LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 26
STENOGRAMA
2017 m. sausio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 12 d. posėdį. Pradedame tokį išskirtinį laikotarpį. Kviečiu visus registruotis. (Gongas)
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Turime malonią progą pasveikinti Seimo narius su praėjusiais gimtadieniais. (Šurmulys salėje) Gimtadienis buvo ir J. Narkevičiaus, bet nematau salėje. Maloniai kviečiu G. Landsbergį. (Plojimai) Toks pat labai aktyvus jubiliejus ir L. Kasčiūno. (Plojimai) Maloniai kviečiame ir J. Narkevičių.
9.04 val.
Seniūnų sueigas patikslintos 2017 m. sausio 12 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Darbotvarkę visi matote.
R. ŽEMAITAITIS (TTF*). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu siūlau išbraukti darbotvarkės 14 klausimą – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIIP-113(3), nes yra pažeistas Statutas. Jis buvo išbrauktas, dabar vėl jį įtraukėte. Nežinau, nes iš tikrųjų nepraėjo nė valandų skaičius – numatytos 72 valandos. Tas pats dėl Terminų banko, tikrai reikėtų jį išbraukti ir šiandien nesvarstyti, nes jis buvo išbrauktas ir vėl atsirado.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Kuris pirmasis atsistojo? Gerai, prašau R. Tamašunienę. Kalbėkite.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu pasakyti, kad dabar buvo pateiktas frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas išbraukti iš darbotvarkės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą. Etikos ir procedūrų komisija gavo Seimo narių kreipimąsi dėl Statuto 151 ir 135 straipsnių neatitikties ir Etikos ir procedūrų komisija privalės apsvarstyti Seimo narių kreipimąsi.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, iš esmės palaikydamas kolegų pasiūlymą, siūlyčiau laikytis besąlygiškai Seimo statuto dėl visų projektų įrašymo į darbotvarkę ir išbraukti visus, nuo kurių įregistravimo nėra praėjęs nustatytas terminas – 72 valandos. Tokių projektų, man atrodo, yra daugiau, be čia paminėtų konkrečių projektų. Manau, kad Seimo Pirmininko pareiga – užtikrinti, kad, teikiant darbotvarkę, Statutas nebūtų pažeistas. Prašau, kad būtų nurodyti ir išbraukti tie projektai, nuo kurių registracijos iki šio momento nėra praėjusios 72 valandos.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės? (V. Gureckienė: „Čia nėra šiurkštus pažeidimas, galima apsispręsti.“)
Gerbiamasis Jurgi Razma, ar jūs siūlėte frakcijos vardu? Dėkoju. (Balsai salėje)
Turime peržiūrėti tada visus klausimus ir patikrinti, kaip jie buvo pateikti, ir siūlysiu apsispręsti dėl kiekvieno svarstomo projekto, apsispręsti dėl kiekvieno projekto. Prašau. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
Gerbiamasis Pirmininke, kaip mes galime balsuoti, ar laikomės Statuto, ar nesilaikome Statuto? Čia turi būti visiškai vienoda nuostata visiems, nesvarbu, dėl kokio projekto. Jau čia Seniūnų sueiga turėjo nuspręsti ir neįtraukti į darbotvarkę klausimų, kurie neatitinka Statuto. Tegul atrodytų smulkmena kai kam – valanda, dvi ar trys, bet tai yra Statutas. Viskas. Mes ant to laikomės tikrai.
PIRMININKAS. K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų noriu… Neduokite nereikalingo darbo Etikos ir procedūrų komisijai. Nenoriu linkėti, kad atsitiktų taip, kaip praėjusią kadenciją, kai Etikos ir procedūrų komisija dėl panašių sprendimų negalėjo dirbti, ją reikėjo performuoti. Etikos ir procedūrų komisija turės nagrinėti ir priimti sprendimą. Jeigu aiškiai matomas tų valandų neatitikimas, tai kam tą buldozerį jungti, palaukime ir toliau posėdžiaukime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad jeigu mes pažeisime, priimdami įstatymus, priėmimo procedūrą pagal savo pačių pasitvirtintą Statutą, tai tie visi įstatymai taps nelegitimūs. Mes neturime kito kelio, tik priimti įstatymus pagal savo pačių nustatytą tvarką. Tikrai čia beveik pusės klausimų turi nelikti.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Etikos ir procedūrų komisijos vardu noriu pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija visus procedūrinius pažeidimus būtinai apsvarstys pagal galiojantį Statutą ir bus nustatytas neatitikimas ne tik šiuo klausimu, bet jeigu darbotvarkėje yra ir kitų, kai nesilaikoma nustatyto valandų skaičiaus, tai, be abejo, nustatysime taip, kaip reglamentuoja Statutas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji Rita Tamašuniene, ar buvo kreiptasi dėl kitų įstatymų projektų raštu į Etikos ir procedūrų komisiją?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Dėl kitų įstatymų projektų nebuvo kreiptasi. Buvo kreiptasi konkrečiai dėl Seimo statuto ir kitų teisės aktų pažeidimų, svarstant Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-113(3).
PIRMININKAS. Ačiū. Techninė penkių minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasitarėme, viskas gerai. Kviečiu ramybės. Išbraukiame iš darbotvarkės 1.3b – Rinkliavų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos… Darbotvarkės 7 klausimą – dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo, 8 klausimą – dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir 14 klausimą – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Bus pateiktas nutarimas dėl sesijos pratęsimo antradienį, 17 dieną. Ar sutinkame, ar bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Pritariate. Ačiū.
9.22 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4612(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2 klausimas – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas, pranešėjas – D. Kreivys. Prašom.
Ar darbotvarkei pritarėme bendru sutarimu? Pritarėme. Dėkoju.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, papildomas Seimo komitetas svarstė pataisas dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo, taip pat pataisė įstatymą, atsižvelgdamas į Teisės departamento ir STT išvadas. Visoms pataisoms pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kreivy…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Atsiprašau, vienai Teisės departamentas nepritarė.
PIRMININKAS. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritariame. Seimo narių D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus pastaba.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kas teikia siūlymą 29 balsais?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pataisa pateikta mano ir V. Sinkevičiaus, ja yra apibrėžtos viešosios paslaugos, taip pat apibrėžti subjektai, kurie gali teikti tas viešąsias paslaugas, tai yra verslo centrai ir verslo inkubatoriai.
PIRMININKAS. Ar yra 29 balsai, kad svarstytume pataisą? Balsuojame. Kas už tai, kad pataisą svarstytume?
Už balsavo 22 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 10. Pataisą svarstome. Pateikia komitetas. Komiteto nuomonė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. V. Sinkevičius – motyvai už.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš kviečiu kolegas pritarti. Praeitą kartą, kai buvo įstatymo svarstymas, tai buvo pasakyta, kad nebuvo atsižvelgta į nuomones Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos. Dabar buvo kalbėta būtent su Smulkaus ir vidutinio verslo taryba ir šios pataisos derintos su ja. Lygiai taip pat pataisos buvo derintos komitete dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai, todėl manau, kad įstatymas yra visapusiškai geras ir kviečiu visus palaikyti ir balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ar pritariame bendru sutarimu? Daugiau klausimų nėra. Ačiū. Pritarta.
Dėl 1 straipsnio pataisų nebuvo. Pritarėme bendru sutarimu. Ačiū.
2 straipsnis. Su priimtomis pataisomis pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Prašome.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pritarta komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
PIRMININKAS. Dėl Teisės departamento.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Teisės departamento išvadai nepritarti dėl 3 straipsnio. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Pirmai Teisės departamento pataisai komitetas nepritarė?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nepritarti, nes siūlė, jeigu įmonė veikia ne visus metus, tai ji to smulkaus ir vidutinio statuso negauna. Komitetas tam nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitai Teisės departamento pataisai komitetas pritarė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 3 straipsniui?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tai yra techninė pastaba.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
4 straipsnis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). 4 straipsnis dėl darbuotojų skaičiaus. Irgi yra techninė pastaba. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti. Kita pastaba taip pat Teisės departamento.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nepritarti kitai pastabai dėl 5 straipsnio. Mes nepritarėme, nes… Vadovaujantis Ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu Ūkio ministerija yra tik vienos VšĮ „Verslininkų namai“ dalininkė. Ūkio ministerija planuoja parduoti šią dalį aukciono būdu, todėl išbrauktos nuostatos atkūrimas prieštarauja Respublikos valstybės ir savivaldybių turto naudojimo ir disponavimo juo įstatymo straipsniams, kur nustatyta, kad juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal patikėjimo teisę, negali šio turto išnuomoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti 4 straipsniui su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
5 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba.
D. KREIVYS (TS-LKDF). 5 straipsnis. Nepritarti Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 5 straipsnį su nepritarta pastaba bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 6 straipsnis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dėl 6 straipsnio yra D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus pataisa, kurioje apibrėžiamas viešųjų paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui teikimas verslo informaciniuose centruose, inkubatoriuose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstytume šią pataisą? Ačiū. Komiteto nuomonė, tikėtina, tokia pati?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komiteto išvada – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar gali Seimas pritarti bendru sutarimu su šia pataisa? Ačiū. Ar galime priimti 6 straipsnį su priimta pataisa bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 7 straipsnis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dėl 7 straipsnio yra techninė pataisa. Komiteto nuomonė yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 7 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 8 straipsnis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip pat yra Teisės departamento techninė pataisa. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 8 straipsniui su Teisės departamento išvada, kuriai pritarta komitete, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
9 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar turite komentarą?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tai yra taip pat techninė pastaba.
PIRMININKAS. Kita Teisės departamento išvada, kuriai komitetas taip pat siūlo pritarti. Ar norite pakomentuoti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Yra suderintos įstatymo nuostatos, kad Smulkiojo verslo taryba pirmajame posėdyje renka atstovą ir atstovus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Šita nuostata buvo suderinta su kitų įstatymų nuostatomis.
PIRMININKAS. Trečioji Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir teikia pasiūlymą?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Yra apibrėžtas atsistatydinimas, yra šiek tiek pakeista ir pridėta nuostata, kad arba dėl kitų priežasčių negali eiti pareigų Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos asmuo, tada jis gali atsistatydinti. Šita nuostata yra papildyta. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ketvirtoji Teisės departamento išvada, jai komitetas pritarė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Yra išdėstyta nauja redakcija, kurioje reglamentuotas Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos kolegialus organas.
PIRMININKAS. Penktoji Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Pakomentuokite.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tai taip pat yra techninė Teisės departamento pastaba, kuria sutvarkoma įstatymo logika. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kita, šeštoji Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ji yra susijusi su nepriekaištinga reputacija. Kartu buvo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Teisės departamento išvadą įstatymas yra pataisytas. Iš Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių yra reikalaujama nepriekaištingos reputacijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Septintoji Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pritarė. Tai irgi yra smulkus techninis pataisymas. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 9 straipsniui su visomis pastabomis bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Viskas.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 1 straipsniui, naujai išdėstytai redakcijai? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis dėl įsigaliojimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo. Motyvai už – V. Sinkevičius. Ačiū, Dainiau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kadangi, matau, motyvų prieš nėra, tai tiesiog kviečiu kolegas palaikyti įstatymą, nes, kaip ir sakiau, tai buvo visapusiškai išdiskutuotas ir parengtas geras įstatymas, kuris atitinka tiek valstybės pozicijas, strategiją dėl efektyvesnio lėšų panaudojimo, dėl smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, tiek tenkinantis ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą. Dėkoju ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pritariu šiam projektui ir džiaugiuosi, kad yra įtraukiama smulkaus ir vidutinio verslo…
PIRMININKAS. Garsiau paprašysime.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …paramą viešosios įstaigos kaip „Versli Lietuva“, verslo inkubatoriai ir kitos viešosios paslaugos galimos daugiau suteikti. Tai skatins ir padės kurtis smulkiam verslui, nes jam ypač reikia paramos regionuose, tokiose vietose, kur dėl mažo verslo raštingumo daug kas nevyksta. Tokios informacijos, konsultacijos paslaugos padėtų ir paskatintų ypač regionuose kurti smulkųjį verslą, plėtotis, klestėti, o tai paskatins paties regiono ekonominį gyvybingumą. Pritariu ir siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame už visą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 105, prieš – 1, susilaikė 3.
Įstatymas Nr. XIIP-4612(2) priimtas. (Gongas)
9.40 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-28(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 3 klausimas – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-28(3)ES. Pranešėjas – B. Matelis. Priėmimas pastraipsniui.
B. MATELIS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Ekonomikos komiteto vardu teikiu Seimui priimti Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymą. Noriu tik trumpai pasakyti, kad keitimo tikslas yra toks, kad reikia perkelti Europos Sąjungoje galiojančias teisės sąvokas į Lietuvos teisės aktus, šiuo atveju konkrečiai į Konkurencijos įstatymą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims, taip pat šiuo įstatymu yra nustatomi kiti Konkurencijos tarybos finansavimo šaltiniai. Priėmus šį įstatymą, turėtų žymiai palengvėti žalos išieškojimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. 2 straipsnis. Taip pat pastabų, pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Pastabų nėra. Ačiū, priimtas. 5 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 6 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, priimtas. 7 straipsnis bendru sutarimu? Pastabų nėra. Ačiū, priimtas. 8 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Dėl 9 straipsnio – Teisės departamento pateikta išvada.
B. MATELIS (LVŽSF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas iškėlė abejonę dėl galimybės Konkurencijos tarybai tiesiogiai gauti pajamas už koncentracijos prašymų nagrinėjimą. Komiteto nuomonė yra nepritarti Teisės departamento išvadai, siūlymui visų pirma todėl, kad šis įstatymas iš tiesų buvo nagrinėjamas labai nuosekliai, labai išsamiai. Į komiteto posėdžius buvo kviečiami tiek ir Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, jie pateikė išvadas ir ieškojome paties geriausio varianto. Noriu priminti, kad buvo ir tokių siūlymų – leisti Konkurencijos tarybai savo veiklą finansuoti pasiliekant dalį prisiteistų baudų, tačiau Ekonomikos komitetas šiam siūlymui nepritarė ir radome patį optimaliausią variantą, kuriam pritarė visos institucijos.
Dar norėčiau pridurti, kad tai nėra didelė naujovė. Analogiškai panašiai yra finansuojama Ryšių reguliavimo tarnybos veikla.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti? Komitetas nepritarė. Ar galime pritarti straipsniui su šia nuomone bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 10 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Pastabų taip pat nėra. Ačiū, pritarta. 14 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 15 straipsnis. Pastabų nėra. Kviečiu pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl 16 straipsnio pastabų taip pat nepateikta. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 17 straipsnis be pastabų. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 18 straipsnis. Pastabų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 19 straipsnis. Pastabų taip pat nepateikta. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 20 straipsnis. Pastabų nepateikta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 21 straipsnis. Pastabų nepateikta. Galime pritarti? Ačiū, bendru sutarimu pritarta. 22 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 23 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu pritarta. Dėkoju. 24 straipsnis. Pastabų nepateikta. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 25 straipsnis. Pastabų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 26 straipsnis. Laikinosios priemonės. Pastabų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 27 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 28 straipsnis. Tyrimo papildymas. Pastabų nėra. Pritarti galima? Ačiū, pritarta. 29 straipsnis „Pranešimai apie tyrimo išvadas“. Taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 30 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 31 straipsnis. Pastabų nėra. Bendru sutarimu pritarta. 32 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 33 straipsnis. Pastabų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 34 straipsnis. Bendru sutarimu. Pastabų taip pat nėra. Dėkoju, pritarta.
35 straipsnis. Yra Teisės departamento išvada. Prašom komentuoti.
B. MATELIS (LVŽSF). Seimo Teisės departamentas abejoja dėl galimybės skirti baudas viešojo administravimo subjektams. Šiuo atveju Ekonomikos komitetas mano, kad šis siūlymas jau prarado prasmę, nes komitetas svarstymo metu pritarė Seimo narių R. Žemaitaičio, V. Sinkevičiaus ir J. Razmos gruodžio 7 dienos pasiūlymams, kuriais į naują įstatymo redakciją nieko nekeičiant yra perkeltos Seimo praeitų metų lapkričio 8 dienos priimto Konkurencijos įstatymo nuostatos ir jos jau galioja nuo šių metų sausio 1 dienos. Iš principo manytume, kad problema jau išspręsta.
PIRMININKAS. Antroji Teisės departamento išvada, kuriai komitetas taip pat nepritarė. Prašom komentuoti.
B. MATELIS (LVŽSF). Analogiškai taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, manome, kad problema yra išspręsta, nes viskas yra perkelta, kaip ir pirmuoju atveju, į įstatymą, ir jis jau galioja.
PIRMININKAS. Siūlau pritarti visam 35 straipsniui bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
36 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 37 straipsnis „Baudų skyrimas“. Pastabų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 38 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 39 straipsnis. Pastabų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 40 straipsnis. Pastabų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 41 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 42 straipsnis. Bendru sutarimu? Pastabų nėra. Ar galime pritarti imtinai iki 51 straipsnio, nes pastabų nėra, bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. (Šurmulys salėje)
52 straipsnis. Pateikta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komitetas siūlo nepritarti. Komentuokite.
B. MATELIS (LVŽSF). Teisės departamentas teigia, kad nėra aišku įstatyme, ar ieškovas turi teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymų dar iki ieškinio pradžios. Komitetas siūlo šiai išvadai nepritarti. Įstatymo nuostatose yra vartojama „ieškovo“ sąvoka. Jei būtų įtvirtintas proceso etapas – išreikalauti įrodymų dar prieš ieškinio pateikimą, tuo atveju būtų vartojama nukentėjusios šalies sąvoka. Taigi pirmiausia formuluojamas reikalavimas atlyginti žalą, o tada teismo gali būti prašoma išreikalauti trūkstamų įrodymų. Manome, kad reikia šiai išvadai nepritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 52 straipsniui su tokia komiteto išvada bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar galime pritarti 53, 54, 55 straipsniams iki 57 straipsnio imtinai, dėl kurių nėra pastabų, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Šurmulys salėje)
1 straipsnio nauja redakcija priimta. (Šurmulys salėje) Dėl 2 straipsnio „Įsigaliojimas ir taikymas“ yra pateikta Seimo nario V. Sinkevičiaus pastabų.
B. MATELIS (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo Seimo narys V. Sinkevičius siūlo, kad įstatymas įsigaliotų nuo vasario 1 dienos. Komiteto nuomonė – šiam siūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad būtų svarstoma bendru sutarimu? Galime. Ačiū. (Šurmulys salėje) Ar galime pritarti Seimo nario siūlymui dėl įsigaliojimo? Ačiū, pritarta.
Siūlau pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Atsiprašau, A. Skardžius. (Šurmulys salėje) A. Skardžius yra. Komentarai už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Konkurencijos tarnybai tai išties būtų, kad ir nedidelė, bet pagalba. Aš manau, kad šis žingsnis, žvelgiant į itin svarbią instituciją, kaip Konkurencijos tarnyba, į kurią investuotas 1 euras duoda dešimteriopą arba šimteriopą pagalbą verslui vis labiau koncentruojantis… na, ir dėl tos koncentracijos, iškreipiant rinkos sąlygas ateiti naujam verslui, smulkiajam verslui konkuruoti. Tai be abejo, ir pasitikėjimas Vyriausybe, ir apskritai visa Lietuvos valdžia. Todėl svarstant kitų metų biudžetą reikėtų iš esmės numatyti didesnį finansavimą šiai itin svarbiai institucijai, kaip Konkurencijos tarnyba, ir iš esmės pakeisti daugėjant priskiriamų jai vykdyti funkcijų. Aš manau, kad tai būtų geriau ir verslui, visai verslo aplinkai, valstybei ir, be abejo, dėl pasitikėjimo valdžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Nuo atsarginių suolelio, jeigu būtų galima užregistruoti mano balsą už, nesuveikė mygtukas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl protokolo, taip. (Balsai salėje)
Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-28) priimtas. (Gongas)
9.56 val.
Užsienio reikalų ministro Lino Antano Linkevičiaus atsakymai į Seimo narių pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
Svarstysime darbotvarkės 5 klausimą. Pagal laiką turime skirti laiką ministrui L. A. Linkevičiui. Užsienio reikalų L. A. Linkevičiaus atsakymai į Seimo narių pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 108 str.). Kviečiame į tribūną.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Labas rytas, kolegos, iš tiesų, kaip ir minėjo Pirmininkas, aš gavau 11 aktualių klausimų. Norėčiau pradėti nuo tikrai, mano požiūriu, čia ne man, žinoma, vertinti, kas aktualiausia, bet, mano požiūriu, aktualaus klausimo dėl to, kaip mes stiprinsime santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir kokias investicijas tam darysime. Noriu iš karto pasakyti, kad iš tiesų nuo 2017 metų Vašingtone bus du papildomi, noriu pabrėžti, papildomi etatai: gynybos patarėjas, taip pat transatlantinių santykių darbotvarkės koordinatorius. Bus dar ir daugiau papildomų etatų iš specialiųjų tarnybų.
Taip pat mažiausiai dar papildomai 200 tūkst. eurų bus skirta tam, kad suaktyvintume parlamentinę veiklą, nes parlamentiniai kontaktai su Kongresu yra nepaprastai svarbūs. Aš turiu omeny kongresmenų vizitus į Lietuvą, patarėjų vizitus į Lietuvą, žurnalistų ir redaktorių vizitus į Lietuvą, taip pat darbą su žydų bendruomenėmis, kas ypač aktualu Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Apskritai kalbant, iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą pastaruoju metu per metus vyksta apie 40 vizitų, kas yra tikrai daug, manau, tiek 2015 metais, tiek 2016 metais. Per pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje lankėsi penkios kongresmenų ir jų patarėjų delegacijos. Nepaisant to, kad mes turime įtampą prekyboje dėl Rusijos sankcijų, noriu paminėti, gal ne visi žinote, kad po sankcijų Rusijai Lietuvos eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas išaugo tris kartus. Manau, kad tai yra gana ženklus skaičius, tai irgi rodo mūsų tam tikras diplomatines pastangas, ypač kalbant apie eksportą mėsos produktų, kas labai sunkiai skynėsi kelią, bet vis dėlto įvyko ir dabar tuo galima naudotis. Konkretus, manau, viešosios diplomatijos pavyzdys yra Vašingtono aikštė Vilniuje. Mes po truputėlį kuriame tradicijas kartu su savivaldybe šiuo požiūriu.
Mezgame, inventorizuojame, sakykime, savo santykius su naująja išrinktojo prezidento komanda. Aš pasikalbėjau neseniai su būsimuoju nacionalinio saugumo patarėju generolu M. Flynu, kalbėjau su buvusiu Niujorko meru R. Džiulijaniu. Mūsų žmonės buvo nuvykę į Vašingtoną, bendravo su ta pereinamąja komanda. Mes tikrai stengsimės negaišdami laiko ir resursų iš tikrųjų užmegzti patikimus santykius.
Ir mūsų išeivija, beje, šiandien kalbėjau su bendruomenės pirmininke, irgi nusiteikus labai produktyviai ir konstruktyviai, nes daugelis mūsų išeivių, lietuvių, net ir aktyviai dalyvavo išrinktojo prezidento rinkimų kampanijoje. Manau, kad mes tuo pasinaudosime.
Taigi apibendrintai pasakysiu, kad santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, be jokios abejonės, liks prioritetu ir tas prioritetas yra ne tik žodinis, bet ir labai konkretus, apčiuopiamas.
Labai daug, mano kolegų požiūriu, aktualių klausimų, susijusių su personalijomis, su jų diplomatiniais rangais ir paskyrimais, tai aš juos pavardinsiu. Čia kalbama apie viceministro M. Bekešiaus paskyrimą generaliniu konsulu Čikagoje. Dėl paskyrimo diplomato D. Augulio dirbti ambasadoje Baltarusijoje. Dėl viceministro D. Kusevičiaus dabar daug publikacijų spaudoje. Dėl J. Raguckienės, manau, visus išvardinau. Apskritai yra priekaištų dėl diplomatinės praktikos. Noriu pasakyti labai aiškiai, ar aš dirbau dabar užsienio reikalų ministru prieš tai buvusioje kadencijoje, ypač kai prieš tai dvi kadencijas buvau krašto apsaugos ministru, su partiniu bilietu niekas karjeros nedarė, noriu tai pabrėžti. Kalbėta apie diplomatinę praktiką, tai numatoma įstatyme, tai nėra taisyklė, yra išimtis. Būtent tuo įstatymu ir vadovausimės.
Dinamika ir skaičiai yra labai panašūs visais metais (noriu pabrėžti) ir tie pareigūnai, jeigu konkrečiai kalbėtume, tai viceministras M. Bekešius, taip, tiesa, klausimo tekste yra toks kaip ir priekaištas, kad aš prieštaravau jo paskyrimui ir tai truko tikrai ilgą laiką, kažkas iš jūsų gal ir atsimena. Aš to neneigiu, aš turėjau argumentų. Bet per ketverius metus, truputį mažiau negu per ketverius jo darbo metus aš tikrai jam priekaištų, noriu pabrėžti, neturėjau, jis dirbo profesionaliai, dirbo korektiškai, įsigilindamas į reikalo esmę. Jis užsitarnavo tam tikrą autoritetą, niekada nepažeidė diplomatinės etikos, beje, kitaip negu kai kurie šio laiško autoriai, tai irgi noriu pabrėžti. Neturiu dėl jo problemų.
Beje, visais atvejais čia nėra vienasmeniškas ministro sprendimas, mes turime Atestacinę komisiją, turbūt labai mažai tokių atvejų, kad aš nepritarčiau tos komisijos nuomonei. Diskusijos toje komisijoje vyksta tikrai principingai, atvirai, skaidriai ir ta darbo praktika tikrai išliks ir ateityje. Tas pats pasakytina apie D. Augulį. Tiesą sakant, didelio veržimosi dirbti ambasadoje Baltarusijoje niekada nėra, tačiau aš manau, kad pagal tą įdirbį, kurį jis turėjo, ir vėlgi tos pačios Atestacinės komisijos nuomone, jis gali tinkamai atlikti šitas pareigas.
Dėl D. Kusevičiaus labai daug publikacijų. Aš jas labai atidžiai skaitau, labai rimtai vertinu, mūsų Generalinė inspekcija taip pat labai atidžiai tai nagrinėja. Jeigu bus kažkokių faktų, iš tikrųjų verčiančių sunerimti, be abejo, į juos bus tinkamai reaguojama, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, dėl to neturėtų būti jokių abejonių. Dėl J. Raguckienės galiu pasakyti, čia ne vien mano vertinimas, ji yra viena geriausių valstybės tarnautojų Lietuvoje, ji tikrai turi didelį autoritetą, didelę patirtį. Taip, ji vadovauja Atestacinei komisijai, tačiau kai buvo sprendimas dėl jos, ji, aišku, nusišalino nuo sprendimo ir rangą suteikė Respublikos Prezidentė. Patikėkite, Prezidentė tikrai nesuteikinėja rango automatiškai, visa tai irgi yra gana atidžiai išnagrinėjama.
Buvo kaltinimų dėl mano naudojimosi tarnybiniu transportu Liuvene, labai plačiai buvo aprašyta spaudoje, aš visa tai papasakojau, galiu trumpai pasakyti, kad aš neturėjau privačių vizitų užsienyje, apie 20 kartų važiavau dėl įvairių mūsų tarnybinių reikalų, be jokios abejonės. Tuomet yra parengiama tiek darbinė, tiek laisvalaikio programa ir, aišku, ambasada rūpinasi tiek užsienio reikalų, tiek ir kitais ministrais. Taip, aš keletą kartų pats vairavau automobilį, aš pats mokėjau už kurą, kurį naudojau, tačiau tai nebuvo laisvalaikio pramogos, tiesiog tai buvo tuo metu, kada buvo vizitas. Mes dar labiau sugriežtinsime šitą tvarką ir jau dabar taip yra, ar tai būtų ministras, ar kitas diplomatas, ir niekas nesinaudos diplomatinių atstovybių transportu ateityje, to nebus.
Kiti klausimai, manau, labai svarbūs, bet aš noriu vis tiek šiek tiek trumpiau dėl jų sustoti, nes jie iš tikrųjų tokie nevienareikšmiški. Lenkija. Aš gavau tarp klausimų tokių gana geranoriškų vertinimų, ar netrukdys mano nomenklatūrinė praeitis gerinti santykius su Lenkija? Čia gal turėtos omeny mano trys kadencijos Lietuvos Vyriausybėje, aš nežinau, ten nomenklatūrinė ar kažkas kita. Netrukdė iki šiol, netrukdys ir ateityje, aš manau, turiu tuo patikinti.
Kokios čia iniciatyvos aš asmeniškai ėmiausi? Atvirai pasakysiu, Užsienio reikalų ministerija padarė daugiausia iš visų Lietuvos institucijų, kad iš tikrųjų tie santykiai būtų konstruktyvūs, pozityvūs, kad būtų tam tikra pažanga, nepaisant įtampų, kurios yra. Taip, aš asmeniškai vadovauju Užsienio reikalų ministerijai, gal kai kam dėl to labai apmaudu, kad ne jie vadovauja, aš tai irgi puikiai suprantu. Bet gyvenime taip atsitinka, nereikia dėl to labai išgyventi. Gal kada nors ir jūs vadovausite, bet šiuo metu Užsienio reikalų ministerijai vadovauju aš. Ir mes iš tikrųjų naudojamės visomis tomis galimybėmis. Tarkime, asmeniškai aš palaikau tikrai gana artimus ryšius su buvusiais Lenkijos prezidentais A. Kvasnevskiu, B. Komorovskiu. Prezidento A. Dudos vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimams šį vakarą atvažiuos į Vilnių, mes dalyvausime „Sniego“ susitikime. Aš pats važiuosiu į Varšuvą 20 dieną, visiškai netrukus, esu pakviestas darbo vizito. Mes darysime viską, kas įmanoma, kad tikrai perkrautume tuos santykius. Nėra lengva, atvirai pasakius, ir labai tikiuosi iš Seimo tam tikro indėlio.
