LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 288
STENOGRAMA
2019 m. gegužės 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame popietinį Seimo posėdį. Registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 68 Seimo nariai.
14.01 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 36, 37 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3445 (pateikimas)
Pradedame darbotvarkę. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3445. Pateikimas. Kviečiu ministrą Ž. Vaičiūną. Prašom, ministre. Pateikimas. Labai atsiprašau. S. Jovaiša. Atsiprašau, ministre.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prieš tvirtinant darbotvarkę buvo pasiūlyta išbraukti klausimus dėl Kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių pakeitimo. Bet ten buvo pirmas siūlymas išbraukti paskyrimą ir balsavimas buvo tik vienas. Tai dabar kaip? Ar už abu mes tada balsavome? Už abu iš karto?
PIRMININKAS. Už abu.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Teikiame Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio objektas yra šilumos ūkio valdymo perdavimas. Iš tiesų jis skirtas spręsti tai problemai, kurią turime ganėtinai įsisenėjusią, tai yra pastaraisiais metais kilo nemažai teisinių ginčų tarp savivaldybių administracijų ir privačių ūkio subjektų, kuriems yra perduotas šilumos ūkio valdymas. Jeigu nebūdavo problemų pradžioje dėl perdavimo, tai visuomet būdavo problemų dėl šilumos ūkio kontrolės ir po to dėl perėmimo.
Šio įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti, kad šilumos ūkio valdymo perdavimas būtų tik koncesijų pagrindu. Dėl to yra trys pagrindiniai siūlymai.
Pirmiausia yra nustatoma, kad šilumos ūkio valdymo perdavimas turėtų būti atliekamas tik koncesijų sutarties pagrindu ir būtų tinkamai sureguliuotas tiek šilumos ūkio valdymo perdavimo procesas, tiek pačių sprendimų priėmimo procesas, tiek sutarčių pasirašymas ir jų įgyvendinimas.
Antras dalykas. Nustatoma savivaldybės institucijai pareiga, kai ji planuoja koncesiją ir rengia koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo dokumentus, atsižvelgti į Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytas strategines kryptis, tikslus, uždavinius ir įgyvendinimo priemones.
Trečias dalykas, kaip tai bus įgyvendinama praktiškai. Nustatoma, kad savivaldybės institucija koncesiją dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo suteikia ir koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartį sudaro, vadovaudamasi Koncesijų įstatymu. Tai užtikrintų geresnę viso proceso kontrolę: tiek koncesijos sutarties pasirašymą, tiek viso proceso tolimesnę kontrolę. Manome, tokiu būdu, tikimasi, būtų išspręstos problemos, susijusios su šilumos ūkio nuoma ar perdavimu privatiems subjektams.
Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti keletas kolegų. M. Majauskas pirmasis. Nėra Mykolo? E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau pasiteirauti, kaip bus su tomis sutartimis, kurios nenutrūkusios? Ar jos ir toliau galios?
Vis dėlto norėtųsi nuomonės. Kaip jūs apskritai vertintumėte, kad nebūtų perduodamos šilumos įmonės, nes savivaldybių tarybos, kurių dispozicijai priklauso šilumos tinklai, paprastai tvarkosi geriau. Galbūt reikėtų padėti toms savivaldybėms, kurios neturi tokių kompetencijų, tačiau tą galima išspręsti. Iš esmės daugeliu atvejų yra monopoliniai tinklai, galbūt nori kas nors prie jų prisijungti, nori iš to daryti verslą, bet vis tiek šilumos tiekimas daugiau socialinė paslauga. Savivaldybės atsako už žmonėms teikiamą gana gerą ir pigią paslaugą. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už tikrai aktualų klausimą. Pirmiausia dėl esamų šilumos nuomos sutarčių. Trys yra pasibaigusios, dvi yra nutrauktos anksčiau laiko, 10 sutarčių Lietuvoje šiuo metu dar yra galiojančios. Natūralu, kad teisė atgal negalioja, todėl tos sutartys, kurios egzistuoja… Šio įstatymo priėmimas šiame etape įtakos neturės, bet, be abejo, žiūrėsime, kiek pagal teisėtus lūkesčius galima tobulinti tą mechanizmą tuomet, kai galios jau šis įstatymas.
Dėl paties principo, perduoti ar ne šilumos ūkio valdymą privatiems subjektams. Be abejo, turėjome įvairių istorijų, nevienareikšmiškai vertinamų, bet šis mechanizmas leistų turėti galimybę perduoti ir užtikrinti tinkamą kontrolę. Turiu omeny tai, kad, siekiant sudaryti tokią sutartį, įsijungtų visas kontrolės mechanizmas. Tai yra turėtų būti pateiktas Centrinės projektų valdymo agentūros kaštų naudos vertinimas, ekonominis vertinimas, Finansų ministerija turėtų pateikti išvadą dėl finansinių pasekmių. Traktuojame, kad galbūt geriau eiti ne draudimo keliu, bet tiesiog užtikrinti konkretų kontrolės mechanizmą.
PIRMININKAS. Kolega S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, Lietuva išgyvena revoliuciją ir parodė Europai, kad šilumos gamybos sektoriuje įmanoma konkurencija ir rezultatai kainos kritimo atžvilgiu įspūdingi. Dabar žvelgiant tiek į Nacionalinę energetikos strategiją, tiek į Šilumos ūkio plėtros programą, yra kalbų apie tai, kad perdavimo tinklai, trasos turi būti atskirtos nuo municipalinių šilumos gamintojų. Tai iš esmės, žiūrint į perspektyvą, savivaldybės turės organizuoti du koncesijos konkursus, pavyzdžiui, dėl trasų prižiūrėjimo, perdavimo tinklų, atskirą dėl gamybos, ar vis dėlto palikti tą legalų perdavimo tinklų trasų monopolį savivaldai? Ačiū už jūsų atsakymus.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjote, yra kalbų, bet nėra dar pateikta konkrečių pasiūlymų ar teisės aktų projektų. Juos teikiant apie visus už ir prieš galėtume diskutuoti, bet šiuo metu konkrečių pasiūlymų mes nesame pateikę.
PIRMININKAS. V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Dėkui, ministre, už naują projektą. Mano klausimas yra, ar, jūsų žiniomis, yra savivaldybių, norinčių išnuomoti arba koncesijos pagrindais perduoti šilumos ūkį praktikoje, gyvenime? Ir ar šitas mūsų priimamas įstatymas padėtų palengvinti dabartinę padėtį kai kurioms savivaldybėms, kurios nori išeiti iš dabartinių sutarčių? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl dabartinių sutarčių, kaip minėjau, šis įstatymas reglamentuotų į priekį naujų koncesijos sutarčių sudarymą, bet galiojant šiam įstatymui reikėtų pasižiūrėti ir į mechanizmą tam, kad padėtume toms savivaldybėms, kurios dabar susiduria su problemomis. Ne tik teisine prasme, bet ir praktine prasme formuojasi praktika, kuomet yra grąžinamas šilumos ūkis po to. Tai yra tiek Vilniaus atveju, tiek kitais atvejais. Be abejo, šiuo atveju tikrai yra ką tobulinti ir tą praktiką perduoti. Aš manau, kad taip pat planuojame ir pozityvią įtaką esamoms savivaldybėms, kurios turi perdavusios šilumos ūkius.
O dėl klausimo dėl potencialiai naujų šilumos ūkio perdavimo sutarčių, pabrėžčiau tai, kad esamas mechanizmas nebuvo pakankamai efektyvus ir tie ne visai teigiami pavyzdžiai demotyvuodavo savivaldybes tai daryti. Sunku spręsti, kiek, galiojant naujam mechanizmui, jis būtų motyvuojantis tai daryti, bet tiesiog mūsų tikslas užtikrinti kuo skaidresnį ir kontrole pagrįstą mechanizmą.
PIRMININKAS. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų iš istorijos. Gal prisimenate, nors tuo metu dar nebuvo Energetikos ministerijos, bet rengdami šį klausimą tikrai turėjote pasikelti tą medžiagą, kuriais metais čia kilo tas bumas, kad savivaldybėms tiesiog buvo rekomenduojama arba praktikuojama, kad jos išnuomotų savo šilumos ūkius privatiems investitoriams, à la investitoriams? Buvo sudaromos sutartys, kad jie investuos ten didžiulius pinigus, tačiau, kaip matome Vilniaus atvejį ir kitus atvejus, mes turime grįžti atgal ir tvarkyti. Kuriais metais čia tas bumas prasidėjo ir kas jį inicijavo?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėl konkrečių metų galbūt galėčiau vėliau patikslinti, bet, kiek šiuo metu turime sutarčių, iš tų galiojančių varijuoja nuo… jos galioja iki 2025 metų arba 2030 metų, netgi yra atvejų iki 2034 metų. Maždaug nuo 2010–2015 metų, bet dėl tikslių datų turėčiau pasitikslinti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kupčinsko nematau. Jūs atsakėte… Yra, yra. Atsiprašau, Andriau. Prašom. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, kad pastebėjote. Aš norėjau paklausti pranešėjo irgi iš priešistorės, nes realiai, aišku, daugelis savivaldybių jau atsikando tos nuomos ir, galima sakyti, ši aktualija jau nebeaktuali. Aišku, gerai, kad įstatyme atsiras tokia nuostata, bet jau reta savivaldybė, matyt, ryžtųsi tokiam nuomos konkursui, tokiam paskelbimui, nes visos tarybos supranta, kad tai gali būti paskutiniai jų priimti sprendimai ir kitą kadenciją jie gali nebūti išrinkti, nes visi supranta, kad šilumos ūkiai geriausiai tvarkosi patys.
Aš norėjau paklausti, gal atsiranda savivaldybių, kurios norėtų bendradarbiauti, pavyzdžiui, kaip Estijoje vietos savivaldybės bendradarbiauja su „Eesti Energia“, kuri vykdo pakankamą plėtrą į išorę? Gal mažesnės savivaldybės, turinčios mažiau kompetencijos, norėtų bendradarbiauti su „Lietuvos energija“ prieš skelbiant koncesijos konkursus?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmas dalykas. Šio įstatymo tikslas, be abejo, sudaryti tinkamus pagrindus, kad būtų išmoktos pamokos, kurios buvo praeityje.
Kita vertus, dėl faktinės padėties. Kaip ir minėjau, jeigu bus teisinių galimybių tobulinti esamą sistemą dėl šilumos ūkio perdavimo, kai sutartys pasibaigia, tikrai tai ir padarysime.
Dėl bendradarbiavimo visuomet galimybės atviros tiek, kiek leidžia dabartiniai teisės aktai, ir konkrečiais atvejais tikrai tai gali būti daroma.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Yra norinčių kalbėti. Prieš – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, aš nežinau, kaip jums šovė į galvą toks įstatymo projektas? Ar jūs ne Lietuvoje gyvenate, nežinote „Rubicono“, kokius nuostolius padarė Lietuvos valstybei, vilniečiams? Ar nežinote teismų sprendimų?
PIRMININKAS. Petrai, dėl motyvų.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kam jūs atstovaujate? Aš – prieš. Mano motyvai ir yra. Pažiūrėkite Prienuose buvo išnuomotas, galų gale atsiėmė savivaldybė šilumos ūkį, kainos visoje Lietuvoje buvo didžiausios. Faktiškai nešildė butų, tik pinigus ėmė. Kas jums darosi? Ar jūs ne šitoje žemėje gyvenate, ne Lietuvoje? Čia visi rėkia, kad reikia balsuoti prieš.
Ž. VAIČIŪNAS. Aš trumpai ir paprastai atsakysiu. Ta situacija, kuri yra, nėra…
PIRMININKAS. Ministre, čia nereikia atsakyti, čia yra motyvai.
Ž. VAIČIŪNAS. Gerai. Tiesiog…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Ministre, čia nereikia atsakinėti. Čia dėl motyvų.
Gerbiami kolegos… A. Kupčinskas – už. Prašom, Andriau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš, priešingai, norėčiau tikrai palaikyti šias įstatymo nuostatas, nes tikrai gerai žinau, kiek yra nukentėjusios pačios savivaldybės, išnuomodamos savo šilumos ūkius, kiek vartotojai yra permokėję už šilumos kainas tam tikrose savivaldybėse. Tai tikrai pažanga, bet, aišku, mes, įtvirtindami šią nuostatą, realiai situacijos jau nekeisime. Tiktai galbūt prevenciškai išspręsime į priekį, kad niekam daugiau ateityje nekiltų pagundų vykdyti tokias žalingas nuomos sutartis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Nėra sutarimo. Kas palaiko Šilumos ūkio įstatymo kelių pataisų projektą Nr. XIIIP-3445, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Pateikimas. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 54, prieš – 5, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta.
Kitas darbotvarkės… Taip, pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Reikia papildomų? Galime pritarti? Ir siūloma svarstyti birželio 11 dieną.
14.15 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 1, 19, 20, 23, 26, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3400 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Pašto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3400. Kviečiu į tribūną susisiekimo ministrą R. Masiulį. Prašom, ministre.
R. MASIULIS. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Lietuvos pašto įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimą. Šis įstatymo pakeitimas yra visiškai formalus. (Balsai salėje) 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą (ES) 2018-644 dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų nuostatų. Dėl to vietinėje teisėje Europos Sąjungos valstybės narės iki 2019 m. lapkričio 23 d. privalo nustatyti sankcijas, taikomas pažeidus šį reglamentą. Taigi tiesiog papildomas įstatymas, būtent už šio reglamento nesilaikymą yra numatomos sankcijos. Sankcijos tokios pačios, kaip ir už kitus pažeidimus, jau dabar galiojančios mūsų įstatyme. Gal trumpai tiek, negaišinant jūsų laiko.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolegos, siūlomas dar dėl ano klausimo papildomas komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Galime sutikti? (Balsai salėje) Dėl prieš tai buvusio klausimo, dėl šilumos, taip. (Balsai salėje) Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą? (Balsai salėje) Gerai, grįšime prie to vėliau.
