LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987

2, 7, 9STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika yra vis labiau orientuota į rinką, t. y. mažinamas valstybės intervencijos lygis, norima, kad žemės ūkio produkcijos gamintojų apsisprendimus ką gaminti veiktų rinkos signalai, o ne taikomos politikos priemonės. Be to, globalizuojantis prekybai, veikiant įvairiems geopolitiniams veiksniams bei susiduriant su klimato kaitos lemiamais reiškiniais (ilgalaikės liūtys, sausros ir kt.), žemės ūkio rinkos dalyvių pajamos tapo labai nestabilios, jie patiria didelius pajamų sumažėjimus, o tai kelia didelę grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui bei išlikimui. Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių rizikai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu.

Pažymėtina, kad rizikos valdymo problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES ir ne ES šalyse. Viena iš kitose šalyse egzistuojančių rizikos mažinimo priemonių yra žemdirbių savitarpio pagalbos fondai. Apie tokių fondų kūrimosi svarbą diskutuojama tiek ES įvairiose institucijose, tiek Lietuvoje žemdirbių organizacijose bei valstybės institucijose.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) rengiamas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 102.4 papunktį, kuriame nustatyta, jog „žemės ūkio gamybos rizikai mažinti skatinsime kurti sektorinius žemės ūkio rizikos draudimo fondus. Jų tikslas – nedidelėmis sąnaudomis pasiūlyti ūkininkams ir kitiems žemės ūkio rinkos dalyviams draudimą nuo gamtinių veiksnių ir kainų svyravimo rinkose lemiamų grėsmių pajamoms, kartu sumažinant valstybės paramos poreikį. Tokie fondai turi būti kuriami privačia iniciatyva, jų veikla pagrįsta privačiomis įmokomis, kritiniais atvejais prisidedant ir valstybei [...], bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, suplanuotą 4.5.1 darbo veiksmą „5. Žemės ūkio gamybos rizikų valdymas įsteigiant rizikų valdymo fondą“.

Šio įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus (toliau – rizikos valdymo fondas, fondas) paramai gauti. Iš rizikos valdymo fondo lėšų bus galima kompensuoti dėl rinkos veikimo sutrikdymo, ekstremalių meteorologinių reiškinių ar kitų įvykių atsiradusį žemės ūkio veiklos subjektų, fondų narių, pajamų praradimą, t. y., jeigu pajamų sumažėjimas viršija 30 proc. atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Pajamų sumažėjimas minėtu dydžiu nurodytas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/288 (OL 2019 L 53, p. 14), 39 straipsnyje.

Pavyzdžiu galėtų būti pieno gamyba, kuri yra viena iš tų žemės ūkio veiklos sektorių, kur žemdirbių savitarpio pagalbos fondas galėtų padėti spręsti rizikos dėl pieno gamintojų pajamų sumažėjimo problemas. Pastaraisiais metais pieno gamybos sektorius susidūrė su dideliais kainų svyravimais. 2014 m. rugpjūtį Rusijos Federacijai paskelbus žemės ūkio produktų importo embargą, 2015 m. balandį panaikinus ES šalyse taikytas pieno pardavimo kvotas bei krentant pasaulinėms pieno gaminių kainoms, pieno gamintojai pateko į ilgalaikį 2014–2016 m. krizinį laikotarpį. 2015–2016 m. pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną buvo 22–24 proc. mažesnės, palyginti su trejų praėjusių metų gautų pajamų vidurkiu (2012–2014 metų). Siekiant palaikyti pieno gamintojų pajamas, pieno gamintojams 2014–2016 m. buvo išmokėta 95,6 mln. Eur (iš jų: 38,8 mln. Eur skirta iš ES biudžeto, 56,8 mln. Eur iš Lietuvos valstybės biudžeto).

Pastebima, kad pieno sektoriuje kriziniai laikotarpiai kartojasi kas 5 metus, nors manoma, kad rinka gali tapti dar labiau kintanti dėl gilėjančios globalizacijos, klimato kaitos veiksnių ir įtemptos pasaulinės geopolitinės situacijos.

2017 m. II pusm. Lietuvos pieno sektoriaus rinkos dalyviai rengė pieno sektoriaus plėtros strategijos gaires. Rizikos valdymo problema buvo iškelta kaip viena iš svarbiausių nedelsiant spręstinų pieno sektoriaus problemų, o rizikos fondo kūrimas buvo pažymėta kaip priemonė, galinti išspręsti šią problemą.