Dabar pereinu prie to momento, kur čia man irgi priekaištaujama, kas čia man leido ir kas įgaliojo atsiprašyti, kai buvau nuvažiavęs. Ta tema jau ne kartą kalbėjome, aš nevažiavau atsiprašyti, aš daviau interviu laikraščiui „Rzeczpospolita“. Su visais laikraščiais labai bendrauju Lenkijoje – ir su „Rzeczpospolita“, ir su „Gazeta Wyborcza“, turime puikius darbinius santykius. Bet žinote, kas mane skaudina ir liūdina? Gal kas nors atsimenate, ypač iš senesnių Seimo narių, tą nelemtą 2010 metų dieną, kada mūsų tikrai didelis draugas Prezidentas L. Kačinskis atvyko į Lietuvą, tą pačią dieną Seime buvo svarstomas įstatymas dėl pavardžių ir tam įstatymui buvo nepritarta.
Deja, Audroniau, atsiprašau, bet daugelis primena, kad būtent Vyriausybės narys A. Ažubalis irgi nepritarė įstatymui, kurį A. Kubilius pateikė, tai buvo jo iniciatyva, kiek tai… Patikėk, tikrai, Audroniau, čia tas primenama ir dar iki šios dienos tenka prisiminti kaip tokį skaudų puslapį. Man dėl to gėda, aš tikrai dėl to dar kartą galiu atsiprašyti, man dėl to visiškai ne gėda atsiprašyti. Aš tik noriu, kad mes visi suprastume, kad tai emociniai dalykai, jie irgi turi savo prasmę.
Žinote, kas man dar yra įdomu paminėti? Galima, aš trumpai pacituosiu ambasadoriaus Ž. Pavilionio straipsnį, rašytą prieš trejus metus, labai neilgai, tiesiog pacituosiu, ką jis rašo. „Tai, kad tie patys žmonės, kurie atėmė gebėjimą veikti užsienio politikos srityje, dabar kritikuoja užsienio reikalų ministrą L. A. Linkevičių, kuris bando atkurti mūsų išbarstytą potencialą, man atrodo, mažų mažiausiai neobjektyvu. Juo labiau kad ir užsienio diplomatų reakcijos į mūsų dabartinius veiksmus regione yra vienareikšmiškai teigiamos. Asmeniškai man, kaip artimai dirbusiam su L. Kačinskio komanda, ministro L. A. Linkevičiaus atsiprašymas Lenkijoje buvo jeigu ne nuodėmių išpirkimas už tai, kas buvo padaryta geriausiam Lietuvos draugui, tai bent jau didelis palengvėjimas.“ Taip sakė ambasadorius Ž. Pavilionis. Kuris tikrasis Ž. Pavilionis – ar tada, ar dabar, jūs patys spręskite. Noriu pasakyti, nėra visiškai viskas vienareikšmiškai. Mums reikia daugiau geranoriškumo. Iš to klausimo tono aš tikrai nepajutau noro gerinti santykių su mūsų kaimyne. Bet patikėkite, aš padarysiu viską, kas įmanoma, kad tie santykiai tikrai pagerėtų. Manau, tai yra mūsų bendras reikalas.
Kiek aš dar turiu laiko? Dar turiu. Gerai.
Dabar norėjau pakalbėti apie Astravą. Kalbant apie Astravą, čia irgi man yra priekaištų, ar aš padariau viską, ką galėjau. Žinote, aš visko nepadariau, nes rezultatas bus tada, kada mes visi viską padarysime, kad būtų taip, kaip yra. Dabar, kas yra, mūsų niekas netenkina. Aš ne kartą apie tai kalbėjau komitetuose ir Seime, ir, beje, individualiai su kai kuriais šio laiško autoriais. Aš tikrai įsitikinęs, kad mes turime vieningai, koordinuotai dirbti. Dabar, matau, yra toks noras ieškoti kaltų. Aš jų neieškosiu, bet tik kai kurias citatas paminėsiu, galbūt fiksuodamas kai kuriuos įvykius ir jų eigą. Aš tikrai nesiplėsiu, tam nėra laiko, bet aš tik paminėsiu.
Nuo 2007 metų vasario mėnesio Lietuvos ambasada Minske nuolat informuoja Lietuvos užsienio reikalų ministeriją apie Baltarusijos ketinimus statyti atominę elektrinę. Noriu, kad įsidėmėtumėte – 2007 metai. Tie signalai eina, yra dokumentai ir raštai. 2008 m. gruodžio 20 d. oficialiai paskelbta apie priimtą sprendimą statyti atominę elektrinę Astrave. Kaip žinome, 2009 metais ta statyba fiziškai prasidėjo.
2009 metų vasario mėnesį Ekonomikos ministerijos vadovybė, ten dalyvavo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai, susitiko su Baltarusijos kolegomis, pasirašė protokolą. Visa tai yra svarbu kalbant apie diplomatinę praktiką. Protokole yra toks tekstas, kad Baltarusijos pusė pareiškė apie galimybę tiekti elektros energiją Lietuvai. Jokių komentarų, prieštaravimų, abejojimų, faktas. 2009 metų vasario mėnuo, ir, kaip sakiau, pradėti statybos darbai.
Dabar kitas momentas po susitikimo su Baltarusijos premjeru. Aš tikrai noriu, kad, kolegos, pasiklausytumėte atidžiai, nes to reikės mūsų darbui. Po susitikimo su Baltarusijos premjeru 2009 m. rugsėjo 16 d., jeigu jau taip tiksliai, Vyriausybės komentaras: „Žvelgiant į regiono perspektyvą, akivaizdu, kad nėra (čia komentaras ELTAI, galima rasti detaliau, kam įdomu) konkurencijos tarp dviejų atominių stočių“. Tada dar buvo viltis statyti Lietuvos elektrinę. Aš manau, tai nesėkmė, kad mes jos nestatome. Aš taip galvoju, jeigu jums įdomi mano nuomonė. Bet tiesiog tada buvo tokia kalba. Poreikiai bus didesni, nei viena atominė elektrinė, čia mūsų Lietuvos tokia nuomonė, galėtų patenkinti abi. Ar galėtume ieškoti bendrų sprendimų? Klausimas. Iniciatyvų, idėjų, bendrų sprendimų? Apie tai būtų verta pagalvoti. Toks yra komentaras. Spręskite patys, ką tai reiškia.
2010 metų balandžio mėnuo. Baltarusijos premjeras S. Sidorskis oficialiai pasako Lietuvai, kad numatyta statybų aikštelės vieta nebus keičiama.
2009 metų balandis. Sutarta, kad abiejų šalių energetikai dirbs kartu, sprendžiant elektros energijos rezervavimo klausimą, kuris taps aktualus abiem šalims pasistačius atominę elektrinę.
2010 metų liepos mėnesį vėl Vyriausybės komentaras: „Kol kas anksti, kaimynų planai, spręsti labai sunku, apie jų aiškumą spręsti anksti.“ Toks signalas iš Lietuvos. „Mes neįsitikinę, ar jie ten tikrai ką nors rimtai daro.“ Apskritai aš čia praleidžiu daug ką, čia daug visko yra prirašyta. Bet pirmoji Užsienio reikalų ministerijos nota, pabrėžiu, pirmoji nota, prieš tai buvo rašomi Aplinkos ministerijos laiškai, prieštaravimai, kvestionavimai, taigi pirmoji nota iš Užsienio reikalų ministerijos iškeliavo 2010 metų gruodžio mėnesį, kur jau galima įžvelgti tam tikrą prieštaravimą tiems procesams.
Ar reikia mums toliau tęsti, kas čia kaltas, kas pirmas pradėjo? Aišku, yra kelias toliau rėkauti, šūkauti. Aš kviečiu dar kartą vis dėlto labai rimtai pagalvoti, kad turime dirbti kartu.
Beje, vienas iš klausimų yra kaltinimas man, kad aš susilpninau Energetinio saugumo departamentą. Aš manau, kad aš jį sustiprinau, nes aš visiškai neseniai paskyriau ambasadorių ypatingiems pavedimams, jis labai aktyviai ėmėsi darbo. Esu labai patenkintas bent jau to darbo pradžia. Kaip ir anksčiau sakiau, nėra jokių asmeniškumų. Mes pasiruošę dirbti su bet kuo, kas pasiruošęs kartu dirbti. Ir čia visiškai nesvarbu nei partija, nei niekas, nes aš esu įsitikinęs, kad tai svarbus ir prioritetinis klausimas visai Lietuvai.
Beje, jeigu mes sukelsime sumaištį šiuo požiūriu ir palaikysime kalbas tų, kurie sako, kad lietuviai patys nežino, ko nori, jie tik pešasi tarpusavyje ir čia yra politinės rietenos, o iš tikrųjų baltarusiai daro viską gerai, kas yra netiesa, noriu pasakyti iš šios tribūnos, tai galime ir toliau tęsti šį (…) procesą, galime ieškoti, kas čia kalčiausias. Aš suprantu iš to teksto, kad aš kalčiausias Lietuvoje dėl to, kad ta elektrinė statoma. Jeigu jūs taip manote, aš gerbiu jūsų nuomonę. Bet vis tiek kviečiu tuos, kurie girdi, bendradarbiauti. Aš kviečiu kartu tikrai veikti, kad pasiektume kokią nors pažangą, kokį nors progresą šioje srityje.
Noriu pasakyti lygiai tą patį apskritai dėl saugumo situacijos. Įtampos, ne man jums aiškinti, jūs patys stebite procesus, gana didelės aplinkui. Mes visą laiką pasižymėjome tuo, kad turėjome sutarimą ir konsensusą dėl užsienio politikos, tai buvo mūsų stiprioji pusė. Žinoma, aš suprantu partines kovas dėl lyderystės, čia ne mano reikalas ir aš to nekomentuosiu, tik prašau laisvalaikiu susimąstyti apie valstybės interesus ir kartu dirbti ten, kur svarbu, nes mūsų pareiga tą daryti. Aišku, mes galime ir kitaip galvoti, tai kiekvieno reikalas, bet aš kviečiu tą daryti. Tiesą sakant, kiek tai yra įmanoma, aš tikrai tą darysiu.
Manau, kad paminėjau visus klausimus pakankamai ar nepakankamai detaliai, bet tiek, kiek leido laikas. Ačiū, Pirmininke. Aš baigiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai trumpai. Ministras stipriai išsiplėtė atsakydamas. Ar būtų galima paprašyti dar penkių minučių užduoti papildomų klausimų, nes liko tik trys su puse minutės?
PIRMININKAS. Galime balsuoti iškart dėl to, kad pratęstume penkias minutes? Pagal Statutą priklauso 20 minučių. 10 minučių?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dešimt.
PIRMININKAS. Gerai, kas už tai, kad 10 minučių pratęstume, prašom balsuoti už.
Dėkoju. Balsavo 101: už – 42, prieš – 28, susilaikė 31. Sprendimas nepriimtas. Vadinasi, liko dvi su puse minutės. Ministre, prašome likti. Dvi su puse minutės. Pirmasis klausia, vis tiek pirmasis klausia G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų ministras, remdamasis geriausiomis socialdemokratinėmis tradicijomis, atsakydamas į klausimus sugebėjo apkaltinti visus, tik neatsakyti nė į vieną klausimą. Aš norėčiau pacituoti keletą teiginių, kuriuos prieš kelias dienas išsakė Prezidentė apie nepakeičiamus vadovus, kurie susilieję su politikais tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ir politikų naudą. Prezidentė kalbėjo apie valstybės įmones, kurios negali būti naudojamos giminių įdarbinimui, partijų maitinimui ir politikų užuovėjai. Skaitydamas tas eilutes aš pagalvojau, ar, ministre, nepritartumėte, kad Užsienio reikalų ministerija šiandien tampa naujaisiais „Lietuvos geležinkeliais“, turint galvoje įdarbinimus savų, pagalbą partiečiams, keliones automobiliais ir panašius dalykus? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Mielas Seimo nary, man labai gaila, kad jūs taip įsivaizduojate Užsienio reikalų ministeriją, jos darbą, tuos žmones, kurie ten dirba. Nežinau, kiek jūs juos pažįstate. Ten tokių dalykų nėra.
Aš dar kartą noriu pabrėžti, jeigu jūs nežinote, gal per jaunas esate. Aš dirbau Krašto reikalų ministerijoje pirmą, antrą kadenciją, jūs nerasite nė vieno (nė vieno, noriu pabrėžti), išvis nė vieno, kuris galėtų kokią nors karjerą padaryti ar būtų paskirtas į pareigas. Man tie priekaištai netinka. Apsidairykite aplink, gal rasite, kam tinka. Man jie netinka.
O Prezidentės požiūriui dėl to, kad tie, kurie užsisėdėję, turi keistis, aš visiškai pritariu. Be abejo, kuo daugiau skaidrumo, kuo daugiau konkurencijos, kalbos nėra. Tik aš labai raginu jus labai atsargiai kvestionuoti užsienio politikos tuos momentus, kurie, mano požiūriu, tikrai dirbtinai kvestionuojami. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai ta sritis, kur valstybėje turi būti klijai. Užsienio saugumo politika. Jeigu yra neišaiškintų dalykų, pasikalbėkime, išsiaiškinkime. Aš atviras kalbėti visomis temomis, nes aš neturiu ką slėpti. Bet man apmaudu ir gaila, atvirai kalbant, kad jauni, energingi žmonės, aš suprantu, kad nori daryti karjerą, kritikuoti tą sritį, kurią gal, kaip jie įsivaizduoja, išmano, aš tą viską puikiai suprantu. Bet žinote, kai…
Nėra Ž. Pavilionio, gaila. Kažkada girdėjau, kaip jis irgi kalbėjo apie politines ambicijas ir sakė – mes paimsime Lietuvą. Mane labai gąsdina žmonės, kurie vartoja tokius žodžius. Iš pradžių paims partiją, aš taip suprantu, paskui paims Lietuvą. Aš nenorėčiau, kad mes imtume. Aš norėčiau, kad mes kartu dirbtume. Vis dėlto dirbant kartu, aišku, bus ginčų, bus kritikos, bus nesutarimų, ir tai natūralu esant demokratijai. Būtų apmaudu, jeigu to nebūtų.
Aš labai noriu ir prašau, kad užsienio ir saugumo politika nebūtų ta vieta, kur mes rietumės, ypač esant šiai įtampai pasaulyje, regione, mes privalome rasti… Jeigu reikia, išsiriekime, pašalinkite Linkevičių, jeigu jis čia labai blogai ką nors daro. Gerai. Paskirkite ką nors kitą. Bet nekalkime užsienio politikos, nekvestionuokime Lietuvos užsienio politikos, kuri buvo nuosekli, principinga ir tokia bus, kol mes čia dirbsime. Kai mes jau čia nedirbsime, galbūt ji tokia nebus, bet aš labai nenorėčiau, kad taip atsitiktų. Man tai yra prioritetas. Ne asmeniški dalykai, ne partiniai, ką jūs čia bandote pripaišyti, atsiprašau už tą žodį, nėra to. (Balsai salėje) Tai jūs žiniasklaidą skaitykite toliau. Žiniasklaida teisingai daro, eskaluoja situaciją, galbūt dramatizuoja. Aš labai gerbiu žiniasklaidą. Tam ji ir yra žiniasklaida. Ir ačiū Dievui, kad Lietuvoje žiniasklaida yra laisva ir gali rašyti ką nori ir kritikuoti. Viskas tas tvarka. Aš tik raginu tuos, kurie girdite, labai raginu tose srityse, kurios yra svarbios valstybei šiuo atsakingu ir įtemptu laikotarpiu: energetika, saugumas, gynyba, rasti jėgų perlipti per partines ambicijas ir kaip nors susikalbėti.
Dar kartą kartoju: aš neturiu jokių nuoskaudų, asmeninių įsižeidimų. Aš pasiruošęs dirbti su visais. Beje, mes jau ir kalbamės su kai kuriais iš jūsų kolegų dėl energetikos ir, aš manau, kalbėsimės ir ateityje. Aš neabejoju, kalbėsimės. Tikrai kalbėsimės ne apie triukšmą, ne apie tai, kad reiktų parėkauti, ką nors padaryti, pademonstruoti, bet kad būtų reali pažanga, kurios reikia Lietuvai ir kurios šiandien nėra. Šiandien to nėra ir tai yra viena iš didžiausių problemų santykiuose su mūsų kaimynais.
PIRMININKAS. Dėkoju užsienio reikalų ministrui L. A. Linkevičiui. Jūsų laikas baigėsi. Dėkojame už atsakymus.
10.19 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4723(2) (priėmimas)
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723(2). Pranešėjas – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Laba diena. Teikiama priimti paskutiniu balsavimu Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto. Komitetas apsvarstė paskutinius pasiūlymus, kurie buvo teikti Seimo narių ir suinteresuotų grupių dėl šio įstatymo. Šis įstatymas priimamas todėl, kad, kaip jūs žinote, buvo Konstitucinio Teismo išvada, kad biudžetininkų algos turi būti reglamentuotos įstatymu. Šiandien mes turime situaciją, kai per dvejus metus nebuvo parengtas tinkamas įstatymo projektas, praėjo terminas ir mes turime paleisti biudžete numatytus pinigus, t. y. 16 mln. biudžetininkams ir 17 mln. mokytojams, papildomus pinigus jų darbui apmokėti. Todėl mums absoliučiai būtina šiandien priimti įstatymą, kad žmonės, daugiau nei 160 tūkst. žmonių, gautų papildomus atlyginimus. Taigi pagrindinio komiteto išvada yra teigiama, galima svarstyti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis „Pareigybių lygiai“, taip pat pastabų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis „Biudžetinių įstaigų grupės ir pareigybių grupės“. Pastabų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 5 straipsnis „Darbo užmokestis“. Pastabų taip pat nėra. (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
6 straipsnis. Seimo narys R. J. Dagys teikia pasiūlymą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Tegul Seimo narys pristato tą pasiūlymą. Seimo narys R. J. Dagys.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pagrindinis komitetas pritarė pasiūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas yra pritaręs. (Balsai salėje) Kaip?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dėl šio įstatymo nėra diskusijos, dėl šios pataisos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, aš sutinku su komiteto išvada.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti tai pataisai, komiteto nuomonei. Mes turėtume apsvarstyti ir tam reikia paramos.
PIRMININKAS. Ar yra 29 pritariantys balsai, kad svarstytume šią pataisą? Bendru sutarimu? Ačiū. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta. 6 straipsnis su pataisa bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
7 straipsnis „Pareiginės algos pastovioji dalis“. Yra Seimo nario K. Smirnovo pataisa. Kviečiame pateikti.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų komitete buvo svarstoma ir pritarta. Prašau visus pritarti šiam siūlymui, kad nusipelniusiems, pripažintiems treneriams būtų skiriamas iki 65 % priedas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstytume?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas pritarė šiai Seimo nario K. Smirnovo pataisai. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime, pritarus komitetui, pritarti pataisai bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ar galime pritarti 7 straipsniui su šia pataisa bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
8 straipsnis. Seimo narys K. Smirnovas. Prašom pateikti pataisą.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Komitete taip pat buvo svarstomas šis klausimas, buvo pritarta. Čia pakeitimas yra toks, kad treneriai skiriasi nuo mokytojų ir jų kategorijos yra suteikiamos atsižvelgiant į sportinius pasiekimus. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Reikia 29 balsų už. Turime? Ačiū. Pritarta. Ar galime pritarti visam straipsniui?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ne, negalime, nes dar yra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ar šiai pataisai galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Kita pataisa yra E. Jovaišos ir Seimo narės A. Papirtienės. A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Pasiūlymo esmė, kad pedagoginiams darbuotojams kol kas neturėtų būti nustatoma kintamoji dalis, kadangi yra rengiamas etatinis darbo apmokėjimo modelis. Kai jis bus parengtas, bus daromi pakeitimai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Prašom paaiškinti, kad yra…
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Argumentai tokie, kad pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka turėjo būti skubiai įrašyta į bendrą biudžetininkų įstatymą, ji nebuvo išdiskutuota, nauja dar nesukurta, todėl paliekama senoji tvarka. Ji teikiama ir 5 priede, ir taisoma 8 straipsnyje, įrašomas sakinys (6 punktas), kad mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. Nustatyti kintamąją dalį dabar netikslinga, nes apmokėjimas pedagogui yra iš krepšelio sistemos, ir visi kiti argumentai.
PIRMININKAS. Ar turime 29 balsus, pritariančius šiai pataisai? Prašau balsuoti. Svarstome. Yra 46 balsai už, svarstome. Komiteto nuomonė. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas kviečia nepritarti šiai pastabai tik todėl, kad mes tuoj pat svarstysime kitą tų pačių Seimo narių pasiūlymą. Aš noriu paaiškinti. Mes komitete svarstėme šią Seimo narių pataisą ir pasiūlėme kompromisą kartu su tais pačiais Seimo nariais (čia technika). Mes tuoj pat svarstysime Seimo narės A. Papirtienės ir T. Tomilino pataisą, kuri iš esmės išsprendžia šią dilemą. Mes turime balsuoti, Seimo pagrindinis komitetas siūlo balsuoti prieš Seimo narių E. Jovaišos ir A. Papirtienės pataisą, o po to mes pritarsime tos pačios Seimo narės A. Papirtienės ir mano pataisai, kuri išsprendžia tą problemą.
PIRMININKAS. Seimo narė A. Papirtienė… (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (LVŽSF). Jie pažadėjo atsiimti komitete, bet tiesiog nespėjo fiziškai. (Balsai salėje)
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Jinai yra atsiimta, todėl aš nesupratau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia yra Sekretoriato klausimas, jeigu jau atsiėmė, tai atsiėmė. Kodėl mes tada balsuojame, reikėjo…
PIRMININKAS. Pas mus ji neatsiimta. (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tai čia jau yra technika.
PIRMININKAS. Dabar galite atsiimti. Viešai. (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atsiima.
PIRMININKAS. Atsiima. Ačiū. Tada šios pataisos nebesvarstome. Ačiū.
Kitą pataisą teikia Seimo nariai A. Papirtienė ir T. Tomilinas. Kuris pristatysite?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tada, jeigu galima, pristatysiu. Čia yra tas pats, apie ką kalbėjo gerbiamoji Aušra, tai yra kad mokytojams nebūtų taikoma kintamoji algos dalis, nes mokytojų sistema šiuo metu reformuojama ir jie turi gyventi pagal tokias taisykles, kokios buvo nustatytos prieš tai. Kad nebūtų sujaukta pedagogų bendruomenės darna, mes pateikėme kompromisinį pasiūlymą, kuriam pritarė ir Vyriausybė, ir pastabas teikę Seimo nariai. Tiesiog siūlau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas yra pritaręs. Ar reikia balsuoti, ar pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 71. Yra 29 balsai. Toliau prašau pateikti komiteto nuomonę.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mes siūlome pritarti Seimo narių A. Papirtienės ir T. Tomilino pataisai.
PIRMININKAS. Dėl visos pataisos. Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Balsuojame. (Balsai salėje)
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke, kad mikrofonas įjungtas ir mane pastebėjote.
Gerbiamieji kolegos, man yra labai keista matyti, kad skubėdami, ne iki galo radę laiko aptarti svarbų (…) su visos Lietuvos ateitį lemiančiu švietimo klausimu darome tokius sprendimus. Šiandien mes, Seimo nariai, balsuodami už siūlymą nenustatyti mokytojams kintamosios dalies, mokytojus prilyginsim darbininkams. Iš esmės mes šiuo balsavimu pasakome, kad mokytojai bus prilyginame nekvalifikuotiems darbuotojams. Aš noriu labai atvirai pasakyti, ar šioje salėje yra nors vienas žmogus, kuris nenorėtų, kad su šiais jaunais vaikais, su mūsų vaikais dirbtų geriausi, ar mes nenorime, kad į mokyklas ateitų geriausiai mokyklas baigę abiturientai ir rinktųsi mokytojo profesiją? Neleisdami nustatyti kintamosios dalies, mes pasakome, kad jokie papildomi iš esmės dalykai, susiję su ankstesne patirtimi, su talentu, su išskirtiniais gebėjimais, nesvarbu… Aš suprantu tikslą, kad tai yra traktuojama galbūt kaip laikinas sprendimas, mes apie tai esame šiek tiek kalbėję, nes yra galvojama įvesti etatinį mokytojų apmokėjimą, ir tam aš irgi pritariu. Tas turi būti padaryta ir tai tampa socialine, pagrindine garantija. Bet tai nereiškia, kad mes negalime ir neturime skatinti, ir sudaryti galimybių kitiems mokytojams, geriausiems mokytojams uždirbti daugiau. Ir ne tik priemokomis, ne tik vienkartinėmis premijomis, bet ir kintamąja dalimi. Atleiskite, jeigu kitos sritys, kultūros darbuotojai, medicina gali tokią tvarką turėti, tai kodėl mes negalime skatinti mokytojų? Visų pirma pradėkime nuo mokytojų skatinimo, kaip motyvuojančio momento, kad tai išties taptų patrauklia profesija. Kolegos, čia yra labai blogas pasiūlymas. Aš tikrai siūlau jam nepritarti, net jeigu ir jis yra laikomas kaip laikinas sprendimas. Nedarykime šito žingsnio, nes jis yra, mano supratimu, visiškai priešinga linkme, nei šita Vyriausybė ir čia susirinkę ir galvojantys apie švietimo ateitį yra nusiteikę judėti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nuomonei skirtas laikas baigėsi.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti. Kolegė Aušra ir pranešėjas labai aiškiai išdėstė šio pasiūlymo motyvus. Nėra kalbama apie tai, ką jūs sakote, kad būtų prilygintas nekvalifikuotam darbuotojui mokytojas. Tiesiog yra išsaugoti tą sistemą, kuri egzistuoja, nepakeistą ir, kai bus keičiama sistema, mes pakeisime ir šitą dalį. Todėl aš kviečiu šiuo metu suprasti, kur mes esame, ir pritarti pateiktoms pataisoms. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar norite kalbėti dėl vedimo tvarkos?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos norite kalbėti?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Norėjau pasakyti, kad nebūtų klaidinami mokytojai. Dabar jie tikrai neprilyginami darbininkams. Jų apmokėjimas…
PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip, supratau.
PIRMININKAS. Siūlau balsuoti dėl visos pataisos, kurią pateikė Seimo nariai A. Papirtienė ir T. Tomilinas. Kas už tai, kad pataisai, kuriai komitetas taip pat pritarė, būtų pritarta?
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 65, prieš – 12, susilaikė 30. Pataisa priimta.
Toliau svarstome kitą, tiksliau, Seimo narių… (Balsai salėje) Prašau? Kita pastaba Seimo narių E. Jovaišos, A. Papirtienės ir A. Gumuliausko. Jie atsiėmė šį pasiūlymą. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario K. Smirnovo. Prašau pristatyti.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Treneriai taip pat yra labai svarbūs švietimo ir ugdymo darbuotojai, kurie negali būti sulyginami. Treneriai yra labai skirtingi, dirba su aukšto sportinio meistriškumo olimpiečiais ir pasaulio čempionais, jie negali būti sulyginami su paprasto būrelio treneriu. Todėl siūlau priimti šitą pasiūlymą ir palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius balsus? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už? Už balsavo 65. Vadinasi, yra, svarstoma. Komiteto nuomonė. Ponas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti šitai gerbiamojo Seimo nario K. Smirnovo pataisai, pasiūlymui todėl, kad, mūsų požiūriu, yra kuriama bendra sistema, ir treneriams, kurie dalyvauja, lygiai taip pat kaip visiems kitiems biudžetinio sektoriaus darbuotojams, yra numatoma atlyginimo kėlimo sistema, pastoviosios dalies didinimo iki 65 % kriterijai, kintamosios dalies mokėjimo tvarka. Taigi mes vedame aktyvius pokalbius su trenerių bendruomene ir yra bendras įsipareigojimas kartu su visom suinteresuotom grupėm kovo mėnesį surasti galutinį kompromisinį variantą, bet šiandien išbalansuoti bendros sistemos mes nesiūlome, nes atsiras tada ir kitų mažesnių grupių, kurios norės išskirtinumo. Mes siūlome taikyti bendras taisykles visam biudžetiniam sektoriui ir šiandien nepritarti gerbiamojo Seimo nario pasiūlymui atsižvelgiant į tai, kad kuriama bendra sistema, gerbiant šitą ir buvusios, ir dabartinės Vyriausybės iniciatyvą.
PIRMININKAS. Motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mielieji, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad sporto bendruomenė pati kreipėsi ir pati prisiima atsakomybę už tai, kaip mato sporto trenerių darbo užmokesčio reglamentavimą. Man yra šiek tiek keista tai, kad valstiečiai ir žalieji, kurie tikrai labai daug kalba apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, apie sporto svarbą ir akcentuoja tuos visus dalykus, šiandieną nenori pritarti tokiai iniciatyvai pačių sporto trenerių, palaikant Sporto departamentui. Aš tikrai kviesčiau palaikyti vien tik tam, kad tie žmonės galėtų patys prisiimti atsakomybę už savo veiklos organizavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tikrai gerbiu kolegės išsakytas mintis, bet mes turėtume elgtis adekvačiai su visų grupių atstovais. Visos grupės, kurios papuola į šį įstatymą, iš tikrųjų turi savų labai rimtų argumentų, ir kiekvienas norėtų įteisinti savo vienokią ar kitokią specifiką. Buvo sutarta, kad šiuo metu šis įstatymo projektas tiesiog perkelia Vyriausybės 511 nutarimo nuostatas. Mes per daug nesigilinome nei į šakutes, nei kitur tam, kad žmonės galėtų sutvarkyti darbo santykius.
O kad reikia reguliuoti įvairių profesijų apmokėjimo tvarką – taip, bet šiuo atveju mes tik išskirtume trenerius, o buvo neatsižvelgta į kitiems interesams atstovaujančiųjų teisėtas pastabas. Čia tiesiog būtų vienos grupės išskyrimas ir tada mes iš viso sujauktume šitą procesą. Visi galėtų teisėtai piktintis, kodėl mūsų nuostatos nėra įtrauktos, o trenerių ir kitų padarėme. Turime pakankamai laiko, kaip ir šiuo atveju su mokytojais, iki rugsėjo mėnesio viską sutvarkyti ir tada ateiti su normalia tvarka, pagal kurią bus sutvarkytos visos interesų grupės.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl visos pataisos. Kas už tai, kad priimtume šią pataisą, kuriai komitetas nepritarė?
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 57, prieš – 29, susilaikė 23. Pataisa priimta.