Nėra norinčių klausti, nėra norinčių kalbėti. Kolegos, galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. Ačiū, ministre. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3400. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Papildomų reikia? (Balsai salėje) Tikrai ne? Ačiū. Dėkoju ministrui. (Balsai salėje) Svarstymo data – taip pat birželio 11 diena.
Dabar grįžtu prie prieš tai buvusio klausimo dėl šilumos ūkio. Siūloma dar kaip papildomą įrašyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, taip? (Balsas salėje: „Taip.“) Taip? Komiteto pirmininkas sutinka? (Balsai salėje) Bendru… (Balsai salėje) Datą jau nustatėme. Gerai, įrašome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Kol kas birželio 11 diena.
14.17 val.
Kelių transporto kodekso 1, 2, 4, 7, 8, 82, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 21 straipsnių, trečiojo ir ketvirtojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 81 straipsnio pernumeravimo, Kodekso papildymo nauju 81 straipsniu, 82, 181 straipsniais ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3360, Administracinių nusižengimų kodekso 426, 449, 454, 455, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3361 (pateikimas)
Kiti darbotvarkės 2-3.1 ir 2-3.2 klausimai – projektai Nr. XIIIP-3360 ir Nr. XIIIP-3361. Prašau, ministre. Pateikimas taip pat. Kelių transporto kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Prašau.
R. MASIULIS. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti paminėto įstatymo pakeitimą. Keliais žodžiais įžangą padarysiu: Lietuvoje buvo priimtas itin liberalus pavėžėjimo paslaugų įstatymas prieš keletą metų. Mes buvome viena pirmųjų Europos šalių, kuri liberalizavo maksimaliai pavėžėjimo paslaugas, o tai galbūt ne visada patiko taksi kompanijoms. Dabar praėjo kiek laiko, mes matome, kaip tas įstatymas veikia. Yra keli trūkumai, kuriuos mes norėtume pasiūlyti pataisyti, net ne mes, mūsų ministerijai ir visai Vyriausybei tuos siūlymus pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir, jeigu teisingai atsimenu, Mokesčių inspekcija. Pagal šį itin liberalų įstatymą nėra įpareigojimų pavėžėjimo bendrovėms teikti duomenis, kiek jos pajamų uždirbo, nėra aiškių reikalavimų, kokie yra patirties reikalavimai pavėžėjimo vairuotojams. Siekiant užbėgti už akių tiems įvykiams, išskaidrinti šią veiklą ir kad už ją būtų sumokami į mūsų biudžetą mokesčiai, šie pakeitimai ir yra siūlomi. Ir tie pakeitimai… pagrindinius gal paminėsiu.
Nustatyti, kad keleiviai lengvaisiais automobiliais už atlygį gali būti vežami tik dviem būdais: lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą arba lengvaisiais automobiliais taksi. Susisiekimo ministro tvirtinamų taisyklių nustatyta tvarka atitinkamu lengvuoju automobiliu galėtų būti vykdoma tik vienos rūšies keleivių vežimo už atlygį veikla. Taip realybėje ir yra, jeigu tu esi pavėžėjas, nesi taksi. Dabar įvedamas toks aiškumas, kad taip ir turi būti.
Leidimai. Leidimų išdavimas centralizuojamas, iki 2020 m. liepos 1 d. leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo ar panaikina savivaldybės. Laikoma, kad leidimai yra išduoti kitą dieną nuo vežėjo pranešimo, vežėjas deklaruoja, kad atitinka nustatytus reikalavimus, apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą pateikimo savivaldybės vykdomai institucijai dienos. Nuo 2020 m. liepos 1 d. leidimus išduos, sustabdys ir panaikins ne savivaldybės, o Lietuvos transporto saugos administracija. Siekiama centralizuoti, kad būtų pagal vieną tvarką išduodami leidimai, turima duomenų bazė, bent didesnė duomenų bazė pažeidimų, nusižengimų ir kaupiama vienoje vietoje, kaupiamos žinios geresnei tvarkai palaikyti. Išdavimo centralizavimas yra efektyvumu pasižymintis sprendimas. Centralizuojamos kompetencijos, resursai, bendrai kaupiami duomenys. Ir tai leis produktyviau vykdyti šešėlinės ekonomikos prevenciją.
Toliau. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą vykdyti gali tik fiziniai asmenys, naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis, nes dabar yra tam tikra netvarka, kad paslaugą teikia juridinis asmuo, ir negali suprasti, ir žinoti tiksliai, koks vairuotojas veža ir koks vairuotojas važiuoja. Tai dabar nustatoma, kad būtų aišku, kad būtų galima atsekti, kas tą paslaugą teikia.
Tada kita labai svarbi dalis būtent FNTT siūlymu, kad keleiviai lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą gali būti vežami tik elektroninių ryšių priemonėmis, sudarius keleivių ir keleivių vežimo organizatoriaus sutartis. Tai yra kad pavėžėją būtų galima išsikviesti per platformą, ir tokiu būdu viskas būtų registruojama. Lygiai taip pat atsiskaitoma irgi per platformą, kad visa informacija būtų gaunama. Jeigu išrašomas čekis, tai gali būti, kad po to ta veikla nėra deklaruojama. Keleivių vežimo organizatorius (irgi svarbu, iki šiol to nebuvo) privalo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis besinaudojančių vežėjų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklos gaunamas pajamas ir kitus duomenis, susijusius su mokesčių apskaičiavimo deklaravimu. Dabar išgauti iš pavėžėjų duomenis teisiškai yra, negaliu sakyti, visiškai neįmanoma, bet ta procedūra yra labai sudėtinga ir iki šiol ji veikia nesklandžiai.
Teikti paslaugas lengvaisiais automobiliais taksi būtų galima motorinėmis kelių transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams ir bagažui vežti, turinčiomis ne daugiau kaip devynias sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą. Lengvieji automobiliai taksi turi būti susisiekimo ministro nurodyta tvarka ir apipavidalinti. Taip pat suvienodinama leidimų išdavimo tvarka. Pagal ankstesnę tvarką pavėžėjai greičiau gaudavo savo dokumentus negu taksi. Dabar nustatoma, kad ir taksi, ir pavėžėjai turėtų vienodas sąlygas, ir niekas negalėtų būti diskriminuojamas. Ir dar svarbus dalykas, kad keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais gali vežti tik turėdami ne mažesnį kaip dvejų metų vairavimo stažą. Toks dalykas irgi numatomas, nes Europos šalyse matoma, kad yra ir mirtinų atvejų su pavėžėjais, ir dažna yra patirties stoka, todėl į tai atsižvelgėme ir mes rekomenduojame, kad turėtų bent jau minimalų dvejų metų stažą. Gal tokie pagrindiniai pakeitimai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. M. Majauskas pirmasis. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų šiek tiek kelia nerimą jūsų siūlymai ir norėčiau, kad jūs šiek tiek patikslintumėte. Aš pats tikrai ne vieną kartą naudojausi pavėžėjų paslaugomis ir, kiek man teko bendrauti su kitais piliečiais, kurie naudojasi, sako, kad tikrai yra patogu, vairuotojai mandagūs, greitai nuveža nepažeisdami taisyklių, prieinama kaina. Iš tikrųjų nusiskundimų beveik negirdėjau. Dabar šie siūlymai atrodo tiesiog biurokratija vardan biurokratijos. Mano toks paprastas klausimas jums, ar, priėmus šiuos siūlymus, sukūrus papildomas kliūtis arba pavėžėti, arba būti pavėžėju, arba papildomus reikalavimus, ar nepadidės šios paslaugos teikimo kaina vartotojams?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Tikrai nereikia dėl to nuogąstauti. Šie pakeitimai papildomo didelio darbo nesuteiks. Jų pagrindinė užduotis yra, kad informacija būtų teikiama apie šią veiklą ir apie finansines pajamas, iš šios veiklos gaunamas, ir kad už tai būtų sumokami mokesčiai. O pačios veiklos jokio papildomo apsunkinimo nebus. Tiesiog bus skaidresnė ir aiškesnė sistema ir bus šios veiklos apskaita, kurios iki šiol, paprastai sakant, tiesiog nėra.
PIRMININKAS. Kolega S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, manęs tikrai neįtikina jūsų aiškinimas pavėžėjų ir taksi skirtumų. Man, atvirkščiai, tai primena 1988–1993 metus, kai maži skirtumai buvo, kas yra pavėžėjas, kas yra taksistas, kuris žiguliais važiuodavo prisidurti prie atlyginimo. Ar jūs įsitikinęs, kad šituo projektu sudarysite vienodas sąlygas visiems, atliekantiems pavėžėjimo darbus? Pirma.
Antra, ar nemanote, kad toks rinkos liberalizavimas gali sukurti grėsmių saugumui? Tas yra svarbu.
Ir trečia, ar nebus dar daugiau chaoso?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl saugumo. Būtent į saugumą ir atsižvelgiama, dėl to ir yra stažas vairuotojo. Įvedamas dvejų metų stažo reikalavimas dėl saugumo.
Dėl liberalizavimo. Faktiškai nieko nekeičiama, išskyrus tai, kad tiesiog bus aiškiai apibrėžta, kokią dokumentaciją ir kokią informaciją pavėžėjai turi pateikti. Tai galbūt net kaip tik, gali sakyti, šiek tiek daugiau biurokratijos ir daugiau kontrolės įvedama. Taigi nepanašu, kad jūsų nuogąstavimai galėtų įvykti.
PIRMININKAS. Kolega V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, vienas iš klausimų būtų, ar po to, po šio įstatymo priėmimo, bus baigta, sakykime, prie oro uosto vadinamoji monopolija, kai yra taksi juosta ir ten gali stovėti tik tam tikri taksi automobiliai, kurie veža už labai didelę kainą? Ar tai jau suvienodins tas rinkos sąlygas visiems?
Kitas klausimas. Minėjote, kad šiame versle yra slepiama labai daug lėšų, nerodoma. Tai ar nebūtų prasmės įteisinti, kaip yra slaptas pirkėjas, sakykime, slaptą keleivį, kuris tikrai važiuotų ir žiūrėtų, ar yra slepiami mokesčiai, ar mokama sąžiningai?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai oro uoste dėl taksi yra galvos skausmo, ypač dėl neregistruotų taksistų, kurie bando gaudyti keleivius jau pačiame terminale. Jie tiesiog nelegalūs, su jais dirba saugos tarnyba, ir ganėtinai sėkmingai. Vilniaus oro uoste saugos tarnyba tą darbą atlieka.
Tie, kurie patenka į juostą, laimi konkursą. Deja, buvo bėda, kad savivaldybėje sertifikuojami ir leidimą dirbti turi kai kurie taksistai, kurie, pavadinkime švelniai, neatrodo reprezentatyviai. Perkėlimas į LTSA, į vienas rankas viso taksi sertifikavimo, tikrai padės tą standartą kelti.
Kitas jūsų klausimas buvo dėl slapto pirkėjo. Jau dabar kiekviena savivaldybė tokią galimybę turi ir jie tokius tyrimus daro. Šiuo atveju jau yra tos galimybės, tą galima sekti, tik ar tai veikia, yra kitas klausimas.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Savaime suprantama, kad sistemą reikia sutvarkyti ir nevienodos konkurencinės sąlygos nepadeda verslui. Einame į tokį chaosą, kai iš tikrųjų niekas nežino, kada tu bankrutuosi ar ką. Bet kitas klausimas – vėlgi didėja administravimo našta. Kiek žinau, nemažai tų, kurie anksčiau dirbo taksi, perėjo prie kito verslo pobūdžio. Kiek kainuos visas administravimas, ar tai tos pačios institucijos administruos su visais leidimais, su visais popieriais, ar bus kokia nors sistema, kur bus galima paprasčiau susitvarkyti? Pavyzdžiui, naudojantis internetu pateikti duomenis. Ar čia vėl nebus daug vaikščiojimo? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū. Jūs taikliai savo pasisakymo pabaigoje ir pasakėte. Tai bus įpareigojimas toms bendrovėms, kurios teikia pavėžėjimo paslaugas, per elektroninę erdvę pranešti apie gautas pajamas, apie savo finansinius rezultatus ir kitus dalykus. Popierizmo daugiau neturėtų būti, tiesiog jie privalės, ką faktiškai ir taip kiekviena bendrovė turi daryti, savo apskaitą vesti, tiesiog pateikti atsakingoms institucijoms ir jie bus apmokestinami. Valstybė surinks daugiau mokesčių.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimo jau paklausė.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu galima ir jeigu spėsiu, porą klausimų. Pirmas klausimas. Man pagal analogiją taip atrodė, kad čia yra bandoma… Turguje prekiaujantis žmogus ir parduotuvių tinklas parduoda, tarkim, tam tikrą produktą. Suvienodinti sąlygas, man atrodo, būtų nelabai teisinga, nes prekiaujant turguje gali būti ir liberaliau žiūrima. Bet aš dabar supratau, kad jūs žiūrite į tas bendroves, kad tai yra ne turgaus prekyba, tai yra kitokia, nuotolinė „Maxima“, pavadinkime, arba nuotolinis centras. Ar teisingai suprantu, kad vis dėlto jūs laikote, kad tai irgi centralizuotai veikianti įmonė, tiktai kitoks santykis su paslaugos teikėjais?
