|
1.
|
3
17
|
1,
2
|
|
Argumentai:
Projektu yra siekiama nustatyti, jog asignavimai darbo užmokesčiui gali būti naudojami tik darbo užmokesčiui ir
darbdavių socialinei paramai finansuoti, o ne naudojami kitoms
išlaidoms, kaip yra iki šiol. Tai leistų išvengti
pasitaikančio darbdavių piktnaudžiavimo, kai vietoj laiku sumokamo darbo
užmokesčio yra įsigyjamas turtas ar paslaugos arba pasirenkama vietoj darbo
užmokesčio didinimo ar darbuotojų skatinimo sutaupytas lėšas verčiau išleisti
kitoms reikmėms. Tokiu būdu viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis
tampa nekonkurencingas, o sprendimai investuoti į turtą, o ne į žmogų –
demotyvuojantys.
Vis dėlto, dėl nesuprantamų priežasčių siūloma numatyti, kad darbo
užmokesčio fondo „neliečiamumas“ įsigaliotų tik nuo 2023 m., o 2022 metais sutaupytus asignavimus darbo
užmokesčiui vis dar būtų galima naudoti kitoms reikmėms finansuoti.
Nėra jokių objektyvių argumentų, pagrindžiančių šios nuostatos
įsigaliojimo atidėjimą. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms
nereikia atlikti jokių paruošiamųjų darbų, todėl siūlome, kad nuostata dėl darbo
užmokesčio fondo neliečiamumo būtų taikoma nuo artimiausių biudžetinių metų
pradžios, t. y. nuo 2022 m.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„1. Pakeisti 6
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Asignavimų valdytojų teisės
Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę:
1)
biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam
pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms
patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės
biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai
Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas –
savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų
tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų
suma darbo užmokesčiui yra maksimali ir jos ekonomija, jeigu nėra
įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti. Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami
tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir
darbdavių išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, finansuoti. Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, įskaitant išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma,
jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie
finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o kai investicijų projektų nėra, –
pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba
savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose
įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą,
nustatytus atvejus;
2)
biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos
ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija
(valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės
administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);
3) nustatyti
ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo
programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio
1–2 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.“
2. Pakeisti
6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos,
jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms
patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės
biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai
Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas –
savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų
tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su
darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių
išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, finansuoti.
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo
užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų
projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o kai investicijų
projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar
pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų
metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti,
išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų
naudojimą, nustatytus atvejus;“.
Pasiūlymas:
1. Pakeisti
įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį ir
ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo
3 straipsnio straipsnis 1 dalis įsigalioja 2022 m.
sausio 1 d.“
2. Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir
11 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“
|