Siūlau apsispręsti dėl viso 8 straipsnio. Pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Kviečiu balsuoti už 8 straipsnį. Už 8 straipsnį.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 86, prieš – 2, susilaikė 25. Straipsnis priimtas.
Dėl 9 straipsnio pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. Dėl 10 straipsnio pastabų taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 11 straipsnio taip pat nėra pastabų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Dėl 12 straipsnio pastabų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū. Priimta. Dėl 13 straipsnio taip pat nėra pastabų. Bendru sutarimu. Ačiū. Priimta.
Dėl 14 straipsnio yra Seimo nario K. Smirnovo pateikta pastaba. Prašome pristatyti.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Čia norime pasakyti, kad reikia vadovautis 6 priedu, kur yra numatyti koeficientai, kuriais reikėtų vadovautis (…) treneriams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime 29 balsus? Balsuojame. Komitetui nepritarus, balsuojame.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 56. Pritarta. Komiteto išvada.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto išvada, kaip ir dėl analogiško pasiūlymo, buvo prieš. Aš minėjau argumentus, kad mes suteikiame vienai konkrečiai grupei išskirtines sąlygas. Pati įstatymo logika, pats įstatymo tikslas iškreipiamas, todėl aš apeliuoju į kolegas, kadangi mes turime nepadarytų namų darbų praeitoje kadencijoje ir turime priimti įstatymą tokį, koks jis yra, neišskirti konkrečios grupės ir vėliau sistemiškai spręsti visų grupių pageidavimus ir klausimus, bet šiandien nepritarti K. Smirnovo pasiūlymui. Komiteto nuomonė – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėtume komiteto nuomonės, ar ši pataisa yra nesusijusi su anksčiau priimta pataisa?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ji yra netiesiogiai susijusi. Manau, kad reikia balsuoti dėl kiekvieno.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš esmės gal ir dėl motyvų už norėjau kalbėti, ir pasitikslinti, ar mes galėtume nepritarti šitai pataisai, jeigu pritarėme prieš tai 8 straipsnio pataisai. Noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu pritarėme anai, mes turėtume pritarti ir šitai pataisai. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dar kartą klausiu komiteto nuomonės. Ar nesusijusios ir ar 6 priede numatyti atlyginimų priedai?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pataisos yra susijusios. Taip. Tikriausiai, kad nedarytume pertraukos, mes turėtume pritarti Seimo nario pasiūlymui. Ar mums reikia?..
PIRMININKAS. Pataisos yra susijusios, tai mes anuo balsavimu pritarėme ir šiai pataisai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Manau, kad balsuojame. Balsuojame. (Balsai salėje) Pataisos bus kovo mėnesį ir spręsime tą klausimą.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, puikiai žinome, kad jeigu priimtos pataisos viena kitai prieštarauja arba neatitinka bendro įstatymo vientisumo, tada komitetas turi prašyti pertraukos, viską suredaguoti, sutvarkyti, ir priėmimas tik tokiu atveju gali būti. Mes antradienį turėsime plenarinį posėdį, tai pasitarkime, ką darome. Bet čia komitetas turi priimti.
PIRMININKAS. K. Smirnovas. Prašom.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nieko nekeičia šie įstatymai. Mes turime priimti treneriams, nes jie turi savo tvarką, jie visą laiką taip gyveno. Čia niekas nesikeičia. Nei papildomai lėšų tam reikia, nei nieko, tik atsiduria šis įstatymas kitam įstatyme, kuriuo galėtų vadovautis. Manau, kad reikia palaikyt ir pritarti. O šis pasiūlymas yra tęstinumas, ir dar bus lentelė prie to, už kurią reikės balsuoti.
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš pritariu K. Smirnovo pataisoms, tačiau Statutas sako, kad ne pataisų teikėjas turi spręsti, ar iš esmės keičia, o projekto autoriai. Jeigu projekto autorius mano, kad tai iš esmės keičia, jis turi kreiptis į Seimą ir prašyti pertraukos, kad komitetas sutvarkytų neatitikimus. Čia esminis dalykas yra ne pono K. Smirnovo nuomonė šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Seimas nubalsavo, kaip nubalsavo, bet įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, tai ten yra pažodžiui – viskas turėjo būti perkelta į įstatymą. Dėl to mes tą ir darome. Dabar yra priimta, Seimas nubalsavo priešingai. Bus sprendžiama prieduose, kažkur kitur, bet ne įstatymu. Vadinasi, iš esmės keičia mūsų paties įstatymo priėmimo logiką ir todėl tikrai komitetas šiuo atveju turi stabtelėti ir išsiaiškinti tuos teisinius dalykus, nes mes taisome šį įstatymą todėl, kad Konstitucinis Teismas liepia tą sutvarkyti, o dabar einame prieš jo nuostatas. Tokia jau Seimo valia yra, bet reikia žiūrėti dabar teisinius dalykus, kad mes korektiškai viską atliktume.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Mielieji kolegos, kad ir darys pertrauką, jie dabar jo nesutaisys, nes mes balsavome už straipsnius. Arba turime baigti procedūrą ir daryti priėmimo pertrauką, kad registruotų pasiūlymus panaikinti tuos kitus priimtus straipsnius. Visiškai pažeista procedūra, kaip jūs dabar darysite? Neįsivaizduoju. Negalite dabar pertraukos daryti, nes neištaisysite, nes mes balsavome už keturis įstatymo straipsnius. Jie jau yra kaip ir priimti. Tik už visą nebalsavome. (Balsai salėje: „Čia priėmimas.“)
PIRMININKAS. Pagal Statuto 158 straipsnį „pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausio Seimo posėdžių dienos. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei ir dėl jų balsuojama.“
T. TOMILINAS (LVŽSF). Remdamasis Seimo statuto straipsniu, kaip pagrindinio komiteto atstovas, aš prašau pertraukos iki artimiausio posėdžio. Taip pat apeliuodamas į Seimo narių sąžinę ir sąmonę, kad mes būtinai turime rengti antradienio posėdį, kad nebūtų jokių pakeitimų, nes žmonės laukia algų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau mes privalome apsvarstyti visus straipsnius ir po to siūlysime daryti pertrauką.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Galime toliau tęsti? Gerai.
PIRMININKAS. Pereiname prie 15 straipsnio. Pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 16 straipsnio yra Seimo nario T. Tomilino pasiūlymas. Prašom pristatyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia yra techninio pobūdžio pasiūlymas, kad šis įstatymas įsigaliotų kuo greičiau. Siūlau pritarti. Pagrindinis komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar pasiūlymas sulaukė 29 Seimo narių palaikymo? Ar galime svarstyti bendru sutarimu? Nėra. Balsuojame.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mes balsuojame dėl 16 straipsnio pasiūlymo. Pagrindinis komitetas už.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti pasiūlymą. Palaikymas yra. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė už. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti pataisai bendru sutarimu? Ačiū. (Triukšmas salėje)
T. TOMILINAS (LVŽSF). 16 straipsnio pataisa.
PIRMININKAS. Dar kartą pristatykite pataisą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip. Perskaityti visą pasiūlymą jums? Tai esmė yra tokia, kad 16 straipsnyje yra pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos ministrams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kultūros ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos ministras, švietimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tai yra pagreitinti šios naujos tvarkos įsigaliojimą. Tokia yra pasiūlymo esmė: pagreitinti. Nelaukti sausio 31 dienos.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Čia mano kabo jau nuo Kalėdų turbūt, jūs išbraukite tą pavardę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš žiūriu, A. Palionio nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Ačiū. Ar galime pritarti 16 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. pritarta.
17 straipsnis. Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). 17 straipsnis yra analogiškas. Esmė yra jo ta pati. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu manyti, kad yra 29 pritariantys balsai? Ačiū. Pritarta. Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kita – Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisa. Prašom išvadą. Prašom komiteto nuomonę.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto nuomone, reikėtų pritarti Seimo Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai departamento pataisai? Ačiū, pritarta.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisa. Pristato. Kas pristato?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikia pataisą dėl 9 straipsnio įsigaliojimo, susijusio su kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų sveikatos priežiūros specialistų praėjusių kalendorinių metų veikla ir kaip ji vertinama. Siūlau pritarti šiai pataisai. Dėl jos diskusijų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstytume ją? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisai bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Kita pataisa – Seimo narys K. Smirnovas. Prašau pristatyti.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Tai taip pat susiję su anksčiau priimtu pasiūlymu, dabar šitas pasiūlymas turėtų būti taip pat priimtas, nes jis susijęs su anksčiau priimtais. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mes ką tik pasiūlėme pertrauką dėl to paties pasiūlymo, iš esmės tapataus. Čia per kelis straipsnius eina to paties Seimo nario pasiūlymai dėl trenerių. Mes siūlome daryti pertrauką iki antradienio, mes kartu su Seimo nariu surasime kompromisą ir priimsime įstatymą.
PIRMININKAS. Ar gali Seimo narys sutikti, kad dabar nepritariame pataisai ir svarstysime komitete? Negalime. Balsuojame.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Jeigu mes paprašėme pertraukos, tai tikriausiai turi būti pertrauka. Ar teisingai aš sakau? (Balsai salėje) Čia pertrauka prašoma dėl tų pačių dalykų. Aš tada dar kartą prašau pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame už K. Smirnovo pasiūlymą. Ne dėl pertraukos, o dėl pasiūlymo…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Jūs dabar balsuosite, o mes tada paprašysime pertraukos. Yra tokia tvarka, taip? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Už – 52. Pataisai pritarta. Antroji K. Smirnovo pataisa. Prašau pristatyti.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų visi mano pasiūlymai yra susiję su anksčiau priimtais. Aš nelabai noriu kartoti, tai yra tęstinumas. Kadangi pradžioje yra priimta ir pritarta, jie susiję su tais klausimais ir turi būti priimami toliau. Ačiū labai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuoti nereikia, nes susiję ir buvo pritarta. Siūlau apsispręsti dėl viso 17 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 17 straipsniui? (Balsai salėje) Negalime. K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Pirmininke, man atrodo, mes įsivėlėme į kažkokį kazusą. Tokio dalyko nesu girdėjęs, kad priimant dalis straipsnių būtų priimama, dabar apsvarstyta, o dalis kažkaip atidėta. Tai kaip, pusė straipsnių atsiliks, pusė bus vienos stadijos, kita pusė – kitos stadijos? Ar čia teisingai aš suprantu? Taip išeina, kad čia iš tikro taip įvyks. Aš pirmą kartą regiu tokį įstatymo priėmimą. Labai abejoju, ar mes elgiamės statutiškai.
PIRMININKAS. Pertrauka yra daroma priėmus visus straipsnius, o komitetas suderins pasiūlymus ir po to priimsime visą įstatymą. (Balsai salėje) P. Čimbaras. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū labai. Gerbiamas Pirmininke, jeigu pranešėjas pateikia pasiūlymą, o Seimas nubalsuoja, tai pranešėjas turi pagal Statutą, jeigu pasiūlymas keičia įstatymo esmę, padaryti pertrauką iki kito posėdžio, ne vėliau kaip iki kito. Mes negalime atskirai vieno pasiūlymo atidėti ir svarstyti kitus, nes po to visas įstatymas bus iškraipytas, mes tikrai nueisime į chaosą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kartoju. Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausio posėdžio dienos. Vadinasi, po visų straipsnių. (Balsai salėje) Kitas. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Vis tiek Už 17 straipsnį mes turime balsuoti arba pritarti bendru sutarimu. Balsuokime. Kas už tai, kad priimtume 17 straipsnį? (Šurmulys salėje)
Balsavo 111 Seimo narių: už balsavo 57, prieš – 29, susilaikė 25. Straipsnis priimtas.
Dėl priedų yra įregistruoti Seimo narių E. Jovaišos, A. Papirtienės ir A. Gumuliausko pasiūlymai, kuriuos jie atsiėmė.
Kitas pasiūlymas tų pačių Seimo narių, jį turime svarstyti. Ar turite komiteto nuomonę?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti tiems pasiūlymams. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies, nes dar yra paties komiteto korekcijų. Siūlau bendru sutarimu pritarti Seimo narių pasiūlymams su komiteto techninio pobūdžio korekcijomis.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys E. Jovaiša sutinka su komiteto pasiūlymais, pataisymais? Gerbiamasis Eugenijau Jovaiša?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Sutinka, jeigu A. Papirtienė sutinka.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ne tą įjungėte. (Kalba visi kartu) Gerbiamasis Pirmininke, jūs ne tą Jovaišą įjungėte, prašyčiau perjungti, jeigu galima.
PIRMININKAS. Aš kviečiau E. Jovaišą, bet įjungiau ne aš. Bet jis pritaria toms pataisoms. Ar galime pritarti bendru sutarimu šioms Seimo narių pataisoms, suderintoms su komitetu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje)
Kadangi K. Smirnovo pasiūlymas dėl priedų yra susijęs su tuo pasiūlymu, kuriam Seimas pritarė, tai siūlome bendru sutarimu pritarti ir pataisai dėl priedų. (Šurmulys salėje) Darome svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Priėmimo. Ačiū. Pagal 158 straipsnį. Pagal 158 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
11.12 val.
Informaciniai pranešimai
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pasinaudodamas proga, kol keičiasi posėdžio pirmininkai, pristatysiu iniciatyvą (norėtųsi prieš pertrauką), kad Seime yra įkurta Laikinoji Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio grupė. Kviečiame visus kolegas, kurie savo pavyzdžiu rodo ir kovoja su alkoholiu, tuos, kurie nevartoja alkoholio. Įsirašė Seimo nariai: P. Saudargas, R. Žilinskas, A. Veryga, R. Karbauskis, G. Kildišienė, M. Puidokas, J. Varkalys. Laukiame ir kitų. Grupės pirmininku išrinktas P. Saudargas, pavaduotoju – A. Veryga.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Ačiū. Ačiū, gerbiamas kolega. Kolegos, kurie nori pritarti šiai idėjai, užsirašo į šią grupę, ir mes tęsiame posėdį.
11.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Kazio Bradūno metais“ projektas Nr. XIIIP-181(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas… (Šurmulys salėje) Darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Kazio Bradūno metais“ projektas. Pateikia kolega Seimo narys E. Jovaiša. Prašom, profesoriau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė šitą įstatymo projektą ir štai ką nustatė: sudaryti K. Bradūno metų komisiją, kuri per mėnesį nuo nutarimo priėmimo parengtų K. Bradūno metų minėjimo veiksmų planą. Antras punktas, valstybės biudžete numatyti reikalingas lėšas. Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti keletas kolegų. (Balsai salėje) Ne, čia diskutuoti užsirašė. Ar yra E. Gentvilas? Nematau. S. Tumėnas? Deja, nėra. (Balsai salėje) Yra S. Tumėnas. Prašome į tribūną. Ačiū, profesoriau. Dabar S. Tumėnas. (Balsai salėje) Taip, taip, S. Tumėnas. Diskusija. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu informuoti, kad vakar į pirmąjį posėdį susirinko ir darbą pradėjo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, kuri vakar pirmajame posėdyje atliko konkretų darbą, konkretų veiksmą, su kuriuo ir noriu supažindinti.
Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pritarė Seimo pateiktam sprendimo projektui ir kreipiasi į visus Seimo narius, kad 2017 metai būtų paskelbti K. Bradūno metais. Nėra abejonės, kad K. Bradūnas, gimęs 1917 metais, miręs 2009 metais, yra vienas ryškiausių ne tik išeivijos, bet ir visos lietuvių literatūros po Antrojo pasaulinio karo poetas. Neatsitiktinai jam vienam iš pirmųjų po 1990 metų (1992 metais) buvo suteikta nacionalinė premija.
K. Bradūnas buvo ne tik poetas, daugelio operų tekstų kūrėjas, publicistas, bet ir literatūrinio gyvenimo išeivijoje JAV organizatorius, įkvėpėjas, telkęs išeivijoje kuriančius poetus, rašytojus, redagavęs literatūrinius leidinius. Po 1990 metų K. Bradūnas daugiausia gyveno Lietuvoje, skatino į ją grįžti išeivijoje gyvenančius tautiečius.
Akivaizdu, kad greta B. Brazdžionio K. Bradūno poezija buvo ypač populiari ir bene daugiausiai spausdinta. Paskelbti 2017 metus K. Bradūno metais yra ir tam simboliška proga. 2017 m. vasario 11 d. bus minimos šimtosios poeto gimimo metinės. Noriu pabrėžti dar du momentus. Šią iniciatyvą – paskelbti K. Bradūno metais idėją iškėlė ir pateikė pilietiškai nusiteikę mokytojai, tai yra didžiulė mokytojų lituanistų bendruomenė, ir tai yra puikus pavyzdys.
Antra. Artėja metas, kai Seime svarstysime dvigubos pilietybės įstatymą. Aš įsitikinęs, kad K. Bradūno pavyzdys yra puikus pavyzdys, kaip reikia atidžiai ir tiksliai išspręsti šitą dvigubos pilietybės problemą, nes K. Bradūnas buvo pavyzdys, kaip žmogus, daug metų gyvenantis išeivijoje, dirba savo prigimtinėje tėvynėje.
Taigi kviečiu Seimo narius pritarti, kad 2017 metai būtų paskelbti K. Bradūno metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Po svarstymo? Galime. Ačiū.
Siūloma ypatinga skuba. (Šurmulys salėje) Einame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Ačiū. Yra redakcinė pataisa dėl 2 straipsnio 2 punkto. (Balsai salėje) 1 punkto, atsiprašau. Dėl įsigaliojimo… komisijų sudarymo. Vietoj „kuri per mėnesį nuo nutarimo“ siūlomas pataisymas „per mėnesį nuo nutarimo oficialaus paskelbimo“. Galime pritarti, aš manau, taip? Taip, kolegos, galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū. Pritarta. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Atsiprašau. 2 straipsnio priėmimas. Pritariate, taip, kolegos?
Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Kazio Bradūno metais“ projektui Nr. XIIIP-181, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas, gerbiamieji kolegos! Prašau vaikštančius, stovinčius kampuose, balsuoti. Labai svarbus dalykas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 101 Seimo narys: už – 100, labai gražus skaičius, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-181) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-276 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 7a, 7b klausimai – projektai Nr. XIIIP-276 ir Nr. XIIIP-259. Kviečiu į tribūną R. Karbauskį. Pirmiausia turime pataisyti Seimo rudens sesijos darbų programą. R. Karbauskis. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Siūloma ypatinga skuba. Prašome.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Tai yra siūlymas įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programą sprendimą, įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti L. Balsys. Nematau. Nėra klausiančiųjų. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po pateikimo? Pritarta.
Pereiname prie svarstymo. Nėra. Balsuojame dėl viso. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate nutarimo projektui dėl mūsų sesijos darbų programos pakeitimo, projektas Nr. XIIIP-276, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, balsavimas pradėtas. Gerbiamasis Petrai Gražuli, prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 65, prieš – 14, susilaikė 23. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-276) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-259 (pateikimas)
Vėl kviečiu R. Karbauskį. Prašom, gerbiamasis kolega, į tribūną. Klausimas 7b – Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-259. Prašom. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Teikiamas Konstitucijos straipsnių pakeitimo projektas, kalbantis apie Seimo narių skaičių ir Seimo rinkimų datą. Noriu pasakyti, kad šiomis pataisomis neliečiamas klausimas dėl Seimo rinkimų sistemos, jis yra numatomas Seimo rinkimų įstatyme, nes tokia diskusija tarp Seimo narių buvo, galbūt mes čia kalbame apie pačią rinkimų tvarką.
Argumentuojant reikėtų pasakyti, kad rinkimų kampanijos metu daugelis mūsų, kalbėdami su savo rinkėjais, kalbėjome apie tai, kad Seimo narių skaičius gali būti mažinamas. Kai kurių partijų programose tai buvo įrašyta. Mes, atsiliepdami į savo pačių – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų nuostatas, teikiame pasiūlymą Seimo narių skaičių mažinti iki 101 Seimo nario.
Kitas klausimas yra susijęs su Seimo rinkimų data. Mes turėjome dabar savo patirtį, valdančioji koalicija, kolegos, turėjote patirtį ankstesnių kadencijų, kad naujai išrinktas Seimas turi tik keletą savaičių, patvirtinta, išrinkta Vyriausybė, kaip nors pritaikyti jau ankstesnių vyriausybių rengtą biudžeto projektą prie tų įsipareigojimų, kuriuos mes esame pateikę savo rinkėjams. Tos skubos atveju mes dažnai ir klystame, ir kažko nepastebime, kaip ir vakar iškilęs klausimas dėl papildomų „Sodros“ mokesčių, mes tiesiog… Ir opozicijos, ir pozicijos balsais stengėtės neatidėti viso socialinio modelio, mes sutikome, kad dalis jo įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Iš tikrųjų turime pasekmes to, kad viskas daroma skubos tvarka. Argumentų daug.
Noriu pasakyti, kad Teisės departamentas pateikė savo nuomonę, ir mes sutinkame su tuo, kad turėtų būti įrašyta data, nuo kada įsigalioja šitos pataisos, kad tikrai Seimo narių skaičiaus pakeitimas neliečia šio išrinktojo Seimo. Taip, datos pakeitimas šią Seimo kadenciją paliestų, t. y. mūsų kadencija sutrumpėtų tuo laiku, kiek mes sutrumpintume tą laikotarpį nuo spalio antrosios savaitės iki balandžio antrosios savaitės.
Kokių nors neigiamų pasekmių neįžvelgčiau. Būsimam Seimui, jeigu mes priimsime šį sprendimą, tikrai bus lengviau. Kalbant apie Seimo narių skaičių, Latvijoje yra 101 Seimo narys. Šiuo atveju mes patys, kaip politikai, kaip politinės partijos, esame kalti, kad mūsų rinkėjai nepasitiki Seimu ir mūsų Lietuvos žmonėms atrodo, kad Seimo narių yra per daug. Šiuo atveju aš nemanau, kad tai pablogintų Seimo darbo kokybę, tiesiog tie 101 turėtų padaryti darbą, kurį dabar darome 141.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti labai daug Seimo narių. Ar sutiktumėte, šiaip skirta 10 minučių, bet gal reikėtų leisti daugiau, nes tai yra Konstitucijos pataisos?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Siūlau 20 minučių. Sutinkate?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prieš 25 metus svarstant šią Konstitucijos nuostatą buvo peržiūrimas įvairių šalių patyrimas, žiūrima, kiek rinkėjų tenka viena parlamentarui. Jūs paminėjote, kad Latvijoje ir Estijoje po 101. Bet atstovavimas Latvijoje – 14 tūkst. rinkėjų vienam parlamentarui, Estijoje – 9 tūkst. 500 vienam parlamentarui. Lietuvoje – virš 17 tūkst. Siūlote sumažinti iki 24 tūkst. Šiuo atveju gal nurodysite, koks vis dėlto pavyzdys įkvepia mažinti atstovaujamų rinkėjų… tiksliau, mažinti atstovavimą rinkėjams?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš galiu tik pasakyti, kad yra labai daug šalių, kuriose atstovavimo norma yra daug didesnė, negu jūsų paminėtas skaičius, daug didesnė, teisingai. Aš noriu pasakyti viena – iš tikrųjų yra politinis sprendimas. Kiekviena šalis pasirenka pagal tas aplinkybes, kuriomis ta valstybė yra, kuriomis Seimas arba parlamentai veikia tose valstybėse. Todėl aš manau, kad mes dabar kalbame ne apie konkretų rinkėjų skaičių vienam išrinktam Seimo nariui, o kalbame apie Seimą, skaičių Seimo narių, kurie sugebėtų atlikti tas pareigas, kurios yra Konstitucijos suteiktos Seimui. Manau, 101 Seimo narys tai nesunkiai padarytų.
PIRMININKAS. Kolega M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti pirmiausia dėl rinkimų datos. Ką reikės sakyti tiems rinkėjams, kurių bus pažeisti lūkesčiai, kitaip tariant, tiems, kurie išrinko ketveriems metams, o šiuo atveju kadencija bus sutrumpinta maždaug iki trejų su puse metų? Tuo labiau kad tas tikslas, koks yra siūlomas, iš tiesų nebus išspręstas, kadangi jūs puikiai suprantate ir turite patirtį 2000 metų kadencijos, kad biudžetas yra formuojamas ir tvirtinamas pagal jau priimtus įstatymus, todėl ta data nieko iš esmės nekeičia, jeigu mes kalbame apie biudžeto formavimą.
Antra klausimo dalis dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Kodėl ne 71, kodėl nepasilikti prie jau praeitos kadencijos Seime patvirtintos, po pateikimo yra pritarta, kad galėtų būti 111…
PIRMININKAS. Laikas.
M. BASTYS (LSDPF). …Seimo narių? Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dėl to, kad rinkimų laikas nieko nekeičia, pasakysiu, jūs neteisus. Jeigu iš tikrųjų mes būtume turėję, mūsų patvirtinta koalicinė Vyriausybė būtų turėjusi tiek laiko, kiek būtų turėjusi, jeigu rinkimai vyktų balandžio antrąją savaitę, šiandien mes neturėtume tokių sprendimų arba tokių komentarų mūsų rinkėjų, teisingų komentarų, kada įstatymai įsigalioja sausio 1 dieną, o iš tikrųjų Vyriausybė net įsigilinti negalėjo į tai, ką priėmė buvęs Seimas.
Kitas klausimas dėl Seimo narių skaičiaus. Vėlgi kiekviena partija, aš jums primenu, pažiūrėkite į savo rinkimų programas, mes visi apsisprendėme, kiekvienas pateikėme savo skaičius rinkimų programose, kaip mes įsivaizduojame, kokio dydžio turėtų būti Seimas. Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsavo tikrai daug žmonių, mūsų programoje įrašytas 101 Seimo narys. Tai yra politinis sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilo nematau. L. Balsys. Prašom, kolega.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdėti labai daug įdomių jūsų pasiūlymų, pradedant siūlymu aprengti visus vaikučius ersatz tautiniais rūbeliais, paskui jums prisireikė turėti fortepijoną Seime. Dabar matome, kad jums reikia sumažinti Seimo narių skaičių ir perkelti datą, tokiu būdu atimant galimybę iš tų Lietuvos piliečių, kurie negyvena Lietuvoje, būti deramai atstovaujamiems, nes jūsų argumentas yra, kad sumažėjo gyventojų Lietuvoje, bet piliečių tai nesumažėjo. Tas argumentas atrodo labai keistas.
O dėl rinkimų datos, panašu, kad jūs neplanuojate kitą kadenciją būti valdžioje, nes jeigu būtumėte valdžioje, tos problemos, kuri gali kilti kartą per ketverius metus, jums nebūtų. O jeigu neplanuojate būti valdžioje, tai čia ne jūsų reikalas, o tų partijų, kurios bus valdžioje. Kažkaip…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolega, kad jūs neplanuojate, tai čia, aišku, jūsų reikalas, bet šnekant apie argumentus, tai šiuo atveju aš demagogijos, dėl kurios jūs pradėjote, kas jums patinka, kas nepatinka… Aš puikiai žinau, kad jums tautiniai drabužiai nepatinka, bet ką aš galiu padaryti, kad jums nepatinka. Šiuo atveju šnekame apie sprendimus, kurie yra politiniai, yra Lietuvos žmonių valia, jų matymas, kad per 26 metus mūsų seimai ir mūsų politinės partijos yra tiek nuvylusios visuomenę, kad šiandien mes turime priimti šį sprendimą, norėdami padaryti taip, kad mūsų rinkėjai imtų mumis labiau pasitikėti. Kad sumažėjo Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičius ir ne taip stipriai sumažėjo piliečių skaičius, tai nėra tas argumentas, kuriuo mes galime šiandien prisidengti ir atmesti tokį siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau, kad grįžo E. Gentvilas. Padarydamas jums pastabą, kad jūs nebūnate laiku savo vietoje, vis dėlto suteikiu jums žodį. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, pirmininke, bet aš tikrai nesiveržiau suprasdamas savo kaltę. Ačiū, kad suteikėte. Dėkingas.
Norėjau paklausti, ar jums neatrodo, gerbiamas Karbauski, kad jūs nurašote išeiviją argumentuodami, kad Seimo narių skaičių reikia mažinti dėl to, kad Lietuvoje sumažėjo gyventojų? Bet Lietuvos Respublikos piliečiai tai liko? Aš sakyčiau, kad čia galėtų būti atskiras priemonių paketas: dvigubos pilietybės plėtimas, elektroninis balsavimas, specialios apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kurie išrinktų atskirus Seimo narius. O dabar jūs argumentuojate – Lietuvoje sumažėjo gyventojų. Ar tai nesikerta su jūsų deklaruotais siekiais mažinti emigraciją ir t. t.? Man taip nesinori šiurkščiai pasakyti, bet, žinote, truputį kaip spjūvis išeivijai atrodo.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš suprantu jūsų baimes. Mes, kaip ir jūs, esame už dvigubą pilietybę ir kad mūsų išeivijoje gyvenantys žmonės būtų kuo labiau susieti su mūsų valstybe.
Jeigu šnekėtume apie argumentus, vėl grįšiu prie to. Parašyta buvo: gyventojų skaičius mažėja. Pagrindinė problema yra pasitikėjimas Lietuvos politikais ir Seimu. Jeigu šnekėtume apie darbo efektyvumą Seimo, kuris būtų iš 101 Seimo nario, manau, tas efektyvumas būtų ne ką mažesnis negu dabartinio Seimo. O klausimas, kurį liks mums išspręsti – kokia būtų rinkimų sistema? Mes, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pasisakėme, kad nebebūtų daugiamandačių apygardų, kad visi Seimo nariai būtų renkami vienmandatėse apygardose. Jūs galbūt turite visai priešingą nuomonę, bet mes tai išspręsime svarstydami Seimo rinkimų įstatymą.
PIRMININKAS. Kolegė A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. (Sveiki, aš esu čia.) Iš tiesų šviesiausi politikos mokslų protai Lietuvoje skeptiškai vertina Seimo narių mažinimą iki 101. Tai yra istorinė reforma ir reikia atsakingai priimti sprendimus, tačiau jūsų pateiktuose dokumentuose, aiškinamajame rašte nėra jokios informacijos, kaip įsivaizduojame parlamentą po šios reformos, t. y. ar mes mažinsime proporcinę dalį, sąrašo dalį, ar vienmandates. Nėra rašoma, ar bus taupoma, mažinamas kanceliarijos aparatas, valstybės aparatas, jeigu tai yra tame kontekste daroma. Taip pat šis pasiūlymas paliestų mažas partijas. Klausimas – ar planuojate mažinti slenkstį? Mano nuomone, sumažinus parlamentą, valdžia taptų absoliutesnė, nes ji būtų sukoncentruota į siauresnį žmonių ratą.
