PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBINIŲ UNIVERSITETŲ TINKLO OPTIMIZAVIMO PLANO PATVIRTINIMO“ PROJEKTUI  XIIIP-717

2017-06-20

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1			15.	Argumentai: 1. Šiuo metu studentų pasirinkimas studijuoti atskirus dalykus yra labai suvaržytas. Daugelis aukštųjų mokyklų siūlo smulkias studijų programas, kurios skiriasi tik vienu kitu dalyku. Vakarų Europoje studentui suteikiamas bazinis išsilavinimas (teisės pagrindai), o atskirus smulkius dalykus studentas renkasi savarankiškai. 2. Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi studijų krypčių aprašus. Studijų kryptis – studijų programų visuma, kuri suteikia bendras kompetencijas specialistui. Pavyzdžiui, fizika, chemija, biologija. Parengtas biologas gali specializuotis botanikos, zoologijos, mikrobiologijos programose. Yra ir dar siauresnių programų. Toks programų skaldymas yra labai ydingas – susidaro mažos grupės, studijų procesas brangsta. Vietoje siauros srities specialistų reikėtų rengti biologus, kurie per pasirenkamus dalykus gali specializuotis pagal savo būsimo darbo sritį. 3. Naujas suteikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų ir profesijų sąrašas turi sudaryti galimybes ne tik studijuoti pagal plačios kvalifikacijos programas, bet sudaryti galimybes tarpdisciplininėms studijoms. Tokie tarpdisciplininių studijų specialistai labai laukiami ir yra naujausia Vakarų Europos aukštojo mokslo vystymosi tendencija. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo II skyriaus 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15. Studijų proceso optimizavimas: 15.1. Parengiami nauji bendrieji reikalavimai studijų procesui, kurie užtikrintų didesnes studentų galimybes rinktis iš aukštosios mokyklos siūlomų dėstomųjų dalykų sąrašo, tačiau formuojantys studijų kryptį. 15.2. Patvirtinamas naujas studijų krypčių, pagal kurias vykdomos studijos aukštosiose mokyklose, klasifikatorius. Esant reikalui koreguojami studijų krypčių aprašai, kurias, finansuojant ES struktūriniams fondams, rengė Švietimo ir mokslo ministerija kartu su aukštosiomis mokyklomis. 15.3. Patvirtinamas naujas suteikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų ir profesijų sąrašas, sudarantis prielaidas platesnėms kvalifikacijoms.“
2			16.	Argumentai: 1. Šiuo metu studijų kainos nustatymo metodika nėra iki galo aiški. Ji rengta dar 2000-aisiais metais pagal britų HEFCE modelį, bet po to kito, nors pati kaina savo dydžiu nelabai pasikeitė. Iki 2009 metų valstybė skyrė lėšų tik daliai studijų kainos. Vėliau buvo skiriama visa kaina („krepšelių“ principu), bet sumažintas studentų priėmimas. Nei kaina, nei pats principas jau nebeatitinka realijų. Kaina per maža, o „krepšelių“ metodika nepasiteisino. Kainas būtina didinti, tačiau nebūtinai tik didinant finansavimą. Jei pavyktų sustambinti studentų grupes ir atpiginti sąnaudas, galima būtų kelti dėstytojų atlyginimus, kurie dabar yra labai maži. Reiktų peržiūrėti visą kainos sudarymo metodiką, pakeisti ją pagal pasikeitusias sąnaudas. Atskirai turėtų būt finansuojami botanikos sodai, kultūros paminklai ir kt. sudėtinga infrastruktūra, kuri yra valstybės turtas. 2. Atskirti ūkio išlaikymo ir administravimo išlaidas. Ūkio išlaidos yra būtinos pastatams išlaikyti. Jei jų per daug, juos galima grąžinti valstybei arba privatizuoti. Universitetai administravimui kartais išleidžia per daug lėšų. Didesni universitetai yra žymiai efektyvesni, šis žingsnis skatintų jungimąsi. 3. Reikėtų įvertinti publikacijų skaičių, jų lygį ir kuriamas inovacijas. Skirstant lėšas finansavimas skiriamas „už praeitį“, t.y. už 5 metų pasiektus rezultatus. Reiktų žymiai lankstesnio ir trumpesnio vertinimo termino ir mažesnių sąnaudų pačiam mokslinės veiklos vertinimui. 4. Mokslininkų veikla vertinama tik pagal publikacijas. Dėl tos priežasties net Nepriklausomybės akto radimas nevertintas kaip mokslinė veikla. Visiškai kitaip būtų, jei būtų buvus formuluota užduotis – skirsime lėšų, jei bus rastas Nepriklausomybės aktas. Valstybės užsakymas veikia daugelyje šalių, fondus valdo atitinkamos žinybos, pvz. Sveikatos apsaugos ministerija gali skirti lėšų vėžio tyrimams, Žemės ūkio ministerija – miškuose esančių kenkėjų naikinimui ir pan. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo II skyriaus 16 punktą ir jį išdėstyti taip:  „16. Finansavimo pertvarka: 16.1. Patvirtinama nauja studijų kainos, pagal kurią vykdomos studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose apskaičiavimo metodika, kuri įvertina būtinas optimalias sąnaudas darbo užmokesčiui, darbuotojų socialiniam draudimui, būtinų studijų ir mokslo procesui patalpų išlaikymui ir komunalinėms paslaugoms. Sudėtingos infrastruktūros objektams (botanikos sodams, pastatams - valstybės kultūros paminklams, specializuotiems muziejams, bibliotekoms ir pan.) finansavimui parengiama atskira metodika. 16.2. Numatomas studijų kainos dalies išlaidų, skirtų institucijos administravimui, apribojimas. 16.3. Parengiama nauja finansavimo už mokslo rezultatus finansavimo metodika, įvertinanti mokslininkų pasiekimus vykdant MTEP veiklą. 16.4. Parengiami valstybės užsakymu vykdomų mokslinių tyrimų finansavimo principai ir jo įgyvendinimo gairės.
