Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 385
STENOGRAMA
2024 m. birželio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko
pavaduotoja R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
14.00 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl tvarios miškų politikos“ projektas Nr. XIVP-3850 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl tvarios miškų politikos“ projektas Nr. XIVP-3850. Kviečiu rezoliuciją pateikti T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti Seimo rezoliucijos „Dėl tvarios miškų politikos“ projektą. Panašu, kad radome sprendimą, kaip apsaugoti Lietuvos miškus be didelių reformų, ilgų teisės aktų pokyčių. Mes jaučiame, kad šios kadencijos Seimo dauguma tikrai yra palanki miškams. Tiek pozicijoje, tiek opozicijoje skirtingų frakcijų Seimo nariai labai norėtų miškų politikos proveržio, apie tai kalba visuomenė, bet dar niekas nėra pasiūlęs, man atrodo, taip aiškiai įvardinti vieną esminių problemų, kodėl visuomenė nemato progreso, nuolat kalba apie miškus, apie tvarią miškininkystę, o mes vis nerandame sprendimų.
Pirmajame punkte pasiūlymuose Vyriausybei yra pagrindinė mintis – keisti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose praktiką ir atsisakyti dalies iškertamos ir parduodamos medienos pelno, numatant, kaip valstybės įmonės negautos pajamos bus kompensuotos iš valstybės biudžeto. Valstybinių miškų urėdijos politika, orientuota vien į medienos gavimą, į pelną, į pardavimą, visada ves prie kirtimų intensyvumo didinimo, o visos kitos paslaugos – ekologinės, gamtosaugos, buveinių apsaugos, miškų socialinės funkcijos visada liks šešėlyje. Todėl mes turime kalbėti apie dalies pelno atsisakymą ir apie tų ekosistemoms apsaugoti, miškingumui didinti, kitoms miško paslaugoms svarbių… mes turime kalbėti apie tas valstybės funkcijas ir sutikti jas vystyti konkurencingumo sąskaita. Būtent tai yra pagrindinė šios rezoliucijos mintis ir dar nėra niekas iš Seimo tribūnos būtent to pasakęs.
Mes bendravome su daugybe miškininkų, kaimo ir miesto gyventojų – visi jie nori, kad miškai būtų labiau saugomi, tačiau mes turime labai sąžiningai iš šios tribūnos pasakyti: taip, mes tikimės, kad Valstybinių miškų urėdija gaus mažiau pelno, taip, mes esame pakankamai turtinga valstybė, kad dalies tų dividendų atsisakytume tam, kad miškai būtų saugomi. Taip nėra niekas niekada suformulavęs. Mes žinome istoriją, kaip buvo, kaip mes visi kalbėjome apie tai, kad reikia didesnio efektyvumo, kad reikia daugiau pelno, kad valstybinės įmonės turi uždirbti pelno ir nešti į biudžetą.
Jeigu matėte, Seimas visai neseniai gavo 17 tūkst. Lietuvos piliečių parašų ir ten yra reikalavimas nutraukti Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę. Žinoma, kad piliečiai, nematydami, kad Seimas ir Vyriausybė turi aiškią viziją dėl miškų, žinoma, labiausiai bijo šitos pertvarkos, valstybinės miškų įmonės pertvarkos į UAB’ą, juolab kad yra pasirinkta skubos tvarka, tai gąsdina dar labiau. Ministro, man atrodo, jau per užpraeitas Kalėdas buvo žadamas naujas Miškų įstatymas, kuriame atsirastų didesnis miškų saugojimas, mažesni… plynųjų kirtimų ribojimai saugomose teritorijose ir visi kiti pozityvūs dalykai, bet to projekto nėra. Vietoj jo yra atnešamas atskiras projektas, derinamas skubos tvarka, siekiant paversti valstybinę įmonę akcine bendrove. Tai negali nesukelti žmonių pasipiktinimo, todėl šia rezoliucija, šalia pagrindinės minties, taip pat aš siūlau išreikšti poziciją, kad to daryti nereikia. Galbūt mes taip ir ministrui padėsime, nes toks elgesys labiau atrodo kaip politinė savižudybė šitoje situacijoje, kai aiškios miškų strategijos nematyti.
Taip pat rezoliucijoje mes raginame riboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Žinoma, tai jau suponuoja rimtų įstatymo pokyčių poreikį ir dėl to mes laukiame Vyriausybės žadėto Miškų įstatymo projekto. Manau, kad jis galiausiai pasieks Seimą, tikiuosi, kad mes šioje kadencijoje galėtume jį ir priimti, bet vilties yra mažai. Juolab kad pradedame ne nuo to.
Žinote, miškai yra mūsų tautos turtas. Žmonėms labai rūpi miškai. Miškų tema, miškų politikos tema tai yra mūsų šansas kalbėti su žmonėmis apie klimato kaitą, apie įsipareigojimus Europos Sąjungai. Žmonės tuo domisi, žmonės rašo laiškus, žmonės aktyviai skatina keisti valstybės politiką. Tai yra tik pozityvu. Jie angažuojasi į dalykus, kurie iš tiesų svarbūs, ir galbūt atsitraukia nuo kokių nors kitų sąmokslo teorijų ir panašiai. Bet jeigu mes juos nuvilsime, jeigu mes tik pasakysime, kad čia greitai padarysime iš valstybinės miškų įmonės UABʼą ir tiek žinių, tikrai nusivylimas ir demokratija, ir valdžia bus labai didelis.
Lietuva yra viena iš intensyviausiai plynuosius kirtimus vykdančių Europos Sąjungos šalių. Čia matote grafiką – esame tarp lyderių pagal miškų plotą, kuriame galimi plynieji, išplyninantys kirtimai, virš 90 % miško. Kartu su Latvija ir Airija mes čia labai pirmaujame. Čia yra 2022 metų Europos Parlamento ekologinės miškininkystės studija. Aš kol kas negavau šitų skaičių paneigimo, nors rodžiau ir Aplinkos apsaugos komitete, ir su viceministrais bendravome apie tai, bet niekas man neatsiuntė kitų skaičių. Jeigu Europos Parlamentas neteisus, tai įrodykite, kad taip nėra.
Saugomų miškų plotai per dešimt metų Lietuvoje sumažėjo apie 20 tūkst. hektarų, todėl argumentas, kad šiaip miškų Lietuvoje daugėja, jau negroja, kolegos. Akivaizdu, kad mes kalbame apie tai, kad vertingų miškų mažėja ir mes turime labiau saugoti miškus, nes miškai yra pagrindinė Lietuvos ekosistema, teikianti reguliavimo, aprūpinimo, kultūrines paslaugas. Iš nemedieninės ekonomikos mes pagaliau galime gyventi ir mokesčius mokėti. Yra suskaičiuota ir Aplinkos ministerijos puslapyje yra puikūs skaičiai apie tai, kiek „Natura 2000“ teritorija sukuria vertės. Ta vertė yra kur kas didesnė negu vertė iš medienos, jeigu mes tą „Natura 2000“ teritoriją būtume iškirtę ir pardavę.
Taip pat labai svarbi rezoliucijos dalis yra apeliacija į Lietuvos Konstituciją. Žinoma, konstitucinė vertybė ir konstitucinės piliečių teisės į privačią nuosavybę yra šventos. Tai yra pabrėžta mūsų Konstitucijoje, taip pat šitoje rezoliucijoje. Tačiau mes primename, kad privačios nuosavybės instituto apsauga neprieštarauja (taip pat iš tos pačios Konstitucijos) tiesioginei valstybės ir piliečių pareigai (53 straipsnis) rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami (pabrėžiu) ir gausinami gamtos ištekliai. Kolegos, mes turime tiesioginę pareigą, taip pat einančią iš Konstitucijos, gausinti miškus ir juos labiau saugoti.
Taigi yra Konstitucijos straipsniai, kuriais mes turime saugoti ir privačių miškų savininkų interesus. Žinoma, jeigu mes įvesime apribojimus visose saugomose teritorijose, sakykime, vykdyti plynuosius kirtimus, neišvengiamai iškils kompensacijų mechanizmo klausimas, dar didesnių biudžeto lėšų klausimas, tačiau valstybiniuose miškuose mes galime kitaip ūkininkauti jau dabar. Valstybiniai miškai priklauso mums visiems, mes visi esame savininkai ir visi galime suformuoti naują lūkesčių laišką valstybinei įmonei ir atsižvelgti, beje, į Europos Parlamento rezoliuciją, priimtą 2022 metais. Joje Europos Parlamentas ragina valstybes nares, taip pat ir Lietuvą, savo valstybiniuose miškuose rodyti tvarios miškininkystės pavyzdį, siekiant visuomenės gerovės, atsižvelgiant į aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus.
Taigi, kolegos, padarykime tą žingsnį, pasakykime iš Seimo tribūnos, kad taip, mes esame gana turtinga valstybė, kad labiau saugotume miškus, kad nežaistume to žaidimo, kas daugiau iškirs ir kas daugiau parduos – ar valstybiniai miškai, ar privatūs. Sudėkime daugiau pareigos valstybiniams miškams. Jeigu reikia kokios nors kompensacijos iš biudžeto, tai ir pritarkime tai kompensacijai, nes taip, miškininkai, žinoma, natūraliai sako: jeigu jūs mus ribosite, jeigu reikalausite, kad mes naudotume tvaresnę techniką, mažesnę, jeigu mes nevykdysime tam tikrų įsipareigojimų, visa tai kainuoja – arba nuostolius, arba mažesnius pelnus ir panašiai. Žinoma, tai kainuoja ir visuomenė yra pasiruošusi tą kainą mokėti.
PIRMININKAS. Klausimai. Pirmas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš suprantu tą laiką, priešrinkiminį norą turbūt susirinkti kiek įmanoma daugiau balsų, tačiau nesuprantu tos rezoliucijos prasmės, to oro virpinimo. Iš tikrųjų, kaip jūs ir sakėte, Nacionalinis miškų susitarimas guli ir pas jus giliai stalčiuje. Iš tikrųjų būtų galima sutarti dėl daug ko, bet, aišku, ten yra daug tokių interesų, kurių prieš rinkimus niekas nenori judinti, kad neužsitrauktų ugnies.
Antras dalykas, ką siūlo peticijos teikėjai, teisingai, jie siūlo paprasčiausiai nepriimti įstatymo. Šiuo atveju parlamentinėje valstybėje, Seime, sprendžiame balsavimo būdu. Ko gero, ir nepriimti galime, ir atidėti galime, ir tai sprendžiama be rezoliucijos, paprasčiausia normalia forma, normalia įstatymo priėmimo tvarka.
Tačiau man vienas dalykas kelia nerimą, kad jūs jau žadate kompensuoti tuos nuostolius, kuriuos patirs miškininkai. Man baisiausia, kad jūs tuos pinigus galėsite paimti galbūt iš švietimo, iš krašto apsaugos, nes lygiai taip pat, kaip ir kiti, nesiūlote, kaip didinti biudžeto pajamas. Šiuo atveju jūs norite didinti biudžeto išlaidas nieko nesiūlydami. Iš tikrųjų negaliu to kitaip vertinti kaip tik priešrinkiminę akciją.
T. TOMILINAS (DFVL). Pirma, atsakysiu, kad aš buvau visada nuoseklus, aš lapkričio 15 dieną pasiūliau eiti šiuo keliu. Mes buvome maitinami praeitų metų pažadais, kad tuoj tuoj bus Miškų įstatymas, ten bus visi reikalingi saugikliai, naujas požiūris į miškus. Kur? Parodykite man tą įstatymą, kodėl jo Seime dar nėra? Kai parodysite tą įstatymą, gerai, galėsite kaltinti. Aš visą laiką nuosekliai laikiausi tos pačios pozicijos. Rinkimai ateina, praeina, aš darysiu tą patį ir niekas nesikeis bent jau mano pozicijoje. Manau, kad…
O tas pinigų klausimas kaip tik yra mano sąžiningumo pavyzdys, ir ne tik mano, bet visų kolegų, kurie pritaria kitokiai miškų politikai. Būtent, kad visi esame turbūt deklaravę savo rinkėjams, kad taip, reikia rūpintis Lietuvos miškais. Taip, taip, labai svarbus klausimas. Turbūt jūsų programose visa tai parašyta. Kai tai neparemta pinigais, tai yra tik tuščias oro virpinimas. Kai tai bus paremta pinigais, kai tai bus paremta aiškia žinia, kad taip, valstybei nereikia 50 mln. dividendų iš valstybinės miškų įmonės, užteks 10, o gal ir 0, nes miškus reikia saugoti ateities kartoms, tada tai bus rimta.
Seime visi rimti klausimai taip ir sprendžiami. Galbūt nereikia nacionalinio stadiono, galbūt vienas kitas kelias nebus suremontuotas, bet mes labiau saugosime miškus. Čia yra ta vieta, kur mes sprendžiame dėl prioritetų, ir akivaizdu, kad Lietuvos žmonėms miškai yra pirmas prioritetas, na, tarp pirmų prioritetų.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs irgi viename iš punktų numatėte… priešinatės Valstybinių miškų urėdijos pavertimui uždarąja akcine bendrove. Kai pasiklausai gerbiamo generalinio urėdo, perėjus prie uždarosios akcinės bendrovės, bus efektyvesni sprendimai, bus didesnis atstumas nuo politikų ir panašiai. Kaip jūs manote, kiek tai yra paremti argumentai ir kiek teisingi? Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai ačiū už klausimą, gerbiamas Kęstuti, ir labai jums ačiū už tai, kad jūs pirmas išėjote su šita pozicija, kad griežtai nepritariate dabartinei situacijai, tai pertvarkai, aš tikrai tą prisimenu ir pabrėžiu. Manau, kad jūs, kaip socialdemokratas, puikiai suprantate, kad didesnio efektyvumo, daugiau pelno, daugiau nepriklausomybės šiuo atveju mums nereikia. Mums kaip tik labiau reikia politizuoti miškų įmonę, gerąja prasme. Nes kažkodėl mes, darydami pertvarkas, politizavimą laikome kažkokiu blogiu. Ne, politizavimas reiškia kitų tikslų negu pelnas siekimą. Pavyzdžiui, policija yra politizuota, nepadarysime iš jos UAB’o, nes policija turi kitų tikslų, ne pinigus uždirbti. Mokyklos turi kitų tikslų, ne pelnų siekti. Tai ir miškų įmonė turi kitų tikslų, vadinasi, tai gali kainuoti visuomenei, gali kainuoti visuomenei tam tikrą pelną. Taip, dalis visuomenės aukos turi būti dėl aukštesnių tikslų, jūs visiškai teisus ir aš jus palaikau.
PIRMININKAS. Klausia K. Navickas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Mielas Tomai, iš tikrųjų, aš tikrai neabejoju paties nuoseklumu ir sąžiningumu, ir ypatingu atsidavimu aplinkosaugos temai, tikriausiai kaip ir jūs neabejotumėte mano. Bet yra keletas dalykų, kurie tikrai mane šokiruoja šitoje pateiktoje rezoliucijoje. Pirmas, tai tikrai šokiruoja netiesa. Jūs per pranešimą sakėte, kad Valstybinių miškų urėdija orientuota tik į pelną, tai kaip tada būtų su priešgaisrine apsauga, rekreacinės infrastruktūros įrengimu, miško kelių taisymu ir kertinių miško buveinių priežiūra?
Kitas dalykas. Pateikti duomenys dėl miškingumo taip pat yra neteisingi. Dėl veidmainiškumo – tikriausiai puikiai žinote: jūsų partijos kolega K. Mažeika blokavo Punios šilo steigimą, rezervato steigimą. Kaip jūs vertinate, ar visa šita veikla nėra miškų problemos sprendimo sabotavimas ir kompromitavimas? Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas ministre, buvęs aplinkos apsaugos ministre mūsų ankstesnėje suformuotoje Vyriausybėje, klaidų padarėme visi, ir jūs taip pat. Man tenka girdėti labai daug nevyriausybinių organizacijų nuogąstavimų, kad, deja, bet ministras K. Navickas nebuvo idealiausias miškų ministras ir darė daug klaidų. Visi darėme klaidų ir dabar aiškintis, kuris čia padarė daugiau klaidų, mano galva, nėra tikslinga. Aš žiūriu į priekį, siūlau konkrečias formuluotes, dėl kurių bent minimumo turime susitarti, tada atsiras visi miškų susitarimai. Jeigu mes Seime susitarsime dėl žodyno, kas vyksta miškuose? Kas vyksta su plynaisiais kirtimais? Kur mes: ar pirmaujame, ar atsiliekame, ar esame pagrindinis IKEA’os tiekėjas, ar nepagrindinis? Susitarkime dėl bazinių faktų ir tendencijų. Ir kai tik susitarsime, pamatysime, kad mums ilgas tekstas Nacionalinio miškų susitarimo bus kur kas priimtinesnis.
Svarbiausius, sunkiausius klausimus yra patogu spręsti būtent rezoliucijos formatu, nes čia aš siūlau labai sunkius, gana daug politiškai kainuojančius dalykus ir formuluotes. Nes taip, pripažinti, kad gali rūpintis miškais labiau pelningumo sąskaita, yra drąsu, tai nėra taip paprasta. Jūs neteisus, kad mūsų dabartinė Miškų urėdija plečia tas paslaugas. Taip, ji turi, aš sutinku, gera pastaba. Kai jūs darėte reformą, buvo toks pažadas, kad labai daug rūpinsitės kitomis paslaugomis miškuose, ekosistemomis. Bet, deja, to rūpesčio visuomenė nemato arba mato nepakankamai. Todėl mes turime padaryti žymiai daugiau.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Mano požiūriu, kabinti etiketes dėl rinkiminių dalykų, ar ten opozicija, kai reikia išreikšti požiūrį miškų apsaugos atveju, tikrai yra neetiška. Jeigu kalbėtume apie vertę, tai reikėtų turbūt kai kuriems Seimo nariams paskaityti, o ne iš pypkės kalbėti. Yra studija „Natura 2000“ ir ten yra labai aiškiai parodyta vertė, kiek iš grybų ir uogų gauna – net 7,6 mln., jeigu yra teritorinis ir lankytojų ten santykis, yra 30 mln. ir taip toliau. Taigi susipažinkite ir tada kalbėkite.
Mano klausimas pranešėjui: kiek maždaug yra iškirsta miškų? Nes iš tikrųjų, kai važiuoji per Lietuvą, širdį skauda ir norisi A. Baranauską cituoti. Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų kartais mus gali klaidinti įvairios statistikos. Jeigu mes kalbame apie IV kategorijos miškus, tai ten turbūt tų miškų yra padaugėję, nes įvairių statistinių perturbacijų čia buvę ir apskritai ūkiniai miškai yra atsodinami. Taip, mes visi važiuojame į miškasodžius, džiaugiamės, kada sodiname miškus. Tačiau vertingų miškų, nes miškas miškui nelygu, vertingų miškų Lietuvoje per dešimt metų sumažėjo 20 tūkst. hektarų, nuo 13 iki 12 %.
Tai yra labai rimta, nes tokie miškai neatauga per metus, per dešimt. Tai yra sengirės, kurios mums reikalingos ir kurių Europoje liko 3–4 %, ir Lietuva toli gražu nepirmauja pagal mūsų senųjų miškų apsaugą. Čia mes turime pasitempti, pažiūrėti į kitas valstybes ir jų praktiką išmokti, ir tikrai labiau rūpintis. Bet tai yra, pripažinkime, turtingesnės visuomenės prabanga. Galų gale, jeigu mūsų visuomenė taip spaudžia, tai pripažinkime, kad turime tą galimybę, turime tų resursų, ir pradėkime rūpintis tais miškais siųsdami tinkamą signalą Valstybinių miškų urėdijai. Taip, rūpinimasis gamtosauga yra pirmas prioritetas. Antras prioritetas yra mediena.
PIRMININKAS. Svarbi tema. Nors laikas baigėsi, aš dar keliems Seimo nariams gal suteiksiu galimybę paklausti. K. Mažeika – pirmas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, kolega, už pristatytą rezoliuciją. Čia kai kuriems kolegoms norėtųsi tiktai palinkėti nuvažiuoti į Punios šilą ir pasivaikščioti tarp tų sausų eglių stuobrių, kurie turbūt jums kelia ypatingą jaudulį, nežinau kokį, ar jums tai džiaugsmas, ar verksmas. Bet man tai labiau graudu nei džiaugsminga, nes tai, kas ten dabar yra, tai turbūt yra būtent jūsų to buko nesupratimo pavyzdys, kai nesikalbama su miškininkais, o vadovaujamasi tiktai kažkokiomis neaiškiomis žmonių grupių nuomonėmis.
Noriu paklausti, gerbiamas pranešėjau, būtent apie sanitarinę priežiūrą ir prevenciją, nes klimato kaitos akivaizdoje eglynams yra didžiulė grėsmė, matome tuos raudonus miškus nuo išdžiūvusių eglių. Tai vis tik ar neturėtų pirmiausia urėdija rūpintis tais židiniais, tomis problemomis, o tik po to spręsti turbūt tuos ūkinius dalykus? Nes vis tik yra grėsmė, kad galbūt dar gera mediena taps tiktai malkine mediena?
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū, kolega. Kęstuti, aš irgi galvoju, ir aš jau minėjau, kad „Tvari miškų politika“, būtent taip vadinasi rezoliucija, ir yra raktas link sėkmingos klimato politikos. Dėl klimato kaitos miškus vis dažniau puola kenkėjai, ligos, parazitai, ištinka gaivalinės nelaimės, kinta vandens pusiausvyra, galiausiai kyla temperatūra ir taip toliau. Taip, visi tie trikdžiai, tos ekstremaliosios situacijos turi būti mūsų dėmesio centre, bet mes turime suprasti priežastį.
Priežastis yra klimato kaita, kuriai žmonija turi didžiulį poveikį, ir todėl mes turime siekti tvaresnės miškininkystės. Ne tik, aišku, ir transporto politikos, ir žemės ūkio politikos, ir kitos politikos. Bet raktas į visuomenės norą prisidėti prie klimato kaitos mažinimo yra per miškus. Parodydami pavyzdį valstybiniuose miškuose, mes taip pat patrauksime ir privačių savininkus, mes įtrauksime visuomenę ir visuomenei mažiau rūpės kažkokie radikalizmai, ji bus patenkinta būtent tuo, ką daro valdžia.
PIRMININKAS. V. Mitalas klausia. Jo nėra. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas Tomai, labai smagu matyti, kaip ryte jūs leidote automobiliams teršti orą, o šiandien po pietų jau kovojate už švaresnį orą miškuose. Bet aš norėjau, kad dar jūs truputį paaiškintumėte dėl tos baimės dėl akcinės bendrovės. Mano supratimu, tiek akcinė bendrovė, tiek valstybinė įmonė gali siekti pelno ir atitinkamai trukdyti kažkokioms transformacijoms miškuose. Kitas dalykas, jeigu mes bijome, kad yra kažkoks ypatingas pelno siekimas, man atrodo, tai ne per valdymo formą turėtų būti reguliuojama, bet per kirtimų normų nustatymą, mažinimą, tarkime, ir panašiai. Tai gal galite logiškai paaiškinti, iš kur ta baimė dėl akcinės bendrovės ir kodėl jinai yra atsiradusi rezoliucijoje?