PIRMININKAS. Klauskite, kolege.
A. ARMONAITĖ (LSF). Ir tai yra tam tikra dovanėlė interesų grupėms. Aš skeptiškai vertinu, bet norėčiau, kad jūs atsakytumėte į tuos klausimus, nes tai yra labai svarbu. Atsiprašau, kad per plačiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Į dalį klausimo aš atsakiau prieš tai, atsakydamas į kolegos E. Gentvilo klausimą, kad rinkimų sistema yra Seimo rinkimų įstatymo klausimas ir mes turime skirtingas nuomones tuo klausimu.
Jeigu šnekėtume apie sutaupymą, tai aš nemanau, kad mes šiuo sprendimu ką nors ypatingo sutaupysime. Galbūt tie žmonės, tas 101, bus labiau koncentruoti į rezultatą, negu mes, būdami 141. Jeigu šnekėtume apie tai.
Jeigu šnekėtume apie Lietuvos žmonių nuomonę, jeigu mes šiandien darytume Lietuvos žmonių apklausą, tai jūs pati puikiai žinote, koks būtų rezultatas. Tikriausiai 90 % Lietuvos gyventojų pasisakytų už 101, o ne už 141. Tai yra mes turime suprasti, kad mes esame Tautos atstovai ir turime įvertinti Tautos nuomonę. Tautos nuomonė vienareikšmiškai sakoma, kad Seimo narių skaičius turėtų būti mažinamas.
PIRMININKAS. Kolega T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkui. Pirma, Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičius stipriai sumažėjo, bet piliečių skaičius ne. Dar sykį pakartosiu, kad nenurašykime išeivijos. Supraskime šiandien, kad nėra matematinio pagrindo mažinti Seimo narių skaičių.
Antra. Bene mano didžiausia baimė būtų, kad, sumažinus Seimo narių skaičių, bus dar sunkiau rasti bent po kelis Seimo narius, turinčius kompetenciją kiekvienoje svarbioje srityje, ir tokiu būdu užtikrinti kokybišką darbą kiekviename iš 14 komitetų ir komisijose. Šiandien patiriame sunkumų. Sumažinus 40 Seimo narių – kandidatų, kompetencijų, žmonių su kompetencija mes patirsime dar didesnių sunkumų, akivaizdu.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš norėčiau pasakyti viena, kad jeigu mes nesusisaistome su atstovaujamų rinkėjų skaičiumi, o saistomės su darbo organizavimu, mes turime seimus, Latvijos Seimą ir t. t., kurie puikiai tvarkosi turėdami 101 Seimo narį. Jie turi tas pačias valstybės problemas, sprendžia tuos pačius klausimus, todėl šnekėti apie tai, kad tai neįmanoma arba mes to nesugebėtume padaryti Lietuvoje, tikrai neišeina.
PIRMININKAS. Kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aišku, kad jūsų idėja yra absurdiška, niekuo nepagrįsta. Jeigu jūs argumentuojate, kad mažesnis parlamentas bus labiau mylimas ir juo labiau pasitikima, tai bus mažiau žmonių, kurie bus nemylimi. Su tuo galima sutikti, bet čia niekas nekoreliuoja. Tai gal, užuot mažinę iki 101, mažinkime iki 71, iki 50. Tai tada jau tikrai bus mylimas, ar kaip, kad tos meilės reikia? Politologijoje yra skaičius (ar teko girdėti apie tokį skaičių?), kad valstybėje pageidautinas parlamentarų skaičius yra kubinė šaknis iš piliečių skaičiaus. Kubinė šaknis. Jeigu padaugintumėte kubu 141, gautumėte 2,8 mln. Maždaug tokios valstybės piliečių skaičių atitinka Lietuvos parlamentas. Estijoje visai puikiai koreliuoja 100 parlamentarų ir apie 1 mln. gyventojų. Taip yra, kad kuo mažesnė valstybė, tuo santykinai daugiau yra parlamentarų tam, kad nebūtų korupcijos, tam, kad būtų parlamentinė diskusija užtikrinta ir panašiai.
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai aš noriu paklausti, ar šitie dalykai yra nesvarbūs, politologijos vadovėliuose esantys dalykai? Jūs juos ignoruojate?
PIRMININKAS. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nežinau, aš tikrai nenoriu su jumis ginčytis dėl to, ar visi politologijos vadovėliai šneka taip pat. Man atrodo, kad jūs šiuo atveju remiatės vienų ar kitų politologų teiginiais, nuomonės gali būti skirtingos šiuo klausimu. Aš manau, kad šis sprendimas, jeigu mes jį priimsime, tik padidins pasitikėjimą Lietuvos politikais ir Lietuvos Seimu. O tai dabar yra svarbiausias dalykas.
PIRMININKAS. Kolege R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, kaip patyręs lošėjas, gerai spekuliuojate Latvijos ir Estijos pavyzdžiais. Ten yra proporcinė rinkimų sistema, kuri padengia iš esmės visus gyventojus ir jiems yra atstovaujama visiškai kitaip negu per mūsų sistemą. Man šita situacija su jūsų pasiūlymais, ypač dėl rinkimų laiko, primena I. Krylovo pasakėčią: kai muzikantai nemokėjo groti, tai bandė pasikeisti vietomis, kad geriau skambėtų garsai. Pasakykite, kas draudžia partijoms ir jūsų partijai, einančioms į rinkimus, taip pasiruošti politiniam darbui, kad jau pirmą naujo Seimo dieną būtų pateikiamas savo biudžeto projektas ir jis priimamas toks, kokį jūs būtumėte parengę? Kas jums draudė susipažinti su biudžetu, viešu dokumentu, taip, kad jūs galėjote jį svarstyti? Konstitucija tapo jūsų nepasirengimo darbui įkaite, jūs spekuliuojate savo neprofesionalumo išraiška.
PIRMININKAS. Klauskite, kolege. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Labai ačiū už jūsų emocingą kalbą. Ponia Rasa, jeigu jūs mane vadinate žaidėju todėl, kad aš žaidžiu šaškėmis, tai labai ačiū. Jeigu jūs manote, kad aš žaidėjas dėl kitokių žaidimų, tai… Aš tiesiog nežinau, iš kur jūs tokius dalykus traukiate.
Grįžtame prie klausimo esmės. Iš tikrųjų jūs lygiai dėl tos pačios priežasties tada, kada formavote Vyriausybę, negalėjote pateikti naujo kitokio biudžeto, nes mes realiai… (Balsai salėje) Atleiskite, aš atsiprašau. Prašau ramybės.
PIRMININKAS. Kolegos!
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes informaciją pradėjome gauti apie šitą biudžetą visavertę tada, kai suformavome Seimo daugumą, ir t. t. Mes turėjome tik keletą savaičių, kad į tą biudžetą vienaip ar kitaip reaguotume, pateiktume visiškai naują biudžetą, visiškai naują biudžetą. Prieš dvi savaites iki sausio 1 dienos. Nežinau, ar jūs kada nors teikėte naują biudžetą per dvi savaites? Ne? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegė G. Skaistė. Prašom. Kolegė Gintarė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Tiesiog norėjau paklausti. Išties Lietuvoje yra daugybė problemų, jei kalbėtume apie didžiulę emigraciją, apie vienus mažiausių atlyginimų Europoje, vienas mažiausių pensijų Europoje. Tačiau jūsų darbas prasideda nuo to, kad priimate pakankamai populistinius sprendimus. Atidėjome socialinio modelio sprendimą, o štai pagrindiniai klausimai, kuriuos diskutuojame šiandien valstybėje, yra tokie: kaip Seimo nariams neleisti nuomotis automobilių, kaip mažinti Seimo narių skaičių. Gal reikėtų pradėti nuo to, kad Seimo nariai kokybiškai dirbtų ir užtikrintų savo prestižą, apie kurį kalbėjo Seimo Pirmininkas. Gal užtenka barstyti sau galvą ir sakyti, kokie mes blogi, tai ar būsime geresni, kad mūsų bus tiesiog mažiau? Man atrodo, šiandien prioritetai dėliojami ne visai toje vietoje. Kaip jums atrodo?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš pakartočiau jūsų žodžius ir jūsų žodžius laikyčiau atsakymu jums pačiai. Jūs įvertinkite tai, ką dabar norėjau pasakyti.
O jeigu dėl socialinio modelio, tai man labai keista, kai mes viešojoje erdvėje esame kaltinami dėl socialinio modelio įsigaliojusių įstatymų, kuriuos ne mes, deja, turėjome garbę arba pareigą svarstyti, jie buvo svarstomi praėjusiame Seime. Nei jūs, nei aš, deja, jame nebuvome, taip? Bet jūsų balsais, jūs buvote tarp tų, kurie stabdė socialinio modelio atidėjimą, o po to mes atitinkamai gavome vienas ar kitas pastabas, kad įsigaliojo įstatymai, kuriuose numatyti mokesčių didėjimo dalykai. Mes neturėjome laiko. Dar kartą kartoju, jūs lygiai taip pat neturėjote laiko.
PIRMININKAS. Kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs vis dėlto sutiksite, kad tikrai nėra jokios logikos jūsų teikime dėl rinkimų datos pakeitimo. Jeigu jums reikia pusės metų susigaudyti dėl biudžeto, tai jūs dabar per pusę metų susigaudykite ir padarykite pataisas esamo biudžeto. O kai bus nauja kadencija nuo birželio mėnesio, jums teks pusę metų aimanuoti, kad tą likusį pusmetį turite išgyventi su senuoju biudžetu. Negalėsite jokių rinkėjų lūkesčių pateisinti.
O grįžtant prie to, ką sakė kolega L. Balsys, iš tikrųjų, jeigu jūs laimite kitus rinkimus, argi jums bus problema S. Skvernelio Vyriausybės paliktas biudžeto projektas? Jeigu laimės kitos partijos, jos irgi nekelia problemos dėl palikto biudžeto projekto. Galbūt tokio projekto, kokį buvo palikusi G. Kirkilo Vyriausybė A. Kubiliui, nerealaus, aš tikiuosi, ateityje nebebus.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aimanuoti pirmiausia tenka ne mums, o jūs dažniausiai aimanuojate. Pirmiausia primenu jums, dėl kurių klausimų jūs aimanavote. Kada mes turėjome priimti sprendimą dėl to, kad pratęstume PVM lengvatą šildymui, o pinigai biudžete nenumatyti. Kada mes turėjome įvykdyti įpareigojimus… (Balsai salėje) Jūs balsavote taip pat. Kai mes turėjome priimti sprendimus dėl buvusios Vyriausybės įsipareigojimų mokytojams, mes vėlgi turėjome situaciją, kai biudžete tų pinigų nebuvo. (Balsai salėje) Dėl šildymo lengvatų PVM jūs balsavote lygiai taip pat, kaip ir kolegos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nešūkaujame iš vietos! Kolegai J. Razmai priminsiu, kad G. Kirkilo mažumos Vyriausybei jūsų frakcija kartu su jūsų kolegomis liberalais pasiūlė papildomai plius 3 mlrd. išlaidų, turėdama opozicinę daugumą. Taigi nereikėtų verkšlenti. (Balsai salėje) Kolega K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, vienas iš argumentų, kodėl pateiktas siūlymas sumažinti Seimo narių skaičių, yra reitingai, kuriuos jūs minėjote, kad žmonės mažai pasitiki Seimu. Žmonės iš tikro apskritai mažiausiai pasitiki Seimu, tai tas kriterijus sumažinimo, tai geriausiai būtų, jeigu vienas Seimo narys liktų arba visiškai Seimo neliktų, bet čia nerimtai.
Kitas argumentas, kurį jūs naudojate, pagrindinis, kad milijonu sumažėjo gyventojų. Iš tikro taip yra, taip, milijonas yra išvažiavusių lietuvių. Jeigu mes jiems suteiktume galimybę būti lietuviais, išlikti su pasais, mes turėtume tą 30 ar kiek procentų balsų arba vietų Seime atiduoti jiems balsuoti, kad jie Didžiojoje Britanijoje ar kitur galėtų dalyvauti rinkimuose ir būti išrinkti, ir taip dalyvauti atkuriant mūsų Lietuvą. Aš suprasčiau tokią logiką. Kitaip tariant, iš tų 141 proporcingai trečdalis turėtų būti leidžiama Amerikoje, visur kitur sujungus šalis išrinkti vienmandatininkus, sakykime, iš tų kraštų lietuvius, kurie turi Lietuvos pilietybę. Tai būtų logiška. O šiaip tai viskas daugiau kvepia populizmu.
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Kokia jūsų pozicija šiuo atžvilgiu, nes čia scholastikos klausimas, kiek velnių per rakto skylutę gali pralįsti.
PIRMININKAS. Prašau, kolega.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dėl dvigubos pilietybės, aš jau sakiau, kad mūsų nuomonės sutampa ir mes tą klausimą turime išspręsti. Jeigu kalbėtume apie Seimo narių skaičių, tai ar šioje salėje yra Seimo narių, kurie mano, kad 101 Seimo narys šito Seimo darbo nepadarytų? (Balsai salėje) Jūs taip manote? Supratau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš žinau, kad 70 nepadarytų tikrai, nes yra… Bet 101 puikiai susitvarko kaimyninėse valstybėse su tomis problemomis, kurias turime mes. Jeigu mes čia sėdėdami sakome, kad mūsų reikia 141, kad išspręstume tas pačias problemas, kurias sprendžia Estija ir Latvija, tokiu atveju mes esame… Na, kas mes esame?
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro siūlomas įstatymo projektas susijęs su Konstitucijos keitimu. Kai kalbama apie kadencijos sutrumpinimą ir Seimo narių skaičiaus sumažinimą, iš tikrųjų yra labai jautrus klausimas. Mes dar kartą pamatome, ko vertas Seimo nario žodis. Vienas žodis, kai jis yra kandidatas į Seimą, kai jis neprieštarauja. Pavyzdžiui, kodėl konservatoriai rinkimų kampanijos metu neoponavote Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinei nuostatai dėl Seimo narių mažinimo? Kodėl kitos partijos irgi pritarė, kad tą dalyką reikia svarstyti? Jeigu buvo koks nors pavienis Seimo narys, kuris leido sau pasakyti, bet tai…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, prašom klausti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš noriu paklausti. Ar nemanote, kad toks rinkėjų apgaudinėjimas žemina Seimą kaip Tautos atstovybę?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip. Aš galiu pasakyti viena. Debatuose ir rinkimuose aš negirdėjau nė vienos partijos pareiškimo, kad Seimo narių skaičiaus nereikėtų mažinti. Visos partijos visuose debatuose, visi kandidatai kalbėjo apie tai, kad tą reikia padaryti. Dabar, deja, mes, kaip minėjo kolega, kai kurios frakcijos, kai kurios partijos savo rinkimų pažadus yra totaliai pamiršusios. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, baigėsi klausimų ir atsakymų laikas. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, na, reikėtų stabdyti melą šioje salėje. Ponas P. Urbšys puikiai žino, kad bent jau mano apygardoje mano konkurentė valstietė antrame ture atsisakė dalyvauti debatuose. Tiesiog nebuvo su kuo debatuoti. Ir daugelyje kitų apygardų buvo nurodymas turbūt iš viršaus neiti į debatus, į jokius debatus. Apie ką mes čia kalbame? Jokių diskusijų niekas nekėlė iš jų pusės. Labai sorry, labai sorry, pone Urbšy. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega P. Urbšys. Kolegos, dar bus pasisakymai.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė. Jūs įsiklausykite, ką pasakė Seimo narė – mano apygardoje. Štai nuo šito mentaliteto viskas ir prasideda ir tokio mentaliteto Seimo narys niekada nenorės sutrumpinti kadencijos ir sumažinti Seimo narių skaičiaus, nes tai yra „mano“.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš nežinau, kodėl čia tiek daug karštų diskusijų šiuo klausimu, ypač jautriai reaguoja konservatoriai. Manau, kad žinote, bendraujate su žmonėmis, girdite jų nuomonę. Žmonės sako, kad geriausia, kad Seimo nariai būtų renkami tik vienmandatėse, Seimas būtų atsakingesnis, įsiklausytų į žmonių iniciatyvas, todėl dabar užregistravau įstatymo projektą, Konstitucijos pataisos projektą, kad liktų 71 Seimo narys ir vienmandatininkas. Aš manau, čia idėja geresnė. (Šurmulys salėje) Va, dabar pritars ir konservatoriai.
PIRMININKAS. Kolegos, yra norinčių kalbėti už ir prieš. Pirmasis už kalba P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (LVŽSF). Sutikite, Seimo nariai, kurie esate ne pirmą kadenciją Seime. Šitas klausimas yra ne kartą nagrinėtas. Ir tai, kad mes negalime ignoruoti, kad didelė dalis Lietuvos rinkėjų yra už tai, kad Seimas galų gale išdrįstų svarstyti Seimo narių skaičiaus mažinimą, tai akivaizdu. Man atrodo, tas svarstymas, kuris yra, jisai vis dėlto leistų mums įsigilinti kiek galima plačiau į šitą klausimą ir tada konkrečiai atsakyti, ar mes esame politiškai apsisprendę tam žingsniui, ar ne. Todėl aš siūlau pritarti šitam teikiamam projektui, kad mes galėtume galų gale parodyti savo, kaip Seimo narių, politinį brandumą.
PIRMININKAS. Prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau apginti mano Lietuvos žmones, kurie kūrė Konstituciją 1991–1992 metais, pagal kurią gyvename 25 metus. Seimo narių skaičius, biudžeto svarstymas rinkiminiais metais – viskas buvo aptariama, nebuvo nieko paimama nuo lubų, skirtingai negu dabar esantys siūlymai. Ir politiniam sprendimui reikia logikos, argumentų, apmąstymo. Jeigu nesvarbu atstovaujamų rinkėjų skaičius, tai, pavyzdžiui, Rusijos pavyzdžiu turėtų būti dešimt parlamentarų, bet jeigu svarbu, manau, kad turime orientuotis į tai, kas buvo apsvarstyta prie 25 metus, atsižvelgiant į Latvijos ir Estijos patirtį, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį. Pavyzdžiui, Liuksemburge, spėkite, kiek ten parlamentarų? Gal pagal Lietuvos gyventojų skaičių šeši? Ne. Tenai yra 60. (Balsai salėje)
Todėl aš manau, kad reikia tokius siūlymus atmesti. Reikia kalbėti apie biurokratijos mažinimą, kuris iš tikrųjų sugeneruotų kelis šimtus milijonų eurų papildomai, kuriuos būtų galima skirti toms reikmėms, apie kurias galvoja rinkėjai, galvoja Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuva prarado dešimtadalį savo piliečių, kurie gyvena užsienyje, bet turi teisę balsuoti savo šalies parlamento rinkimuose. Estijoje paskutiniuose rinkimuose užsiregistravo 76 tūkst., lietuvių dvigubai mažiau. Ar nurašysime savo šalies piliečius, kurie nenori gyventi taip valdomoje Lietuvoje?
PIRMININKAS. Ačiū. Už – T. Tomilinas. Prašau, kolega. (Balsai salėje) A, čia po vieną. Taip, kolegos, deja, čia tik po vieną. Dar, matyt, debatų bus.
Mielieji kolegos, aš tik noriu priminti, leiskite šiek tiek įsikišti į debatus. Nevisiška tiesa yra tai, kad nebuvo klausiama tautos. Priminsiu, kad tas klausimas iš tikrųjų labai seniai, vos ne iš karto po Konstitucijos priėmimo,1996 metais referendume buvo klausiama tautos ir tuo metu šitas klausimas už surinko tik 33 % nuo atėjusių į rinkimus. Taigi buvo klausiama ir referendume. Yra ir ne vieną kartą mėginta daryti tai Seime. Tas klausimas turi savo istoriją. Tačiau vis tiek palieku jūsų apsisprendimui ir kviečiu balsuoti po pateikimo.
Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-259, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Kviečiu visus, kurie dar vaikštinėja. Kęstuti ir kiti, prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas, gerbiamieji kolegos!
Gerbiamieji kolegos, balsavo 123 Seimo nariai: už – 67, prieš – 22, susilaikė 34. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Suprantama, Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis. Taip? Žiūriu į pirmininką. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar reikia dar kitų komitetų? Ar reikia kitų komitetų? Nereikia. Galime pritarti? Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Kadangi, žinote, Konstitucijos pakeitimas yra ilgas procesas, turbūt reikia pritarti tam, taip? Pritariame? Ačiū.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, aš noriu repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Repliką, prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau kreiptis į kolegą R. Karbauskį ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją, nes matyti, kad rimto darbo šiame Seime nelabai bus, o kai nėra rimto darbo, tada yra vis siūlomi kokie nors sprendimai, kurie tariamai yra labai populiarūs tarp žmonių. Taip, yra daug sprendimų, kurie galėtų būti labai populiarūs tarp žmonių, jeigu pažiūrėtume į apklausas.
Aš noriu paklausti gerbiamųjų lyderių, ką iš tų sprendimų, kurie dar yra labai populiarūs, bus siūloma artimiausiu laikotarpiu Seime svarstyti? Pavyzdžiui, jeigu jūs paklausite žmonių, ar panaikinti iš viso Seimą, bus labai populiaru. Jeigu paklausite, ar įvesti diktatūrą, kaip pas V. Putiną ar A. Lukašenką, irgi bus populiaru. Jeigu pasiūlysite, paklausite, ar sugrąžinti mirties bausmę, bus labai populiaru. O jeigu P. Gražulis paklaustų, ar gėjus reikia sodinti į kalėjimą, irgi būtų labai populiaru. Aš noriu jūsų paklausti: kas artimiausiu laikotarpiu jūsų bus dar iš šito sąrašo pasiūlyta?
PIRMININKAS. Gerai, klausimas retorinis. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų norėčiau jauniesiems kolegoms patarti nelipti ant to paties grėblio ir nekartoti Darbo partijos istorijos. Šitas klausimas, mano skaičiavimais, nuo 2000 metų, rodos, aštuntą kartą yra svarstomas, anksčiau dar buvo keletą kartų svarstomas. Buvo du referendumai. Darbo partija siūlė turbūt kokius keturis, penkis kartus šitą klausimą darbotvarkėje galvodama, kad iš to labai daug dividendų laimės.
Kolegos, įsiklausykite patys į savo logiką. Jeigu Seimo narys sako, kad parlamentas yra blogis, nepopuliarus, jį reikia mažinti, tai yra prisipažįstama, kad tu esu blogas? Daugelis čia yra normalūs, geri žmonės. Reikėtų savo darbais keisti šitą neteisingą požiūrį, įsišaknijusį Lietuvoje, o ne pataikauti tam žmonių nesupratimui.
PIRMININKAS. Kolega R. Karbauskis. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš nelabai supratau, kas sakė, kad Seimo nariai ar Seimas yra blogis. Aš tik noriu priminti vieną dalyką, kurio galbūt Konservatorių frakcijos nariai nežino. Viename teismo posėdyje jūsų frakcijos narys A. Kubilius yra minėjęs, kad referendumai yra blogis. Ir aš galiu stenogramą duoti teismo posėdžio, jeigu jums bus įdomu. Tiesiog mes mažiau kalbėkime emocijomis ir mažiau kaltinkime vieni kitus. Iš tikrųjų klausimas labai svarbus. Jisai rūpi Lietuvos žmonėms, todėl jis bus svarstomas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dar P. Urbšys. Prašau, Povilai, jeigu galima, trumpai. (Šurmulys salėje) Gerai.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man tikrai asmeniškai, kaip ir daliai Seimo narių, teko aktyviai dalyvauti Sąjūdyje, pripažinti, kad po Lietuvos atgimimo ir valstybės atkūrimo susikūrusi dešinioji partija faktiškai perėmė Komunistų partijos mentalitetą, kuriai žmogus yra tik sraigtelis ir kvailelis. Todėl tik vienintelė nepakartojama teisuolė yra Konservatorių partija atskirų asmenų, tai A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės asmenyje.
PIRMININKAS. Vėl paminėjote A. Kubilius pavardę. Prašau, Andriau, ir baigiam.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš čia R. Karbauskiui ir net nežinau, ką P. Urbšys kalbėjo. Gerbiamasis Ramūnai, jūs galėtumėte domėtis ne tik tuo, kaip fortepijonus reikia nupirkti Seimui, bet ir pasidomėti tuo, kas vyksta pasaulyje ir netolimoje Europos Sąjungoje, kuri jums taip pat turėtų labai rūpėti, ir ką visiškai neseniai baigdamas pirmininkavimą Europos Sąjungoje pasakė Slovakijos premjeras R. Fico. Jis kreipėsi į visus kolegas Europoje ir pasakė: „Sustabdykime tą referendumų maniją.“ Aš jums galiu pasakyti šiandien labai aiškiai, ką aš matau, ką jūs planuojate daryti. Čia nereikia užsiminti ir kalbėti apie meilę Lietuvai ir t. t. Jūs planuojate 2019 metais su visais rinkimais daryti referendumą dėl štai šitų klausimų, kuriuos jūs laikote labai populiariais, tai ir viskas, tai visas jūsų rūpestis, visas jūsų darbas. Gerbiamasis Ramūnai, pradėkite pagaliau dirbti Lietuvai.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Tiesiog norėčiau jus informuoti, kad pasiūlymas dėl fortepijono buvo kolegos V. Juozapaičio pasiūlymas, o ne mano. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gal galėtume jau baigti, kolegos? Gerai. Suteikiu tik išimties tvarka gerbiamajam V. Juozapaičiui, ir baigsime.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dabar tik prasidės kalba. Aš išduosiu paslaptį, mielasis Ramūnai, kad tai buvo iš anksto numatyta konservatorių provokacija, kuriai jūs pasidavėte. Deja.
PIRMININKAS. Dėl reikalo, prašom. Kolega P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Būtų skirta komisijai.
PIRMININKAS. Konstitucijos komisijai – logiška. Aš todėl ir klausiau. Gerai. Dar pridedame Konstitucijos komisiją dėl klausimo (projektas Nr. XIIIP-259).
12.01 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-160, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-161, Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-162, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1516 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-163, Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1906 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-164, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-165, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-166, Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 8 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-167, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1924 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-168 (pateikimas)
Pereiname prie kito klausimų bloko nuo 8a iki 8i. Kviečiu į tribūną L. Sabaitienę. Ar turime L. Sabaitienę? Yra. Viceministrė. L. Sabaitienė pristatys Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius, tai yra projektas Nr. XIIIP-160. Prašom, kolege.
L. SABAITIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti jums Vyriausybės teikiamą Ūkio ministerijos parengtą įstatymų projektų paketą, tai Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susijęs Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip pat atskirų laisvųjų ekonominių zonų reglamentavimą įtvirtinantys įstatymai. Tai Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Marijampolės ir Akmenės laisvųjų ekonominių zonų įstatymų pakeitimo projektai.
Labai trumpai. Pagrindinis pakeitimo tikslas yra palengvinti bendrovėms, kurios įsikuria LEZʼo teritorijoje, pradėti veiklą ir atsisakyti perteklinio įmonės buveinės vietos adreso registracijos reikalavimo būtent LEZʼo teritorijoje. Nes šiuo metu yra taip, kad bendrovė, norėdama pradėti veiklą LEZʼo teritorijoje, privalo įregistruoti savo buveinę būtent LEZʼo teritorijoje. Kadangi dažnai būna plyno lauko investicija, tiesiog nėra, kaip suteikti tokio adreso, ir iškyla Juridinių asmenų registre įvairių problemų, todėl yra siekiama, kad buveinė gali būti ir kitoje vietoje, o pati gamykla gali būti jau steigiama, pradėti veiklą, statoma būtent LEZʼo teritorijoje.
Kitas pakeitimas – tai esantiems investuotojams palengvinti galimybę gauti LEZʼo teritorijoje esančias lengvatas, kol dar nėra įsteiga LEZʼo valdymo bendrovė. Ir susijusiuose teisės aktuose taip pat (Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu) siūloma atlikti tam tikrus pakeitimus, kurie susiję su nuorodomis į muitinės veiklą reglamentuojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Taip pat kaip paketas eina Šiaulių LEZʼo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma Šiaulių LEZʼo teritorijoje sumažinti jos plotą. Būtent Krašto apsaugos ministerijos siūlymu tas plotas yra paimamas krašto apsaugos reikmėms. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš ne klausimą, o iš tiesų daugiau paraginimą kolegoms palaikyti, nes LEZʼai labai svarbūs, ir šis įstatymas labai svarbus mūsų šalies konkurencingumui. Paketas įtraukia faktiškai visus LEZʼus. Žinome, kad dabartiniuose LEZʼuose jau yra sukurta per 4 tūkst. darbo vietų, pridėtinė vertė… Investuota per 600 mln., todėl prašau palaikyti šį įstatymą, ir tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia – ne klausimas. K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pirmieji ir sėkmingai veikiantys LEZʼai yra Kauno ir Klaipėdos. Teko tikrai prisidėti prie jų įstatymo kūrimo, tačiau nekilo jokių neaiškumų, kad buveinės registravimo vieta… Ar čia tik dabar pastebėta, ar paprasčiausiai anie LEZʼai registravosi, kur turėjo savo biurus, ir nebuvo kreipiama į tai dėmesio, ir tik dabar pataisoma?
PIRMININKAS. Prašom, pranešėja.
L. SABAITIENĖ. Bandysiu atsakyti. Iš tikrųjų taip, problema iškilo būtent iš praktikos, matyt, ir buvo atkreiptas dėmesys, kad taip yra stabdomos investicijos ir bendrovės negali pradėti statyti gamyklų, kol nėra įregistruota buveinė toje vietoje. Galbūt taip atsakyčiau į klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Aš labai panašiai norėčiau paklausti, o ar bus prievolė po to, kai įsikurs, užregistruoti. Ar tai taip ir liks buveinė kažkur toli toli, ir mes turėsime tokią dvejopą situaciją, kad lyg ir įmonė veikia mano mieloje Marijampolėje ar kur nors Kaune LEZʼo zonoje, o jos oficialus adresas yra toli nuo tos vietos. Ar čia nėra tam tikro dualumo? Galbūt sutinku su jumis, kad ten pradžioje, kol nieko nėra, viskas gerai, bet kaip iš tikrųjų galiausiai bus su tos įmonės adresu?