Ir antras dalykas. Ar nereikėtų truputį reglamentuoti ir neatlygintinai teikiamų paslaugų ir netgi skatinti? Važiuoji vienas į centrą, jeigu būtų kokia nors galimybė, gal ir pavežtum, bet dabar neatlygintinai nėra būdų ar dar ko nors. Aš tai skatinčiau, kad tokie dalykai plėstųsi Lietuvoje, tai būtų ekologinės sąmonės plėtra. Ar nereikėtų kaip nors reglamentuoti ir skatinti tokių dalykų?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimus. Pagal analogiją su turgumi šis pakeitimas padaro tai, kad ir turgaus prekeiviai turės sumokėti mokesčius, bet veikla vis tiek skiriasi, tiek taksi veikla, tiek pavėžėjų skiriasi, reikalavimai yra kitokie. Pavėžėjai tiesiog turės sumokėti mokesčius, kuriuos privalo sumokėti.
O dėl pavežimo neatlygintinai, tai tas skatinimas yra labai dažnas. Yra net ir diena „Pavežk kaimyną“ organizuojama, kad važiuotų ne mažiau kaip keturi žmonės. Tos reklamos eina, Kelių direkcija tas reklamas leidžia. Galbūt būtų galima tą sustiprinti, bet reikia suprasti, kad pirmiausia tai yra miestų prerogatyva. Kiekvienas miestas turi savo darnaus judumo planą ir turi spręsti savo miesto problemas, nes kitaip tame mieste žmonės nenorės gyventi. Tai šiaip yra visame pasaulyje miestų klausimas. Centrinė valdžia galbūt gali koordinuoti, suderinti tuos jų planus, ką mes ir darome, beje, bet tos iniciatyvos turėtų būti kiekviename mieste atskiros.
PIRMININKAS. Kolega A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, noriu pasiteirauti. Ar nemanote, kad geltonieji taksi numeriai yra atgyvena ir kartu diskriminaciniai, nes su tais numeriais pirmiausia bandydamas apsidrausti gauni kur kas brangesnius pasiūlymus, tris ar keturis kartus? Kitas dalykas, apžiūros vos ne kas pusmetį.
Palyginti su pavėžėjais, tų geltonųjų numerių savininkų dabar mažėja dešimtimis, vis mažiau išduoda „Regitra“ šių numerių, apskritai jie tampa neaktualūs. Ar nemanote, kad jų reikia tiesiog atsisakyti?
Ir paskutinis, trečias dalykas, ar šiais įstatymo pakeitimais bus mažiau apibrėžiama, kas yra tas tradicinis taksi, kas yra pavėžėjimas? Dabar faktiškai pagal atpažinimo ženklus matome, kad nelabai vieni nuo kitų ir skiriasi?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl to, ar reikėtų panaikinti, tai gal dirbtinai nereikia naikinti, nes, kaip jūs teisingai sakote, jų mažėja. Kai kurie visada nori išsikviesti tradicinį taksi, kad atvažiuotų su plafonu, su visais taksi ženklais, žmonės gal jaučiasi saugiau, atskrenda vėlų vakarą ir nori važiuoti namo būtent tokiu automobiliu. Pavėžėjai gal paprasčiau atrodo. Bet leiskime nuspręsti rinkai, tokie dalykai natūraliai išsispręs, jeigu jų nereikės, jie išnyks. Pasaulyje technologinė revoliucija vyksta, ir mes natūraliai matome jos padarinius.
Aš pamiršau, atleiskite, koks antras klausimas? Nepasižymėjau. (Balsas salėje) Šiuo atveju – ne. Šis įstatymas daugiau atskyrimo nepadaro, tiktai aiškiau pasako, kad pavėžėjai irgi privalo pranešti apie savo pajamas. Papildomų… Bet galbūt svarstymo metu galima tokius pasiūlyti. Neatmesčiau.
PIRMININKAS. Ir A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, šis jūsų teikimas yra skirtas pažaboti visą „Uber“ paslaugos sistemą, juos surikiuoti. Kur mes einame? Ar į Rytus, ar į Vakarus? Ar mes sekame mūsų pavyzdžiu, mūsų transatlantinio bendradarbiavimo Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu, ar bandome lygiuotis į kaimynę, kuri stato Astravo atominę?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Puikiai žinoma mūsų valstybės orientacija į Vakarus. Šiuo įstatymu mes nieko nepadarome kito, ko nėra Vakaruose. Tai yra, kad ir pavėžėjai privalo mokėti mokesčius, ir tie mokesčiai turėtų patekti į valstybės biudžetą. Veiklos apsunkinimo (čia buvo keli tokie panašūs klausimai) šiuo atveju nėra. Tai yra daugiau finansinės atskaitomybės raportavimas, informacijos pateikimas Mokesčių inspekcijai ir taip toliau, bet pačiai veiklai, išskyrus gal tą dvejų metų stažo reikalavimą, bet tai yra saugumo dalykai, ir pasaulyje daug kur tie dalykai vyksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Ar yra norinčių kalbėti už arba prieš?
R. MASIULIS. Galiu eiti?
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Praėjusį antradienį svarstėme (tiesa, nebuvo pritarimo) mano gana panašų, bet, manau, daug konkretesnį projektą, kuris rimčiau sprendė pavėžėjų ir taksi bendrovių konkurencijos reikalus. Šis Vyriausybės projektas labai švelnus ir mažai čia ką sprendžiantis, bet vis tiek aš siūlau pritarti. Gal bus galima registruoti kažkiek pasiūlymų dėl jo. Yra gerai bent tai, kad dalis normų dabar buvo iš poįstatyminių aktų perkeliamos į įstatymų lygį, padaroma tam tikra konkretesnė kontrolė. Vis tiek būtų kažkoks žingsnis į priekį, nors, kaip minėjau, čia iš esmės nesprendžiami pažeistos sąžiningos konkurencijos tarp taksi ir pavėžėjų klausimai.
PIRMININKAS. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mes čia visai neseniai jau svarstėme panašų klausimą, ir aš norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad pavėžėjai nėra taksi, kaip ir taksi nėra pavėžėjai. Taksi yra tradicinio verslo šaka, aiškiai reglamentuota ir nusistovėjusi. Pavėžėjai atsirado iš ekonomikos dalinimosi, tai yra, kad nebūtinai tu kiekvieną dieną dirbi toje srityje, bet tu daliniesi savo laisvais resursais, kuriuos turi galbūt, ir vieną kartą per mėnesį, galbūt vieną kartą per savaitę, galbūt išeini atostogų, esi studentas, turi laisvo laiko tarp sesijų, reikia prisidurti, tai tu savaitę ar kelias savaites padirbi. Nebūtina tau dabar registruotis kaip taksistui ir prilyginti visą reguliavimą taip, lyg būtum taksistas.
Mano supratimu, mes turime naują šaką. Ji kuria konkurenciją tradicinėms taksi paslaugoms. Aš suprantu, kad jeigu tau atiminėtų kąsnį iš burnos, tu urgztum, tai čia taksistai irgi urzgia ir reikalauja, kad tų pavėžėjų teisės būtų šiek tiek apribotos. Aš kviesčiau susilaikyti ir neskubėti priimti tokius sprendimus, kurie galimai padidintų pavežimo paslaugų kainą ir apribotų galimybes žmonėms teikti tokias paslaugas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra sutarimo. Balsuojame dėl dviejų projektų – Kelių transporto kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3360 ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIIIP-3361. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą… Po pateikimo. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 43, prieš nebuvo, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. Dėl pirmo projekto Nr. XIIIP-3360 kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar reikia papildomų? Ne. Dėl antro projekto Nr. XIIIP-3361 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Reikia papildomų? Ne. Ir abu projektus siūloma svarstyti birželio 25 dieną.
14.41 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3402, Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3403, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3404, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3405, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3406, Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3407, Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3408, Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3409, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3410 ir Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3411 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3402. Kviečiu vidaus reikalų ministrą E. Misiūną. Ir visi lydimieji. Pateikimas. Ir iš karto klausimai 2-4.1, 2-4.2, 2-4.3, 2-4.4, 2-4.5, (tuoj, ministre) 2-4.7, 2-4.8, 2-4.9 ir 2-4.10. Prašom visus pristatyti. Prašom.
E. MISIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai! Taigi įstatymo tikslas ir esmė. Įstatymų projektai parengti siekiant tobulinti esamą reglamentavimą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo darbo ar kitos teisėtos veiklos tikslais, įgyvendinti priemones, kurios leistų supaprastinti ir pagerinti imigracijos procedūras, kartu mažinti galimybes jomis piktnaudžiauti ir stiprinti užsieniečių teisėto buvimo kontrolę. Šio įstatymo projektas yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos darbo grupės nuostatomis. Tikrai daug diskutavome su įvairiais suinteresuotais subjektais. Yra parengta labai daug įvairių pakeitimų. Aš keletą pristatysiu jums. Jeigu bus klausimų, po to galėčiau atsakyti.
Taigi pirmas uždavinys būtų toks: nustatyti palankias sąlygas apsigyventi darbo, verslo ir kitos teisėtos veiklos pagrindais ekonomiškai stiprių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams, pavyzdžiui, Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos. Išduoti iki trejų metų galiojantį leidimą laikinai gyventi, leisti užsieniečiui atvykstant kartu ir šeimą atsivežti, nenustatyti reikalavimo gauti leidimą dirbti atvykus ir kitos lengvatos. Taip pat įtvirtinti pagrindą atsisakyti išduoti ir pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją, pagal studijų programas yra surinkęs mažiau nei 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius metus. Tikslas tas, kad jeigu vis dėlto atvažiuoja studijuoti studentas užsienietis, jisai tai ir darytų.
Taip pat norėčiau paminėti. Įvesti kvotas užsieniečiams, kuriems netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimas, kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Taip pat įtvirtinti teisinį pagrindą patvirtintų naujų įmonių sąrašui sudaryti, kuris leistų paspartinti migracijos procedūras ir taikyti mažiau formalias užsieniečių atvykimo leidimų išdavimo procedūras.
Dar norėčiau paminėti pareigą, kurią nustatome. Asmenims, kviečiantiems užsieniečius, įpareigoti pranešti Migracijos departamentui, jeigu užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatvyko studijuoti, jis nebuvo įdarbintas, nutraukė studijas ar su užsieniečiu nutraukta darbo sutartis. Pareiga departamentui pranešti apie tokius atvejus.
Dar norėčiau paminėti tai, jog nustatyta, kad užsieniečiai studijų ar mokslo laikotarpiu mokydamiesi Lietuvoje gali dirbti praktikos metu. Taip pat norėčiau paminėti dar vieną nustatytą imperatyvą – įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba jeigu jam atsisakyta išduoti vizą dėl priežasčių, susijusių su fiktyviais pagrindais. Pavyzdžiui, nustatyta, kad yra fiktyvi santuoka, fiktyvi įmonė. Ir dar daugiau yra įvairių pakeitimų.
Kartu, kaip jau minėjo posėdžio pirmininkas, ir Administracinių nusižengimų kodeksas yra keičiamas, nustatoma, kaip jūs girdėjote, įstatyme pareiga. Dabar nustatoma pareiga tiek darbdaviams, tiek mokymo įstaigai atsakomybė už tai, jeigu būtų nepranešta apie tokį užsieniečių išvykimą arba neatvykimą. Taip pat yra keičiamas Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Užimtumo įstatymo irgi (…) parengtas projektas, atsižvelgiant į mūsų įstatymo pakeitimus, ir kiti teisės aktai. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. S. Tumėnas – pirmasis. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, akivaizdu, kad šitas reikalingas įstatymo projektas rengtas žinant tą realią situaciją, kad Lietuva daug kam reikalinga tik kaip tramplinas išvykti į Europos Sąjungą, į Šengeno erdvę, tam reikalingos Lietuvos vizos, leidimai studijuoti ir dirbti. Ar jūs galite konkrečiai atsakyti, ar Migracijos departamentas turi konkrečių duomenų, skaičių, kiek potencialių studentų per pastaruosius metus gavo Lietuvos vizas studijuoti, leidimą gyventi Lietuvoje, bet tiesiog neatvyko? Pavyzdžiui, aš žinau atvejų iš Pakistano įsiregistravusių studentų, bet jie taip ir neatvyko į universitetus. Ir, antra, ar tikite, kad šita įstatymo pataisa pavyks pažaboti ekonominių migrantų traukimąsi į turtingesnes šalis?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Čia ir esmė, kad dabar tokios pareigos universitetai neturi. Tikrai Migracijos departamentas… Aš turiu bendrą statistiką, kiek yra atvykusių į Lietuvą, išduota vizų, išduota leidimų gyventi Lietuvoje, bet štai tokios statistikos, ko jūs klausiate, tikrai departamentas neturi, nes universitetai šiuo atveju neteikia, kiek yra atvykusių studentų, kiek jų yra išvykusių galbūt, ir taip toliau. Mes norime tokią pareigą įtvirtinti, kad tikrai žinotume, koks yra judėjimas ir kiek asmenų atvyksta, ir kiek asmenų išvyksta. Aš negaliu jums tiksliai atsakyti, galiu tik pasakyti apskritai, kad 2018 metais 52 tūkst. užsieniečių vienaip ar kitaip atvyko į Lietuvą, 2016 metais – 18 tūkst., 2017 metais – 40 tūkst. Tai tikrai didelis skaičius ir jis geometrine proporcija didėja. Todėl tokią pareigą reikėtų įtvirtinti įstatyme. Ačiū.