Pažymėtina, kad žemės ūkio veiklos subjektų pajamų svyravimai pastebimi ir kituose, pvz., augalininkystės sektoriuose: grūdų sektoriaus pajamų sumažėjimas buvo stebimas dėl 2006 m., 2010 m. buvusių nepalankių meteorologinių reiškinių; 2009 m. javų grūdai buvo supirkti 35,5 proc. pigiau, lyginant su ankstesniais metais dėl grūdų pertekliaus rinkoje; 2017 m. didelius derliaus nuostolius sąlygojo šalyje užsitęsusios liūtys, dėl kurių žuvo arba buvo nepasėti 292 tūkst. ha žieminių pasėlių; 2019 m. sausra paveikė daugiau kaip 64 tūkst. ha pasėlių.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto rengimą inicijavo Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Strateginių pokyčių valdymo grupės (vadovė Virginija Žoštautienė, tel. 239 8421, el. p. virginija.zostautiene@zum.lt) vyriausiasis patarėjas Vygantas Katkevičius, tel. 239 1077, el. p. [email protected], patarėjas Edvardas Makšeckas, tel. 239 1083, el. p. [email protected]; Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus (vedėjas Andrius Burlėga, tel. 239 1283, el. p. [email protected]) patarėjas Modestas Važnevičius, tel. 239 1041, el. p. [email protected].

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai

Įstatymo projekte aptarti klausimai šiuo metu nėra reguliuojami. Kitais teisės aktais nėra numatyta rizikos valdymo fondų steigimo, valdymo, administravimo ir likvidavimo tvarka.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Kaip jau buvo minėta pirmiau, jei bus priimtas įstatymo projektas, žemės ūkio veiklos subjektams bus sudarytos teisinės sąlygos kurti fondus paramai gauti, iš kurių lėšų būtų kompensuojami žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimai. Įstatymo projekte pateikta rizikos valdymo fondo sąvoka. Numatyta, kad rizikos valdymo fondų atitiktį paramos reikalavimams vertina ir veiklos, susijusios su paramos panaudojimu žemės ūkio rizikos valdymo fondų narių prarastoms pajamoms kompensuoti, stebėseną vykdo institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, t. y. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Fondai, siekdami atitikti paramos skyrimo reikalavimus, turės būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų ir turėti:

a) tarpusavio pagalbos tikslui skirtą nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą;

b) administratorių (sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su žemės ūkio rizikos valdymo fondo tvarkymu);

c) patvirtintas ir viešai paskelbtas žemės ūkio rizikos valdymo fondų veiklai skirtas taisykles, nustatančias lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą bei išmokėjimą; tapimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariu ir išėjimo iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar neišmokėjimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos.

Be to, įstatymo projekte nurodyta, kad fondo lėšas sudarys: 1) žemės ūkio rizikos valdymo fondų narių įnašai; 2) pajamos, gautos iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius (neinvestuojant valstybės ir ES paramos lėšų); 3) parama teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų; 4) juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai; 5) kitos teisėtai įgytos lėšos.

Pažymėtina, kad siekiant didinti fondo lėšas, įstatymo projekte numatyta galimybė investuoti į vertybinius popierius, taip pat gauti palūkanas už terminuotus indėlius, t. y. investuoti fondo narių įnašus į mažos rizikos finansines priemones.

Papildžius Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą bei numačius ateinančio laikotarpio strateginiame dokumente paramai gauti pajamų stabilizavimo priemonę, bus parengtos ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos rizikos valdymo priemonės įgyvendinimo taisyklės, veikiantys rizikos valdymo fondai galės pretenduoti gauti ES paramą. Fondo lėšų panaudojimą turės nusistatyti fondo nariai. Fondo gautos paramos suteiktos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo tvarka bus nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos pajamų stabilizavimo priemonės paramos taisyklėse.

