LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

sveikatos reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO

NR. I-1553 18 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-912(2)

2021-10-19 Nr. 111-P-38

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, Komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė-Juškevičienė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis.

Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys T. Tomilinas, sveikatos apsaugos viceministrė Ž. Simonaitytė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A. Storpirštienė, Valstybinės ligonių kasos atstovas T. Ragauskas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-15

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime.

Atsižvelgti

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai V. Ąžuolas, A. Norkienė, G. Burokienė, L. Girskienė, A. Veryga, G. Kindurys, D. Labanavičius, R. Šalaševičiūtė, J. Jarutis, 2021-10-14	1	1			Argumentai: Testavimas ir ankstyva diagnostika yra viena iš svarbiausių pandemijos valdymo priemonių. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek vien nepaskiepytų asmenų testavimas, nėra pakankamas, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje, būtina testuoti visus darbuotojus ir nemokamai. Nevaldomas Covid-19 plitimas parodė, kad Vyriausybės taktika galimybių paso pagalba suteikti privilegijas vakcinuotiems asmenims ir leidimą nesisaugoti sukūrė netikrą saugumo jausmą, kuris prisidėjo prie viruso plitimo ir vakcinuotų asmenų ligų bei mirčių. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerija pabrėžia, kad Kadangi virusas yra naujas, šiuo metu nėra pakankamai žinių, kiek laiko po vakcinacijos išliks imunitetas, taip pat neaišku, ar bus reikalinga reguliari revakcinacija. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) apsaugo nuo simptominės COVID-19 ligos ir, svarbiausia, nuo jos sunkių formų bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti prievolę, kad darbuotojai patys turėtų susimokėti už testavimą, tačiau toks reguliavimas neskatins darbuotojus ir kitus gyventojus testuotis, todėl siekiant suvaldyti pandemiją būtina suteikti galimybę visiems Lietuvos gyventojams nemokamai testuotis nuo užkrečiamųjų ligų, dėl kurių yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Visų Lietuvos gyventojų Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytos vakcinos (toliau – vakcina) yra prieinamos, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos). Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek testavimas, tiek bendrosios profilaktikos priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. Skiepijimas yra efektyvi ir šiuo metu efektyviausia turima priemonė užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui (užsikrėtimui ja), apsaugoti asmenis, užsikrėtusius šia liga, nuo komplikacijų ir hospitalizacijos bei mirties. Tik pasiekus pakankamas skiepijimo apimtis būtų galima suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. Paskiepyti asmenys yra geriau apsaugoti nuo užsikrėtimo, o ypač nuo sunkios ligos formos išsivystymo ar mirties, jų galimybė platinti virusą taip pat yra kur kas mažesnė, palyginti su neskiepytais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai plinta pavojinga SARS-COV-2 viruso delta atmaina bei į tai, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemiologinė situacija šalyje yra sparčiai blogėjanti, būtina intensyvinti skiepijimosi tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų kiekį ir taip užtikrinti visuoenės saugumą. Pažymėtina, kad kitos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos priemonės – nemokamas testavimas, atstumų laikymasis, asmeninės apsaugos priemonių (medicininių kaukių ir kt.) dėvėjimas, paviršių dezinfekavimas ir kt. – yra maksimaliai išnaudotos, todėl jų plėsti ir intensyvinti nebėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui ir užtikrinti visuomenės saugumą, darbuotojai, kurie privalo tikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, turėtų būti paskatinti skiepytis nebeapmokant jų privalomo sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų, dėl kurių paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
2.	Seimo nariai V. Ąžuolas, A. Norkienė, G. Burokienė, L. Girskienė, A. Veryga, G. Kindurys, D. Labanavičius, R. Šalaševičiūtė, J. Jarutis, 2021-10-14	2				Argumentai: Testavimas ir ankstyva diagnostika yra viena iš svarbiausių pandemijos valdymo priemonių. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek vien nepaskiepytų asmenų testavimas, nėra pakankamas, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje, būtina testuoti visus darbuotojus ir nemokamai. Nevaldomas Covid-19 plitimas parodė, kad Vyriausybės taktika galimybių paso pagalba suteikti privilegijas vakcinuotiems asmenims ir leidimą nesisaugoti sukūrė netikrą saugumo jausmą, kuris prisidėjo prie viruso plitimo ir vakcinuotų asmenų ligų bei mirčių. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerija pabrėžia, kad Kadangi virusas yra naujas, šiuo metu nėra pakankamai žinių, kiek laiko po vakcinacijos išliks imunitetas, taip pat neaišku, ar bus reikalinga reguliari revakcinacija. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) apsaugo nuo simptominės COVID-19 ligos ir, svarbiausia, nuo jos sunkių formų bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti prievolę, kad darbuotojai patys turėtų susimokėti už testavimą, tačiau toks reguliavimas neskatins darbuotojus ir kitus gyventojus testuotis, todėl siekiant suvaldyti pandemiją būtina suteikti galimybę visiems Lietuvos gyventojams nemokamai testuotis nuo užkrečiamųjų ligų, dėl kurių yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, karantino ir (ar) riboto karantino, kurie nustatomi pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus, priemonių taikymas žmonėms, jų sveikatos patikrinimai~~, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais, kai sveikatos patikrinimai finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis,~~ mikrobiologiniai tyrimai, ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, izoliavimas, atliekami Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka;“	Nepritarti	Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek testavimas, tiek bendrosios profilaktikos priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. Skiepijimas yra efektyvi ir šiuo metu efektyviausia turima priemonė užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui (užsikrėtimui ja), apsaugoti asmenis, užsikrėtusius šia liga, nuo komplikacijų ir hospitalizacijos bei mirties. Tik pasiekus pakankamas skiepijimo apimtis būtų galima suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. Paskiepyti asmenys yra geriau apsaugoti nuo užsikrėtimo, o ypač nuo sunkios ligos formos išsivystymo ar mirties, jų galimybė platinti virusą taip pat yra kur kas mažesnė, palyginti su neskiepytais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai plinta pavojinga SARS-COV-2 viruso delta atmaina bei į tai, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemiologinė situacija šalyje yra sparčiai blogėjanti, būtina intensyvinti skiepijimosi tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų kiekį ir taip užtikrinti visuoenės saugumą. Pažymėtina, kad kitos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos priemonės – nemokamas testavimas, atstumų laikymasis, asmeninės apsaugos priemonių (medicininių kaukių ir kt.) dėvėjimas, paviršių dezinfekavimas ir kt. – yra maksimaliai išnaudotos, todėl jų plėsti ir intensyvinti nebėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui ir užtikrinti visuomenės saugumą, darbuotojai, kurie privalo tikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, turėtų būti paskatinti skiepytis nebeapmokant jų privalomo sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų, dėl kurių paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
3.	Seimo nariai V. Ąžuolas, A. Norkienė, G. Burokienė, L. Girskienė, A. Veryga, G. Kindurys, D. Labanavičius, R. Šalaševičiūtė, J. Jarutis, 2021-10-14	3				Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. T. y. šio įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti ne gruodžio 1 d., o gegužės 1 d., nes pagal šį įstatymą sukuriamos naujos pareigos verslui, nėra įgyvendinama ES teisės aktuose nustatyti įsipareigojimai ir šiuo metu jau yra spalio 07 d. Todėl gruodžio 1 d. pasirinkimas yra netinkamas ir pažeidžia dviejų datų taisyklę Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, ~~įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d.~~ įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki ~~2021 m. lapkričio 30 d.~~ 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Nepritarti	Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2021 m. gruodžio 1 d. – iki to laiko darbuotojai, kurie norės skiepytis ir išvengti mokamo testavimo, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos),
4.	Seimo nariai I. Kačinskaitė-Urbonienė, M. Puidokas, V. Fiodorovas, V. Giraitytė-Juškevičienė, 2021-10-15 Aidas Gedvilas	1				Argumentai: pasiūlymo tikslas – užtikrinti galimybę nemokamai pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, besimokantiems ir studijuojantiems asmenims, kuriuos valstybė draudžia privalomu sveikatos draudimu. Siūloma nustatyti, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu mokiniai ir studentai ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu galėtų nemokamai pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu: „1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 18 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ~~Privalomas~~ Sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų 2. Papildyti 18 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu asmenys, kurie mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje metu turi teisę nemokamai pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Šių asmenų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Siūlomos nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes keičiamo įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja darbuotojų privalomą sveikatos tikrinimą dėl užkrečiamųjų ligų.
5.	Seimo nariai T. Tomilinas, L. Kukuraitis, 2021-10-18	1				Argumentai: pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra numatyta galimybė darbuotojui gauti laisvą dieną pasiskiepijus nuo COVID-19 (koronaviruso infekcijos). Laisvos dienos po skiepo suteikimas („skiepadienio“) yra neretai šiuo metu savanoriškai taikoma paskatinimo priemonė darbuotojams skiepytis nuo COVID-19 (koronaviruso infekcijos). Tačiau ne visi darbdaviai taiko tokią priemonę ir nėra taip reikalingo masiškumo efekto. „Skiepadienio“, kaip ir vadinamojo „mamadienio“, pranašumas yra tai, kad žmogus ir gydytojai nėra apkraunami biurokratinėmis procedūromis suteikiant nedarbingumą. Kaip ne kartą minėjo už pandemijos valdymą atsakingi ministrai, augant užsikrėtusių skaičiui ir ieškant naujų būdų kaip paskatinti skiepytis vakcinacijos skeptikus, svarbus kiekvienas papildomas pasiskiepijusių procentas, todėl turi būti svarstomi visi nestandartiniai sprendimai. Seimo sveikatos komitetas, apsvarstęs „skiepadienio“ idėją pagal Vyriausybės išvadą, pasiūlė įteisinti ją būtent Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį 3 dalimi: „1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 3. Darbdavys, darbuotojo prašymu, trijų parų laikotarpyje po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita.“	Pritarti

4. Balsavimo rezultatai:

1) dėl pirmojo Seimo narių pasiūlymo: už – 5, prieš – 6, susilaikė – 0;

2) dėl antrojo Seimo narių pasiūlymo: už – 5, prieš – 6, susilaikė – 0;

3) dėl trečiojo Seimo narių pasiūlymo: už – 5, prieš – 6, susilaikė – 0;

4) dėl ketvirtojo Seimo narių pasiūlymo: už – 5, prieš – 6, susilaikė – 0;

5) dėl penktojo Seimo narių pasiūlymo: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 4.

Komiteto pirmininkas Antanas Matulas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėja (ES) V. Valainytė