Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 24, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 45
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, sveiki sugrįžę į posėdžių salę. Vakarinis posėdis pradėtas. (Gongas) Prašau registruotis.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Aplinkos ministro Simono Gentvilo pranešimas „Aplinkos apžvalga: esama būklė ir sprendimai“
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis (aplinkos ministras S. Gentvilas). Kviečiame gerbiamą ministrą į tribūną. Po to eis klausimai. Jeigu ministras turės kažką parodyti, tai, tikiuosi, viskas veiks. Prašau, ministre.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiami Lietuvos piliečiai. Vyriausybė tęsia tradiciją pusvalandį pristatyti savo einamąsias aktualijas, prioritetus. Šį kartą mano eilė dėl Aplinkos apsaugos ministerijos. Prisipažinsiu, yra komfortas šiomis sąlygomis – vienas iš ministrų, turbūt kartu su energetikos ministru nesidorojame su pandemija, nes tai, ką planavo dauguma kolegų, yra ne tai, ką dabar turi daryti, kova su pandemija daugumai kolegų atima pagrindinį laiką. Mums gal truputį labiau, negaliu sakyti, sekasi, bet galime dirbti planingesnius darbus.
Jūsų ekranuose prezentacija. Jai aš įsivaizduoju skirti 10 minučių, o 20 minučių leisti mums padiskutuoti kartu. Jeigu šiandien… Prieš du mėnesius Valstybės kontrolė darė apklausą, kokia yra didžiausia Lietuvos aplinkosaugos problema. Šioje konferencijoje „Signals“ 60 % gyventojų įvardijo miškų naikinimą kaip didžiausią Lietuvos problemą. Su šiuo mitu atėjo ir kovojo dauguma buvusios daugumos narių. Vis dar kovojame dabar, bet faktai yra kiti, kad miško paskirties žemės Lietuvoje daugėja, iš esmės, palyginti su tarpukariu, beveik padvigubėjo. O jeigu žiūrėtume į Lietuvoje susikaupusios biologinės įvairovės masę, medienos tūrį, tai šiandien Lietuvoje vizualiai žiūrint medžio aukščio biomasės yra tris kartus daugiau negu tarpukariu. Situacija tikrai nėra bloga, norisi nuraminti, nepaisant šių nuogąstavimų, kad Lietuvoje yra kažkas blogai.
Kas Lietuvoje su miškais yra nesubalansuota, tai yra tai, ką mes vadiname saugomomis teritorijomis, jos realiai dažnu atveju yra ūkiniai miškai, ten leidžiama ūkininkauti taip pat, kaip ir nesaugomose teritorijose. Todėl dabar vykstantis nacionalinis miškų susitarimas, kuriame dalyvauja visos parlamentinės partijos, jų atstovai, mokslininkai, visuomenės ir verslo asociacijų atstovai, turėtų prieiti prie bendro sutarimo, kurio pagrindu mes galėtume apsispręsti, kaip mes pertvarkysime ir užtikrinsime Lietuvos miško ekosistemų stabilumą.
Kas susiję su kita didele Aplinkos apsaugos ministerijos reguliuojama sritimi – atliekų tvarkymu, tai mes vejamės laiką. Vis mažiau mes atliekų nuvežame į sąvartynus. Šiuo metu tarp 20–30 %, žiūrint, kokią metodiką taikysime, mūsų išmetamų atliekų nugula sąvartynuose, bet su kogeneracinių jėgainių veiklos pradžia tas procentas tikrai mažės, šlakas, kuris susidaro kaip pelenai, gali būti panaudojamas ir keliams tiesti, ir statybinėms medžiagoms, todėl tas perdirbimo procentas turės augti.
Tačiau jeigu pasižiūrėsime, šiandien Europos Sąjungoje nauji gaminiai vidutiniškai įtraukia 12 %. Antrinių žaliavų Lietuvoje mes turime vos 4 % galutinėje produkto sudėtyje. Todėl projektai, apie kuriuos diskutuosime rytoj Aplinkos apsaugos komitete, žiedinės ekonomikos paketas, pakuočių tvarkymo sistema, iš esmės turėtų spręsti šitą problemą. Tačiau Lietuva turtėja, Lietuvos vartojimas didėja, mes atliekų išmetame vis daugiau ir tas vartojimas vis auga, todėl atliekų tvarkymo sistema vėl turės susidoroti su augančiais kiekiais.
Kalbant apie vandentvarką, daug kalbėjome priešpiet, padaryta daug, 1,5 mlrd. investuota į vandentvarką ir nuotekas iš Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigų, daugelis savivaldybių pavyzdingai susitvarkė. Turime 53 aglomeracijas virš 2 tūkst. gyventojų, ten tikslai ir užduotys nepasiektos.
Kitas dalykas, kad 47 % Lietuvos upių ir upelių nėra geros būklės. Ar tai yra biologinė tarša, ar tai yra cheminė tarša, skirtingai, bet trys šaltiniai – tai netvarkingos nuotekos, žemės ūkis ir industrinė tarša. Čia yra mūsų didysis iššūkis, kaip sureguliuoti, ir kiekvienas savivaldybininkas, gyventojas, žemdirbys ar pramonininkas tikrai turi pasistengti, nes tas išteklius, kurio mes turtingi, – vanduo iš tikrųjų nėra dar sulaukęs tos pagarbos, kurios vertas būtų.
Europa nebeduos daugiau pinigų reikšmingai tvarkyti šitą sistemą, todėl savivaldybininkų, komunalininkų bendrovės turės pačios per tarifą susigrąžinti, o valstybė turės sukurti finansavimo schemas, kad tos paskolos būtų prieinamos.
Kalbant apie oro taršą, pandemijos laikotarpiu sumažėjo tarša, tačiau tai yra tik stabtelėjimas. Žvelgiant iš esmės, mūsų įsipareigojimai yra dideli mažinti taršą, mažinti užterštumą kietosiomis dalelėmis, kitais teršalais. Prezentacija pasidalinsiu iš karto po šito Vyriausybės pusvalandžio. Tačiau tam reikia ir pastangų – tiek mokestinių, tiek reguliacinių pastangų. Šiemet labai daug kalbėsime apie automobilių taršą, nes automobilių tarša nuo 2005 metų išaugo per pusę, joks kitas sektorius: žemės ūkis, pramonė, gyventojų pastatai, neišaugo savo tarša tiek, kiek transportas.
Mūsų didmiesčiai yra didžioji užterštumo zona ir iš tikrųjų ribinės vertės yra gana aukštos, bet, nepaisant to, suminis sluoksnis formuojasi mūsų kvėpavimo takuose, nes miestuose kietosiomis dalelėmis mes tikrai vis dar turime didelį užterštumą ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotino lygmens nepasiekėme. Yra Higienos instituto skaičiavimai, kad dėl Vilniaus užterštumo pusę metų vidutinis gyventojas pusmečiu gyvena trumpiau, Kaune – septyniais mėnesiais. Tikrai čia yra dideli iššūkiai. Visų pirma reikia žiūrėti į automobilių taršą ir šildymo įrengimų žiemos metu eksploataciją.
Pernai gruodžio mėnesį Prezidentas G. Nausėda kartu su kitais Europos vadovais priėmė iššūkį didinti įsipareigojimus iki 2030 metų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Prieš tai buvo tikslas sumažinti iki 40 %, lyginant su 1990 metais. Priimtas tikslas – pakelti ambiciją iki 55 %. Šiais metais, gal birželio mėnesį, išeis dešimt direktyvų pasiūlymų Briuselyje. Mūsų eurokomisaro V. Sinkevičiaus ir jo kolegų didelis įdirbis, reglamentuojantis nemažai energetikos sričių, atliekų sričių, atlieps ir nuguls irgi į mūsų įsipareigojimus. Bet prisiimdami didesnius įsipareigojimus mes turime pabrėžti tai, kad Lietuvoje iš esmės apsimoka daugumai Lietuvos pramonės šakų sekti ambicingiausią Europos kursą, nes mes nesame naftą, dujas ar anglį išgaunanti valstybė, esame nuo importo priklausanti valstybė ir milijardus išsiunčiame ne tik eksportui, bet čia galėtų būti kuriamos tos darbo vietos.
Aplinkos ministerija yra lyderiaujanti pagal vėlavimą, pagal Europos teisės pažeidimo procedūrų vėlavimą, ir kai kas gresia jau baudomis, kaip dėl nuotekų nesutvarkymo. Šie metai yra kritiniai metai, kada mes turėtume susitelkti ir įgyvendinti. Visi pinigai, kiek teko susitikti su Seimo nariais, su merais, visi pinigai yra kreipiami į kritines aglomeracijas. Norėtųsi ten koncentruotis, kad maksimaliai būtų paremta, todėl šiuo metu finansuojama net iki 90 % savivaldybių projektų. Tačiau ilgainiui reikia žiūrėti į tai, kad vandentvarkoje 40 % tarifo eina darbo užmokesčiui, tai neina į aplinkosaugą, į vamzdynų tiesimą, bet 40 % eina darbo užmokesčiui. Įmonės yra per mažos, finansiškai nepajėgios, todėl mes ten, kur yra prasmės, tikrai turime sudaryti motyvacines sąlygas joms jungtis ir keistis. Šiemet ateisime su sprendimais dėl licencijų pakeitimo, išplėsime savivaldybių teises įpareigoti prisijungti prie nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens sistemų centralizuotų tiekėjų ir praplėsime kainodaros galimybes, nes principas yra, kad savivaldybių įmonės investuotų ir galėtų susigrąžinti tas investicijas per adekvačią kainodarą.
Dėl atliekų tvarkymo reikia pasakyti, kad penketą, septynetą metų yra užsitęsusi pakuočių krizė, ji yra užaštrėjusi po įmonės „Metrail“ bankroto. Prieš Kalėdas matėme perpildytus Vilniaus antrinių žaliavų konteinerius, jie buvo perpildyti, tas pats tęsėsi ir po Naujųjų metų. Vos septyniose savivaldybėse iš 60 yra sudarytos ilgalaikės pakuočių atliekų tvarkymo bendradarbiavimo sutartys, ir akivaizdu, kad tai nevyksta. Bendradarbiavimas nevyksta, todėl naujus siūlymus, kaip šią sistemą reanimuoti, teikiame rytoj Aplinkos apsaugos komitetui. Iš esmės jie nukreipti į savivaldybių laisvių didinimą ir gamintojų, importuotojų organizacijų licencijų sugriežtinimą, kad jos turėtų ir užstatus, ir didesnius finansinio tvarumo rezultatus, kad tai galėtų atliepti, jos realiai turėtų pinigų sudaryti sutartis ir atstovautų realiems Lietuvos gamintojams ir importuotojams.
Renovacija, kuri yra įsibėgėjęs daugelio vyriausybių prioritetas, išsikvepia, nes lietuviška darbo jėga tampa per brangi. Mes tampame priklausomi nuo pigesnės darbo jėgos, mažesnių darbo kaštų, todėl reikia iš esmės pergalvoti renovacijos procesą. Jį reikėtų industrializuoti, todėl Europos Komisijos atsigavimo fondui, vadinamajam RRF, teikėme paraišką dėl 218 mln. eurų. Iš esmės akcentą dedame ant renovacijos industrializavimo, medinių organinių žaliavų produktų sugrąžinimo į statybas, keleto bandomųjų projektų įgyvendinimo ir paties proceso skaitmenizavimo. Jeigu pavyktų pagal esamą planą, mes sutaupytume pusmetį šaltojo laikotarpio, nes darbai šaltuoju laikotarpiu negali vykti lauke, juos reikėtų iš esmės nuo namo sienų perkelti į industrinę gamybą.
Kokie siekiami rezultatai? Kad padidintume iš esmės tempą iki 1 tūkst. daugiabučių per metus. Prieš mėnesį patvirtinta Vyriausybėje renovacijos strategija, kuri pradėta rengti praeitą kadenciją. Ji nubrėžia perspektyvą iki 2050 metų, kaip mes iš esmės renovuosime 660 tūkst. Lietuvos daugiabučių.
Pati Vyriausybė, kaip žinote, yra užsibrėžusi tarp trijų prioritetų ir žaliąjį kursą. Jis susideda iš daugelio kitų dalykų, bet yra noras žengti kartu su ambicingiausiomis Europos valstybėmis. Istoriškai turbūt išskirtinis atvejis, kai verslo konfederacijos pritaria Vyriausybės žaliųjų mokesčių pertvarkai ir kviečia ją daryti jau dabar, bet kartu prašo užtikrinti ir Europos rinkos apsaugojimą. Birželio mėnesį Europos Komisija pateiks anglies… importo mechanizmo pasiūlymus, tai reikš, kad trečiosios šalys, kurios importuoja produktus, ar tai būtų trąšos, cementas, aliuminis, ar naftos produktai, į Europos Sąjungą, turėtų irgi mokėti padidintus Europos Sąjungos atitikmenį atitinkančius aplinkos taršos mokesčius. Tai apsaugotų mūsų rinką, bet leistų mums irgi pakelti standartą. Mes tiesiogiai esame priklausomi nuo Europos Komisijos sprendimų ir mūsų Vyriausybės ambicija, kadangi esame Rytų Europos šalis, konkuruojame su už sienos esančiais gamintojais, jeigu nenorime prarasti darbo vietų, tai turime iš esmės prašyti to paties aplinkosauginio standarto iš importuotojų į Europos Sąjungą, kaip ir iš gamintojų čia, Europos Sąjungoje. Todėl mūsų keliami standartai turi būti tolygūs. Visame šiame procese visuomenė yra be galo svarbi, nes žalioji ekologiška politika, matome, tapo visuomenės credo ir visuomenė turi ir dalintis atsakomybe, ir dalyvauti šitame. Šiemet planuojama per artimiausias savaites pasiūlyti visuomenei prisidėti prie aplinkosaugos ir gamtosaugos ir tapti neetatiniais inspektoriais. Plačiai išplečiame įgaliojimus. Iš esmės du kaimynai, išlaikę kursus ir egzaminą, galėtų iš anksto pranešę daryti reidus savo gyvenamoje aplinkoje, prižiūrėti tiek ežerus, tiek pakrantes, nes prie kiekvieno žvejo, medžiotojo ir miško savininko inspektoriaus nepastatysime. O valstybinius inspektorius reiktų nukreipti į sudėtingus cheminius objektus, taršius objektus, didelę riziką nešančius objektus, kur reikia ir biologinės, ir cheminės, ir industrinės kvalifikacijos.
PIRMININKAS. Ministre, jūs jau 15 minučių kalbate.
S. GENTVILAS (LSF). Paskutinė skaidrė. Noriu pasidžiaugti ir paraginti, kad šiandien išleista ir atnaujinta Lietuvos raudonoji knyga, sumažėjusi 200 saugotinų rūšių, palyginti su praeita. Tai kviečiu atsiversti ir susipažinti su tuo, kas mums brangiausia. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia T. Tomilinas. Ruošiasi O. Leiputė. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš po jūsų skandalingo politiškai motyvuoto susidorojimo su O. Vėbriene klausimų neturiu. Bet klausimų jums turi visuomenė. Labai sunkių klausimų. Prašom paleisti įrašą.
PIRMININKAS. Jeigu yra įrašas, tai prašau jį paleisti ir galėsime eiti toliau. Gerai, padarome taip, einame prie kito klausimo, vėliau grįšime. Klausia O. Leiputė. Tada ruošiasi Z. Balčytis. Prašom.
Garso įrašas: Laba diena. O. Vėbrienei einant pareigas buvo pradėtas ir dabar dar vykdomas Klaipėdos regiono atliekų centro patikrinimas, jame yra surašyti privalomi nurodymai dėl šlako, likusio po atliekų deginimo grąžinimo į sąvartynus arba į KRATCʼo vietas iš aplinkos. Mūsų bendruomenininkai Klaipėdoje vos porą dienų po O. Vėbrienės atleidimo iš pareigų pastebėjo, kad šlakas yra vežamas jau nebe užpilant sąvartynus, bet į gamtinę aplinką. Klausimas toks. Ar jūs įpareigosite laikinai einantį departamento vadovo pareigas direktorių skubiai stabdyti šios atliekos patekimą į aplinką?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gal truputį pakomentuosiu, kad po to būtų mažiau klausimų. Gerbiami kolegos, ypač Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Prieš du mėnesius jūs uždavėte 17 klausimų. Iš 17 klausimų 16 buvo apie Aplinkos apsaugos departamento direktorės darbą arba mano santykį su ja. Šiuo atveju penktadienį mano pasirašytas atleidimo įsakymas yra mano, kaip darbdavio, įsakymas ir aš, kaip darbdavys, turiu teisę elgtis taip, kaip numato įstatymai. Aš gavau informaciją, patvirtintą trečiųjų institucijų, kad buvusi direktorė neturi tinkamos kvalifikacijos ir šiandien negali eiti esamų pareigų, nes tam nėra kvalifikuota. Čia nėra susidorojimas. Čia yra objektyvūs faktai. Žinote, jei visa mano aplinkosaugos politika paverčiama pavaldžios institucijos vienos vadovės klausimu, tai blogai. Vadinasi, tada nėra kitų klausimų. O konkretus šis klausimas dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir šlako problemos, priminsiu, kad šitą problemą paveldėjau. Paveldėjau, ir bendruomenės kėlė, todėl mes nuo sausio mėnesio keičiam šlako reglamentavimą, bendruomenės yra įtrauktos į šlako reglamento keitimą. Mes tikrai nustatysime ir per artimiausią mėnesį jau bus įtvirtinta ministro įsakymu, jau yra išsiuntinėti suinteresuotai visuomenei pakeitimo variantai, kad šlako aikštelės neturėtų būti arčiau negu kelių šimtų metrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų.
Tačiau kad visi suprastume ir nesibaimintume šlako, šlakas susidaro masiškai. Lietuvos jėgainėse sudeginama 500 tūkst. tonų atliekų, ketvirtadalis lieka pelenais. Iš tų pelenų Lietuvoje turėtų būti tiesiami keliai, gaminamos statybinės medžiagos. Mistifikuojamas jo pavojingumas turi būti pagrįstas moksliniais tyrimais. Todėl mes su pažangiausiais Lietuvos mokslininkais kartu diskutuojame, kaip sertifikuoti šlako panaudojimą. O apie klaipėdietišką atvejį aš sužinojau iš L. Girskienės prieš dvi valandas ir tikrai imsiuosi sužiūrėti, kad tai būtų atliekama teisės aktų tvarka. Bet, žinote, suvedinėjimai, kad ministras turi žinoti, kur kiekvienas sunkvežimis važiuoja, šiandien pat, na, aš negaliu atsakyti į šitą klausimą, aš tikrai patikrinsiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiprašau, O. Leiputė buvo pertraukta. Prašau, žodis jums.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų šiek tiek kitoks – apie gyvūnų gerovę, susijęs su augintiniais. Žinome, kad dirba darbo grupė ir pirmadienį buvo susitikę. Mane domintų jūsų nuomonė, nes jūs pats kaip ir pažadą tokį davėte salėje. Kaip greitai bus parengta kompensavimo socialiai remtiniems žmonėms už gyvūnų ženklinimą tvarka? Ir kitas klausimas. Kaip manote, ar nebūtų tikslinga derinti tai su populiacijos reguliavimu, tai yra socialiai remtinų žmonių, kurie turi mažiau galimybių susimokėti už tos paslaugos teikimą, augintinių kastravimas ir sterilizavimas, jeigu to pageidauja savininkai?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, Orinta, už jūsų nuoseklią poziciją, tikrai vertinu ir remiu ją. Klausimas, kiek valstybė gali pavežti šitų funkcijų, nes gyvūnas yra atsakomybė, augintinis yra atsakomybė, jam reikia ir veterinarinių paslaugų. Kastravimas ir žymėjimas yra bazinės paslaugos. Ar valstybė dabar imsis visų šių paslaugų už socialiai remtinus? Man atrodo, tai daug resursų kainuojantis dalykas. Tačiau tvarkos reikia, ir matome, kad savivaldybės neproporcingai daug pinigų išleidžia gyvūnų globos įstaigoms ir panašiai, tai mes antroje metų pusėje, rudenį, jau pasiūlysime kompensavimo tvarką socialiai remtiniems dėl ženklinimo, bet dėl kastracijos kol kas neturiu atsakymo, atsiprašau kol kas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi K. Mažeika. Prašau.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, netrukus bus pateikti du įstatymų projektai – tiek gerbiamos A. Gedvilienės ir 40 Seimo narių, tiek ir mano įstatymo projektas. Tačiau kalbama apie istorinę šios problemos sprendimo arba, kitaip sakant, rezistencinę situaciją, kad tris ketvirtadalius Kuršių marių valdo Rusijos Federacija ir vieną ketvirtadalį Lietuva. Kur yra logika, jūs man pasakykite, kur yra logika viename ketvirtadalyje drausti žvejybą, kai tuo tarpu Rusija to daryti visiškai nesiruošia, nes mokslininkų ir Lietuvos mokslininkų išvados yra teigiamos, kad žuvų ištekliai nemažėja, o yra pastovūs, tam tikro lygio. Ar jums neatrodo, na, vis dėlto kartais reikia įjungti sveiką protą. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Zigmantai. Na, visoje šioje diskusijoje aš pirmiausia pasiilgstu mandagumo ir pagarbos, nes abi pusės yra audringo charakterio, štormus išgyvenantys, jūrinį vėją prisijaukinę žmonės, bet mandagumo trūksta. Tai linkiu mandagumo ir įsiklausymo.