Dėl turtingų trečiųjų šalių, ką jūs klausėte, antra klausimo dalis. Vėlgi mes atliepėme į verslo sąlygų gerinimą, į verslo pageidavimą atsivežti užsieniečius, ypač kalbama apie trūkstamų specialybių užsieniečius, kurie nori dirbti Lietuvoje. Aišku, vėlgi numatome, kaip matote, tam tikrus ribojimus. Pavyzdžiui, siūlome nustatyti, ką minėjau, kvotas užsieniečiams, atvežtiems į Lietuvą. Mes žiūrime į verslo poreikius, bet kartu stengiamės surasti protingą ribą tarp verslo poreikių ir galimybės dirbti Lietuvoje esantiems lietuviams tą patį darbą.
PIRMININKAS. Kolega A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aiškinamajame rašte jūs rašote, kad įstatymas leistų supaprastinti ir pagreitinti migracinius procesus ir mažintų galimybę piktnaudžiauti, ir stiprintų užsieniečių teisinio buvimo kontrolę. Mano klausimas čia, kaip su Darbo kodeksu buvo, fleciturity – lankstumas ir saugumas, tai procentaliai, kiek jūs supaprastinate ir kiek jūs griežtinate, jeigu tai įstatymo visumą?..
Ir antras klausimas. Teisės departamento pastaba dėl vidaus reikalų ministro kompetencijos įrašyti į sąrašus vienas ar kitas įmones. Yra pastaba, kad tai yra antikonstitucinis dalykas, ir ką jūs ruošiatės daryti? Labai ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Procentaliai iš principo, jeigu žiūrėtume į visus pakeitimus, ką mes dabar siūlome pakeisti, kad jie palengvintų tam tikras procedūras ir turbūt varžymus, aš sakyčiau, 80 % ir 20 %. 80 % tikrai lengviname ir paprastiname ir tik gal 20 % galbūt nustatome tam tikras detalesnes pareigas ir kai kuriuos reikalavimus, bet iš principo tikrai neproporcingai nustatomos pareigos.
O dabar dėl to, kad ministras nustato. Čia mes kalbame apie tai, kad vidaus reikalų ministras nustatytų įmonių įtraukimo į sąrašą kriterijus ir tvarką. Šiandien jau patvirtintas mūsų vadinamasis baltasis įmonių sąrašas. Į jį įmonės yra įrašomos ir greituoju būdu toms įmonėms yra išduodamos nacionalinės vizos užsieniečiams, bet tas sąrašas yra Vizų išdavimo tvarkos apraše patvirtintas. Tai yra poįstatyminis teisės aktas, dėl to reikėtų, kad būtų įtvirtinta įstatyme.
O dėl to, kad ministras nustatytų kriterijus ir tvarką, tai poįstatyminiame teisės akte turėtų būti. Aišku, mes galime diskutuoti, gal tai turėtų būti Vyriausybės nustatyta tvarka. Tikrai komitetuose, aš manau, galima kalbėti. Ir Vyriausybė pritarė tai nuomonei, ir ministerijoje nusprendėme, kad galbūt pakaktų ministro įsakymu įtvirtinti tą tvarką ir kriterijus, nes šiaip įstatyme bus numatyti ir principai sąrašo patvirtinimo, ir sąrašo koregavimo, tik mes kalbame apie kriterijus. Galėtume diskutuoti apie tai. Aš tikrai sutinku, kad galima kalbėti ir apie Vyriausybės lygmenį.
PIRMININKAS. Kolega G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Mano klausimo dalis yra susijusi su užsienio studentų atvykimu studijuoti į Lietuvą. Intelekto pritraukimas bet kuriai šaliai yra pridėtinė vertė ir Lietuva turbūt nėra išimtis. Šiuo metu Lietuvoje studijuoja maždaug 6–7 tūkst. užsienio studentų. Pagal bendrus skaičius, kuriuos jūs minėjote, tai nėra labai dramatiški skaičiai, turint mintyje, kad jeigu jie atvyksta visam studijų ciklui, tai kasmet tas atvykstančiųjų skaičius yra tikrai nedidelis. Todėl mano nuogąstavimas… Beje, tie studentai Lietuvoje kasmet palieka dešimtis milijonų eurų. Nuogąstavimas yra, ar nėra kuriama saugikliais, kuriuos galima suprasti, kad nebūtų tarpinė stotelė per Šengeno vartus į Europos Sąjungos tolesnes kitas šalis, ar neatsitiks taip, kad tai bus papildoma biurokratinė našta aukštosioms mokykloms, ir ar derinant šias pataisas, kurios susijusios su užsienio studentais, buvo atsižvelgta į Švietimo ministerijos, taip pat universitetų nuomonę?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Labai aktualus klausimas. Dėl šito punkto, kai mes kalbame apie 40 kreditų, tikrai buvo daug diskutuojama, ar reikia kalbėti apie kreditus, ar reikia kalbėti apie valandas. Bet mes sutarėme, kad vis dėlto universitetai dalykus skaičiuoja kreditais. Buvo universitetų pateiktos nuomonės, kad jei mažiau nei 40, tai tikrai rodo, kad studentas tikriausiai atvažiavo ne studijuoti. Jeigu studentas atvažiuoja studijuoti į universitetą, tai 40 kreditų surinkti per vienerius metus yra tikrai nedaug, palyginti nedidelis kreditų skaičius, nes šiaip per metus faktiškai yra nuo 40 iki 60, net kai kur daugiau. Ši nuostata buvo derinama su universitetais, buvo diskusijų.
Bet noriu dar papildyti atsakymą. Štai įstatyme numatome keletą palengvinimų studentams, kad studentai studijuodami, mokydamiesi studijų laikotarpiu gali dirbti, yra 11 punktas numatytas, taip pat studentai, baigę studijas Lietuvoje, gali likti ir dirbti Lietuvoje jau nereikalaujant atitinkamo vertinimo. Tų valandų skaičius, vėlgi sakau, yra diskutuotinas. Mes mielai, komitete universitetus dar kartą, aš manau, galima būtų išklausyti. Jeigu jūs manote, kad tai per daug, galima kalbėti apie tai. Bet buvo sutarta, Vyriausybėje mes vėlgi pritarėme tokiam sprendimui ir aš teikiu projektą su 40 valandų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Norėtų kalbėti už S. Gentvilas. Prašom, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Norėčiau pasveikinti Vyriausybę ir ministeriją už tokią iniciatyvą. Prisimenu, prieš kokį gerą pusmetį migracijos klausimai buvo keliami kiekvieną Vyriausybės valandą ir ministras šiek tiek raudonuodavo, gal dėl situacijos. Bet labai sveikintinas paradigminis pokytis valstybėje, kad Lietuva turi atverti sienas ir sudaryti lankstesnes galimybes atvykti į Lietuvą gyventojams, neaukodama iš esmės saugumo dalykų.
Čia iš tikrųjų Migracijos departamento pertvarka ir kiti dalykai prisideda prie to. Reikia suprasti, kad Lietuvos yra nusiurbti talentai, ir mes turime stengtis grąžinti juos iš užsienio – tiek lietuvius, tiek iš trečiųjų šalių, tiek į mūsų universitetus, tiek į mūsų darbo rinką. Kviečiu pritarti, o su siūlymais prisidėsime svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ministre. Gerbiami kolegos, dabar turėsime balsuoti dėl viso įstatymų paketo, devynių projektų. Tai yra nuo 2-4.1 klausimo, projekto Nr. XIIIP-3402, iki Nr. XIIIP-3411. Kas palaiko šiuos įstatymų projektus, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Po pateikimo, kolegos.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Dabar komitetai. Dėl 2-4.1 siūlomas Užsienio reikalų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Galime pritarti? Galime. (Balsai salėje)
Prašau. Profesorius E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas, kai kalbame apie universitetus ir švietimo problemas.
PIRMININKAS. Dar siūlote pridėti Švietimo ir mokslo komitetą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Būtinai.
PIRMININKAS. Dėl kurio? Paties pirmojo? Čia yra devyni.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dėl visų, kurie susiję su universitetais, aš nesekiau numerių. Galite dėl visų pridėti, visus pažiūrėsime, surasime, kurio mums reikia.
PIRMININKAS. Mes turime posėdyje patvirtinti, pirmininke. Tai gal dėl Nr. XIIIP-3402, aš taip numanau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Matyt, kad taip.
PIRMININKAS. Gerai. Prie Užsienio reikalų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Žmogaus teisių komiteto pridedame dar Švietimo ir mokslo komitetą.
Dėl 2-4.2 klausimo – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl 2-4.3 klausimo – taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nuo 2-2.4 iki 2-2.10 klausimo – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime tam pritarti? Ačiū. Jeigu pritarta, tai visi projektai bus svarstomi birželio 11 dieną.
14.57 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1, 2, 142 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3439 (pateikimas)
Kolegos, vėl kviečiu vidaus reikalų ministrą E. Misiūną. Pateikimas. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū dar kartą. Atrodytų, apie tą patį įstatymą, tik iš esmės skirtingą idėją. Taigi, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo tikslas yra sudaryti teisines prielaidas užsieniečiui įgyti e. rezidento statusą, kuris leistų jam naudotis Lietuvos Respublikoje elektroniniu nuotoliniu būdu teikiamomis paslaugomis.
Šiuo metu užsieniečiai net teoriškai negali to daryti, nes faktiškai neturi tokios galimybės. Rezidento statusui įgyti numatoma imti asmens tapatumą nustatančius duomenis, įskaitant biometrinius, kurie leistų užsieniečiui išduoti elektroninės atpažinties bei elektroninio parašo priemones, sudarytų sąlygas tapti Lietuvos Respublikos elektroniniu būdu teikiamų paslaugų gavėju ir pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu.
Taip pat siekiama nustatyti vienodą užsieniečių registravimo mechanizmą, kad visi užsieniečiai, turintys interesų, prievolių ar kitokių ryšių su Lietuva, būtų registruojami viename šalyje užsieniečių registre, kuriame būtų renkama visa užsieniečių duomenis apimanti informacija, leisianti juos vienodai identifikuoti ir kitose informacinėse sistemose. Šiuo metu yra keletas registrų, kuriuose užsieniečiai iš principo skirtingai identifikuojami, todėl yra kai kurių problemų, trikdžių kaip juos nustatyti. Taigi būtų kur kas patogiau. Tokie pagrindiniai pakeitimai, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas…
PIRMININKAS. Labai triukšmaujame, kolegos.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, šį kartą ne taip pozityviai. Vyriausybės programoje numatyta, kad e. rezidento įstatymų paketas turėjo būti pateiktas prieš pusmetį ir tai turėjo padaryti Teisingumo ministerija.
Klausimas jums. Kodėl mes net 4,5 metų atsiliekame nuo Estijos ir kodėl jūsų Vyriausybė vėluoja dar ir pagal savo planus su šiais įstatymų projektais, kurie labai reikalingi Lietuvai?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tas pasakymas – geriau vėliau nei niekada – galbūt šiuo atveju tiktų. O dėl priežasčių negalėčiau aš atsakyti. Aišku, darbo grupės dirbo. Taip, čia projektas tiek ir Teisingumo ministerijos, tiek ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos buvo, ir Finansų ministerijos specialistai kartu labai dirbo su įvairiomis technologijomis, IT plėtra. Aišku, tikrai atsiprašome, kad vėluoja, bet tikrai geriau vėliau nei niekada, nes, manau, tas įstatymas reikalingas Lietuvai kaip moderniai valstybei.
PIRMININKAS. Kolega S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Ar jūs nematote galimų grėsmių kibernetiniam saugumui liberalizuojant internetinės prieigos galimybes užsieniečiams, nes čia apie tai yra daug šnekama? Koks tas naudingumas? Tuo labiau kad čia yra šnekama apie privatų sektorių, apie suinteresuotus privataus sektoriaus partnerius, pavyzdžiui, Lietuvos bankų asociaciją, o žinome, kas sudaro tą Bankų asociaciją. Ar neįžvelgiate galimų grėsmių kibernetiniam saugumui?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Jeigu apie grėsmes, taip, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tikrai įkėlė keletą klausimų. Tai ne tiktai kibernetinis saugumas, kibernetiniai nusikaltimai, bet ir dėl terorizmo finansavimo, pinigų plovimo grėsmės, bet diskutuodami atradome tam tikras Finansinių nusikaltimų tarnybos stiprybes, kad būtų galima atitinkamai apmokyti darbuotojus turėti naujas programas ir kontroliuoti tą procesą.
Mes nusprendėme, kad geriau stiprinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos gebėjimus ir, jeigu reikės, įkurti atskirą poskyrį, kuris kontroliuotų ir stebėtų, nei blokuoti tokią galimybę, kuria tikrai suinteresuotos ir Finansų ministerija, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atsižvelgdami į technologijų laikotarpį, tikrai mes priimame šį iššūkį. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba priešakyje tikrai žino įstatymo turinį, iš dalies pritaria ir pasiruošusi tiems iššūkiams. Manau, kad mes kontroliuosime efektyviai.
PIRMININKAS. A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau vis dėlto pasitikslinti. Toks vaizdas, lyg tas elektroninis užsienietis, sakysim taip, naudosis tik kokiomis nors finansinėmis paslaugomis. Juk naudosis ir kitomis paslaugomis. Ar šiuo atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos traukinuko papildomas vagonas su dviem etatais tiesiog nėra prikabintas, kad būtų du papildomi analitikų etatai? Jie lygiai taip pat gali būti ir kitose institucijose, kurios susidurs su šių dokumentų išdavimo reikalais.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Taip, neabejotinai – ir su Mokesčių inspekcija mes kalbame apie… tada galbūt mes kalbame ir apie Lietuvos banko pajėgumo stiprinimą. Mes kalbame apie sąskaitų atidarymą, įmonių atidarymą ir finansinės veiklos vykdymą, neabejotinai, kad ne vien tiktai Finansų ministerija prisiima pareigą. Čia aš galbūt nepaminėjau, bet tikrai diskutuojama ir su kitomis institucijomis. Finansų ministerija tikrai prisideda ir sutinka ir biudžetą padidinti, ir sutinka įrenginius nupirkti, jeigu reikės, mokyti darbuotojus. Mes tikrai matome čia daugiau galimybių nei problemų. Lai būna tai iššūkis.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
S. Gentvilas norėtų kalbėti už. Prašom. Ne, nenori, atsisako.
Kolegos, balsuojame. Kas pritaria įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3439, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo. (Šurmulys salėje)
Kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Pirmininke Juozai Bernatoni, jūsų komitetas siūlomas kaip pagrindinis. Tinka? Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Dar reikia kitų? Ne, nereikia. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną.