L. SABAITIENĖ. Supraskime, kad yra įmonės buveinė ir galbūt gamykla gali būti ne viename LEZʼe, gal gamykla gali būti keliuose LEZʼuose, jeigu įmonė valdo kelias gamyklas. Šiuo atveju būtent įmonės adresas yra įmonės buveinės adresas, kaip yra įprasta praktika kitose valstybėse. O gamyklai, gamyklos leidimui veiklai vykdyti užteks LEZʼo operatoriaus leidimo, kuris bus kaip ir garantas veikti.
PIRMININKAS. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar buvo atliktas antikorupcinis šio projekto vertimas, nes užsienio kapitalas į Lietuvą ateina ne iš meilės Lietuvai, jie siekdami kitų tikslų… Ir ar čia tomis pataisomis nepadarysime landų nesąžiningai konkurencijai, ar nereikės po metų ar kitų pulti jo taisyti, kad oi, prašovėme pro šalį, nepataikėme, prasidėjo kažkokie nesąžiningi, neskaidrūs procesai, ir reikia skubiai taisyti. Ar viskas yra įvertinta ir nėra grėsmių antikorupciniu požiūriu?
L. SABAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Mes tikrai neįžiūrėjome tokių galimų grėsmių, bet, be abejo, analizuosime aplinką, žiūrėsime, bet tikrai neįžiūrėjome šiuo metu tokių grėsmių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra tik norintis kalbėti už. Prašom. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų visos tos Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo pagrindų korekcijos primena tą situaciją, kada traukinys jau išvažiavo, o mes stuksename į bėgius. Ką aš turiu omeny? Iš tikrųjų Europos Sąjungoje ir Azijoje jau seniai tos ekonominės zonos veikia, yra nusistovėjusios taisyklės, reglamentacijos, atėjusios investicijos ir faktiškai tos investicijos jau ten yra susitelkusios. Mes Lietuvoje iš esmės investicijas kvietėme tik tas, kurios mums reikalingos, gal kurių norėtume, kurių nenorėtume, ir vertinant iš ekonominio taško laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje yra silpnos. Ir silpnos todėl, kad mes ilgą laiką neskyrėme tam dėmesio. Ar dabar, po dabartinės korekcijos, pagerės situacija? Aš tuo dar kol kas kas abejoju. Nepaisydamas to, siūlau balsuoti. Geriau vėliau į bėgius stuksenti, negu visiškai nestuksenti. Ačiū. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Čia atsakinėti nereikia. Ačiū, gerbiamasis kolega. Mielieji kolegos, balsuojame po pateikimo dėl įstatymų projektų. Iš karto sakau: Nr. XIIIP-160, Nr. XIIIP-161, Nr. XIIIP-162, Nr. XIIIP-163 (čia konkrečios zonos), Nr. XIIIP-164, Nr. XIIIP-165, Nr. XIIIP-166, Nr. XIIIP-167 ir Nr. XIIIP-168. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Neveikia balsavimas? Gerbiamieji kolegos, balsavo 73 Seimo nariai. 72 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Dabar komitetai. Suprantama, pagrindinis yra Ekonomikos komitetas, išskyrus Pelno mokesčių įstatymo pataisą, čia papildomas bus Biudžeto ir finansų komitetas. Galime tam pritarti? Galime. Ačiū. Siūlome svarstyti pavasario sesijoje.
12.10 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4846, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas, taip pat turbūt pristatys L. Sabaitienė, yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4846 ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847. Prašom, kolege.
L. SABAITIENĖ. Dėkui, gerbiamas pirmininke.
Seimo nariai, teikiame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Trumpai pasakysiu, kokia šių pakeitimų esmė. Jie daromi atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas skaidrinti valstybės valdomo turto administravimą, galima sakyti taip. Šiuo metu centralizuotai valdomas valstybės turtas yra valstybės įmonės Turto banko rankose. Valstybės įmonėje Turto banke yra padalinys, kuris ir vykdo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijas. EBPO organizacija savo rekomendacijose mums rekomendavo, kad valstybės turtas nebūtų valdomas įmonėje, kuri pati yra valstybės valdoma, todėl įstatymo pakeitimo projektu siūloma perduoti centralizuotai valstybės valdomo turto valdytojo funkcijas organizacijai – viešajai įstaigai, kuri yra prie Ūkio ministerijos, tai yra Stebėsenos ir prognozių agentūrai, kad nebūtų taip, kad ta pati valstybės įmonė kuruotų kitas valstybės įmones. Tai yra pagrindinis pakeitimas.
Kita problema taip pat susijusi su EBPO rekomendacija, kad būtų atsisakyta išskirtinio valstybės įmonėms nebūdingo valstybės įmonės Turto banko valdybos sudarymo reglamentavimo, kada įmonės valdybos narius Vyriausybės siūlymu skiria ir atšaukia įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Pripažinus netekusia galios nuostatą, valstybės įmonėje Turto banke, kaip ir kitose įmonėse, atsirastų galimybė taikyti vienodą Vyriausybės nustatytą valdybos narių atrankos tvarką. Tai turbūt tokie du pakeitimai, kurie…
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama kolege, jūsų nori paklausti keletas kolegų ir prieš tai pranešu, kad toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Suteikiu žodį I. Šimonytei. Prašom, kolege.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Gerbiama viceministre, norėčiau jūsų paklausti tokio dalyko. Kiek žinau, šią funkciją jūs ketinate perduoti viešajai įstaigai, kuri šiuo metu yra, jeigu taip galiu pasakyti, tiktai iškaba, tai yra kurioje nėra realiai dirbančių žmonių, kur nėra kas vykdytų šitas funkcijas, ir t. t., ir panašiai. Mano klausimas yra toks. Turint mintyje, kokia ta svarbi funkcija, turint mintyje, kiek skandalų pastarosiomis savaitėmis mes girdime apie valstybės valdomas įmones, kaip ypatingai svarbu, kad ši funkcija būtų atliekama skaidriai, be jokių abejonių ir dvejonių, kaip jūs užtikrinsite, kad institucija, kuri šiuo metu yra tik iškaba, galės šias funkcijas veiksmingai atlikti pagal EBPO rekomendacijas? Ačiū.
L. SABAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Žinoma, matyt, dalis funkcijų pereis kartu su ištekliais ir su gebėjimais iš Turto banko. Trumpas atsakymas turbūt būtų toks.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū gerbiamajai viceministrei už pristatymą. Mano supratimu, klausimas yra be galo svarbus ir pristatyti turėtų ne ministrė, ne viceministrė, o gal net premjeras. Nes tai, ką matėme per biudžeto priėmimo procesą, kuomet strigo priėmimas ir trūko pajamų, realių pajamų galėjome paimti iš valstybės valdomų įmonių, tai šitie pakeitimai ir turėtų užtikrinti ne tik skaidrumą, bet ir efektyvumą valstybės valdomų įmonių tam, kad jos galėtų reikšmingiau prisidėti prie valstybės biudžeto.
Aš ir noriu paklausti gerbiamos viceministrės, kaip jūs manote, kiek įmonės bus valdomos efektyviau ir kaip nuo to efektyvumo didės į valstybės biudžetą gaunamos pajamos iš tų valstybės įmonių dividendų pavidalu?
L. SABAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Žinoma, tai yra kompleksinis klausimas. Visų pirma tai yra įmonių valdymo klausimas. Ir kaip EBPO rekomendacijose buvo paminėta, mes turime stiprinti nepriklausomų valdybų, nepriklausomų valdymo organų buvimą tose bendrovėse, įmonėse. Tą irgi sieksime daryti. O dėl paties turto valdymo, matyt, tie septyni etatai, kurie ir dabar Turto banke, bus perkelti į agentūrą ir kartu bendradarbiaudami ieškosime būdų, kaip galime efektyviau tą daryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia iš vienos institucijos perkelsime į kitą instituciją etatus ir tikimės, kad pasieksime efektyvumą. Bet ar nebus taip, kad Turto bankas ir toliau išliks, atliks tam tikras funkcijas ir bus kelios auklės, o vaikas kaip visuomet liks be auklės. Ar taip neatsitiks?
L. SABAITIENĖ. Stengsimės užtikrinti, kad taip neatsitiktų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš esmės pritardamas tokiam funkcijų atskyrimui, jūs iš dalies ir atsakėte, noriu užsitikrinti, ar pats administravimas nepabrangs, nelabai smarkiai pabrangs? Kaip minėjo kolegė, dabartinė viešoji įstaiga tik du etatus teturi, tai jeigu jūs perkelsite dar septynis, tai bus devyni, ar neatsiras papildomas administravimas ir ar jūs bent pažadate mums, kad administracinė našta nebus didelė, nes mes visi tikimės, kad reali nauda bus didelė, kada bus toks valstybinis požiūris, ir galbūt ta grąža iš valstybės įmonių bus didesnė? Ačiū.
L. SABAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Tiesiog sumažėjus etatų Turto banke, matyt, dalis lėšų, asignavimų, turėtų pereiti šiai Stebėsenos agentūrai. Stengsimės išlaikyti balansą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausti nori D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, pirmiausia noriu pasakyti, kad valstybės įmonės turi būti valdomos profesionaliai. Etatų perkėlimo iš Turto banko, kuris yra valstybinė įmonė, į valstybės agentūrą principų aš nelabai įsivaizduoju, kaip galima perkelti į ministeriją valstybės pinigus. Čia yra visiškas nonsensas. Čia vienas dalykas.
Antras dalykas. Valstybinėms įmonėms, kad jos būtų valdomos profesionaliai, reikalingi profesionalai. Profesionalų algos nieko bendro neturi su valstybės tarnautojų algomis. Todėl dažniausiai pasaulyje tokioms funkcijoms yra skirti valstybės valdomi holdingai. Tai yra įmonės, kurios valdo kitas valstybės įmones, ir tos įmonės už jų valdymą susimoka tam tikrus valdymo mokesčius. Tuomet automatiškai tose įmonėse sėdintys profesionalai…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). …valdybos… gali tą daryti. Ar jūs nemanote, kad toks būdas yra teisingas, nes juo labiau kad pinigų jūs negalite perkelti, ir ta agentūra bus tuščia, ir be lėšų, nes reikės imti iš Ūkio ministerijos asignavimus, o asignavimų nėra.
L. SABAITIENĖ. Bandysiu atsakyti. Dėkui už klausimą.
Iš tikrųjų būtent VKC, kuris dabar yra Turto banke, yra išlaikomas per Ūkio ministerijos skirtus asignavimus. Ūkio ministerija skiria biudžeto asignavimus būtent VKC išlaikyti. Asignavimų perkėlimas į stebėsenos… Na, gerai, tikrai yra taip, nes pačias savininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija… Turto banko, tačiau asignavimai VKC funkcijoms yra skiriami iš Ūkio ministerijos lėšų. Šiuo atveju čia bus perskirstymas.
Taip, aš sutinku dėl skaidrumo valdant įmones. Manau, visi kartu turime dirbti toliau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia A. Kubilius. Žodis jums.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, pratęsdamas tai, ko Ingrida klausė ir ko Dainius klausė. Iš tikrųjų čia darote svarbų darbą, bet toks vaizdas, kad tik dalelę to darbo. Stebėseną jūs bandote sustiprinti atitinkamai dalį resursų perkeldami į tą agentūrą, bet tai susiję tik su pačia stebėsena, t. y. duomenų rinkimu, publikavimu, vieša analize, tam tikromis konsultacijomis ir t. t. Pačių akcijų valdymas lieka, bent čia yra užsiminta apie Vyriausybės įgaliotą instituciją, ir aš suprantu, kad jūs to nieko nekeičiate.
Mane domina būtent ta klausimo dalis. Ar jūs negalvojate, kad tai, apie ką Dainius kalbėjo, apie pačių akcijų valdymą, tai yra kas priiminės sprendimus už akcininką valstybės valdomose įmonėse? Ar tos akcijos, aš baigdamas klausimą… Yra gera praktika, kad Finansų ministerija, pavyzdžiui, valdo energetikos akcijas. Ji galėtų pasiimti ir valdyti ir kitų įmonių akcijas, pavyzdžiui, transporto sektoriaus. Ar jūs į tai judate, ar toje srityje nieko nekeičiate ir tik sprendžiate tą stebėsenos svarbų, bet ne patį didžiausią klausimą?
L. SABAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, būtent ta linkme judame ir ta idėja, kuri buvo iškelta, kad galbūt koks nors vienas subjektas valdytų visą valstybės turtą, taip, ta linkme mes tikrai eisime. Tiesiog pradžia yra kol kas tokia, bet tikrai eisime ta linkme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. (Balsai salėje) Prašau? Atsiprašau, aš truputėlį paskubėjau. Čia visą paketą jūs pristatėte, taip, gerbiamoji pranešėja?
L. SABAITIENĖ. Taip, aš pristačiau Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo ir Centralizuotai valdomo valstybės turto…
PIRMININKĖ. Ačiū už patikslinimą. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Dėkoju.
Pristatykite kitus įstatymų projektus. Tai būtų Nr. XIIIP-203, Nr. XIIIP-204 ir Nr. XIIIP-205 – Koncesijų įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektai. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ar mes dėl šio įstatymo projekto jau balsavome? Aš kažkaip negirdėjau.
PIRMININKĖ. Mes lyg ir sutarėme bendru sutarimu po pateikimo.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). O mes norėjome ne bendru.
PIRMININKĖ. Jūs nenorėjote bendru sutarimu? Na, jūsų reikalavimas, prašymas yra pagrįstas. Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad aš jau paskelbiau komitetus, prašom balsuoti. Kas pritariate įstatymų projektams Nr. XIIP-4846 ir Nr. XIIP-4847 po pateikimo, prašom balsuoti.
Balsavo 79 Seimo nariai: už balsavo 63, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – V. Sinkevičius. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš dėl komitetų. Keista, kad Ekonomikos komitetas nėra įtrauktas. Iš tiesų jis turėtų būti netgi pagrindinis, aš manau, svarstant tokį klausimą dėl valstybės valdomų įmonių ir turto, kuris yra vienas iš komiteto prioritetų. Todėl prašau įtraukti bent jau į papildomus.
PIRMININKĖ. Papildomus. Ačiū. Pritariame dėl Ekonomikos komiteto įtraukimo. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš turiu šiek tiek kitokią nuomonę, negu turi komiteto pirmininkas. Aš manau, kad Ekonomikos komitetas šiuo klausimu turėtų būti pagrindinis, nes valstybinės įmonės yra ekonomikos variklis, ir valstybės valdomos įmonės… pagrindinė ministerija, kuri tvarkosi, yra Ekonomikos ministerija, Ūkio ministerija. Tai yra natūralu. Man labai sunku suprasti, kodėl ne Ekonomikos komitetas yra… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, jūsų valia apsispręsti. Buvo pasiūlymas, kad pagrindinis komitetas būtų Audito komitetas, antrasis pasiūlymas buvo, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Jūs dėl komiteto? Gerbiamas M. Majauskas. Prieš balsuojant dar žodis M. Majauskui.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš taip pat norėčiau paprašyti kaip papildomą komitetą įtraukti Biudžeto ir finansų komitetą, nes čia konkrečiai kalbama apie pajamas valstybėje valstybės iždui, taip pat kalbama apie perkėlimą iš Finansų ministerijos, taigi tiesiogiai pavaldžios ir atskaitingos Biudžeto ir finansų komitetui. Kaip papildomą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar bendru sutarimu galime pritarti, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų papildomas? Galime. Tada balsuojame. Kas už tai, kad pagrindiniu komitetu skirtume Audito komitetą, tie spaudžia plius, o tie, kurie mano, kad pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, spaudžia minusiuką. (Balsai salėje) Čia susilaikiusių nėra. Tie, kurie balsuoja už Audito komitetą, spaudžia pliusą, tie, kurie už Ekonomikos komitetą, spaudžia minusą.
Kad pagrindiniu būtų Audito komitetas, balsavo 27 Seimo nariai, kad pagrindiniu būtų Ekonomikos komitetas, balsavo 51 Seimo narys. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Dėkoju.
12.29 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-203ES, Civilinio proceso kodekso 1, 80 straipsnių ir XXI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-204, Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-205 (pateikimas)
Pateikiame jau mano paskelbtus kitus įstatymų projektus, t. y. Nr. XIIIP-203, Nr. XIIIP-204 ir Nr. XIIIP-205. Gerbiamoji pranešėja, prašom.
L. SABAITIENĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame dar vieną Ūkio ministerijos parengtą įstatymų projektų paketą, tai yra Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Trumpai pristatysiu pagrindinius klausimus, kurie nagrinėjami projektuose.
Pagrindinis dalykas – projektais siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą Lietuvoje ir suderinti Lietuvos Respublikos koncesijų teises su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, kurie į nacionalinę teisę, beje, turėjo būti perkelti jau 2016 m. balandžio 18 dieną. Taigi vėluojame beveik metus.
Rengiant įstatymų projektus vyko išsamios daugiašalės, dvišalės konsultacijos tarp valstybės institucijų, įvairių suinteresuotų šalių, taip pat su Europos Komisijos ekspertais. Iš tikrųjų derybos buvo nelengvos, todėl įstatymo pateikimas Seimui šiek tiek užtruko.
Pagrindiniai Koncesijų įstatymo pakeitimai. Beje, Koncesijų įstatymas buvo keičiamas daugiau negu 50 %, todėl yra teikiama nauja įstatymo redakcija. Dabar šiek tiek apie turinį.
Koncesijų įstatymo projekte aiškiai identifikuojamos dvi koncesijų rūšys – darbų koncesija ir paslaugų koncesija. Išplečiama subjektų, kurie gali būti koncesininkais, grupė. Tuo tarpu ekonominės veiklos vykdytojais pripažįstami fiziniai asmenys, privatūs ar viešieji juridiniai asmenys. Įtvirtinamas koncesijos vertės skaičiavimas. Koncesijų įstatymo projekte įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis atliekamas numatomas koncesijos vertės skaičiavimas. Siekiant koncesijų suteikimui suteikti daugiau lankstumo, nėra skaitine išraiška įvardytas maksimalus koncesijų sutarties terminas. Iki šiol terminas buvo ribojamas įstatymu.
Siekiant didinti koncesijų suteikimo skaidrumą, detalizuojama derybų tvarka. Projekte įtvirtinama imperatyvi nuostata, kad į derybas turi būti kviečiamas ir antroje vietoje dalyvių sąraše esantis dalyvis, jeigu jo pasiūlymas yra panašus į dalyvio, esančio pirmoje vietoje, pasiūlymą ir nesiskiria daugiau nei 15 %.
Taip pat nustatomas mechanizmas, padėsiantis suteikiant koncesijas užkirsti kelią kylantiems interesų konfliktams. Bus sukurtas teisinis aiškumas, įtvirtinant išsamias sudarytų sutarčių keitimo sąlygas. Siekiant padaryti koncesijų institutą patrauklesnį, įtvirtinama galimybė koncesiją suteikti konkurencingo dialogo būdu.
Kartu su Koncesijų įstatymo projektu teikiamas ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama sureguliuoti teisinius santykius, kylančius dėl ginčų koncesijų suteikimo procedūrų metu.
Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu įtvirtinamos sankcijos dėl koncesijų suteikimo procedūrų pažeidimo.
Tai turbūt trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
L. SABAITIENĖ. Kaip ir sakiau, įstatymo projektas yra Europos Sąjungos direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų kalbėjome ir su viceministre, ir su ministru, bet čia neįmanoma nepykti, kai metus vėluojame direktyvą… ir į Seimą atnešamas įstatymas, dėl kurio yra 139 pastabos. Nežinau, jūs turite išspręsti dėl darbų vidaus tvarkos ir ką atnešate į Seimą. Bet aš norėčiau jūsų komentaro, kodėl vis dėlto tiek daug pastabų? Aš peržiūrėjau pastabas. Taip, yra lengvai taisomų techninių, bet yra ir esminių pastabų, ir labai gaila, kad taip yra. Aš suprantu, kad įstatymas yra sudėtingas, bet tai yra direktyvos perkėlimas.
L. SABAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, iš tikrųjų turime pabrėžti, kad labai sudėtingai vyko derinimas tarp institucijų Vyriausybės lygmeniu, ir tikrai norime jūsų palaikymo. Nemažai pastabų, kurios yra Seimo Teisės departamento pateiktame sąraše. Yra tokių, kurios iš tikrųjų jau buvo projekte prieš pradedant diskusijas su valstybės kitomis institucijomis. Tikrai labai prašome palaikymo ir manau, kad tikrai į labai daug pastabų galėsime atsižvelgti, nes tai buvo pirminiai mūsų siūlymai dėl įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas iš esmės yra toks pats, ko kolega Virginijus ką tik paklausė. Vyriausybė prašo skubos tvarkos dėl projekto, dėl kurio yra 140 pastabų. Iš jų, gerai, redakcinės pastabos dėl lietuvių kalbos, tarkim, yra nemalonios, bet pataisomos, bet kai kurios tikrai yra sunkiai pataisomos. Aš, kaip komiteto, kuris turėtų papildomai nagrinėti šitą projektą, pirmininkė, turiu pasakyti, kad matau didelių problemų tą projektą suredaguoti ir ypač skubos tvarka. Ar vis dėlto Vyriausybė, pamačiusi tiek pastabų, nesvarstė minties atsisakyti šito projekto ir pateikti normalų, normaliai suredaguotą projektą pavasario sesijai?
L. SABAITIENĖ. Dėkui už klausimą. Taip, iš tikrųjų mes kaip tik matome didesnę galimybę susitarti būtent Seime, nes labai didelis… (Juokas salėje) …buvo tikrai labai didelis nesutarimas. Dėl kompromiso Seimui pateiktas toks variantas, koks yra dabar pateiktas. Mes tikrai esame pasirengę peržiūrėti visas pastabas ir pateikti atsakymus, pateikti patį geriausią variantą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Pūkas.
K. PŪKAS (TTF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau tokį klausimą. 2016 m. kovo 8 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko Koncesijų įstatymo antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad dalis įstatymo vertinama dviprasmiškai. Pavyzdys. Rezultatas – „Girstučio“ (apie Kauną aš kalbu) operatorius, toliau autobusų stotelių įrengimas, kur milijoniniai projektai, ir apie areną taip pat galima pakalbėti, kaip laimėjo koncesiją – 10 tūkst. Lt įstatinis kapitalas, o 300 mln. vertės Žalgirio arena. Čia tokia prielaida buvo, kad įkuriama specialiai įmonė tai koncesijai laimėti ir jinai laimi. Ar rengiant įstatymą yra atsižvelgta į STT vertinimą ir ar įstatymas garantuoja, kad koncesijos negalėtų laimėti specialiai įkurtos įmonės?
L. SABAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, be abejo, įstatymo projekto, beje, ką ir direktyva sako, tikslas ir buvo išskaidrinti ir įrašyti saugiklius, kad nebūtų piktnaudžiaujama tokia valstybės infrastruktūros stiprinimo priemone kaip koncesijos. Be abejo, pas mus gerosios praktikos yra nedaug, todėl sunku. Tie visi pavyzdžiai, kurie yra blogi, yra vertinami ir tikrai saugikliai bus. Bandysime šį būdą padaryti kaip galima skaidresnį. To įstatymo projektu ir siekiame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glavecko nematau. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Nesiimsiu vertinti viso įstatymo, bet viena dalelė man patiko, kad į koncesininkų derybas bus kviečiamas ir antras atstovas, kurio suma 15 % skiriasi nuo nugalėtojo. Ar netaikytumėte tokios praktikos ir viešuosiuose pirkimuose? Ar čia nebus ateityje jūsų pritaikomas koks nors įstatymo pakeitimas? Ačiū.
L. SABAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Gera pastaba. Pažiūrėsime. Tikrai dabar negaliu atsakyti, bet priimsime tai domėn. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Nuomonė už – V. Sinkevičius. Jūs galite atsisėsti. Gerbiamoji pranešėja, ačiū jums.
L. SABAITIENĖ. Dėkoju.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš kviesčiau vis dėlto kolegas palaikyti ir pasiimti į Seimą šitą įstatymą galutinai sutvarkyti, nes čia, panašu, užtruks dar ilgiau ir nesinori, kad būtų pradėtos Europos Komisijos procedūros valstybės atžvilgiu. Seime iš tiesų galime pasiimti ir sutvarkyti šitą projektą nesiųsdami iš parlamento nemalonaus signalo į Briuselį.
Kitas dalykas. Žinoma, kviečiu kolegas pasižiūrėti iš esmės. Labai svarbus ir specialiųjų tarnybų antikorupcinis vertinimas šio įstatymo, nes tai labai svarbus įstatymas, tačiau manau, kad parlamentas gali pasiimti ir sutvarkyti komitetuose šį įstatymą. Dėkoju, pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galbūt jaunieji kolegos čia labai išsigandę – neduok Dieve, Briuselis sureaguos. Tik nematau pagrindo, kodėl turėtų sureaguoti stipriau, jeigu taisys Vyriausybė, o ne Seimas. Pasižiūrėkite, kolegos, 139 Teisės departamento pastabos. Ir pabaigoje parašyti štai tokie žodžiai: „Projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra netikslus, neišbaigtas, vietomis fragmentiškas ir neaiškus, nesuderinta su kitais įstatymais bei parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių ir bendrinių lietuvių kalbos reikalavimų.“ Jeigu esant tokiai išvadai mes projektui pritarsime, tai neįsivaizduoju, kokius projektus mes galime atmesti. Vis dėlto reikia priversti Vyriausybės specialistus dirbti atsakingai. Tikrai būtų blogas precedentas, jeigu gauname tokį nekokybišką įstatymą ir keli komiteto patarėjai vargsta bandydami ištaisyti tuos trūkumus. Aš siūlau grąžinti Vyriausybei. Gaila, kad naujoji Vyriausybė teikia tokį projektą matydama štai tokį nekokybišką pavidalą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų išsakytas mintis, tačiau noriu patikslinti, kad šitą įstatymo projektą pasirašė A. Butkevičius, laikinai einantis ūkio ministro pareigas E. Gustas ir tai buvo 2016 m. gruodžio 7 d.
Gerbiamieji kolegos, jūsų valioje priimti sprendimą. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 43, prieš – 9, susilaikė 23. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje, nors Vyriausybė ir siūlė skubos tvarką, tačiau anksčiau pavasario sesijos šio įstatymo nesvarstysime.
Lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-204. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Ekonomikos komitetas.
K. PŪKAS (TTF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą įtraukėte kaip papildomą?
PIRMININKĖ. Jūs siūlote, kad dėl visų – pagrindinio ir lydimųjų įstatymų kaip papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Ar galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
12.42 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 381 ir 382 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4529 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 381 ir 382 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4529. Pranešėjas – ministras R. Masiulis.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiame Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 381 ir 382 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje fiksuoto pelno tonažo mokesčio sistemą buvo numatyta taikyti tik iki 2016 m. gruodžio 31 d. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad fiksuoto pelno tonažo mokesčio lengvatos sistema Lietuvoje būtų taikoma ir toliau kuo greičiau, nuo 2017 metų, įvertinus tai, kad mokestinė aplinka yra vienas iš labiausiai laivybos bendrovės apsisprendimą, kurios valstybės Jūrų laivų registrą pasirinkti, lemiančių faktorių, o viena iš pagrindinių priemonių, sukuriančių palankią mokestinę aplinką laivybos bendrovėms, yra galimybė taikyti fiksuotą pelno tonažo mokestį.
Įstatymo projektu siekiama pratęsti fiksuoto pelno tonažo mokesčio lengvatos taikymą Lietuvoje dešimčiai metų – nuo 2017 iki 2027 metų. Tie laivai, kurie registruojami Lietuvos registre, tą svarbu pažymėti, plaukia su Lietuvos vėliava. Laivų registrų konkurencija pasaulyje yra labai didelė. Jeigu ta lengvata nebūtų pratęsta, tai Lietuva galėtų prarasti daug registruotų laivų. Šiuo metu mes turime tik apie 100 registruotų laivų. Svarbu pažymėti, kad tie laivai, kurie registruoja veiklą Lietuvoje, kitus mokesčius irgi moka Lietuvoje. Su Finansų ministerija klausimas buvo derintas. Priešingai, jeigu tokia lengvata nebūtų palikta, buvo paskaičiuota, preliminariai apie 300 tūkst. eurų pelno mokesčio galėtų gauti valstybė. Dar svarbu pažymėti, kad ne visos laivybos įmonės renkasi šią išimtį, nes kai kurios net ir be išimties mažiau moka mokesčio, be to fiksuoto pelno mokesčio, ne visos tai renkasi. Mūsų valstybei norint būti jūrine valstybe, Laivų registras yra labai svarbus, nes kitos šalys vis paprastina mokesčius, kad pritrauktų kuo daugiau registruotų laivų, nes kiti mokesčiai po to mokami tose valstybėse.