O dabar dėl sprendimų. Žinote, Klaipėdoje prie senojo turgaus stovi Neringos skulptūra su laivais, prieš Rotušę stovi Žvejo skulptūra. Visos tos bendruomenės įsikūrę kaip žvejų kaimeliai. Aš manau, šita profesija jau yra mažai perspektyvi. Dabar tik reikia surasti kelią padėti tiems žmonėms pakeisti profesiją. O tas žuvis, pagautą laimikį, na, jie ne patys suvalgo, jie patiekia vietiniams gyventojams. Iš tikrųjų tą balansą reikia rasti. Mano atsakymas būtų toks: šiandien pateikimas yra gera diskusijos pradžia, bet Vyriausybė teiks savo išvadą ir, man atrodo, mes įvertinsime ir europinius įsipareigojimus, ir tinkamas kompensacijas, tinkamus apribojimus, o šita išvada bus rengiama su mokslininkais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi A. Sysas. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ministre, iš tiesų logiškai paaiškinkite man ir žmonėms paprastą dalyką, kuo jums skiriasi valstybinės vaistinės nuo valstybinių medžioklės plotų, nes iš tiesų… Ir kodėl vienu atveju jūs ir jūsų visa frakcija kritote kryžiumi – rėmėtės Konstitucijos 46 straipsniu, kad „ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise ir ūkinės veiklos laisve“ (čia cituoju), o valstybinių medžioklės plotų atžvilgiu, nors ir buvo sudarytas planas, grafikas, kad jų būtų atsisakyta, ir jūs pats daug kritikavote, ruošiatės pirkti kelis šimtus tūkstančių eurų kainuojančią elektroninę medžioklės registracijos sistemą. Logiškai vertinant, per metus pajamos siekia tik iki 5 tūkst. eurų pelno, ne pajamų. Kaip jums atrodo, kur čia yra skirtumas, ar tikrai tai logiška ir kodėl tokie dvejopi standartai? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Šiaip nesu medžiotojas, bet medžiotojai yra… Taip įstatymas sukonstruotas ir taip Konstitucija sukonstruota, kad mes dirbame išvien reguliuodami gyvūnų populiaciją, tačiau dėl įtarinėjimų, kartais negeranoriškumo pačiuose būreliuose reikia elektroninių medžioklės lapų, todėl jų sistema šiemet bus sukurta. Ji bus pritaikyta ir profesionalios medžioklės plotams, todėl šiemet bus sukurta elektroninių medžioklės lapų galimybė ir bus prievolė tai daryti.
Kartais gaunu ne visada gerai sutariančių būrelių medžiotojų prašymų ir pasakojimų, kai būrelio vadovas sako: neišduoda man medžioklės lapo, aš važiuoju iš kito miško krašto ir galiu būti bet kada sustabdytas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Butkevičius. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ir mes, ir jūs šiandien buvote susitikę su nevyriausybinių organizacijų atstovėmis, kurios čia buvo atvykusios į Seimą. Vienas trumpas klausimas, ką jūs joms pažadėjote?
Antras klausimas, kaip jūs ruošiatės spręsti klausimą, kurį mes spręsime vakare, dėl žvejybos Kuršių mariose, būtent dėl tų žvejų, kurie gyvena Kuršių marių pakrantėse? Kaip uždraudžiant žvejybą palikti galimybę vietos žvejams, kurie šimtmečius ten žvejojo, tuo verslu užsiimti? Labai ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Algirdai, už klausimą. Gal peršoksiu jį, nes atsakinėdamas gerbiamam Tomui, gerbiamam Zigmantui jau atsakiau į šiuos abudu klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi L. Nagienė. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų iš gyventojų pusės. Pastaruoju metu gyventojai įsirengia buitinių nuotekų valymo įrenginius, ypač individualiuose gyvenamuose namuose ir kaimo vietovėse. Kai kurios savivaldybių tarybos priėmė sprendimus tiems žmonėms iš dalies kompensuoti padarytas išlaidas, bet norint gauti kompensaciją, pasirodo, turi būti atlikta topografinė nuotrauka, nubraižytas planas, kaip įrenginys bus sumontuojamas, ir tai turi būti įkeliama į „Infostatybą“. Jie apskaičiavo, kad tai kainuoja 500 eurų.
Koks yra prašymas tų gyventojų? Jų manymu, galėtų būti pataisytas STR, tai yra vienas iš Statybos techninio reglamento punktų, kad būtų supaprastinta tvarka, ypač dėl tų namų, kurių projektuose nebuvo numatyti valymo įrenginiai. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl šio klausimo?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Algirdai. Pasižymėjau. Tikrai asmeniškai sugrįšiu pas jus su atsakymu, bet tikrai turime padėti pavyzdingiems gyventojams, kurie investuoja, susitvarkyti, ypač ne aglomeracinėse teritorijose. Tai tikrai palengvinimas. Ačiū už pastabą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, noriu paklausti jūsų dėl namų renovacijos. Jūs žinote, kad vis dėlto dar yra nepatrauklu ir prikalbinti kartais 50 %, sakysim, kad namas būtų renovuojamas, tai yra mums, aišku, šilto efekto mažinimas, tai yra labai svarbu. Gal yra numatyta ir gal jūs planuojate padidinti, na, kokį nors, kaip aš sakau, saldainiuką duoti, kad galėtų užsikabinti, tikrai eitų į tą renovaciją ir pasirašytų. Tikrai tie kreditai yra visiškai normaliai subsidijuojami, kažkaip tos prižiūrinčios įmonės tvarkosi, bet dar yra vis dėlto didelis procentas nenorinčių, sako, mano tiek butas nekainuoja, kiek čia man reikėtų renovacijai. Gal yra numatyta didesnė kompensacija?
S. GENTVILAS (LSF). Sunku pažadėti, nes Lietuvoje turbūt yra didžiausia kompensacijos proporcija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Šilumos kompensacijas gaunantys asmenys iš esmės nemoka už savo turto pagerinimą, valstybė kompensuoja 100 %. Man atrodo, šiuo metu didysis iššūkis yra ne įtikinti gyventojus, kad renovacija naudinga, mes tikrai turime daugiau gyventojų, kurie ryžtasi tam, bet patį procesą sutrumpinti, atpiginti, padaryti kokybišką. Čia aš matau didelių iššūkių, nes rangovai nesiveržia dalyvauti, yra ir masinių bankrotų, po to padvigubėja, taip sakant, sąmatos. Štai čia tuos kritinius atvejus aš matyčiau, o pažadėti daugiau pinigų nenorėčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre. Laikas Vyriausybės pusvalandžio baigėsi. Ačiū jums ir visiems uždavusiems klausimus.
Dabar, kolegos, prieš pereinant prie kito darbotvarkės klausimo, aš tiktai norėčiau vieną patikslinimą iš rytinio posėdžio pasakyti. Visgi įvyko klaida ir Energetikos bei darnios plėtros komisija, kaip papildoma komisija, turėtų būti nurodyta prie darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2 klausimų, tai yra Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, o ne prie darbotvarkės 2-2.1, 2-2.2, 2-2.3 klausimų. Galime bendru sutarimu pritarti tam, kad būtų papildoma? (Balsai salėje) Labai ačiū.
14.32 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-379 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-3 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-379. Pranešėja – ministrė E. Dobrovolska. Prašom į tribūną.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki, kolegos. Įstatymo projekto tikslas yra pakeisti užstato skyrimo teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti, kad Baudžiamojo proceso įstatyme būtų įtvirtintas aiškus ir tinkamas aptariamos kardomosios priemonės skyrimo, pakeitimo ir įvykdymo mechanizmas, kuris suteiktų platesnes galimybes taikyti užstatą ir sumažintų ydingas šiuo metu egzistuojančias galimybes perteklinai skirti ar pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę, tai yra suėmimą.
Įstatymo projektu siūlomos nuostatos. Tai yra įtvirtinti galimybę skiriant užstatą nustatyti konkretų terminą, tai yra trijų dienų, jam sumokėti; detalizuoti užstato sumokėjimo tvarką, taip pat išplėsti užstato skyrimo procesiniu dokumentu turinį. Taip pat įtvirtinamas teisinis pagrindas panaudoti užstato davėjo įmokėtą užstatą bausmei įvykdyti, civiliniam ieškiniui patenkinti arba procesinėms išlaidoms išieškoti. Įstatymo projektas buvo derintas su Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentu, Generaline prokuratūra, Teisėjų taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir visos institucijos įstatymo projektui pritarė be pastabų.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų niekas nenori iš Seimo narių paklausti. Ačiū, ministre. Dėl motyvų kalbėti taip pat užsirašiusių nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū už jūsų garsų pritarimą bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gegužės 20 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Toliau pagal darbotvarkę mes ministro A. Anušausko kol kas neturime, kaip ir ministrės A. Bilotaitės. 2-8 klausimo taip pat negalime.
14.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 307 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas. Ar G. Kindurys galėtų pristatyti darbotvarkės 2-9 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 307 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4223? Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse yra nuostata, kad bauda skiriama už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimą. O šiuo įstatymo projektu siūloma papildyti minėtą nuostatą, kad bauda yra užtraukiama ir už transporto priemonių su neveikiančia gamintojo nustatyta išmetamų teršalų neutralizavimo įranga eksploatavimą. Už šiuos abu nusižengimus siūloma bauda asmeniui nuo 100 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 600 eurų.
Be to, kodeksą siūloma papildyti dar viena nauja nuostata, tai yra nusižengimu, už kurį būtų taikoma bauda. Tai transporto priemonių su sumontuotu gamintojo nenumatytu išmetamų teršalų neutralizavimo įrangos veikimui neigiamos įtakos turinčiu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą neutralizavimo įrangos veikimą, eksploatavimas. Šis pažeidimas užtrauktų asmeniui baudą nuo 300 iki 600 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 700 iki 1 tūkst. 500 eurų.
Taigi šiuo projektu kartu siekiama, kad siūlomos priemonės veiktų kaip ir prevencinės, skatinančios eksploatuoti tvarkingus, be nelegalios papildomos įrangos automobilius, o tai prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo ir teisingos konkurencijos didinimo.
Rengti projektą paskatino informacija, kad krovininiuose automobiliuose yra montuojama nelegali įranga, kuri leidžia nuslėpti į aplinką išmetamų nuodingų dujų kiekį, ir už šį nusižengimą šiuo metu nėra nustatyta atsakomybė. Dėl tokios įrangos naudojimo teršiama aplinka ir dėl to kenkiama žmonių sveikatai, nesumokami privalomi mokesčiai, iškreipiama konkurencija. Taigi įrengus tokią įrangą yra mažesnės išlaidos ir mažesnė paslaugos kaina kitų sąžiningų konkurentų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nenori niekas iš Seimo narių paklausti. Ačiū už pristatymą. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, dėl pateikimo kaip mes darysime? Negalime pritarti bendru sutarimu? Matau, kad yra purtančių galvas, vadinasi, balsavimą mes darysime numatytu laiku posėdžio pabaigoje. Gerbiami kolegos, kviečiu ramiai reaguoti į tai. Balsuoti irgi yra gerai.
14.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-328 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-8 klausimo. E. Pupinis. Administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-328. Prašau trumpai pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo projektą, kuris daugiau susijęs su savivaldybių tarybų veikla. Iš tiesų pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą yra nurodyti tam tikri reikalavimai, kuomet savivaldybių tarybų nariai negali eiti tokių savo pareigų. Vienas iš mums gerai žinomų, kai tarybos narys užima pareigas, nesuderinamas su tarybos nario pareigomis. Iš tiesų tai yra savivaldybių įmonių direktoriai, mokyklų direktoriai, kiti pareigūnai. Netgi dabar tarybų pirmininkai negalėtų būti tarybų nariais.
Taip pat yra kitų atvejų, kai tarybos narys irgi negali užimti tam tikrų pareigų. Tačiau yra vienas toks atvejis, kai žmogus padaro tam tikrą nusižengimą ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Iš tikrųjų tuo atveju, kai tarybos narys negali eiti pareigų, nesuderinamų su darbo veikla, jis informuoja savivaldybės tarybą ir atsistatydina iš tarybos nario pareigų. Tačiau atsiranda problemų, kuomet, tarkim, po teismo, nėra niekur reglamentuota, kad taip pat tarybos narys turėtų informuoti ir atsistatydinti iš tarybos nario pareigų. Buvo toks atvejis, kai net daugiau nei po metų po kaltinamojo nuosprendžio tarybos narys paprasčiausiai buvo tarybos nariu. Norėtųsi reglamentuoti, kad vis dėlto ir šiuo atveju tarybos narys turėtų informuoti. Priešingu atveju, jeigu jis neinformuoja, turėtų būti lygiai taip pat, kaip ir tuo atveju, kaip minėjau, nepranešdamas apie einamas pareigas, nesuderinamas su tarybos nario veikla, taip pat gautų tam tikrą nuobaudą. Manau, tai paskatintų asmenis, kurie būdami tarybos nariais… įsigaliojus kaltinamajam nuosprendžiui vis dėlto praneštų taip pat, kad negali būti tarybos nariais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Mielas ir garbingas kolega, darbštus kolega, čia bandote įvelti Seimą į kažkokius dalykus. Jūs turbūt žinote tokią bendrąją teisės nuostatą, kad asmuo turi teisę neliudyti prieš save ir nepasakoti apie save, ko nereikia, kas jam nenaudinga. Tai net ir baudžiamosiose bylose yra.
Mano klausimas jums: ar čia tarybos narys turi eiti ir pasakoti, kad jį vakar nuteisė, prašau mane išmesti ir pareigų, iš tarybos nario pareigų? Ar teismo pareiga, valstybės institucijos pareiga išsiaiškinti, kur tas nuteistas asmuo dirba, ir pranešti jo darbovietei, šiuo atveju Utenos rajono tarybai. Taigi ar teismo veiklą reikia reglamentuoti, ar tarybos nario veiklą?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tą problemą nurodo ir Teisės departamentas savo išvadoje. Yra toks kuriozinis atvejis. Kaip ir sakiau, analogija yra, kas turi pranešti tarybai, jei asmuo pradeda dirbti, nesuderinęs su tarybos nario pareigomis. Šiuo atveju taip pat negalima sakyti, iš tiesų ir Teisės departamentas nurodo, kad yra elektroninė sistema, bet klausimas dabar, ar iš tikrųjų teismai turėtų žinoti ir domėtis, kad iš tikrųjų yra tarybos narys, yra kažkur dirbantis. Jie paprasčiausiai užsiima teisminiais dalykais. Nuteisia, ir tiek.
Kita vertus, ar tikrai, tarkime, teismai turi informuoti, perspėti kokiu nors būdu merą arba rajono tarybą apie visus teistus asmenis? Teismas taip pat kai kada nežino, kad tai tarybos narys.
Kita vertus, ar meras turi sėdėti prie kompiuterio ir žiūrinėti visus tarybos narius, ar jis kuo nors nenusižengė, ar jis neteistas yra, ar tikrai atitinka tam tikrus kriterijus. Iš tikrųjų teko konsultuotis, dar konsultuojamės, tam tikrą raštą Teisingumo ministerijai parašiau, dar negavau atsakymo, ir su Teisės ir teisėtvarkos komitetu diskutavome. Vis dėlto būtų, ko gero, paprasčiausias variantas, kad asmuo, kuris yra tarybos narys, būtų atsakingas ir galėtų pranešti apie savo teistumą ir atsistatydinti. Pas mus, Seime, viskas aiškiau. Yra tokia procedūra, kai net prokuroras ateina ir paprašo galimybės apklausti ir teisti tą žmogų. Manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasvarstys šį klausimą ir tikrai apsispręs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat nori klausti I. Kačinskaitė-Urbonienė, tačiau jos nematau Seimo salėje, kaip ir kolegės M. Ošmianskienės. Tai daugiau klausimų Seimo nariai jums neturi. Ačiū už pristatymą.
Dėl balsavimo motyvų yra užsirašęs prieš kalbėti E. Gentvilas. Prašau, Eugenijau, žodis jums.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Edmundai, jūsų atsakymas į mano klausimą neįtikino. Aš nebuvau pasižiūrėjęs Teisės departamento išvados. Pasirodo, ir Teisės departamentas tuos pačius dalykus įžvelgė. Mano manymu, čia tikrai kažkokia nesusipratimo situacija. Teismas, aš suprantu, šiuo atveju vyko Utenoje. Ar ne Utenoje, ar ne? Tačiau teismas privalo išsiaiškinti, kur reikia pranešti apie asmens nuteisimą. Į jo darbovietę. Galbūt ten, kur jis gauna pašalpas. Ten, kur jis eina renkamas pareigas. Nežinau, kodėl čia taip atsitiko, kad nebuvo informuota Utenos rajono taryba, kad teismas neinformavo apie tai, bet dabar jūs norite paversti visus tarybos narius, kad jie apie save eitų ir pasakotų, ir liudytų. Kartais tarybos narys gali nežinoti, ar toks teistumas arba tokia sankcija yra verta tarybos nario praradimo, ar su tokia sankcija jis gali likti tarybos nariu, ar negali likti tarybos nariu. Taigi, mano manymu, čia turi galioti pagrindinis principas: asmuo turi teisę neliudyti prieš save, asmuo turi teisę neskleisti jam nenaudingos informacijos, tai yra valstybės institucijų reikalas. Aš suprantu, kad precedentas nutiko toks, kur tikrai labai keistai atrodo, tačiau šiuo atveju, aš manau, negalime versti asmens teikti apie save sau nenaudingos informacijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už nori kalbėti I. Haase. Prašau
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš nelabai sutinku su gerbiamu kolega, su jo pasakymais. Aš manau, kad kiekvieno tarybos nario yra priedermė pagal Konstituciją pranešti, kad jis yra nuteistas, nesvarbu, taryba pati turi spręsti, ką su juo daryti pagal galiojančius įstatymus. Sakyti, kad tai yra liudijimas prieš save, tai yra ne. Buvo baudžiamoji byla ir tada jis galėjo atsisakyti liudyti ir panašiai, bet jau yra kaltinamasis nuosprendis, tai tu privalai, čia yra priedermė kiekvieno valstybės politiko, savivaldybės ar Seimo nario. Juk eidami į tokias pareigas mes pildome anketas ir nurodome visą informaciją apie save, o taryba jau tuomet gali spręsti. Todėl aš pritariu įstatymo projektui ir raginu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė, tai dėl šio klausimo balsuosime tam numatytu laiku.
14.47 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-313 (pateikimas)
Dabar salėje mes turime krašto apsaugos ministrą A. Anušauską. Kviečiu jį į tribūną pateikti du įstatymų projektus, darbotvarkės 2-5 ir 2-6 klausimai. Iš pradžių Transporto veiklos pagrindų įstatymas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo projektu siūloma sudaryti galimybes Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos realiuoju laiku gauti skrydžių bilietų užsakymo ar išvykimo kontrolės duomenis apie atvykstančius, išvykstančius iš Lietuvos oro keliu keleivius. Duomenys reikalingi atliekant tyrimus dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Na, be abejonės, turimas galvoje šnipinėjimas. AOTD šiuo metu turi galimybę gauti šiuos duomenis tik per Policijos departamentą ir juos gauna per 14 dienų. Pats Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Muitinės departamentas šiuos duomenis gauna realiuoju laiku. Jūs patys suprantate, kad jeigu iškiltų būtinybė sulaikyti įtariamąjį asmenį ir žinoti, ar jis išvyksta, ar atvyksta į Lietuvą, tai reikia turėti informaciją realiuoju laiku ir, be abejonės, AOTD prieiga leistų išsiaiškinti tuos sunkius, labai sunkius nusikaltimus. AOTD savo veiklą koncentruoja ties krašto apsaugos sistema. Aš suprantu, kad gali kilti klausimų, ar nebus išsiplėsta, bet pabrėžiu, ties krašto apsaugos sistema. Kaip žinote, Teisės departamentas ir Teisingumo ministerijos ES teisės grupė pastabų dėl šio projekto neturėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti pora Seimo narių. A. Sysas pirmasis. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas, ar buvo iškilusi būtinybė tokių veiksmų, nes jūs kalbate būsimuoju laiku, jeigu iškils? Kas yra ties krašto apsaugos riba? Kur čia galima sužinoti, kaip tą ribą surasti? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, ar buvo? Taip, buvo. Per pastaruosius keliolika metų buvo tokių atvejų, kai buvo aiškinamasi žmonių, kurie dirbo krašto apsaugos sistemoje ar dirba, ar dirbo tuo kelionės į užsienį metu. Taip, buvo būtinybė. Taip, tie skaičiai skaičiuojami vienetais, jų nėra nei šimtai, nei dar kokie didžiuliai skaičiai, bet vis dėlto jų padaroma žala, galima žala, būtų daugiamilijoninė. Investicijos į krašto apsaugos sistemą yra daromos labai jautrioje srityje ir bet koks informacijos nutekinimas šnipinėjimo tikslais padaro milžinišką žalą. Tai gali būti vienas žmogus, kuris padarys didžiulę žalą.
Kur ta krašto apsaugos sistemos riba? Iš tikrųjų krašto apsaugos sistemos darbuotojai plius tos įmonės, kurios dirba su krašto apsaugos sistema, pavyzdžiui, logistikos ar infrastruktūros, statybos. Yra tokių įmonių. Jos turi atitinkamus saugumo sertifikatus, jos irgi tikrinamos ta įprasta tvarka. Bet kokiu atveju ta aprėptis, jeigu taip vaizdžiai pasakyčiau, nėra labai didelė, bet vis dėlto ji yra būtina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, ačiū už žodį. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti, ar būtų kalbama tiktai apie mūsų Lietuvos sistemos žmones, ar taip pat ir tuos žmones, kurie galbūt vykdo veiklą – užsienio piliečiai ir panašiai? Ar apimtų ir jų kategoriją šito įstatymo galiojimas?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Be abejonės, yra kalbama apie oro keliu vykstančius keleivius. Čia ne apie pilietybę ar priklausomybę kokiai nors valstybei, tai yra visus – ir turinčius pilietybę, ir jos neturinčius, be abejo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar dėl balsavimo motyvų. Matau, kad nėra norinčių kalbėti. Ar tai reiškia, kad galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gegužės 11 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.
14.52 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. VIII-1443 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-312 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – taip pat A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabartiniu teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka mokama dėl naujai statomo, rekonstruojamo pastato ir ją moka statinio statytojas arba vystytojas.
Siekiant užtikrinti Lietuvos ir NATO kovinių pajėgumų dislokavimui reikalingą infrastruktūrą, krašto apsaugos sistema, be abejonės, nuolat stato ir rekonstruoja esamus statinius, per artimiausius ketverius metus planuojamų įvykdyti darbų vertė – 220 mln. eurų. Teikiamu projektu siūloma nustatyti išimtį, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nereikėtų mokėti už statinius, kurie yra statomi, rekonstruojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, tai yra tų teritorijų aprėptyje. Krašto apsaugos sistemos vykdomų statybos projektų ir tam skiriamų valstybės biudžeto asignavimų paskirtis yra valstybės funkcijos (krašto apsauga, tai yra gynyba) vykdymas, todėl įmokos mokėjimas infrastruktūros plėtrai iš tikrųjų paima labai reikalingas lėšas, kaip minėjau, nes mes krašto apsaugą finansuojame tik iš savo biudžetinių lėšų.
Kai gynybos statiniai statomi sąjungininkų lėšomis, Lietuvoje Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija investuoja į mūsų infrastruktūrą (ir, beje, tie skaičiai, sakyčiau, ne ką skiriasi nuo Lietuvos investicijų), tai tokiu atveju mokėti įmoką sąjungininkams nėra įstatyminio pagrindo ir jie tokių išlaidų irgi nenumato planuodami lėšas.
Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti, kad jeigu statomas koks nors karinis miestelis, o šiuo atveju yra tokių statybų, tai ta įmoka už pastatus, kurie būtų karinėje teritorijoje, sudarytų, pavyzdžiui, vienu atveju iki 1 mln. eurų. Todėl šiuo atveju, aš manau, siūlymas yra pagrįstas, kad visi pinigai, kurie yra skiriami, eitų tiesiai krašto apsaugos sistemai finansuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti Seimo narių. Pirmasis klausia G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas ministre, už pristatytą įstatymo projektą, bet šiek tiek neramu. Tiesą pasakius, pagal jūsų išdėstytą informaciją, kodėl taikomas tas dviejų greičių teisinis reguliavimas, nes aš tikrai nematyčiau nieko blogo, jeigu ir mūsų partneriai mokėtų ar, sakykim, taikytų tas pačias mokestines rinkliavas, ar, sakykim, jas įgyvendintų kaip ir mūsų ministerija ir kariuomenė. Bet matau, kad yra pateiktas priešingas projektas, tai yra tuos infrastruktūros kaštus, kuriuos patiria savivaldybės (sunkiasvorės transporto technikos gadinama kelių danga ir kiti dalykai), turi kažkaip surasti iš savo biudžeto.
Mano klausimas labai elementarus: kas ir iš kokių lėšų tvarkys sugadintą arba reikalingą papildomą infrastruktūrą, kuri neįeina arba nėra finansuojama tiesiog iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Geras klausimas. Aš turiu pasakyti, kad krašto apsauga, jeigu padaroma žala ar gyventojams, ar įmonei, ar infrastruktūrai, civilei infrastruktūrai, nes vyksta mokymai, kartais iš tikrųjų tokia žala gali būti padaroma, yra kompensuojama. Ji kompensuojama – taip, krašto apsauga imasi kompensuoti ar atstatyti. Bet kokiu atveju ta žala yra atitaisoma. Tam yra numatytos įstatyminės prielaidos.
Žiūrint politiškai, mes siekiame sąjungininkus pasikviesti pas save, sudaryti jiems kuo geresnes sąlygas: ne apkrauti juos mokesčiais, o sudaryti kuo geresnes sąlygas jiems čia būti, treniruotis. Juk jie pirmiausia atvažiuoja užtikrinti atgrasymo funkciją, pavyzdžiui, atvažiuoja į mūsų Pabradės poligoną treniruotis ir jiems tai yra svarbu, jie ten irgi statinius stato. Be abejonės, čia paslapties gal jokios neišduosiu, bet, pavyzdžiui, vokiečių batalionui, vadinamajam EFP, priešakiniam NATO pajėgų batalionui, mes kompensuojame išlaidas, kurias jie patiria dėl komunalinių mokesčių ir visa kita, tai yra siekiame sudaryti kuo geresnes sąlygas.
Lygiai taip pat siūlysime ir amerikiečiams dalį jų patiriamų išlaidų kompensuoti, nes mes siekiame saugumo užtikrinimui turėti kuo didesnes sąjungininkų pajėgas Lietuvos teritorijoje. Šiuo atveju tai yra labai svarbus ir politinis klausimas. Kaip ir minėjau, apkrauti papildomais mokesčiais, bet nesudaryti geresnių sąlygų tikrai mes nenumatome. Kalbu apie sąjungininkus, aišku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų krašto apsauga, gynyba reikalinga, dėl to turbūt niekas nesiginčija, tiktai klausimas, kaip reikėtų padėti toms savivaldybėms, kurios yra tose teritorijose? Kaip žinome, būna atvejų, kai karštu vasaros laikotarpiu ir šiek tiek keliai sugadinami, ir kitokių nepatogumų patiria savivaldybės, šiuo atveju jie į biudžetą gaus mažiau pajamų. Gal buvo mąstomas koks modelis, kaip galėtų toms savivaldybėms kompensuoti: ar kelius sutvarkyti, ar kitaip? Kaip savivaldybėms padėti šiuo atveju?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Irgi geras klausimas. Turiu pasakyti, kad ir pastarąjį mėnesį teko pasirašyti vieną sprendimą dėl kelių, kurie įeina į karines rekonstravimo, tobulinimo teritorijas. Aš jų visų dabar neišvardinsiu – jie labai skirtinguose rajonuose yra, bet yra finansuojama, yra tam tikras resursas skiriamas būtent tai infrastruktūrai, kuri yra už karinių teritorijų ribų. Ja naudojasi visi savivaldos gyventojai, tiesiog tie keliai eina kažkur į karines teritorijas. Taip, taip yra daroma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu paklausti. Aišku, pritariu, kad mūsų šalies saugumas yra viena svarbiausių sričių ir prioritetų, bet noriu paklausti tokio dalyko: infrastruktūros mokestis yra, ko ir kolegos klausė, ne tiktai remontui, bet ir infrastruktūros plėtrai, ja tikriausiai naudotųsi ir kariuomenė. Gal jūs galėtumėte ne tik vieną konkretų pavyzdį pasakyti, bet vertinant tai, kad jau gerą dešimtmetį krašto apsaugos finansavimo biudžetas didėja, kiek infrastruktūros plėtros mokestis sudaro metinio krašto apsaugos biudžeto?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš turiu pasakyti, kad neturiu tokių skaičių dabar po ranka, aš tik žinau, koks jis imamas, pavyzdžiui, tam tikrose prioritetinėse teritorijose yra numatyta 30 eurų už kvadratinį metrą, neprioritetinėse – kitoks. Pavyzdžiui, jeigu vidutinis karinio dalinio pastatų plotas 20 tūkst. kvadratinių metrų, jūs galite suskaičiuoti, kad sieks nuo 0,5 mln. iki 1 mln. eurų. Tikrai tą 1 mln. eurų krašto apsaugoje yra kaip panaudoti. Šiuo atveju, kaip minėjau, čia biudžetas, kuriame nėra jokių europinių lėšų, biudžetas, kurį mes patys finansuojame, todėl norisi, kad kiekvienas euras būtų skirtas krašto apsaugai. Aš manau, kad… Krašto apsaugos ministerija, kaip minėjau, kitais būdais irgi prisideda prie savivaldos infrastruktūros tobulinimo. Taip, tie resursai gal nėra dideli, bet, kiek aš pamenu, kur dabar pasirašinėjau dėl 12 kelių rekonstrukcijos ir tam tikrų ruožų tiesimo, yra pasirašytas dokumentas, taigi, tie resursai vis tiek skiriami. Aš manau, kad ir šiuo atveju, esant papildomoms galimybėms, jeigu nereikėtų mokėti tų mokesčių, taip, matyt, susidarytų per metus keletas milijonų eurų. Bet tai vis tiek krašto apsaugai ženkli suma. Aš manau, būtų galima plėsti krašto apsaugos galimybes, finansuojant tą infrastruktūrą, kuria naudojasi visi gyventojai, ta infrastruktūra yra šalia karinių teritorijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs nuosekliai kalbate apie tai, kad tai yra Lietuvos biudžeto išlaidos. Lietuvos biudžeto išlaidos yra skiriamos ir NATO įsipareigojimams įgyvendinti. Ar šis infrastruktūros mokestis būtų tinkamas įskaityti NATO išlaidas mūsų biudžete?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tiesą sakant, ne. Mes tiesiog sumokėtume mokestį. Taip, jis iškeliautų, savivalda, matyt, rastų, kur jį panaudoti. Bet kokiu atveju tas panaudojimas jau nebus tiesiogiai susijęs su mūsų įsipareigojimais NATO šalims. Jeigu mes numatytume, kad tas skiriamas mokestis būtų naudojamas, aš nežinau, kokiu nors tikslu, kuris savivaldai deleguotas, pavyzdžiui, mobilizacinėms funkcijoms atlikti, tai tada, matyt, būtų galima svarstyti kokį nors variantą. Bet, pabrėžiu, mūsų kariniai daliniai vis dėlto išsidėstę keliolikoje savivaldybių, jų nėra visose savivaldybėse. Kai kurios savivaldybės, aišku, dėl to neturi jokio pliuso.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replika. Ar norėtumėte pasakyti repliką?
V. PRANCKIETIS (LSF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Ar NATO įskaitytų kaip tinkamas išlaidas tą…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš supratau, bet aš jau atsakiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinysis klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs visgi neatsakėte į buvusio Pirmininko klausimą. Kokiais dokumentais remiantis jūs tvirtinate, kad šitie pinigai nebūtų įskaityti į krašto apsaugos biudžetą?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, ne, aš nesakau. Jie iš krašto apsaugos biudžeto keliauja…
A. SYSAS (LSDPF). Apie ką mes tada kalbame?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …iškeliauja iš krašto apsaugos biudžeto. Aš tiesiog sakau, kad tos išlaidos galėtų būti panaudojamos krašto apsaugos tikslams, o ne papildomiems mokesčiams sumokėti. Ratas apsisuka ir vis tiek mes turime gana nemenką poreikį krašto apsaugai finansuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre, atsakėte į visus klausimus. Dabar, matau, dėl motyvų dėl šio klausimo užsirašiusių kalbėti nėra. Matau, kad bus norima balsuoti, taip? Gerai. Kolegos, dėl šio įstatymo po pateikimo balsuosime numatytu laiku.
15.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 278, 282, 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-216 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-10 klausimas. Pranešėjas – L. Jonauskas. Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimus siūlau dėl labai paprastos priežasties – dėl gamtos niokojimo, kai motorinėmis transporto priemonėmis, keturračiais, automobiliais, motociklais, yra važinėjama miškuose ten, kur negalima važinėti, yra važinėjama per paklotę, ir šiuo metu galiojančios baudos yra labai mažos. Šiandien už tokį nusižengimą, jeigu tu jį padarai pirmą kartą, tau gresia viso labo 10 eurų bauda. Šiuo metu 10 eurų tiems žmonėms, kurie turi brangius, tikrai prabangius keturračius, yra tikrai ne bauda, ne nuobauda, ne atgrasymo priemonė – tai yra tiesiog leidimas legaliai važinėti ten, kur negalima važinėti, gadinti paklotę, važiuoti į rezervatus, vaikyti žvėris, gadinti kopas ir taip toliau.
Mano pasiūlymas yra padidinti baudas ir tą padaryti ženkliai. Bauda būtų nuo 500 iki 1 tūkst. 500 eurų, o pakartotinai bauda didėtų net nuo 1 tūkst. 500 iki 3 tūkst. eurų ir transporto priemonės konfiskavimas. Jeigu tai yra piktybinis veiksmas, piktybinis nusižengimas, daromas ne pirmą kartą, už tai grėstų ir priemonės konfiskavimas.
Taip pat siūlau pakeisti vieną straipsnį, kuris reglamentuoja važiavimą transporto priemone su suklastotais numerio ženklais arba važiavimą uždengus numerį ir taip toliau. Dažniausiai policijos pareigūnai, miškininkai, aplinkosaugininkai negali nustatyti tokių transporto priemonės savininkų dėl paslėptų ženklų, todėl šiame straipsnyje baudos didėtų nuo 300 iki 600 eurų.
Taip pat yra keičiamas vienas straipsnis. Už lankymosi miške pažeidimus baudžiama aplinkos apsaugos pareigūnų arba miškininkų. Siūlau papildyti šį punktą ir numatyti, kad už tuos pažeidimus galėtų bausti ir policijos pareigūnai bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, kurie labai dažnai patruliuoja ir važinėja miškais ir tose zonose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu kolegos paklausti, nes ir skaitant aiškinamąjį raštą, ir įstatymo projektą, ir dabar klausantis pristatymo truputį skiriasi tiesos. Jūs pristatydamas kalbate apie keturračius, nors įstatymo projekte, jeigu skaitytume, viename straipsnyje yra transporto priemonės, kitame straipsnyje – motorinės transporto priemonės. Tai papuola ne tik keturračiai, o visos transporto priemonės. Viename straipsnyje net ir dviratis papuola.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo. Jūs pristatote už šiurkščius pažeidimus, pakartotinius pažeidimus, o pačiame įstatymo projekte yra tiesiogiai parašyta – į 3 dalį. O 3 dalyje yra pirmas pažeidimas. 4 dalyje jūs kalbate apie pakartotinį pažeidimą. Suprantu skaitydamas įstatymą, kad ir už pirmą kartą grės transporto priemonės konfiskavimas.
Dar vienas klausimas. Tai yra miško keliu… Yra aplinkos ministro miško lankymo taisyklės, nurodyta…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. PALIONIS (MSNG). …kad automobilis turėtų būti statomas taip, kad pravažiuotų kitos mašinos. Tai kaip tada miško keliuke pastatyti automobilį?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimus. Ne visi jie yra skirti man. Į kai kuriuos aplinkos ministras (gal turės progą, prieis prie jūsų) atsakys, ypač dėl statymo. O dėl nuogąstavimo, kad baudos didės ir už statymą, tai tikrai ne. Už statymą liktų galioti tokios pačios nuobaudos, jeigu Seimas pritartų mano pataisoms, kokios yra. O šie punktai galiotų visoms motorinėms transporto priemonėms, ne tik keturračiams, ką ir sakiau pristatydamas projektą. Jos galiotų ir keturračiams, ir motociklams, ir kitoms motorinėms autotransporto priemonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas, bet jo nematau Seimo salėje. Tada žodis S. Tumėnui. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, puiku, reikia saugoti miškus, ypač kai važinėjama pavasarį pažliugusiais keliukais. Tačiau aš noriu pratęsti kolegos Andriaus mintį. Čia taip dviprasmiškai daug kas skamba. Man regis, reiktų daug ką patikslinti. Dabar susidaro įspūdis, kad koks paklydėlis grybautojas gali užsitarnauti 1 tūkst. 500 eurų baudą arba jeigu antrą kartą grybautojas paklius, tai konfiskuos ir mašiną. Ar nereikėtų čia diferencijuoti: transporto priemonės ar keturračiai? Matyt, jūs tą turite minty. Ar neatsitiks taip, kad nukentės paprasti grybautojai? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą, labai geras klausimas. Gerbiamas Seimo nary, aš labai abejoju, ar mūsų grybautojai automobiliu „Volkswagen Golf“ ar kitokiais automobiliais važiuoja per miško paklotę, važiuoja per miškus, bekele, ten, kur nėra keliuko, ir taip toliau, grybauti. Tai, žinote, sunku nuvažiuoti, nežinai, kur važiuoji, ir dar sunkiau išvažiuoti paskui gali būti. Bet reaguodamas iš tikrųjų turiu pasakyti, kad ten, kur galima važiuoti, kur yra miško kelias, tai ten ir bus galima važiuoti ir statyti automobilį, ir grybauti, ir tą daryti gražiai, nešiukšlinant. Šis teisės aktas tikrai nedraus to daryti ir jokių baudų, atsakomybės nedidins.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Ošmianskienė, bet jos salėje nematau. Tada klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tiesų kai kada vienam atrodo, kad yra keliukas, kitam atrodo, kad yra miško paklotė. Ar nemanote, kad kur nors galbūt ir pažymėta turėtų būti, nes šiuo atveju iš tikrųjų gali atsiliepti žmogui, kuris nieko blogo nenorėdamas… Aš suprantu, kai piktybiniai važiuoja motorinėmis transporto priemonėmis. Čia galbūt daugiau reikėtų pirmu atveju taikyti įspėjimus, nes priešingu atveju gali būti tikrai skaudu žmonėms, nes, ko gero…
Arba kitas klausimas. Turbūt turėtų būti sužymėtas koks nors įvažiavimas, pristatyta ženklų, įspėjamųjų ženklų. Ar tai nekainuos mums brangiau nei tos gamtos išsaugojimas, kai žalos nėra? O piktybiškus tikrai reikia bausti.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Net ir šiandien galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatytas įspėjimas už tas veiklas. Kaip minėjau, didžiausią nepasitenkinimą ir labai didelio masto problemą kelia ir mato gamtos apsaugos pareigūnai, miškininkai, policijos pareigūnai. Kaip minėjau, šiandien tos baudos yra tokios mažos, kad tikrai neatgraso, o yra juokingos tiems pažeidėjams, net skatina važiuoti ir daryti tai ten, kur nori ir kada nori.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš tiesiog dėl vedimo tvarkos, kad visi čia esantys Seimo nariai ir sėdintys salėje yra absoliučiai klaidinami. Tiesiog, Linai, kai yra toks projektas, pasižiūrėkite, kas yra. Šiandien kariai atlieka pratybas miškuose, šiuo atveju pagal jūsų įstatymą, beje, krašto apsaugos ministras ką tik išėjo, jie būtų pripažinti miško paklotės naikintojais. Tokiu atveju visus bokserius, tankerius atimsite? Kitas dalykas. Miško takai nėra inventorizuoti ir ant kelio pastatyti mašinas…
PIRMININKAS. Kolega, dėl motyvų, manau, bus proga pasisakyti ir tikrai bus galima tą irgi išsakyti. Dabar klausimą turi L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, Linai. Aš noriu paklausti, gal jūs turite statistikos, kiek tokių pažeidėjų yra nustatyta per pastaruosius metus, per pastaruosius dvejus metus, ir vis dėlto kokių konkrečių rezultatų tikitės padidinę baudas? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Padarysiu dvigubą atsakymą, gal R. Žemaitaitis irgi išgirs, bet pirmiausia pradėsiu nuo jūsų.
Statistika šiandien yra sudėtinga, nes daugeliu atvejų tų pažeidimų fiksuoti tiesiog neįmanoma. Policijos pareigūnai, miškininkai, aplinkosaugos pareigūnai tiesiog neturi galimybių pavyti, identifikuoti, ypač kai automobiliai keturračiai, keturratės priemonės, motociklai yra be numerių. Šios pataisos būtų tokios, kurios įpareigotų būtinai dėtis numerius, nes jeigu tu nesidedi, baudos iš karto būtų didesnės. Tada tas pasislėpimas taptų nebeįmanomas ir iš tikrųjų transporto priemonių savininkus būtų lengviau identifikuoti. Juo labiau kad Administracinių nusižengimų kodekse yra labai aiškiai pasakyta, kad galima fiksuoti ir kitiems žmonėms, siųsti pareigūnams pažeidimo įrodymus, o vienas iš pažeidimo įrodymų ir būtų būtent numerio identifikavimas.
O atsakant gerbiamam Seimo nariui Remigijui dėl replikos per šoninį mikrofoną, tai, gerbiamas Remigijau, šios įstatymo nuostatos, Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, galioja jau dabar, aš nieko neišrandu, tik už tam tikras piktybines veiklas siūlau padidinti baudas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Linai, noriu paklausti, ar jums neatrodo, kad jūs dabar teigiate, kad keturračiai ir visos kitos priemonės išardo miško paklotę, bet pažiūrėkime, kas dedasi, kai kerta mišką, kokia yra situacija, koks miškas paliekamas ir kokie mūsų keliai lieka po to, kai iškertamas miškas. Nei pravažiuoti, palieka visas tas bėdas susitvarkyti pačiai seniūnijai ir miškų urėdijai, kurios dar atsakingos yra. O tie, kurie dar pasipelno iš to… Mes paliekame tokį šiukšlyną. Tai šiuo atveju galbūt reikėtų spręsti klausimą, nes dirbdami savivaldybėje mes su šiuo klausimu tikrai susidūrėme ir yra didžiulė problema šiuo atveju.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą, labai geras, aktualus klausimas. Aktualus 30 metų, kiek vyksta diskusijos ir svarstymai tuo klausimu. Iš tikrųjų vienareikšmio atsakymo nėra, bet šiandien yra padaryta tikrai nemažai, kad seniūnijos, seniūnai turėtų įgaliojimus, kurie leistų polaidžio metu, netinkamu metu uždaryti kelius, neleisti naudotis. Yra priimtos ir prieš keletą kadencijų įstatymo nuostatos, kurios įpareigoja 5 % nuo pelno miško savininkus mokėti mokestį, kuris yra skiriamas miško keliams sutvarkyti būtent tais atvejais, kada yra sugadinamas miško kelias kertant mišką, vežant medieną. Kartais, aišku, nepavyksta identifikuoti, bet kaip ir prieš tai buvo klausimas, kartais tuos kelius sugadina ir karinė technika, ir stambūs ūkininkai, ir taip toliau. Tas klausimas lieka neišspręstas, bet žinau, kad Aplinkos ministerija tikrai turės įvairių nuomonių ir pasiūlymų, kaip reikėtų būtent šitą klausimą spręsti. Jis irgi aktualus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Viename savo straipsnyje esu rašęs taip – socialdemokratų nebeliko, liko tik 13 pavardžių. Socialinio jautrumo net teismuose yra, nusikaltėliams ir prasižengėliams taikoma ne kosminė suma, o adekvati. Dabar turbūt grybų nebebus parduotuvėse, nes žmonės bijos eiti į mišką grybauti, kad netyčia neužvažiuotų ant miško paklotės. Tikrai yra tokių neadekvačių sumų taikomų ir kas ten sugaudys, kas keturračiu, kas ne keturračiu. Tikrai daug žmonių ir garbingo amžiaus senjorų yra klystančių, nes tų keliukų tikrai yra daug, ir tų žmogiškų klaidų daug yra padaroma ne iš piktos valios. Aišku, sužalojamos tos paklotės, bet tai ne iš piktos valios. Ar iš šitos socialinės pusės yra atsižvelgta? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Aš tikrai manau, kad esu socialiai labai jautrus, priešingai, negu jūs rašote savo straipsnyje. Puiki reklama, beje, šito straipsnio Seimo salėje. Bet tikrai esu jautrus ir manau, kad Administracinių nusižengimų kodeksas šiandien sudaro galimybes, ypač tais atvejais, ką ir sakėte – automobilio statymas, netyčiniai dalykai – taikyti mažesnę nuobaudą. Pareigūnas turi tam tikras galimybes pasirinkti, kokį nuobaudos dydį taikyti pažeidėjui. Administracinių nusižengimų kodekse yra labai aiškiai pasakyta, ar žmogus gailisi, sutinka su pažeidimu, nesigaili, ar yra sunkinančių aplinkybių, lengvinančių ir taip toliau. Bet vyresnio amžiaus žmonės keturračiais piktybiškai nesivažinėja ir miško paklotės tikrai nedarko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Už nori kalbėti A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš gal tiesiog norėčiau pasisakyti tiek dėl šito, tiek dėl kitų L. Jonausko teikiamų projektų. Jų pati logika ir esmė yra tokia pati, tai yra griežtesnis reguliavimas ir griežtesnės taisyklės įvairiems pažeidėjams, kurie piktnaudžiauja. Šiuo konkrečiu atveju mes kalbame ir apie miško paklotės išdraskymą, ir kitus dalykus. Man atrodo, tikrai yra sveikintini dalykai. Griežtinimo keliu reikia eiti, reikia judėti, o jeigu yra kažkam kažkokių abejonių, tas abejones bus galima, ypač teisines, sutvarkyti komitetuose. Kadangi keliaus į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, tai tuos baudų lygius tikrai bus galima sutvarkyti. Norėčiau paraginti palaikyti šitą projektą, nes turime saugoti savo gamtą ir šitas kelias yra teisingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori kalbėti A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ką bendravardis A. Vyšniauskas pasakė už miško paklotės išdraskymą, jeigu tai būtų įstatymo projekte, aš lygiai taip pat pritarčiau, bet 3 straipsnis, kuriame kalbama už neteisėtą įvažiavimą… Visą laiką sutinku, kad būtų adekvačios baudos už padarytą žalą, o ne už tai, kad buvo atliktas vienas ar kitas pažeidimas, kuris žalos nepadarė.