3.			17.	Argumentai:  1. 2015 metais MOSTA atliko absolventų įsidarbinimo stebėseną. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus ir į ūkio raidos prognozes, gali būti formuojamas studentų valstybinis užsakymas. Kol kas jis veikia tik labai mažai daliai rengiamų specialistų (vadinamasis tikslinis finansavimas). 2. Nauju 17.2. punktu siekiama išsaugoti mokslo ir studijų vienovę. Akivaizdu, kad universitetai bus priversti jungtis į stambesnius vienetus, nes kitokiu atveju negalės priimti studentų. Taip bus atsisakyta nereikalinga konkurencija, bet vyks jėgų konsolidavimas, kooperacija. Tokiu keliu ėjo Vakarų Europos šalys. Tai - būdas studijų kokybei gerinti, nevykdant mechaninio ir nepopuliaraus sujungimo. 3. Nustatomi privalomi reikalavimai, kuriuos įgyvendinus priimtieji į pirmosios pakopos studijas studentai studijuoja nemokamai, leistų užtikrinti nemokamas bakalauro studijas. Kadangi valstybės biudžeto lėšos yra apribotos, reikia nustatyti kriterijus, kuriais remiantis mokslas būtų nemokamas. Iš kitos pusės – turi būti sudaromi alternatyvūs būdai pasiekti aukštąjį išsilavinimą per profesinį rengimą (dualinis mokymas). Negalima pamiršti neįstojusių abiturientų, jiems turi būti sudaryta galimybė įgyti profesiją. Ateityje reiktų grįžti prie klausimo, ar nevertėtų moksleivių mokymosi krypčių keisti dar po 8-sios klasės, kai vieni renkasi akademinę mokymosi kryptį, kiti – profesinį. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo II skyriaus 17 punktą ir jį išdėstyti taip:  „17. Studentų priėmimo pertvarka: 17.1. Parengiama nauja valstybės finansuojamų studijų vietų nustatymo aukštosiose mokyklose metodika, kuri leistų atsižvelgti į valstybės poreikius formuojant valstybės užsakymą. 17.2. Nustatoma, kad valstybės finansuojamos studijų vietos galės būti skiriamos tik tiems universitetams, kurie vykdo visų trijų pakopų studijas ir kurių tarptautiniai mokslinės veiklos vertinimai yra ne žemesni negu nacionalinis vidurkis. 17.3. Nustatomi privalomi reikalavimai, kuriuos įgyvendinus priimtieji į pirmosios pakopos studijas studentai studijuoja nemokamai.“
4.			18.	Argumentai: 1. Sutartyse su aukštosiomis mokyklomis galima vykdyti  (nepažeidžiant Konstitucijos) valstybinį reguliavimą dėl studentų srautų, dėl studijų programų, krypčių ir pan. Reiktų laikytis nuostatos – viename mieste tos krypties studijos vyksta tik vienoje aukštojoje mokykloje. Atsisakoma „krepšelių“ principo, jis keičiamas susitarimu ir universitetų susijungimu. 2. Šiaulių ir Klaipėdos universitetams siūloma sudaryti jungtines programas su stipresniais partneriais: Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija. Taip šiuose regionuose išliktų kultūros židiniai, darantys didelę įtaką miestui, bet kartu būtų išlaikoma derama aukštojo mokslo kokybė, neuždarius regioninių universitetų. 3. Studijų kryptims, kurioms reikia sudėtingos infrastruktūros nebūtina ją kurti atskirai. Galima naudotis slėnių bendros prieigos infrastruktūra, universitetų resursais. Pavyzdys – akademinių bibliotekų kooperavimasis ir galimybė vienas kitam susipažinti su turimais fondais ir jais naudotis pagal suderintas taisykles. Analogiškai turi būti sudaryta galimybė naudotis sudėtingais prietaisais, įranga. Tai leistų sutaupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti tinkamą įrangos apkrovimą bei amortizacinių lėšų surinkimą neišvengiamai įrangos kaitai. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo II skyriaus 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18. Valstybės reguliavimo pertvarka optimizuojant universitetų tinklą: 18.1. Parengiami valstybės sutarčių su valstybiniais universitetais projektai, kurie numato, kad viename mieste negali būti vykdomos tos pačios krypties studijos. 18.2. Siekiant užtikrinti deramą aukštojo mokslo kokybę regionuose ir, iš kitos pusės, užtikrinant galimybę būsimiesiems studentams rinktis studijas regionuose, numatomas paskatų mechanizmas, kuris sudarytų prielaidas kurti jungtines regioninės aukštosios mokyklos ir nacionalinių universitetų jungtines programas ir teikti jungtines aukštojo mokslo kvalifikacijas. 18.3. Parengiamas veiksmų planas (įvertinus ir reikiamus finansinius išteklius), kaip aukštosios mokyklos, siekdamos studijų proceso optimizavimo, jungiasi į stambesnius vienetus, kooperuodamos turimą mokslo ir studijų infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius.“

Teikia

Seimo nariai:

                      Raminta Popovienė

                      Rasa Budbergytė

                      Andrius Palionis

                      Algirdas Butkevičius

                      Algirdas Sysas

                      Mindaugas Bastys

                      Valentinas Bukauskas

                      Artūras Skardžius

                      Irena Šiaulienė

                      Juozas Olekas

                      Rimantė Šalaševičiūtė (pasirašė 2017-06-21)