T. TOMILINAS (DFVL). Aš, gerbiamas Kasparai, jus nukreipsiu į gerbiamo Kęstučio poziciją. Žinote, kai buvo daroma miškų reforma, mus taip pat įtikinėjo, kad kai bus viena įmonė, tai jau tikrai pagerės gamtosauga, jau čia bus taip rūpinamasi miškais, užteks darbo rankų, užteks žmonių, ir dėmesys, ir biudžetai atsiras. Na, neatsirado tokios rimtesnės pažangos.
Su akcine bendrove mes tiesiog eisime link dar didesnio efektyvumo, link dar didesnio akcininkų spaudimo dėl pelno. Taip, teoriškai ir akcinė bendrovė, valdoma valstybės, jeigu kontrolinis paketas yra valstybės rankoje, teoriškai ir akcinė bendrovė gali būti labai tvari, taip irgi gali būti. Tačiau kam rizikuoti antrą kartą, jeigu mes turime normalią valstybės įmonę, jeigu mes galime suformuoti, jei iš šitos tribūnos galima suformuoti užduotis, ir niekas jūsų neapkaltins politikavimu, nes tai yra valstybės įmonė, kuriai užduotis formuoja Seimas ir Vyriausybė. Tuo tarpu, kai bus akcinė bendrovė, prasidės visas tas žaidimas: ai, mes čia akcininkai, mes čia nepriklausomi, mes neklausysime ministro ir panašiai. Vot viso šito jovalo nereikia, nes miškų įmonę reikia politizuoti, o ne depolitizuoti.
PIRMININKAS. Paskutinis paklaus S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Tomai, gerbiu jūsų vertybinę poziciją, bet aš noriu truputį dėl procedūrinio dalyko paklausti. 48 Seimo nariai čia pasirašė po šituo projektu…
T. TOMILINAS (DFVL). Kad būtų svarstomas.
S. GENTVILAS (LSF). Taip… Kodėl nėra S. Skvernelio parašo? Gal galėtumėte…
T. TOMILINAS (DFVL). Yra, yra.
S. GENTVILAS (LSF). Jo nėra tarp pasirašiusiųjų. Ar tai nėra ženklas, kad S. Skvernelis, žinodamas, per kokią peklą praeitoje kadencijoje ėjo miškų svarstymai…
Aš tiesiogine ir perkeltine prasme sakau: gaisringumas miškuose yra aukščiausio lygio. Aš jūsų teiginius jau paneigiau, daugumą klaidų ištaisiau per pasiūlymą, kuris yra registruotas. Tai mano tiesiog labai didelis prašymas, jums esant vertybiniu politiku, pasiimkite ir buvusio premjero parašą, nes būtent jūs, kaip politinė partija, esate padarę labai daug klaidų, suskaldžiusi bendruomenę. Ką aš visą šitą kadenciją bandžiau kartu su jumis, komiteto pirmininke A. Gedviliene padaryti, tai atnaujinti dialogą tarp susiskaldžiusių pusių per Nacionalinį susitarimą, per kitur.
Dauguma dalykų, faktologinių klaidų, kurias jūs vardinate rezoliucijoje, yra netiesa. Na, vienas iš tokių, pavyzdžiui, plynieji kirtimai. Lietuvoje plynieji kirtimai skaičiuojami nuo 11 aro – jeigu jūs kertate miške 11 arų…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …tai jau yra plynasis kirtimas, Lenkijoje – tik nuo 1 hektaro. Tai kaip jūs galite lyginti plynuosius kirtimus Lietuvoje ir plynuosius kirtimus Lenkijoje? Na, kam pykdyti ir kiršinti Lietuvos bendruomenę prieš rinkimus, vėl apimant miškus kaip tokią politinę vėliavą? Tai gal paaiškintumėte?
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). Jūs pažiūrėkite, gerbiamas ministre, į gūglo nuotraukas, kaip atrodo Lietuvos miškai šiandieną ir prieš dešimt metų, ir pamatysite taip pat ir jūsų darbo rezultatus. Mūsų visuomenė yra įkūrusi profesionalias organizacijas, kurios stebi augančių nelegalių kirtimų mastus. Nelegalių kirtimų mastus! Jūs gaudote Šimonių girioje ir kitose giriose nelegalius kirtimus. Tai yra išvis tragedija, kad pas mus jau 2024 metais nelegalių kirtimų mastai didėja.
Taip, jūs teisus, ir Aistė, ir kiti kolegos šioje kadencijoje darė nemažai, kad būtų gerinama situacija miškuose, bet mes nematome to įstatymo, kurį jūs žadėjote. Tai yra esminis dalykas. Jūs galite, kiek norite, apeliuoti į visuomenės Nacionalinį susitarimą. Nacionalinis susitarimas – puikus procesas. Jis yra įvykęs, labai daug pasiekta, reikia padėkoti kiekvienam to susitarimo dalyviui, ir ministerijai galima padėkoti. Viskas gerai, bet reikia politinių rezultatų, reikia politinio veiksmo ir reikia tų sunkiųjų temų iškėlimo čia. Su tomis lengvomis temomis viskas gerai, bet reikia sunkiųjų temų iškėlimo, reikia aiškinti, kas mokės, jeigu dividendų sumažės, reikia visiškai kitus signalus įmonei siųsti. Tai yra įmanoma net Seimo rezoliucija. Žinoma, aš nesureikšminu tos rezoliucijos taip stipriai, bet aš tiesiog neradau kito būdo kalbėtis taip pat ir su jumis. Miškų įstatymo nėra, pavertimas UABʼu yra. Palaukite, kas čia vėluoja? S. Skvernelio parašas yra tarp 48-ių.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Jūs galite grįžti į vietą.
Dabar diskusija. Diskutuoti užsirašė šeši Seimo nariai. Turbūt sutarsime, kad visi turėtų galimybę pasisakyti. Pirmasis – S. Gentvilas. Frakcijos vardu. 7 minutės.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Tomai, gerbiami iniciatoriai, leiskite šiek tiek priminti istoriją. Aš simboliškai užsiminiau, kad S. Skvernelis nėra pasirašęs šios rezoliucijos teksto, nes per praėjusią kadenciją būtent premjeras ir kiti buvę labai aiškiai suprato, kaip jautru ir sudėtinga yra kalbėti apie miškus.
Priminsiu, kad 2017 metais Lietuva rengėsi stoti į EBPO. Seime buvo įkurta laikinoji Seimo narių grupė, kuriai vadovavo taip pat ir V. Sinkevičius, vėliau tapęs ūkio ministru. Vienas iš pagrindinių tikslų buvo depolitizuoti valstybinių įmonių valdymą. Priešingai negu jūs, gerbiamas Tomai, kuris pasakėte, kad urėdija kaip tik turėtų būti depolitizuota, jūsų deleguotas Europos komisaras kūrė ir darė veiksmus, parengė ir S. Skvernelio Vyriausybė 2018 metų sausio mėnesį patvirtino valstybinių įmonių pertvarkos planą, kuriame numatyta 78 valstybines įmones paversti akcinėmis bendrovėmis. Niekas kitas, bet jūsų XVII Vyriausybė sukūrė planą, kurį mes toliau vykdome. Ir jūsų pertvarkos pasiekė finišą. Urėdija yra paskutinė iš valstybinių įmonių, kuri virsta akcine bendrove. Man atrodo, gražioji tiesa yra ta, kad mes tęsiame jūsų darbus.
Gerbiamas Tomai, jeigu manote, kad aš kažkaip apeliuoju ar neapeliuoju, raskite stiprybės pasakyti – ačiū. Gerbiamas Tomai, gerbiamas Kęstuti Mažeika, aš buvau 71-as, auksinis balsas, 2019 metais po Konstitucinio Teismo nutarimo, kai buvo pakartotinai priversta konsoliduoti, aš buvau vienintelis opozicijos balsas, padėjęs jūsų reformą įgyvendinti. Šiandien mes galime pasidžiaugti tikrai gražiais rezultatais. Urėdija, kaip valstybinė įmonė, tikrai yra investavusi į gamtotvarką. 2017 metais gamtotvarkos darbai urėdijoje per 42 skirtingus padalinius užėmė vos 335 sektorius, o šiuo metu darbai yra daromi 4 tūkst. hektarų. Urėdijų darbuotojų atlyginimai kilo greičiau negu kariuomenėje, sveikatos apsaugoje. Ir urėdijų profsąjungos, ir Nacionalinė profesinių sąjungų konfederacija sako – tai geriausia kolektyvinė sutartis, pasirašyta tarp visų valstybės įmonių. Paklauskite profesinių sąjungų, su kuriomis turite kontaktą.
Eikime toliau. Gerbiamieji, dėl jūsų reformų urėdija tapo labai pelninga įmone. Nors kerta mažiau, moka daugiau darbuotojams, bet urėdija savo pelną sugebėjo padidinti net 5 kartus. Iki reformos vidutiniškai pelnas būdavo 9 mln. Esant tam pačiam miškų kiekiui, šiandien vidutinė urėdijos pelno marža yra 47 mln. Mažesni kirtimai, tie patys darbuotojai, geriausia kolektyvinė sutartis. Kaip čia taip yra? Man atrodo, yra dalykų, kuriuos reikėtų vainikuoti, kad jūsų reformos pasisekė. Bet aš, būdamas čia, tribūnoje, norėčiau ir paneigti keletą dalykų, nes akcionavimas dažnai skamba kaip valstybės miškų privatizavimas. Dauguma iš jūsų esate gavę elektroninių laiškų. Keletas faktų ir saugiklių, kurie įrodo, kad taip nenutiks.
Visų pirma, valstybės miškai, kurių buhalterinė vertė yra apie 8 mlrd. eurų, nėra įdedami į įmonės įstatinį kapitalą. Jie perduodami patikėjimo teise. Kiek kirsti ar nekirsti miškų, urėdija, kaip valstybinių miškų patikėtoja, sprendžia pagal penkmetį Vyriausybės nustatomas valstybinių miškų kirtimo normas. Kaip jūs tvirtinote kirtimų normas anoje kadencijoje, taip ši Vyriausybė patvirtino identišką kirtimų normą, jos nei pakeldama, nei numažindama. Taigi, urėdija nevaldo ir neturi miškų kaip savo nuosavybės ir to nebus. Visi darbuotojai, kurie šiandien dirba pagal darbo sutartį, pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, pereis tiesiogiai ir jų sutartys net nebus keičiamos. Darbuotojams tai jokios įtakos nedarys, bet priešingai – tai, ką pradėjo V. Sinkevičius, būdamas ūkio ministru premjero S. Skvernelio Vyriausybėje, tęsiame ir mes: depolitizuojame įmonių valdymą, nes šiandien urėdijos generalinis urėdas yra tiesiogiai pavaldus aplinkos ministrui, tiesiogiai pasirašoma sutartis politiškai, deramasi dėl atlyginimo, dėl užduočių, o profesionali valdyba, kuri yra sutelkta iš šalies, yra brangiai apmokamas kavos gėrimo būrelis, nes tai yra tik patariamasis organas. Visą atsakomybę prisiima tiesiogiai ministras ir tai yra ydinga. Birželio 20 dieną Valstybės koordinavimo centras sukvies daugumą iš jūsų pasiklausyti, kaip iš tikrųjų vyko ši ilgametė pertvarka pagal EBPO standartus ir kaip mes, tiek XVII, tiek XVIII vyriausybės, įgyvendinome bendrus sprendimus.
Grįžtu prie šitos rezoliucijos. Manau, jos negalima priimti, ir agituoju nebalsuoti, nes tai yra žiežirbų mėtymas į aukšto gaisringumo miškus, kurie yra tiesiogine šio žodžio prasme šiandien Lietuvoje. Ir šiaip miškų politikoje yra labai daug faktinių klaidų, kurias mes esame registravę kaip pasiūlymus su mūsų miškų politikos grupe, yra rezoliucijos ir teksto atitaisymų. Vienas iš tokių faktų (vienintelė skaidrė, kuri čia buvo parodyta), gerbiamas Tomai, buvo plynųjų kirtimų procentas. Kaip jūs galite Lietuvą lyginti su Lenkija pagal plynuosius kirtimus, jeigu Lenkijoje plynasis kirtimas yra skaičiuojamas nuo 1 hektaro: jeigu Lenkijoje kerti 99 arus, vadinasi, tai dar nėra plynasis kirtimas. Lietuvoje plynasis kirtimas yra skaičiuojamas nuo 10 arų. Lietuvoje 11 arų kirtimas vadinamas plynuoju kirtimu. Tokios faktinės klaidos yra ne kas kita, kaip priešrinkiminė demagogija, nes lyginami nepalyginami dalykai.
Grįžtu prie kertinio produkto, kurio jūs norite, tai yra prie Miškų įstatymo. Noriu pasakyti, kad jisai Vyriausybėje yra svarstomas kaip Miškų strategija ir Nacionalinio miškų susitarimo išvados. Jis buvo svarstomas šią savaitę tarpinstituciniame pasitarime, tikrai pavasario sesijoje jis turėtų atkeliauti į Seimą. O miškų akcionavimo paketas yra kaip atskiras įstatymo paketas, nes jis susijęs išskirtinai su įmonės valdysena ir visada buvo šio projekto sudėtinė dalis. Labai kviečiu nedaryti politikos iš miškų ir miškininkavimo, kalbėti remiantis faktais ir statistika, kuri yra oficiali, o ne nežinomų autorių. Kviečiu nepritarti rezoliucijai.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje kalbės K. Vilkauskas. (Balsai salėje)
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, čia tokią repliką išgirdau – taip, sekmadieniais einu į bažnyčią.
Klausydamas ministro tikrai neišgirdau argumentų, kodėl mes turėtume akcionuoti Valstybinių miškų urėdiją. Maždaug prieš mėnesį Socialdemokratų frakcija rengė spaudos konferenciją, o prieš tai kalbėjo su daugeliu aplinkosaugininkų, asociacijų vadovų, bet aš neišgirdau iš jų nė vieno argumento, kad būtų naudinga valstybei ir miškams virsti akcine bendrove. Nė vieno argumento neišgirdau. Tai yra įvairios sąjungos, peticijų autoriai. Neišgirdau. Kai kalbame apie tą ekonominę naudą, jeigu mes skaičiuosime tiktai kietmedžiais, imsime tą formulę, kiek iškirtome… (Balsai salėje) Kietmetriais, ačiū už pataisymą, nesu miškininkas, taip, bet galima ir kitaip skaičiuoti. Vertė yra keliasdešimt milijardų, bet neužmirškime, kad iš tos vertės yra ir rekreaciniai pinigai, turizmo pinigai, yra ir mūsų tie mažieji resursai, juos gerbiama V. Targamadzė pasakė: grybai, uogos, sveikata, kurie irgi yra neįkainojamas turtas, kad pakvėpuotume deguonimi. Taip, Vyriausybės programoje yra numatyta, bet aš manau, kad tikrai galima dar pagalvoti, tikrai neskubėti su Akcinių bendrovių įstatymu ir paversti Valstybinių miškų urėdiją.
Dabar, kalbant apie miškininkus, aš su jais pats bendravau ir pats dalyvavau miškasodyje. Iš tikrųjų kai kurios urėdijos labai sustambintos. Dabar kai kuriose kitose urėdijose padaliniai irgi stambinami. Jau dabar, kadangi nėra eiguvų, nėra eigulių, miškininkams sudėtinga prižiūrėti tokius plotus ir, pavyzdžiui, operatyviai nustatyti, kur, sakykime, kenkėjai pažeidžia mišką, kaip operatyviai į tai reikėtų reaguoti. Aš manau, kad tikrai reikia išgirsti miškininkų, mokslininkų, aplinkosaugininkų balsą ir neskubėti su akcine bendrove, o tikrai išnaudoti galimybes. Tuo labiau kad pats ministras, prieš tai kalbėjęs tribūnoje, pasakė, kad Valstybinių miškų urėdija yra pelninga. Labai gerai reikia pasverti, kiek tai atneš naudos mūsų valstybei.
Pabaigai, kadangi ministras susimąstęs klauso, o miškai visuomet atneša įkvėpimą, pavyzdžiui, poetams M. K. Čiurlioniui, A. Baranauskui atnešė, tai ministrui ketureilis: o, ministre, ką dūmoji, kai žvelgi į žalią gojų; nedaryki tu klaidos – visas miškas padėkos.
PIRMININKAS. Gerai, kai papildome diskusijos kalbas ir poetiniais posmais. V. Semeška. Žiūrėsime, kaip pasisakys.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, esu iš miškingiausio Lietuvos krašto – Dzūkijos. 49,3 % teritorijos užima miškai. Gimiau ir augau Druskininkuose, miškuose. Niekada nebijodavau miške pasiklysti, nes pasiklydęs miške tu atrandi tai, ko dar nežinai – kitokį mišką, ir visada žinai, kad vis tiek iš jo išeisi, anksčiau ar vėliau surasi tą kelią namo. Kas yra miškas? Vieniems tai mediena baldams ar statybinei medžiagai, kuro rūšis, kitaip tariant, nauda, tiesiogiai išmatuojama skaičiais, arba tiesiog medienos sektorius, naudojantis medienos išteklius. Dar vieniems, vengiantiems ir prisibijantiems miško, galbūt tik erkės, uodai ir voratinkliai, kitiems – mažiau pažįstami gyviai ir augmenija. Kai kam tai vilkų, šernų, lapių ir kitų žvėrių veisykla – kai kuriems ūkininkams, kurie bijo dėl savo pasėlių. Medžioklės plotai norintiems kuo daugiau mėsos namo parsinešti arba medžiotojams, mylintiems mišką. Man miškas yra žmogaus mažiausiai užteršta vieta. Tai tyras oras, nepakartojamas miško kvapas, tai ramybė, girdima M. K. Čiurlionio simfonijoje „Miške“, ir pušų ošimas, namai daugybei gyvybės formų. Ideali vieta pailsėti, jėgoms atstatyti. Vieta, pilna gėrybių ir teigiamų emocijų. Ne veltui japonai maudynes miške vadina geriausia gydykla sielai.
Kolegos, pažvelkime į statistiką. Europos Sąjungos miškų plotų vidurkis yra 39 %. Palyginimui, Latvijoje – 53 %, Švedijoje – 63 %, Portugalijoje – 36 %, Lietuvoje – beveik 34 %. Taigi nesame tokie ir miškingi, kaip mums atrodo. Miškų niekada nebus per daug. Šiandien kalbame apie tvarios miškų politikos rezoliuciją. Kyla natūralus klausimas, kodėl gi mes, kolegos politikai, jeigu mums taip rūpi, nesugebame iki šios dienos susitarti ir pasirašyti Nacionalinio miškų susitarimo? Atsakymo aš neturiu, nedalyvauju, bet tai būtų linkėtina skubos tvarka, jeigu mums visiems taip rūpi susitarti ir pateikti visuomenei susitarimą, kurio turėtume laikytis, nepriklausomai nuo pasikeitusios Vyriausybės.
Mano manymu, svarbiausia yra balansas tarp ūkinio miško, tai yra ūkininkavimo, vadinamosios medienos, ir saugotino miško. Tą balansą politikai, atsižvelgdami į visuomenės lūkesčius, ir turi surasti. Jeigu mes sakome, kad tai nėra mūsų valstybės pagrindinis ir svarbiausias pajamų šaltinis, taip ir balansuokime savo politiką. Pirmiausiai reikalingas Nacionalinis miškų susitarimas, kurį kviečiu priimti. O rezoliucija yra tobulintina. Aš net neabejoju, kad sugebėsime visi kartu patobulinti taip, kad šiame Seime neatsiras nė vieno Seimo nario, kuris nebalsuos už. Kolegos, tobulinkime ir visi balsuokime už. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasisakys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, galbūt tikrai čia nemažai kalbama emocijomis, nes turbūt tiems, kurie daugiau ar mažiau laiko praleidžia miške, tikrai yra tam tikrų sentimentų, pojūčių. Ypač važiuojant per mišką, matant tas rietuves medienos kai kuriems kolegoms irgi kyla blogų jausmų ir minčių. Padedant mintis į šalį reikia kalbėti apie skaičius, kurių čia irgi buvo pasakyta nemažai, ir apie faktus bei tą situaciją, kuri turbūt laukia mūsų artimiausiu metu.
Ministras pristatė, kad urėdijos pajamos nuo maždaug 9 mln. kilo iki 47, kai kuriais atskirais laikotarpiais dar ir daugiau. Bet turbūt tai nėra ta siekiamybė, kurios mums šiandien… dėl ko mes būtume visi laimingi ir turbūt visuomenė. Tas ministro auksinis balsas, dar tada komiteto nario, nereiškia, kad galima daryti dabar bet ką. Kodėl sakau bet ką? Nes vis dėlto matant situaciją, kolegos, irgi kalbatės su miškininkais, kurie dirba miške, su girininkais, su tais, kurie jau nebedirba, buvę eiguliai ir taip toliau, na, situacija tikrai nėra gera. Padalinių stambinimas, girininkijų stambinimas, neadekvačių ribų nustatymas, 100 kilometrų ir daugiau atstumai nuo vieno krašto iki kito. Žinant girininkų darbą, tai yra didžiuliai iššūkiai. Realybė tokia, kad girininkai dabar yra turbūt kaip administratoriai, sėdintys prie kompiuterių, daugiau laiko turbūt sėdintys kabinetuose nei miške. Tai turbūt kels didžiausią grėsmę ir iššūkių ateityje, nes tai, ką matome, jau užsiminiau ir prieš tai klausdamas, raudonuojančius eglynus, išdžiūvusius eglynus, jokios kontrolės, prevencijos, yra didžiausias iššūkis ir tai turbūt mažina miškų vertę, nes ateityje iš tos medienos bus tiktai skiedros. O žinant skiedrų kainą ir medienos kainą, tai yra nepalyginami dalykai.
Tikrai nereikia būti specialistu siekiant įvertinti, kokia yra šiandien situacija, kad vis dėlto reikia imtis tų priemonių. Nors ministras, puikiai prisimenu, kadencijos pradžioje per mėnesį žadėjo atnešti susitarimą dėl miškų ir priimti reikalingus sprendimus, bet to neįvyko. Matau kitą kolegą, kuris… Lyg ir mes Varėnos rajone bandome išplėsti, kad galėtų būti plečiamos pramoninės zonos miškų sąskaita, lyg ir čia, Seime, dauguma tam pritariame, bet, kita vertus, galbūt tame miške yra ir buveinių, ir vertybių, ir kitų dalykų ir šioje vietoje mums lyg ir nebegalioja tai, ką mes čia bandome pasakyti.