Prie to, kad būtų pratęstas šios lengvatos galiojimas, dar norima įtraukti į įstatymą ir šiek tiek korekcinių pataisymų, patikslinti sąvoką „laivybos vienetas“, „su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla“, taip pat „tarptautinis vežimas jūrų laivais“, taip pat patikslinti fiksuoto pelno tonažo mokesčio lengvatos sistemos taikymo bazę. Svarbu pažymėti, kad tonažo mokesčio schema yra vertinama kaip valstybės pagalba, todėl, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, pagal kurią apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti valstybės pagalbą Europos Komisija turi būti informuojama, kad galėtų pateikti savo pastabas. Su Europos Komisija jau yra derinamos fiksuoto pelno tonažo mokesčio lengvatos sistemos Lietuvoje galimos nuostatos ir visa Europos Komisijai aktuali informacija, atsakymai į užduotus klausimus jau yra pateikti. Mes tikimės ir turime tokių duomenų, kad 2017 metų vasario pabaigoje Europos Komisija pritars pateiktam įstatymo projekto variantui. Prašom pritarti įstatymo projekto po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, kai matai kitą ministrą, o ne finansų ministrą teikiantį Mokesčių įstatymo pakeitimą, tai minčių, kaip sakė klasikai, kyla įvairių. Kadangi man pačiai teko kažkada prisidėti prie to, kad ši tonažo apmokestinimo schema atsirastų, tai gal jūs galite pasakyti, kaip čia atsitiko, kad buvo pražiopsota, kad šita schema baigiasi. Ar tai reiškia, kad Finansų ministerija neturėjo intencijos siūlyti šitą schemą pratęsti kaip nepasiteisinusios, nes tam ji ir buvo nustatyta 10 metų, ar vis dėlto yra kokių kitų motyvų, ar kažkas pražiopsojo, kad ta schema baigiasi? Kaip susiklostė šita situacija, aš jau nekalbu apie valstybės pagalbą, kuri turėjo būti suderinta, prieš teikiant įstatymo pakeitimą, o ne dabar? Dabar mes turime teisinį vakuumą, kuris tikrai atrodo labai labai keistai.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Man tikrai sunku komentuoti, nes nedalyvavau tuose procesuose anksčiau. Deja, turime tokią situaciją, kokią turime, reikia klausimą vis tiek spręsti. Man sunku komentuoti, kodėl taip atsitiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančiųjų nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Prašau. Balsuojame.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 69, prieš ir susilaikiusių nėra, tuo džiaugiamės. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomo komiteto nėra ir, matau, nėra pageidavimų. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Dėkoju.
12.48 val.
Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-288, Civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-289, Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-290, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-291, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-292, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-293 ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-294 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-288 ir lydimieji įstatymų projektai Nr. XIIIP-289, Nr. XIIIP-290, Nr. XIIIP-291, Nr. XIIIP-292, Nr. XIIIP-293 ir Nr. XIIIP-294. Pranešėja – L. Antanavičienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Pateikimas.
L. ANTANAVIČIENĖ. Laba diena. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, prašau jūsų leisti pristatyti visą įstatymų projektų paketą. Labai ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už man suteiktą galimybę šiandien pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktas Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Darbo kodekso, Išmokų vaikams įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisas. Pasak Prezidentės, valstybė, jos institucijos ir visuomenė turi padaryti viską, kad būtų sustabdyta virtinė pasibaisėjimą keliančių tragedijų, kurių metu dėl suaugusiųjų smurto ir neatsakomybės nukenčia daugybė vaikų, tarp jų net ir kūdikiai. Dalis institucijų, kurios privalo rūpintis vaikais, šių vaikų gerove, savo pareigą atlieka vis dar labai formaliai. Daugybė atvejų rodo, kad ne visada siekis apginti vaiko interesą yra svarbiausias jų rūpestis. O pasiryžę globoti ir įvaikinti vaikus žmonės ir toliau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, laukia eilėse mėnesių mėnesiais. Vaikai gi tuo metu taip pat laukia. Tik jie laukia valdiškuose namuose. Daugelis jų taip ir užauga belaukdami. Užauga taip ir nesupratę, kas gi yra ta šeima. O toliau ir patys kuria šeimas, kuriose dažnai trūksta ne tik socialinių įgūdžių, trūksta elementarios meilės savo biologiniam vaikui. Todėl pagrindinis šiandien teikiamų pataisų tikslas – užtikrinti, kad visos institucijos aktyviau imtųsi priemonių siekdamos sudaryti sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje, o biologinės šeimos sulauktų realios pagalbos ir dėtų visas pastangas, kad jų vaikai augtų pas juos biologinėje šeimoje. Tokia pagalba per socialines paslaugas, teisinė pagalba privalo būti teikiama ir tiems tėvams, kurių teisės yra laikinai apribotos. Pataisomis taip pat siekiama plėsti globoti ir įvaikinti galinčių asmenų ratą, mažinti biurokratinę ir finansinę naštą žmonėms, apsisprendusiems į savo šeimas priimti be tėvų globos likusius vaikus.
Leiskite jums dabar šiek tiek detaliau pristatyti siūlomas pataisas. Valstybės vadovės teikiamos pataisos įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti nedelsiant, operatyviai, ne vėliau kaip per vieną dieną, net jeigu tai savaitgalis ar šventė, o esant poreikiui iš karto vaiką perkelti į jam saugią aplinką. Vaikų saugumas nėra tik vaiko teisių apsaugos tarnybų atsakomybė, todėl šiomis pataisomis išplečiamas ratas tų institucijų, kurios nedelsiant, ne vėliau kaip kitą dieną, apie pastebėtus vaikų teisių pažeidimus privalo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Pataisomis taip pat apibrėžiami terminai, per kuriuos socialinės rizikos šeima turi pasitaisyti, kad vaikas galėtų sugrįžti atgal į jam saugią aplinką. Jeigu per du mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeičia, jie nepriima siūlomos pagalbos, nebendradarbiauja su socialiniais globėjais, vaiko teisių apsaugos tarnybos privalo kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti tokių tėvų tėvystės teises.
Laikinas tėvystės ribojimas privalo būti peržiūrimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių. Per šį laiką su tėvais, negebančiais rūpintis vaikais, bet norinčiais juos susigrąžinti į šeimą, turi būti nuolat aktyviai dirbama. Tėvams, rodantiems akivaizdžias pastangas keistis, vaikai, žinoma, gali būti sugrąžinami ir anksčiau, nei pasibaigus 12 mėnesių terminui, arba įvertinus konkretų atvejį, tėvų pastangas toks terminas gali būti pratęsiamas. Tačiau jei per visą šį laiką tėvai nepradeda rūpintis vaiku, nerodo jokių pastangų, vaiko teisių apsaugos tarnyboms suteikiama teisė imtis kraštutinės priemonės – kreiptis į teismą su prašymu, kad laikinasis tėvystės teisių ribojimas būtų pakeistas į nuolatinį, o tai reiškia – teisiškai atverti kelią ir galimam vaikų įvaikinimui.
Taip pat pataisomis numatyta įteisinti apmokytą budintį globėją, kuris įsipareigotų bet kuriuo paros metu nedelsdamas priimti vaiką į šeimą ir juo rūpintis, kol vaikas galės grįžti atgal pas tėvus arba bus perkeltas į globėjų ir įtėvių šeimą. Tokius budinčius globėjus, kokių šiandien labai reikia Lietuvai, turi ir kitos Europos valstybės: Italija, Vokietija, Švedija, galima vardinti jų ir daugiau.
Prezidentė siūlo, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo emocinį saugumą, suteikti pirmenybę įsivaikinti toms šeimoms, jau laikinai globojančioms vaiką. Globėjams ar įtėviams ir biologiniams tėvams, kol tvarkomi dokumentai, numatyta užtikrinti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir atleisti juos nuo šiuo metu renkamo žyminio mokesčio. Įsivaikinusiai šeimai siūloma suteikti tokias pačias išmokas ir atostogas, kuriomis naudojasi visi tėvai, kai gimsta jų biologinis vaikas. Tai turėtų ne tik sukurti palankesnes sąlygas vaikui adaptuotis naujoje aplinkoje, bet ir paskatinti įvaikinti vyresnius vaikus. Praėjusiais metais vyriausias įvaikintas vaikas Lietuvoje buvo devynerių metų. Vos trys vaikučiai, kuriuos įvaikino, buvo septynerių, devynerių metų amžiaus. O įvaikinta iš viso apie 90 vaikų.
Taip pat siekiant išsaugoti vaikų giminystės ryšius siūloma, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba per vieną dieną, kai vaikui nustatoma globa, praneštų apie tai jo brolį ar seserį auginančiai globėjų arba įtėvių šeimai, kuriai tokiu atveju ir būtų suteikiama pirmenybė apsisprendus priimti ir šį vaiką.
Asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, bus draudžiama įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus.
Gerbiamieji Seimo nariai, rengiant šias įstatymų pataisas vyko daug išsamių pokalbių su vaikus įsivaikinusiomis ir vaikus globojančiomis šeimomis. Buvo kalbėta su tais, kurie laukia eilėse, buvo daug bendrauta su nevyriausybinėmis organizacijomis, vaiko teisių specialistais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visi partneriai, su kuriais dirbome rengdami šias pataisas, jas vertino teigiamai. Taip pat sveikintų kuo ankstesnį tokių pataisų įsigaliojimą. Respublikos Prezidentės siūlymu šių įstatymų pataisos įsigaliotų nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Esame taip pat pasiryžę glaudžiai bendradarbiauti ir prireikus toliau tobulinant šiuos vaiko teisėms užtikrinti čia ypač svarbius dokumentus.
Lietuva be smurto prieš vaikus, be vaikų namų ir su laimingomis šeimomis, kuriose auga ne tik biologiniai vaikai, bet ir priimti į globą bei įvaikinti vaikai yra mums visiems pasiekiamas tikslas. Todėl labai nuoširdžiai tikimės šiandien jūsų paramos ir dėkoju už dėmesį, už tai, kad išklausėte. Esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai atsiprašau pranešėjos. Aš tiesiog dėl techninių dalykų. Mes dabar matome pateiktą labai rimtą įstatymo projektą vaiko teisių srityje, bet Žmogaus teisių komitetas ir panašiai posėdžio metu dabar organizuoja savo posėdį, kuriame siūlo, matyt, svarstyti pataisas, kurios pateiktos dėl kito Vaiko teisių pagrindų įstatymo. Aš siūlyčiau kaip pirmininkei sutvarkyti tuos dalykus, kad posėdžių metu nesidubliuotų tokie dalykai, nes posėdžių metu negali būti komiteto posėdžio.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Darbotvarkė užsitęsė ir, matyt, dėl to įvyko. Organizuosime jų pakvietimą.
Gerbiamoji pranešėja, E. Pupinis nori jūsų paklausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti viena. Sveikintinas įstatymo projektas ir tai tikrai spręstina problema. (Aš daugiau nuo jūsų į kairę, sėdžiu apačioje kairėje.) Sveikintinas projektas. Bet kai susitinkame su žmonėmis, keliami kai kurie klausimai dėl to, kad kai kada žmonės, kurie patenka per socialinę rūpybą į šeimas ir panašiai, yra geriau aprūpinami, negu, tarkime, tie vaikai, kurie kai kada gyvena šeimose, kur pajamos yra mažos. Norėčiau paklausti, kaip šiuo klausimu, ar bus išlaikomas tam tikras balansas, nes negali nieko pasakyti. Aišku, žmonės nuskriausti, viskas aišku, suprantama, bet vėlgi, ar nereikėtų kartu siūlyti ir kitų įstatymų projektų, kad užtikrintume ir kitų vaikų, kuriems labiau pasisekė, tam tikrą gyvenimo lygį? Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Be abejo, ta problema, kurią jūs keliate, tikrai egzistuoja ir mes ją žinome, ir matome. Tačiau konkrečiai šito įstatymų pataisų paketo tikslas yra nukreiptas į kitą grupę vaikų, tų vaikų, kurie auga socialinės rizikos šeimose, kurie auga valdiškose, jeigu galima taip pasakyti, šiandien institucijose, ir tikslas paskatinti šeimas, kurios jau pasiryžusios globoti, kurios pasiryžusios įvaikinti, kad tie procesai vyktų daug sklandžiau, kad tokių žmonių su dideliu ryžtu spręsti šitą didžiulę mūsų valstybės gėdą – vaikų namus būtų kuo daugiau. Šiuo atveju mes einame galbūt su truputėlį kitokiais tikslais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėkui pranešėjai. Iš tikrųjų matome vieną labai aiškų signalą, kurį mums siunčia Prezidentė, jog Seimas neįgalus pateikti šias pataisas, Vyriausybė yra neįgali ateiti su šiais labai svarbiais sprendimais, ir iniciatyvos imasi Prezidentė. Su tuo Prezidentę ir sveikiname, ir aš manau, kad tai yra labai rimtas signalas mums visiems pasitempti, imtis atsakomybės ir nesikratyti pareigos teikti šias pataisas patiems.
Bet aš norėčiau paklausti pranešėjos. Prezidentė žengia labai svarbų žingsnį, kalbėdama apie socialinius globėjus, apie globos namus, bet nežengia antro žingsnio – kalbėti apie smurtą prieš vaikus ir smurto apibrėžimą, fizines drausmes. Kodėl Prezidentė neteikia pataisų, draudžiančių mušti vaikus?
L. ANTANAVIČIENĖ. Fizinis smurtas iš tikrųjų nei prieš vaiką, nei prieš moterį, nei prieš vyrą yra nepateisinamas, niekas tam neprieštarauja. Tačiau vėlgi eiti su labai didžiuliu paketu turbūt yra sudėtinga. Šiandien buvo pasirinkta (grįšiu prie to, ką minėjau atsakydama į prieš tai buvusį klausimą) spręsti labai konkrečias problemas, kurias, Prezidentė ne kartą yra pasakiusi, kelia sau kaip prioritetą – tai vaikų įstaigų, vaikų globos įstaigų pertvarka. O pertvarka negali būti be sėkmingo pasirengimo tuos vaikus įvaikinti arba globoti šeimose. Šiuo atveju pasikartosiu atsakydama, atliepdami tų daugybės šeimų prašymą mažinti biurokratinius procesus, atliepdami tų valdiškuose namuose augančių vaikų… žiūrėdami jiems į akis ir tikėdamiesi, kad ateis ta diena, kai jie galės suprasti ir suvokti, kas yra šeima ir tėvų meilė, ateiname būtent su tokiomis pataisomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai nemanau, kad visi čia, Seime, sėdi neįgalūs, kaip ką tik čia buvo pasakyta. Norėčiau paklausti jūsų. Šiuo metu Vyriausybė jau kitą savaitę turėtų pateikti pagrindinį Vaiko teisių pagrindų į statymą, kuriame turėtų būti suderinta virš 500 nuostatų, ateiti su įstatymų paketu, kad mes galėtume jį greičiau priimti. Pagrindinė problema Lietuvoje turbūt yra tai, kad tos institucijos, kurios užtikrina tuos standartus (jūs keliate joms papildomas užduotis), vargu ar pajėgios tą padaryti. Pirmiausia nėra bendros tvarkos, kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingai sprendžiamos tos problemos, nėra atsakingos institucijos, kuri prisiimtų atsakomybę už standartų įtvirtinimą. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų, kartu integruojant jūsų pataisas į tą pagrindinį įstatymą, sutvarkyti dar ir šitas problemas? Tokios būklės vaiko teisių sistema vargu ar bus pajėgi realiai užtikrinti tą, ką jūs siūlote.
L. ANTANAVIČIENĖ. Tam tikras pataisas siūlome ir mes. Pavyzdžiui, dėl informacijos apie globojamus ir globojančius centralizavimo. Iš tikrųjų link to einama. Neabejoju, kad naujoji Socialinių reikalų ir darbo ministerijos vadovybė ir ten dirbantys žmonės kiek kitomis akimis pažiūrės į šituos klausimus. Be abejo, nėra lengva sutvarkyti, kaip jūs sakote, 60 skirtingų sistemų, bet link to einama ir einama tikrai aiškiais žingsniais. Tikimės, kad tie klausimai bus sprendžiami ir diskusijų komitete metu, kai bus pereita prie konkrečių nuostatų diskutavimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūsų klausiantys žmonės vis akcentuoja, tarytum ši problema yra nauja. Jos sprendimo būdai buvo pradėti gerokai prieš 20 metų. Atsirado ir Šeimynų įstatymas, buvo norima, kad daugiau vaikų būtų šeimynose, o ne vaikų globos namuose. O apie įvaikinimą arba į globą paimti vaikus visuomenės buvo toks mentalitetas, kad nebuvo norinčių tą daryti.
Dabar jūs kalbate apie tai, kad yra tokių biurokratinių kliūčių, tarytum yra daug norinčių įsivaikinti arba globoti vaikus. Mano klausimas būtų toks. Ar jūs turite konkrečius duomenis, kiek šiandien Lietuvoje yra norinčių įsivaikinti arba globoti vaikus? Teoriškai viskas labai gražiai skamba – staigiai panaikinkime vaikų globos namus. Tačiau kas juos paims? Ar jūs juos į gatvę išmesite?
L. ANTANAVIČIENĖ. Tikrai jokiu būdu vaikai nebus išmetami į gatvę. Aš galiu prisipažinti, tokio konkretaus skaičiaus, kiek Lietuvoje yra norinčių įsivaikinti vaikus, neturime ir nežinau, kas galėtų turėti. Iš tikrųjų šeimos neina ir nesiregistruoja. Susitinkant su tomis jau įvaikinusiomis arba procesą pradėjusiomis šeimomis, daugybė jų sakė, kad mes žinome daug ir draugų, ir savo aplinkoje žmonių, kurie norėtų įsivaikinti, tačiau jie laukia mūsų patirties, jie laukia, kokį kelią mes nueisime, ir tada priims sprendimą. O tas kelias labai dažnai būna, deja, bet sudėtingas.
Kad vaikai, kaip jūs sakote, neatsidurtų gatvėje, tam ir yra siūlomos papildomos globos rūšys. Jeigu mes kalbame apie vadinamąjį budintį globėją, tai ir bandome spręsti tą problemą, kad paėmus vaiką iš šeimos, kur jam nėra saugu, nes vaiko saugumas yra pats svarbiausias dalykas, kad vaikas nevažiuotų į įstaigą, o atsirastų kiti galimi būdai, kad vaikas augtų laikinai, kol bus išspręstas jo klausimas, šeimoje. Todėl mes neišrandame ko nors naujo, taip yra daugelyje valstybių. Taip, galbūt dar nesurastas pats idealiausias kelias, bet jei mes nedėsime pastangų, neieškosime visi drauge, nebandysime eiti tuo keliu, tai ir būsime ta valstybė Europoje, kuri turi tūkstančius vaikų valdiškuose namuose, o mes teisinsimės, kad visuomenė tiesiog nepribrendusi. Tai kartais tai visuomenei reikia tiesiog padėti, nes visuomenės branda yra labai ilgas procesas. Pasiteisinti tuo, kad po 20 metų gal subręsime ir nieko nedarykime, turbūt irgi neišeina, todėl ir stengiamės žingsniukas po žingsniuko ką nors daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tikrai kada nors reikia daryti. Mano manymu, yra išanalizuota tarptautinė padėtis ir patirtys. Gruzijoje (gal aš ir klystu) vaikų namų kaip ir nėra, nes nuo seno veikia sistema, kad šeimos priglaudžia tuos našlaičius, kurie dėl vienų ar kitų aplinkybių lieka. Tai viena klausimo dalis.
Ir kita. Jūs paminėjote 90 įvaikintų vaikų ir, rodos, Lietuvoje įsivaikino tik 60 šeimų, nes kitos po kelis. Kiek užsieniečių šeimų, nes įdomu, kiek įsivaikino lietuvių ir kiek užsieniečių?
L. ANTANAVIČIENĖ. Jeigu paimtume kelerių metų statistiką, pastarųjų metų statistika panaši, tačiau tendencija yra labai akivaizdi. Įsivaikinančių Lietuvoje gimusius vaikus užsieniečių mažėja ir po truputį auga skaičius lietuviškų šeimų, kurios priima sprendimą įvaikinti arba nuolatinai globoti.
O dėl Gruzijos aš asmeniškai tos patirties negaliu detaliai pakomentuoti, bet čia yra daug faktorių – tai ir kultūra, ir tradicijos šeimoje. Aš manau, negalima visko tik įstatymams nurašyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų vienareikšmiškai pritariu šioms pataisoms, jų tikrai reikia, seniai lauktos. Vienas dalykas, kurį mums svarbu žinoti, kad niekada nebus eilės stovinčių įsivaikinti ir globoti, jeigu mes iš savo pusės nesudarysime visų reikalingų teisinių ir praktinių sąlygų, kad žmonės galėtų patogiai tuos vaikus auginti, kad jie galėtų gauti paslaugas, kad jie žinotų, kad jie yra saugūs teisine ir praktine prasme.
Noriu pasakyti dar antrą pastabą, tiksliau, gal komentarą. Kaip aš suprantu, Prezidentė palaiko tas pataisas dėl visų formų smurto prieš vaiką draudimo, nes iniciatyvinės grupės „Apginkime vaikus“ viena iš lyderių E. Latėnaitė gavo iš prezidentūros atsakymą, pritariantį šioms pataisoms. Tikiuosi, kad mes vėlgi čia petys petin dirbame.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausimo kaip ir nebuvo, tiesiog komentaras. Nori paklausti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Taip pat dėkoju už tą pataisą. Aišku, šiek tiek liūdna, iš dalies pritarčiau M. Majauskui dėl Seimo dalies žmonių neįgalumo, dėl smurto formos pataisos. Jau 20 metų Jungtinės Tautos prašo, kad būtų sutvarkytas reikalas.
Dabar grįžtu prie vaikų globos namų. Kadangi pats esu augęs vaikų globos namuose, yra problema, didžiulė problema. Ponia Irena klausė, kiek yra šeimų. Bet ką mes turime daryti, kad ateitų tos šeimos? Man keletą metų vykdant statistiką tiek kūdikių namuose, tiek vaikų globos namuose, administracijos elgėsi neadekvačiai. Yra savanorių, kurie po dvejų metų jau ir nori įsivaikinti tuos vaikus. Vaikų globos namai, direktoriai…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …siuntinėja į savivaldybę pasirašyti sutartį, kad leistų nakvoti pas juos namuose, o kituose vaikų globos namuose direktoriai išleidžia, pasirašo sutartį, ir viskas. Kaip išspręsti tą klausimą, kad kūdikių namai, na, kokį nors saugiklį įtraukti, kad to nedarytų, kitaip atbaido šeimas įsivaikinti vaikus. Jie patys siūlo vieną vaiką, o, pavyzdžiui, šeima pati nori išsirinkti vaiką. Čia problema, kuri stabdo ir atima daug laiko.
L. ANTANAVIČIENĖ. Vėlgi dalis Prezidentės siūlytų pataisų, Civilinio kodekso pataisų, jau įsigaliojo. Kalbant apie pačius mažiausius vaikučius, jie nuo šių metų sausio 1 dienos jau nebeturėtų būti vežami esant reikalui į globos įstaigą, būtent jiems turi būti ieškoma globa šeimoje, šeimynoje arba pas budintį globėją, sakykim, tas klausimas jau sprendžiamas pačiu mažiausiu atveju. Taip pat šitomis pataisomis siūloma galimybė, kol vyksta įvaikinimo procesas, suteikti tokį šansą vaikučiui atsirasti šeimoje daug anksčiau proceso metu, t. y. kad vaikas lauktų įvaikinimo ne įstaigoje, o toje šeimoje, kuri eina per teisinį procesą, siekdama jį įsivaikinti. Tai vėlgi, kaip ir sakau, daromos tam tikros ir konkrečios pataisos, bet, be abejo, kol mes turėsime tas globos įstaigas, jose, deja, bus daug ir nelabai gražių pavyzdžių. Bet yra be galo svarbu, kad visuomenė iš tikrųjų vis pozityviau žiūri į įvaikinimą, ir labai džiugu, kad būtent rengiant šitas pataisas, bendraujant su tais tėvais… Anksčiau tėvai buvo linkę slėpti arba nekalbėti, arba neiti į viešumą, dabar mes pamatėme kitokią situaciją. Daugybė tų tėvų… Kada mes darėme pasitarimą pas Prezidentę, mes netgi turėjome riboti dalyvių skaičių, nes buvo tiek norinčių ateiti įsivaikinusių tėvų, susitikti ir kalbėti, ir tie tėvai šiuo metu jau buriasi į asociaciją ir būtent jų tikslas ir bus toks: kalbėti, skleisti žinią, parodyti, kad įvaikinami vaikučiai gali užaugti pačiais gražiausiais, doriausiais, dirbančiais, kuriančiais žmonėmis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia R. Žilinskas. Prašau.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji patarėja, kolega R. J. Dagys nori jums priminti oficialią statistiką, jog Lietuvoje įsivaikinti laukia 64 šeimos. Tiktai. (Šurmulys salėje)
O mano klausimas būtų toks. Mes vis kalbame apie vaiko apsaugą socialinės rizikos šeimose ir tai yra gerai, bet kaip bus su vaiko apsauga ne socialinės rizikos šeimose, kurios patiria problemų, o jos patiria problemų: jos skiriasi, skiriasi ilgai ir skausmingai ir jose vaikai kankinasi, kenčia ir yra kankinami ne ką mažiau nei socialinės rizikos šeimose. Ar mes ir toliau kalbėsime tik apie socialinės rizikos šeimas apsimesdami, kad kita medalio pusė neegzistuoja?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Mes tikrai neapsimetame, kad kita medalio pusė neegzistuoja. Tai, ką aš pradėjau, pristatydama pataisas, kalbėti apie privalomumą dirbti geriau ir institucijoms siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir apie tas pataisas, kad mes trumpiname terminus, išplečiame institucijų, kurios dirba tiesiogiai su vaikais, sąrašą, tų, kurios privalo nedelsiat pranešti vaiko apsaugos tarnyboms apie bet kokį įtartiną atvejį, situaciją su vaiku. Kaip pavyzdį galiu pasakyti: įstatyme buvo apibrėžta, kad tai turi daryti mokyklos, ligoninės, policija, dar ten kelios… Mes išplečiame šitą sąrašą, siūlome į jį įtraukti švietimo įstaigas, pavyzdžiui, sporto būrelius, kažkokią užklasinę veiklą. Mes siūlome įtraukti nevyriausybininkus, kurie dirba su vaikais, ir kad pamatę mažiausią įtarimą… Tikrai nekalbame tik apie socialinės rizikos šeimas, mes kalbame apie vaiko interesą. Vaikas, kuris galbūt auga socialinės rizikos šeimoje, kuris galbūt auga vidutinių pajamų šeimoje ir dažnai galbūt auga net ir labai turtingoje šeimoje. Šiuo atveju mes, teikdami šitas pataisas, tikrai negalvojame tik apie socialinės rizikos šeimas, mes galvojame, kaip padaryti, kad vaikai bet kokioje šeimoje augdami būtų pastebėti iš karto, kad iš karto būtų reaguojama, o ne siuntinėjami raštai arba laukiama, kol baigsis šventinės dienos, arba laukiama, kol, nežinau, dar prasidės kita savaitė… (Balsai salėje) Taip, arba laukiama teismo posėdžio. Šiuo atveju pataisos nukreiptos siekiant užtikrinti visų vaikų saugumą ir tikrai ne tik rizikos šeimose augančių šeimų saugumą.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame.
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū jums visiems.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
Dabar noriu paskelbti, kad dėl pagrindinio projekto Nr. XIIIP-288 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Dėl lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-289, Nr. XIIIP-290, Nr. XIIIP-293… Atsiprašau, suklydau, dėl projekto Nr. XIIIP-289 pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl Darbo kodekso įstatymo projekto Nr. XIIIP-290 pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos. Taip pat ir dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-293.
Dėl projektų Nr. XIIIP-291 ir Nr. XIIIP-292 pagrindiniu komitetu skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 pagrindiniu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
13.16 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji Seimo nariai, išties jūs šiandien stebite, kad Seime Laisvės gynėjų dienos proga mes turime daug dalyvių ir susitinkame su žmonėmis, kurie gynė mūsų laisvę. Leiskite pagarsinti ir pasidžiaugti, kad salėje kartu su mūsų kolega E. Zingeriu yra ir J. Dikijus, Ukrainos delegacijos narys, Lietuvos Atkuriamojo Seimo gynėjas, Sausio 13-osios įvykių dalyvis, Maidano dalyvis, gamtos mokslų daktaras. Džiaugiamės, kad jūs, gerbiamasis Jevhenijau, esate su mumis. Ačiū. (Plojimai)
13.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-287 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame darbotvarkę. Darbotvarkės klausimai – projektai Nr. XIIIP-287, Nr. XIIIP-210 ir Nr. XIIIP-211. Pirmasis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-287. Pranešėjas – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau pratęsti pristatymą, kurį pasakė Prezidentės patarėja, apie socialines temas, ir prašau papildyti Seimo rudens sesijos darbotvarkę klausimu – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir Socialinių paslaugų įstatymu, siekiant suteikti papildomo dėmesio socialiniams globėjams ir įtvirtinti profesionalių šeimų statutą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl darbotvarkės, sesijos darbų programai papildyti jūsų nori paklausti… Dėl šio klausimo R. Šarknickas?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia tik dėl papildymo?
PIRMININKĖ. Taip, tik dėl papildymo.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prašyčiau visų pritarti M. Majausko pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po pateikimo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu?
Svarstymas. Už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu?
Priėmimas. Vienas straipsnis. Papildyti sesijos darbų programą. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-287) priimtas. (Gongas)
13.20 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-210, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-211 (pateikimas)
Gerbiamasis kolega Mykolai Majauskai, prašau pateikti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, taip pat su tuo susijusio Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Kaip ir prieš tai buvusios diskusijos apie smurtą prieš vaikus, apie globos namus, apie socialinės rizikos šeimas, tai yra taip pat labai labai svarbūs įstatymų projektai, kurie leistų rūpintis vaikais ir leistų užtikrinti tai, kad vaikai augtų ne globos namuose, o šeimose.
Šiandien turime maždaug 350 vaikų, kūdikių, augančių kūdikių namuose, apie 3,5 tūkst. vaikų, augančių vaikų namuose. Iki tol, kol jie bus įsivaikinti, iki tol, kol jiems bus nustatyta nuolatinė globa, šiandien jie priversti būti kūdikių namuose ir vaikų namuose. Šie įstatymų projektai įtvirtina profesionalios šeimos statusą – kad laikinai, iki tol, kol bus nustatyta nuolatinė globa, vaikai galėtų augti šeimose.
Šiandien vaikams išlaikyti vaikų namuose, kūdikių namuose mes išleidžiame apie 1 tūkst. eurų per mėnesį vienam vaikui išlaikyti. Tie patys pinigai galėtų keliauti šeimoms, kurios galėtų profesionaliai rūpintis tais vaikais, juos prižiūrėti iki tol, kol bus nustatyta nuolatinė globa ar vaikai būtų įsivaikinti.