Dar kartelį noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad ne už pakartotinį nusižengimą, o pirmą kartą nusižengus yra privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taip parašyta projekte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė, reikės balsuoti dėl šio klausimo numatytu laiku.
2-12… Taip, dėl vedimo tvarkos K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš turiu tokį prašymą. Kadangi mūsų kompiuterinė sistema tikrai nėra tobula, kai jūs pasakote, kad pritarta bendru sutarimu, pritarta bendru sutarimu… Štai, tarkim, jeigu pirmą kartą atėjęs neužsiregistravai, tai tu daugybei klausimų ir nepritarei arba nedalyvavai balsavimuose, o tie, kas pirmą kartą užsiregistravo, tai aš matau, kad jie pritarė, pritarė, nors salėje nesėdi. Ta statistika labai įdomiai išsikraipė. Aš siūlyčiau kartkartėm leisti mums užsiregistruoti. Tai padarykite dabar.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Registracija buvo 14 val. 00 min. Manau, kad mes to ir laikysimės.
15.19 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-230 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-230. Taip pat L. Jonauskas pristato. Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra teikiamas siūlant už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimus, kurie yra padaromi užtveriant nelegaliai tvorą arba kitokiais būdais trukdant praeiti ar migruoti gyvūnams, padidinti baudas nuo 30 iki 600 eurų.
Istorija yra tokia, kad 2014 metais dirbant Aplinkos ministerijoje su ministru V. Mazuroniu pakeitėme ministro įsakymą, reguliuodami žalas už neteisėtai užtvertas paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas ar pakrančių apsaugos juostas, tačiau išaiškėjo toks dalykas, kad realiai ministro įsakymas neveikia. Kai tie pažeidėjai, kurie neteisėtai užsitveria vandens pakrantes, vandens apsaugos juostas, sulaukia pareigūno, aplinkos apsaugos pareigūno, kuris atėjęs ir identifikavęs, kad yra padarytas pažeidimas, surašo Administracinių nusižengimų kodeksą… paskiria minimalią baudą, tai yra 30 eurų, ir duoda privalomą nurodymą per mėnesį ar per du pašalinti pažeidimą, pažeidėjas nusitveria tą tvorą. Atėjęs pareigūnas ir pastebėjęs, kad pažeidimo nėra ir situacija yra sutvarkyta, palieka ramybėje, jokia žala nėra skiriama, o pažeidėjas ir toliau atsitveria tą tvorą ir ta tvora toliau trukdo praeiti žmonėms, kirsti vandens apsaugos juostą. Tokių atvejų yra dešimtys, šimtai. Ir puikiausiai žinome, nors aplinkos apsaugos pareigūnai yra identifikavę vandens apsaugos juostų užtvėrimus, nepaisant to, šitie aptvėrimai stovi iki šiol.
Todėl siūlau iš karto nedaryti to, kad būtų skaičiuojama žala, nors ji ir taip bus privaloma, bet padidinti baudas, kurios bus tikrai atgrasančios ir atgrasys žmones neteisėtai tverti tvoras ar kitokiais būdais kliudyti apeiti vandens apsaugos juostą ir tokiu būdu pažeisti Administracinių nusižengimų kodeksą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti taip pat nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia E. Gentvilas, bet jo salėje nematau. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Taip pat nėra jos. Klausia R. Šarknickas. Prašau, žodis jums.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš vėl apie socialinį jautrumą, kurio nelabai matyti jumyse, jūsų pristatymo projektuose. Prancūzijoje, kitose Europos valstybėse prieš nuteisiant už prasižengimą, kažkokią baudą mokant ir panašiai yra perspėjimas. Ar negalėtų atsirasti iš pradžių perspėjimas, o jau tada jūsų ta numatyta didelė bauda? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Jeigu prieš vertindami socialinį jautrumą jūs paskaitytumėte įstatymų projektus, dėl kurių kalbate, tai puikiai matytumėte, kad yra parašyta (cituoju): „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas tveriant tvoras ir kitaip ribojant praėjimą užtraukia įspėjimą arba…“. Yra daug dalykų, tokių situacijų, kalbant apie socialinį jautrumą, kada yra vandens telkinių, valstybinių ežerų, kurie yra apstatyti namais iš visų pusių, ir užtvertas yra bet koks praėjimas. Valstybė rūpinasi apsauga šitų vandens telkinių, įžuvina šituos telkinius, bet nei ateiti žmogui pažvejoti, nei ateiti pailsėti prie šito vandens telkinio negalima, nes ten gyvenantys žmonės piktybiškai, be socialinio jautrumo yra užsitvėrę visas apsaugos juostas ir nesudaro žmonėms absoliučiai jokios galimybės prieiti prie tų vandens telkinių. Todėl socialinis jautrumas čia yra ne ta tema ir ne dėl šito įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Linai, taip sakant, įtaką, matyt, V. Mazuronis tau didelę turėjo, nes daugiau nieko kito nesugeba – tiktai baudų, baudų, baudų. Šiuo atveju, matyt, Seime estafetę perėmėte iš Laisvės partijos, kuri siūlė milicininkų internetinių sukurti ir žodžio laisvę riboti, tai dabar socialdemokratai Lietuvoje tampa nauja politine organizacija, siūlančia visus žmones sodinti, bausti, aptverti ir uždaryti. Dabar jūs man pasakykite vieną dalyką: aš esu ūkininkas ir vasaros metu ganau savo mėsinius galvijus, prie vandens telkinio yra elektrinis piemuo. Dabar tokiu atveju pagal jūsų šitą dalyką jūs man nuo ryto iki vakaro pilsite baudas? Teisingai ar ne? Nes jūs su V. Mazuroniu jau buvote tą nesąmone padarę, po to, ačiū Dievui, du ministrai, K. Mažeika ir K. Trečiokas, tas durnystes panaikino, ir ūkininkai galėjo ganyti gyvulius. Jūs dabar įkėlėte, pacituokite: ir kitaip ribojant praėjimą. Elektrinis piemuo yra kitaip ribojantis, kai tuo momentu patys ornitologai, atvažiavę pas mus į Rusnės parką ir į Rambyno regioninį parką, prašo leisti gyvulius ganyti vandens apsaugos zonose, kad nebūtų plėšrūnų – usūrinių šunų, lapių ir kitų gyvūnų. Tai jūs dabar priešingai…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už aistringai užduotą klausimą. Gal ne V. Mazuronis man darė įtaką, o gal aš jam dariau, čia iš kitos pusės.
Atsakant gerbiamam Seimo nariui Remigijui, šiandien Administracinių nusižengimų kodeksas draudžia ganyti gyvulius vandens apsaugos juostoje. Šiuo atveju draudimas egzistuoja ir yra įteisintas teisės aktuose. O bet koks aptvėrimas, taip pat ir elektriniu piemeniu, elektrine tvora ar kitais būdais, ar spygliuota gyvatvore ir taip toliau, taip pat lygiai neteisėtas kaip ir bet kokia kita tvora.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš pašysiu 5 sekundes pridėti, nes kolegai paaiškinsiu, kad jis prieš tai pasiskaitytų teisės aktus. Ir galiu pasakyti, kad nėra draudžiamas užtvėrimas elektriniu piemeniu iki pat vandens, paliekant įėjimą žmonėms, kad jie galėtų atsidaryti ir uždaryti tą piemenį, tai yra tai, ką ir minėjo kolega. Tiesiog, kad žinotų.
O klausimas labai paprastas, kaip jūs manote, kaip padės išspręsti Margio ežero problemą? Konkretus pavyzdys, ir daugiau Lietuvoje yra, kaip jūsų šis siūlymas padės išspręsti, nes dabar ten prieiti žmogui, atvažiavusiam iš bet kur, neįmanoma per privačių žmonių tvoras, kur visas ežeras yra aptvertas perimetru. Ar bus bauda kiekvienam, kuris turi tvorą, ar paskutiniam, kuris užsitvėrė paskutinį įėjimą iki ežero? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Seimo nary, deja, klaidinate. Elektrinio piemens jokiais būdais tu neatsidarysi ranka, jeigu jis yra įjungtas, nereikia klaidinti. Kitas dalykas – dėl Margio ežero. Tikrai būdamas ministru labiau dirbote iš kabineto arba jus patarėjai klaidindavo. Tikrai visas Margio ežeras nėra apstatytas visu perimetru ir prie jo labai daug kur galima prieiti. Jūs nuvažiuokite gal po posėdžio ir pažiūrėkite.
Bet yra kitų vietų, iš tikrųjų yra kitų vietų, kurios yra labai daug kur aptvertos. Yra vandens telkinių toje pačioje sostinėje, Vilniaus miete, kur yra Vilnelės upė, kur yra daugybė įvairių pažeidimų, kur būnant jums ministru ir žinant šituos pažeidimus nebuvo išspręsti. Todėl labai tikiuosi, kad pakeitus šiuos Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius šitie pažeidimai bus išspręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Linai, vis tiek mane jaudina tas klausimas. Kad ir kaip būtų, kaip jūs išspręsite, vis dėlto žinome, kad Lietuvoje yra labai daug vietų, kur negalime prieiti prie ežerų. Jūs galvojate, kad išrašę baudą mes išspręsime tą klausimą? Man tik knieti klausimas, nes yra įkaltų kuolų net į ežero pakrantę, net į vandenį yra sukalta. Teko būti Ignalinos rajone prie kai kurių sodybų. Ar tai padės?
Ar jūs žinote bent realiai tuos skaičius, kiek yra tokių vietų, kur yra neprieinama ir užtverta?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, labai geras klausimas. Tikrai pasikartosiu, žinau begalę tokių vietų, žmonės rašo, praneša, pranešinėjo ir buvusiems ministrams Kęstučiams, bet ta problema nebuvo sprendžiama.
Aš matau tokį problemos sprendimą: pirmasis toks smūginis variantas, kai ministro įsakymu padidinome baudas už gamtai padarytą žalą, neteisėtai užtveriant vandens apsaugos juostas, davė savo poveikį. Tų tvorų sumažėjo. Šiandien reikia konstatuoti, kad nepaisant to kiekvienoje savivaldybėje, kiekviename rajone yra tokių variantų, bet tai yra įtaka, manau, ir dėl prasto Aplinkos ministerijos valdymo, dėl to, kad iki šiol trūksta aplinkos apsaugos pareigūnų, yra virš 70 tuščių etatų, ir tiesiog kartais net nėra kam patruliuoti. O kartais būna net ir taip, kad visoje Lietuvoje per visą savivaldybę dirba vienas aplinkos apsaugos pareigūnas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų keista, kai buvęs ministras ginčijasi su viceministru dėl elektrinio piemens. Turbūt ūkininkams dar sunkiau suprasti, kas galima, kas ne. Iš tikrųjų piemuo, kiek žinome, galimas, tik, aišku, perėjimas turi būti paliktas, nes galima atsikabinti ir pereiti. Tai nebuvo draudžiama. Dabar aš visai pasimetęs, ko gero, tie, kurie klauso, dabar nežino, ką daryti, nes dabar yra priimtos tokios taisyklės, kad vis dėlto kai kur galvijus galima vežti apskritai į salą tam, kad jie sutvarkytų tą salą, kad ji neužaugtų krūmais. Lygiai taip pat, manau, galima elgtis ir su pakrantėmis. Iš tiesų tie mėsiniai galvijai tiesiog patvarko, ne pagadina, o patvarko. Dauguma pakrančių, taip, yra neprieinamos, nes jos yra užžėlusios. Šiuo atveju, manau, turėtų būti ganėtinai subalansuota. Nereikia gąsdinti tų ūkininkų, o paprasčiausiai ieškoti logiško sprendimo, nes tų priėjimų vis dėlto yra, negalima sakyti, čia priklauso nuo savivaldybių. Kai kur tikrai gana daug priėjimų. Ar tikrai reikia būtinai padaryti visuotinius priėjimus ten, kur faktiškai neprižiūrima ir kažkas turi sutvarkyti? Manyčiau, čia negalime perlenkti tos lazdos, o paprasčiausiai daugiau proto ir taip tvarkyti reikalus įstatymais. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tikrai noriu dar kartą pasakyti, kad šios įstatymo pataisos niekaip neriboja ir kitaip nieko nekeičia, tik yra didinamos baudos už tam tikras veiklas, kad už neteisėtą užtvėrimą ir trukdymą pereiti vandens apsaugos juostą būtų numatyta didesnė atsakomybė, negu dabar yra numatyta. Ūkininkai už elektrinį piemenį tikrai nėra baudžiami. Yra numatytos baudos, bet jos nėra didinamos už gyvulių ganymą vandens apsaugos juostose. Bet jeigu jūs manote, kad reikia lengvinti, kaip Seimo narys galite teikti savo pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus dėl šio klausimo. Motyvai dėl projekto. Už – M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Sveiki. Aš tai noriu padėkoti už tokią gerą ir teisingą iniciatyvą ir už piliečių viešojo intereso gynimą. Vandens telkiniai vis dėlto turi būti prieinami visiems žmonėms, šią problemą reikia vieną kartą imti ir spręsti. Todėl dėkui jums ir labai kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Kaip aš suprantu, J. Stalino laikai sugrįžta, baudos vėl čia, Socialdemokratų partija ir frakcija šiandien yra už tai, kad kuo daugiau baustume. Aš noriu tiesiog pacituoti. Jūs iš esmės keičiate Administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnį, kuriame aiškiai pasakote – „naudojimo režimo pažeidimas tveriant tvoras ar kitaip ribojant“. Šiuo atveju tokios yra miškinės gervuogės. Jei tos gervuogės užaugs natūraliai, tai bus nebaudžiama, bet jei ūkininkas R. Žemaitaitis natūraliai tas gervuoges pasės ir pasodins, tai tokiu atveju jūs nupjausite.
Dar labai gerai pasakė buvęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis, buvęs. Tai ministras, viceministras ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Interpretacija, kas tai yra elektrinis piemuo. Šiandien ganyti tu gali, tau leidžia ir toje vietoje piemuo gali trukdyti prieiti arba patekti prie vandens. Tai yra įrengiamas toks specialus įrenginys, kur, saugiai atkabinęs, tu gali patekti į tą zoną ir gali eiti vandens pakrančių apsaugos teritorijoje. Aš suprantu, kad jūs tokius projektus teikiate norėdami patekti į Europos Parlamentą. Būtent V. Mazuronio mintis ir ideologija buvo mūsų partijoje, kalkime kuo daugiau baudų, 10 kartų, manęs niekas nemėgsta ir kas nemėgsta pabalsuos, kad dingčiau lauk iš Lietuvos. Jeigu jūs galvojate, kad tokiomis nesąmonėmis šiandien jūs pasistengsite, rinkimai į Europos Parlamentą tik 2023 metais, palaikykite projektą iki 2023 metų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip girdžiu, nuomonės išsiskyrė. Dėl darbotvarkės 2-11 klausimo mes balsuosime numatytu laiku.
Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, įkyriai ir principingai dar sykį keliu savo teisėtą reikalavimą. Mano institucinė atmintis šiame parlamente truputį ilgesnė nei jūsų, pamenu, mes daug kartų registruodavomės ir nebūdavo jokių bėdų. Mano reikalavimas yra teisėtas. Aš neprašau balsuoti, aš prašau registruotis. Kadangi jūs esate valdybos narys, tada kreipiuosi į jus kaip į valdybos narį, jūs valdyboje pasvarstykite, uždrauskite rodyti iš viso ir fiksuoti tuos mūsų balsavimus, kurie vyksta automatiškai mums nesant, nes jie visiškai nieko neatspindi, jie atspindi kažkokias fantazijas. Čia rodo, kad žmonės, kurie nesėdi, balsavo, tie, kurie sėdi, rodo, kad nebalsavo, nes nieko čia nevyksta. O klausimai bus priimti bendru sutarimu, bet mano balso nebus.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Aš priminsiu, kad dabar mes apsisprendėme tik dėl dviejų projektų bendru sutarimu. Dėl absoliučios daugumos mes balsuosime numatytu laiku bent jau taip, kaip einame per Seimo vakarinį mūsų posėdį. Ši tvarka, atsiprašau, nėra mano vieno sugalvota, ji yra patvirtinta valdybos. (Balsai salėje) Jeigu jūs norite užsiregistruoti, gal ir galime užsiregistruoti, kad visiems… (Balsai salėje) Žiūrėkite, gerbiami kolegos, galime užsiregistruoti vardan santarvės, Statutas to nedraudžia. Užsiregistruokime ir bus visiems ramiau. (Balsai salėje) Dabar užsiregistruosime, o po to galėsime dar pasitarti, kaip judame toliau. Dėkoju.
Prašau, R. Žemaitaitis ir po to L. Jonauskas pratęs darbotvarkės 2-12 klausimą. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pasiskaitykite įdėmiai Statutą. Statute yra numatytos vadinamosios keturios registracijos. Prieš pradedant posėdį Seimo nariai kviečiami užsiregistruoti ir Seimo nariai registruojasi, baigiantis rytiniam posėdžiui mes registruojamės, baigiantis vakariniam posėdžiui registruojamės. K. Masiulis yra visiškai teisus dėl šito idiotizmo, kuris vyksta šioje salėje.
Kęstuti, šiandien ryte Seniūnų sueigoje buvo iškeltas siūlymas po kiekvieno klausimo daryti balsavimus. Mano skaičiavimais, jeigu teisingai, gal aš klystu, buvo 11 ir 10. Būtent jūsų Konservatorių frakcijos ir valdančiosios daugumos balsai lėmė tai, kad balsavimas Seime bus du kartus per dieną. Tai susirinkite savo frakcijoje, išaiškinkite frakcijos atstovams, kurie yra Seniūnų sueigoje, tegul nustoja tyčiotis iš parlamento, tegul nustoja tyčiotis iš tų Seimo narių, kurie sėdi salėje ir nuolatos klauso, ką pranešėjai daro, o ne tai, kad sėdi kažkas ministerijoje, sėdi kažkas kabinete ir tik ateina balsuoti vieną kartą per dieną.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, aš manau, mes visi išsakėme nuomones šituo klausimu. Tikrai siūlau eiti toliau ir dirbti. Taikos, santarvės būdu mes galėsime prie balsavimo prieiti daug greičiau, negu buvo suplanuota darbotvarkėje. Mano spėjimu, apie 17 valandą. Ar dar norėtų kas nors pasisakyti? Prašau, R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto, pirmininke, reikia atkreipti visos valdybos dėmesį, nes legitimumas mūsų priimtų sprendimų yra abejotinas. Bendru sutarimu kas, ar tie, kurie užsiregistravo ir sėdi kabinetuose, pritarė, ar tie, kurie sėdi salėje ir jų registracijos nėra. Tai tas bendru sutarimu, kur jūs pašnibždate, kad pritarta bendru sutarimu, ir nespėja kolegos sureaguoti, gal net ir… Aišku, gal tada iš viso gali likti po vieną asmenį iš frakcijų ir jie nuspręs, ar sutarimu, ar ne sutarimu. Tą klausimą reikėtų reglamentuoti daug aiškiau, nes Kęstutis šiuo atveju teisus.
15.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. L. Jonauskas kviečiamas pristatyti 2-12 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346. Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Paskutinis, tikiuosi, aistrų bus mažiau. Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gal puikiai pamenate, vasario mėnesį Klaipėdoje įvyko dar vienas, galima sakyti, eilinis nuotekų išleidimas į Kuršių marias, kai gyventojai, žmonės pastebėjo, kad į marias plūsta teršalai. Aplinkos ministerija sureagavo, aplinkos apsaugos pareigūnai sureagavo, buvo įvertintas įvykis, buvo nustatytas pažeidėjas, buvo daugmaž išaiškintas nuotekų išleidimo mastas, atsakinga įmonė, atsakingi asmenys. Po viso šito beveik parą trukusio nuotekų tekėjimo į marias Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad juridinio asmens, būtent šitos įmonės vadovui arba atsakingam asmeniui bus paskirta 150 eurų bauda už šitą įvykusį atvejį.
Aš manau, kad svarstant Klaipėdos paketą praeitoje kadencijoje, matyt, buvo praleistas šitas straipsnis ir nebuvo sureaguota. Šiandien baudos tikrai yra neadekvačios ir jos net skatina, motyvuoja įmones leisti teršalus. Įsivaizduokite, jeigu teršianti įmonė nebus pastebėta, nebus sučiupta ir taip toliau, tai kiek galima nesumokėti mokesčių. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Net ir specialiai paleidęs tas nuotekas ir gavęs 150 eurų baudą, tu gausi iš įmonės valdybos, iš įmonės savininkų kur kas didesnę premiją už tai, kad išsaugojai daug daugiau įmonės pinigų. Todėl siūlau didinti baudą už paviršinio vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo, įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimus vietoj 150 eurų nuo 1 tūkst. 500 iki 3 tūkst. eurų, pakartotinai – nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. 500 eurų. Aš manau, kad ir šis straipsnio pakeitimas, ir ankstesni Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimai, kuriuos šiandien pristačiau, nėra niekaip skirti surinkti kuo daugiau baudų, nubausti kuo daugiau žmonių. Jie yra skirti atgrasyti, kad veikos, kurios, mes galvojame, turi didelį neigiamą poveikį mums, aplinkai, gamtai, mūsų šeimoms, sveikatai, neturėtų būti daromos, todėl siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs, kaip aktyvus gamtosaugininkas, turbūt patvirtinsite, kad gamtai tas pats, kas ją apdergia, ar privatus asmuo, ar, kaip jūs rašote, atsakingas asmuo. Kokia baudų skyrimo metodika? Privatūs asmenys moka nuo 160 eurų iki 300 eurų, o atsakingas asmuo, kaip jūs rašote, moka jau nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. 500 eurų. Kokia metodika? Ar jūs tiesiog septynis kartus padidinote viską? Koks motyvas?