Bet turbūt esminis dalykas, kad visuomenė yra nežinomybėje. Mes galime čia vienokiais ar kitokiais argumentais dalintis, bet prisimindami visų nuostabą dėl Prezidento rinkimų, kodėl už vienus ar kitus radikalus balsavo daugiau ar mažiau žmonių, matome, kad žmonės šiandien nežinomybėje. Net ir Seimo nariai klausia, kaip čia yra iš tikrųjų, ta akcinė bendrovė – ar čia miškų privatizavimas, ar čia kažkoks parceliavimas, ar čia grėsmė?
Praeita Vyriausybė tikrai ambicingai Valstybinių miškų urėdiją priskyrė prie strateginių įmonių, kurios tikrai negalėtų joks statusas pakeisti ir nieko, ir tai buvo saugiklis. Prisimename, tada Miškų įstatymo pakeitimas tai buvo saugiklis, garantas ir visuomenės nuraminimas. Šiandien akcinės bendrovės iškeltas burbulas visuomenei kelia nerimą. Visuomenė tikrai nežino, kaip bus iš tikrųjų. Todėl yra siūlymas pritarti rezoliucijai, ją patobulinti ir galbūt neskubėti keisti to statuso, nes tai tik dar labiau pakurstys tuos žmones, kurie tiki kažkokiomis socialinių tinklų grupėmis, kurie netikrina informacijos, kur yra tiesa, kur ne. Tai sukelia didžiulį pasipriešinimą ir nepasitikėjimą ne tik Seimu, bet ir valstybe. Todėl jie renkasi alternatyvius kolegas, bičiulius, kurie galbūt kitame Seime priims kitus sprendimus, dar radikalesnius.
Tikrai siūlau pritarti rezoliucijai ir telkti visuomenę, kad visi suprastų, ko yra siekiama vienu ar kitu žingsniu. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasisakys A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, Tomai, už parengtą rezoliuciją ir atkreiptą visų mūsų dėmesį į miškus. Bet kai jau turime atkreiptą visų mūsų dėmesį į tuos miškus, norisi pakalbėti apie tai, kaip mums sekėsi visą šią kadenciją.
O atėjome mes su noru susitarti dėl ilgalaikės strategijos ir dėl to pakvietėme tikrai plačią visuomenę įsitraukti į Nacionalinį susitarimą dėl miškų. Į šį rengimo procesą įsitraukė apie 40 skirtingų organizacijų ir dalyvavo apie 400 dalyvių. Susirinkimų rengimas ir diskusijos dėl turinio vyko daugiau kaip 150 įvairių formatų ir renginių, o galutinis susitarimo tekstas buvo suformuotas iš devynių sektorių.
Dėl šešių pavyko susitarti ir aš juos noriu pagarsinti, nes, man atrodo, yra likusių neišgirdusių: su miškais susijusių mokslo ir mokymo sistemų vystymas, privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykis, miškų sektoriaus atvirumas, išsamesnis visuomenės informavimas ir įtraukimas į sprendimų priėmimą, stabilių ir klimato kaitai atsparesnių miškų formavimas, didesnis anglies kaupimas ir miškingumo didinimas, miškų socialinės, kultūrinės vertės atskleidimas ir padidinimas, patrauklios darbo vietos su miškais susijusiuose sektoriuose, darbuotojų socialinės garantijos ir apsauga.
Atėjome iki Seimo. Seime užstrigome. Šioje pusėje visi sugebėjome susitarti, apsvarstyti frakcijose ir skirti laiko miškams aptarti. Kairėje pusėje, na, tiesiai sakau, socialdemokratai pasakė: ne, nesusitarsime. Visi politikai turėjo galimybę tuose renginiuose dalyvauti. Pusantrų metų mes kalbėjomės su 400 žmonių, pasiekėme šešis susitarimus ir dabar, kai turime suformuluotą dokumentą, mes sakome: ne, jūsų nuomonė mums neįdomi.
Dar ką noriu pasakyti? Tarp tų 400 žmonių buvo mokslininkų, nevyriausybininkų, bendruomenių atstovų, miškininkų, saugomų teritorijų atstovų, merų, kitų politikų, dalyvaujančių čia, salėje. Visi jie susitarė dėl šešių temų, jas ką tik pagarsinome, bet mes nesugebėjome pasirašyti.
Todėl šiandien aš, skaitydama šią rezoliuciją, ir džiaugiuosi, ir labai liūdžiu. Viena vertus, džiaugiuosi dėl atkreipto dėmesio, kita vertus, man trūksta nuoširdumo. Kai mes kalbame apie ilgalaikį įsipareigojimą, apie ilgalaikę viziją ir kryptį, valios nėra, bet kai kalbame apie tai rinkimų išvakarėse, likus 4 dienoms, kad reikia greitai Vyriausybę įpareigoti surasti kompensacijoms pinigų jau kitiems metams, visi suglaudę galvas apsimetame, kad tai darome rimtai.
Tas įstatymo projektas keliauja, keliauja ir keliauja per lėtai. Aš tikrai sutinku, jo labai laukiu ir dedu visas pastangas, kad jis greičiau ateitų. Bet, gerbiami kolegos, man atrodo, tuomet, kai mes dar kartą susėsime ir pasiryšime susitarti dėl to, dėl ko visuomenė, kuria mes čia taip rūpinamės, susitaria, sudėsime parašus ir nebesidairysime į kitas kryptis, tada galėsime sėkmingai Seime tartis dėl kitų likusių trijų temų, dėl kurių nepavyko susitarti. Ten ir yra esminiai dalykai dėl balanso, apie ką labai daug Tomas kalbėjo, ir daugeliui dalykų aš pritariu.
Kita vertus, darysime sprendimus čia, bet tam, kad būtų tikra valia, susitarkime, dėl ko visuomenė jau susitarė.
Dabar dėl akcinės bendrovės. Gerbiamieji, negąsdinkime visuomenės. Tas projektas tik užregistruotas Vyriausybėje. Niekas nežino, koks jo likimas bus, ir galiausiai vis tiek sprendimus priimsime čia. Patys dirbtinai eskaluodami ir gąsdindami visuomenę tikrai jos netelkiame ir nedarome ramesnės ir įtikintos, kad mes nuoširdžiai rūpinamės miškais. Linkiu grįžti prie nacionalinio susitarimo, o rezoliucijai pritarti tiek, kiek galima ją priimti su tam tikrais pataisymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusiją užviršuos A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turbūt visi sutiksite, kad miškas – ne medienos fabrikas. Mes šiandieną diskutuojame būtent apie pajamas iš miško. Jeigu iš miško nebus pajamų, reikės kompensuoti. Dar kartą pasakysiu, ką ne kartą girdėjau iš anapilin jau išėjusio Lietuvos Respublikos Prezidento ir premjero A. Brazausko, užaugusio girininko šeimoje, – nedarykite iš miško medienos fabriko. Siūlyčiau įsiklausyti ir nesimatuoti istorijos nuo savo gimimo ar nuo atėjimo čia, į Seimą, išrinkimo į Seimą. Klausykite žmonių, kurie visą gyvenimą atidavė Lietuvos valstybei.
Kodėl švedai šiandieną turi du kartus daugiau savo teritorijoje miško – 67 %, negu Lietuva – 33 %? Jeigu pažvelgtumėte iš tam tikro aukščio, pamatytumėte, kad miško žemė niekur nedingo, tačiau vietoje šimtamečių pušų ar vietoje brandžių pušų yra sprindžio dydžio sodinukai, kuriuos per miškasodį gegužę mes sodiname. Todėl miškas matuojamas socialine nauda. Daug projektų, kurie priskiriami neva ekonominei naudai, pavyzdžiui, tokių kaip „Rail Baltica“, kurios grupės pirmininku nuo Seimo man teko būti per įvairius naudos ir kaštų analizių pristatymus. Ponas J. Razma dalyvavo, Jurgi, puikiai prisimenate, Taline aiškiai studijos rengėjai pristatė, kad „Rail Baltica“ matuojama socialine nauda. Jokio ekonominio, sakykime, atsipirkimo čia nebus. Galbūt dabar atsirado kažkokia karinė, strateginė nauda, bet tai yra tie projektai. Miškas juolab labiau yra vertinamas.
Dabar rungtyniaujama, kas pirmas čia kažką padarė, ar ponas V. Sinkevičius, kaip buvo paminėta, dabartinis eurokomisaras, čia jisai neva įgyvendino EBPO reikalavimą akcionuoti visas valstybines įmones. Be abejo, žingsnis buvo žengtas praėjusios Vyriausybės, džinas paleistas iš butelio.
Dabar atėjo antras etapas. Įmonę reikia… Visas 42 urėdijas, suvarytas į vieną darinį, pabandyti valdyti, gyvą mišką valdyti iš vieno taško tas pats kaip, aš nežinau, 42 šiltnamius valdyti iš vieno taško. Miškas yra gyvas daiktas. Kiekvienas girininkas turi kasdien matyti tą mišką. Tai nėra kažkoks malkų fabrikas, batų fabrikas ar dar kas. Negalima jam taikyti šitų principų. Tą mišką pirmiausia reikia mylėti, kaip miškininkai, urėdai jį mylėjo, bet jie buvo suvaryti į vieną fabriką, dalis žmonių atleista, nebeliko kam vadovauti. Dabar akcionuokime – antras etapas. Pasirinktas laikas panašiai kaip „Igničiui“, kada keičiasi kadencijos, kada visi gyvena rinkimų režimu, dabar akcionuokime, o dar dalį akcijų parduokime.
Kur tas įstatymas, gerbiamas ministre? Jūs čia kalambūrais apkabinote visus, kurie šį klausimą kelia. Visuomenė kelia susirūpinusi miškais. Koks tas antras žingsnis, kada tas žingsnis bus? Čia labai svarbu mums, parlamentarams, atstovaujantiems savo rinkėjams, Lietuvos žmonėms, kad tai nevirstų malkų fabriku. Išsaugokime didelę vertę, socialinę vertę ir nepaverskime kokia nors paprasta akcine bendrove, kur bus tiktai malkos, metrai, pusvelčiui išgabenama mediena iš Lietuvos be didelės pridėtinės vertės.
Aš vis dėlto siūlau atsitokėti (rinkiminis laikotarpis), stabdyti arklius ir tiesiog palaukti sprendimo. Susirinkęs Seimas ir nauja, turbūt jau XVIII, Vyriausybė priims galutinius sprendimus, kaip pasielgti su mūsų didžiausiu turtu ir išlaikyti didžiausią socialinę vertę.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Dabar einame link rezoliucijos priėmimo. Motyvai. Gali pasisakyti keturi už, keturi prieš. Tiek ir turime. K. Mažeika – už.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nuskambėjo pasakymas, kad likus 4 dienoms iki rinkimų vyksta kažkokie politiniai pareiškimai. Kolegos, likus 4 mėnesiams iki Seimo rinkimų, tik dabar valdančioji dauguma prisiminė, kad vis dėlto kažką bando daryti dėl miškų ir pakeisti statusą. Aš manau, yra pats didžiausias nesusipratimas šiuo atveju. Jeigu galima palaukti dar 4 mėnesius, tai, manau, būtų teisingiausias žingsnis. Turbūt reikia pasakyti frazę, kad reikia mišką saugoti nuo saugotojų, nes Punios šilas ir visi kiti išdžiūvę, džiūstantys eglynai yra akivaizdus pavyzdys, kad situacija tikrai nėra gera, ir turbūt statuso pakeitimas čia problemos neišspręs.
O tai, kad visuomenė yra nežinomybėje, šitas Vyriausybės sprendimas, kuris dar yra tik projektas, jau dabar apipintas mitais, tai turbūt ir yra signalas mums čia, Seime, kad vis tik turime parodyti visuomenei, kad nėra jokios abejonės, kad mes kažkuris norime… kad, na, tas miškas būtų vienaip ar kitaip išparceliuotas arba atiduotas. Plius dar yra registruota pataisų, pasiūlymų, kad apvali mediena neišvažiuotų į užsienį iš Lietuvos.
Kaip ir kolegos liberalai yra įregistravę, kad vis dėlto jau antrą kadenciją iš eilės tie projektai nepasiekia sprendimų priėmimo, kad ta mediena, kuri gali sukurti pridėtinę vertę Lietuvoje, tegul ir sukuria pridėtinę vertę. Kuo galbūt jos mažiau reikės mūsų pramonei, tai tebūnie didinami saugomų teritorijų plotai, tegu būna didinama miško prevencija, apsauga ir kiti dalykai, kas palaikytų gyvybingą, sveiką mišką ir mes juo visi galėtume džiaugtis. Tai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. K. Navickas – prieš.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tikriausiai pirmiausia turiu pats įsižnybti į šoną kalbėdamas prieš, bet iš esmės tai nėra mano kalbėjimas ir raginimas balsuoti prieš rezoliuciją, bet labiau apie tai, kad mes negalime nepataisytos rezoliucijos priimti, tokios, kokia yra siūloma.
Keletas dalykų jau preambulėje yra netiesa. Vienas, yra teigiama, kad mes esame žemiau Europos miškingumo, kai Europos miškingumas yra 33 %, mūsų yra beveik 34 %. Taip pat yra kalbama apie Valstybinių miškų urėdiją, kad siekia tiktai pelningumo, bet jinai vykdo labai daug valstybės deleguotų ir pelningumą mažinančių priemonių.
Sutinku su K. Mažeika šiuo atveju, kad iš tikrųjų yra daug taisytinų dalykų, bet pirmiausia reikia pataisyti pačios rezoliucijos tekstą, dėl kurio būtų galima ir, manau, būtina susitarti. Miškų tema yra svarbi tema, jos aplinkosauginės ir bendros ekosisteminės vertės didinimas yra būtinybė ir manau, kad galima tai pasiekti. Mano susilaikymas reiškia tik tiek, kad mums reikia 30 % nepritariančių rezoliucijai, kad ją būtų galima pataisyti, patobulinti tekstą, ištaisyti klaidas ir turėti kokybišką, tikrai svarbią rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. T. Tomilinas kalbės už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš matau, kad rezoliucija savo darbą jau atliko. Visos politinės partijos deklaruoja jai pritarimą, nori tik pataisyti, ištaisyti klaidas, galbūt pateikti kokias nors savo pastabas. Aš tuo labai džiaugiuosi.
Būtent tiek laiko mes turime skirti šiam labai svarbiam klausimui ir Nacionalinio susitarimo dvasia mes būtent tai darome, ką bandė pasakyti Aistė. Iš tiesų, visuomenė dirbo, dabar laikas dirbti mums. Na, ministras pats nusprendė skubėti su pertvarka. Aš tai vadinu politinio kamikadzės strategija, nes iš tiesų visuomenė tam nepritarė. Mes turime palikti šioje rezoliucijoje sakinį, kad reikia pristabdyti (arba visiškai stabdyti) tą akcinės bendrovės sukūrimą, nes tai neduoda jokių papildomų pliusų, o tik sukelia nerimą daugybei žmonių. Mes galime šitoje stadijoje su rezoliucija (nenorminis, bet teisės aktas) tiesiog sustabdyti ministrą, na, paraginti ministrą negaišti laiko Vyriausybėje. Per Vyriausybę ateis tas sprendimas, o Seime paramos, akivaizdu, jam nėra. Tai nežinau, kam gaišti savo laiką? Todėl, jeigu jau ministras, leisiu sau pajuokauti, jeigu jau ministras taip uoliai vykdo mano, kaip buvusio valdančiojo, nurodymus, tai aš nurodau sustoti.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Čia kaip tik ką tik buvo pasakyta: kam tą savo laiką gaišti. Tai aš galvoju, kad mes šiuo metu ir gaištame savo laiką, kalbėdami apie tai, apie dokumentą, kuris nieko nesprendžia, neturi įstatymo galios, bet kalbame lyg kažkokios visuomenės (lyg visuotinės), kuri nusprendė, kad nereikia daryti akcinės bendrovės ir reikia pereiti prie tokių, sakyčiau, populistinių susitarimų, kurie neįvyko per trejus metus… Dabar bandome kokia nors viena tokia rezoliucija pataisyti reikalus.
Brazilijos prezidentas Ž. Bolsonaras 2010 metais A. Merkel pasakė: pasiimkite savo pinigus ir atsisodinkite savo miškus. Tai turbūt irgi mums kai ką sako apie tai, kaip miškus sodinti, nesodinti, kur juos sodinti, kaip daryti, kaip elgtis.
Mes šiandien bandome politizuoti. Nesvarstydami Akcinių bendrovių įstatymo, bandome kalbėti, lyg kalbame apie akcinės bendrovės kūrimą arba nekūrimą ir emocijas bandome paversti politika. Čia net eilėraščių girdėjome, po to ir prozos girdėjome apie miškus, kokie jie brangūs, bet dažniausiai tuos miškus mylime būdami ne miškininkai ir ne miškuose. Mes turėtume klausti miškininkų, tų, kurie mokėsi, studijavo ir žinojo. Mes neiname pas antivakserius klausti apie tai, kaip man gydytis, – einame pas gydytoją. Dėl miškų lygiai tą patį turėtume daryti.
Miškų politika (šiuo atveju – ir ši rezoliucija) yra tokia skaldanti, kad suskaldė net XVII Vyriausybę ir suskaldė Socialdemokratų partiją. Manau, kad mums to skaldymo jau reikėtų daugiau neeskaluoti. Viena vertus, mes kalbame apie Gynybos fondą, kita vertus, atsistoję kalbame apie tai, kad reikia naikinti kažkuriuos verslus, kuriuos norėtume apmokestinti dėl Gynybos fondo. Manau, kad mes galėtume būti nuoseklesni ir nežiūrėti į veidrodį kitaip, negu kad matydami savo atvaizdą.
Rezoliuciją papildyti (čia K. Mažeika jau pacitavo mane) – saugoti nuo miškų saugotojų. Tai būtų labai svarbu, jeigu mes tą rezoliuciją pildysime, nes dėl miškų saugotojų (čia kabutėse reikėtų sakyti) tos pačios girios, dėl kurių čia garsiai kartais verkiame ir net menininkai dėl to verkia… Bet tik dėl to įvyko tos girios žuvimas. Manau, kad vis dėlto mes turėtume kalbėti apie specialistus. Kalbame apie visuomenę, bet nepasakome, kokiai visuomenės daliai atstovaujame, kuriai visuomenės daliai. Aš manau, kad tie, kurie dirba miškuose, tie kurie gyvena iš miškų, jie taip pat yra visuomenės dalis ir jų nuomonė turi būti svarbi.
PIRMININKAS. Seniai laikas!
V. PRANCKIETIS (LSF). Jeigu seniai, tai seniai. Būkite sveiki.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas – už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šis balsavimas parodys, kas yra kas. Kaip sakant, ne žodžiais, o darbais miškus mylime. Kai praeita Vyriausybė miškų įmonę sujungė, ją iš karto įtraukė į neprivatizuojamų įmonių sąrašą. Negalima nei jos akcijų, nei įmonės – nieko negalima parduoti.
Dabar pavertimas UABʼu – viskas aišku, kam. Tam, kad būtų parduota kaip „Ignitis“: iki 30 %, Vyriausybės sprendimu, viskas kaip per sviestą. Ta įmonė sumoka apie 70 mln. eurų įnašą į valstybės biudžetą. Labai paprasta apskaičiuoti: 30 % nuo tos sumos, še tau apie 20 mln. ir turi akcininkai. Matysime, kas už to slypi. O visi puikiai žinome, kodėl viskas yra verčiama akcinėmis bendrovėmis. Ir nereiktų meluoti dėl EBPO ir kitų reikalų. EBPO tik rekomenduoja, nieko neverčia ir prievarta neliepia daryti. EBPO yra rekomendacijos. O tai, kad mūsų įmonių valdybose yra tik vienas atstovas iš valstybės institucijų, irgi parodo, kad realiai mes tų įmonių nevaldome ir daugumos balsų valdybose neturime. Teoriškai jos yra valstybės, o praktiškai valdo valdybos. Po balsavimo pamatysime, kas yra kas.
PIRMININKAS. J. Urbanavičius – už. Tai yra prieš. Atsiprašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, aš vis dėlto kviesčiau visus vieną kartą palikti miškininkus ir miškus ramybėje. Jau daugiau kaip dešimt metų politikuojame, tampome į visas puses. Neaišku miškininkams, kaip šiandien elgtis. Aš puikiai pamenu, kai stojau į miškininkystę Miškų fakultete, man jau tada sakė: Justinai, neik, nesimokyk, nes ten ramybės nebus, tu ten neturėsi sau darbo. Aš ir matau, kai tik artėja rinkimai, taip prasideda populizmas ir politika. O miškas augo ir augs. Miškininkai šiandien tikrai puikiai tvarkosi: ir atkuria, ir saugo, ir gaisrus gesina. Aš puikiai atsimenu, kai saugomų teritorijų plotus mes purškinėjome. Buvo valstybės užsakymas didinti saugomas teritorijas. Ir ką jūs manote? Ėjome į geriausius, gražiausius miškus, kur galima ūkininkauti, ten atrėžėme tam tikrus rezervatus. Iki šiol nesuprantu, ką mes ten saugome. Bet nepasirinkome tų plotų, kurie tikrai gamtai yra svarbūs, pelkynai ar kitos vietos, kuriose tikrai galime, sakykime, visą gyvūniją ir augmeniją saugoti.
O šiandieną mes vėl priimame tam tikrus sprendimus. Aš tikrai už saugojimą, aš už tai, kad atsirastų darna miškuose, bet, manau, tos miškų politikos šiandien šiek tiek per daug. Man atrodo, gal nusiimkime savo emocijas ir vieną kartą leiskime miškininkams dirbti. (Plojimai)
PIRMININKAS. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Pirmas daiktas, aš nelabai suprantu… Aš visada galvojau, kad Seime visi esame politikai. Ne miškininkai, ne ekonomistai, ne filosofai, bet visi politikai. Turime ir priimti politinius sprendimus. Aš tikrai nesikišu į miškininkų darbą. Taip, kita vertus, man skaudu ir šiandien girdėti… matome tokį keistą šiaudinės kaliausės pavyzdį, kai apie dar nepriimtą įstatymo projektą, kuriam bent aš nepritariu, jau kalbama kaip apie įvykusį faktą ir jis deginamas.
Šiuo atveju visiškai ne apie tai. Noriu pasakyti, mano įsitikinimu, labai gerai, kad šiandien ši diskusija įvyko. Dėkui T. Tomilinui už šią rezoliuciją, nes apie miškus reikia kalbėti ir politikams. Nesutinku, kad tai laiko gaišimas.