15.06 val.
Vidaus tarnybos statuto papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3401 (pateikimas)
Vėl kviečiu ministrą E. Misiūną į tribūną. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Vidaus tarnybos statuto papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3401. Pateikimas. Prašau, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Dar kartą, gerbiami Seimo nariai, šiandien ilgai aš jus trukdau. Teikiame Vidaus tarnybos statuto pataisą. Tikslas ir esmė. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas statutinėse įstaigose teikti sielovados paslaugas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Projekto esmė – nustatyti reikalingą teisinį reglamentavimą pareigūnų socialinei garantijai, galimybei pasinaudoti sielovados paslaugomis. Na, puikiai žinote, sielovada tiek stresui mažinti, psichologinio, dvasinio stabilumo pusiausvyrai atkurti ir taip toliau, ir taip toliau. Šiandien pagal teisinį reglamentavimą apskritai nėra tokios sąvokos Vidaus tarnybos statute kaip kapelionas, todėl, aišku, tiek policija, tiek ugniagesiai, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba tokius kapelionus turi. Tikrai mes visada gauname paklausimus iš Valstybės kontrolės, kokiu pagrindu jie yra sistemoje, kodėl mes jiems mokame, sakykime, kai kurie dirba 0,25 etato, kai kurie 0,5 etato. Todėl radę geriausią nuostatą, suderinę su Šventuoju Sostu, vykdydami sutartyje numatytus tam tikrus įsipareigojimus, teikiame šį pasiūlymą. Aš prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, trys klausimai. Kas moka už šių sielovadininkų darbo užmokesčio fondą? Ar kitą tikėjimą ir tradicines religijas išpažįstančių pareigūnų teisės yra užtikrintos į jų religinę sielovadą statutinėje valstybės tarnyboje? Ir trečias klausimas. Kiek mane mokė, čia labiau toks mokslinis klausimas, bet esant stresui ir kitiems dalykams, kaip jūs čia rašote aiškinamajame rašte, emocinį, psichologinį, dvasinį stresą mažinti, stabilizuoti geriausiai padeda profesionalūs psichologai, o ne sielovadininkai. Ar profesionali psichologinė pagalba taip pat yra prieinama pareigūnams, kurie susiduria su problemomis, ar tik religinė pagalba? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimus. Taip, moka įstaigos. Kiekviena įstaiga, kurioje yra kapelionas, ir moka, kaip minėjau, policija ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ar ugniagesių departamentas, ten yra eilutė ir jie gauna iš tų įstaigų darbo užmokestį.
Taip pat, kaip jūs ir klausėte, taip, nėra viena kokia nors išskirta religinė bendruomenė, yra visos tradicinės ir valstybės pripažįstamos religinės bendruomenės. Faktiškai gali bet kuri religinė bendruomenė, kuri yra toleruotina, aišku, turėti kapelioną ir gauti tą sielovados paslaugą.
Tai, ką jūs akcentavote, taip, yra psichologai kiekvienoje įstaigoje, faktiškai psichologų pareigybių kiekvienais metais netgi ir daugėja, nes poreikis tikrai yra nemažas. Pareigūnai aktyviai bendradarbiauja su psichologais, tokia paslauga yra teikiama, vėlgi dirbama tiek ir Policijos, pavyzdžiui, departamente, įstaigose ir kitose tarnybose, bet, taip, profesionalus psichologas šiandien netgi privalu, kad būtų tarnybose.
PIRMININKAS. Kolega S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, puiku, kad jūs rūpinatės pareigūnų socialinėmis garantijomis, akivaizdu, kita vertus, rūpinatės ir kapelionų, kunigų socialinėmis garantijomis, kad jie galėtų pretenduoti vėliau į pensiją. Ta tendencija dabar yra ryški. Tačiau ir dabar taip buvo – ir dabar tardymo izoliatoriai, ir policija, ir jūs tą patvirtinote, turi savo kapelionus. Ir ne jūsų erdvės įstaigose yra, pavyzdžiui, kai kurios ligoninės turi savo kapelionus. Ar visa tai buvo neteisėta, kad dabar reikia tai įteisinti įstatymu? Jūs čia apie Šventąjį Sostą kalbėjote, bet įstatyme aiškiai parašyta, kad bus sudarytos sąlygos įdarbinti, vadinasi, priimti visų ir kitų religinių bendruomenių. Tai ar taip ir realybėje bus įmanoma įdarbinti kitų religinių bendruomenių kunigus? Čia yra truputį, man regis, per daug didelio užsimojimo. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto turėtų būti…
PIRMININKAS. Klauskite.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …kiekvieno žmogaus asmeninis dalykas, ir mes įstatymu neturėtume įteisinti kapelionų, kunigų?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Galbūt pradėčiau nuo antro. Yra tokia komisija – Dvišalė mišri komisija tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu. Posėdis įvyko šių metų sausio 10 dieną, pritarė tokiai sąvokai, kaip mes dabar teikiame statute, ir mes sutarėme, kad ta sąvoka apima įvairias religines bendruomenes, ir šiuo atveju galėtų būti teikiamos įvairios sielovados paslaugos pagal įvairias religines bendruomenes. Tai, aš manau, tai tikrai neriboja.
O dabar, jeigu jūs klausiate, ar tai buvo teisėta? Tai buvo anksčiau reglamentuota poįstatyminiuose teisės aktuose. Turėdavo įstaigos įsakymais patvirtinusios tvarką, turėdavo įsakymais įdarbinusios, paskyrusios kapelionus, tačiau statute tos nuostatos nebuvo. Jeigu mes žiūrėtume į kariuomenės reglamentavimą ir kariuomenės teisės aktus, tai jau kariuomenės statute yra įtvirtinta kapeliono funkcija, yra sudaryta sutartis su Šventuoju Sostu. Mes, tuo pavyzdžiu siekdami, bandome savo Statute įtvirtinti tokią pat teisinę nuostatą, kuri leistų turėti tokias paslaugas.
PIRMININKAS. Kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš principo jūs norite įstatymu įteisinti neteisėtus veiksmus, kuriuos darėte. Tai buvo neteisėti ir Konstitucinis Teismas yra pasisakęs. Dabar man paaiškinkite, kodėl policininkui, STT darbuotojui, žvalgui, muitininkui nenuėjus į bažnyčią pasimelsti ir išpažintį atlikti bažnyčioje? Kodėl kunigas turi ateiti pas jį į darbo vietą ir ten užsiimti sielovada?
Ir kitas dalykas. Aiškinamajame rašte jūs sau prieštaraujate. 12 punkte rašote – papildomų lėšų nereikės. O ketvirtame punkte aiškiai rašote – reikės sudaryti darbo sutartį ir apmokėti pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių darbo apmokėjimo įstatymą. Rašykite sąžiningai, kad reikės papildomų lėšų, nes kiekvienam policijos komisariate, STT poskyryje, pasienio užkardoje, mes įdarbinsime po sielovadininką. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Aš galėčiau atsakyti – tikrai nereikės papildomų, nes mes, jeigu suprantame, kas yra „papildoma“, tai papildomų nereikės. Taip, šiandien yra, kaip aš ir minėjau, po 0,25 pareigybės įdarbinta, tai šiandien faktinės išlaidos yra, jų tikrai daugiau nesiruošiama priimti. Mes tik norime įteisinti statute tokią teisinę…
A. SYSAS (LSDPF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) …rašyti, kad nepriimsite.
E. MISIŪNAS. …tokią teisinę sąvoką. Papildomai dėl to ir sakoma, kad taip, de facto jiems šiandien mokama po kelis šimtus eurų, bet papildomų tikrai nereikės. Čia nėra tokio susikirtimo. O dabar, kodėl pareigūnas negali. Taip, niekas nepriverčia pareigūnų naudotis sielovados… naudotis kapelionais, bet mes tikrai turime gražias tradicijas, kada ir pastatus pašventina, ir automobilius, ir patys pareigūnai ateina pas savo kapelionus, ir santuokas sudaro, ir vaikų krikštą priima. Aš nežinau, čia visada yra pareigūno teisė pasirinkti. Niekada nėra kalbos apie prievartą, bet jeigu yra toks poreikis jau daug metų, tai mes atliepiame į praktiką ir bandome sutvarkyti įstatyminę nuostatą. Tai tik tiek.
A. SYSAS (LSDPF). Na, tai neteisėtus dalykus norite įteisinti, ką aš ir pasakiau.
E. MISIŪNAS. Jeigu taip žiūrėtume – juoda ir balta, tai taip.
PIRMININKAS. Kolega V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ar tai nesukels priešpriešos tarp atskirų konfesijų, ar bus visos konfesijos, kurių nariai yra statutiniai pareigūnai, turės galimybę ten dirbti ir su savo tikinčiaisiais kalbėtis. Nes jeigu centrinių įstaigų vadovai tai spręs, jeigu, sakykime, tos konfesijos bus tik keletas žmonių, sakys, kadangi čia jūsų nedaug, tai mums nereikia. Žinote, tai sukels tam tikrų nesutarimų ir nepasitenkinimo. Ar pavyks tai išspręsti be nesutarimų ir taip sklandžiai, kaip pagal Dievo įsakymus?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Tikrai labai aktualus klausimas. Matote, Statute mes tos tvarkos nenustatome ir šiaip tokios tvarkos kaip ir nėra. Be abejo, ką jūs sakote, jeigu įvairių konfesijų ir vienas ar kitas pareigūnas norės ir sakys, kad nori savo kapeliono, ar įstaiga priims, žinokite, aš negaliu dabar tiksliai atsakyti. Bet pagal tradicines, pagal didžiausią poreikį tikrai įstaigos pasirengusios priimti. Mes diskutavome tame posėdyje su Šventuoju Sostu ir tą tvarką reikėtų galbūt nustatyti. Bet kaip tai bus tiesiogiai padaroma, aš negaliu dabar pasakyti, nes šiandien to konflikto nėra. Nėra to konflikto, kad pasakytume, kad šiandien yra konfliktas ir mes dabar sprendžiame konfliktą. Nėra konflikto, mes sprendžiame tik teisinę spragą, kuri neatitinka realybės šiandien.
PIRMININKAS. Kolega J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Įdomių dalykų išgirdau, kai ministras atsakinėjo į kolegų klausimus. Viena pripažino, kad iki šiol neteisėtai, jeigu ir dirbo, tokie asmenys buvo įdarbinti, nes jūs pats rašote, kad nebuvo teisinio pagrindo. Aiškinamajame rašte taip parašyta.
Dabar klausimas toks. Jūs žinote, kad pagal Konstituciją mes neturime valstybinės religijos, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Kaip dera su šituo? Jeigu dabar žiūrėsime lygiateisiškumo principą, mes turime tikrai nemažai asmenų, kurie yra stačiatikiai…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš ir klausiu. Yra stačiatikiai. Gali būti ir kito tikėjimo išpažintojų. Gali būti, kad vienoje įstaigoje bus ir pastorius, ir popas. Gal kitaip jie vadinsis.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O psichologų? Kiek psichologų mes turime kiekvienoje tokioje struktūroje, kiekviename padalinyje, kiekviename komisariate, kiekviename muitinės padalinyje ir panašiai, kur žmonės patiria stresą, ir mokslo įrodyta…
PIRMININKAS. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kad būtent tokia pagalba jiems yra pati geriausia ir…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …būtiniausia?
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Galėčiau tik taip pasakyti. Šiandien kariuomenės statute jau yra įtvirtinta kapeliono sąvoka. (Balsas salėje) Ne, matote, jeigu žiūrime į teisę kaip į teisės sistemą, tai ta pati Konstitucija taikoma ir galioja ir kariuomenės statutui, kuriame yra įtvirtintas kapelionas su visu savo teisiniu statusu, pareigomis ir teisėmis. Mes kalbame vėlgi apie tą teisinį reglamentavimą. Aš nemanau, kad ten turėtų būti problemų dėl skirtingų konfesijų. Taip, tai nėra valstybės skatinimas tam tikros vienos valstybinės religijos, čia tikrai niekaip mes nesupriešiname su Konstitucijos nuostata. Tik mes, kaip minėjau, atsiliepiame į realų gyvenimą.
Dėl psichologų skaičiaus dabar negalėčiau atsakyti, bet psichologų tikrai yra dešimtys sistemose. Pagal poreikį, aš žinau, kiekvienas didesnis komisariatas turi savo psichologus, valstybės tarnybos vėlgi kiekviena didesnė nuovada ar įstaiga turi savo psichologus. Psichologų tikrai yra pagal galimybes, jie turi pareigūnų nemažą skaičių ir bendradarbiauja. Su psichologais, manau, ten problemos yra sprendžiamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už, prieš. Už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, diskutuoti su kolegomis, kurie yra tokie aršūs ateistai, ir aiškintis, kuo skiriasi sielovada nuo psichologijos, būtų labai sudėtingas dalykas. Turbūt tai labai sunkiai suvokiami jiems dalykai, nes sielovados yra kur kas platesnis poreikis. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tie žmonės, kurie dabar piktinasi, kad tikintys žmonės turi turėti teisę atlikti, jie visiškai nesipiktina, kai su valstybe taip pat nieko bendra funkcija neturi, bet skiriami didžiuliai pinigai, pavyzdžiui, LGDP, ideologijos sklaidai. Mes vakar kaip tik, gerbiamas Sysai, svarstėme, kiek fondo pinigų ten yra skiriama, ir tai nekelia niekam prieštaravimų. Beje, niekam nekelia prieštaravimų ir kitoje pusėje, kuri oponuoja tai ideologijai.