Įstatymo projekte numatyta, kad rizikos valdymo fondų veikla kasmet audituojama nepriklausomo audito. Žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastų pajamų kompensacija mokama įvertinus visus galimus finansavimo šaltinius ir negali viršyti prarastų pajamų dydžio. Žemės ūkio rizikos valdymo fondams nutraukus veiklą, sukauptos žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšos grąžinamos žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams proporcingai jų sumokėtoms įmokoms, atskaičius administravimo kaštus. Gautos ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastų pajamų kompensavimui nepanaudotos valstybės ar Europos Sąjungos fondų paramos lėšos grąžinamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Įstatymo projektu atliekamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnio 2 dalies redakcinio pobūdžio pakeitimas. Išbraukiama valstybės pagalbos priemonė nebūtų naikinama, o kartu su rizikos valdymo fondais visa apimtimi patektų į įstatymo projekto 2 straipsniu pildomą 7 straipsnio 2 dalies 8 punktą – žemės ūkio rizikos valdymo priemonės, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 str. 1 d. a ir c p. Pažymėtina, kad ši priemonė laikoma valstybės pagalba žemės ūkiui ir būtų toliau įgyvendinama vadovaujantis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3D-971 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 3D-236 „Dėl Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo“.

Siekiant patikslinti įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus, Įstatymo projektu atliekamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo priedo keitimas, papildantis įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašą 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487).

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Steigiant rizikos valdymo fondus, būtų sudarytos galimybės žemės ūkio veiklos subjektams, dalyvaujantiems tarpusavio pagalbos sistemoje pajamų stabilizavimui, greičiau reaguoti į rinkos veikimo sutrikdymus, suvaldyti dėl rinkos kainų svyravimų susidariusias krizines situacijas, ekstremalių meteorologinių reiškinių ar kitų įvykių pasekmes, lemiančias žemės ūkio veiklos subjektų pajamų sumažėjimus, tuo tarpu atsiradusių nuostolių kompensavimas leis užtikrinti nepertraukiamą žemės ūkio veiklos vykdymą.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kartu su įstatymo projektu buvo parengti ir teikiami derinti su institucijomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektai, siekiant, kad išmokos iš fondų jų narių pajamoms stabilizuoti nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu bei pelno mokesčiu. Atsižvelgiant į gautą 2020 m. balandžio 10 d. Finansų ministerijos išvadą Nr. (14.12E-01)-5K-2003801)-6K-2002151, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektai neteikiami, kadangi išmokos iš fondų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu bei pelno mokesčiu.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.

Projektu apibrėžiama nauja sąvoka – žemės ūkio rizikos valdymo fondas – savanoriška žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti (sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija).

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa bus papildyta pajamų stabilizavimo priemone, parengtos priemonės įgyvendinimo taisyklės, gairės fondų atitikimo reikalavimams paramai gauti.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Priėmus įstatymo projektą, jo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

Rizikos valdymo fondas, kaip nurodyta reglamento (ES) 1305/2013 36 ir 39 straipsniuose, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų galės gauti iki 70 proc. paramos šiai priemonei įgyvendinti. Rizikos valdymo fondo administravimo išlaidos trejus metus nuo rizikos valdymo fondo įkūrimo iš dalies (iki 70 proc. intensyvumu) galės būti finansuojamos iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų, o vėlesniais metais – iš žemės ūko rizikos valdymo fonde sukauptų lėšų.

Rizikos valdymo fondo lėšų (pieno ir grūdų sektoriams) kaupimo pavyzdys: sukaupiamos lėšos priklauso nuo dalyvių skaičiaus; žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyvių įmokos susiejamos su pajamomis. Darant prielaidą, kad žemės ūkio rizikos valdymo fondo įmoka sudarytų 0,5–1 proc. atskiro dalyvio pajamų (~2–5 Eur už toną grūdų; ~ 3 Eur už toną pieno) ir žemės ūkio rizikos valdymo fonde dalyvautų žemės ūkio veiklos subjektai, gaminantys ~ 50 proc. perdirbti tiekiamo pieno ir ~10 proc. grūdų kiekio; žemės ūkio rizikos valdymo fonde kasmet sukaupiamų lėšų suma galėtų sudaryti apie 10 mln. Eur (iš jų dalyvių įmokos apie 3 mln. Eur (daugiau kaip 30 proc. fondo lėšų) ir iki 7 mln. Eur Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšos (iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų).

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „rizikos valdymo fondas“, „žemės ūkis“, „nuostolių kompensavimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.