Ar man patinka ši rezoliucija? Tik iš dalies. Man patinka jos tema. Man atrodo, yra daug taisytinų dalykų. Jeigu šia rezoliucija siekiama sutarimo, aš tikiuosi, kad ji bus redaguota. Ar reikia bendro nacionalinio susitarimo? Reikia. Bet aš tikrai noriu pasakyti, kad nesusidarytų ir žmonėms įspūdis, – politikai turi labai aiškiai pasakyti, kad jie yra už miškus. Taip, jau miškininkai tvarkys, kiti tvarkys, bet mes turime labai aiškiai pasakyti, kad mums tai rūpi. Man atrodo, sakau, šios dienos diskusija yra gera, nepaisant to, kad joje buvo išsakyta pačių keisčiausių argumentų. Bet tikrai balsuosiu už šią rezoliuciją kaip už tam tikrą, sakysime, geresnį pavyzdį, geresnį dalyką, nors, sakau, tekstą dar galėtume paredaguoti.
PIRMININKAS. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tikrai atsakingai noriu pasakyti, kad miškams reikia ramybės, bet dėl miškų tikrai yra neramu, daug diskusijų. Nemanau, kad kada nors bus viena nuomonė. Būtent dėl to mes kartu su A. Gedviliene ir Aplinkos apsaugos komitetu pasakėme kadencijos pradžioje, kad sutelksime 400 žmonių į platų formatą, kad vienas kitą išgirstume. Nacionalinis miškų susitarimas įvyko, taip, politinės partijos jo nepasirašė, bet jis įvyko. Mes turime pagrindą eiti į priekį ir tas pagrindas po visuomenės diskusijų virto konkrečiais įstatymų projektais. Jie, taip, ilgai derinami, du tris kartus jie buvo derinami su visuomene, dėl jų šiuo metu yra diskutuojama su Vyriausybe, nes kaina, norint įgyvendinti Nacionalinį miškų susitarimą, yra 400 mln. eurų. Maždaug tiek kompensacijų reikia privatiems savininkams dėl sugriežtinimo.
Kadangi miškams negaunama europinių pinigų, nėra specifinių mokesčių, tai yra iš biudžeto finansuojami dalykai. Finansų ministerija nuolat kelia klausimą, iš kur pinigai, kitaip tariant, kaip bus finansuojamas žaliasis kursas. Ir čia yra didysis iššūkis, dėl kurio mes dabar diskutuojame. Šiandieną mes turime beveik galutinį sutarimą, Vyriausybė, man atrodo, netrukus apsispręs ir ateis su paketu į Seimą. Šia rezoliucija taip gudriai užbėgta už akių – lyg nieko nėra daroma, bet daroma visus ketverius metus ir akcentuojama, kad čia akcionavimas yra lyg irgi kažkas iš skrybėlės ištraukta, nors tai pradėta dar S. Skvernelio ir V. Sinkevičiaus, kaip ūkio ministro, laikais. Taigi labai prašau neįžiebti liepsnos sausuose miškuose, nes niekas kitas, o jūs patys, buvę valstiečiai, dabar demokratai, menate istorijas, menate mitingus, kaip buvo kovojama ir mitinguojama. Prašau nepolitikuoti dėl miškų, didžiuokimės tuo, kad pagaliau į miškininkų kursus šiemet sulaukta pirmųjų studentų.
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Didžiuokimės tuo, kad į miškus nori grįžti žmonės, tai yra geroji žinia. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Dabar, matau, dėl vedimo tvarkos. Premjerė pirmiausiai. Tuoj įjungsiu. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Norėčiau dalyvauti diskusijoje, nes čia nuskambėjo nemažai netiesos, išsakytos vieno kolegos, kurio pavardės neminėsiu, kad jis nebėgtų prie mikrofono. Norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį į įstatymą, kuris vadinamas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu: jo 1 priede yra įvardyta įmonė, patikėjimo teise valdanti Lietuvos valstybinius miškus, o kitame įstatymo straipsnyje aiškiai parašyta, kad jeigu tokia įmonė yra akcinė bendrovė, tai dėl bet kokio akcijų pardavimo, dėl bet kokio kiekio yra reikalingas Seimo pritarimas. Taigi neklaidinkite kolegų.
PIRMININKAS. Ir A. Vyšniauskas – dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl procedūrinių balsavimo dalykų. Manau, neabejojame, kad ši rezoliucija yra svarbi, yra gerų dalykų, bet, manau, ir opozicija supranta, kad ją reikia redaguoti. Tai tik noriu kolegoms priminti, kad Statuto 184 straipsnyje sakoma, jog redagavimas yra įmanomas tiktai tuo atveju, kai yra bent trečdalis salėje esančių žmonių, kurie nepritaria rezoliucijai, pasisako kitaip. Dėl to didesnė dalis, manau, mūsų frakcijos narių susilaikys, nors širdyje pritaria rezoliucijai, tiktai tam, kad procedūriškai galėtume ją paredaguoti.
PIRMININKAS. Aš patikslinsiu A. Vyšniauską. Tam, kad rezoliuciją turėtume galimybę redaguoti, reikės, kad būtų trečdalis nebalsuojančių už ją nuo visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 48 Seimo nariai, tai yra ne nuo esančių salėje, o nuo visų teoriškai maksimaliai galimų Seimo narių. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Tai dėl nuskambėjusios netiesos, nesakysiu, kas ją pasakė, kad privatizuojant tokią įmonę kaip Miškų urėdija be Seimo neapsieisime. Manau, kad „Ignitis“ – ne mažiau svarbi strateginė Lietuvos įmonė, kuri buvo privatizuota paslapčia nuo Seimo.
PIRMININKAS. Tai čia turbūt klausimas buvusiai Vyriausybei, aš neturiu galimybės už ją atsakyti. Premjere, prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis tiek pasinaudosiu savo teise kalbėti ir atkreipsiu dėmesį, kad įmonė „Ignitis“ yra įstatymo 2 priede. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, pasiaiškinome dėl strateginių įmonių situacijos, bet dabar vis dėlto sprendžiame dėl rezoliucijos, tuos pasiaiškinimus reikia užbaigti kažkaip. Paskui bus replikos po balsavimo. (Balsai salėje) Kaip buvo paaiškinta, pirmiausia bus balsuojama, ar pritarti rezoliucijai be jokių pakeitimų, taip, kaip ji įregistruota autorių. Jeigu atsiras bent trečdalis nepritariančių nuo visų Seimo narių, tai yra kurie balsuoja prieš ar susilaiko, tada atsiras redagavimo galimybė – sudaroma redakcinė komisija.
S. Skvernelis labai nori pakomentuoti.
S. SKVERNELIS (DFVL). Aš tiesiog noriu padėkoti premjerei, kuri bando čia tą sveiko proto iniciatyvą parodyti, nes ta apie visokius privatizavimus skleidžiama demagogija… Vieną kartą, aš suprantu, galima turguje apie tai kalbėti, bet kai išeina Seimo nariai, kurie turi „didelę“ energetikos patirtį ir šneka visiškas nesąmones, visiškus vėjus, gal vieną kartą padėkime tašką ir pasakykime. Galbūt reikėtų Seimo nariui ne pirmą kadenciją būnant Seime suprasti elementarius dalykus, kas yra listingavimas, kas yra privatizavimas ir ką premjerė pasakė apie mūsų strategines įmones, ar jas galima privatizuoti, ar ne. Apgailėtinas turgaus lygis kai kurių mano kolegų politikų, kurie tiek metų Seime triną kėdę ir nežino elementarių dalykų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerai, tikrai nebetęsime. (Balsai salėje) Kolegos… (Balsas salėje: „Jurgi!“) …yra pareiškimų žanras, ten tada prašome reikštis.
Dabar apsispręsime dėl rezoliucijos. Kaip sakiau, pirmas balsavimas, ar pritariame rezoliucijai taip, kaip ji pateikta, be jokių pataisų.
Už balsavo 50, prieš – 3, susilaikė 53. Šiuo atveju mes ne redagavimo variantą gauname, o tiesiog rezoliucija yra nepriimta. Taigi jeigu kas turėjo kitų minčių dėl redagavimo, gali rengti naują rezoliucijos variantą.
A. Skardžius – replika.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Jeigu mes pagal formą matysime vieną situaciją, pagal formą viskas gerai, o pagal turinį yra vagystė. Mes turime pirmą sąrašą, antrą sąrašą, trečią, bet faktas – „Igničio“ naujieji savininkai, turintys 25 %, atsiriekia nuo 100 mln. dividendų kas metai savo dalį, tai yra ženkli dalis iškeliauja. Jeigu čia ne privatizavimas, tada žemė tikrai yra dėžės formos.
PIRMININKAS. Toliau eilės tvarka T. Tomilinas turbūt prie mikrofono buvo. Tuoj įjungsiu. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, kurgi jūsų tas poetiškas noras padėti miškams, kurgi jūsų pritarimas rezoliucijai, jeigu taip vieningai ją šiandien atmetėte? Labai keista žiūrėti į tokį pakankamai dviveidišką elgesį.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiau buvo Aistė.
PIRMININKAS. Visiems suteiksiu žodį.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aistė pirmiau buvo.
PIRMININKAS. Gerai. Pirma – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visi esame susirūpinę dėl miškų. Tikrai buvo graži diskusija šiandien, mes ją atmetėme, bet galvoju, kad mes visi bendrai iš visų frakcijų galime pateikti savo rezoliuciją, kuri būtų korektiškesnė, iš karto galėtume ją priimti visi kartu. Kitą savaitę tokią rezoliuciją registruosime, tikiuosi, kartu su Tomu ir visų kitų frakcijų atstovais, ir galėsime padiskutuoti ir priimti, nebus čia tos įtampos.
Dar norėčiau priminti, kad nacionalinio susitarimo klausimas vis dar atviras.
PIRMININKAS. Dabar A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai turėčiau atsiprašyti, nes manau, kad persistengėme siekdami to trečdalio, kuris galėtų leisti rezoliuciją redaguoti. Tokie dalykai nutinka tada, kai galime dėl rezoliucijos susėsti visi kartu, visi kartu ir registruoti, ir ją susidėlioti. Dabar išėjo taip, kaip išėjo. Aš tikrai labai kviečiu atsižvelgti į tai, ką pasakė Aistė, susėsti galbūt rytoj, galbūt pirmadienį, susidėlioti tokią rezoliuciją, kuri būtų priimtina visoms pusėms, ir galėtume bendru sutarimu priimti.
PIRMININKAS. Nebežinau. Galbūt K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų aš norėjau atkreipti dėmesį, kad posėdžio pirmininkas nepaaiškino, kad rezoliucija bus visiškai atmesta, jeigu nebus sukauptas tinkamas balsų skaičius. (Balsai salėje) Beje, girdžiu gerą pasiūlymą iš salės perbalsuoti, iš tiesų palaikytume jį. (Balsai salėje) Ir siūlau pagalvoti net ir apie Statuto pataisą, nes išeina beprotiška situacija – jei susilaiko 48, tai taisome, nuo 48 iki kažkiek, per 60, dar taisome, po to jau atmetame. Kaip čia išreikšti savo valią, kad pritari rezoliucijai, bet nori ją pataisyti?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, čia iš tikrųjų yra sudėtingas iššūkis – užtikrinti būtent tuos 48 balsus ir netyčia nepasiekti, kad jie viršytų tuos, kurie balsuoja už. Jeigu opozicija geriau lankytų, tai tas būtų išspręsta, bet yra, kaip yra. (Balsas salėje: „Gerai, nemoralizuokite dabar.“) Dabar aš pritariu jūsų minčiai, kad verta pagalvoti apie Statuto pataisą, mes rezoliucijas galėtume svarstyti kaip ir kitus projektus. Mielai pagalvosime apie Statutą.
L. Savickas. (Balsas salėje: „Aš pirmiau buvau!“)
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, mes matome tokią keistą situaciją dabar, kai konservatoriai pergudravo patys save ir dabar bando pasakyti, kad dar ir opozicija kalta, kad gerus pasiūlymus pateikė. (Balsas salėje: „Niekas nebando taip pasakyti.“) Mes girdime, kad iš tikrųjų valia buvo aiški. Valia šitos Seimo daugumos buvo išreikšta ne kartą ir kalbant, ir komunikuojant, ir čia pasisakant dėl argumentų, kad noras yra taisyti rezoliuciją. Tai dabar, kadangi patys prisigudravote, patys ne taip parodėte, kaip norėjote, ir apsiskaičiavote, gal tuomet tikrai išgirskime prašymą. Buvo iš valdančiųjų prašymas perbalsuoti, yra iš opozicijos prašymas perbalsuoti, tą ir padarykime.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai nėra jokių statutinių pagrindų perbalsuoti, viskas yra atlikta pagal Statutą. Iš tikrųjų, jeigu yra valia rengti kitą rezoliuciją, būtų lygiai ta pati situacija, jeigu redaguotume šią rezoliuciją. (Balsai salėje) Dėl to aš siūlau nebekaitinti čia aistrų, visiems sėsti draugiškai parengti ir pozicijos, ir opozicijos bendrą rezoliuciją ir ją gražiai priimsime.
Premjere, prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mano siūlymas irgi toks pats buvo. Tikrai turbūt negalima čia galvoti, kad yra kažkokia pikta valia. Jeigu vis tiek būtume redagavę, tai galima galbūt suredaguoti, iš karto įregistruoti antradienio plenariniam posėdžiui ir tiesiog priimti. Tada nereikės čia skaičiuoti, kas čia ką perbalsuos, nubalsuos, ar yra tas skaičius, ar nėra to skaičiaus, nes vis tiek baigtis yra ta pati, vis tiek rezoliuciją reikės redaguoti tiek, kad ji galėtų būti priimta. Aistė, man atrodo, ir kiti kolegos, kurie ta tema dirba, tikrai gali susėsti, gali tą tekstą sudėlioti, kad jisai būtų daugiau mažiau visiems priimtinas, ir tikrai nubalsuosime. Juk čia nėra kokių nors ideologinių skirtumų. (Balsas salėje: „Taip, protingai pasakyta.“)
PIRMININKAS. A. Navickas seniai laukia.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Norėčiau, kad protokole mano balsas vis dėlto būtų už, ir labai atsiprašau, nes… (Balsas salėje) Prasideda atsiprašau, nes… Ir aš atsiprašau, aš buvau supratęs, kad vis dėlto bus balsavimas ir dėl redagavimo, bet… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi A. Vyšniauskas apgavo Seimą ir sakė, trečdalis jų balsuos, susilaikė, aš skaičiuodama sakiau, kad maždaug gal reikėtų susilaikyti, tai mano balsą dėl protokolo prašau įskaityti už. Kadangi faktinės aplinkybės buvo ne visai tokios, gal tikrai vertėtų perbalsuoti ir mes nieko čia nepažeistume.
PIRMININKAS. Jūs, kaip ir sakėte, balsavote tikrai pagal to meto valią ir čia nėra priimta keisti balsavimo rezultatą, jeigu ta valia po 5 minučių pasikeičia. Tiesiog priimkime rezultatą.
T. Tomilinas, tikiuosi, racionaliai pasisakys.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš netikiu, kad šiame Seime įmanoma bendrą rezoliuciją priimti, tiesiog reikia valios. Dalis jūsų tiesiog tai pozicijai dėl, pavyzdžiui, akcinės bendrovės negali pritarti. Natūralu, kita nuomonė. Todėl tai jau nebus šita rezoliucija. Jeigu jūs ruošite kitą rezoliuciją, jeigu jūs norite ką nors padaryti dėl miškų, gerai, darykite, tačiau geriausias sprendimas būtų, akivaizdžiai matant, kad žmonės nežinojo, kaip balsuoti, tiesiog perbalsuoti ir padaryti šį sprendimą dabar. Aš sutinku redaguoti. Aš, kaip iniciatorius, sutinku redaguoti. Man nėra jokios problemos redaguoti. Tačiau yra tam tikri principiniai dalykai, kurie yra rezoliucijoje, neįmanoma dėl jų pasiekti konsensuso Seime, nes tai jau nebus rimta rezoliucija.
PIRMININKAS. Matysime, kaip čia bus su tais konsensusais. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū, sulaukiau eilės. Gerbiami kolegos, mes balsavome ir nusprendėme. Siūlau iš miškinių emocijų daugiau nekurti medinės politikos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Galų gale baigėme šį klausimą.
15.31 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3633(2), Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1425 2 ir 3 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3634(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-14 klausimas. Jis kaip tik ir buvo numatytas po pirmojo balsavimo intervalo, kurį lygiai dabar ir užbaigėme. Tai Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3633(2) ir vienas lydimasis. Svarstymo stadija. Išklausysime Kultūros komiteto išvadą. Ją pateiks turbūt V. Juozapaitis.
Toliau pirmininkauti kviesiu R. Morkūnaitę-Mikulėnienę.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Garbusis Seime, mūsų komitetas apsvarstė Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3633 ir jam pritarė bendru sutarimu, tai yra 8 dalyvavę posėdyje balsavo už.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Kol kas pasisakančių nėra, dėl motyvų dėl viso irgi nėra. Apsispręsime per kitą balsavimo langą, kuris turbūt… Ne, langas užsidaręs. (Balsai salėje) Prašau. L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Jeigu galima, frakcijos vardu siūlome balsuoti po kiekvieno.
PIRMININKĖ. Apsispręsime. Kitas balsavimo langas numatytas 16 val. 50 min. Iš dabartinės eigos panašu, kad taip ir išliks, nes mes praradome laiko, diskutuodami labai svarbiu miškų klausimu. Nežinau, ar čia buvo pasiūlymas balsuoti, apsispręsti? Bet mes esame apsisprendę, darbotvarkė yra patvirtinta Seniūnų sueigoje. Žiūrėkite, žmonės išėjo iš salės, buvo suplanuota dirbti pagal numatytą darbotvarkę. Mes netaikome tokios praktikos balsuoti pratęsiant, kai žmonėms yra pasakyta, kad balsuosime per kitą balsavimo intervalą. Dėl motyvų nėra.
15.33 val.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo Nr. XIV-1679 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3487(2), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3488(2) (svarstymas)
Einame prie kito klausimo. Darbotvarkės 2-15.1 klausimas – Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3487. Svarstymo stadija. Kaip suprantu, Kultūros komiteto pranešėja yra A. Jakavonytė. Prašau į tribūną.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, Kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo Nr. XIV-1679 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir komiteto išvadas. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Ir dėl lydimojo taip pat prašom.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Kultūros komitetas apsvarstė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3488(2). Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiama pranešėja. Jūs pristatėte išvadas. Pasiūlymų nebuvo jokių.
Dabar – diskusija. A. Pocius. Prašau. Bet jo nematau. Matyt, apsispręsime balsuodami. Pažiūrime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime per numatytą balsavimą. Čia buvo paketas (2-15 klausimas) iš dviejų įstatymų.
15.35 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3421(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3422(2) (svarstymas)
Dabar yra darbotvarkės 2-16 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3421(2). Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas – A. Čepononis, bet jo nėra. Ar kas nors galėtų pagarsinti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą?
Pirmininkas M. Lingė dėl Vidaus vandenų transporto kodekso ir susijusio Rinkliavų įstatymo.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip. Gegužės 29 dieną komitetas apsvarstė abu minėtus įstatymų projektus, pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto, atsižvelgiant į Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šiai išvadai yra pritarta bendru sutarimu. Analogiškas sprendimas yra priimtas bendru sutarimu pritarti ir lydimajam Rinkliavų įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo. Užsirašiusių diskutuoti nėra. Dėl motyvų A. Bagdonas – už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, svarstomo įstatymo projektu suteiktume galimybę savivaldybėms, esančioms greta ar turinčioms savo teritorijoje vandens telkinių, kuriuose vyksta laivyba, rinkti rinkliavas už vidaus vandenų transporto priemonių naudojimąsi viešąja infrastruktūra. Kitaip tariant, priėmus šiuos pokyčius, savivaldybės galės spręsti ilgus metus keliamus klausimus dėl sausumoje laikomų vidaus vandenų transporto priemonių teisinio statuso, galėjimo statyti jas ant kranto ir apmokėjimo už tokią galimybę sąlygų, kai tai daroma naudojantis viešąja infrastruktūra. Be kita ko, savivaldybės galės surinkti papildomų biudžeto lėšų infrastruktūrai tvarkyti.
Įstatymo priėmimas ir Vietinės rinkliavos nuostatų paisymas leistų užtikrinti ir tinkamą šios gamtai ir kultūrai reikšmingos teritorijos tvarkymą ir valdymą. Dėkoju ir kviečiu palaikyti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Apsispręsime balsuodami. Dėl motyvų prieš nėra.
Judame toliau pagal darbotvarkę.
15.37 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 433, 436, 437, 477 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 434 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3766(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Lietuvos banko įstatymo projektas Nr. XIVP-3766(2). Pranešėjas – BFK pirmininkas M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip. Komitetas gegužės 29 dieną apsvarstė Banko įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo numatoma galimybė priežiūros institucijai ir rinkos dalyviams sudaryti taikiuosius sutarimus, kai sprendžiama dėl poveikio priemonės. Šiam projektui pritarėme bendru sutarimu, atsižvelgdami į Seimo Teisės departamento išvadas, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti. Ar dėl motyvų turime užsirašiusių? Neturime. Apsispręsime balsuodami.
15.39 val.
Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3830 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-18 klausimas – Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3830. Pateikimas. Pranešėja – ministrė G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Teikiu įstatymo projektą, kuriuo siūloma pritarti Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde padidinimui. Tarptautinio valiutos fondo valdytojų valdyba 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė rezoliuciją dėl 16-osios bendrosios kvotų peržiūros, kurioje pasiūlė 50 % padidinti visų 190 Tarptautinio valiutos fondo valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, kvotas.
TVFʼo 16-osios bendrosios kvotų peržiūros tikslas – užtikrinti pagrindinį šalių narių kvotų vaidmenį TVF’o išteklių pakete ir sumažinti TVFʼo priklausomybę nuo laikinai šalių kreditorių paskolintų išteklių. Fondo kvotų padidinimas stiprins institucijos finansinius pajėgumus, kurie itin svarbūs dabartiniu padidėjusių rizikų ir neapibrėžtumo laikotarpiu. Lietuvos Respublikos kvota TVF’e sudaro 0,093 % visos TVF’o kvotos. Lietuvos Respublikos kvotą, kaip ir minėjau, kaip ir visų kitų šalių, siūloma padidinti 50 %. Lietuva kartu su Šiaurės ir Baltijos šalimis bei kitomis Europos Sąjungos valstybėmis visada palaikė stiprų ir kvotomis paremtą Tarptautinį valiutos fondą, nes kvotos yra patikimiausi ir efektyviausi naštos pasidalijimą užtikrinantys Tarptautinio valiutos fondo ištekliai.
Pritarus įstatymui, Lietuva išlaikys savo turimą santykinį kvotos dydį, proporciją. Kadangi visų Tarptautinio valiutos fondo valstybių narių kvotas Tarptautiniame valiutos fonde siūloma didinti vienodai, po 50 %, tad, įsigaliojus Tarptautinio valiutos fondo bendrajai kvotų peržiūrai, Lietuvos ir kitų Tarptautinio valiutos fondo valstybių narių balso teisė TVF’e išliks nepakitusi.