Antras dalykas. Ar vis dėlto svarstymuose komitete nereikėtų tų dalykų truputį diferencijuoti? Pavyzdžiui, paviršinio vandens išgavimo pažeidimai ir nuotekų tvarkymo pažeidimai. Man regis, tai yra irgi skirtingi dalykai. Ar nereikėtų išgirsti, ką sakė A. Vyšniauskas, ir tai sudėlioti aiškiau komiteto posėdžiuose? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Tikrai pritarčiau, komitete bus galima dar peržiūrėti, išgirsti kitų Seimo narių įžvalgų. Galiausiai šiandien yra įvairių pasisakymų, yra diskusijų. Išgirsime visas nuomones ir tikrai po pateikimo bus galima komitete praplėsti tą diskusiją ir sudėti daug daugiau išminties į šį įstatymo projektą, jeigu jos, pasirodys, reikia, kad jis iš tikrųjų būtų skirtas tiems žmonėms, kuriuos reikia atgrasyti.
Atsakant į pirmą klausimo dalį, niekada privatus asmuo, fizinis asmuo, kuris gyvena savo namų ūkyje, šeima yra iš dviejų–trijų žmonių, neišleis ir neturi galimybių išleisti tokį nuotekų kiekį, kiek įvairių vandenų įmonių, taršą generuojančių įmonių atstovai ar juridinių asmenų vadovai. Nepalyginami dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paklausti nori R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas… Gerbiamas pranešėjau, vis tiek aš niekaip nesuprantu jūsų čia tos baudimo idėjos. Įstatymas nebuvo praleistas, kai buvo „Grigeo“ paketas. Mes labai stipriai jį svarstėme ir nagrinėjome. Ir dėl ko nėra įtraukta vadovai ir kiti asmenys, šiandien aš jums pamėginsiu paaiškinti.
Yra, pavyzdžiui, Lietuvoje tokia įmonė kaip „Ikea“. Jos šiandieninis savininkas ir vadovas, direktorius, nėra fiziškai Lietuvoje, jis yra Švedijoje ir Norvegijoje. Tokiu atveju jūsų teikiamu projektu jūs bausite Švedijoje esantį direktorių, kuris galimai gali žinoti, kad kuris nors jo įmonės darbuotojas neteisėtai išleidžia nuotekas. Ar jūs bent šiek tiek suvokiate, ką jūs čia rašote? Ar tiesiog kažkas ateina, šauna į galvą ir Seime bandome įkelti futuristines idėjas?
Lietuva nėra Šiaurės Korėja, ji nėra uždara. Mes turime tarptautinių įmonių, mes turime vadovų, kurie nėra įmonėje ir ten nedirba. Jūs lygiai dabar šiuo įstatymo projektu bausite „Vilniaus vandenų“ direktorių, „Klaipėdos vandenų“ direktorių ir kitus žmones, kurie neturi jokio ryšio ir prie tų sklendžių net nėra.
Tam ir buvo įstatyme paliktas būtent dalykas, kad atsakingi asmenys. Kiekvienoje įmonėje už darbo saugą ir už tuos dalykus yra atsakingi. Jūs dabar norite visiškai padaryti chaosą. Pagal šitą jūsų pataisą jūs turite keisti visą Administracinių nusižengimų kodeksą ir visais atvejais numatyti pažeidimą, nes jeigu įmonės vairuotojas vairavo automobilį ir padarė greičio pažeidimą ar viršijimą, tokiu atveju įmonės vadovas turi atsakyti ir turi būti baudžiamas, nes jo vairuotojas, įmonės darbuotojas, vairavo automobilį?
PIRMININKAS. Dėkui, kolega.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už jūsų vertinimą, už emocijas. Jeigu jūs iš tikrųjų būtumėte nuoširdžiai padirbėję dėl Klaipėdos paketo, tokiu atveju, kai dar pakartotinai išleidęs šimtus kubinių metrų atliekų į Kuršių marias įmonės atstovas ar įmonės vadovas nebūtų gavęs 150 eurų baudos, o būtų sulaukęs kur kas griežtesnės nuobaudos ir iš tikrųjų gal net būtų susimąstęs, ar reikia tokį nusižengimą daryti, nes gali būti, kad jis buvo padarytas net su vadovo ar to atsakingo asmens žinia. Niekas nėra keičiama, yra keičiama tiktai suma, o formuluotė yra paimta iš to paties Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio – juridinio asmens arba atsakingo asmens. (Balsai salėje) Į Švediją, gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, jums nereikės važiuoti ir įmonės savininko nereikės ieškoti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiamas pateikėjau, jūs šiandien, atrodo, imatės tokio amplua, lyg vadovautumėte bent jau šešėlinei Aplinkos ministerijai. Šiaip jau projektus turėtų teikti, tikėtina, ministerijos, o Seimo nariai tiktai gali teikti, tai gal reikėtų tą pareigą ir perleisti ministerijai. Bet aš norėčiau jūsų apie tai ir paklausti. Išleidžiamos nuotekos. Nuo kurios vietos yra skaičiuojamos išleidžiamos nuotekos? Nuo klozeto nuleidimo, nuo papuolimo į lauko tualetą ar ten, kur tiesiog nuotekų surinkimo jokio nėra? Kaip apskaitą vykdysite tose gyvenvietėse, kur nuotekų išvis nėra, bet jos iš esmės yra išleidžiamos? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Labai geras, labai geros pastabos. Aš metodikos ir kiti Seimo nariai tikrai netaikysime. Ją taiko aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie yra puikiai susipažinę ir žino, kaip metodiką reikia taikyti ir nuo kada reikia pradėti skaičiuoti išleistas nuotekas, padarytą gamtai žalą ir taip toliau. O jeigu jums asmeniškai reikia patarimo, tai jau jūsų asmeninis reikalas, kada jūs laikysite nuotekomis, ar paspaudus mygtuką, ar dar prieš jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kaip buvęs ministras užduosiu klausimą kaip buvusiam viceministrui. Gerbiamasis Linai, iš tikrųjų jūs čia kritikuojate tą Klaipėdos paketą, bet jeigu pažiūrėtumėte, tai galimai ta įmonė, apie kurią jūs kalbėjote, teršė ir prie jūsų kadencijos, kai jūs dar buvote viceministru ir rūpinotės tais kilbukais paupiais, bet tuo metu teršalai galbūt tekėjo į tas Kuršių marias. Jūs tada nieko nepadarėte, bet čia tegul tai bus, taip sakant, juokais. Bet jeigu ne juokais, tai tai, ką sako Teisės departamentas, šiek tiek skamba nelogiškai, nes juridiniam asmeniui šiuo atveju bauda bus mažesnė nei fiziniam. Vadinasi, direktoriui, kuris yra samdomas vadovas ir tikrai negali žinoti, kur ten, kokioje vietoje kas vyksta. Manau, kad turėtų būti atvirkščiai, ar jūs taip nemanote? Nežinau, ar vadovas turi turėti kokias nors supergalias ir kontroliuoti visus kranus, vamzdžius ir visa kita, ir bet kuriuo atveju turi atsakyti už tą bet kokį taršos šaltinį, ne pati įmonė? Tai toks klausimas. Ar nemanote, kad atvirkščiai turėtų būti?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas buvęs ministre, kuriam esant tekėjo „Grigeo“ nuotekos į Kuršių marias. Dėl vertinimo reikia pasakyti, kad, matyt, teisės aktų skaitymas yra silpnoji vieta. Šiuo atveju reikėtų pasakyti, kad fiziniams asmenims nuobaudos yra paliktos galiojančios, ir mano siūlymas yra beveik 20 kartų didinti juridinio asmens atstovui, o fiziniam asmeniui palikti tiek pat – nuo 60. Vienu atveju dėl apskaitos ir nuo 90 dėl išleidimo. Šiuo atveju kažką ne taip perskaitėte.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Galite jau grįžti. Dėl balsavimo motyvų, matau, kalbėti prieš nori R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tiesiog ne prieš. Man patinka, šiuo atveju Linas pradeda patikti, vis dėlto užsispyręs aiškina viena, bet parašyta įstatymo projekte kita. Linai, siūlyčiau dabar atsidaryti, kur yra mūsų darbotvarkėje, 2-12 klausimą, paspausti lyginamąjį variantą, nes gal tu nelabai supranti, ką tu ten parašei. Aš parašysiu, ką tu lyginamajame, paskaitysiu. Po „ir“ dedi sakinį „juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 tūkst. 500 iki 3 tūkst.“ Tai jau lyginamajame variante tu aiškiai pasakai, kad papildai visiškai nauju sakiniu, naujais subjektais, kuriems bus taikoma bauda. Dabar, jeigu žmogus yra Švedijos vadovas, kaip pavyzdys, jis yra paskirtas, bet šiandien jis gali dirbti ir iš Švedijos vadovauti, tokiu atveju tu baudą skirsi būtent ten. Priešingu atveju, jeigu sakai, 150 eurų bauda, dabar siūlai padidinti nuo 1 tūkst. 500 iki 3 tūkst., jeigu žala padaryta už 50 mln., tai ar 1 tūkst., ar 2 tūkst. – tai nieko nekeis. Iš principo yra neteisinga įrašyti baudą arba kaltinti žmogų, kuris galimai nieko net neturėjo ir nenutuokė, kas ten vyksta. Ir įmonių vadovams šiandien skirti yra visiškai nelogiškas dalykas.
Aš dar kartą kartoju, jeigu bus pritarta tokiam pasiūlymui, tai reikia peržiūrėti visą Administracinių nusižengimų kodeksą ir baudų sistemą, skyrimą turės peržiūrėti ir daug kam tada turės nustatyti juridinių asmenų vadovas. Aš dar kartą, kolegos, kadangi bus balsavimas, nebus galima kalbėti prieš, na, neturime pritarti tokiems projektams, kad nebūtų formuojami beprecedenčiai atvejai ir kad mes neturėtume dar daugiau problemų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, reikės balsuoti dėl 12 klausimų. Balsuosime numatytu laiku.
15.51 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 70, 77, 132, 170, 2091, 212, 2341, 2342 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-393 (pateikimas)
Matau, kad mes salėje turime vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę. Kviečiame gerbiamą ministrę. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-393. Pateikimas.
Aš pirmininkavimą perleidžiu R. Morkūnaitei-Mikulėnienei.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Laba diena, gerbiami kolegos. Šiandien teikiu projektą, konsoliduotą projektą, kuris apima Vidaus reikalų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos pateiktas iniciatyvas dėl skubių Administracinių nužengimų kodekso pakeitimų.
Pirmasis blokas yra susijęs su Vidaus reikalų ministerijos siūlymais. Įstatymo projektu yra siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo nuostatas. Pirmiausia projektu yra siūloma atlikti redakcinio pobūdžio patikslinimus, suderinti su reglamento formuluotėmis. Taip pat yra numatyta administracinė atsakomybė už patikrinimo, ar klientas turi teisę įsigyti riboto naudojimo sprogstamųjų medžiagų pirmtakus, neatlikimą, taip pat patikrinimo metu iš kliento gautos informacijos neišsaugojimą. Papildomai yra įtvirtinta administracinė atsakomybė, numatanti baudą nuo 100 iki 200 eurų už kitus reglamento pažeidimus. Taip pat numatyta administracinė atsakomybė už mišinių, kuriuose yra tam tikrų medžiagų, bendra koncentracija mišinyje viršija 40 % ribinę vertę…
Antrasis blokas susijęs su Finansų ministerijos siūlymu, kuriuo siūloma įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl į Sąjungą įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nuostatas. Yra tikslinamos kai kurios nuostatos. Siūloma, kad netikslios ar neišsamios informacijos pateikimas grynųjų pinigų deklaracijoje ar grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijoje užtraukia baudą nuo 200 iki 1 tūkst. 200 eurų.
Ir trečioji dalis yra susijusi su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu. Projektu yra kartu siūloma sistemiškai suderinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas su Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatomis. Yra siūloma, siekiant teisinio aiškumo, suvienodinti vartojamas formuluotes. Taip pat atitinkamai siūloma nustatyti, kad turgavietes administruojančiam subjektui už susijusių gaminių stebėsenos nevykdymą būtų skiriama analogiška bauda kaip ir už tabako gaminių stebėsenos nevykdymą nuo 390 iki 1 tūkst. 120 eurų. Tikimasi, kad tai padės užkardyti turgavietėje ūkinę veiklą vykdančių prekybininkų neteisėtus bandymus vykdyti prekybą, neturint licencijos prekiauti tabako gaminiais ar susijusiais gaminiais. Tokia siūlymo esmė. Jeigu bus klausimų, į juos atsakysiu.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Kolegos, nematau, kad būtų norinčių paklausti. Ministre, visiems viskas aišku. Dėkui už pristatymą. Dėl motyvų taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Fiksuojame, kad bendru sutarimu. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka.
Kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Pritariame? Nematau prieštaraujančių.
15.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-324 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-324. Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai nebus nauja sudėtis, tai nebus naujas spaudas. Tiesiog tai yra Administracinių nusižengimų kodekso procesinės dalies patikslinimas, kažkokiu būdu likęs iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kai advokatas ar jo padėjėjas, vykdamas ar į teismą, ar pas pareigūną, turi turėti orderių knygelę ir jį įsirašyti. O Advokatūros įstatymas, Civilinio proceso kodeksas numato, kad pagrindinis dokumentas turi būti sutartis su advokatu arba išrašas ir iš jos – iš to matosi įgaliojimų ribos, visa išsami informacija.
Iš tiesų tai kilo iš praktinio advokatų darbo. Tokiu atveju siūloma palikti tą orderį, kuris čia toks praeities reliktas, jeigu kas dar turi tą knygelę, bet šalia to įrašyti, kad ir pagal ANK advokatas savo įgaliojimus galėtų patvirtinti sutartimi arba išrašu iš sutarties taip, kaip yra pagal kitus kodeksus.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, už pristatymą. Nematau norinčių paklausti. Dėkui. Dėl motyvų taip pat nėra. Gal galima bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Ar būtų kitų pasiūlymų? Nematau.
15.56 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-384 (pateikimas)
Sėkmingai ir sparčiai judame į priekį toliau. Darbotvarkės 2-14 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-384. Prašom, Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prieš pristatydamas šį įstatymo pakeitimą norėčiau šiek tiek priminti istoriją.
2017 metais faktiškai be nė vieno balso prieš visų partijų balsais mes priėmėme vadinamuosius Magnitskio įstatymus, lietuviškai jie vadinami Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais. Jais uždraudėme į šalį įvažiuoti užsieniečiams, kurie padarė sunkius ar labai sunkius nusikaltimus žmogaus teisių, korupcijos, pinigų plovimo atvejais. Tas mūsų vienybės ir lyderystės pavyzdys įkvėpė ir kitas šalis. Mūsų pavyzdžiu panašius įstatymus priėmė Latvija, Estija, Kanada, Jungtinė Karalystė, ir praeitų metų pabaigoje visa Europos Sąjunga panašius teisės aktus įtvirtino jau visos Europos Sąjungos lygmeniu.
Tačiau tie teisės aktai keičiasi, kaip ir pasaulis keičiasi, kaip ir autokratinis režimas vis atranda naujų priemonių veikti demokratijas, todėl tie Magnitskio aktai kinta. Pati Amerika 2016 metais išplėtė Magnitskio akto taikymą visam pasauliui. Šiuo metu tokių įstatymų svarstymai vyksta Japonijos parlamente, Australijoje, Norvegijoje, Ukrainoje, Moldovoje. Taip ir mes su kolegomis, dirbdami kartu ir su Užsienio reikalų ministerija, ir su Vidaus reikalų ministerija, ir su Migracijos departamento teisininkais, siūlome šio įstatymo pakeitimą.
2017 metais priimti teisės aktai iš esmės apima vidaus politikoje padarytus nusikaltimus, tačiau jie neapima vadinamųjų užsienio politikos nusikaltimų arba nusikaltimų, kuriuos valstybės daro tarptautinėje politikoje, ruošdamos nelegaliai okupacijai dirvą arba bandydamos legitimizuoti tas okupacijas. Šiandien įstatymo projektu mes siūlome apriboti patekimą į Lietuvos Respubliką trečiųjų šalių piliečiams, kurie aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikloje.
Kalbant teisiniais terminais, tokie užsieniečiai savo paramą išreiškia viešais pasisakymais, skatinančiais tautinę nesantaiką ir neapykantą, remiančiais užsienio valstybės vykdomą istorinio revizionizmo politiką, pateisinančiais kitų valstybių teritorinio integralumo ir suvereniteto pažeidimus ir jų nepripažįstant. Neretai toks užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, savo retorika, elgesiu kaip asmuo yra nedemokratinių politinių režimų minkštosios galios projektų sklaidos įrankis, kurį užsienio valstybė išnaudoja siekdama pateisinti savo agresyvią užsienio politiką, formuoti teigiamą jos valdžios vykdomos politikos įvaizdį, skleisti dezinformaciją, daryti propagandinę įtaką Lietuvos visuomenei ir neigiamai indoktrinuoti Lietuvos Respublikos gyventojus. Taigi šiandien labai prašyčiau jūsų visų, kaip ir kažkada, prieš ketverius metus, bendru sutarimu išreikšti paramą tiems demokratiniams principams, žmogaus teisėms ir, aišku, tarptautinei teisei, kuri yra labai svarbi Lietuvos Respublikai. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti nori kolegos. Pirmasis – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, Radvile. Gerbiamas Žygimantai, kai mes turime tokio pobūdžio diskusijas, dažnai kyla toks klausimas ar dilema, galvosūkis, ar politika ir kultūra susijusios, ar tai yra atskiros sritys. Mūsų turbūt ir šitų bendrų iniciatyvų kritikai dažnai sako, nepainiokite kultūros ir politikos. Ką jūs atsakytumėte į tokius teiginius? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, vien tas faktas, kad šias pataisas rengė ne tik Užsienio reikalų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet ir Kultūros komitetas, mes padarėme atskirą bendrą posėdį, kur konstatavome, kad, be abejonės, taip yra Vakarų valstybėse, demokratijose, bet autokratijose viskas yra naudojama iš esmės režimo tikslams pasiekti. Ir šiandien, pavyzdžiui, kai vyksta karinio konflikto eskalavimas Ukrainoje, kai matome, kad ruošiama dirva agresijai, naudojamos visos įmanomos priemonės, ir informacinės, ir kultūrinės, iš Rusijos pusės, tai, tiesą pasakius, šis balsavimas būtų ir netiesioginė parama mūsų broliams Ukrainoje. Dėl šio klausimo mes ir atskirą deklaraciją, matyt, parengsime kartu su Laurynu ir kolegomis, bet toks netiesioginis solidarumo žingsnis, žinant, kad ir Ukraina ėmėsi tam tikrų žingsnių užkardant Rusijos propagandą skleidžiančias dezinformacijos priemones, tikrai būtų pamatytas ir pažymėtas. Todėl dar kartą prašau jūsų visų susitelkti ir pritarti šiam įstatymo pakeitimui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, daug ką jūs atsakėte. Faktiškai čia yra išplečiama S. Magnitskio nuostata, taip? (Balsas salėje: „Taip.“) Minėjote daug valstybių, tačiau ar galite pasakyti kelias iš didesnių Europos Sąjungos valstybių, kurios skeptiškai vertina šitą S. Magnitskio nuostatos išplėtimą, skeptiškai vertina sankcijų didinimą? Ar galite paminėti tokias valstybes, ar ne?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tarp demokratinių tokių nėra. Be abejonės, ponui V. Putinui ar kitiems autokratiniams lyderiams neturėtų patikti šios įstatymo nuostatos. Bet norėčiau pabrėžti, kad šis įstatymas netaikomas tik, pavyzdžiui, Rusijos režimo atstovams, jis yra taikomas visiems autokratiniams režimams, kurie tiesiog daro tarptautinius ar žmogaus teisių nusikaltimus. O vien tas minėtas faktas, kad Europos Sąjunga priėmė globalaus žmogaus teisių režimo aktą, jis taip vadinasi Europos Sąjungoje, būtent Vokietijos iniciatyva, didžiausios ir stipriausios valstybės, kurioje taip pat vyko nacionaliniai debatai, aš pats juose dalyvavau Bundestage, na, tai rodo, kad pritarimas yra iš esmės visuotinis, be visų Europos Sąjungos šalių pritarimo tas globalaus S. Magnitskio aktas tikrai nebūtų prieš Kalėdas patvirtintas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš kur tokia baimė? Jeigu tokios geros Vakarų vertybės, tai ko ten bijoti propagandos, jeigu viskas taip tvirta, jeigu sakote, kad ten piliečiai nepasiruošę, tai kaip jie rinkimuose dalyvauja, jeigu negalima jiems jais pasitikėti, net propaganda. Jeigu žmonių tvirti įsitikinimai, tai nėra ko bijoti, tegul kalba ką nori, nes jūs irgi ten… skleisti neapykantą, bijoti, tas pats kaip su F. Kirkorovu. Jums žinotina, jis irgi Bulgarijos pilietis, taigi jūs vis tiek jį įsileisite kaip Bulgarijos pilietį arba įvažiuos per Estiją, Latviją. Ar jūs neapsijuoksite taip veikdami?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Neminėčiau aš atskirų atlikėjų. Šis įstatymas yra taikomas visiems žmonėms, kurie padarė sunkius ar labai sunkius nusikaltimus žmogaus teisių srityje ar kitus panašius nusikaltimus. Šis įstatymas siunčia labai aiškią žinią, kad nusikaltimams nėra sienų. Jeigu kas nors bus tyliai nužudytas kokioje celėje, kaip buvo nužudytas S. Magnitskis, nežinia dar kaip pavyks išgyventi A. Navalnui, tie, kurie prisidėjo prie tokių nusikaltimų, neturi galvoti, kad jie nebus nubausti bent jau už tos valstybės sienų. Taip pat tai yra signalas režimo aukoms arba tiems, kurie priešinasi tiems režimams, kad mes esame solidarūs, ir taip pat įspėjimas režimo atstovams, kad jie žinotų, kad už tuos nusikaltimus bus nubausti.