Bet šiuo atveju jūs pažeidžiate bazinį principą, kad kiekvieno žmogaus poreikiai pagal jo įsitikinimus turėtų būti tenkinami, jeigu tam yra galimybė. Tai tokia galimybė yra ir tikrai dauguma žmonių, kurie yra tikintys, turi turėti tokią paslaugą, nepriklausomai nuo to, kokiai religijai jie priklauso. Dar kartą pabrėžiu, psichologija yra tik dalelė sielovados.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nepolimizuosiu, kokių atstovų kur yra, kokiuose tikėjimuose. Gerbiami kolegos, bazinį principą į sielovadą tikrai šitie pareigūnai turi. Man atrodo, nė viena bažnyčia, sinagoga, kenesa, cerkvė neuždaryta pareigūnui užeiti ir gauti sielovados paslaugą. Jie visi yra civiliniame gyvenime, jie tik turi uniformą ir netgi su ta uniforma įleidžiami į šitas šventoves.
Klausimas, kodėl mes dar turime įdarbinti šitose įstaigose papildomai kulto atstovus? Aš nesuprantu. Bažnyčios tikrai neperkrautos lankytojų, todėl ir sakau, kad šiuo atveju buvo neteisėti procesai, juos dabar norima įteisinti atgaline data. Ir aš netikiu ministro žodžiais, kad nebus priimami nauji. Užuot didinę atlyginimus psichologams, mes kitiems dalykams nerandame, bet tokiems dalykams vis surandame. Todėl aš ir pasisakau prieš, nes tikrai nematau problemos dėl sielovados visiems, kurie dirba šitose įstaigose.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos, nėra bendro sutarimo. Kas pritaria Vidaus tarnybos statuto 701 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3401, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Pateikimas. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 54, prieš – 4, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti, pirmininke? Galim. Papildomų reikia? Nereikia. (Balsai salėje) Prašau? Žmogaus teisių komitetas siūlomas. Reikia Žmogaus teisių komiteto? (Balsai salėje) Apsispręskime, reikia ar nereikia. Atsiimate, Vytautai? (Balsai salėje) Neatsiima. Balsuojame. Kaip papildomą siūlo Žmogaus teisių komitetą. Kas palaiko, kad papildomas būtų Žmogaus teisių komitetas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 29, prieš – 15, susilaikė 13. Nepritarta.
15.25 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3338, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3339 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7.1, 2-7.2 klausimai, projektai Nr. XIIIP-3338 ir Nr. XIIIP-3339. Vėl kviečiu vidaus reikalų ministrą E. Misiūną į tribūną. Pateikimas. Abu projektus iš karto, jeigu galite, ministre. Prašom.
E. MISIŪNAS. Ačiū dar kartą, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimais yra siekiama nustatyti saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių ir ant paviršiaus vandens telkinių ledo reikalavimų laikymosi užtikrinimą ir skęstančių gelbėjimo darbų organizavimą.
Pagrindiniai du uždaviniai. Suvienodinti savivaldybių tarybų įtvirtintų Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių ir ant paviršiaus vandens telkinių ledo taisyklių rengimo praktiką. Siūloma nustatyti nuostatą, kuri būtų teisinis pagrindas vidaus reikalų ministrui patvirtinti pavyzdines elgesio vandenyje ir ant paviršiaus vandens telkinių ledo taisykles.
Taip pat antras uždavinys – nustatyti aiškią institucijų kompetenciją, susijusią su skęstančiųjų gelbėjimo darbų organizavimu. Siūloma nustatyti, jog skęstančiųjų gelbėjimo darbus paplūdimyje nustatytomis paplūdimio darbo valandomis organizuoja paplūdimio administracija, o kitais atvejais – Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentas.
Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimu siūloma išplėsti subjektų ratą, kas turėtų teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną pažeidus šias taisykles. Ratas būtų plečiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnais. Prašau pritarti tokiam pateikimui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ar poledinės žūklės mėgėjai, kurie vis paplaukioja Kuršių mariose ant ledo lyčių, o po to mokesčių mokėtojai sumoka tą malonumą, pagaliau gaus kvitukus už tokį pasivažinėjimą?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Tai ir dabar yra numatytos procedūros, pagal kurias yra numatyta galimybė išsiieškoti patirtą žalą. Aišku, yra numatytos baudos, bet šiuo įstatymo projektu mes siūlome nustatyti tokias tipines, pavyzdines taisykles, kurių pobūdis dabar įvairiose savivaldybėse yra įvairus – vienos detaliau reglamentuoja, kitos mažiau reglamentuoja. Vidaus reikalų ministerijoje būtų patvirtintos tipinės nuostatos, kurias savivaldybės galėtų pasitvirtinti pagal jau nustatytą pavyzdį.
Dar labai svarbu pagal įstatymą nustatyti, kas, kokia įstaiga atlieka gelbėjimo darbus tam tikru laiku. Jūsų pavyzdys, kurį jūs sakėte, su šituo pateikimu nelabai susijęs, nes nuobaudos yra ir dabar numatytos, ir galimybė išsiieškoti žalą ir dabar yra.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti abiem projektams?
Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3338 ir Nr. XIIIP-3339. Kas pritaria projektams po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 69 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Taip? Dėl pirmo. Reikia papildomų? Ne. O dėl antrojo projekto – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Reikia papildomų? Ne. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Ačiū.
15.29 val.
Tarnybinio paso įstatymo Nr. VIII-1527 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3437 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Tarnybinio paso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3437. Vėl kviečiu vidaus reikalų ministrą E. Misiūną į tribūną. Ministre, daug pristatote čia, bet gerai. Prašom.
E. MISIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Dar kartą, paskutinį kartą, jau paskutinis pristatymas šiandien dėl Tarnybinio paso įstatymo pakeitimo. Taigi įstatymo tikslai yra tokie: suderinti Tarnybinio paso įstatymo nuostatas su 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis; atsisakyti konkrečių pareigybių, kurioms gali būti išduodami tarnybiniai pasai, išvardinimo; taip pat nustatyti abstraktesnę formuluotę.
Vėlgi, kaip žinote, šiandien yra nustatyta, kad tam tikros pareigybės, tai yra, pavyzdžiui, nuo 18 iki 20 pareigybės, gali turėti tokius tarnybinius pasus vykstant į tam tikras komandiruotes ir taip toliau. Tai dabar yra vėlgi atliepiama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir truputį supaprastinama tvarka.
Taip pat atsisakyti įgaliojimo Vyriausybei tvirtinti pareigybių, kurias einantiems asmenims gali būti išduodamas tas tarnybinis pasas, sąrašą.
Taip pat suderinti Tarnybinio paso įstatymo nuostatas su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, irgi keičiasi įstatymo sąvokos. Tai faktiškai techniniai tokie pataisymai. Prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, atsiprašau, kad jau kelintą kartą noriu pasitikslinti. Taip, gyvename visi lygūs, visi esame prieš privilegijas. Ar jums neatrodo, kad šiandien ši pataisa dėl to tarnybinio paso yra nereikalinga, nes esame prieš privilegijas. Visi esame lygūs. Ar nepažeidžia lygiateisiškumo principo? Juolab kad spręs vienas žmogus. Ar priimti, ar ne, ar išduoti, pakeisti pasą, ar ne lemia įstaigos vadovas. Pavyzdžiui, mūsų Seimo Pirmininkas nusprendžia, ar duoti mums tarnybinį pasą, ar ne. Ar jums neatrodo, kad visa tai yra pertekliniai dalykai ir iš viso reikėtų atsisakyti to tarnybinio paso? Anksčiau tai asocijavosi su ambasadoriais, su Vyriausybės vadovu, valstybės vadovu, o dabar čia kiekvienos įstaigos vadovas tai galės gauti. Ar jūs nesutinkate su tuo?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Tikrai tai, ką jūs sakote… svarstant šio įstatymo pakeitimą buvo viena tokia nuomonė ir tikrai mes apie tai diskutavome, ar reikia tokio įstatymo pakeitimo, ar apskritai mes turėtume atsisakyti tarnybinio paso. Bet Užsienio reikalų ministerija įtikino, kad tikrai yra pareigybės ir yra darbuotojai, kurie labai dažnai važinėja į trečiąsias šalis, ten dedamos vizos, antspauduojama ir asmens nuosavas pasas, na, faktiškai gali būti per metus, per pusę metų užpildytas. Šiuo atveju tikrai Užsienio reikalų ministerija motyvavo, labai stipriai motyvavo, kad tarnybinis pasas reikalingas. Juolab turime daug įvairių projektų, ir Dvynių projektų, ir kitokių projektų, su trečiosiomis šalimis, juolab žinome praktiką, kad kartais, gavus vienos šalies vizą, į kitą šalį jau sudėtingiau patekti. Tai nėra labai dideli skaičiai. Jeigu pasižiūrėtumėte, aš jums galėčiau pasakyti ir statistiką. Jūs turite, kad vidutiniškai valstybės tarnautojų per metus (…) 12–13 tūkst. komandiruočių, o tarnybinių pasų per metus išduodama vidutiniškai apie 170. Tai tikrai nėra piktnaudžiaujama šia teise. O aš, paklausęs Užsienio reikalų ministerijos argumentų, įtikėjau, kad tokio pakeitimo reikėtų.
PIRMININKAS. Kolega A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš dalies jau atsakėte į mano klausimą. Aš norėjau būtent klausti, kiek tokių pasų išduoda? Kaip vieną iš priežasčių jūs pasakėte būtent, kad civilinis pasas greitai susidėvi, nes užantspauduojama. Ar yra kitų priežasčių? Ar tarnybinis pasas duoda kokių nors privilegijų tarnautojams? Ar būtent čia yra išskaičiavimas, kad žmogui brangiai kainuoja pasikeisti pasą? Labai ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Gerbiami Seimo nariai, jūs tikriausiai turite diplomatinius pasus ir tikrai keliaujate po Europą. Tas diplomatinis pasas, kuris, atrodo, labai jau rimtas pasas, neduoda jokių privilegijų iš principo. Jeigu jūs norite nusipirkti VIP salę, galite kaip paprastas fizinis asmuo tai padaryti. Tikrai tarnybinis pasas jokių privilegijų neduoda. Bet žinote šalis, tam tikras šalis, kuriose, na, tarnybinis pasas tarsi jau parodo žmogaus statusą. Tai paraštėse tokia nuostata yra. Aš negalėčiau pasakyti, kad taip nėra, bet teisiniu požiūriu jokių privilegijų tikrai niekas nenumato.
PIRMININKAS. Kolega K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse tokie pasai yra ir kokia jų išdavimo praktika? Nes iš tikrųjų tie jų dedami antspaudai, kaip žinome, jeigu važiuoji daug į trečiąsias šalis, tie, kurie dirba su projektais, gal ir važinėja į trečiąsias šalis. Bet kokia praktika kitose Europos Sąjungos šalyse?
E. MISIŪNAS. Negalėčiau šalim išvardinti, bet tikrai nesame mes vieninteliai, turintys tarnybinį pasą. Yra šalių, kurios turi, ir netgi dar daugiau pareigybių turi nustatytą teisę turėti tarnybinius pasus, nes matote, kada tarsi pasaulis mūsų mažėja, turime galimybę keliauti aplink pasaulį gana greitai ir efektyviai, bet šalių režimai, šalių vizos yra, vienos – antspaudėlis, o kitur yra vos ne per visą puslapį dedamas, lipdukas klijuojamas. Todėl toks nepatogumas dirbant vieną ar kitą darbą įpareigoja Užsienio reikalų ministeriją teikti tokį pataisymą ir mes, Vidaus reikalų ministerija, sutikdami su jų argumentais, teikiame šitą pataisymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų. Ačiū, ministre, pristatėte klausimą, atsakėte į klausimus. Dėl motyvų. S. Jovaiša – už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Tai, žinoma už, kadangi žmonės, kurie pretenduotų į tokius pasus, dirba būtent Lietuvai, o ne važiuoja į Turkiją ar Kiniją apipirkti. Todėl, kad jiems palengvintume judėjimo galimybę, susijusią su užduotimi ir pareigomis savo šaliai, toks palengvinimas nėra jokia privilegija, kadangi dirbama būtent Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. S. Tumėnas – prieš.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš esu prieš, nes aš esu prieš privilegijas, aš esu už lygiateisiškumą. Jeigu būtų taip, kaip sako ministras, kad tiktai 170 asmenų ar panašiai, kad tai būtų tik valstybės vadovai, Vyriausybės vadovai, kurie atstovauja Lietuvai, tai taip. Bet čia yra surašyti, išvardinti politikai, valstybės pareigūnai, kariai, vykstantys į misijas. Tai aš tikrai netikiu, kad tas ratas yra toks siauras. Ir manau, kad nereikėtų tokio paso.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nėra sutarimo, balsuojame dėl Tarnybinio paso įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3437. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 54, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3437 pritarta po pateikimo.