PIRMININKĖ. Suprantu, pristatymą baigėte. Tuomet jūsų paklausti nori keli kolegos. A. Sysas – pirmasis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, iš dalies atsakėte. Aš norėjau paklausti, ar čia kažkas spaudžia, ar čia patys sugalvojome, bet jūs iš dalies atsakėte. Savo klausimą tada šiek tiek performuluoju. O kaip reagavo kitos šalys? Ar jau galite pasakyti, kiek šalių padidino kvotą, kiek dar to nepadarė, kokia yra dabartinė situacija?
Kitas trumpas klausimas. Ar mes ruošiamės pasinaudoti Tarptautinio valiutos fondo pinigėliais, ar tik jų rekomendacijomis ką nors daryti arba nedaryti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi reikalingas visų šalių narių sutarimas, tai diskusijos dėl kvotų peržiūros vyko labai ilgai, nes buvo šalių, kurios norėjo ne tik pasididinti procentiniu dydžiu, bet ir peržiūrėti pačių kvotų proporcijas tarp šalių narių, tai ten tikrai nebuvo tokio bendro sutarimo.
Bendrą sutarimą pavyko surasti tiktai dėl bendro padidinimo, padidinant visiems proporcingai, nes papildomi ištekliai reikalingi įvairioms programoms vykdyti, taip pat ir pagalbos Ukrainai programai. Toks bendras sutarimas buvo rastas. Dabar visos šalys narės turi priimti atitinkamus sprendimus, ir tik tuomet, kai visos šalys narės priims atitinkamus sprendimus, kvotos bus atitinkamai padidintos.
Šiuo metu Lietuva tikrai neturi intencijų pasinaudoti piniginėmis Tarptautinio valiutos fondo paskolomis. Tokia galimybe Lietuva nesinaudoja jau du dešimtmečius. Šiuo metu labiau yra teikiama ekspertinė pagalba. Kai kitoms šalims narėms yra reikalinga finansinė parama, tokiu atveju Tarptautinis valiutos fondas daro intervencijas ir taip prisideda prie bendro finansų stabilumo, kas taip pat yra ir Lietuvos interesas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji ministre, na, jūs minėjote, kad tas padidinimas bus 50 %. Mes turėjome 0,2 %, tai dabar bus 0,4 %. Kokia čia bus nauda Lietuvai? O dėl pasinaudojimo tai buvo tokia Lietuvos politika – nesinaudoti. Jūs puikiai pamenate 2008–2012 metų kadenciją, kada mūsų Vyriausybė skolinosi 7 mlrd. eurų (litais tai buvo, atrodo, 21 mlrd.) ir permokėjo 2 mlrd. palūkanų, lyginant su mūsų kaimyne Latvija, kuri pasinaudojo Tarptautinio valiutos fondo teikiamomis paskolomis. Ir tas išdidumas mūsų žmonėms kainavo ganėtinai daug.
Galbūt mes patys neieškome tų galimybių, kokias čia atveria mums tas 50 % padidinimas? Ar mes ieškome kažkokios sinergijos su mūsų kaimynais, na, kuriuos mes galėtume telkti, kad gautume tą galimybę pasinaudoti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kvotos yra didinamos proporcingai. Tai reiškia, kad šalių narių indėliai yra didinami 50 %, bet visų yra didinami vienoda proporcija. Vadinasi, mūsų proporcinė dalis bendrame TVF’o pakete išlieka tokia pati, tai yra 0,093 % visos TVF’o kvotos, kas ir priklauso Lietuvai. Visos šalys narės tiesiog įdės papildomų lėšų. Šiuo atveju tai yra Lietuvos bankas, jis suteiks specialiąsias skolinimosi teises, kurios yra jo dispozicijoje. Tai padidins Lietuvos bendrą dalį, kaip ir visų kitų šalių narių.
Poreikio pasinaudoti Tarptautinio valiutos fondo programomis šiuo metu Lietuva tikrai neturi, jomis naudojasi šiuo metu tokios šalys, pavyzdžiui, kaip Ukraina. Tos galimybės pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo ateina su papildomais reikalavimais. Tas pats buvo turbūt ir didžiosios finansų krizės metu. Sprendimai paskolinti lėšas ateina su kitais sprendimais, jie dažniausiai yra susiję su sprendimais, kuriuos turi priimti ir nacionaliniai parlamentai. Labai dažnai tai yra nepopuliarūs sprendimai. Matyt, kiekviena šalis renkasi savo kelią išeinant iš sudėtingos situacijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, kaip jūs vertinate… Vakar komitete kaip tik buvo Lietuvos bankas, kuris pasakė, kad Europos Centrinis Bankas Lietuvos bankui leido dalį Lietuvos banko turto išdalinti komerciniams bankams. Maksimali riba buvo 4 % ir jie išdalino tą maksimalią ribą. Kaip jūs vertinate, ar Lietuvos bankas turėtų atsižvelgti į Lietuvos interesus ir galbūt ne maksimalią lėšų sumą išdalinti, o minimalią? Ar jūs tai žinote, jums tai žinoma ir kaip tai vertinate? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Manau, kad jūsų klausimas niekaip nesusijęs su teikiamu įstatymo projektu. Jeigu turite pastebėjimų dėl Lietuvos banko vykdomos veiklos, matyt, parlamentinė kontrolė, kviečiant juos į komitetą atsakyti į klausimus, yra vienas iš variantų, kuriuos jūs turite.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausiančių daugiau nėra. Dėl motyvų neužsirašė, bet, ministre, pasilikite tribūnoje.
15.46 val.
Kriptoturto rinkų įstatymo projektas Nr. XIVP-3851, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42, 437, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3852, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 4 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3853, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3854, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 14, 19, 20, 22, 25, 29, 36, 51 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 251, 253 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3855, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 253 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1374 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3856, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 1, 2, 12, 13 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3857, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 5, 7, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3858, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3859, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 4, 154, 155, 29, 30, 411, 412, 413, 53, 72, 91, 93, 102, 112, 114 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3860, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3861, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 4, 41, 411 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3862, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3863, Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3864, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3865, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 211, 22, 23, 25, 251, 252, 253, 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3866, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3867 (pateikimas)
Eisime prie darbotvarkės 2-19 klausimo, didelis paketas. Įvardinsiu pirmąjį: Kriptoturto rinkų įstatymo projektas Nr. XIVP-3851. Pranešėja – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Yra teikiamas paketas, susijęs su kriptoturto rinkų reguliavimu, juo taip pat yra įgyvendinami trys reglamentai: reglamentas dėl kriptoturto rinkų, reglamentas dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, ir reglamentas dėl reikalavimo, susijusio su Europos ilgalaikių investicijų fondų investavimo politika ir veiklos sąlygomis. Pagrindinės nuostatos turbūt yra, kad nustatoma kriptoturto paslaugų teikėjų ir emitentų veiklos priežiūra. Tai būtent kriptoturto paslaugų teikėjų, su turtu susietų žetonų emitentų, asmenų, viešai siūlančių ar prašančių įtraukti į prekybą kriptoturtą, kuris nėra su turtu susieti žetonai arba elektroninių pinigų žetonai, ir elektroninių pinigų žetonų emitentų veiklos priežiūra. Pagrindiniai kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos reikalavimai yra susiję su kapitalo, tvaraus verslo modelio, patikimų vidaus kontrolės procedūrų, vadovų reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimais.
Šiuo reguliavimu paskiriama už kriptoturto paslaugų teikėjų ir emitentų priežiūrą atsakinga institucija, tai yra Lietuvos bankas. Taip pat yra paskiriamos už kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą atsakingos institucijos, tai yra Lietuvos bankas ir FNTT. Yra įtvirtinami išsamesni pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams: reikalavimai tarptautinių korespondentinių santykių vykdymui, kriptoturto pervedimams iš ir į saviprieglobius adresus, paskyrimas kontaktinio asmens, kuris bendradarbiauja su FNTT ir Lietuvos banku. Yra nustatoma, kad Lietuvos bankas nagrinėja vartojimo ginčus, nurodytus Lietuvos banko įstatyme, dėl finansinių paslaugų ir kitų su kriptoturtu susijusių paslaugų.
Taip pat bus vykdomas kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimas, kas šiuo metu nėra daroma. Taip licencijavimas bus pradėtas nuo šių metų pabaigos ir iki to laiko Lietuvos bankas vykdys rinkos dalyvių konsultavimą, siekdamas kuo geriau pasirengti pačiam licencijavimo procesui. Nuo 2025 m. birželio 1 d. į Juridinių asmenų registro tvarkomą sąrašą įrašyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginiai operatoriai, ketinantys toliau vykdyti veiklą pagal MiCA reglamentą, privalės turėti Lietuvos banko išduotą licenciją.
Taip pat nustatoma, kad kriptoturto paslaugų teikėjai, elektroninių pinigų įstaigos, įtrauktos į viešojo intereso įmonių sąrašą, ir su turtu susietų žetonų leidėjai tvarkytų finansinę apskaitą, vadovaudamiesi tarptautinės finansinės apskaitos standartais.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, ar čia toks netyčinis sutapimas, kad jūs teikiate įstatymą apie kriptovaliutas ir spaudoje daug rašoma apie lietuviškas fintecho įmones, kurios galbūt galimai kažkaip įsipainioja ir į ne visai skaidrų kriptovaliutų vartojimą ir naudojimą? Ar čia sutapimas, ar čia specialiai darote jau ir įstatymą, kad suvaldytumėte šitą procesą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kriptoturto sektoriaus griežtinimas buvo vykdomas keletu etapų. Buvo du nacionaliniai sprendimai, vienas prieš tai priimtas, prieš keletą metų. Taip pat visiškai neseniai vėl buvo sugriežtintas kriptoturto rinkos segmentas. Paskutiniai įsigaliojimai pagal tuos įstatymus, kurie jau yra priimti, bus dar šių metų rugpjūčio mėnesį. Tuo tarpu šis įstatymų paketas yra gimęs iš tarptautinių susitarimų. Jau keletą metų buvo diskutuojama apie MiCA reglamentą, būtent su kriptoturtu susijusį reguliavimą, kuris yra bendras visos Europos mastu, ir licencijavimas turi pereinamąjį laikotarpį Europoje. Mes esame pasirinkę įgyvendinti MiCA reglamentą ir licencijuoti tas įmones turbūt sparčiausiai visoje Europoje. Kaip minėjau, kitų metų birželio 1 dieną visos įmonės, kurios neturės Lietuvos banko išduotos licencijos, veikti negalės. Tai reiškia, kad mes esame pasirengę įgyvendinti reglamentą greičiau nei kitos šalys. Tokį sprendimą iš dalies priėmėme turbūt dėl to, kad Lietuvoje yra tikrai labai daug kriptoturto keityklų, kriptovaliutos keityklų, ir matome, kad dabartinis reguliavimas, nepaisant to, kad keletą kartą buvo griežtinamas, vis tiek sudaro gana palankias sąlygas toms įmonėms čia veikti. Tam, kad būtų galima užkardyti daugelį esančių rizikų, sustiprinant ir priežiūrą, ir buvimą būtent Lietuvoje, kad ir vadovas būtų Lietuvoje, ir jo reputacija būtų patikrinta, sugriežtintas yra ir reikalavimas turto, kurį įmonė turės laikyti savo sąskaitoje, taip pat įvairių sandorių atsekamumas. Manome, kad spartesnis šio reglamento perkėlimas Lietuvoje negu kitose valstybėse prisidės prie to, kad ta rinka taptų skaidresnė. Bet ir iki tol buvo priimta keletas nacionalinių sprendimų, kaip minėjau, paskutiniai pakeitimai dar nėra pasiekę savo baigiamosios stadijos. Tai reiškia, kad įmonės turėjo tam tikrą laikotarpį pakeisti, pavyzdžiui, savo laikomą turtą ir pateikti tą informaciją Registrų centrui. Paskutiniai pakeitimai, kaip minėjau, dar šią vasarą turės įvykti. Tikimės, kad taip pat turėtų sumažėti skaičius kriptokeityklų, registruotų viešuosiuose registruose.
PIRMININKĖ. Dėkui. G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiama ministre, kriptoturtas, ta nauja kapitalo rūšis ar kategorija, matyt, apima ne tik kriptovaliutų keityklas, bet aiškinama ir plačiau, taip, kaip reglamente. Mano klausimas vis tik yra susijęs su teisiniu reguliavimu, kuris panašėja į dabar galiojantį kolektyvinio investavimo subjektų. Bet klausimas yra susijęs su mokestiniu režimu. Mes kitoms kolektyvinio investavimo subjektų turto klasėms valdyti turime lengvatinį mokestinį režimą dėl pelno mokesčio, kaip sakyti, tie pinigai vaikšto ir neapmokestinami pelno mokesčiu. Ar neplanuojate atsisakyti to lengvatinio mokestinio režimo būtent šiai turto klasei, šių valdytojų tokio turto atžvilgiu? Būtent dėl kriptoturto specifikos, didesnės rizikos, didesnės priežiūros poreikio ir panašiai.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kriptoturtas, matyt, neturi tokių pačių lengvatų kaip kitos skatintinos investavimo rūšys, tarp jų ir investicinės sąskaitos projektas, kurį esame pateikę. Jame nėra kriptoturto, kaip kai kuriose valstybėse. Manome, kad visgi tai yra rizikingas sektorius, kuris, matyt, to papildomo valstybės skatinimo neturėtų turėti.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tik neseniai kriptovaliuta buvo nelegali mokėjimo priemonė. Aiškinosi, iš kur ji atsirado, iš Japonijos, kas kur. O dabar jau legalizuojame tokią piramidę. Ta nepatikima valiuta užsiima valstybės. Kas čia atsitiko? Kiek tų kriptovaliutos rūšių? Jų yra daug. Niekas nežino, iš kur ji atsirado, kas ją kontroliuoja. Ir valstybė nori į tą nelegalų buvusį ar dar esantį verslą įlįsti. Ar negresia bankrotais paskui valstybei? Kaip sukontroliuos, jeigu ji neaiškios kilmės?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš dalies tie procesai vyko ir be valstybių narių įsikišimo. Matėme, kad kriptorinka vystosi. Buvo daug diskusijų, kaip traktuoti kriptovaliutą, ar kaip valiutą, ar kaip turto vienetą. Matyt, po visų tų diskusijų gimė reglamentai, kuriuos patvirtino Europos Sąjunga bendrai sutardama tam, kad galėtų aiškiau prižiūrėti būtent kriptoturto keliavimą tarp skirtingų subjektų. Šiuo reglamentu kriptovaliutų keityklos ir kiti subjektai įpareigojami ir teikti informaciją, ir ją saugoti, kad visi sandoriai turėtų atsekamumą. Man atrodo, tai tikrai prisidės prie skaidresnės rinkos. O jeigu yra kokių nors subjektų, kurie veikia už jų reguliavimo ribų, tai, matyt, čia yra teisėsaugos institucijų darbo laukas. Tačiau tie, kurie veikia legaliai, o tokių yra nemažai, turės pateikti daugiau informacijos, todėl ir atsekamumo, ir aiškumo, ir skaidrumo šitoje rinkoje tikrai bus daugiau, kai bus reglamentas priimtas.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Rodos, kad dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Apsispręsime per balsavimo intervalą.
15.55 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 73, 10, 101, 16, 20, 203, 21, 22, 23, 26, 28, 291, 292 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 21, 104, 151 straipsniais ir 204, 206 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3843 (pateikimas)
Dabar dar vienas jūsų pateikiamas darbotvarkės 2-20 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo projektas Nr. XIVP-3843. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties yra teikiamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas, šiuo įstatymo projektu siūloma stiprinti lošėjų, ypač probleminių, apsaugą. Azartiniai lošimai nėra įprasta ekonominė veikla ir, atsižvelgiant į galimas neigiamas socialines ir finansines pasekmes lošėjui, ši veikla valstybės nėra skatintina, o jos reglamentavimas grindžiamas tokiais bendrojo intereso pagrindais kaip vartotojų interesų apsauga, sukčiavimo, nukreipto prieš vartotojus, ar piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija ir panašiai. Probleminis lošimas – tai priklausomybė, kuri gali sukelti didelių finansinių ir socialinių pasekmių ne tik pačiam priklausomam nuo lošimo asmeniui, bet ir jo artimiesiems, šeimai ar dar platesniam visuomenės ratui. Problemų dėl lošimų turintis ir nesugebantis kontroliuoti savo veiksmų lošimo metu asmuo gali nesustodamas lošti neribotą laiką, pralošti ypač dideles pinigų sumas, o lošimų organizatorius, turėdamas galimybę įsikišti į neatsakingo lošimo procesą ir užkirsti kelią galimiems neigiamiems tokio lošimo padariniams, ne visada tinkamai laikosi atsakingo lošimo organizavimo rekomendacijų ir savo veikloje taiko prevencines priemones.
Registruotis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre nuo jo veikimo pradžios prašymų gauta išties labai daug. Iš jų šiuo metu galiojančių yra daugiau kaip 16 tūkst. Per mėnesį vidutiniškai šiais metais yra pateikiama 1 tūkst. 156 prašymai. Jeigu 2022 metais vidurkis buvo 949, 2021 – 624, tai skaičiai tikrai auga sparčiais tempais. Manome, kad efektyviai vykdyti probleminių lošimų prevenciją galima tik nustatant aiškius valstybės lošimų kontrolės principus, priežiūros institucijai suteikiant pakankamai funkcijų prevencijos srityje ir įpareigojant lošimų organizatorius vykdyti probleminio lošimo prevenciją, tai yra taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat lošėjams teikti informaciją apie lošimų galimai daromą žalą, apie pagalbą lošėjams teikiančius asmenis ir panašiai.
Esminės siūlomos priemonės: įtvirtinti valstybės lošimų kontrolės politikos principus, pagrįstus lošimo prieinamumo ir patrauklumo mažinimu, taip pat pareigą lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti atsakingo lošimo priemones, griežtesnes už įstatymo pažeidimus bendrovėms taikomas poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos ir lošimų organizatorius atgrasytų nuo pažeidimų darymo. Įstatymo projekte nustatytos šios pareigos lošimų organizatoriams: taikyti atsakingo lošimo priemones, organizuojant nuotolinius lošimus; turėti sertifikuotą nuotolinių lošimų platformą, kuri užtikrins centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių lošimų organizatoriaus vykdomame nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą, įregistravimą, lošėjų veiksmų lošiant… įskaitant lošime praleistą laiką ir įmokėtas sumas, taip pat lošimų organizatoriaus veiksmų, įgyvendinant atsakingo lošimo priemones, registravimą; taip pat savo veikloje taikyti lošėjų apsaugos priemones, tai yra lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, probleminių lošėjų identifikavimą; taikant probleminio lošimo rizikos vertinimus ir nustačius, kad lošėjo lošimas balansuoja ties problemine lošimo riba, taikyti intervenciją lošėjo atžvilgiu, tai yra informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, galimybes apriboti savo lošimą, pateikiant prašymą neleisti lošti ir stabdyti lošėjo lošimą 48 valandoms, tai yra neįleisti lošėjo į lošimų organizatoriui priklausančias lošimų organizavimo vietas, o nuotolinio lošimo atveju neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos; antžeminėse lošimo organizavimo vietose paskirti atsakingą už probleminio lošimo nustatymą asmenį; taip pat pildyti nustatyto probleminio lošimo elektroninės formos registracijos žurnalą, teikiant nuotolinio lošimo paslaugas; taip pat paskirti asmenį, atsakingą už probleminio lošimo nustatymą, kuris platformoje fiksuotų įstatyme nurodytus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos analizės rezultatus; taip pat neleisti dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, jeigu lošėjas nenusistato vieno lošimo laiko limito, jeigu lošėjas nenusistato dienos, savaitės ir mėnesio lošimo sumų, vieno statymo sumos, o padidinti sumų ar pakeisti lošimo laiko limitus galima ne anksčiau kaip po 48 valandų po lošėjo prašymo pateikimo. Tikimės, kad tai padidins laiko tarpą nuo tada, kai lošėjas jau tampa probleminis ir jo lošimas jau tampa probleminis, iki tol, kol būtų konkretus sprendimas priimtas, atsirastų galimybė tęsti lošimą. Taip pat ne rečiau kaip kartą per metus lošėjus aptarnaujantiems darbuotojams turi būti organizuojami atsakingo lošimo organizavimo ir pinigų plovimo prevencijos srities mokymai.
Taip pat siūlome gerokai padidinti baudas už pažeidimus. Šiuo metu įstatyme įtvirtintas baudų už padarytus pažeidimus skyrimo mechanizmas dėl nustatytų baudų lubų, pavyzdžiui, maksimali yra 25 tūkst. eurų arba 50 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą, neatgraso lošimų organizatorių nuo pažeidimų darymo. 2021–2023 metais iš viso ūkio subjektams lošimus organizavo 12 bendrovių. Yra skirtos net 39 baudos. Skirtų baudų suma sudarė 659 tūkst. eurų. Tam pačiam ūkio subjektui Priežiūros tarnyba yra paskyrusi ne po vieną baudą, tai yra, pavyzdžiui, dviem ūkio subjektams skirta po dešimt baudų, kurių bendra suma yra 190 tūkst. ir 135 tūkst., tačiau akivaizdu, kad net ir didžiausia galima skirti bauda neatrodo reikšminga, lyginant su bendrovių generuojamomis bendrosiomis pajamomis. Palyginimui, didžiausia galima skirti bauda atitiktų 1 dienos lošimų bendrovių bendrųjų pajamų vidurkį, kitaip tariant, tokią sumą vidutinė bendrovė uždirba per 1 dieną, todėl siūloma reikšmingai padidinti pačias galimas skirti baudas. Už pažeidimus, susijusius su lošimo patalpų, atsiskaitymų už lošimus, lošimo įrenginių reikalavimais, ir kitus pažeidimus siūloma nustatyti baudą nuo 2 % iki 4 % praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų. Vidutinė bendroji bauda siektų apie 700 tūkst. eurų. Už pažeidimus, susijusius su lošėjų apsauga, atsakingu lošimu, leidžiama skelbti reklama ir skatinimu dalyvauti lošimuose, taip pat reikalavimų dėl įstatinio kapitalo ir mažiausios pinigų sumos nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti nesilaikymą siūloma nustatyti baudą nuo 3 % iki 5 % praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų. Tokiu atveju vidutinei bendrovei bauda siektų beveik 1 mln. eurų. Už pakartotinius pažeidimus atitinkamai siūloma nustatyti nuo 6 % iki 8 % ir nuo 8 % iki 10 % praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį. Tokie dydžiai daugmaž atitinka ir tarptautinę praktiką.
