikrinti, kad jie nekentėtų, neturėtų kančios, neskaudėtų jiems, jie galėtų būti darbingi ir visaverčiai piliečiai.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš panašiai kaip R. J. Dagys. Ar yra statistika?.. Negirdėti?
PIRMININKAS. Taip, prašom garsiau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš panašiai kaip kolega R. J. Dagys norėjau paklausti. Ar yra statistika, kiek, už kokią pinigų sumą gauna sveikatos priežiūros paslaugų tie žmonės, kurie draudžiami valstybės privalomuoju sveikatos priežiūros draudimu? Ta statistika turbūt yra?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, aš ir minėjau, kad mes, dirbantieji, sumokame 766 eurus, tai yra socialinio solidarumo mokestis, natūralu, mokame daugiau. Tie žmonės, kurie neįsiregistravę darbo biržoje, moka patys už save tuos 27 eurus per mėnesį. Jų metinę įmoką sudaro 336 eurai. Tai jau skaičiuokime, kad pusę to, ką mes, dirbantieji, mokame. O valstybė už valstybės lėšomis draudžiamuosius sumoka 244 eurus, kai jiems paslaugų reikia 3,1 karto daugiau. Brangesnės paslaugos. Natūralu, kad ta asmenų grupė yra ir senatvės pensininkai, ir neįgalūs vaikai, ir visi kiti jautrioms socialinėms grupėms priklausantys asmenys. Jiems paslaugos kainuoja daug brangiau.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Antanai, kadangi esi vienas iš teikėjų, gal nenori kalbėti šį kartą? Pats esi teikėjas. Ačiū. Sąžinę vis tiek turi žmonės, pasirodo.
Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Jūsų teisėtas reikalavimas balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Aš tik noriu priminti, kad pasirašė 47 Seimo nariai.
Užsiregistravo 51 Seimo narys, balsavo 51. Už – 33, susilaikė 18. Pateiktam projektui yra pritarta. Kolegos, yra siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dar kažką nori pasakyti pranešėja D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Noriu kreiptis ir paprašyti, kad būtų Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Supratau. Visiškai teisėtas reikalavimas. Taip pat, kad būtų Vyriausybės išvada ir būtų siūloma svarstyti VII (rudens) Seimo sesijoje. Ar galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
A. Matulas norėjo. Negavo prieš tai pašnekėti. Prašom, Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš retai šneku, bet paskutiniu metu pastebiu, kad vėl mes pradėjome griešyti. Dabar vienas mūsų kolega iš socialdemokratų, pasirodo, sėdėdamas viename gale, sugebėjo savo ilga ranka paspausti mygtuką, kuris buvo kitame gale. Tokių atvejų mes turime vis daugiau, kolegos. Nedarykime to vėl, nes paskui susilauksime nemalonumų. Niekas kitas negali spausti mygtuko, nesvarbu kur būsi. Jau šiandien kelis atvejus pastebėjau. Rodo iš toli ir spaudžia. Tai tikrai nedarykime tokių dalykų.
PIRMININKAS. Antanai, aš manyčiau, kad reikia kreiptis griežtai, principingai. Dabar dirba Etikos ir procedūrų komisija ir tegul svarsto.
Kolegos, norėčiau dėl rytinės darbotvarkės 1-8 ir 1-9 klausimų. Visiškai analogiški pavadinimai projektų Nr. XIIP-2058 ir Nr. XIIP-1693. Yra kalbama apie piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, tam mes pritarėme priėmimo stadijoje, bet ten yra tik skirtingi straipsniai. Norėtume, kad pritartumėte, kad Dokumentų skyrius juos sujungtų. Ar galime pritarti, kolegos? Galime. Ačiū. Pritarta.
Kolegos, viena iš smagesnių procedūrų – registruojamės. (Balsai salėje) Aš manau, kad frakcijos seniūnai paprastai tą daro. Gaila, kad jūsų seniūno nėra.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 18 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą! (Gongas) Geros dienos ir gero savaitgalio!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.