15.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Marijos Gimbutienės metais“ projektas Nr. XIIIP-3386 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Marijos Gimbutienės metais“ projektas Nr. XIIIP-3386. Nematau R. Karbauskio. Kviečiu Kultūros komiteto narį R. Šarknicką, pristatyti projektą. Pateikimas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Tai svarbi ir gera naujiena Lietuvai. (Šurmulys salėje) Atsižvelgiant į tai, kad iš UNESCO gautas patvirtinimas, jog Lietuvos pateiktos archeologės M. Gimbutienės šimtųjų gimimo metinių (2021 metai) sukakties kandidatūra atitiko UNESCO atrankos kriterijų… kuria remiantis įtraukiama į UNESCO minimos sukakties sąrašą – 2021 metai. Ir, įvertindami išskirtinę M. Gimbutienės asmenybę ir jos darbų įtaką Lietuvos archeologijai, antropologijai, teikiame Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Marijos Gimbutienės metais“ projektą. 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė M. Gimbutienė.
„1 straipsnis. Paskelbti 2021 metus Marijos Gimbutienės metais. 2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: iki 2020 m. spalio 1 d. parengti Marijos Gimbutienės metų programą, ją patvirtinti ir koordinuoti jos įgyvendinimą; 2021 metų valstybės biudžete numatyti lėšų Vyriausybės patvirtintai Marijos Gimbutienės metų programai įgyvendinti.“
Teikia Kultūros komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nėra norinčių paklausti. Galbūt galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, kolegos, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija – kaip papildoma. Galime pritarti? Dar? Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ir Kultūros komitetas taip pat kaip papildomas.
PIRMININKAS. Papildomas – Kultūros komitetas. Galime pritarti, kolegos? Kultūros komitetas plius. Svarstome birželio 25 dieną.
Kolegos, dėl prieš tai buvusio Tarnybinio paso įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pamiršome paskirti komitetus. Gal galime dabar tą padaryti? Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariate? Ačiū. Taip pat svarstysime birželio 25 dieną.
15.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Eugenijos Šimkūnaitės metais“ projektas Nr. XIIIP-3426 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Eugenijos Šimkūnaitės metais“ projektas Nr. XIIIP-3426. A. Gumuliauską kviečiu į tribūną. Pateikimas. Prašom, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, atsižvelgdama į tai, kad 2020 metais sukanka 100 metų nuo habilituotos biologijos mokslų daktarės profesorės E. Šimkūnaitės gimimo, ir siekdama pažymėti šį jubiliejų, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis vaistiniais augalais, mūsų visa grupė Seimo narių siūlo 2020 metus paskelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais ir 2 straipsniu siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti minėjimo programą, taip pat numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų, gerbiamasis pranešėjau. A. Vinkus. Prašom. Taip, taip, prašom. Ne, ne, ne, yra.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šiandien pateikdami šį pasiūlymą mes prisimename ir gerbiame neeilinę Lietuvos asmenybę, visą savo gyvenimą skyrusią pagalbai žmonėms vaistininkę, liaudies medicinos žinovę, vieną garsiausių Lietuvos žolininkių habilituotą daktarę. Visi, kas bent iš arčiau ją pažino, turėjo progos įsitikinti jos talento įvairiapusiškumu, pažiūrų platumu, originalia mąstysena, savita gyvensena, šmaikščiu žodžiu ir ypatinga kalba.
E. Šimkūnaitė pažino sunkią dalią. Po karo žuvo tėvas, kontūzyta motina, alkani pokario metai giliai įsirėžė jos atmintin ir suformavo nekintamą stiprų užuojautos jausmą vargstančiam. Baigusi mokslus ir įgijusi vaistininko profesiją, visą gyvenimą padėjo visiems pagalbos reikalingiems artimiesiems, kaimynams, bendradarbiams, pažįstamiems ir visai nepažįstamiems žmonėms. Ji paruošė vaistažolių receptų, kurie yra didelis turtas.
PIRMININKAS. Daktare, aš atsiprašau, čia klausimas. Jūs gal?..
A. VINKUS (LSDDF). Ne, aš ne klausimą. Aš norėjau pasisakyti.
PIRMININKAS. Tai paskui tada. Atsiprašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kai bus svarstymas, tada.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų numatyta nemažai iškilių žmonių metų paminėjimų. Bet įdomu, kaip su finansais? Iš esmės mes dažnai paskelbiame tuos metus, o paskui viskas lieka kaip lieka, nes nėra pinigų. Iš tikrųjų norėtųsi, kad bent E. Šimkūnaitės fondui, ten yra fondas sukurtas, būtų skiriamas tam tikras dėmesys, nes iš tikrųjų ir Tauragnuose yra minėtinų vietų, ir visi gerai prisimena. Tai kaip šia linkme, ar bus kokių nors finansų, ar vėl bus palikta be jokių pinigų? Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Edmundai, už klausimą. Aš gal per jūsų klausimo prizmę norėčiau paaiškinti visiems, kokia situacija. Iš tikrųjų dažnai kritikuojama, kad daug tų metų skelbiama. Tai nėra mūsų komisijos absoliuti iniciatyva, nes konkrečiai dėl profesorės mes gavome daugybę raštų, daugybę iniciatyvų su daugybe parašų tam, kad paskelbtume 2020 metus jos metais.
Dabar noriu pasakyti tik tiek, kad kai kas galvoja, kad užtenka paskelbti kokius nors vienus metus ir tinkamai juos finansuoti. Praktika man rodo, kad didesnis metų paskelbimo skaičius vis dėlto verčia Vyriausybę skirti daugiau lėšų ir kartu nors po truputį priminti, ypač per LRT televiziją, priminti eiliniam žmogui apie vieną ar kitą istorinę asmenybę. Tai yra labai svarbu. Nežinau, jeigu būtų LRT neparodžiusi reklaminio klipo apie Vydūną, kažin, ar daugelis Lietuvos žmonių būtų sužinoję, kad toks Vydūnas yra ir kad jis tikrai padarė didelę įtaką mūsų kultūros raidai. Lygiai tas pats bus ir su E. Šimkūnaite.
Programą sudaro Kultūros ministerija, ji pateikia mūsų komisijai, mes pateikiame tam tikras pastabas ir, suderinus tą programą, ji keliauja į Vyriausybę, o Vyriausybė skiria lėšas. Aš nemanau, kad čia reikia labai piktintis, kad tų metų daug. Tikrai turtinga Lietuvos istorija, ir kiekvienas įvykis, kiekviena asmenybė tikrai yra vertinga.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl motyvų. Kolega A. Vinkus. Galite pratęsti savo kalbą. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Atsiprašau, papildysiu, ką sakiau.
E. Šimkūnaitė – habilituota mokslų daktarė, vieniems ji buvo žymi vaistažolių tyrinėtoja, kitiems – farmacininkė, tretiems – botanikė, ketvirtiems – meno vertintoja, dar kitiems – talentinga Lietuvos gamtos ir tradicijų žinovė, sergančiųjų gelbėtoja, originalių paskaitų skaitytoja, radijo ir televizijos laidų dalyvė. Labai vertintina ir gerbtina E. Šimkūnaitės kolegų, bendraminčių iniciatyva puoselėti garbingo žmogaus atminimą, kalbėti apie jos nuveiktų darbų tęstinumą.
1996 metais, kai garsioji žolininkė iškeliavo anapilin, tuometinė Sveikatos ministerija sudarė komisiją dėl E. Šimkūnaitės atminimo įamžinimo ir rašytinio atminimo paskelbimo. Malonu, kad šis prasmingas darbas tęsiamas iki šios dienos.
Baigusi mokslus ir įgijusi vaistininko profesiją, visą gyvenimą padėjo visiems pagalbos reikalingiems artimiesiems, kaimynams, bendradarbiams, kaip jau sakiau, pirma. Ji galėjo būti, drįstu pasakyti, turtinga, jeigu už savo konsultacijas būtų ėmusi pinigus, nes patarimo ir pagalbos susirgus į ją kreipdavosi daugybė žmonių. Tačiau ji laikėsi garbingos nuostatos – iš žmonių skausmo nevalia pelnytis. Tai jos žodžiai. Sugebėjimas gydyti jai buvo Dievo dovana.
Kelis dešimtmečius dirbant sveikatos apsaugos sistemoje, jos iniciatyva Lazdijų rajone buvo įkurtas Gerdašių vaistažolių ūkis, sukurta vaistažolių paruošų punktų sistema visoje Lietuvoje, apmokyti dirbti vaistažolių paruošėjai. Dėl to Lietuvos vaistažolės buvo garsios toli už Lietuvos ribų. Sukaupusi didžiulę patirtį, E. Šimkūnaitė noriai ja dalijosi su visuomene, jaunimu, skaitė paskaitas, rašė straipsnius. Pasižymėjo savitu, raiškiu, įtaigiu žodžiu. Jos paskaitos tęsdavosi po tris keturias valandas, ir klausytojai prašydavo dar tęsti. Ir visada rasdavo laiko patarimams.
Kreipiuosi į jus, brangūs kolegos, palaikyti šį nutarimą dėl šios garbingos tautos dukros, nusipelniusios žmonių labui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nėra norinčių kalbėti prieš. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Bendru sutarimu pritariame įstatymo projektui Nr. XIIIP-3426.
Dėl komitetų. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas ir jūsų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Galime pritarti? Svarstysime birželio 25 dieną.
15.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Archyvų metais“ projektas Nr. XIIIP-3427 (pateikimas)
Kolegos, 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Archyvų metais“ projektas Nr. XIIIP-3427. Pateikimas. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. 2021 metai. Aš noriu atkreipti dėmesį, 2021 metai. Tais metais sukanka 100 metų nuo pirmojo valstybės archyvo sukūrimo Lietuvos Respublikoje.
Turiu pasakyti, kad archyvų svarba yra labai didelė ir vis dėlto apie tą svarbą, apie tai, kas saugoma Lietuvos archyvuose, mūsų plačiajai visuomenei yra mažai žinoma.
Dar mažiau žinoma, kaip žmonės tenai dirba ir kiek jie mažai uždirba, nes iš tikrųjų archyvisto darbas toks labiau iš pašaukimo negu ieškant kokios nors materialinės naudos. Dar man iš studijų metų sovietiniais laikais Istorijos fakultete skamba toks baisus ketureilis, kur sakoma, kad iš archyvo tėvas grįžęs rado vaikus numirusius iš bado. Apie ką tai byloja? Apie tą mažą atlygį, kurį gauna archyvistai, atliekantys milžinišką darbą. Todėl grupė Seimo narių inicijuoja 2021 metus paskelbti Archyvų metais, taip pat kviečia Vyriausybę parengti metų programą ir skirti jai lėšų biudžete.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių paklausti. Kolegos, dėl… Yra? Nematau. S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, esate istorikas, akademinės aplinkos žmogus, jums nereikia aiškinti, kas yra archyvai ir kiek kainuoja juos tvarkyti. Ar nebus… Čia ne E. Šimkūnaitės metai, kur bus parašyta ministerijos – iš vidinių asignavimų. Jeigu rimtai mes mąstome paminėti Archyvų metus, suprantame, kad ne tik jūsų minimą vieną archyvą reikės paremontuoti, juo pasirūpinti, bet ir visais archyvais. Ar jūs nemanote, kad reikia kreiptis į Vyriausybę, kad būtų konkrečiai šitų metų paminėjimui skirti pinigai, kad būtų galima atlikti daug darbų, susijusių su archyvais išeivijoje? Tuo labiau kad yra Pasaulio lietuvių metai. Kento valstybinio universiteto archyvų niekas net nežino Lietuvoje, o tokių archyvų yra ir daugiau. Ar nemanote, kad reikėtų atskiru komisijos ar Seimo prašymu kreiptis į Vyriausybę, kad išskirtinai būtų skirtas tam finansavimas?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti tiktai tiek, kad jau dabar rengiama viešojo sektoriaus algų keitimo strategija, joje taip pat atsiras vieta ir archyvo darbuotojams. Mūsų archyvams dirbti tikrai sudėtinga dėl lėšų stokos, todėl mūsų komisija ne kartą kreipėsi vienu ar kitu klausimu padėti, palengvinti darbą archyvams. Čia tikrai geras pasiūlymas. Aš manau, kad komisijoje turėtume svarstyti atskiru klausimu archyvų padėtį ir taip pat jų finansinės padėties gerinimo klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Gerbiami kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo?
Balsuojame. Kas pritaria nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Archyvų metais“ projektui Nr. XIIIP-3427, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 59 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Ačiū pranešėjui. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Laisvės kovų komisija. Galime pritarti? Pritarta. Taip pat svarstysime birželio 25 dieną.
15.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3334 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-12.1, 2-12.2, 2-12.3 klausimai – projektai Nr. XIIIP-3334, Nr. XIIIP-3317 ir Nr. XIIIP-3318. Kviečiu pranešėją V. Vingrienę. Kolege Virginija! V. Vingrienė. Pirmiausia dėl programos pakeitimo. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau įtraukti į šios dienos darbotvarkę ir į pavasario sesijos darbų programą įstatymo dėl paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimo projektą. Čia būtų susiję su iškeldintais iš grąžintinų daugiabučių gyventojais, kuriems būtų suteiktos panašios privatizavimo sąlygos kaip tiems, kurie iškeldinti iš religinėms bendruomenėms priklausiusių būstų. Prašau pritarti nutarimo projektui įtraukti į sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nėra norinčių klausti. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kolegos, kas pritaria Seimo nutarimo pakeitimo (projektas Nr. XIIIP-3334) priėmimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 53 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 5. Priimta. (Gongas)
15.56 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3317, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3318 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-12.2 klausimas, kaip jau ir minėjau, – projektas Nr. XIIIP-3317. Čia abu reikia pristatyti iš karto?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, abu iš karto, nes čia vienas pateikimas.