Projekte numatytos skirtingos atskirų nuostatų įsigaliojimo datos. Siūloma, kad nuostatos dėl įstatymo tikslo ir valstybės lošimų kontrolės politikos principų įsigaliotų jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o lošimų bendrovės sertifikuoti ir pritaikyti savo platformas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus turėtų iki 2025 m. liepos 1 d. Galutinis prievolės lošimų bendrovėms teikti platformos duomenis į Lošimo automatų kontrolės sistemą terminas – 2026 m. gegužės 1 d.
PIRMININKĖ. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, pirmiausia labai labai noriu padėkoti už viską, ką darote, nes manau, kad galbūt mes dar ir dabar klausydamiesi jūsų nesuprantame iki galo, koks čia yra svarbus darbas, kompleksinis darbas.
Mano klausimas yra daugiau susijęs ne su tuo, ką pateikėte, o su tuo, kas dar liko, turiu omenyje reklamos draudimą, kai kalbame apie azartinių lošimų reklamos draudimą. Žinau, kad tai yra svarstoma. Mano klausimas, kaip jūs vertinate, ar mes spėsime per šią kadenciją šitą įstatymą kaip nors priimti, ar, deja, paliksime kitame įstatyme?.. Suprantu, kad čia yra labai labai daug, toks ir jautrus, ir daug diskusijų reikalaujantis klausimas, dėl kurio, kiek suprantu, dabar kol kas dar turbūt Vyriausybės išvados laukiama, ar ne?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiuo metu viskas yra Seimo rankose. Vakar Vyriausybė patvirtino išvadą dėl šio įstatymo ir visų kitų su azartiniais lošimais susijusių įstatymų. Tai reiškia, kad Biudžeto ir finansų komitetas, matyt, tiek šį įstatymą, kuris dabar yra teikiamas, tiek ir tuos įstatymus, kurie buvo pateikti anksčiau, kartu su Vyriausybės išvada galės pradėti svarstyti toliau. Vyriausybės pozicija yra išreikšta. Šiuo metu viskas yra Seimo valioje. Matyt, tikimybė priimti šioje Seimo sesijoje tikrai yra gana didelė, nes manau, kad tai, kas turėjo būti padaryta Vyriausybės, jau yra padaryta.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, prisijungiu prie Andriaus žodžio. Tikrai dėkoju už įstatymą, reikėjo galbūt net anksčiau. Paradoksas toks: kuo jūs ilgiau kalbate, tuo daugiau užsirašo klausti, nes kai jūs pradėjote, tai buvo tik Andrius užsirašęs, buvau antras. Kuo ilgiau kalbi, tuo visada kyla daugiau klausimų. Mano klausimėlis būtų trumpas. Ar tikite, kad priėmus šias įstatymo pataisas Š. Stepukonio antro 2.0 nebus?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Matyt, žmonės, kurie nori lošti ir yra linkę į probleminį lošimą, vis dėlto turės galimybę jeigu ne Lietuvoje, tai, matyt, kitur taip pat tą išpildyti, nes didelę dalį savo praloštos sumos minėtas asmuo pralošė, mano žiniomis, net ne Lietuvoje. Tai reiškia, kad jeigu turi tam tikrų reikalų kitoje valstybėje ir įrodo savo santykius su ta valstybe, matyt, gali gauti leidimą lošti ir kitoje valstybėje. Matyt, atsakyti už visas Europos Sąjungos valstybes būtų sudėtinga, ar net už dar platesnio pasaulio. Bet, man atrodo, labai svarbu, kad šiame įstatyme atsiranda ir įrankiai prevencijai, ir ne tik įrankiai prevencijai, kurie buvo šiuo metu įrašyti pačioms lošimo įstaigoms atsakingo lošimo gairėse ir rekomendacijose, kuriomis jos turėtų naudotis tam, kad būtų išvengta tokių situacijų. Matome, kad lošimus organizuojančių subjektų geranoriškumo buvo mažai, jie tomis gairėmis nesivadovavo.
Tai tokiu atveju įstatyme atsiranda pareiga vadovautis nustatytomis gairėmis ir atsiranda reikšmingos baudos už tai, kad lošimus organizuojantys subjektai nesilaiko tų reikalavimų ir neužtikrina, kad probleminis lošimas būtų bent jau pristabdytas tuomet, kuomet tą galima padaryti. Man atrodo, atsiranda daugiau poveikio ir kontrolės priemonių, nes atsiranda sertifikuotos sistemos, kur bus prievolė registruoti visus lošimus organizuojančių subjektų veiksmus einamuoju momentu, pakeisti juos bus neįmanoma. Vadinasi, tikrintojai vėliau galės patikrinti, kaip buvo laikomasi įstatymo. Todėl man atrodo, kad įrankių atsiranda daugiau, poveikio priemonės yra stipresnės. Tikėčiausi, kad atsiras tikrai geresnė situacija per keletą ateinančių metų.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, liaudies išmintis sako: kam reikia kaltinti veidrodėlį, jeigu veidelis kreivas. Taip ir čia mes sprendžiame „BaltCapo“ 40 mln. vagystės iš fondo problemą. Buvo apvogti pensininkai „Swedbanko“, ir SEB’o, atrodo, pensininkai apvogti, ir žmogus galėjo laisvai pereiti visus barjerus. Čia yra problema. Ir kiek jūs galėtumėte pakomentuoti tą jau iš viešumos žinią, kad „Foxpay“ talkino apeiti tuos visus saugiklius, kurie ten sudėti? Eilinis pilietis turbūt 1 tūkst. eurų pervesdamas savo giminaičiui turi daugiau problemų. Čia buvo 40 mln. sau ramiai varinėjami į dešinę ir į kairę. Kaip čia bus su tais saugikliais?
Ir kitas klausimas, ar vis dėlto skaitmeniniai žurnalai atsirado lošimų namuose?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal atkreipsiu dėmesį, kad didelė dalis veiksmo, apie kurį jūs kalbate, vyko Estijoje, taip pat fondo priežiūra turėjo būti vykdoma Estijoje, todėl, matyt, tyrimas atsakys, ar nustatytas reguliavimas, kuris yra šiuo metu tiek Estijoje, tiek Lietuvoje, užtikrina, kad tokių situacijų neturėtų būti (vis dėlto tai yra nusikaltimas ir reiškia, kad teisės aktais tas asmuo nesivadovavo), ar subjektai, tiek turbūt lošimų organizatoriai, kaip lošimus organizuojantys subjektai, padarė viską, kas jiems numatyta įstatymo, tiek pinigų mokėjimo institucijos, kurios atsakingos už pinigų plovimo prevencijos įstatymų įgyvendinimą, tikrai padarė viską. Mano nuomone, ne, nei vienos, nei kitos, bet tam yra atliekami teisėsaugos tyrimai, jie ir pasakys, ar tos institucijos padarė viską, kas įstatymais yra numatyta. Jeigu tyrimas nustatys, kad tos institucijos nepadarė visko, kas yra numatyta, matyt, tam yra poveikio priemonių, kurios taip pat numatytos įstatymais.
Vis dėlto šio pakeitimo tikslas yra nesusijęs su pinigų plovimo prevencijos reguliavimu – šis įstatymas yra susijęs būtent su azartinių lošimų reguliavimu tam, kad būtų galima sustabdyti probleminių lošėjų lošimą, numatyti prevencines priemones, kurias jie patys proaktyviai galėtų prieš pradėdami lošti nusistatyti. Tuomet, kai jau praloštų daugiau, negu nusistatė pačioje pradžioje, užsidegtų visos raudonos lemputės ir tą akimirką tam laikotarpiui lošimas būtų sustabdomas. Man atrodo, papildomos poveikio priemonės tikrai niekam nepamaišys, apskritai situacija turėtų būti tikrai geresnė ir, kaip minėjau, daugiau poveikio priemonių, jeigu lošimų organizatoriai nesilaiko to, kas yra nustatyta įstatyme, nes, mano nuomone, jie nesivadovavo gairėmis, kurios buvo numatytos anksčiau, ir, ko gero, aplaidžiai vykdė ir pinigų plovimo prevencijos funkciją. Tiek lošimų organizatoriai, tiek ir mokėjimo institucijos.
PIRMININKĖ. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Ministre, kryptis teisinga ir gerai, kad šia kryptimi judate, bet aš noriu paklausti: ar tikrai šių priemonių užteks žinant, kokios yra lošimų bendrovių apyvartos? Ar negalvojate, kad visgi veiksmingesnė priemonė būtų greičiau naikinti licenciją ir, pavyzdžiui, neleisti toje vietoje kokius penkerius metus atidaryti lošimų namų, jeigu tie pažeidimai yra įgyvendinti? Čia kaip alternatyva finansinėms bausmėms.
Kitas klausimas. Gal būtų verta pagalvoti ir numatyti daugiau tam tikrų fizinių apribojimų? Pavyzdžiui, atstumo nuo ugdymo įstaigų nustatymas arba net ir imperatyvūs reikalavimai neleisti naudoti tam tikrų priemonių, kurios klaidina ten esančius žmones. Pavyzdžiui, yra užtamsinamos patalpos, tai, pavyzdžiui, nustatyti reikalavimą, kad ten nuolat patektų natūrali šviesa ir žmogus galėtų susigaudyti, koks yra paros laikas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Matyt, papildomų priemonių gali būti. Matyt, tai yra nuolatinis procesas stebint situaciją, kokios yra susiformuojančios problemos. Man atrodo, tai, kas yra pasiūlyta, tikrai yra į teigiamą pusę. Atsiranda papildomų poveikio priemonių, atsiranda stebėsena, atsiranda duomenų atsekamumas, kas yra labai svarbu, bet kartu turbūt tai nėra baigtinis taškas.
Mes jau šiuo metu kalbame apie tai, kad reikėtų, matyt, kalbėti apie dar platesnį reguliavimą. Šiuo metu yra nustatoma viskas įmonės mastu. Vadinasi, konkrečioje įmonėje lošdamas žmogus nustato sau limitus ir yra vykdoma stebėsena to konkretaus lošimo organizatoriaus. Visgi žmogus gali persijungti tiesiog į kitą lošimo įstaigą ir pratęsti lošimą. Matyt, tie patys limitai jau nebesuveiktų.
Mes diskutuojame, kad, matyt, reikėtų kalbėti apie lošėjo kortelės atsiradimą. Matyt, tai padėtų turėti tolygesnę prevencijos stebėseną ir vykdymą. Matyt, papildomo poveikio priemonių identifikavimas irgi yra galimas. Manau, kad rudens sesijoje galėsime grįžti prie dar stipresnio reguliavimo, bet, manau, tam tiesiog reikalingos ir diskusijos, ir įvertinti papildomus argumentus.
Šiuo metu siūlome tai, ką, matyt, galima padaryti šiandien ir dabar, kas padėtų, matyt, jau ir technologiškai pasirengti toms įmonėms ir turėti artimesniu metu tuos sprendimus. Bet tikrai nesakau, kad papildomos poveikio priemonės negalėtų būti svarstomos. Man atrodo, tikrai esame atviri papildomiems pasiūlymams.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, pirma klausimo dalis dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos. Ar tikrai jiems pakaks resursų? Ir prie to paties: ar jau veikia skaitmeniniai žurnalai, nes pamiršote atsakyti į tą klausimą?
Kita klausimo dalis dėl reklamos. Čia kolega Andrius teisingai paklausė, nes vis dėlto taip masiškai eina reklamos per visus portalus, per televizijas ir panašiai, tai iš tikrųjų labai didelę įtaką daro tiems patiems lošėjams ir juos vilioja. Čia vėlgi visų portalų medijos ir televizijos gauna iki 10 % pajamų. Galbūt realistiškai pažiūrėjus, kad ir jie būtų suinteresuoti, galbūt būtų galima tų lėšų sąskaita numatyti medijų fondą padidinti, nes jis yra dabar 6,5? Tai tikrai padidintų tų medijų fondą. Tai skatintų pačių žurnalistų nepriklausomumą ir tiesiog motyvuotų kovoti su įsitraukimu į lošimą. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, kolegai užmiršau atsakyti į antrą klausimo dalį. Tuoj papildysiu atsakymą.
Šiame įstatyme yra numatytas papildomas poreikis finansuoti Lošimų priežiūros tarnybą. Reikės keleto papildomų etatų. Finansavimą numatysime drauge su kitų metų biudžetu. Poreikis yra įvardintas įstatymo aiškinamajame rašte. Lošimų elektroniniai žurnalai yra, tačiau priemonė nėra… Tos programos, kuriomis yra vykdoma registracija, nėra sertifikuojamos. Vadinasi, praktikoje yra tokių situacijų, kai yra įtarimas, kad buvo bandoma duomenis pakeisti vėliau, po to, kai priežiūra jau yra vykdoma ir bandoma išrašyti tam tikrą nuobaudą. Todėl šiuo įstatymu yra nustatoma, kad programinė įranga turės būti sertifikuota, vadinasi, pakeitimai nebegalės būti daromi ir realiu laiku Lošimų priežiūros tarnyba galės tuos duomenis gauti ir, matyt, pritaikyti poveikio priemonę, tai yra baudą, jeigu matys, kad yra pažeidimų tų poveikio priemonių ir prevencinių priemonių, kurios yra numatytos įstatyme.
Kalbant apie reklamų draudimą, čia yra turbūt kitame įstatyme svarstomas dalykas. Buvo pateikti trys, man atrodo, įstatymų projektai. Vienas jų ar net pora susiję su Reklamos draudimu, buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Vakar Vyriausybė savo išvadą patvirtino, vadinasi, komitetas gali prie tų diskusijų grįžti. Vyriausybės išvadoje siūlome iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau galbūt numatyti išimtis lažyboms, sporto ir kitų realiai vykstančių įvykių lažyboms, kad galėtų vykti dalinis rėmimas būtent šių dalykų, bet kartu labai aiškiai atskiriant nuotolinio lošimo ir kitokio elektroninio lošimo prekių ženklą nuo tų prekių ženklų, kurie yra susiję su lažybomis. Matyt, komitetas įvertins.
Kartu yra siūloma riboti reklamos intensyvumą, kad nebūtų jis toks intensyvus kaip dabar. Tarp tų įstatymų buvo ir pono L. Savicko įstatymo projektas dėl azartinių lošimų mokesčių bazės keitimo. Vyriausybė siūlo bazės nekeisti, nes pagal tarptautinę praktiką visgi yra skaičiuojamas bendrųjų pajamų ir išlošimų, kurie yra išmokami žmonėms, skirtumo mokestis.
Vienas mano asmeninių pasiūlymų dėl to paties įstatymo yra padidinti azartinių lošimų tarifą nuo 20 iki 22 %. Vyriausybė šiam pasiūlymui pritarė. Mano siūlymas šias lėšas skirti būtent prevencinėms programoms, medijai, žiniasklaidai, tai galėtų sušvelninti pasekmes paties įstatymo priėmimo ir toks pakeitimas galėtų generuoti apie 4,5 mln. eurų pajamų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausimui pristatyti išseko. Dabar pereisime prie motyvų. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų, turbūt tai yra nemaža problema, nes Peticijų komisija gavo peticiją. Mes šiandien svarstėme kai kurias kitas. Šita peticija pasirašyta apie 4 tūkst. žmonių. Aš paprasčiausiai paskaitysiu ją: manome, kad… Dalį paskaitysiu. „Manome, kad lošimai visais atvejais veda žmones į prarają ir asmeninio gyvenimo destrukciją, nes pirmiausia yra pralošiami asmeniniai arba šeimos biudžeto pinigai. Antra. Asmenys, siekiantys gauti papildomų pinigų lošimams, atlieka įvairius veiksmus, dėl kurių dar labiau griauna savo ar net kitų, trečiųjų asmenų, gyvenimą. Dažnai nutinka, kai ir tretiesiems asmenims pinigai nėra grąžinami.
Todėl nenorėtume gyventi tokioje visuomenėje, kurioje būtų leidžiama lošti ir lažintis. Manome, kad be šių ydingų pramogų pasaulis būtų gražesnis tiek mums patiems, tiek mūsų vaikams. Atsižvelgdami į tai, prašome uždrausti visus azartinius lošimus ar lažybas Lietuvoje. Prašome Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme įtvirtinti, kad azartiniai lošimai ir lažybos Lietuvoje yra draudžiami, o likusias įstatymo nuostatas panaikinti kaip nebeaktualias.“
Aišku, šiuo atveju turbūt negalima būtų to įvykdyti, nes iš tikrųjų atsiras nelegalių lošimų ir taip toliau, bet piliečiai sako, kad vis dėlto griežtinti reikia, ir turbūt mato tam tikrą pavojų. Tai siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš bendrąja prasme nesu lošimų griežtinimo priešininkas, bet išties čia bandoma permesti iešmus nuo vienos problemos ant kitos. Klausimas: kodėl? Tai yra kaip dūmų uždanga, jeigu pažvelgtume į pastarųjų metų viešąją erdvę, jau turbūt visiems piliečiams įsiėdusi yra lošimų reklama ne mažiau negu tos problemos, kurios susijusios, apie kurias kalbėjo gerbiamas E. Pupinis, ką tik kalbėjęs už tą įstatymą. Mes viena ranka skatiname ir išleidžiame milijonus. Verslas, lošimų verslas, išleidžia milijonus reklamai, reklamos sektorius ir skleidėjai, be abejo, susižeria didelius pinigus, ir pabandykime mes dabar pažaboti.
Ministrė atnešė įstatymo projektą po „BaltCapo“ problemos, po Š. Stepukonio, sakykime, tos amžiaus vagystės. Jis sugebėjo apeiti visus saugiklius, išlaviruoti, lyg būtų genijus. Tačiau jis yra tikrai ne genijus, o tiesiog sistema leido jam taip pasielgti. Ar jis veikė vienas? Greičiausiai ne. Ir dabar ta grupė asmenų, kurie dalyvavo kartu šioje nusikalstamoje veikoje, bando mus kažkur nukreipti, į kitą šoną, nes išties tai yra nusipelnęs žmogus, nusipelnęs šiai valdančiajai daugumai ir net pirmininko šeimos verslui, į kurį investavęs 11 mln. fondo pinigų uždirbo po 20 tūkst., po 8 tūkst. grynojo pelno per metus. Aš manau, čia dar kita problema, kurią reikia spręsti. Tad nedarykime dūmų uždangų. Šiaip pritariu šiems siūlymams, bet jie nesprendžia tos problemos.
PIRMININKĖ. Laikas. Dėkoju. Apsispręsime balsavimo metu.
Dabar per šoninį mikrofoną – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Man tikrai šiandien džiugu vienai akimirkai atitraukti jūsų dėmesį nuo labai svarbaus įstatymo ir pristatyti veteraną, pas mus į Lietuvą atvykusį istorinį herojų, kurio tėvai kilę iš Lietuvos, D. Frydą. Jis 40 metų rėmė mūsų integraciją į NATO, buvo vienas iš kertinių žmonių. Ir Europos Sąjungoje yra iškilus Vašingtono administracijos aukštas veikėjas, iš esmės visą gyvenimą atidavęs Lenkijos ir Baltijos šalių nepriklausomybei. D. Frydas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Thank you, welcome. Thank you for your support. Kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad mums liko nedaug klausimų. Aš manau, kad mes daugmaž 16 val. 30 min. galėtume pradėti balsavimą. Jeigu liks dar vienas kitas nespėtas apsvarstyti klausimas, tada pratęsime balsavimą po kiekvieno klausimo. Bet, manau, iki 17 valandos viską užbaigsime.
16.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3897(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviečiu rezervinius klausimus pristatyti J. Razmą. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3897.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, galbūt tikslinga pristatyti visus iš karto, nes jie yra kaip paketas ir vienas su kitu visiškai susiję.
Nutarimų projektai yra susiję tuo, kad yra frakcijų teikiama koreguoti kai kurių komitetų sudėtį. Pirmiausia Tėvynės sąjungos frakcijos teikimas vieną Seimo narį perkelti iš Sveikatos reikalų komiteto į Biudžeto ir finansų komitetą, nes taip jau susiklostė, kad iš Biudžeto ir finansų komiteto neseniai pasitraukė V. Mitalas ir ten dabar yra neišlaikytas balansas.
Pagal mūsų Seimo sudėtį komitetuose turi būti arba valdančiųjų ir opozicijos po lygiai, arba valdančiųjų gali būti vienu daugiau. Tokia šiandien yra Seimo struktūra. Biudžeto ir finansų komitete šiandien yra vienu daugiau iš opozicijos, o Sveikatos reikalų komitete yra vienu daugiau iš valdančiųjų. Tai gali būti lygiai. A. Bilotaitę yra siūloma perkelti iš Sveikatos reikalų komiteto į Biudžeto ir finansų komitetą.
Taip pat neseniai buvo gautas L. Girskienės prašymas išbraukti iš Ateities komiteto. Tai aš įregistravau naują nutarimo projekto variantą, kur yra atsižvelgta ir į šį prašymą. Atitinkamai dėl to yra koreguojama ir komitetų narių pavaduotojų situacija.
Taip pat reikia priimti ir Seimo nutarimo projektą dėl komitetų narių skaičiaus, nes pasikeičia komitetų narių skaičius trijuose komitetuose: Biudžeto ir finansų komitete vienu padidėja, Sveikatos reikalų komitete vienu sumažėja, Ateities komitete vienu sumažėja. Tai tokie projektai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, kokie buvo motyvai keisti būtent šiuos asmenis? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Motyvai. Turbūt dėl L. Girskienės aš nieko negaliu pasakyti, ar ji nusivylė darbu Ateities komitete, ar tiesiog yra reikalingas laikas svarbesniems darbams. O dėl A. Bilotaitės perkėlimo, tai ką gi, tiesiog ji sutiko būti perkelta ir padėjo išspręsti mums tą klausimą. Mes žiūrėjome ir daugiau, ką galima pakviesti pereiti į Biudžeto ir finansų komitetą, bet kiti frakcijos nariai nesutinka, yra įpratę dirbti tam tikruose komitetuose ir nenori tų pokyčių. Tiesiog aš galiu padėkoti ministrei A. Bilotaitei, kad ji sutiko čia išspręsti tą problemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėjau paklausti. Kolega, kodėl taip atsitinka valdančiojoje daugumoje, kad ministrai bijo dirbti tuose komitetuose, kurių srities yra ministrai? Tai gal jūs galite šiuo atveju pagelbėti? Kadangi finansų ministrė faktiškai nesirodo Biudžeto ir finansų komitete, gal jūs galite paprašyti, kad ne A. Bilotaitė ateitų, o finansų ministrė? Bent jau paklausti galėtume, kas čia atsitinka, kaip čia yra?