Dar kartą pagrindžiant tai argumentais, jeigu jūs skaitėte V. Gerasimovo karinę doktriną, tai pagal ją prieš užkariaujant teritorijas ginklu reikia užkariauti širdis ir protus. Pavyzdžiui, gal jums šita tema artimesnė – skiepų karai, tai, ką daro ponas V. Putinas su „Sputniku“ neigdamas kitas vakcinas ir bandydamas užkariauti širdis ir protus savo propaganda. Jūs, aš manau, puikiai suprantate, kad tie karai yra vystomi labai plačiai ir mes į juos turime reaguoti.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti kelių klausimų. Pirmas. Kokias atsakomąsias priemones tos autoritarinės valstybės, tikėtina, taikys mūsų piliečiams?
Antras klausimas būtų. Kaip jūs galvojate, ar tos priemonės bus veiksmingos ir ar mes sieksime, kad jos, tos užkardomosios priemonės, pasklistų po Europos Sąjungą, kokia mūsų strategija šiuo klausimu? Dėkui.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kaip minėjau, mūsų pavyzdys įkvepia ir toliau įkvepia daugelį Vakarų valstybių. Aš manau, mes turime daryti viską, kad tos valstybės sektų mūsų pavyzdžiu. Pavyzdžiui, Ukraina, Moldova, kaip žinome, jau svarsto tuos klausimus, tačiau aš, nuvažiavęs į Tbilisį, klausiu kartais ir jų, kodėl jūs, kurie siekiate tų vertybių, tokių įstatymų neturite priimti.
Be abejonės, kalbėsime apie tai su mūsų visais partneriais, bet faktas, kad Europos Sąjunga (ten yra įvairių nuomonių įvairiais klausimais) sugebėjo priimti tą įstatymą, deja, mano akimis, nepakankamai tobulą. Ten trūksta esminio momento, dėl kurio mes dar kalbamės Briuselyje, tai yra korupciniai nusikaltimai nėra įtraukti į Europos Sąjungos Magnitskio aktą, o tai yra tas Achilo kulnas, kuris yra bene svarbiausias, tai yra piniginės, tai yra pinigai, kuriuos tie autokratiniai režimai naudoja. Tačiau, aš manau, padirbėsime. Mes jau kalbėjome su Slovėnijos, pirmininkausiančios valstybės, atstovais ir bandysime sulyginti tuos neatitikimus, kurie vis dar egzistuoja.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tikro labai džiaugiuosi šiuo pasiūlymu. Aš tikrai palaikysiu ir kitus kolegas skatinsiu.
Norėčiau jūsų paklausti, ar tos minėtos šalys taip pat yra sudariusios kokius nors sąrašus… kurios taikomos ir lietuviams, Lietuvos piliečiams? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip. Čia dar viena gera proga padėkoti ir buvusiai Vyriausybei, ir buvusiam Užsienio reikalų komiteto pirmininkui J. Bernatoniui. Po įvairių diskusijų mes į tą įstatymą įtraukėme labai svarbią nuostatą, kad kai mes sudarome savo juoduosius sąrašus, mes pasitikriname tuos sąrašus su savo sąjungininkais Vakaruose, nes kartais yra, kad į tuos mūsų nacionalinius sąrašus nepatenka nusikaltėliai, apie kuriuos žino šiek tiek daugiau kitos valstybės, kurios galbūt turi galingesnius žvalgybos ar analitinius gebėjimus. Dabar jau ta informacija yra keičiamasi. Tai galų gale apsaugo mus ir nuo tam tikrų klaidų, kurių mes padarome, ir tos nuostatos jau yra įrašytos nuo 2017 metų mūsų įstatyme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl motyvų yra užsirašę net trys už, tačiau pagal Statutą žodis suteikiamas vienam. Prašau, M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, reikia pripažinti, kad teisinės valstybės Europos Sąjungos šeimos narė Lietuva kartais turi per mažai instrumentų, kad galėtų tinkamai, greitai, proporcingai sureaguoti į impulsyvius autokratijos veiksmus, kurie nukreipti prieš mūsų valstybę, valstybės interesus, saugumą, demokratiją. Todėl stipriai palaikau tai, kad Lietuva galėtų taikyti tikslines sankcijas atitinkamiems užsienio valstybių piliečiams, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais, karo nusikaltimais, tarptautinės teisės pažeidimais. Tokių asmenų neįsileidimas į Lietuvos teritoriją prisidės prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo. Todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nematau dėl motyvų prieš, tai gal galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Galime, negirdžiu prieštaravimų. Tuomet fiksuojame, kad bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – NSGK. Siūloma svarstyti gegužės 11 dieną. Papildymų daugiau negirdžiu.
16.11 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 141, 143, 15, 16, 173, 20, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 144 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-343(2), Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-344, Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-345 (pateikimas)
Judame toliau. Darbotvarkės 2-15 klausimas – Žuvininkystės įstatymo projektas Nr. XIVP-343 ir lydimieji. Pranešėja – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerą dieną, gerbiami kolegos. Šiandien džiaugiuosi galėdama pristatyti 42 Seimo narių pasirašytą Žuvininkystės įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas siekiant atkurti ir pagausinti žuvų išteklius, siekti, kad žuvų išteklių naudojimas duotų didesnę ekonominę ir socialinę naudą, sukurti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejų žvejybos plėtrai.
Kuršių marių tyrimai rodo, kad žuvų ištekliai mariose mažėja pagal įvairius rodiklius. Neužtikrinama žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių apsauga, retų ir nykstančių žuvų apsauga, o Kuršių marių aplinkos būklė pagal atitinkamus rodiklius vertinama kaip bloga. Verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse, numatyti 2013 ir 2015 metais, pasiteisino ekonominiu ir aplinkosauginiu aspektais, žuvų ištekliai pagausėjo keliais kartais. Verslinės žvejybos draudimas Kuršių mariose itin svarbus ne vien dėl žuvų išteklių mariose atkūrimo, marių aplinkos kokybės gerinimo, bet ir dėl žuvų migracijos iš marių į kitus šalies vidaus vandenis užtikrinimo. Lašišinių žuvų, žiobrių, stintų ir ungurių, kurių žvejyba Europoje yra griežtai ribojama, gausumą labiausiai veikia mirtingumas jūroje ir migracijos į nerštavietes kliūtys: komercinės žvejybos vykdymas ir užtvankos.
2018 metų Europos Parlamento rezoliucijoje „Dėl mėgėjų žvejybos Europos Sąjungoje padėties“ pažymėta, kad daugelyje Europos šalių mėgėjų žvejyba tampa vis populiaresnė ir kad šio pobūdžio žvejyba yra svarbi veikla, turintį poveikį visuomenei, ekonomikai, užimtumui bei aplinkai. Mėgėjų žvejyba sukuria 84 tūkst. darbo vietų Europos Sąjungos šalyse, 8,4 mlrd. eurų apyvartą, neskaitant turizmo.
2019 metų duomenys. Versline žvejyba Kuršių mariose vertėsi 47 įmonės, jose dirbo 140 žmonių. Per metus žvejai verslininkai iš viso oficialiai pagavo virš 800 tonų įvairių žuvų. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, mariose žvejojančios verslinės žvejybos įmonės per 2019 metus sumokėjo apie 170 tūkst. eurų mokesčių. 40 % žvejybos įmonių, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, pajamos iš žvejybos tesiekė apie 900 eurų. O žvejai mėgėjai per 2019 metus nupirko beveik 380 tūkst. įvairių žvejybos leidimų, už juos sumokėjo virš 1 mln. 700 tūkst. eurų mokesčių. Žvejybos parduotuvės, skirtos mėgėjiškai žvejybai, turizmas ir paslaugos žvejams mėgėjams generuoja dideles pajamas valstybei bei kuria darbo vietas.
Verslinės žvejybos draudimas siūlomas ir atsižvelgiant į galimybes kontroliuoti šį verslą bei įvertinus ribojimo galimybes ir pasekmes. Prieš dešimtmetį buvo įtvirtintas žvejybos tinklais skaičiaus ribojimas trečdaliu, tačiau sugavimai beveik nepasikeitė. Numatant dar didesnius apribojimus verslinei žvejybai, didėja tikimybė, kad verslo įmonės tiesiog bankrutuos. Žuvininkystės, kaip verslo, ateitis yra akvakultūra. Jau dabar didžioji dalis šiuo metu pajūryje parduodamų žuvų yra importuojama arba užauginama akvakultūros ūkiuose, o ne pagaunama Kuršių mariose.
Pagrindiniai įstatymo projekto uždaviniai. Uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotą stintų žvejybą ir specializuotą nėgių žvejybą bučiukais, žvejybą privačiuose vandens telkiniuose ir polderiuose. Apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Projekte siūloma numatyti ribojimus verslinei žvejybai Baltijos jūros priekrantėje, atitraukiant verslininkų tinklus 300 metrų bei numatant draudimus žvejoti priekrantės baruose ties jūros vartais ir Šventosios upės žiotimis, kur yra pagrindiniai žuvų migracijos keliai. Projekte taip pat numatyta daugumos žuvų išteklių naudojimą vidaus vandenyse perduoti mėgėjų žvejybos sektoriui, kuris sukuria didesnę socialinę ir ekonominę vertę, lyginant su verslinės žvejybos veikla, panaikinti žuvų išteklių naudotojui suteiktą teisę, gavus žvejybos vidaus vandenyse kvotą, ją perleisti kitam ūkio subjektui.
Taip pat panaikinama išlyga, leidžianti prekiauti vidaus vandenyse sugautomis ne verslinio dydžio žuvimis, taip pat pakeitimai, susiję su leidimais, atsakomybe ir žuvų išteklių kontrole. Siūloma papildyti ir nuostata, kad teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu ūkio subjektas pateikia neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę, žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, nes neteisingų duomenų pateikimas taip pat yra reikšmingas teisės aktų pažeidimas.
Siūloma pavesti žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministro įgaliotoms institucijoms organizuoti saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus. Įstatymo projektu nėra siekiama uždrausti tradicinę žvejybą, kuri išlaiko senąsias tradicijas ir yra laikoma kultūros paveldu. Įstatymo projektu numatytos kompensacijos žvejams verslininkams.
Teikdami Žuvininkystės įstatymo projektą, registravome ir mėgėjų įstatymo projekto pataisas, Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas, kurios parengtos, siekiant nustatyti racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, sudaryti palankias sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, surinkti daugiau lėšų žuvų ištekių atkūrimui ir saugojimui bei kompensacijoms dėl verslinės žvejybos uždraudimo. Kainų padidinimas numatomas kaip lėšų kompensacijoms išmokėti šaltinis. Atkreipčiau dėmesį, kad paskutinis kainų kėlimas vyko daugiau nei prieš dešimt metų, tada kainos buvo padidintos net penkis kartus – nuo 11 litų iki 50 litų ir atitinkamai kitos kainos. Šiuo metu kainų padidinimas numatomas apie du kartus. Pavyzdžiui, mėgėjiškos žūklės leidimas valstybiniuose telkiniuose metams kainuotų 25 eurus, dabar jis kainuoja 14 eurų.
Taip pat teikiamas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas. Jis parengtas siekiant sudaryti galimybę kompensuoti versline žvejyba vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje užsiimantiems žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo.
Tai būtų tiek. Ačiū, esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Pirmasis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų turiu porą klausimų. Ar girdite? Turiu porą klausimų, susijusių su tam tikromis nuomonėmis apie šį kontroversiškai vertinamą projektą. Štai jūs ką tik kalbėjote apie tai, kad verslininkai turės nutraukti žvejybą Kuršių mariose. Bet didžioji Kuršių marių dalis priklauso Rusijai. Ar tai nereiškia, kad tai, ko nesužvejos Lietuvos žvejai, sužvejos Rusijos žvejai? Ar galbūt kokios nors derybos vyksta, kad tai būtų bendras sprendimas? Jeigu ne, tai kokia logika tokio pasiūlymo ir kaip mes sugebėsime apsaugoti arba padidinti tą populiaciją, nes sprendimai ne nuo mūsų priklauso?
Ir kitas klausimas. Gal galėtumėte irgi, čia daugiau dėl jūsų Vyriausybės ir politinės valios. Kaip atsitinka taip, kad Lietuvos nevyriausybines organizacijas, kurios rūpinasi aplinkosauga, finansuoja „Gazpromas“? Galų gale gal galime Lietuvos biudžete rasti pinigų, kad pradėtume savo nevyriausybinių organizacijų, kurios rūpinasi gamtos apsauga, finansavimą užtikrinti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Dėl Rusijos. Matote, požiūris į gamtą. Miške klaidžiojantis briedis turbūt irgi pereina tai į vieno, tai į kito būrelio zoną, ir nieko čia nesužiūrėsi. Kaip ir turbūt nesugainiosi žuvies, kuri iš Rusijos atplaukė į Lietuvą ir kuri iš Lietuvos nuplaukė į Rusiją. Nė vieno tyrimo nėra padaryta ir niekas nekalba apie tai, kad staiga rusai ims ir išgaudys visas Lietuvos išsaugotas žuvis. Apie tai kalbėjau ir su ichtiologais. Jie tikrai nepasakė, kad staiga jos visos nuplauks į Rusijos pusę, kad būtų ten pagautos.
Vienas iš projekto tikslų yra migracijos takų atlaisvinimas ir užtikrinimas, kad žuvis galėtų plaukti neršti link Nemuno ir paskui į visus kitus vidaus vandenis. Nemunas yra Lietuvos pusėje, pagrindinė migracija vyksta būtent Lietuvos vandenimis. Atlaisvinkime tuos vandenis ir turėsime daugiau žuvies čia, už lango. Toks yra mūsų tikslas, kad praturtėtų visi mūsų Lietuvos vandenys.
Kalbant apie nevyriausybinių organizacijų finansavimą, jūsų informacija nėra visai tiksli. Pati domėjausi fondu. Fondas yra įkurtas, statant „Nord Stream“ dujotiekį, kaip galingų Vokietijos nevyriausybinių organizacijų derybine forma išprašyta ir išderėta tam tikra parama iš „Gazpromo“ tam, kad būtų finansuojamos aplinkosauginės iniciatyvos. Tai yra principo teršėjas moka įgyvendinimas iš esmės. Bet jūsų klausimas, kurį jūs keliate, ar nėra laikas pradėti realiai remti aplinkosaugines organizacijas. Aš visomis keturios už. Aš tikrai norėčiau, kad mūsų aplinkosauginės organizacijos būtų gerai finansuojamos, remiamos Vyriausybės ir turėtų pakankamai jėgų ir čia atstovauti aplinkosauginiams klausimams ir teikti išvadas, ir dalyvauti ten, kur joms įdomu, ir atstovauti mūsų gamtos interesui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų žvejojanti ar medžiojanti moteris tikrai nėra dažnas dalykas, o įsigilinti ir parengti net visą įstatymų projektų paketą – tai turbūt pirmas kartas Lietuvos istorijoje. Iš tikrųjų sveikinu su tuo, kolege. Turbūt į istoriją įeisite.
Turiu porą klausimų. Pirmas, ar iš tikrųjų yra sąžininga, tarkime, Dzūkijos, Aukštaitijos ar Suvalkijos žvejai mokės už brangesnį žvejo bilietą, kad iš tų pinigų būtų dengiamas verslininkų negautas pelnas arba jų geresnis gyvenimas? Ar tai jums atrodo sąžininga?
Ir kitas dalykas, kuris taip pat kelia labai didelių abejonių, kad už surinktas lėšas, ką jūs minėjote, bus veisiamos tik saugomų rūšių žuvys, tokios kaip lašiša, jūrinė nėgė, skersnukis, vijūnas, sparis, kirtiklis ir dar kelios kitos. Bet turbūt žinote, kokios pačios populiariausios, kurias žvejai žvejoja. Tokių pora trumpų klausimų. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas buvęs ministre. Aš galvoju, kad iš principo mėgėjiškos žvejybos sritis buvo apleista kurį laiką.
Šis projektas negimė nei per naktį, nei per dieną, nei per mėnesį, apie jį buvo diskutuota ilgai, jis buvo tikrai labai laukiamas ir plačioje visuomenėje aptarinėjamas. Aš džiaugiuosi, kad rengiant projektą dalyvavo tikrai puikūs specialistai, todėl tas projektas parengtas kokybiškai.
Kalbant apie kainų nelygybę arba pernelyg didelę lygybę, kainos, susijusios su mėgėjiška žūkle, paskutinį kartą buvo keltos prieš dešimtį metų. Mano nuomone, valstybės, kuri gyvena, drįsčiau sakyti, vis geriau ir vis žengia į priekį, piliečiai turi suprasti, kad gamtosauga ir gamtos ištekliai kainuoja, turi savo kainą. Ir jeigu mes turime tikrai gražų hobį, mes turime tikrai gražų pomėgį, mes galime skirti tam tikrą dalį lėšų ir už tai susimokėti.
Kalbant apie sąžiningumą dėl kompensacijų, kompensacijas mes išmokėsime ir baigsis. Kita vertus, iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo remiamas ir įžuvinimas, ir kitos geros iniciatyvos, susijusios su gamta. Tiek žvejai, tiek medžiotojai labai dažnai yra gamtos mylėtojai ir, aš manau, jie tikrai nebus prieš, jeigu tie pinigai, kurie ilgainiui bus kaupiami, bus panaudojami įvairioms kitoms aplinkosauginėms idėjoms, aišku, iš pradžių įžuvinimui, o paskui ir visoms kitoms.
Dėl žuvinimo aš galbūt atsakiau neaiškiai dėl saugomų rūšių, bet apskritai dėl žuvinimo – nėra pasakyta dėl saugomų rūšių, gal man čia tiesiog išsprūdo, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų jūsų ministras paragino šiandien mus su šypsena ieškoti kompromisų, tačiau kai jūs pristatėte šį projektą, šypsotis nelabai yra dėl ko.
Pirmiausia jūsų paminėti skaičiai nelabai atitinka realybės, nes tie Kuršių mariose žvejojantys žvejai, kiek aš žinau, pagauna ir vis dėlto sumoka šiek tiek daugiau, negu jūs paminėjote, o dėl mėgėjų žvejų jūs įrašėte milijoną eurų, bet tai yra per visą Lietuvą. Tai nėra tikslinga arba teisinga, kai virš 20 bendrovių, nedidelių bendrovių, turi atremti arba surinkti tiek pat, kiek per visą Lietuvą mėgėjai.
Taip, jūs pati paminėjote, kad nebuvo kelti įkainiai, ir iš tikrųjų tos įstaigos, parduotuvės, kurios pardavinėja privatiems žvejams atitinkamą įrangą, turi tam tikrų problemų ir nori, aišku, kad mėgėjų žvejų būtų kuo daugiau, tad čia interesų konfliktas yra akivaizdus.
Dabar dėl tam tikrų projektų. Jūs viename projekte minite netradicinius įrankius, kuriais jūs leisite mėgėjams žvejoti…
PIRMININKĖ. Kolega, trumpinkite.
Z. BALČYTIS (MSNG). …netradiciniais įrankiais.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gal tradiciniais įrankiais?
Z. BALČYTIS (MSNG). Gal galėtumėte tiksliau paaiškinti, ką jūs turite omenyje?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl to ką tik gerbiamas Kęstutis klausė, ar yra sąžininga, kad visos Lietuvos žvejai mėgėjai turės sumokėti kompensacijas žvejams verslininkams. Lygiai tas pats atsakymas, kaip mes tuos mokesčius skaičiuojame. Iš visų Lietuvos mėgėjų mes surinksime mokesčius ir atsiskaitysime žvejams verslininkams. Čia taip jau yra, kad visoje Lietuvoje yra vienas bendras žvejų mėgėjų sektorius.
Kalbant apie netradicinius įrankius, yra bučeliai. Turbūt tai, ką labiausiai kelia Neringos kraštas, jie labai bijo prarasti tradicinę ir į paveldą įrašytą žvejybą, bet turbūt nepastebėjo, kad ta paveldosaugos žvejyba jau yra ir dabar įrašyta įstatyme – yra stintų gaudymas bumbinant ir tradicinis įrankis bučelis. Mes paliekame nėges gaudyti bučeliais. Turbūt tiek.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dešimties minučių numatytas laikas baigėsi. (Balsai salėje) Gerai, tada sutariame, kad dar 10 minučių pratęsiame? (Balsai salėje) Gerai. Prašom, klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Jūs, kolege, pasakėte keletą tokių minčių, išsklaidykite abejones. Jūs pasakėte, kad jau ne pirmus metus jūs galvojote apie šitą projektą, daug svarstėte, daug analizavote, daug pasiūlymų, jūs kalbėjote, bet kalbate visai ką kita, nes jūs viso pristatymo metu skaitėte. Man toks vaizdas, kad jūs nieko absoliučiai nežinote, kas nors parašė ir tą dalyką padarė, nes jeigu Seimo narys gilinasi į projektą, įprasta, kad jis neskaito. Ar jūs deklaravote viešuosius ir privačius interesus su A. Klimavičiumi ar V. Graičiūnu, ar su kitais, kurie šitą projektą padarė greičiausiai, nes su tais projektais jie vaikščiojo. Jeigu taip, tai kodėl nedeklaruota, nes nematau, kad deklaruota.
Kitas dalykas. Gal galite atsakyti, kaip sugebėjo Palangos Seimo narys ir Palangos meras padaryti įtaką jums asmeniškai, būdamas Konservatorių partijos narys, kad Palanga ir Šventoji šiandien iš esmės yra išimamos? Kuo jie nusipelnė?