PIRMININKAS. Taip, prašau. Ir projektas Nr. XIIIP-3318. Prašau, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymų pakeitimo tikslas yra, kaip ir minėjau, suteikti galimybę iškeldintiems į savivaldybės būstus iš grąžintinų piliečiams priklausiusių būstų sulyginti su iškeldintiems iš religinėms bendruomenėms priklausiusių būstų. Šiuos įstatymų projektus paskatino Kauno miesto gyventojai, kurie buvo iškeldinti iš butų, grąžintinų savininkams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Jie šiuo metu nuomojasi savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal valstybės išduotą valstybės garantinį dokumentą ir pateikė prašymą spręsti klausimą dėl teisinių prielaidų jiems nuosavybės teise įsigyti nuomojamą būstą, išsiperkant šiuo metu savivaldybei priklausančius būstus lengvatinėmis sąlygomis. Praėjusiais metais Seimas pritarė tam pakeitimui, kad jie galėtų būtent privatizuoti šiuos būstus. Šiems gyventojams, be abejo, buvo žadėta, dar juos iškeliant iš ankstesnių, tai yra savininkams grąžintų butų, kad jiems bus suteikta galimybė privatizuoti nuomojamus butus, todėl jie turi atitinkamą lūkestį bei saugumo ir orumo užtikrinimo poreikį ir pagrįstai tikisi, kad valstybė padės jiems realizuoti šiuos poreikius, sudarydama teisines prielaidas įgyti teisę į nuosavą būstą. Įvertinus teisinį reguliavimą dėl tokių asmenų galimybių įsigyti būstą nuosavybės teise įžvelgti tam tikri nevienodumai, kylantys iš galiojančių Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir Lietuvos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų. Dėl šių nevienodumų iš savininkams grąžintų būstų iškeldinti nuomininkai, turintys valstybės išduotą garantiją, yra atsidūrę nelygiavertėje padėtyje, nes galimybė įsigyti nuomojamą būstą pagal 1998 m. liepos 1 d. nustatytą tvarką ir kainą yra numatyta tik tiems nuomininkams, kuriems būstai buvo suteikti juos iškeldinus iš religinėms bendruomenėms grąžintų patalpų. Tuo tarpu asmenys, kurie buvo iškeldinti iš piliečiams grąžintų patalpų, tokios galimybės šiuo metu neturi. Todėl įstatymų projektais siekiame pašalinti egzistuojančius teisinio reguliavimo nevienodumus, sudaryti teisines prielaidas garantiją turintiems savivaldybių būstų nuomininkams būstus įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis. Nepriklausytų nuo to, ar ankstesni šių asmenų būstai buvo grąžinti religinėms bendruomenėms, ar kitiems savininkams. Taip pat įsigijimui būtų taikoma Paramos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta kaina.
Šios nuostatos ar šie reikalavimai būtų aktualūs maždaug 150 gyventojų. Įstatymu siūloma pakeisti du įstatymų projektus. Vienas, kuris buvo pakeistas praėjusiais metais, suteikiant galimybę šiuos nuomojamus būstus privatizuoti, bet jis dar nėra įsigaliojęs, todėl keičiama ir galiojanti įstatymo redakcija, ir keičiamas pakeitimas. Įtvirtinus siūlomą reguliavimą, minėti nuomininkai turės galimybę vienodomis sąlygomis įgyti būstą, patenkinti natūralų saugumo ir žmogiško orumo poreikį, o valstybė, tai yra savivaldybės, greičiau įgyvendins įsipareigojimus pagal išduotas valstybės garantijas.
Taigi, mieli kolegos, kviečiu šių įstatymų projektams pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, ar jūs pasidomėjote šita istorija?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Manau, kad ne viskuo, turbūt tik iš vienos pusės pasidomėjote, nes tikrai kompensacijos buvo skirtos visiems, šitą klausimą kėlėme jau ne vienoje kadencijoje, su visais buvo atsiskaityta vienokia arba kitokia forma. Aš suprantu, kad visada žmonės nori daugiau. Mano klausimas. Svarstysime, kada bus kiti. Bet mano klausimas, kodėl aiškinamajame rašte jūs rašote, kad šitam jūsų siūlomam įstatymui vykdyti nereikės lėšų?
PIRMININKAS. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad jiems nebuvo kompensuota. Buvo numatytos lėšos, tai yra Vyriausybė skiria garantijas, suteikia šitomis lėšomis arba nuompinigiais disponuoti savivaldybėms ir, aišku, savivaldybės iki šiol disponavo. Bet dabar indeksuojant kainas ir kylant nuomos kainoms faktiškai tas numatytas kompensacijos šaltinis jau senka. Iš tiesų jau yra teisminė praktika. Viena Klaipėdos gyventoja laimėjo bylą, grąžino į 1998 metų sąlygas, nes iš tikrųjų faktiškai nebelieka tos kompensacijos galimybės. Pernai keisdami įstatymą ir suteikdami galimybę šiuos būstus privatizuoti už likutinę tų nuompinigių vertę mes tiesiog jau nepalikome jiems galimybės, jie turi privatizuoti… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega R. Šarknickas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Paprašysime Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Netriukšmaukite iš vietos. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš manau, kad Teisės departamento tikrai bus nemažai pastabų. Minėjote, kad viena teismą laimėjo. O 1 tūkst. 49 žmonės, ar jie irgi laimės, ar ne? Aš nežinau, galvoju, kad kitos bendruomenės gali sukelti maištą, atsiranda tam tikra diskriminacija šiuo atveju. Juolab kad, kaip ir minėjo A. Sysas, buvo tam tikra kompensacija tam suteikta. Kitas dalykas, kad kiekvienais metais, šiurkščiai tariant, kas penkerius, ekonomika, rinka keičiasi ir viskas kinta, ir tie patys įstatymai, ir kiti dalykai. Negi galime grįžti į tuos metus? Aš suprantu, kad ta pagalba reikalinga. Gal galima dar suteikti kitą kompensaciją?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kokią kitą kompensaciją jūs siūlote suteikti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ką minėjo kolega.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, čia buvo suteikta kompensacija, tai yra Vyriausybės garantija, šimtui metų į priekį. Jie turėjo užtikrintą lūkestį, iš tikrųjų manė, kad bus užtikrinta. Deja, keitėsi sąlygos, keitėsi kainos ir jiems faktiškai nelieka tokios galimybės. Iš kitos pusės, jie patenka į tikrai nelygiavertę situaciją. Galbūt sovietmečiu skirti būstai jiems tiesiog atiteko, tie, kurie anksčiau priklausė savininkams, ir jie, grąžinus būstus savininkams, negalėjo privatizuoti jų lengvatinėmis sąlygomis. O tie, kurie gavo naujus būstus, galėjo privatizuoti už investicinius čekius.
Dar vienas aspektas. Tie gyventojai, kurie gyveno grąžintinuose būstuose ir neatsirado savininkai arba nepareiškė teisių susigrąžinti, taip pat galėjo privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. O tų žmonių, kuriems nepasisekė, deja, šiandien yra tokia situacija. Plius jie iš tiesų, senkant nuomos lėšų sąlygoms, dabar gali privatizuoti, bet gali privatizuoti tik už savo asmenines lėšas pagal rinkos kainą, iki šiol. O iš religinėms bendruomenėms priklausančių būstų iškeldinti gali, privatizuoti pagal 1998 metų sąlygas. Tai yra nevienodos sąlygos.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš tikiu, kad jūs nuosekliai įvertinote, kiek valstybė galimai netektų pajamų, įgyvendinus šį įstatymo projektą. Aš įsivaizduoju, kad jeigu žmonės kreipiasi, tai tikrai yra reikšmingos sumos ir jiems, ir apskritai absoliučia suma reikšmingos. Galima maždaug įsivaizduoti, kad jeigu 150 žmonių, vidutiniškai gal 20 tūkst., gal 10 tūkst., kiekvienas asmuo sumokėtų mažiau, tai gali būti net ir keli milijonai eurų. Ar jūs turite tokius skaičiavimus prieš teikdama tokį projektą?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Konkrečių skaičiavimų neturiu, bet…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kodėl?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tiesiog neturiu šiuo metu, bet galima svarstyti. Keli milijonai. Kodėl jūs manote, kad keli milijonai? Jeigu mes lyginame aukščiausiomis kainomis, tai, be abejo, galbūt. Bet jeigu jūs pasidomėtumėte, tarkime, kad ir Kauno mieste, kokios būklės būstuose jie gyvena, tai galbūt tai nebūtų milijonai.
PIRMININKAS. Kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar tikrai yra taip, kad žmonėms, kurie įsigijo būstą už savo investicinius čekius, lyg ir nieko nekainavo, o tie, kurie investicinius čekius išleido kažkam įsigyti, akcijoms, pralošė? Tai įvairiai galėjo būti. Nereikėtų manyti, kad tiems, kurie įsigijo už investicinius čekius būstus, tai nekainavo. Kainavo. O tie, kurie tų investicinių čekių neišleido būstui, o kažkam kitam išleido, gal daugiau laimėjo. Čia negalima taip imti juos ir supriešinti. Ar tikrai galima vienus ir kitus žmones supriešinti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mes nepriešiname tikrai jokių žmonių, bet jūs prisimenate turbūt geriau sovietmečio gyvenimą, negu aš. Turbūt buvo labai mažai verslių žmonių, kurie gebėjo investuoti labai protingai ir gauti kokią nors didelę naudą. Dauguma jų tiesiog pusvelčiui juos pardavė. Gal tikrai neieškokime ten kažkokių problemų, bet išties turime pagalvoti ir apie tuos žmones, kurie šiandien atsidūrė tokioje nelygiavertėje situacijoje.
Kita vertus, šiuo metu šio įstatymo projekto tikslas yra suvienodinti sąlygas. Nes tie, kurie iškeldinti iš religinėms bendruomenėms priklausančių būstų, gali privatizuoti vienokiomis sąlygomis, o tie, kurie iš piliečiams priklausiusių, kitokioms. Tai mes suvienodinkime tas sąlygas, kad jiems būtų vienodos toje pačioje srityje.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Virginija, turiu du klausimus, vienas su kitu susiję. Jeigu aš teisingai atsimenu, šis įstatymas buvo pristatomas anksčiau?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Buvo truputėlį kitas pristatomas. Mes pritarėme. Tai yra dėl galimybės privatizuoti savivaldybėms priklausiusius būstus. Jis dar neįsigaliojo. Jis dabar teikiamas todėl, kad jis dar neįsigaliojęs.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tiesiog tada aš patikslinu. Konkrečiai šitokio įstatymo teikto nebuvo? Tai nėra antras teikimas to paties įstatymo?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, kitoks. Turint omeny, leisti suvienodinti sąlygas su iš religinių bendruomenių iškeldintais. Taip. Anksčiau buvo leista tik privatizuoti apskritai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, supratau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu?
Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIIP-3317, Nr. XIIIP-3318, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 62 Seimo nariai: už – 44, prieš – 3, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Reikia dar? Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Tinka? Tinka.
A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Aš prašau Vyriausybės išvados, nes ne vieną kartą dėl tokių panašių pataisų buvo. Ir šito įstatymo įgyvendinimas reikalauja pinigėlių.
PIRMININKAS. Galime pritarti Vyriausybės išvadai? (Balsai salėje) Reikalaujame Vyriausybės išvados.
16.09 val.
Seimo savaitės (2019-05-27–2019-05-31) – 2019 m. gegužės 28 d. (antradienio) ir 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegos, nėra Seimo narių pareiškimų.
Taigi kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pristatyti savaitės, kuri prasidės gegužės 27 dieną, posėdžių darbotvarkę. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Tai reiškia, kad vieną savaitę plenarinių posėdžių nebus. Tuo metu skatinu komitetus pasidarbuoti prie projektų, kuriais mes galėsime papildyti darbotvarkę, kuri dabar jau yra pateikta.
Toje darbotvarkėje antradienį yra labai daug svarstymų, antradienį yra svarstymai ir pateikimai, o ketvirtadienį bus daug priėmimų ir opozicinė Tėvynės sąjungos darbotvarkė. Jeigu turite konkrečių klausimų arba pasiūlymų…
PIRMININKAS. Yra, Pirmininke. M. Majauskas pirmasis. Prašom, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gegužės 16 dieną, tai yra šiandien, buvo numatyta svarstyti Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimą, dėl kurio iš Vyriausybės vis dar negauname išvados. Ministras Pirmininkas šiandien paminėjo, kad artimiausiu metu mes tą išvadą gausime. Siekiant pernelyg neatsilikti nuo to, kas buvo suplanuota, ar galima tikėtis, kad tą savaitę, kuri dabar pirmoji bus, jau bus Seimo posėdžiai, kad tas projektas bus įtrauktas į Seimo darbotvarkę?
V. PRANCKIETIS. Galima tikėtis, kaip ir minėjau, jeigu būna apsvarstyti kurie nors įstatymai, visada per Seniūnų sueigą mes papildome darbotvarkę.
PIRMININKAS. Kolega S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, vėl bus laisva savaitė, viskas gerai, komitetams darbo užteks. O kaip su liepos mėnesiu, ar mes nekelsime, ar turime labai daug projektų, kurie ateis liepos mėnesį, ir liepos mėnesį mes posėdžiausime?
V. PRANCKIETIS. Mes liepos mėnesį posėdžiausime bet kokiu atveju, nes turėsime inauguraciją ir turėsime iš naujo patvirtinti ir Vyriausybę. Tad taip… (Balsai salėje) Tikėtina, kad bus daugiau pagal poreikį, pagal tos dienos situaciją bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Sunku pasakyti, kita vertus. Kolegos, nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, Pirmininke. Ir registracija. Paskutinė šios dienos posėdžio registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 59 Seimo nariai. Popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.