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes svarstome Statuto pataisas, kuriose yra reglamentuojama, kad ministrai arba jų įgalioti viceministrai dalyvauja komiteto posėdžiuose. Aš manau, kad tos tvarkos laikomės. Taip pat šiame Seime laikomės tokios nuostatos, kad ministrai neina į savo srities komitetus kaip komiteto nariai, kad jiems nereiktų visą laiką galvoti, ar čia jie gali balsuoti, ar negali balsuoti už savo projektą. Manau, kad tai yra gera praktika. (Balsai salėje) Šiuo atveju tai būtų išlaikoma.
PIRMININKĖ. Dėkui. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėjau tik papildyti, kad nėra šiaip labai etiška, kada ministras yra narys komiteto, kuris atlieka to ministro veiklos parlamentinę kontrolę. Tai toks…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai po pateikimo turbūt galime bendru sutarimu pritarti visiems trims pateiktiems projektams? Svarstymo stadijoje turime tuos pasiūlymus pastraipsniui. Taip, svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių kolegų nėra. Ar galima po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Kai ištiks priėmimo stadija, tada eisime pastraipsniui, ar… Atsiprašau, gal dėl viso apsispręsime priėmimo laiku, o dėl straipsnių dabar, kaip esame įpratę.
Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Prieštaraujančių nematau, pritarta bendru sutarimu.
2 straipsniui bendru sutarimu ar galime? Galime, pritarta bendru sutarimu.
3 straipsniui ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
4 straipsniui ar galima bendru pritarimu? Pritarta, prieštaraujančių nemačiau.
Dėl viso apsispręsime. Čia tik pagarsinsiu dėl protokolo, kad mes apsisprendėme dėl projekto Nr. XIVP-3897.
16.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3898(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar apsispręsime dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-3898. Svarstymo stadijoje… Po pateikimo bendru sutarimu ar galime? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Svarstymo stadijoje diskutuojančių nėra. Ar galima po svarstymo stadijos pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimo stadijoje 1 straipsniui ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
2 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl viso apsispręsime numatytu laiku.
16.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3899(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar dėl rezervinio 1.3 klausimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-3899.
Ar po pateikimo galime bendru sutarimu? Galime, ačiū.
Svarstymo stadijoje diskutuojančių nėra. Ar galima bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsniui ar galima pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
2 straipsniui ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
3 straipsniui ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
4 straipsniui ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
5 straipsniui ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl viso apsispręsime balsavimo metu, kuris prasidės netrukus, bet prieš tai dar norėčiau pakviesti…
16.29 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 8, 13, 44, 56 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3826, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 18, 22, 251, 27, 37, 39, 45 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3827, Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 7, 101, 103, 104, 22, 23, 271, 28, 281, 34, 42, 66, 72, 73 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 72 ir 521 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3828, Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 5, 7, 9, 10, 11, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3829 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas ir lydimieji įstatymų projektai. Pagrindinis – Advokatūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3826. Čia pranešėja – ministrė E. Dobrowolska. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, dėkoju už galimybę pateikti projektus. Tikslas yra patikslinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, keliamus advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, notarams (asesoriams), teismo ekspertams ir asmenims, norintiems užsiimti šiomis veiklomis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus. Notariato ir Antstolių įstatymų projektais taip pat siekiama patikslinti Antstolių garbės teismo, Notarų garbės teismo, Antstolių atestavimo komisijos ir Notarų atestavimo komisijos sudarymo taisykles, suvienodinti jų sudarymo principus, įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, įtvirtinti, kad teisingumo ir vidaus reikalų ministrai nustatys seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarką, įteisinti notarų kontrolinius patikrinimus, suteikti teisę notarams tam tikrais atvejais išduoti papildomus paveldėjimo teisės liudijimus, patikslinti atskiras teisinio reguliavimo nuostatas, efektyviau jas taikyti praktikoje (dėl notarų biurų, antstolių kontorų skyrių).
Teismo ekspertizės įstatymo projektu siekiama skaitmenizuoti teismo ekspertų sąrašą ir nustatyti, kad jis tvarkomas ir duomenys apie teismo ekspertus skelbiami Licencijų informacinėje sistemoje. Dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą dėl nepriekaištingos reputacijos, įstatymų projektuose siūloma numatyti skirtingus terminus, kai asmenys laikomi neatitinkantys nepriekaištingos reputacijos. Kartu siekti, kad tik aukštus elgesio standartus atitinkantys asmenys galėtų vykdyti siūlomuose keisti įstatymuose nurodytas profesines veiklas. Taip pat siūloma suvienodinti nuostatas dėl asmenų, padariusių baudžiamuosius nusižengimus, numatant tyčinius baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taip pat siūloma supaprastinti Antstolių garbės teismo ir Notarų garbės teismo sudarymo tvarką, numatant, kad Notarų garbės teismai susideda iš septynių, Antstolių garbės teismai – iš penkių visuotiniame profesijos atstovų susirinkime išrinktų narių.
Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją, Notariato įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad teisingumo ir vidaus reikalų ministrai nustatys veiksmų atlikimo tvarką, taip pat įtvirtins notarų kontrolinį patikrinimą. Notarų kontrolinio patikrinimo pagrindas būtų išankstinis, pažeidžiantis klientų teisę laisvai pasirinkti notarą, notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas konkretų notarą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar bet kurios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, atsiunčiančiam klientą pas notarą.
Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Norėtų klausti J. Sabatauskas, bet jo nematau. Bet yra A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre. Mes čia su kolegomis kalbame ir šypsomės. Praėjusioje kadencijoje man teko teikti įstatymo projektą dėl kontrolinių pirkimų patikrinimo vaistinėse. Visa ta dešinė pusė rėkė, kad yra baisus nepasitikėjimas vaistininkais, specialistais ir taip toliau. Dabar jūs atnešate projektą, kuris, man atrodo, tikrai yra geras, normalus, reikalingas. Ar aptarėte su kolegomis dešinėje, ar jie palaikys? Ar jie irgi galvoja, kad čia būtų baisus nepasitikėjimas notarais, jeigu kas nors ateitų ir juos patikrintų? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Girdžiu sarkazmą. Atsiprašau, kad negalėjau dalyvauti ir susipažinti su jūsų projektu. Esu tikra, prisidedame prie to, kad savivalda būtų stipresnė, o paslaugos iš tikrųjų kokybiškesnės tiek jūsų, tiek mano atveju.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre, už pristatymą. Ai, Julius atsirado. Ministre, gal dar sutiktumėte į J. Sabatausko klausimą atsakyti. Čia tokia išimtis. Nevėluokite, Juliau, niekada daugiau!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas toks. Kaip Teisės departamentas pastebėjo, iš pateikto teksto neaišku, ar tai galios ir tiems, kurie jau pripažinti advokatais, notarais ir taip toliau, ar tik tiems, kurie naujai skiriami po įstatymo įsigaliojimo. Šioje vietoje yra neaišku, neapibrėžta.
E. DOBROWOLSKA (LF). Tikrai matėme Teisės departamento pastabas, visas svarstysime, iš to, ką aš matau, daugumai tikrai pritarsime ir tobulinsime komitete. Reguliavimas galiotų ir esamiems advokatams, tiesiog atitinkamai galėtų būti taikoma tiems, kuriems po įstatymų įsigaliojimo atsirado nepriekaištingos reputacijos pažeidimo aplinkybių. Dėl aiškumo komitete tikrai sutvarkysime su jūsų, kolegos, pagalba.
PIRMININKĖ. Dėkoju, į klausimus atsakėte. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galime dabar balsuoti dėl jau apsvarstytų klausimų. Tai ir pradėkime nuo ką tik pristatyto Advokatūros įstatymo ir lydimųjų. Skelbiu balsavimą dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3826 ir lydimųjų. Advokatūros įstatymas. Kitą balsavimą pagreitinsime.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 74, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Dėl visų kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti jau šių metų rudens sesijoje. Galime pritarti? Matyt, kad taip.
16.36 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3633(2), Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1425 2 ir 3 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3634(2) (svarstymo tęsinys)
Tuomet einame į vakarinio posėdžio pradžią. Jau yra tai, ką po pastarojo balsavimo intervalo svarstėme. Darbotvarkės 2-14 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3633. Prašau. Kartu su lydimuoju. Balsuojame.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 74, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
16.37 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3421(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3422(2) (svarstymo tęsinys)
Judame toliau. Darbotvarkės 2-16 klausimas – Vidaus vandenų transporto įstatymo projektas Nr. XIVP-3421. Balsuojame.
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
16.37 val.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo Nr. XIV-1679 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3487(2), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3488(2) (svarstymo tęsinys)
Dar praleidau darbotvarkės 2-15 klausimą – Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas Nr. XIVP-3487 ir su juo susijęs. Balsuojame.
Užsiregistravo 79, balsavo 78: už – 71, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
16.38 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 433, 436, 437, 477 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 434 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3766(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-17 klausimas – Lietuvos banko įstatymo projektas Nr. XIVP-3766. Svarstymo stadija. Apsispręskime balsuodami.
Užsiregistravo 76, balsavo 76: už – 74, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
16.38 val.
Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3830 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3830. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Balsavo 80: už – 79, prieš – 0, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų birželio 18 dieną.
16.39 val.
Kriptoturto rinkų įstatymo projektas Nr. XIVP-3851, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42, 437, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3852, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 4 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3853, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3854, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 14, 19, 20, 22, 25, 29, 36, 51 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 251, 253 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3855, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 253 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1374 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3856, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 1, 2, 12, 13 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3857, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 5, 7, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3858, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3859, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 4, 154, 155, 29, 30, 411, 412, 413, 53, 72, 91, 93, 102, 112, 114 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3860, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3861, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 4, 41, 411 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3862, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3863, Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3864, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3865, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 211, 22, 23, 25, 251, 252, 253, 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3866, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3867 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-19 klausimas, didžiulis paketas. Įvardinu pirmąjį projektą – Kriptoturto rinkų įstatymo projektas Nr. XIVP-3851. Balsuojame.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Dėl viso didžiulio paketo pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
16.40 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 73, 10, 101, 16, 20, 203, 21, 22, 23, 26, 28, 291, 292 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 21, 104, 151 straipsniais ir 204, 206 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3843 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-20 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo projektas Nr. XIVP-3843. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 80. Priimta, galima sakyti, bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų birželio 20 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3897(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau einame prie apsvarstytų rezervinių klausimų. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3897. Likęs priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3898(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3898. Čia vėl turime apsispręsti. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3899(3) (priėmimo tęsinys)
Ir dar vienas susijęs klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3899. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 81 – visi 81 pritarė. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.42 val.
Seimo savaitės (2024-06-10 – 2024-06-14) – 2024 m. birželio 11 d. (antradienio) ir 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Ir rezervinis 2 klausimas – savaitės, prasidedančios birželio 10 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Tiesiog kviečiu bendru sutarimu patvirtinti, viliuosi, kad galime. Labai ačiū. Pritarta.
Taip, dabar dar liko trys klausimai. Balsuosime tada po kiekvieno iš jų po pristatymo.
16.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. gegužės 22 d. išvados Nr. 250-I-12“ projektas Nr. XIVP-3885 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. gegužės 22 d. išvados“ projektas Nr. XIVP-3885. E. Pupinis, prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Peticijų komisija svarstė nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos gegužės 22 dieną priimtos išvados Nr. 250-I-12 projektą Nr. XIVP-3885 ir priėmė sprendimą. Lietuvos Respublikos Peticijų komisija šių metų gegužės 22 dienos posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio pavadinimą ir minėtą straipsnį papildyti 6 dalimi. Joje iš esmės būtų nustatyta, kad pareigūnui, kuris pareigūno tarnybos vietoje yra įgijęs būstą su banko paskola, Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu būtų ne ilgiau kaip penkerius metus kompensuojamos banko paskolos gyvenamosioms patalpoms įsigyti palūkanos. Pareigūnui banko paskolos palūkanos galėtų būti kompensuojamos tol, kol turimas pareigūno statusas arba kol pereinama tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą arba kitą tarnybos vietovę, kurioje nėra su banko paskola įgyto būsto.
Peticijų komisija priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Peticijų komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo. Pareiškėjas savo siūlymą grindžia konstituciniais lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, nes pagal Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio nuostatas pareigūnas, kuris tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios vienam asmeniui ar šeimai tinkamos gyventi gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo gali būti aprūpintas pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų reikalavimus tarnybiniu butu. Arba moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energiją, ryšius ir kitas paslaugas. Arba pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietoje nuomos išlaidoms arba jų daliai kompensuoti. Jie gali būti mokami ne ilgiau kaip penkerius metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laikotarpį. Tuo tarpu pareigūnui, kuris pats yra įgijęs būstą su banko paskola, nemokama jokia kompensacija, nors pareigūnas gali visai laisvai disponuoti su banko paskola įgytu būstu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo kontekste pareiškėjo argumentai nepriimtini, nes tarnybinis butas suteikiamas (arba butpinigiai mokami) pareigūnui, kuris tarnybos vietovėje apskritai neturi nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Pareigūnas, atleistas iš vidaus tarnybos, taip pat pareigūnas, kuris perėjo tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą, privalo išsikelti iš tarnybinio buto. Atleistas iš tarnybos pareigūnas praranda teisę į butpinigius. Taigi taip pat yra prarandami butpinigiai. Vadinasi, garantiją į tarnybinį butą (arba butpinigius) pareigūnas turi tol, kol atitinka Vidaus tarnybos statute nustatytus reikalavimus.
Pareigūno aprūpinimo tarnybiniu butu (ar butpinigių mokėjimo) paskirtis – užtikrinti pareigūnui gyvenamąją vietą tarnybos vietovėje, kai pareigūnas tokios vietos neturi. Tuo tarpu pareigūnas, įgijęs būstą (nors ir su banko paskola), gyvenamąja vietą tarnybos vietovėje turi. Todėl pareigūnas, kuris neturi pareigūno tarnybos vietovėje nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, ir pareigūnas, kuris tarnybos vietoje turi įgijęs būstą (nors ir su banko paskola), netraktuojami kaip vienodoje (lygiavertėje) teisinėje padėtyje esantys asmenys, todėl negali turėti teisėtų lūkesčių, kad būtų kompensuojamos banko paskolos palūkanos.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai netenkinti peticijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų niekas nenori paklausti. Pagal Statutą, pateikimo stadijoje dėl tokio pobūdžio nutarimo nebalsuojame. Svarstymo stadijoje diskutuojančių nėra. Priėmimo stadija. Šis nutarimas iš dviejų straipsnių. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Taigi dabar galime apsispręsti dėl viso (motyvų nėra) nutarimo projekto Nr. XIVP-3885.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 73, balsavo 72: už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.48 val.
Kelių transporto kodekso 82 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3479(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Kelių transporto kodekso 82 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3479. Pranešėjas – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, siūlomomis įstatymo pataisomis yra numatoma, jog pavežėjo platformų operatoriai turėtų prievolę, esant klientų sutikimui ir pageidavimui, išreikštam per programėlės informacinę sistemą, fiksuoti kelionės momentą, tai yra vidinį salono vaizdą arba garsą. Priminsiu, jog pirminiu pasiūlymu buvo numatoma, jog turėtų fiksuoti vaizdą, tačiau po diskusijų su rinkos dalyviais vis dėlto buvo papildyta galimybe daryti audioįrašą. Dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl kaštų, dėl administravimo naštos ir dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Taip pat numatoma prievolė tokį įrašą, siekiant išsiaiškinti, jeigu būtų poreikis, kažkokį konfliktą ar incidentą, saugoti 14 dienų. Tai platformos operatorius šią informaciją turėtų saugoti serveriuose ir jos nebūtų galima ištrinti arba kitaip panaikinti būtent tas 2 savaites. Ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. Taigi lyg ir nebuvo norinčių klausti, bet jų padaugėjo. Pirmasis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas pranešėjau, jūsų idėja nauja, tačiau, galima sakyti, nenauja. Policija irgi fiksuoja ir čia abejonių sukėlė, kad gali ištrinti. Kokios sankcijos bus, jeigu vis dėlto bus likviduota ar ta kortelė ištraukta? Turi būti ir sankcijos, kad nebūtų… kad atgrasu būtų ir nebūtų ištrinta. Kaip jūs – nustatysite sankcijas ar ne, kaip bus?
G. PALUCKAS (LSDPF). Tikrai siūlymas nėra visiškai kažkaip konceptualiai naujas. Kaip ir minėjote, įvairios specialios tarnybos fiksuoja tuos duomenis, tačiau šiuo atveju duomenų panaikinimo atsakomybė priklausytų nuo to, ar tai yra santykis su vartotoju, incidento tyrimas, tai yra Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokius klausimus tirtų. Bet jeigu tai yra rimtas incidentas ar nusikalstama veika, tokiu atveju, jeigu būtų vykdomas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo duomenų, medžiagos ar kitų dalykų sunaikinimas yra baudžiamas pagal kitus įstatymus, yra numatyta.
PIRMININKĖ. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau pasiteirauti jūsų: kodėl jūs vis dėlto atsisakėte fiksuoti vaizdą? Jeigu fiksuojamas garsas, tai galėtų būti fiksuojamas ir vaizdas. Jeigu asmens duomenys bus atskleisti garsu, tada ir vaizdu jie bus atskleisti. O jeigu mes laikome taksi viešąja erdve, kur galima fiksuoti tą erdvę dėl saugumo, dėl kitų aplinkybių, tai tada galima ir garsą, ir vaizdą fiksuoti. Man tokia logika peršasi.
G. PALUCKAS (LSDPF). Tokios galimybės nėra atsisakyta, palikta alternatyva. Yra keli techniškai svarbūs momentai. Pirmiausia, reikia integruoti papildomą įrangą, kas yra ir kaštai, ir tam tikra užduotis platformų operatoriams.
Antras dalykas yra tos informacijos saugojimo kaštai. Jeigu mes paimsime vaizdo įrašą, tai jo apimtis, skaičiuojant gigabaitais, sudaro tikrai ženklias erdvės sąnaudas vietos serveriuose. O garso įrašas yra gerokai mažesnis. Lygiai taip pat garso įrašą gali daryti dabar įdiegtos sistemos, tai yra planšetė ir telefonas.
Be jokios abejonės, šie įrašai gali būti daromi tik pačiam klientui pageidaujant, sutikus. Jeigu kas nors nori privatumo ir nenori tos papildomos saugumo jausmo dedamosios, gali jos atsisakyti. Būtent dėl to palikta alternatyva. Žinau, kad rinkos dalyviai jau yra pasiruošę įdiegti garso įrašo darymą ir saugojimą, nes tai yra galų gale aktualu ir jiems patiems, jų vežėjams, nes dažnai būna konfliktų iš abiejų pusių, ne tik pavežėjas yra kaltas dėl ko nors automatiškai. Čia tokios prielaidos iš karto daryti negalime. Bet būtent tos alternatyvos palikimas reiškia, kad, matyt, pirmiausia būtų realizuotas garso įrašo darymas ir saugojimas, o po to mes matytume – reikėtų griežtinti, nereikėtų griežtinti šios įstatymo nuostatos, padeda surinkti informaciją, spręsti konfliktus ir incidentus ar jos mažoka.
PIRMININKĖ. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūsų idėja iš tiesų yra gera ir aš palaikysiu, bet šiandien jūsų idėja sukėlė ir diskusiją. Per Žinių radiją buvo aptarinėjama ir vienas pilietis paskambinęs pasiūlė tokią idėją, ją norėčiau pagarsinti, kad galbūt taksi arba pavežėjai galėtų prisidėti ir prie viešojo saugumo ir filmuoti ne vien tik vidų, bet turėti ir automatinius registratorius.
Žinote, čia turėjome tam tikrų įvykių, kai buvo pavogtas vaikas ir buvo prašoma visuomenės pagalbos. Galbūt taksi arba pavežėjai galėtų prisidėti. Taigi, jiems ne vien tik prievolė filmuoti salonus, bet ir turėti registratorius, galėtų ir policijai talkinti. Kaip jūs manytumėte, ar tai būtų tikslinga?
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš manau, kad pasiūlymo nuostatas būtų galima ir plėsti. Jeigu pritartumėte, kolegos, po pateikimo, matyt, komitete svarstytume ir šią galimybę. Pirminis motyvas teikti šį siūlymą vis dėlto buvo pavežėjo ir keleivio santykiai ir tam tikri incidentai, kurie sukėlė nemenką atgarsį ir nesaugumo jausmą.
Pirmiausia, aš irgi girdėjau tą laidą ir diskusiją, yra keli momentai ir kelios kategorijos. Vyrai mano, kad jie patys susitvarko, jiems nieko nereikia: mes čia jokių įrašų, mes santykius išsiaiškinsime. Moterys turi daugiau priekaištų. O tėvai, kurie užsako tas paslaugas savo vaikams, kai negali patys, sakykime, iš mokyklos jų parvežti į namus dėl darbo grafiko, apskritai labai pageidauja tokio įrašo, kaip sakyti, galimybės, nes tai didina tiek jų vaikų, tiek jų pačių saugumo jausmą. Taigi čia yra įvairios kategorijos, įvairios nuomonės. Bet pasiūlymą galima plėsti svarstant komitete.
PIRMININKĖ. Ir I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aiškinamajame rašte rašote, kad viešumoje yra pasirodę liudijimų apie galimai įstatymus pažeidžiančius veikėjų veiksmus, pavyzdžiui, seksualinio priekabiavimo prie keleivių atvejus. Galbūt turite duomenų, kiek tokių pranešimų fiksuota buvo, kiek nubausta žmonių, kokio masto šita problema galėtų būti?
Kitas dalykas, kaip bus užtikrinama, kad tokie ypatingi duomenys, kol kas projekte yra ir vaizdo, ir garso, bet kuriuo atveju tai yra ypatingi duomenys, nenutekėtų? Mes jau turėjome iš automobilių dalijimosi paslaugos didelį skandalą, kai nutekėjo ypatingi žmonių duomenys. Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Pirmiausia duomenys turi būti saugomi pagal numatomą reguliavimą, turi būti saugomi pavežėjų, platformų operatorių serveriuose, kur dabar yra įvairūs duomenys saugomi, ir pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, ir kitus įstatymus yra numatoma, jog toks duomenų tvarkytojas ir valdytojas turi turėti savo tvarkas ir technines priemones jiems apsaugoti ir už tai yra numatoma atsakomybė. Duomenų nutekėjimo ar vagysčių incidentų iš tiesų yra, tačiau kiekvienas juridinis asmuo turi atlikti savo pareigas saugoti ir tvarkyti duomenis taip gerai, kaip įmanoma, tai yra ir investuoti pinigų, ir atitinkamai užtikrinti tokį apsaugos techninį lygį, kuris nebūtų taip lengvai ir paprastai įveikiamas.