Kitas dalykas. Gal galite man atsakyti, kuo skiriasi karšis nuo plakio, esminiai žuvų bruožai, skirtumai? Įvardinkite. (Juokas, balsai salėje: „Gėda, gėda!“)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Aš nedeklaravau jokių santykių, nes nepažįstu tų žmonių, kuriuos jūs įvardijote. (Balsai salėje) Kaip sakote? Dar kartą tada pakartokite pavardes, nes aš nežinau. (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). A. Klimavičius ir V. Graičiūnas. (Balsai salėje)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). A. Klimavičius… Atsiprašau, bet negalėčiau pasakyti, apie ką jūs kalbate. (Balsai salėje)
Dėl Šventosios ir Palangos. Taip, šiandien buvo daug diskusijų dėl Šventosios ir Palangos vienmandatininko parengto ir įregistruoto projekto, kuriame siūloma išbraukti iš įstatymo mūsų pasiūlytus žvejybos barus ir palikti šią vietą nesaugomą. Bent jau aš taip sakau. Aišku, jie skundžiasi tuo, kad yra 300 metrų vis dėlto paliekama, bet to kol kas nepakrutino. Aš nesakyčiau, kad čia yra kokios nors išskirtinės sąlygos, nes ties Neringa šie barai yra likę ir galima juose žvejoti. Jūs nemosikuokite galva, aš žinau tą projektą, aš jį rengiau ir aš prie jo dirbau. Dar bandžiau šiandien ir Neringos merui apie tai pakalbėti ir paaiškinti, bet jeigu yra užsispyrimas ir nenoras klausyti, tada tiesiog sunku kažką ir įrodyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Abi žuvys ir su uodegomis, ir su akimis. Viskas su jomis gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, jūs projekte siūlote visiškai uždrausti seliavų žūklę. (Čia aš esu.) Seliava – labai siauros specializacijos mėgėjų žūklės objektas ir aiškus verslinės žvejybos objektas. Ją uždraudus…
PIRMININKĖ. Atsiprašau truputėlį. Kolegos iš Mišrios frakcijos, kolega Pinskau, pasitraukite truputėlį, nematome, čia negirdime.
G. KINDURYS (LVŽSF). Labai ačiū. Uždraudus šią žūklę, šios žuvies tikrai padaugės, bet dėl maisto stygiaus ji bus labai maža. Tai plėšri ir trumpaamžė žuvis. Jos nežvejojant, dideli tos žuvies kiekiai nuguls dugne ir pablogins ežerų būklę, o kol bus gyvi, suės daug kitų žuvų ikrų ir mailiaus. O ežerinė stintelė – tai dar labiau trumpaamžė žuvis nei seliava, taip pat plėšri, dėl suėdamų kitų žuvų ikrų ir mailiaus neretai vadinama parazitine. Projekte siūlomas leidimas gaudyti ežerinę stintelę tik tradicinių renginių metu ir tik ant ledo reiškia, kad asmuo turės ištisus metus saugoti įrangą, bus leista gaudyti kartą per metus, jei bus ledas, jei subjektas laimės aukcioną, ir dar tai vienai dienai reikės surasti žvejus, juos įdarbinti, sumokėti darbo užmokestį, mokesčius. Tai reiškia tą patį, kaip ir su seliavos žvejyba – jos nebus. Taigi, kokie esminiai motyvai jus paskatino imtis iniciatyvos dėl šitų dviejų žuvų uždraudimo gaudyti tradiciškai, versliniais žūklės įrankiais, ir tik dalyje Lietuvos ežerų?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne dalyje Lietuvos ežerų – visuose vidaus vandenyse. Aš visą laiką čia taip susirašius, kur ponas R. Žemaitaitis atkreipė dėmesį, skaitau bijodama ką nors praleisti, bandžiau išaiškinti motyvus, dėl ko yra draudžiama įstatymo projektu verslinė žvejyba ir siūloma pereiti prie mėgėjiškos žvejybos krypties, į kitą politiką. Toks ir buvo mano paaiškinimas, kad mes tiesiog atsisakome verslinės žvejybos vidaus vandenyse.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Nagienė. Nematau, rodos, jeigu neapgauna manęs akys. Tuomet klausia M. Majauskas. (Šurmulys salėje) Kolegos, truputį tyliau, jeigu galite, salėje, kur nors diskusijas pratęskite, nes tikrai sunku girdėti vieniems kitus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, gamtą mes ne tik paveldime iš mūsų tėvų, bet pasiskoliname ir iš savo vaikų, todėl po savęs ją turime palikti gražesnę, gyvesnę, nei radome. Deja, tuo tikrai negalime pasigirti kalbėdami apie Kuršių marias ir žuvų išteklius. Verslinė žvejyba yra su tuo, mano supratimu, tiesiogiai susijusi ir nėra suderinama su gamtinių išteklių saugojimu, todėl esu giliai įsitikinęs, kad jinai turi būti uždrausta.
Tačiau mes puikiai žinome, kad Neringoje yra ne viena šeima, kuri žvejoja ir gaudo žuvis metai iš metų – etninės tradicijos. Aš norėčiau paklausti gerbiamos pranešėjos. Žinome, Nidoje – Jono žuvis, Preiloje – Rimo, Virgio, Kęsto žuvis, yra daug šeimų, kurios tuo užsiima. Ar jos bus kaip nors apsaugotos, ar joms bus suteikta galimybė tęsti tradicijas, ar kaip nors kitaip užtikrinta jų veikla? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Šitas įstatymo projektas yra startas diskutuoti. Net neabejoju, kad per laikotarpį, kada visi socialiniai partneriai, visi tie, kurie veikia šiame sektoriuje, Seimo nariai, kurie domisi šita tema, registruos pasiūlymus ir galvos ir apie ten veikiančius tradicine žūkle ir tradiciniais verslais užsiimančius žmones, kurių nėra tiek daug, bet sutinku, kad neturėtų būti pamiršti. Aš manau, kad projekto galutinis variantas bus aukso vidurys ir atlieps visų lūkesčius. Galų gale mes turėsime tokį projektą, galėsime džiaugtis, kad saugome savo išteklius, saugome savo gamtą, bet nenuskriaudžiame silpniausių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, ar nemanote, kad vis dėlto mokslinio pagrindimo reikėtų daugiau? Aš suprantu, yra tam tikri norai, tam tikras galbūt pamąstymas, kad vis dėlto atsisakius verslinės žvejybos atsiras daugiau galimybių mėgėjiškai žvejybai, bet ne visada taip būna, kaip mes galvojame, iš tiesų, nes iš tikrųjų gamta kai kada tvarkosi savaip. Iš tikrųjų tai nereiškia, kad atsiras daugiau žuvų, kurių nori žvejai mėgėjai, bet galbūt atsiras daug parazitinių žuvų, kurios neleis daugintis toms žuvims, kurių norime.
Ar nemanote, kad vis dėlto šiame procese daugiau turėtų dalyvauti mokslininkai? Yra įvairių pamąstymų. Tarkime, nutraukus tralinę žvejybą iš tikrųjų ežerų pakrantės apaugo įvairiais augalais, jos tapo nešvarios ir pradeda dumblėti. Todėl sakau, ar nereikėtų vis dėlto dar panagrinėti, pakviesti mokslininkus, kad vis dėlto būtų duoti tam tikri atsakymai, nes mes iš gero noro kai kada padarome ne visai gerus darbus. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Žinoma, Edmundai, komitete turbūt nebus taip, kad štai sėdame rytoj ir visi apsisprendžiame, ką mes čia su tuo įstatymu darome. Tikrai turėsime diskusijų, turėsime klausymų, klausymuose dalyvaus ir mokslininkai, kurių nuomonė, tikiu, bus išgirsta.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, man labai patinka šiame įstatyme žodis „bučiukai“. Teisės departamentui nepatiko, bet apskritai tai yra žodis, tinkantis bet kuriam įstatymui. Bet aš norėčiau paklausti rimtai.
Ir šiandien diskutavome, didžiausias nerimas, ypač žvejų, kurie gyvena tuose regionuose, kaip rasti sprendimo kelią: jeigu kas nors nuvažiuos į Preilą, kad galėtų nusipirkti iš žvejo šviežių plekšnių ir jas ten kepti, virti ar dar ką nors daryti. Klausimas, kaip mums surasti aukso vidurį, kad ir avys būtų sveikos, ir vilkai sotūs. Dabar tokia situacija, kad iki galo neaišku. Paliekame tą problemą spręsti ministrui, kaip mes ir tarėmės. Jūsų vizija šio kelio?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Matote, problema yra ta, kad greičiausiai ir dabar tos plekšnės nėra ką tik ištrauktos iš Kuršių marių arba kito vandens telkinio. Greičiausiai jos buvo užšaldytos ar iš kur nors atvežtos ir nupirktos rūkomos. Aš suprantu jūsų nuogąstavimą dėl vietinių mažųjų verslininkų, tų, kurie aprūpina vietos restoranėlius, tų, kurie aprūpina vietos rūkyklas, ir taip, mes kalbėjome, kad galiausiai šis įstatymas turėtų būti ir socialiai jautrus. Aš tikiu, kad po Vyriausybės išvados, kurios tikrai prašysime, tas įstatymas atlieps visų mūsų lūkesčius.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama pranešėja, jūs atsakėte į klausimus. Toliau pereiname prie motyvų. Motyvai už – M. Danielė. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes iš tikrųjų dabar gauname melagingų emailų, tai tik patikslinu, kad iš tikrųjų pastaruosius du dešimtmečius biomasė Kuršių mariose tikrai mažėja ir kad būklė, kaip rašoma emailuose, vertinama kaip vidutiniška. Akcentuoju, kad ji vertinama ne kaip labai gera, ne kaip gera, o kaip vidutiniška. Indekso vidurkis yra 0,44, mus skiria keturios dešimtosios nuo blogos būklės. Tokia yra situacija Kuršių mariose. Ir tai rodo moksliniai tyrimai, tai yra tikrai labai svarbu.
Kitas dalykas, kurį noriu akcentuoti, kad žvejybos politikos visas pagrindas yra ir turi būti biologinės įvairovės išsaugojimas. Todėl šio įstatymo tikrai reikia, reikia jį palaikyti, reikia atverti migracijos kelius ir gerinti mūsų gamtos būklę.
Kitas dalykas yra tai, kad mes, kaip Lietuva, galime tapti žvejybos turizmo šalimi, trofėjų šalimi, šalimi, kurioje vyks varžybos. Mes plėtosime būtent tvarią žvejybą ir tvarų santykį su savo gamtos ištekliais. Todėl raginu palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kai Žuvininkystės įstatymo pataisa, kuri šiandien mums pristatoma ir dėl kurios mes turėsime apsispręsti, pateko į viešąją erdvę, pasipylė daugybė laiškų ne tik man, bet ir daugeliui kitų Seimo narių. Ši pataisa sujudino visuomenę, nes ja paliesta turbūt jautriausia šio krašto gyventojų styga – tai siūlymas uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose.
Vieno tokio laiško, kurį parašė vienos Neringos krašto bendruomenės pirmininkė, ištrauką noriu pacituoti: „Kuršių nerija yra ypatingas ir išskirtinis kraštas, turintis gilias ilgametes, šimtametes žvejybos tradicijas ir ypatingą gyvenimo būdą. Prieš šimtmečius žvejyba šiuose kraštuose buvo vienintelis daugelio čia gyvenusių pragyvenimo šaltinis, dabar tai visos pakrantės dvasia ir siela, šio krašto neatskiriamas kraštovaizdžio elementas. Tai neabejotinai identiteto dalis, gyvenimo būdas, begalinė pridėtinė vertė visai pakrantei, sukuriama žvejų amatininkų. Neatimkite Kuršių nerijos sielos ir auros, mūsų tikėjimo ir identiteto, – taip rašo. – Pirmą kartą nepriklausomybės laikais jaučiuosi taip, tarsi iš manęs ketintų atimti tautybę ir pilietybę“, – rašo autorė.
Žvejyba šiame krašte yra tikrai antroji religija, kiekvienas tai jaučia ir supranta, tas jausmas teka kiekvieno gyslose, net jeigu jo šeima nėra susijusi su žvejyba. Gerbiamieji, kaip Seimo narys, kaip buvęs Neringos meras, Neringos garbės pilietis, kaip Laikinosios Neringos bičiulių grupės pirmininko pavaduotojas gerbiu, myliu ir žemai lenkiu galvą prieš tuos žmones ir niekada nenorėsiu pritarti ir nepritarsiu tokiam sprendimui. Mes privalome saugoti tai, kas yra unikalu, kas kaip Lietuvos paveldas ėjo iš kartos į kartą ir ką turėtume išsaugoti kaip unikalią Neringos kraštui būdingą savybę ateinančioms kartoms. Kviečiu, brangūs kolegos, nepritarti šiam norui ir įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Kolegos, motyvai pasakyti ir, man atrodo, pratęsus diskusijos laiką tikrai turėjome progą išsisakyti. Balsavimas dėl šio klausimo – numatytu laiku. Tiksliau, ne numatytu pagal darbotvarkę, bet noriu pasiūlyti, nes einame greičiau, balsavimus – dėmesio! – po pusvalandžio, tai yra 17 val. 15 min. Ar galime taip sutarti? Nematau prieštaraujančių. Tada 17 val. 15 min. balsavimai.
16.45 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2 (pateikimas)
O dabar darbotvarkės 2-16 klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2. Pranešėjas – L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, siūlau pritarti Žuvininkystės įstatymo pataisoms, jas ir teikiu. Šitų Žuvininkystės įstatymo pataisų tikslas yra uždrausti verslinę žūklę Kuršių mariose. Aš tik norėčiau pasakyti, kad, šiandien jau daug kartų buvo sakyta, iš tikrųjų Gamtos tyrimų centro yra atlikti tyrimai, kuriuos užsakė Aplinkos ministerija, ir pagal juos iš tikrųjų žuvų bendrijos dydžio indeksas yra prastas arba blogas. Tai reiškia, kad žuvų ištekliai šiandien Lietuvoje yra kritinės būklės, ir aš norėčiau nuo dabar faktiškai dešimt metų grįžti atgal, kas buvo 2012–2013 metais, kai pradėjau dirbti Aplinkos ministerijoje.
Lygiai tokie pat tyrimai buvo ir dėl šalies ežerų, dėl Kauno marių. Iš tikrųjų žuvų išteklių būklė buvo tikrai labai prasta arba bloga. Kai kuriuose Molėtų rajono ežeruose viename hektare, mokslinių tyrimų duomenimis, buvo likę 200 gramų žuvų. Hektare! Tai reiškia, kad kai kurių šilutiškių, matyt, šuliniuose daugiau buvo galima rasti žuvų negu šiuose ežeruose, ir tai buvo verslinės žūklės pasekmė. Kai nuo 2015 metų buvo iš dalies uždrausta verslinė žūklė ežeruose, paliekant tik seliavas ir stinteles, kai buvo uždrausta verslinė žūklė Kauno mariose, iš tikrųjų procesas pasistūmėjo gerąja linkme, žuvų ištekliai pradėjo atsistatyti ir pagausėjo. Geriausias indeksas ir geriausia indikacija yra Kauno marių tyrimas – per penkerius metus Kauno mariose žuvų padaugėjo net keturis kartus.
Noriu sugrįžti į šias dienas ir pasakyti, koks tai mastas. Čia mes vis kalbame apie skaičius, bandome 1 mln. 700 tūkst. sulyginti ar supriešinti su tais mokesčiais, kurių tarsi yra 170 tūkst., nors yra kur kas mažiau, atmetus „Sodrą“ ir PVM. Iš tikrųjų situacija yra tokia, kad valstybė investuoja daug pinigų – milijonus eurų kiekvienais metais į žuvų išteklių būklę. Yra sukurta speciali žuvininkystės tarnyba, kurios pajėgumai ir etatai labai daug kainuoja biudžetui. Yra net keli poskyriai, kur vyksta žuvų veisimas, gaudomi reproduktoriai, ikriukai išgaunami, tada vėl vandens telkiniai yra įžuvinami. Žuvų išteklius taip bandoma atkurti. Yra aplinkos apsaugos visa sistema, kuri skirta apsaugoti žuvų išteklius, budėti. Yra įvairios priemonės, kateriai, naktinio matymo aparatūra ir taip toliau. Galiausiai yra mokslininkai, kurie irgi valstybei kainuoja didelius pinigus. Valstybė kiekvienais metais investuoja daug milijonų eurų į žuvų išteklių apsaugą ir atkūrimą. O žmonės tinklais negailestingai tą žuvį, neinvestavę, beje, nė cento, gaudo, traukia, ir taip atrodo, kad situacija tikrai negerės.
Kad situacija negerės, galima matyti ir iš visai nesenų praeitų metų įvykių, kai nutiko taip, kad, nepaisant visų nuogąstavimų, net nepaisant ir mokslininkų, menkių Baltijos jūroje nebeliko. Faktiškai nebeliko menkių, ir Europos Komisija uždraudė verslinę ir mėgėjų žūklę Lietuvos teritorijoje ir uždraudė gaudyti menkes.
Kitas Europos Komisijos žingsnis bus, įvertinus šiandieninius mokslinius tyrimus, Gamtos tyrimo centro duomenis, uždrausti žvejybą Kuršių mariose. Aš to nenoriu ir aš manau, kad mes tikrai galime patys savo kieme būti gana geri šeimininkai, apskaičiuoti ir suprasti, kokia šiandien yra situacija, kokios būklės yra verslinė žūklė, kokia yra verslinės žūklės įtaka žuvų ištekliams, ir priimti šiandien tuos reikalingus sprendimus. Kartoju, jeigu mes to nepadarysime, Europos Komisija gali įsikišti ir padaryti tą patį, ką padarė su Baltijos jūra.
Kalbant apie skaičius, nekartosiu, Aistė pristatė tuos skaičius tikrai neblogai, bet noriu pasakyti, kad ne vien 1 mln. 700 eurų, apie kuriuos kalbame, kuriuos mėgėjai žvejai surenka iš mėgėjų leidimų ir taip toliau, atkeliauja į biudžetą. Yra virš 300 įvairių parduotuvių, prekybos vietų, kur prekiaujama žvejų mėgėjų įranga. Virš tūkstančio žmonių dirba apskritai visame sektoriuje, žmonės persikvalifikuoja, tampa gidais ir taip toliau. Iš tikrųjų aš matau didelę perspektyvą, kad mėgėjiška žvejyba gali būti didelis traukos objektas ir į Lietuvą gali, ne į Skandinaviją, o į Lietuvą gali žmonės važiuoti iš įvairių užsienio šalių, čia ilsėtis, turistauti ir gaudyti žuvį, ir meškere pagauti žuvies dažniau negu tinklu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti visi su žuvimi susiję ir šiais klausimais besidomintys kolegos. Pirmasis – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, labai gąsdinote Europos Sąjunga, bet aš manau, kad čia yra išskirtinis dalykas, nes mes Kuršių marias ne vieni valdome, jau čia ne kartą šiandieną nuskambėjo. Labai daug kalbėjote apie Kauno marias. Tai yra visiškai kitokia situacija, marios yra mūsų teritorija ir ten mums viskas priklauso. Taip pat paminėjote, kad įdėta keletas milijonų, galbūt daugiau, į tai, kad buvo įžuvinta, buvo pertvarkyta sistema ir todėl pagausėjo žuvies, o ne šiaip sau, vien todėl, kad buvo uždrausta žvejyba. Todėl aš noriu jūsų paklausti.
Jūs dabar išbraukėte vieną punktą, Kuršių marių žvejybos zoną, ir manote, kad visas šitas gyvenimas pasikeis dėl to, kad jūs išbraukėte vieną šitą punktą. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto, kaip jūs ir sakėte, turi būti tam tikras ir socialinis jautrumas? Jeigu virš tūkstančio žmonių gyvena iš mėgėjiškos žūklės įrangos pardavimo, kodėl negali gyventi keliasdešimt žmonių, kurie verčiasi versline žuvininkyste?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų socialinis jautrumas šio klausimo ir yra ne pinigai, sunešami iš įvairių pusių, bet, gerbiamas Seimo nary, vienodos galimybės šioje valstybėje leisti laisvalaikį, turėti savo pomėgius. Šiandien verslinė žūklė, na, pastarąjį dešimtmetį, 20 metų iš tikrųjų ne visada leisdavo tai daryti. Aš dar kartą priminsiu, dažnai išplaukę į Aukštaitijos ežerus žvejoti žmonės pagaudavo su meškere tinklus, o ne žuvį. Iš tikrųjų kai investicijos yra nulinės, kai žmonės neinvestuoja, kaip turėtų būti žemės ūkyje, na, turėtum pasėti, turėtum prižiūrėti, tręšti, nuimti derlių, saugoti, supakuoti, parduoti ir taip toliau, na, tai yra investicijos. Šiandien į verslinę žūklę tų investicijų tikrai nėra. Bet kalbant apie socialinį jautrumą, taip, aš pritariu, kad šitų žmonių likimo valiai tikrai negalima palikti, reikia jais pasirūpinti, reikia suteikti galimybes, uždraudus verslinę žūklę, jiems persiorientuoti, suteikti tam tikrą paramą. Aš manau, kad įstatymuose tikrai šitos nuostatos atsiras. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mielas kolega, aš tikiuosi, jūs, kaip ir kolegė… Tikriausiai neklausiu jūsų, ar atskiriate karšį nuo plakio, bet lyginti Kuršių marių su Kauno mariomis tikrai nėra sąžininga. Jau kolega šiek tiek užsiminė, kad Kauno mariose, kurios yra Lietuvos vidaus telkinys, ten situacijai tikrai galima daryti įtaką. Šiuo atveju Kuršių marių pusė, netgi didesnė pusė, yra Rusijos Federacijos. Jiems mūsų draudimas suponuoja tai, kad jie mūsų kvotą gali padidinti mūsų kvotos sąskaita ir pagauti tą kiekį, kurio mes nepagauname. Iš tiesų šita yra turbūt pati jautriausia dalis.
Dar man būnant ministru buvo pasirašytas įsakymas dėl žuvų migracijos kelių, taip pat priekrančių neršto tas toks trikampis liktų, kad būtų, taip sakant, ir avis sveika, ir vilkas sotus. Galbūt reikėtų daugiau tobulinti šitą aspektą, tiems žmonėms, kurie tikrai iš to gyvena, palikti tam tikrą grūdą, kartu užtikrinant, kad tiek neršto metu, tiek migracijos būtų užtikrintas žuvų saugumas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Iš tikrųjų reikia labai aiškiai atsakyti. Ta skleidžiama isterija ar demagogija dėl Rusijos, kad neva mūsų žuvis išplauks į Rusiją ir rusai sugaudys, ko mes nesugaudome, yra melas bent jau lašišinių žuvų atžvilgiu, nes lašišos, šlakiai, kurie migruoja per Kuršių marias, plaukia į savo motinines upes – ten, kur jie sulaukia neršto, kur išsirita ikrai rituoliai ir taip toliau. Pagal daugelį fiziologinių dalykų jie tikrai suranda savo nerštavietes ir net mažiausią savo upeliuką. Todėl nėra absoliučiai jokios tikimybės, kad ta žuvis kur nors nuplauks.