Taigi įstatymo projektas yra labai labai svarbus siekiant sudaryti galimybes profesionalioms šeimoms steigtis ir rūpintis vaikais. Kelios savivaldybės tai jau daro savo iniciatyva su pilotiniais projektais, kaip Vilniaus savivaldybė. Bet tai yra tik pilotiniai projektai ir, kol tai nėra nustatyta įstatymu, sudaryta reali alternatyva tokioms šeimoms kurtis, tokiai paslaugai steigtis, tol savivaldybės iš tikrųjų sėdi ant tvoros ir laukia tokio sprendimo. Todėl labai kviečiu pritarti po pateikimo tam, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas kartu su Prezidentės siūlomomis pataisomis komitetuose.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Ačiū už pateikimą gerbiamajam kolegai. Norėčiau pasiteirauti. Prezidentė teikia Socialinių paslaugų įstatymą ir taip pat įveda terminą „budintis globėjas“. Kuo skirtųsi budintis globėjas nuo profesionalaus globėjo? Prezidentės pateiktame įstatymo projekte geriau išspręstas parinkimas asmenų, kurie galėtų atlikti tą funkciją, nes vėlgi yra pavojus, kad galbūt nepakankama priežiūra gali atvesti iki tam tikrų problemų, nežinia kam teiksime galimybes teikti tokias paslaugas. Norėčiau paklausti, ar čia jūs tą patį įsivaizduojate kalbėdamas apie socialinį profesionalų globėją, kaip ir budintį globėją, ar čia visai skirtingas dalykas?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų labai taiklus pastebėjimas. Šis įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su Prezidentės teikiamomis pataisomis, nes sprendžia būtent tą pačią konkrečią problemą galbūt šiek tiek kitomis priemonėmis. Kvietimas yra, kad komitete atsisėdę Seimo nariai detaliai kartu su komisijų nariais panagrinėtų, kuris iš sprendimo variantų yra teisingesnis, efektyvesnis. Iš esmės yra sprendžiama ta pati problema, galbūt šiek tiek skiriasi terminai, bet aš manau, kad sprendimo variantas ne toks svarbus, kiek svarbus pats rezultatas, kurio siekiame. O dėl paties sprendimo variantų turėtų apsispręsti Seimo nariai svarstymo stadijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš apskritai gal daugiau bendrinį klausimą norėčiau paklausti. Aš žinau, kad prieš kurį laiką, kada buvo kilusi profesionalių globėjų idėja, prieš kelerius metus, labai labai sunkiai skynėsi kelią finansavimas, parengimas šių globėjų. Gal jūs galite pasakyti, kokia situacija, kaip savivaldybės, kiek skiriama lėšų, tarkime, 2017 metams globėjams parengti, kokia motyvacija ir ar tikrai jie bus rengiami atsakingai? Kažkaip tai nėra visai aišku.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai vertingas ir teisingas klausimas. Galime pažiūrėti, kaip Vilniaus savivaldybė sprendžia tuos klausimus su pilotiniais projektais. Nes kaip ir sakiau, šiuo metu nėra socialinio globėjo statuso reglamentavimo, tai daroma bandomaisiais būdais. Šiandien už du vaikus, kurie gyvena kartu su socialiniais globėjais, kol kas dar neįformintais, bet bandomaisiais, gauna po 300 eurų už kiekvieną vaiką, kas yra apie 600 eurų per mėnesį, plius gauna dar 200 eurų įvairiems būreliams ir dar 200 eurų gauna įvairioms paslaugoms bendro paslaugų paketo: psichologo, socialinio darbuotojo, sveikatos darbuotojo. Tai yra maždaug 1 tūkst. eurų paketas, kuris yra suteikiamas socialiniam globėjui rūpintis dviem vaikais.
Mūsų nuomone, šitas paketas galėtų būti dar šiek tiek didesnis, bet jau ir šiandien jis sudaro galimybę iš tikrųjų rūpintis tais vaikais šeimose. Svarbu pabrėžti, kad lygiai tą pačią sumą mes išleidžiame rūpindamiesi vaikais, juos laikydami globos namuose, kai tuo pat metu tą galime daryti suteikdami jiems globą šeimose. Šitas dalykas jau veikia, bet jis veikia kol kas tik kaip pilotinis projektas. Mano supratimu, jis turėtų veikti per visą Lietuvą. Mes turime sudaryti realią alternatyvą globos namams įtvirtindami profesionalių globėjų statusą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Mykolai, dar kartą dėkoju jums už šitą nuoširdų įstatymą. Norėjau paklausti, kaip jūs manote, kai vaikas yra paimamas iš vaikų globos namų, ar neturėtų tas apie 1 tūkst. eurų keliauti į tą šeimą iš tos įstaigos, nes praktiškai už vieną vaiką eina apie 1 tūkst. eurų? Daug…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Problema yra… Kaip ir atsakiau gerbiamajam kolegai, iš tikrųjų tie pinigai jau dabar keliauja tais bandomaisiais atvejais. Problema, kad mes vis dar turime išlaikyti didelę socialinių globos namų infrastruktūrą, kuri kainuoja valstybei. Todėl persidengiančiu laikotarpiu, be jokios abejonės, kaštai gali šiek tiek išaugti. Bet ilgesniu laikotarpiu socialinės globos namai turėtų būti krizių šeimos centrai, tai turėtų būti reabilitacijos, socialinės pagalbos centrai, dienos centrai vaikams, bet vakare turėtų būti išjungiamos šviesos, uždaromos durys ir vaikai turėtų grįžti į šeimas, matyti, kaip kepami blynai, matyti, kaip atrodo šaldytuvas, matyti, kaip atrodo ir kaip gyvena visa šeima. Tą ir siekiama padaryti šiais įstatymų pakeitimais. Labai tikiuosi, kad tai ir įvyks.
Be jokios abejonės, per vieną naktį viskas neapsivers, bet mes turime sudaryti labai aiškias teisines sąlygas šitiems profesionaliems globėjams steigtis, nes šiandien gauname daug skambučių, kurie sako, aš labai norėčiau tapti tuo socialiniu globėju, bet kur parašyta, kaip aš galiu būti, kur parašyta, kas mane prižiūrės, kur parašyta, kaip aš būsiu reglamentuotas? Ar aš galiu gauti tėvystės atostogas, ar aš turiu rinkti visus čekius tam, kad po to galėčiau gauti? Nes tu turi registruoti kaip individualią veiklą. Iš tikrųjų yra daug nežinomybės, daug atsakomybės. Jeigu vaikas susilaužo ranką, tai kas yra atsakingas? Iš karto socialinis globėjas yra atsakingas, net jeigu ir šeimoje tai paprastom sąlygom įvyksta. Jeigu vaikas padaro kažkokį nusikaltimą, vėl tas pats socialinis globėjas yra atsakingas. Iš tikrųjų turime labai aiškiai reglamentuoti tuos dalykus, apsaugoti tas šeimas, kurios imasi atsakomybės, bet kartu kontroliuoti, prižiūrėti ir suteikti joms visą reikiamą pagalbą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys. J. Razma paklaus po gerbiamojo R. J. Dagio. Gerai?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs vis minite, kad jūs norite, kad pataisos būtų svarstomos kartu su Prezidentės pataisomis, nors visos tos nuostatos jau dabar yra ateinančiame iš Vyriausybės Vaiko teisių pagrindų įstatyme ir jos bus dabar svarstomos, pavasario sesijoje mes jas priimsime. Manytume, kad vis dėlto tenai turėtų būti svarstomos. Bet klausimas yra kitas. Iš jūsų atsakymų susidaro vaizdas, kad truputį kitaip įsivaizduojate to globėjo statusą. Globėjo institucija buvo įvesta kaip alternatyva vaikų namams, bet tikrai ne kitokia finansinių lėšų eikvojimo institucija, tai yra išnaudojant visuomeninį faktorių, žmogiškąjį faktorių ir visa kita. Jūs dabar visą laiką akcentuojate, kad jų paslaugos turėtų būti taip pat apmokamos kaip vaikų namuose. Ką jūs turėjote omeny, ar aš ne taip supratau kažką?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų ačiū už rūpestį ir klausimą. Pabandysiu atsakyti iš eilės. Vyriausybė iš tikrųjų svarsto jau ne vienerius metus ir, deja, vis nepriima ir nepriima sprendimo. Mes labai tikėjomės ir šiandien turėti didelį Vaiko teisių apsaugos įstatymo paketą, bet, deja, Vyriausybė jo nepateikė, nes jis yra didelis, sunkus, daug pataisų, ir labai konkrečių sprendimų nematome, todėl matėme ir gerbiamosios Prezidentės patarėjos čia teikiamas pataisas, kad mes vis vėluojame ir vėluojame su tais sprendimais. Todėl ir čia teikiamos pataisos tam, kad mes nelauktume, kol Vyriausybė ateis su savo sprendimais, bet kaip Seimas inicijuotume tas pertvarkas, kurios turėtų vykti.
Antras atsakymas dėl lėšų eikvojimo. Aš turėčiau apversti. Mes kalbame ne apie lėšų eikvojimą, bet kalbame apie valstybės turtą, mūsų visų turtą, patį brangiausią turtą – tai mūsų vaikus. Aš nemanau, kad mes turėtume skaičiuoti, kiek mes išleidžiame vaikams, kurie šiuo metu yra globojami globos namuose. Šiandien tų vaikų likimas yra ne šeimų rankose, bet mūsų, Seimo narių, rankose ir nuo mūsų sprendimo priklauso tai, kaip tie vaikai augs toliau.
Šiandien, ką ir pabrėžiau, mes jų išlaikymui išleidžiame 1 tūkst. eurų per mėnesį. Galime išleisti 2 tūkst. eurų per mėnesį, galime išleisti daugiau. Iš tikrųjų tai nėra kažkokie dramatiški skaičiai ir nėra valstybei nepakeliama finansinė našta. Kūdikių namuose yra 3500 vaikų. Po 1 tūkst. eurų tai yra apie 4 mln. eurų. Tai nėra kosminiai pinigai ir tikrai yra sutvarkomi. Vaikų namuose yra 3500, gal šiek tiek daugiau, vaikų, bet vėlgi tai nėra tokie didžiuliai pinigai, kurie būtų nepakeliami valstybei, ir mes į šitą dalyką galėtume žiūrėti ne kaštų naudos principu, o kaip į valstybės garbės reikalą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tikrai sveikintina pozicija. Gal kai visi bendromis jėgomis imsis, tikrai ta situacija Lietuvoje, 25-tais nepriklausomybės metais, kažkaip bus išspręsta ir tų globos namuose esančių vaikų tikrai bus mažiau. Bet mano klausimas būtų panašus į A. Dumbravos. Jūs labai tiksliai išvardinote, kokias pajamas gautų tie socialiniai globėjai paėmę vaikus, bet čia visada iškyla kitas klausimas. Šiandien mes norime, kad demografinė situacija Lietuvoje gerėtų, ir turime klausimą, kaip paremti daugiavaikes šeimas, kurios augina tris, keturis, penkis vaikus, bet jos nėra asocialios? Jos yra tikrai normalios, kultūringos, tvarkingos šeimos. Ir kada jų pajamos yra suskaičiuojamos, tai jų pajamos vieno vaiko išlaikymui yra gerokai mažesnės negu tiems paimtiems globojamiems vaikams. Ar nebus taip, kaip kažkada, dar 1998 metais, kai atsirado šeimynos ir prasidėjo nedorų žmonių spekuliacija šeimynos kaip tokios institucija, ėmė daug vaikų tam, kad gautų daugiau lėšų? Kaip jūs matote šią koreliaciją tarp padorių daugiavaikių šeimų ir globojamų paimtų vaikų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tikrai labai įžvalgios pastabos. Žinau jūsų didelę patirtį dirbant Socialinių reikalų ir darbo komitete ir kaip ministrė jūs tikrai šitą sritį labai gerai išmanote. Aš manau, kad tos pastabos yra tikrai labai vertingos. Vienas faktorius, kuris, man atrodo, yra be galo svarbus, tai yra žmogiškasis faktorius. Vakar buvau susitikęs su socialiniais globėjais, kurie jau yra pilotiniai socialiniai globėjai, jie prižiūri po du vaikus. Akyse buvo ašaros žiūrint, su kokiu užsidegimu ir noru jie tai daro, su kokia rizika. Sako: mes išleidžiame dvigubai daugiau, negu gauname pinigų, bet mums tai yra svarbu. Padėkite mums ir mes padarysime dar daugiau. Mano manymu, mes turėtume palaikyti ir paskatinti tuos žmones, kurie stengiasi paimti vaikus iš globos namų, suteikti jiems visą reikiamą pagalbą, paslaugų paketą ir tas šeimas paremti. Noro, mano supratimu, visuomenėje yra tikrai daug, bet sutvarkyto reguliavimo, finansavimo, apmokėjimo ir kartu kontroliavimo šiandien nepakanka.
Aš siūlyčiau pirmiausia labai aiškiai įvardyti prioritetą, kad turime uždaryti vaikų namus, turime uždaryti kūdikių namus tiek, kiek tai yra įmanoma. Be jokios abejonės, yra tam tikrų vaikų, kurie galbūt ir nebus paimti į šeimas dėl įvairių aplinkybių. Žinome, kartais tikrai yra labai sudėtingų situacijų, bet mes maksimaliai turime imtis visų priemonių tam, kad drastiškai sumažintume jau per šiuos metus vaikų, augančių globos namuose, skaičių. Aš manau, tai galime padaryti. Per naktį tai neatsitiks, bet bendromis jėgomis čia, Seime, Vyriausybėje, savivaldybėse ir kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis aš esu tikras, kad mes galime tą padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pateiktus įstatymų projektus ir atsakymus į klausimus. Išties dar gruodžio 13 dieną jūs juos įregistravote. Ačiū, galite prisėsti. Nuomonė – už, nuomonė – prieš.
R. J. Dagys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų už tai, kad mes tuos klausimus svarstytume ir labai atsakingai svarstytume, tik būtų gerai, kai mes juos svarstome, kad neieškotume tam tikro populiarumo, o spręstume problemas iš esmės. Globėjų institucija yra konstruojama tam (aš pats kadaise būdamas ministru pradėjau šias pertvarkas), kad būtų galima pasitelkti žmogiškąjį faktorių, žmogiškąją šilumą, struktūra nebūtų tokia valdiška ir panašiai. Bet, kaip rodo pasaulinė praktika, ji neturėtų virsti savitiksle institucija, kaip tam tikra finansinio pasinaudojimo profesija. Iš esmės mes gausime tokį patį vaizdą, kaip ir su vaikų namais, dėl kurių mes dabar kovojame. Čia irgi labai svarbu.
Kartu reikia matyti ir tai, kad paramos mechanizmai turi atsirasti ir įsivaikinusiems, nes tada gali niekas nenorėti įvaikinti, o norėti laikinai globoti ir tuo užsiiminėti, gauti valstybės pinigus. Kas dar yra labai svarbu, man ne visai patiko iš pateikėjo nuskambėjęs dalykas, kad vaikų namai liks, bet juose gyvens tie, kurie niekam nereikalingi. Taip būtų negerai. Taip tikrai neturėtų būti, nes tada mes sukursime antrarūšių vaikų namus, kurių niekam nereikia. O pasaulinės tendencijos yra tai, kad tokių vaikų išvis nebūtų. Kaip tik Lietuvoje yra problema, kad vaikus su problemomis tik užsieniečiai tenori įsivaikinti. Mūsiškiai to nenori daryti, dvigubai daugiau norinčių užsieniečių. 120 užsieniečių nori vaikų būtent su problemomis. Pas mus yra viena šeima, kuri nori tą daryti. Matome, koks sudėtingas kompleksas problemų, bet reikia jas svarstyti ir, manau, integruoti su ateinančiu paketu. Kiek aš žinau, kitą savaitę jis, bent jau ministras pažadėjo, atsidurs Seime, reikės rengti klausymus ir viską integruoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš ne tiek prieš, kiek noriu atkreipti dėmesį į Lietuvos gyventojus, ypač politikus, visuomenės veikėjus, kurie pastaruoju metu kalba šiomis temomis. Ar jūs nors vienas savęs paklausėte, ar jūs užpildėte dokumentus ir sutikote globoti arba įsivaikinti vaiką? Kažkodėl jūs nė vienas to nedarote. Mano šeima šitą dalyką padarė ir mes žinome, kaip yra. Man gėda už jus. Man gėda už tuos Lietuvos visuomenės veikėjus, žurnalistus, muzikantus, aktorius, kurie labai reklamuojasi ir sako: mielieji, padėkite vaikų namuose augantiems vaikams, tačiau nė piršto nepajudina, kad tų vaikų gyvenimas pasikeistų.
Noriu paklausti, kiek jūsų šeima, aš nekalbu apie savo šeimą, mes kiekvienais metais skiriame po tam tikrą sumą pinigų tiems vaikams šviesti. Aš pats asmeniškai išlaikau tris vaikus studentavimo laiku, perku jiems knygas. Jūs nors vienas, pone Mykolai, duodate iš savo atlyginimo pinigų? Ar duoda tos visos kitos televizijos žvaigždės, kurios maudosi „Siemens“ arenose ir kitur gaudamos šimtatūkstantinius ar tūkstantinius honorarus? Jūs to nedarote.
Man yra gėda ir skaudu klausytis, kada mokote tas šeimas ir norite mokyti kitus, nedarydami to patys. Pradėkite nuo savęs ir šiandien skirkite tiems fondams, skirkite tiems vaikams ir vaikų namams, kur yra gabūs vaikai, nupirkite instrumentą, muzikos instrumentą, nupirkite knygą, apmokėkite jiems stipendiją, apmokėkite jiems vasaros stovyklą. Pradėkite šitą daryti nuo savęs.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę ir už jūsų gražų pavyzdį. Tikrai jis vertas mūsų visų pasekimo. Gal dabar mes balsuokime, o replika bus po balsavimo.
Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl M. Majausko pateiktų įstatymų projektų Nr. XIIIP-210 ir Nr. XIIIP-211.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 1.
Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-210 pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Žmogaus teisių komitetai, dėl Socialinių paslaugų įstatymo projekto Nr. XIIIP-211 pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
Replika po balsavimo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Dėkoju kolegoms, kurie pritarė, kad eitume kitus žingsnius šia tema. Labai gaila, kad kolega R. Žemaitaitis pabėgo. Iš tikrųjų kviečiu ir siūlau kolegoms šiek tiek pakelti diskusijų lygį, kurį čia turime, atsiriboti nuo ad hominem argumentų, o argumentuoti argumentus ir prieš tai pasidomėti, kiek mes kiekvienas skiriame socialinei globai, kiek mes kiekvienas rūpinamės vaikais, ir tais pačiais, kurie yra vaikų namuose, prieš kaltindami vieni kitus. Man atrodo, kad mes patys kuriame čia patyčių kultūrą ir tam tikro psichologinio smurto. Aš tikrai kviečiu to nedaryti ir šiek tiek bent jau savo pavyzdžiu rodyti kitiems, kaip iš tikrųjų galėtume diskutuoti ir bendrauti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Mykolai. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju savo likimo brolių ir sesių vardu jums, gerbiamieji Seimo nariai, už balsus. Tikiuosi ir antradienį jūsų geranoriškumo vardan mūsų Lietuvos. Kaip minėjo Prezidento patarėja, per metus buvo paimta tik viena vyriausia devynerių metų mergaitė. Aš noriu padėkoti savo padėjėjui, tai ta mergaitė ir yra devynerių metų.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Robertai. Mielieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkėje pažymėtą laiką darbotvarkė jau turėjo baigtis. Deja, posėdis užsitęsė. Gal dar sutiksite, trys įstatymai, trys nutarimai ir pabaigsime. (Balsai salėje) Sutinkame, bendru sutarimu tęsiame. Ačiū.
13.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-284 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-284. Pranešėja – A. Kubilienė. Nutarimas dėl sesijos darbų programos pratęsimo. Jūs siūlote pratęsti sesijos darbų programą, papildyti atitinkamu įstatymo projektu.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Prašau Lietuvos Respublikos Seimo į rudens sesijos darbų programą įtraukti Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projektą rengti paskatino…
PIRMININKĖ. Daugiau nieko nebesakykite. Ir dar jūs siūlote papildyti darbų programą projektu Nr. XIIIP-227. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektu Nr. XIIIP-270.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo. Klausiančių nėra. Po pateikimo bendru sutarimu. Svarstymas. Galime taip pat bendru sutarimu. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Priėmimas, kad papildytume darbų programą minėtais įstatymų projektais. Nuomonių nėra. Galime balsuoti. Prašau. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Aš prašysiu Dokumentų skyriaus sujungti Seimo nutarimus dėl sesijos darbų programos papildymo šiuo klausimu ir prieš tai buvusiuoju. Projektai Nr. XIIIP-269 ir Nr. XIIIP-270. Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašome pateikti.
13.44 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-269, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-1263 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-270 (pateikimas)
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Projekto rengimą paskatino poreikis į Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį įtraukti Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje ir pacientams atstovaujančių organizacijų atstovus, taip pat įvesti Nacionalinės sveikatos tarybos narių kadencijas. Šiuo metu Nacionalinės sveikatos tarybos narių kadencijų skaičius neribojamas, jame nedalyvauja PSO ir pacientų atstovai, o visuomenės sveikatos specialistų, Bendruomenių sveikatos tarybos atstovų skaičius yra neproporcingai didelis. Nustatytas kadencijų skaičius neturėtų būti daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Tai užtikrins Nacionalinės sveikatos tarybos narių atsinaujinimą ir veiklos skaidrumą, bus pagerintas pacientų atstovavimas formuojant Lietuvos sveikatos politiką. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų dalyvavimas užtikrins greitesnį PSO sukauptos gerosios patirties pavyzdžių perėmimą.
Taip pat projekto rengimą paskatino 2009 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės raštas Sveikatos reikalų komitetui. Jame atkreipiamas dėmesys, jog tarybos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais ir negali būti valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, vykdyti jo funkciją.
Atsižvelgdama į tai ir siekdama sumažinti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovaujamų mažų įstaigų skaičių ir taip efektyviai naudoti lėšas, Valstybės kontrolė rekomendavo svarstyti galimybę Nacionalinės sveikatos tarybos darbo techninį aptarnavimą pavesti ne tarybos sekretoriatui, o biudžetinei įstaigai, vadovaujamai valstybės biudžeto asignavimų valdytojo. Šį Valstybės kontrolės pasiūlymą svarstė ir jam pritarė Sveikatos reikalų komitetas 2010 m. sausio 15 d.
Seimo valdyba 2011 m. vasario 18 d. posėdyje nutarė pritarti Sveikatos reikalų komiteto siūlymams dėl Nacionalinės sveikatos tarybos funkcijų ir parengtą Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų pakeitimo“ projektą teikti Seimui, tačiau šis klausimas iki šiol nebuvo išspręstas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs kartu minėjote ir pristatėte, jeigu galima taip traktuoti, ir dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo. Ar tai pateiksite atskirai?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ne, kartu, nes iš esmės tai yra tas pats.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar jūs jau jį ir pateikėte?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, aš pristačiau.
PIRMININKĖ. Puiku. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. A. Matulas – pirmasis.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, teikdami bet kokį įstatymo projektą, ar Vyriausybė, ar Seimo narys, ar Prezidentė aiškinamajame rašte turi nurodyti, kokią įtaką teikiamas įstatymas gali padaryti korupcijai. Aš bent porą kartų ankstesnėse kadencijose teikiau siūlymą, kad privalomai aiškinamajame rašte projekto autorius nurodytų, kokią galimą neigiamą įtaką arba apskritai kokią įtaką galėtų padaryti teikiamas projektas visuomenės sveikatai, nes vis dėlto mūsų aukščiausias tikslas yra, kad visuomenė būtų sveikesnė, kad ilgiau gyventų, ilgiau gyventų sveikų gyvenimo metų. Ar nemanote, kad mums komitete arba daugumai reikėtų inicijuoti siūlymą dėl Statuto, kad kiekvienas autorius pagal išgales atliktų analizę, kokią įtaką visuomenės sveikatai galėtų padaryti teikiamas įstatymo projektas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš manau, iš tikrųjų tai būtų labai vertinga ta apimtimi, kiek tai įmanoma padaryti. Pasiūlymas iš tikrųjų labai vertingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs aiškinamajame rašte rašote, kad keičiate tik dėl to, kad Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovas būtų įtrauktas į bendrą sudėtį. O šiaip norėčiau paklausti, ar jūsų netenkina dabartinės Sveikatos tarybos veikla, jeigu jūs norite keisti ir kitus dalykus? Tarkime, kad būtų įtraukta vietoj ūkio (išbraukiate) kultūros, kaimo reikalų, teisės specialistai. Labai neaiškios sąvokos. Ką reiškia kaimo reikalų specialistas? Ar gyvenantis kaime, ar dirbantis ministerijoje ir t. t.? Kokia to keitimo priežastis, ar dėl netenkinamo darbo, ar čia vėlgi, na, kadencijos irgi pačios nieko nesprendžia, jeigu geri specialistai? Pats pagrindas neaiškus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų šitos tarybos darbas netenkina, tai yra praktiškai du posėdžiai per metus, bet papildomi komitetai buvo taip pat įrašyti, atsižvelgiant į mūsų programą, tai yra sveikatos politika visoje ir šitų komitetų politikoje, kaip jūs paminėjote, žemės ūkio, tai kalbama būtų apie sveiką maistą. Kiti komitetai įtraukti praplečiant šitos tarybos kompetencijas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Dabar jeigu Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas bus taryboje, jam irgi galios tos dvi kadencijos ar jis čia jau bus amžinai? Kaip čia jie, kad vėl neatsirastų tokių dviprasmiškų dalykų?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovas galės būti ex officio, tai yra tol, kol eina tas pareigas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonę už A. Matulas nori pasakyti. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Iš tiesų, kolegos, reikia priimti naujus Nacionalinės sveikatos tarybos sudarymo veiklos nuostatus, nes baigėsi kadencija, pasikeitė komitetų sudėtys, atsirado Kultūros komitetas, o tekste yra, kad vieną atstovą siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Yra priežasčių, dėl ko reikia keisti, ir aš siūlau pritarti po pateikimo, bet tikrai teiksiu kai kurias pataisas, nes, pavyzdžiui, kodėl mes prievarta įrašome, kad turi būti Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas. Iš tiesų tai yra sekretoriatas, tai yra techniniai iš esmės darbuotojai ir kas iš to, kad jie atstovaus. Aš manau, jog mes turime įrašyti, kad vieną atstovą deleguoja Lietuvoje veikiančių tarptautinių organizacijų, kurios rūpinasi visuomenės sveikata, atstovas, pavyzdžiui, Rotary klubas, labai daug pastangų deda pasaulyje ir Lietuvoje skiria daug lėšų kovai su tuberkulioze, o galbūt jie deleguos kompetentingesnį atstovą? Ir daugybė kitų organizacijų yra. Aš tikrai sakyčiau, kad pritarkime, bet nereikėtų įrašyti būtent Pasaulio sveikatos organizacijos.
Dabar kadencijos. Tai yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija ir dabar visuomeniniais pagrindais veikiančiai institucijai mes sakome, kad jūs galite dvejus metus, dvi kadencijas iš eilės. Kolegos, tokių ekspertų, kurie gali patarti Seimui, būtent Nacionalinė sveikatos taryba yra patariamoji parlamento institucija, kuri turi patarti mums, kaip mes, parlamento nariai, ką mes turime daryti, į ką atkreipti dėmesį, kad mūsų visuomenė būtų sveikesnė ir visada galvoti apie kitus įstatymus, kokią įtaką jie gali padaryti… Tas apribojimas yra visiškai, mano manymu, nereikalingas. Čia ne kokia nors valstybinė įstaiga, nes tų ekspertų, kurie gali mums patarti, kolegos, yra ne tiek ir daug Lietuvoje ir, jeigu 17 narių rotuosime, tai iš kur mes imsime tų akademikų, profesorių? O kodėl siūloma keisti, sumažinti Savivaldybių asociacijos, tai, manau, teisinga, nes patirtis rodo, kad tie penki deleguoti kai kurių savivaldybių žmonės yra tiesiog stebėtojai ir neturi labai daug minčių, idėjų, kurios galėtų būti naudingos.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Siūlau pritarti, bet tikrai kartu su A. Vinkumi teiksime įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar A. Širinskienė… (Balsai salėje) Kadangi du įstatymų projektai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …pritarti įstatymų projektams ir Nacionalinės sveikatos tarybos reforma yra būtina. Čia nuskambėjo klausimas, ar tenkina, ar netenkina veikla? Veikla netenkina, nes Nacionalinė sveikatos taryba už 60 tūkst. eurų per metus produkuoja kelias konferencijas ir vieną pranešimą Seime. Mes tiesiog pataisomis norime paskatinti gyvesnę Sveikatos tarybą. Manau, yra ydinga, kada joje yra žmonės, sėdintys po tris ir keturias kadencijas. Tikrai atsinaujinant tarybai kadencijų skaičius būtų naudingas. Labai stebiuosi gerbiamojo A. Matulo trumpa atmintimi, nes įtraukti PSO atstovą į tarybos sudėtį Sveikatos reikalų komitete pasiūlė būtent jis. Mes tiesiog tą jūsų pasiūlymą labai geranoriškai ir gražiai išgirdome.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas, papildomas komitetas nenumatytas.
P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pasiūlymas dėl pagalbinio komiteto – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes vis tiek čia su savivaldybėm..
PIRMININKĖ. Jūs siūlote kaip papildomą komitetą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu sutarti dėl papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? (Balsai salėje) Čia replikos po balsavimo?
Svarstymas numatomas Seimo II (pavasario) sesijoje.
R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, mano pasisakymas dėl vedimo tvarkos. Aš jau minėjau, kad tuo metu, kai mes svarstėme įstatymus, vis tiek buvo planuojami komiteto posėdžiai ir Žmogaus teisių komiteto posėdis įvyko, nepriklausomai nuo jūsų pažadėtos pastabos jums.
PIRMININKĖ. Stengiamės išplėsti, bet…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau, bet šiuo atveju pataisų teikėjai, esantys čia, salėje, negalėjo pateikti savo pataisų komitetui, taip šiurkščiai pažeisdami Statutą. Ir vėl kils nereikalingos aistros svarstant šitą įstatymo projektą antradienį, todėl aš prašau jūsų kaip posėdžio pirmininkės įpareigoti komitetą vis dėlto laikytis Statuto ir organizuoti normalų posėdį, kuriame galima pateikti pataisas čia esantiems Seimo nariams, kurie vykdo konstitucinę pareigą nepažeidinėti Statuto.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Ji labai teisinga.