Pačių incidentų arba skundų kiekis nuo visų kelionių tikrai nėra, sakykime, kategoriškai didelis, tai išaiškėjo ir diskutuojant su rinkos dalyviais. Tačiau ir vienas priekabiavimo atvejis ar incidentas yra per daug, ir vienas yra per daug. Kaip žinome, deja, jeigu nėra tinkamo teisinio reguliavimo, kuris užtikrina tiek prevenciją, tiek discipliną, ir jeigu įvyksta koks įvykis, ir visuomenėje pasklinda kaip didelį ažiotažą sukėlęs įvykis, tada jau Seimas dažnai užsiima hiperreakcija – pasiūlo tokį reguliavimą, kuris iš tikrųjų labai stipriai padidina tiek administracinę naštą, tiek išlaidas ir panašius dalykus. Todėl šiuo atsargiu, lengvu pasiūlymu aš ir siekiu, kad pirmiausia būtų tų santykių prevencija, disciplina, ir tikėkimės, kad daugiau tokių įvykių ir incidentų nebus, jų bus tik mažiau.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į klausimus. Dabar motyvai. K. Vilkauskas – už.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, atsimenate, kaip buvo su vaizdo kameromis, kai jos buvo diegiamos? Vaizdo stebėjimo kameros. Iš tikrųjų, iš pat pradžių buvo skepsis, įvairių skepsių, kaip čia suderinti tą saugumo prevenciją su asmens privatumu. Šitie klausimai išspręsti ir, atrodo, mes beveik neturime tų skundų. Kolegos, manau, šita priemonė irgi geras derinys, kaip galima suderinti ir saugumą, ir asmens privatumą. Manau, aišku, dar galima kažkiek tobulinti dėl pačių, sakykime, techninių dalykų, bet mintis yra tikrai gera ir naudinga abipusiškai tiek vežėjams, tiek klientams. Tai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, tikrai suprantu, kad gerbiamas Gintautas kaip problemą kelia. Aš tik neįžvelgiu, kokiu būdu siūlomas sprendimas turi loginę grandinę ir kaip tai atitinka proporcingumą. Jeigu mes matome projekte galimybę galimai ir tik apie garso įrašą kalbėti, nebūtinai apie vaizdo, kaip asmuo, kuris, pavyzdžiui, keliauja kartu… Jeigu jūs iškviečiate pavežėjimo platformą ir mes keliaujame kartu, jūs galite atsisakyti arba sutikti, jūs sutinkate, tada mūsų pokalbiai įrašomi, nors aš nesutinku. Mes matome, kad tikrai dažnai keli asmenys kartu keliauja ir kitas kartu keliaujantis asmuo net negalės pasirinkti.
Kitas dalykas. Kai kalbame, jeigu yra pavienių incidentų, jeigu yra teisės pažeidimų, niekas netrukdo tam asmeniui įrašinėti ir naudoti tą medžiagą, ypač jeigu tai yra teisės pažeidimai. Mes labai neproporcingai mąstome, kai sakome, kad duomenų rinkimas ir kaupimas yra prevencinė priemonė. Tai yra didelio masto informacija, kuri liečia asmeninius duomenis. Manau, tikrai yra siūloma gana neproporcinga priemonė.
PIRMININKĖ. Dėkui, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Kelių transporto kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-3479.
Užsiregistravo 71, balsavo 68: už – 40, prieš – 2, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti šių metų rudens sesijoje. Ar galime pritarti? Dėkui, pritarta.
17.00 val.
Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 papildymo 8 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3667 (pateikimas)
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės 2-24 klausimas – Valstybinės kalbos įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3667. Pranešėja – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji ir gerbiamosios, aš labai trumpai. Siūlau Valstybinės kalbos įstatymą papildyti 8 straipsniu, kuriame sakoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes arba teikiantys paslaugas, užtikrina tiesioginį aptarnavimą lietuvių kalba, taip pat etiketes ir ženklinimą valstybine kalba pagal vartotojo teisės aktuose nustatytą informaciją.
Taigi labai trumpai. Kadangi užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius jau viršijo 200 tūkst. ir Valstybinės kalbos įstatymas vis dėlto numato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus, todėl aš manyčiau, kad būtina Kalbos įstatyme numatyti tokį specifinį reikalavimą. Tačiau labai svarbu žinoti, kad būtų reikalavimas pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.
Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 27 d. nutarimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, lietuvių kalbos mokėjimo lygių taikymo. Čia jau dabar numatyta, kad pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas. Ta pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – tai yra A2 lygis. Tai yra pradedantysis vartotojas, asmuo geba suprasti trumpinius, aiškios sandaros sakytinius, rašytinius tekstus ir taip toliau, ir taip toliau. A2 lygis yra vienas iš žemiausių lygių, kurio reikalaujama iš žmonių, teikiančių paslaugas. Gal trumpai tiek. Lauksiu klausimų, į kuriuos mielai atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Nemažai norinčių paklausti. Pirmasis, turbūt nestebina, – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, ką tik Seime taip emocingai buvo išsakytas rūpestis dėl Lietuvos miškų. Pagirtinas ir jūsų noras rūpintis, kad viešojoje erdvėje, parduotuvėse, prekybos centruose skambėtų lietuviškas žodis ir visa informacija būtų pateikiama lietuviškai. Tačiau ar jūsų neapima dvejopas jausmas, kai prieš dvi dienas jūs ir jūsų visa frakcija pritarė atvirkštinio projekto svarstymui, kai sveikatos apsaugos sistemoje buvo įteisinta, leidžiama vartoti įrašus apie medicinos priemones, medžiagas angliškai? Ir dėl to įstatymo, ir čia galioja tas pats. Ar čia jums viskas yra gerai? Ar neatrodo, kad ir čia, ir čia reikia būti vieningiems?
Antras dalykas. Ar ne svarbiau pasirūpinti, kad kursai būtų koreliuojami organizuojant? Pernai 300 tūkst. eurų sugrįžo į biudžetą, nes nebuvo kam organizuoti tų kursų. Tai į du mano tuos tokius abejojimus.
PIRMININKĖ. Ačiū, ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Aš jums atsakysiu pirmiausia galbūt į antrą klausimą. Užimtumo tarnyba jau teikia nemokamus lietuvių kalbos kursus tiek esantiems Užimtumo tarnybos sąrašuose, tiek ir žmonėms, kurie jau dirba, taip pat universitetai teikia kursus. Tuo labiau kad šito įstatymo įsigaliojimą siūlome nuo kitų metų balandžio 1 dienos. Taigi užtektų ir laiko, ir galimybių sudėlioti nemokamų kursų teikimo ir prieinamumo problematiką.
O atsakant į pirmą klausimą, tai čia yra du esminiai skirtumai, ką aš dabar siūlau. Aš kalbu apie žmogaus, tai yra piliečio, gaunančio paslaugą, teisę gauti tą paslaugą lietuvių kalba, tai yra valstybine kalba. Tai, ką kolegė J. Sejonienė pateikė, tai yra daugiau skirta tos srities profesionalams, kuriems visų pirma sąvokos kitąkart geriau suprantamos anglų kalba negu klaidingai išverstos. Kita vertus, mes kalbame ir apie trūkstamo medikamento ar įrangos keitimo greitį, kas yra gyvybiškai svarbu medicinos sektoriuje.
PIRMININKĖ. I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, Teisės departamento pastabose yra labai aiškia išsakyta nuostata, kad toks siūlymas yra perteklinis. Jau dabar Valstybinės kalbos įstatymo 7 straipsnyje yra numatytas bendrasis reikalavimas aptarnauti gyventojus lietuvių kalba ir tai yra ir prekių, ir paslaugų srityje. Ar tikrai yra problema, kad trūksta dar naujų reguliavimų ir naujų įstatymų, ar problema yra vis dėlto įgyvendinimo srityje? Tiek ta dalis, kad ir lietuvių kalbos kursų tikrai dar nepakanka ir ne visi norintys patenka, ir galbūt kontrolės… Susijęs dalykas: ką institucijos šiuo atveju sakė? Ar konsultavotės su VLKK ir su Valstybine kalbos inspekcija?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų, tokio aiškaus reglamentavimo nėra. Būtų aiškiai nurodomos sritys, kuriose privalomas tam tikras lietuvių kalbos mokėjimo lygis. Kadangi apskritai Valstybinės kalbos įstatymas buvo rengiamas jau trejus metus ir konsultuotasi ne tik su VLKK, bet ir su Teisingumo ministerija, su suinteresuotomis grupėmis (deja, jo pateikti taip ir nepavyko), tačiau šitą straipsnį arba šitą nuostatą, aš manau, reikėtų įtraukti į Valstybinės kalbos įstatymą. Tai yra tikrai labai svarbu, įgalintų institucijas ir pasiruošti, ir vykdyti kalbos kursus, kurie taip reikalingi.
Aišku, iš kitos pusės mes matome (pernai Švietimo ir mokslo komitete buvo klausymai dėl kalbos kursų) ir pačių užsieniečių suinteresuotumą. Matome, kad suinteresuotumas gana mažas, nes galbūt nėra priemonių ar aiškių nuostatų, kuriose srityse privaloma mokėti kalbą, ir galbūt… Aišku, prisideda kalbos mokėjimo moratoriumas ukrainiečiams iki kitų metų. Mes ukrainiečių, arba Ukrainos piliečių, turime 90 tūkst. Visa kita yra kitų valstybių, trečiųjų valstybių piliečiai, dėl kurių moratoriumo nėra ir kurie vis dėlto turėtų mokėti lietuvių kalbą bent jau baziniu lygiu.
PIRMININKĖ. E. Rudelienė, bet jos nėra. E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiama Dalia, pratęsiant I. Pakarklytės klausimą, tai galbūt reikia pažymėti, kad 7 straipsnio paskutinė dalis tiesiogiai numato, kad gyventojai turi būti aptarnaujami valstybine kalba; 6 straipsnio paskutinė dalis numato būtent pagal tas kategorijas, kurias jūs minite. Kitaip sakant, jūs tiesiog iš dviejų straipsnių perrašote, padarote naują, tai nieko naujo.
Bet mano klausimas yra labiau toks: ar jūs manote, kad jūsų pasiūlymas, nepaisant to, kad būtų perteklinis, lemtų, kad, pavyzdžiui, ir Migracijos departamentas ypač užsieniečius arba pabėgėlio statuso prašančius asmenis, arba ir ukrainiečius, turėtų konsultuoti išimtinai valstybine kalba, nes tai irgi yra paslauga?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Mes, ko gero, turime ir nurodymą Migracijos departamentui savo puslapyje pateikti informaciją keliomis kalbomis, kad žmonės, kurie nemoka valstybinės kalbos, tą kalbą mokėtų, tuo labiau, valstybinėse institucijose aiškūs nurodymai, kokia kalba turi aptarnauti. Šito įstatymo pakeitimas nenumato, todėl į valstybinį sektorių tikrai nelendama, daugiausia lendama į privatų sektorių.
PIRMININKĖ. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama Dalia, aš prisimenu, kad mes visai neseniai svarstėme Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, kuriais reglamentavome, na, tokį aiškesnį lietuvių kalbos mokymąsi. Dabar, klausydamasi ir kolegų klausimų, svarstau kelis dalykus: vienas dalykas, ar jūs, kaip pagrindinė teikėja, sutiktumėte šiek tiek nukelti įsigaliojimą, kad labiau susietume su prieš tai priimtu įstatymu, kad iš tikrųjų ir tų kalbos kursų daugiau atsirastų, ir žinojimas, kad, jeigu turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, privalai išmokti lietuvių kalbą tam tikru lygiu? Tai čia vienas aspektas.
Kitas aspektas – dėl privataus ir viešojo sektoriaus santykių. Ar nemanote, kad tas reglamentavimas irgi turėtų ateityje iš principo artėti ir čia, ir čia: jeigu žmonės yra dirbantys, teikiantys kokią nors paslaugą, jeigu jie yra užsieniečiai, jie privalo vis tiek per tam tikrą laiką išmokti lietuvių kalbą?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Šita nuostata aiškiai pasako, kad, jeigu tu dirbi aptarnavimo sektoriuje, tu turi mokėti lietuvių kalbą baziniu lygiu. Jūsų minėtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas, kurį mes svarstėme, nurodo, kad, norint gauti nuolatinį leidimą gyventi, tai yra po penkerių šešerių metų, tik tada atsiranda prievolė mokėti lietuvių kalbą tam tikru lygiu. Tai čia šiek tiek tas kitas laikotarpis, skiriasi. Jie nėra tapatūs. Bet dėl termino nukėlimo vėlgi priklausys nuo diskusijų Seime. Tai yra tikrai diskutuotinas dalykas, neiškaltas akmenyje.
PIRMININKĖ. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Radvile, už suteiktą žodį. Jūs sakote, prievolė, turi išmokyti, o paskui sakote, kad nemokamai visa tai turi būti. Kažkokia klaida turbūt jūsų pasiūlyme, nes turi būti mokami kursai. Jeigu jau prievolė, sakys prievolė jums ir išmokyti per prievartą. Nemokamai teikiama paslauga nėra veiksni, tik papildoma našta valstybei. Mes negalime užkrauti tos naštos. Ką jūs manote apie tai, kad ne tik universitetams, bet galbūt ir regionų mokykloms būtų atiduota? Nuotoliniu būdu. Būtų daugiau darbo, apkrovimo, tuomet regionų mokytojai irgi galėtų pakelti savo pragyvenimo lygį.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Jeigu valstybė numato tam tikrą prievolę arba reikalavimą, tai, aš manau, valstybė turėtų ir padėti užsieniečiui tą prievolę įgyvendinti, tai yra išmokti lietuvių kalbą tam tikru baziniu lygiu. Čia yra reikalingas ir darbdavių susitelkimas padėti savo darbuotojams, jeigu tai yra tam tikros kvalifikacijos žmogus, reikalingas įmonei, pramokti lietuvių kalbos. Čia, aš manau, ta atsakomybe dalintųsi ir valstybė, ir verslas.
PIRMININKĖ. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu paklausti. Išimtys taikomos Mokslo ir studijų įstatyme numatytoms išimtims, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas. Aišku, čia turimi omenyje…
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Dėstytojai.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). …užsienio mokslininkai ir tyrėjai, bet gali būti ir techninis personalas. Aš manau, kad čia reikėtų sukonkretinti, nes atsivers didesnės galimybės pasinaudoti.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ko gero, jeigu pritarsite po pateikimo, Švietimo ir mokslo komitete galima svarstyti pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – S. Tumėnas. Dėl motyvų, jeigu pageidaujate.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mieli kolegos, yra įstatymai. Įstatymuose, tarp jų ir Konstitucijos 14 straipsnyje nėra parašyta, ar profesionaliems, ar neprofesionaliems vartotojams skirti. Šitie įstatymai galioja visiems. Ir ką mes užvakar svarstėme, ir ką mes svarstome šiandien. Teisės departamentas neatsitiktinai parašė, kad čia yra perteklinių dalykų. Jeigu mes vadovausimės galiojančiu įstatymu, nebus jokio pertekliaus. Deja, to nedarome, kartais elgiamės taip, kartais taip. Kaip čia neprisiminsi tokio tariamo konflikto, su kuriuo susidūrė inspekcijos viršininkas? Prisimenate? Jis turėjo problemų, nes norėjo dirbti vadovaudamasis galiojančiais įstatymais. Tai, ką mes šiandien aptariame, jis irgi numatė tiesiog į priekį, kad taip bus. Jis aiškiai pasakė, atsimenate? Teisiniu požiūriu tai, kas darosi prekybos centruose, viešosiose erdvėse ir panašiai, yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas. Jis tarsi numatė, kad taip ir bus, kad reiks priimti tokį įstatymą, kurį šiandien priimame. Atsimenate? Premjerė I. Šimonytė tokį inspekcijos elgesį pavadino nepagarbiu, Seimo Pirmininkė – atitrūkusiu nuo realybės. Ir S. Kairys kritikavo, ir M. Navickienė, ir A. Armonaitė kaltino inspekciją empatijos stoka. Bet, pasirodo, inspekcijos viršininkas buvo teisus.
Taigi, kviečiu pritarti šitam D. Asanavičiūtės teikiamam įstatymo projektui. Jis reikalingas, nes matome, kas vyksta viešosiose erdvėse.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gal ne tiek prieš, bet aš norėčiau apginti ir kitos pusės teises, tai yra tų žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą. Mes staiga jiems pasakome, tu tik lietuviškai turi kalbėti. Ką mes pakeisime tiems žmonėms, įrašydami į įstatymą? Mes pakeisime tik jų mąstymą apie Lietuvą. O tas mąstymas yra toks: mane čia verčia, ir per kažkokį laiką, ir labai staigiai. Mes nepadedame tiems atvažiavusiems, bet priešingai, motyvuojame juos nusisukti nuo Lietuvos. Aš nesu prieš tą įstatymą, bet manau, kad jis yra perteklinis, todėl gal po pateikimo labai reikėtų apsvarstyti tas dalis, kurios yra reikalingos, bet neversti žmonių išmokti. Šiuo atveju mes pagelbėjame sau, nes mes nesuprantame, ką tas žmogus, dirbantis aptarnavimo sferoje, kalba, arba vaidiname, kad nesuprantame. Lietuviai yra daugiakalbiai ir visi gali suprasti norinčius kalbėti žmones.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime dėl Valstybinės kalbos įstatymo projekto Nr. XIVP-3667. Balsuojame.
Užsiregistravo 69, balsavo 68: už – 61, prieš nebuvo, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Tikiuosi, galime pritarti? Nematau prieštaraujančių, pritarta. Tai buvo paskutinis, beveik paskutinis, darbotvarkės klausimas. Dabar bus replikos, po to, kas dar turėsite jėgų, išklausysite R. Šarknicko pranešimą. Tai dabar prašau. Pirmasis buvo R. Šarknickas dėl balsavimo motyvų.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu šiek tiek replikuoti V. Pranckiečiui. Daugiausiai pasaulio šalių yra taip, kad duodami penkeri metai išmokti elementariai tą kalbą, kai atvažiuoja tas žmogus iš kažkurios šalies. Čia yra penkeri metai. Čia niekas neverčia. Aš nesuprantu, kodėl jūs ne už tą lietuvybę esate. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Valkiūnas – per centrinį.
V. VALKIŪNAS (DPF). Visų pirma noriu padėkoti R. Morkūnaitei už korektišką posėdžio vedimą ir palinkėti visiems gerų rinkimų. Ir aš, kaip iš Radvilų miesto Biržų, kviečiu aplankyti Biržus, nes Biržai labai gražūs ir įdomūs.
PIRMININKĖ. Taip, ir dar dėl tų patrankų išspręsime. Ačiū, Valdemarai. Vilija, prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Noriu nesutikti su buvusiu Seimo Pirmininku, kuris sako, kad kai kurie lietuviai neva apsimeta, kad nemoka atvykėlių kalbos. Mielieji, jūs pamiršote – mielasis, šiuo atveju, – kad yra žmonių, kurie net gimė tą dieną, kai mes įstojome į Europos Sąjungą. Todėl Lietuvoje yra labai daug jaunų žmonių, kurie puikiai kalba Europos Sąjungos kalbomis, ypač vokiečių, taip pat ir anglų kalba, tačiau visiškai nesupranta NVS, ar kaip čia jie vadinasi, atvykėlių kalbos ir jie pasijunta keistai savo tėvynėje. Ypač kai jie yra keikiami, kai jiems grasinama, kai sakoma, kad tu dar sužinosi, tu dar išmoksi ir panašiai. O tokių skundų man tenka girdėti, nes kažkodėl atvykėliams iš Rytų atrodo, kad mūsų jaunimas apsimeta. Tai aš noriu pasakyti, jis neapsimeta, jie tiesiog yra europiečiai, vakariečiai ir gimę laisvoje Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per centrinį, kadangi buvo paminėtas, – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Turiu padėkoti už tai, kad aš esu jūsų mielasis. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Malonu. Šia džiugia gaida šią diskusiją ir užbaikime.
17.18 val.
Seimo narių pareiškimai
O dabar Seimo narių pranešimai. Ir R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kai mane aplanko senas […] mano tėvas,
Aš tarytum jo akim
Žiūriu į miestą,
Į pasaulį,
Į save,
Į daiktus.
Jo veide
Jau nieko nėr bereikalingo –-
Lyg prinokusioj
Geltonoj kviečio varpoj –
Viskas aišku,
Paprasta,
Tikslu
Ir gera.
Šiandien grįžo jis iš miesto
Ir pasakė:
– Čia nėra žolės vienybės.
Ir pridūrė:
– Bet užtat yra akmens vienybė.
Vakare jis
Atsidusęs tarė:
– Tai matai,
Išsidalijome pasaulį,
O dabar –
Nežinom,
Kaip sudėti.
Taigi tada, prieš 34 metus, sudėjome iškovotą laisvę į vieną pievą, miškus, upes, o dabar išsidalinome, kas kur, sau. Iškertami miškai, žeminama mūsų kalba, tradicijos, išsikovota laisve Lietuvos laukus ponai padalino į dvi dalis, į dvi Lietuvas, pažemintos asmenybės. Prieš keletą dienų viešėjau Šiauliuose gerbiamo Seimo nario S. Tumėno kvietimu. Buvau centriniame parke ir mačiau 15 kartą pakilusią saulę – „Teka saulelė“ renginys yra nuostabus renginys. Tai renginys pasitinkant iškilmę „Dainų šventei – 100“ Vingio parke. Graži šventė, tačiau tūkstantinėje minioje tarp žiūrovų buvo girdimi žodžiai: kažin ar jau nuskambės daina pagal J. Marcinkevičiaus eiles?
Per šiuos metus teko aplankyti ne vieną savivaldybę. Tuos nerimo žodžius, kuriuos išgirdau Šiaulių miesto šventėje, girdžiu ir dabar regionuose: ar mūsų nenubaus, jei per šventes skaitysime, dainuosime dainas pagal S. Nėries, J. Marcinkevičiaus eiles? Baimės sėkla, pasėta Lietuvos kultūros lauke, it piktžolė duria į žmonių širdis. Kuo nusikalto Laisvės šauklys, vienas iš Sąjūdžio lyderių poetas J. Marcinkevičius? Žinote, jo niekas iš žmonių širdies neišraus, net jokie neaukštos kultūros kai kurie veikėjai, politikai, jis yra kaip šeimos narys kiekvieno lietuvio namuose.
Grįžtu prie šventės Šiauliuose. Visi buvome nuraminti, kai renginio pabaigoje nuskambėjo J. Marcinkevičiaus eilės. Tūkstančiai žmonių su didžia patriotine emocija atsistojo ir dainavo orkestrui akomponuojant:
ašara Dievo aky
Lietuva ką tu veiki
nieko tavęs neprašau
tik nenutildama šauk
volunge šauk ąžuole
akmeniu kelio gale.
Mieli organizatoriai, Lietuvos žmonės, nebijokite, dainuokite Lietuvą garsiai, tik nesustokite! Garbė Jums, mūsų poete Justinai Marcinkevičiau!
PIRMININKĖ. Dėkoju už pareiškimą. Na, ir jūs pageidautumėte registruotis? Na, registruokimės.
Užsiregistravo 16.
Šios dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.