A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Žinote, kolegos, replikuoti prieš savo, kad ir netiesioginę viršininkę yra rizikinga karjeros prasme, bet aš surizikuosiu. Iš tiesų komiteto narių buvo paprašyta pateikti siūlymus, mes juos pateikėme ir aš pateikiau siūlymą, kad į Nacionalinę sveikatos tarybą įeitų vienos Lietuvoje veikiančios tarptautinės organizacijos atstovas, raštu jums tą parašiau ir kaip pavyzdį pasakiau – PSO, o jūs paėmėte ir apvertėte viską. Bet mano yra oficialus raštas ir ten PSO atstovai yra nesiūlomi, bet tikrai yra nevisiškai kultūringa, kad tuos visus mūsų siūlymus, kuriuos mes pateikėme komitetui, jūs abi sudėjote į įstatymo projektą, pasirašėte abidvi, o mes likome nuošalėje. Būkime biedni, bet teisingi, ne visai taip buvo, kaip jūs sakote.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog norėčiau paaiškinti, kodėl mes neparašėme kitų tarptautinių organizacijų, nes Rotary klubas pagal tarptautinę teisę nėra tarptautinė organizacija, bet tarptautinė organizacija yra Jungtinės Tautos, tai aš nežinau, kaip mes būtume kaip Seimas atrodęs, prašę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kreiptis… Tiesiog jūsų pasiūlymas buvo toks, mes jį įtraukėme, jūs turite teisę teikti kitus pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū.
13.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-285 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu dėl kito darbotvarkės klausimo A. Stančiką, kad pateiktų Seimo nutarimą dėl sesijos darbų programos papildymo ir kartu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Bet pirma Seimo nutarimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos, prašau įtraukti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-266 į rudens sesijos darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Ar galime?.. Nori paklausti E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vis dėlto norėčiau paklausti. Nematėte Teisės departamento išvadų? Taip pat yra didžiulis raštas iš Verslo darbdavių konfederacijos, kur iš tikrųjų yra išdėstytos priešingos mintys, kad vis dėlto turėtų būti liberalizuota ta visa rinka, o ne saugoma, galbūt numatant atskirus atvejus arba siauresnes asmenų grupes. Iš tikrųjų ar manote, kad vis dėlto bus galima priimti tokį įstatymo pataisymą neatsižvelgiant į departamento išvadas?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pirmiausia tam mes čia ir susirinkome, kad mes nuspręstume – galime ar ne. Tai vienas klausimas. Aš manau, kad taip.
PIRMININKĖ. Taip. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. (Balsai salėje) Nėra. Galime bendru sutarimu? Galime.
Svarstymas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Galime bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Kalbėti norinčių nėra. Balsuojame, kad įtrauktume į darbotvarkę minėtą įstatymo projektą. Papildytume darbotvarkę.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Papildyti.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKĖ. Balsavo 68 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-285) priimtas.
14.00 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-266 (pateikimas)
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-266. Pranešėjas – A. Stančikas. Pateikimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. 4 straipsnio 13 dalies pakeitimas, ją išdėstant taip: „13. Lietuvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams.“
Viena iš pagrindinių problemų, ką paskutiniu metu iš tikrųjų kelia ir ūkininkai, kad žemės nuosavybės atkūrimas kaimo vietovėse faktiškai yra pasiekęs daugiau kaip 99 %. Tačiau miesto žemės išvados atkeliauja į kaimus ir būtent ten, kur ūkininkas valstybinę žemę išsinuomoja ir pradeda tvarkyti, šituo atveju būtent jo dirbama žemė, atsiranda išvados… Iš tikrųjų didelis pasipiktinimas ūkininku, nes labiau traktuojama, kad šiuo atveju yra ne teisėtojo pirmojo savininko, kuris kažkada paveldėjo tą žemę, nuosavybės atkūrimas, o dažniausiai jau į trečias, ketvirtas rankas ta išvada patekusi ir dažniausiai galima vadinti juos ne teisėtais žemės savininkais, o verteivomis, kurie bando iš to neblogai uždirbti. Išvadų judėjimas šiandien turi sustoti.
Šito projekto pakeitimo iniciatorius yra Kaimo reikalų komitetas, o rengėjas yra Žemės ūkio ministerija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šis Nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymas keičiamas jau turbūt 510 ar 831 kartą, net nežinau kiek, bet keli šimtai. Turbūt turi didžiausią pataisų skaičių iš visų Lietuvoje galiojusių po nepriklausomybės atkūrimo įstatymų. Ši eilinė pataisa irgi neišspręs problemos. Reikia pabaigti žemės reformą, pabaigti atkūrimą, padėti tašką. Estija ir Latvija jau pamiršo prieš gerą dešimtmetį, kas tai yra, dirba ir viskas gerai. Mes tampomės, tampomės, tampomės.
Korupcija didėja, neskaidrių įvairių dalykų, žemės skyrimų ir t. t. daugėja, mano nuomone. Ta sistema yra labai korumpuota, neskaidri. Iš vienos pusės tai yra teisės aktų netobulumas, iš kitos pusės tai yra tiesiog kontrolės nebuvimas visiškai, kad ten dabar vyksta toks savaiminis procesas – kas kaip nori, kas kaip išmano. Ir institucijos, kuri sugebėtų patikrinti teisėtumą tų visų žemės atkūrimų, ypač paskutinio dešimtmečio, tai iš esmės nėra. Palikta likimo valiai, savieigai ir t. t.
Reikia pabaigti, vieną kartą padėti tašką. Ir pasakykite, kada jūs tai galite padaryti ir kiek dar likę tų išvadų, kiek kabo ore valstybės įsipareigojimų piliečiams. Tai nesibaigiantis procesas, vis atsiranda naujų ir naujų išvadų. Jos atsiranda kaip stebuklas, kaip auksinė žuvelė pažeria su savo stebuklinga uodega. Tai gal mes pabaikime, padėkime tašką.
PIRMININKĖ. Klauskite.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Baigsis korupcija, baigsis viskas…
PIRMININKĖ. Ponas Rinkevičiau, jūs dvigubai viršijote laiką. Klauskite.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Ko gero, aš klausimą supratau. Kada vis dėlto nuosavybės teisė bus galutinai užbaigta, būtent kaip įvardinama reforma. Aišku, reforma yra šiek tiek platesnė ir konsolidacija į tai įeina. Galbūt apie konsolidaciją mes šiandien ir nekalbėkime, bet ką kolega pasakė. Taip, per šį laiką, kiek man teko paskutiniu metu analizuoti, patikėkite, man kyla klausimas, kas tokius įstatymus sukūrė, kur po to labai sėkmingai, kažkodėl įtariu, kad knibžda ir korupciniai dalykai. Šiandien nuosavybės teisę savininkas gali perleisti teisiškai, su notaro parašu kitam, tai yra perleidimas. Jūs įsivaizduokite, 100 hektarų kažkam perleidau. Tai už dyką? O kur finansinis sandoris įvardintas? Jo nėra. Čia galime įvardinti, kad galima ir šešėlyje uždirbtus pinigus išgryninti, ir visa kita.
Pirmiausia čia ir kalbama apie tai, kad išvadų judėjimas turi artimiausiu laiku sustoti. Nes čia po to ir slypi tam tikras dar kitas užslėptas verslas. Negalime šiandien įvardinti, tarsi ir nėra pagrindo, bet nuojauta knibžda, tai yra reketas, tai yra paprasčiausiai, kad žemės savininkas, kuris dirba žemę išsinuomojęs iš valstybės, yra reketuojamas. Todėl, kad iš karto iš kažkur atsiranda tos išvados.
Kitas dalykas, jeigu iš tikrųjų sudėtume visas išvadas, iš kur jos atsirado? Ar jos yra teisėtos, ar ne? Žinant teisminius procesus, kur buvo įrodyta, kad jos buvo butaforinės, iš niekur atsiradusios, šiandien, ko gero, mes neturime Lietuvoje tiek žemės, kiek yra jų išvadų. Tikrai noras yra, kad šie metai, 2017 metai, turi pasibaigti šitoje vietoje šitos procedūros.
Taip, didžiausios problemos dėl nuosavybės atkūrimo yra miestuose. Reforma, jeigu galima taip įvardinti, Vilniaus mieste yra pasiekusi tik 49 %, 51 % dar likęs. 25 metai – dar nebaigėme, vadinasi, dar 25 metų reikės. Tada mes niekada nebaigsime.
Vadinasi, dėl tos nuosavybės, kuri šiandien išlikusi, mes turime rasti sprendimo būdus. Negalime atkurti natūra – bandome atkurti mišku, negalime atkurti mišku – ieškome kitų finansinių šaltinių, bet užbaigiame. Jeigu to mes nepadarysime, taip mes ketverius metus tąsysimės, po to kitas ir kitas. Atrodo, prie pat finišo, bet niekaip mes jo nepasiekiame. Iš tikrųjų šiandien siūlyčiau palaikyti Kaimo reikalų komiteto šitą iniciatyvą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, klausimui yra minutė, atsakymui – dvi minutės. Tai primenu. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pasistengsiu sutaupyti laiko. Čia teikia komitetas, ir mums dar reikės vieną dalyką išsiaiškinti. Pranešėjas turbūt neatsakys, kiek yra tų išvadų teikėjų (skaičius) ir kiek hektarų jie nori dar atsiimti? Dėl ko teikiamas šis įstatymas? Kad vieną kartą būtų baigta su tom išvadom. Iš tikrųjų 95 % nėra savininkai, kurie nori atkurti žemę, o yra tie, kurie nupirko ją, perpirko. Aš visiškai suprantu tą ažiotažą, nes dabar sukilo tie, kurie nėra savininkai, bet perėmė tas išvadas. Mano klausimas – gal turite skaičių, kiek išvadų teikėjų ir kiek hektarų?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Žiūrint į tai, kas šiandien yra pateikta NŽT, tai šiandien yra 7,4 tūkst. piliečių ir pretenduoja į 11,2 tūkst. hektaro. Aišku, projektai jau kai kurie paruošti, vyksta. Skaičius egzistuoja, bet kas gali pasakyti, kiek iš tikrųjų jų iš kažkur gali atsirasti. Tai jeigu šiandien mes žingsnių nepadarysime, tai čia mes taip ir tąsysimės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu jūsų paklausti. Kas padarė žemę skraidančią, tuos tautos didvyrius mes žinome. Bet kas sugalvojo kitą tokią niekšybę – išvadas, kurias irgi galima kiloti, nešioti, prekiauti, pardavinėti? Ar žinote, kas čia didvyriai šio įstatymo projekto? Aš kažkaip neįsigilinau, gal jūs žinote, galite įvardinti?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Petrai, ko gero, pats nujaučiate, kas tas galėjo būti. Bet iš tikrųjų aš atsakymo tiesiogiai neturiu. Bet tai yra tie, kurie turi didelę patirtį darbo Seime.
Jis atsirado įstatymo dėka. Vadinasi, kas įstatymus sukūrė?
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto būtų gerai, kad jūs patikslintumėte, kur tos didžiausios grėsmės yra. Kiek supratau, dabar tos išvados atkeliauja pas tuos ūkininkus, kurie nuomojasi valstybinę žemę, taip iš esmės ardydami tam tikrą vientisumą, ūkininkavimą ir t. t. Nes, kiek man yra žinoma, tų atskirų gabaliukų ploto, kur ten yra, jau faktiškai beveik niekas nenori imti. Ar aš teisingai suprantu dabartinę problemą?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Tą problemą jūs galbūt ir teisingai suprantate, iš tikrųjų tai, kad šiandien valstybinės žemės sklypai, įsiterpę į ūkininko teritoriją, nėra dideli. Šiandien ūkininkas, matydamas, kad ji yra apleista, ją išsinuomoja iš valstybės, tokią teisę jis turi, ir tada, kai žemė jau sutvarkoma, atsiranda išvada. Išvada reiškia ne tai, kad tikrai toje vietoje būtent išvados savininkas ruošiasi ūkininkauti. Visai kitas čia yra motyvas. Būtent arba ūkininkas prievartaujamas, kad už tam tikrą kainą įsigytų šią išvadą, arba yra trukdymas.
Kitas dalykas. Pasižiūrėkite, bent jau kiek man teko susidurti ir teisininkai dėstė kitą faktą, šiandien ta pati žemė miesto teritorijoje… Šiandien, sakykime, kokia nors įmonė ar koks nors verslininkas, kuris turi objektų, pavyzdžiui, garažų, žemė yra valstybinė. Jis yra išsinuomojęs. Bet šitie garažai praranda prasmę. Verslininkas nusprendžia ką nors statyti. Susitvarko dokumentus, projektus, visa kita, bet kai garažą nugriauna, kažkodėl nei iš šio, nei iš to čia atsiranda išvada. Jums nekyla klausimas, kokiu tikslu šitoks partneris atsiranda verslininkui? Aš manau, kad šiandien visur sustabdę išvadų judėjimą mes tam tikrą tašką padėsime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis – E. Pupinis. Trumpas klausimas, trumpas atsakymas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, turbūt jūs jau pradėjote minėti tokį dalyką, kaip sumažinti nuosavybės atkūrimo variantų. Galbūt jau laikas pereiti prie piniginės kompensacijos ir visiems žmonėms atvirai pasakyti. Vis dėlto 11 tūkst. hektarų nėra toks didelis plotas, kad numatytume per kelerius metus. Pasakyti vieną kartą, kad išvados baigėsi ir, tarkime, pereiname prie kompensavimo pinigais.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Tikrai aš tam pritariu. Būtent šiandien analizuojant tą situaciją, kadangi procesas vyksta kai kam, jei tas atkūrimas vyksta, ir jau bylos yra parengtos. Kai kuriais atvejais, sakykime, tos išvados tenkina paveldėtoją grąžinimas mišku. Tačiau yra ginčytinų objektų arba, sakykime, netenkina. Ir vienas iš variantų yra būtent finansinis. Aš manau, kad šiuo atveju tos galimybės per keletą metų tikrai leistų ir būtų galutinai užbaigta visa procedūra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės prieš nėra. Nuomonė už – P. Gražulis. Gal? Norite vis tiek kalbėti.
P. GRAŽULIS (TTF). Vis tiek noriu kelias mintis pasakyti. Žinoma, labai svarbu sužinoti ir, manau, iki svarstymo stadijos sužinosime tuos gudročius, kurie sugalvojo tas išvadas ir iš tų išvadų (kaip čia pasakyti) pelnėsi, gudravo, nuvarinėjo nuo žemės tuos žmones, kurie dirbo. Bet kitas dalykas – mes ne kartą buvome inicijavę žemės reformos pabaigoje keisti sąlygas, bet buvo Konstitucinio Teismo išvada, kad žemės reformos eigoje negali būti nevienodos sąlygos. Nežinau. Čia, be abejonės, šį klausimą nagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip rasti tokį aukso vidurį, bet šituos architektus reikėtų ne tik paviešinti, bet ir nubausti. Čia yra tikrai didžiulis gudravimas daugelio žmonių sąskaita. Bet reikia pritarti po pateikimo ir, jeigu neprieštaraus Konstitucijai tokia nuostata, reikėtų jai pritarti ir užbaigti šitų išvadų gyvavimo klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime bendru sutarimu? Galime.
Prieš paskelbdama kitą darbotvarkės klausimą ir atsakydama R. J. Dagiui, informuoju, kad Žmogaus teisių komitetas yra įpareigotas ir jis rinksis sausio 17 dieną 9 valandą iš naujo svarstyti teiktus pasiūlymus.
Kitas darbotvarkės klausimas. Atsiprašau, pamiršau komitetą. Buvusio ką tik pateikto įstatymo projekto pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomų komitetų nenumatyta ir numatyta svarstyti pavasario sesijoje. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš manau, kad būtų gerai, kad į šį klausimą pažiūrėtų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tikrai kaip papildomas galėtų pažiūrėti.
PIRMININKĖ. Ar galime sutarti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų papildomas? Galime. Dėkoju.
14.15 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-271 (pateikimas)
Skelbiu dar vieną darbotvarkės klausimą – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-271. Pranešėjas – R. J. Dagys. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymo projektą, kuris atsirado todėl, kad mes, visai neseniai priimdami socialinio būsto nuomos, tobulindami nuomos sąlygas, į kurias buvo mėginama atsižvelgti, kad būtų tiesiog įvertinti tam tikri pajamų svyravimai, lokaliniai svyravimai ir nebūtų atimta iš žmonių galimybė toliau naudotis tuo būstu, įgijome tam tikras normas ir apribojimus, tai yra Lietuvos įstatymu dėl paramos būstui įsigyti balsuodami čia salėje padidinome tą normą nuo 20 iki 25 proc., bet kitame straipsnyje, balsuojant dėl šios pataisos, liko dar galioti 20 proc. nuostata, kuri buvo teikiama su įstatymo projektu. Kad nebūtų to prieštaravimo ir vykdant jūsų balsavimo valią, siūlau kaip tik pataisyti tą 2 straipsnį, nes negali du straipsniai prieštarauti vienas kitam.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Klausiančiųjų nėra. Ar galime?.. Nuomonės už, nuomonės prieš taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar siūloma papildomų? Ne. Svarstymas siūlomas sausio 17 dieną, antradienį.
14.18 val.
Seimo nutarimo „Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-297 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas būtų rezerviniai klausimai – Seimo nutarimo „Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-297. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom. Prašom dėl vedimo tvarkos.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi posėdžio laikas jau yra viršytas, tokiu atveju rezervinių klausimų nederėtų įtraukti. Iš tiesų mes jau maloniai sutikome, kad pagrindinės darbotvarkės klausimai be balsavimo būtų toliau tęsiami, iki kol jie bus baigti, bet rezervinius klausimus tuomet reikėtų atidėti kitam posėdžiui, kai tam bus numatytas laikas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Mantai, jeigu galima, aš atsakysiu už posėdžio pirmininką. Iš tikrųjų labai nuolankiai norėjau prašyti dar kelių minučių jūsų laiko. Žinau, kad jūs esate užsirašęs pareiškimą daryti. Labai trumpas dėl sesijos darbų programos pratęsimo ir atitinkamai pranešimas, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija išsirinko pirmininką ir pavaduotoją. Tai gal Seimas neprieštarautų ir leistų pateikti. Esame kalti, bet, gerbiamas Mantai, tikrai labai nuolankiai prašau. Tai aš jau ir pradėjau pateikti Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo… pirmininko pavaduotojo ir pirmininko išrinkimo… Maloniai pranešu ir prašau patvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininku išrinktas R. Baltaduonis nuo pasaulio lietuvių, o nuo Seimo – A. Vinkus.
2 straipsnis. Patvirtinti Pasaulio… (atsiprašau) pavaduotojus: išrinktą H. Antanaitį ir mūsų Seimo narį S. Tumėną. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Klausiančiųjų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Svarstymas.
Klausiančiųjų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir priėmimas.
Du straipsniai. 1 straipsnis – patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkais R. Baltaduonį ir A. Vinkų. Ir 2 straipsnis – patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojais H. Antanaitį ir S. Tumėną. Ar galime pritarti bendru sutarimu visiems straipsniams? Dėkoju. Balsavimas. Prašom.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 64 Seimo nariai, balsavo 63: už – 63, prieš, susilaikiusių nėra. Dėkojame. Nutarimas priimtas. (Gongas)
14.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-191 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos pratęsimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-299 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-191 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos pratęsimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-299. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties labai miela su jumis būti kartu ir šiandien jau norėjome sugiedoti himną ir atsisveikinti, bet ta draugystė turi nesibaigti, nes tiek daug svarbių klausimų ir atsitiko taip, kaip atsitiko. Išties turi galioti 151 straipsnis, kad 72 valandos po Seimo komitetų sprendimo turi būti. O tokie klausimai: valstybės ir savivaldybių įstaigų apmokėjimas, Seimo nutarimas „Dėl nacionalinio saugumo strategijos“, Rinkliavų įstatymas, Pagalbinio apvaisinimo, Vaiko teisių pagrindų įstatymai, iš tikrųjų reikalauja jūsų dėmesio. Todėl maloniai prašau pratęsti sesijos darbų programą ir dar dirbti antradienio pirmąją dienos dalį, per rytinį posėdį.
PIRMININKAS. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji vicepirmininke, čia jūs dabar greitosiomis suradote tuos kelis svarbius projektus, bet galbūt sugalvosite ir dar daugiau, ir komitetai gal šiek tiek dirbs. Ar nemanote, kad būtų racionaliau sesiją pratęsti iki kovo 9 dienos, o posėdžius kada norite, tada šaukite. Dabar vėl ir vėl pratęsime, jeigu vėl ką nors sugalvosite, nes pastebima, kad dirbama fragmentiškai, taip ad hoc, o ne nuosekliai turint tam tikrą planą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Žinau jūsų uolumą dirbti ir tai labai vertinu. Žinau, kad jūs dirbate kiekvieną dieną, ir matau jus nuolat Seime, ir tuo labai džiaugiamės. Tai viena pastaba. Tikrai dirbame nuosekliai ir atsakingai, tikai nuosekliai ir atsakingai, todėl, kad strategijos, kurios labai svarbios ir reikalingos, privalo būti priimtos, kad greičiau prasidėtų procesas. O jeigu atsitiko taip, kad komitetas truputį pavėlino svarstymą, manau, mes atleisime jiems už tai ir padirbėsime dar kitą savaitę.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Dėl motyvų dėl viso nėra užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam nutarimui? Dėkoju.
Svarstymas. Pasisakančiųjų taip pat nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Ir priėmimas. Klausiančių taip pat nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
14.25 val.
2017 m. sausio 17 d. posėdžio darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
3-r klausimas – 2017 m. sausio 17 d. posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kaip jau iš dalies ir pateikiau jums, ir minėjau, kad antradienį 10 val. svarstysime Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymą, Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimo, Pagalbinio apvaisinimo, Rinkliavų, Vaiko teisių įstatymus ir labai svarbią rezoliuciją „Dėl vaiko apsaugos nuo smurto ir vaiko visapusiškai raidai saugios aplinkos užtikrinimo“. Taip pat yra gautas Seimo J. Oleko prašymas papildyti darbotvarkę Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIIIP-194. Tam kartui būtų tiek. Labai prašau pritarti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pirmininke, gal galima daryti taip, pavyzdžiui, iki pietų posėdyje dalyvauja pusė Seimo ir po pietų kita pusė Seimo, nes, sprendžiant iš dabar esančių salėje, tai mūsų liko tik pusė. Aš suprantu, kad galbūt vyresni Seimo nariai čia negali išsėdėti, bet kad taip greitai pagedo naujokai, tai jau yra labai blogai. Kaip jūs žiūrite į tą poziciją, kad antradienį pusė Seimo iki pietų, pusė – po pietų?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Tikrai nepritarsiu. O kad šiandien dalies Seimo narių nėra salėje, tai jūs žinote, kas vyksta. Vyksta sausio 12–13 dienų, Laisvės gynėjų dienos, renginiai ir galbūt tie Seimo nariai, kurie labai artimai buvo susiję su mūsų laisvės gynimu, tam tikrą savo dėmesį skyrė ir tiems renginiams. Tai galbūt ant jų labai nepyksime.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gal galima tikėtis, kad jūs dabar neturite tokios įtemptos darbotvarkės ir galima siūlyti dar ir papildomai, jeigu matysime, kad yra svarbių projektų?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi mes jau paskyrėme savo laiką šiam darbui čia, plenarinių posėdžių salėje, o šiaip jau planuojame laiką ir dirbame prie įstatymų leidybos ir susitikimų su rinkėjais, žinote, ne atostogaujame, jeigu būtų pasiūlymų, tai jūsų pasiūlymai bus išgirsti, Seniūnų sueigoje aptarsime labai atsakingai ir tada planuosime papildyti darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Ar galime bendru sutarimu pritarti posėdžio darbotvarkei? (Balsai salėje) Dėkoju.
Na ką, liko Seimo narių pareiškimai. Matau, yra užsirašęs M. Adomėnas. Prašau.
14.28 val.
Seimo narių pareiškimai
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie dar pasiekėte šią posėdžio stadiją. Iš tiesų nesmagu trukdyti jūsų laiką, sulaikyti nuo Sausio 13-osios išvakarės renginių, bet nėra kito formato, pagal kurį galėčiau tuos klausimus iškelti. Klausimus, kurie, mano supratimu, yra labai svarbūs ir liečia šios savaitės pradžioje vykusį Seimo Pirmininko susitikimą su Rusijos ambasadoriumi.
Taip, visi suprantame, kad Seimo Pirmininkas turi susitikti su pasiuntiniais tų šalių, su kuriomis Lietuva turi diplomatinius santykius, su Lietuvai svarbių šalių ambasadoriais, svarbių, nebūtinai draugiškų. Bet kodėl tai buvo taip išviešinta, kodėl iš to buvo padaryta visa viešųjų ryšių istorija ir mes turėjome per televiziją stebėti, kaip Seimo Pirmininkas, laisvos demokratinės valstybės laisvos institucijos Pirmininkas, atitraukia kėdę tironiškos diktatūros mūsų kaimynystėje, turinčios priešiškų kėslų mūsų ir mūsų bičiulių teritorijoms, pasiuntiniui, tarsi tai būtų šeimininkas, atvažiavęs aplankyti savo vasalo?
Noriu priminti, kad po Kovo 11-osios šio Seimo Pirmininkas, kurio įpėdiniai esame mes, V. Landsbergis labai sąmoningai nuo pat pradžių nustatė bendravimo stilių su Rusijos atstovais, su kuriais buvo vykdomos derybos, jog tai yra lygiavertės derybos, kad jis atvažiuoja kaip valstybės vadovas pas valstybės vadovą, o ne kaip vasalas pas savo senjorą. Kodėl tai įvyko Sausio 13-osios savaitę? Susitikimas su atstovu valstybės, kuri neigia Sausio 13-osios tragediją ir ne tik neprisiima atsakomybės, atsisako išduoti nusikaltėlius, neigia ir skleidžia mus žeminančią informaciją, jog savi šaudė į savus? Ar nebuvo įmanoma pamatyti simbolinės šio susitikimo reikšmės?
Taip pat puikiai žinote, kas šiuo metu vyksta kitose valstybėse, ne taip toli nuo Lietuvos sienų. Tebežūsta žmonės Ukrainoje, Gruzijoje vos ne kas savaitę yra perkeliama okupuotos teritorijos demarkacinė linija, taip grobiant laisvos valstybės teritoriją. Kokią žinią tai siunčia mūsų bičiuliams ukrainiečiams ir gruzinams, tas vienintelis taip ištransliuotas susitikimas su kitos šalies ambasadoriumi, su Rusijos ambasadoriumi?
Kieno norą ir užsakymą vykdė mūsų Seimo Pirmininkas, darydamas tą viešųjų ryšių akciją? Seimas yra demokratijos šaltinis ir lopšys, tai yra unikali institucija. Unikali institucija. Čia prasidėjo mūsų Nepriklausomybė, mūsų valstybingumas, čia turi būti saugomi demokratijos standartai. Po to sakyti, kad mes turime glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos Dūma, kuri net neturi teisės vadintis parlamentu, nes parlamentas pagal apibrėžimą turi būti išrinktas demokratiškai, yra įžeidimas Seimo orumui.
Todėl aš manau, kad Seimo Pirmininkas turėtų suprasti, jog tapdamas, užimdamas tas pareigas, jis paveldėjo unikalią garbę, kurią ne jisai kūrė, ją kūrė signatarai, ją kūrė tie žmonės, kurie gynė bokštą ir parlamentą rizikuodami savo gyvybe, o kai kurie ją ir paaukodami.
Taigi, gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs mums duodate daug nurodymų, kaip mes turėtume dirbti savo darbo vietose, bet pats nesulaukėte šio posėdžio pabaigos. Vis tiek tikiuosi, kad perskaitysite bent stenogramos žodžius.
Taigi, Seimo Pirmininke, kai sakysite iškilmingą kalbą apie Sausio 13-ąją, kiek ji mums daug visko reiškia, kaip jūs ją minite ir kaip prisimenate tą auką, pagalvokite, ar jūsų veiksmai neprieštarauja Sausio 13-osios idealui ir šio Seimo, kuriam pirmininkaujate, orumui? Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame M. Adomėnui. Toliau posėdžiui vadovaus R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji, aš, aišku, kaip posėdžio pirmininkė, neturiu teisės nei atsakinėti, nei komentuoti. Tiesiog priimame M. Adomėno nuomonę. Noriu nuoširdžiai visiems padėkoti už šiandienos darbą ir kartu priminti kvietimą dalyvauti tiek šiandien, tiek rytoj vyksiančiuose tikrai mums svarbiuose Laisvės gynimo renginiuose. Šiandien susitiksime, tikiuosi, prie laužo, čia, prie Lietuvos Respublikos Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, arba prie Televizijos bokšto. Klausysimės Mišių ir rytoj taip pat dalyvausime jau 10 valandą vyksiančiame iškilmingame minėjime Kovo 11-osios Akto salėje.
Kuo geriausios nuotaikos, susitelkimo, vienybės, bendro darbo ir pasimatymo ne tik šventiniuose renginiuose, bet ir antradienį planuokite savo laiką taip, kad antradienį 10 valandą vėl būtume kartu ir labai atsakingai dirbtume Lietuvai. Ačiū. (Balsai salėje)
Dar vienas priminimas – E. Zingeris kviečia prie Seimo tribūnos Tarpparlamentinės grupės su Kroatijos Respublika parlamento narius.
Šiandien posėdį baigiame. (Balsai salėje) (Gongas) Registruojamės. Atsiprašau, nors gongas ir nuskambėjo, tačiau registracija – šventas dalykas, ir mes vis tiek ir po gongo antrą kartą sumušime gongą, kad nuskambėtų laisvoje Lietuvoje. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Ir dar kartą pakviesdama rytoj dalyvauti iškilmingame minėjime, primenu organizatorių prašymą, kad Seimo nariai užleis vietas priekyje parlamento gynėjams, o mes visi gražiai sėdėsime šoninėse tribūnose, bet labai aktyviai visi dalyvausime. Tad dabar pagaliau posėdį tikrai baigiu. Ačiū. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.