Kalbant apie Kauno marių ir Kuršių marių palyginimą, reikia irgi labai sąžiningai atsakyti į vieną dalyką. Mes visi puikiai žinome: jeigu žuvis subrendusi, sulaukia brandos, ji turi galimybę išneršti, išneršusi, normalu, kad nereikia net dirbtinių būdų žuvies ištekliams atkurti, ir taip atsikuria, ir taip toliau. Deja, Kuršių mariose šiandien didžioji dalis sterkų, mažų sterkų, kaip priegauda, pakliūnanti į įvairias gaudykles, yra pasiimama (tai leidžiama daryti) neišneršusi ir taip užkertami absoliučiai bet kokie keliai šiai žuviai daugintis, o tos žuvies tikrai daugiau neatsiras. Jeigu tokia verslinė žūklė kaip dabar ir toliau vyks Kuršių mariose, tikrai ten su žuvies ištekliais kiekvienais metais bus vis blogiau ir blogiau.
PIRMININKĖ. Klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš noriu jūsų paklausti, ar atskirtumėte kuoją nuo raudės? Žinoma, juokais. Bet ar nemanote, kad šis įstatymas, nors čia baigiame sulaužyti ne vieną irklą dėl jo, yra tam tikras ir gelbėjimo ratas ar pastūmėjimas toms įmonėms ar tiems žmonėms, kurie dirba šiame sektoriuje, jeigu tai galima pavadinti darbu su tokiomis metinėmis pajamomis, ieškoti galimybių valstybei padedant išeiti į kitus sektorius? Tai lygiai taip pat į mėgėjiškos žūklės organizavimo procesus, rekreacinę veiklą ir panašius dalykus. Ar tikrai nemanote, kad tai būtų tam tikras ir pastūmėjimas?
Mano antras galbūt klausimas. Ar neskauda širdies, kad užregistravote pirmas šį projektą, o dabar pirmiausia turėsime svarstyti pritarti kolegų konservatorių, nors Ministrė Pirmininkė, viešėdama mūsų frakcijoje, sakė, kad tokios praktikos kaip praėjusioje kadencijoje nebus, kai vienas projektas yra registruojamas kitos frakcijos vardu ir panašiai?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimus. Nuskambėjo visi trys.
Pradėsiu galbūt nuo paskutinio. Šiek tiek skauda. Aš irgi prisimenu premjerės pažadą, kai ji gavo informaciją apie tai, kad mes užregistravome tokį įstatymo projektą, buvo replika, kad valdančioji dauguma neregistruos, bet, nepaisant to, svarbiausia yra ne principai, o galutinis rezultatas. Šiuo atveju kviečiu pritarti ir A. Gedvilienės, ir kitų Seimo narių projektui, žinoma, ir mano, tuos projektus komitete vėliau sujungti ir padaryti vieną gerą projektą, kuris iš tikrųjų būtų žuvies išteklių apsaugos ir mūsų tolimesnės mėgėjiškos žūklės krypties Lietuvoje pagrindas.
Atsakysiu dėl galimybių: žmonės tikrai tų galimybių nusipelno ir privalo turėti. Kalbu apie kitas galimybes. Verslinę žūklę uždraudus iš tikrųjų yra galimybė kaip ir toje mano minėtoje Skandinavijoje dirbti gidais, padėti kitiems žmonėms susiorientuoti, išplaukti, pagauti žuvies, papasakoti apie žvejybą ir taip toliau. Galiausiai ir dabar niekas nekalba apie tai, kad didelė dalis Kuršių nerijoje parduodamos žuvies yra atvežama iš kitų šalių – iš kaimyninės Lenkijos, skumbrė ir jūros ešeriai keliauja iš Norvegijos, unguriai keliauja iš Kinijos. Nepaisant to, jie yra parduodami arba bent jau mes norime manyti ir galvoti, kad perkame lietuvišką žuvį, nors toli gražu tikrai taip jau seniai nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų teko matyti, kad mėgėjiška žvejyba ne visai panaši į mėgėjišką žvejybą, kai tas mėgėjas, tarkim, naudodamasis echolotu, nuleidžia kabliuką tiesiai žuviai į burną, iš tikrųjų ir kiekis nemažas išeina: ne 5 kilogramai, o kai kada ir 15, ir daugiau. Čia jūs kaip tik reglamentuojate, kad verslinė žvejyba tinklais ar kitomis priemonėmis jau reglamentuojama, ypač baudžiant žvejoti neršto metu, tačiau tarp mėgėjų irgi visko būna. Ten ir neršto metu užmeta ir ką nors ištraukia. Ar nemanote, kad ir tą dalį šiek tiek reikėtų kaip nors reglamentuoti? Aš mėgėjiškai įsivaizduoju maždaug taip: meškerytė ant peties, kabliukas, plūdė ir eini mėgėjiškai ilsėtis, nes tai yra poilsio forma, o ne forma, kaip pavalgyti. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo nary, labai geras klausimas. Aš tiktai noriu jums patarti kitą kartą, kai stebėsite tokią „mėgėjišką žūklę“, kai yra gaudoma 15 ir daugiau kilogramų, pranešti aplinkosaugai, nes tai nėra mėgėjiška žūklė, o tai, ką jūs stebėjote, tikiuosi, nedalyvavote, yra brakonieriavimas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir I. Kačinskaitė-Urbonienė paskutinioji klausia.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti pranešėjo. Mes turėjome tokį gražų susitikimą su Neringos bendruomene, ačiū A. Bagdonui, kuris suorganizavo. Iš tiesų išklausėme labai daug informacijos apie tradicijas, papročius krašto šeimų, kurios puoselėja mažą, pačią smulkiausią įmanomą verslinę žuvininkystę tame krašte. Sakykite, norėjau ir A. Gedvilienei užduoti tą patį klausimą, bet ir jums, koks jūsų požiūris į tą šeimyninį verslą, kuris vis dar vadinasi verslu, bet iš tiesų nedaro įtakos žuvų populiacijai Kuršių mariose, ypatingos įtakos? Ar jūs asmeniškai, kaip šio įstatymo rengėjas, pritartumėte šiai išimčiai, kad tie patys mažiausi versliukai, kurie atlieka tokią, sakyčiau, grynai tradicijų nešimo funkciją, toliau galėtų užsiimti šia veikla, ar vis dėlto prieštarautumėte tokiam dalykui? Ir kodėl prieš registruodamas nederinote su tomis bendruomenėmis šio įstatymo projekto?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Taip.
PIRMININKĖ. Taip, tai taip tada. Toks būtų jūsų…
L. JONAUSKAS (LSDPF). Atsakiau į klausimą.
PIRMININKĖ. Pranešėjo pasirinkimas, kaip atsakyti į klausimą. Viskas, šio etapo laikas baigėsi.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsavimas numatytu laiku. Bet yra dar motyvai. Už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Su tam tikromis išlygomis tikrai siūlau pritarti gerbiamo kolegos projektui, nes turbūt bendras tikslas yra žuvų ištekliai, jų gausinimas, atsakingas ir darnus naudojimas, tai, ką turbūt kiekvienu atveju turėtume daryti kalbant apie išteklius, kurie mažėja, keičiasi, prastėja jų kokybė ir taip toliau. Tačiau, aišku, kyla ir iš paskutinio kolegės klausimo būtent dėl socialinio jautrumo aspektų. Manau, kad ta diskusija, jeigu bus pritarta šitam projektui, tikrai bus tęsiama komitetuose, bus ieškoma sprendimų, turbūt bendras tikslas, jeigu mes kalbame apie išteklius, apie jų išsaugojimą. Tikrai siūlau tas diskusijas kelti ir tęsti, tikėkimės, svarbu, kad tie surinkti pinigai ir tos lėšos, kurias sumoka žvejai, būtų skirtos tikslingai tiems ištekliams atkurti, gausinti ir apsaugoti. Kviečiu, kolegos, palaikyti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Kolegos, jeigu galima, truputėlį, na, net ne truputėlį, bet smarkiai tyliau, nes tikrai sunku vieniems kitus girdėti. A. Vinkus – motyvai prieš.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, kadangi diskusijų daug buvo, nuomonėms prieš pritariu, tai aš negaliu palaikyti, todėl balsuosiu prieš. Kviečiu visus balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsavimas – numatytu laiku.
17.03 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 141, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-380, Mėgėjų žvejybos įstatymo IX-2389 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-381 (pateikimas)
Dabar paskutinis prieš balsavimus mūsų darbotvarkės 2-17 klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-380 ir lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-381. Pranešėjas – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ką jau ką, bet apie žuvininkystę išmanysime po šito posėdžio, aš manau, daug labiau nei iki šiol. Gerbiami kolegos, parengti Žuvininkystės įstatymo ir Mėgėjų žvejybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymų projektus mane ir mano kolegą A. Bagdoną paskatino apygardos rinkėjų skundai ir grėsmės, kylančios pamario gyventojų verslui, kultūrai ir apskritai gyvenimo būdui. Nors Vyriausybės priemonių plane kalbama ir apie verslinės žvejybos ribojimus, ir apie persiorientavimą į mažos apimties žvejybą, anksčiau pristatyti Seimo narių projektai numato tik visišką verslinės žvejybos uždraudimą Kuršių mariose. Mano manymu, tai pati blogiausia išeitis ne tik Pamario krašto, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Todėl, remdamasis mokslininkų išvadomis, taip pat ir kitų specialistų, parengiau kompromisinius projektus, kuriais siekiama, kad žuvų išteklių naudojimas duotų didesnę ekonominę ir socialinę naudą, kad būtų atkurti ir pagausinti žuvų ištekliai ir kad būtų sukurtos palankesnės sąlygos visų rūšių žvejybai.
Pagrindiniai įstatymų projektų uždaviniai – geriau reglamentuoti verslinę žvejybą, sustabdyti bet kokią žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žuvų neršto laikotarpiu, taip pat siekiame išsaugoti tradicinę verslinę žvejybą, kuri išlaiko senąsias tradicijas ir yra laikoma Pamario krašto kultūros paveldu. Įstatymo projekte numatyta įvesti mažos apimties žvejybos sąvoką, stabdyti verslinę ir mėgėjų žvejybą Kuršių mariose žuvų neršto metu ir kompensuoti įmonėms žvejybos verslo atsisakymo nuostolius. Siūloma įstatymu įteisinti sąvoką, kaip ir minėjau, „mažos apimties žvejyba“, apibrėžiant žvejybos kvotos dydį, taip pat įteisinti sąvoką „tradiciniai žvejybos būdai“, kuri reglamentuojama Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme.
Tradiciniais žvejybos būdais vykdoma žvejyba paskatins žvejybos įmones demonstruoti šią žvejybą turistams ir prisidėti prie pakrančių ir jūrų turizmo potencialo didinimo. Siūloma žuvų išteklių tyrimų išvadomis ribojamą arba uždraustą verslinę žvejybą kompensuoti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į žvejybos pajėgumus, istoriškumą, investicijas, ekonominius lūkesčius, taip pat kitus šiandien išsakytus motyvus.
Mėgėjų žvejybos įstatymo papildymu siekiama apsaugoti sterkų nerštą, kuris ypač intensyvus Nemuno žemupyje. Sterkai tampa mėgėjų laimikiu, kadangi nuo balandžio 20 dienos įsigalioja leistina lydekų žvejyba. Žvejojantys lydekas žvejai sužvejoja ir sterkų patinėlių, saugančių lizdus nerštavietėse. Gegužės mėnesį taip pat neršia karšiai, kuojos, ešeriai ir kitos žuvys, todėl šiuo draudimu, apribojimu bus apsaugotas ir kitų žuvų nerštas Kuršių mariose.
Seimo Teisės departamento išvadose pateikta nemažai pastabų, su daugeliu iš jų sutinkame, juolab kad daugelis jų pateikiamos kaip tam tikri neaiškumai. Tikrai iki svarstymo stadijos bus galima visas Teisės departamento pastabas ištaisyti.
Gerbiami kolegos, taip pat noriu paminėti (čia tokia informacija), kad neršto metu, tai yra nuo balandžio 20 dienos iki gegužės 31 dienos, įstatymo projektu yra draudžiama žvejyba, nes tomis dienomis, tuo laikotarpiu (tie, kurie gyvena šitoje teritorijoje, neduos man sumeluoti), per dieną pakyla virš šimto katerių su žvejais mėgėjais. Jie, manau, taip pat išgaudo nemažą dalį žuvies, ypač mums svarbios žuvies, dėl kurios mes šiandien ginčijamės jau dvi su puse valandos. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, pranešėjau. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų. Pirmas – V. Bakas. Suprantu, atsisakote. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų sveikinu su tokiu projektu kaip mūsų krašto atstovas. Iš tikrųjų teisingas ir protingas projektas, bet man kyla klausimas, gal jūs galite paaiškinti, nes prieš tai pranešėja nesugebėjo atsakyti.
Kaip jūs vertinate, kad Palangos meras ir Palangos atstovas Seimo narys padarė įtaką Konservatorių frakcijai (galimai neteisėtais būdais) ir išėmė Šventąją ir Šventosios priekrantės žvejybą. Kaip jūs vertinate šituos dalykus. Konservatoriai, eidami į rinkimus, reiškė aiškius, skaidrius principus, sąžiningumą, principingumą, o savo merui, savo partiečiui, savo iš tikrųjų globėjui padarė išimtį įstatyme. Kaip jūs vertinate tokius dalykus?
Z. BALČYTIS (MSNG). Iš tikrųjų klausimas keblus. Dešimt metų nebuvau Lietuvoje, dabar vėl reikia sugrįžti į realybę. Pasirodo, tokie dalykai yra galimi. Iš tikrųjų, dar kalbant apie to sprendimo pateikimo patį pagrindą, kad nėgės gali nuplaukti į Latviją ir Latvijoje žvejai pasigaus, todėl reikia išimti visą šitą sistemą, o mūsų žuvys, noriu patikslinti visus specialistus, nes aš konsultavausi su mokslininkais, 3/4 yra Rusijos Federacijos Kuršių marių ir tik 1/4 yra Lietuvos. Kuršių mariose plaukiojančios žuvys, jeigu mes uždrausime žvejybą, tai jos nenuplauks… O jos iš tikrųjų ir plaukia, nes ten yra šaltesni vandenys ir ten faktiškai visos žuvys, didžioji dalis žuvų, ir laikosi Rusijos Federacijoje. Kalbant apie tai, turbūt yra žinoma, kad Rusija su Lietuva yra sudariusios komisijas, kurios susitinka du kartus per metus ir aptaria žvejybos kvotas ir kitus žvejybos principus. Kai buvo užduotas klausimas, jei bus priimtas šis įstatymas, kuris draus žvejybą, rusai nusijuokė ir pasakė: na ką gi, būsime labai dėkingi jums, mes savo kvotų nemažinsime, bet jei pagausime daugiau žuvų, mes sugebėsime įteisinti per jūsų sąskaitą kvotas pas save Rusijos Federacijoje. Iš tikrųjų tai yra rimti dalykai ir todėl į tuos dalykus mes turime labai realiai reaguoti.
PIRMININKĖ. Nori paklausti A. Sysas, bet jis dar kažkur kitur diskutuoja apie žuvis. Ar norėtumėte? Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas būtų, aš kaip tik kalbėjau ir su kolegomis, jūsų siūlymas yra inkorporuotas prieš tai dviejuose įstatymuose. Ar jūs vis tiek norite teikti savo įstatymą, kad būtų jis svarstomas, nes jau prieš tai dviejuose projektuose yra ta nuostata.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ne, nėra.
A. SYSAS (LSDPF). Nėra?
Z. BALČYTIS (MSNG). Dviejuose prieš tai buvusiuose yra nuostata uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Mano yra uždrausti žvejybą neršto metu, tai yra nuo balandžio 20 iki gegužės 31 dienos. Jūs man tada sakėte, kad mano yra labai smulkmeniškas. Ne, jis yra iš kelių punktų ir visiems yra aišku. Yra aišku ir tiems, kurie žvejoja meškere, yra aišku ir tiems, kurie žvejoja tinklais. Tokių yra nedaug, deja, yra nedaug, ir paprasčiausiai šiuo sprendimu mes atimsime iš jų darbo vietas ir daug kitų dalykų.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai tas jūsų projektas, kaip sakote, nėra tokios didelės apimties, bet turbūt tema ta pati ir logiška diskutuoti. Ir, aišku, tas paradoksas, kad nuvykę į Rusnę ar Nidą, ar kur nors šalia Kuršmarių visi nori nusipirkti tų rūkytų karšių ar ešerių, ar ne? Tačiau net ir tie, kurie nežvejoja, mėgėjai, dažnai skeptiškai žiūri į tą suformuotą turbūt verslininkų ar tų žvejų verslininkų, ar tų, kurie tiesiog žvejoja ir užsiima ta veikla… Na, tas požiūris. Galbūt iš tikrųjų reikia pradėti nuo to, nes tai yra tikrai jautrus socialinis aspektas ir galbūt yra kitų būdų. Galbūt galima tuos žvejus, kaip jūs manote, gal galima įtraukti tuos verslininkus į tą rekreacinę, tą mėgėjišką žvejybą, kad jie daugiau užsiimtų ta gido veikla ir taip toliau? Ar jūs tokią analizę darėte? Ar tiesiog tai galima diskutuoti toliau komitetuose?
Z. BALČYTIS (MSNG). Taip, iš tikrųjų aš manau, kad komitetuose bus galima diskutuoti. Tikrai pačioje pabaigoje prašysiu ir mano projektui pritarti. Daug kur galima ieškoti kompromisų. Manau, kad tai bus naudinga visiems, ir tiems, kurie yra susirūpinę dėl žuvų išteklių mažėjimo. O jų nemažėja, yra mokslininkų oficiali išvada, kad yra stabili patenkinama būklė. Nėra gera, bet yra patenkinama būklė.
Kalbant apie mūsų ten žvejojančius žvejus, jų perorientuoti, aš manau, būtų neįmanoma, nes jie kito darbo nemoka, bet šį moka jie profesionaliai. Tai jeigu mes panaikinsime jų verslą, mes visas žuvis pirksime iš Rusijos žvejų. Aišku, jos bus brangesnės, bet jos bus pagautos tuose pačiuose vandenyse ir faktiškai iš tų pačių teritorijų. Aš manau, kad turime ieškoti kompromisų.
PIRMININKĖ. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū. Pirmiausia noriu jus, pone Balčyti, pone Bagdonai, pasveikinti su šia iniciatyva. Norėjau paklausti, su kuo konsultavotės dėl įvertinimo, kas yra mažos apimties kiekiai? Ar yra bendruomenės pritarimas? Žinau, kad ir jūs dalyvavote susitikime su Neringos bendruomene. Sakykite, ar jų pritarimas yra ir kokia yra situacija?
Z. BALČYTIS (MSNG). Taip, Neringos bendruomenės pritarimas yra. Aš manau, kad labai susirūpinęs meras dėl to, kad vis dėlto Palangos merui pavyko ištraukti savo, kaip sakoma, teritoriją iš to grėsmingo sprendimo. Aišku, Nidai ir Neringai nepavyko. Šilutės irgi visa aplinka yra susirūpinusi. Aš atvirai jums pasakau, kad nėra ko čia labai slėpti. Klaipėda, na, gerai, šiandien, kaip sakote, pasinaudojo situacija ir vieni išėjo iš tos problemos, bet ji yra laikina. Aš tai siūlyčiau kaip nors ieškoti kompromisų ir nedaryti išimčių iš bendro pricipo, jeigu jau taip. Bet aš tikrai manau, kad būtų kur kas naudingiau šioje pandemijos situacijoje nelaužyti iečių ir žmonių nepalikti be darbo. Manau, kad tai būtų teisingiausias sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir paskutinysis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jūs nustatote tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti atlyginta, ir čia kai kurie kriterijai yra gana įdomūs. Istoriškumas, tarkime, arba ekonominiai lūkesčiai, tai iš tikrųjų juos sunku apibrėžti, turbūt turėtų būti kaip nors tiksliai nustatyta. Aš suprantu, kad ekonominis pajėgumas, tai viskas, aišku, yra įvertinama. Ar nemanote, kad tas pasirinktas kelias, koks buvo siūlytas kituose įstatymuose, kompensuoti iš žvejų mėgėjų lėšų, kaip jūs tai vertinate, iš mėgėjų paimti ir kompensuoti tiems, kurie praranda savo darbo vietas? Ačiū.
Z. BALČYTIS (MSNG). Iš mėgėjų mes nepaimsime, paimsime iš valstybės. Mėgėjai nemoka tiesiogiai, valstybė turi kompensuoti ir, matyt, yra tokia priedermė, tą kalba ir Europos Sąjungos atskiros direktyvos, kurių aš čia nepaminėjau, bet iš tikrųjų mano projekte irgi yra nustatytos tam tikros nuostatos. Tie kriterijai yra ir anksčiau yra buvę, tik yra pakoreguoti į didesnę pusę. Taigi dėl kriterijų galima ieškoti kompromiso, galime juos keisti, čia nėra, kaip sakoma, ta vieta, kur mes negalėtume susitarti. Bet dėl verslinės žvejybos, aš manau, mes tikrai turime susitarti šiame Seime, nedaryti klaidos, dėl kurios mes paskui šiek tiek, ne tai, kad šiek tiek, mes gailėsimės. Mes vieną kartą padarėme klaidą dėl atominės elektrinės. Šiandien aš noriu iš tribūnos pasakyti. Ir ką mes šiandien turime? Turime problemą, bet neturime pajamų ir neturime ateities.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Pereisime prie motyvų, bet prieš tai, matau, dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jūsų dėmesio šį kartą norėčiau, nes tikrai kalbėsiu labai, sakyčiau, įdomius dalykus. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė prieš tai pristatė Žuvininkystės įstatymą. Posėdžio metu komiteto pirmininkei aš uždaviau klausimą, kodėl ji nedeklaravo dviejų su dviem asmenimis esamų santykių. Vieną iš jų aš įvardinau, kad tai yra V. Graičiūnas, ir ji sakė, kad šitų žmonių nepažįsta. Dabar, mieli kolegos, mes turime, visi atsidarykite duomenų bazę, ir kas yra šito įstatymo projekto autorius, ir kas šį projektą atnešė mūsų komiteto pirmininkei. Atsidarykite ypatybes, kas daugiau kompiuteriu mokate, turite daugiau raštingumo, ir mes atrandame, kad autorius yra V. Graičiūnas. Tai dabar gal gali viešai paaiškinti, kaip V. Graičiūno projektas atsidūrė pas Seimo narį ir šiandien 36 Seimo nariai pasirašė po kito žmogaus projektu. V. Graičiūnas neturi pagal Konstituciją ir Seimo statutą įstatymų iniciatyvos teisės ir santykiai yra nedeklaruoti. Todėl aš siūlyčiau, posėdžio pirmininkas turi visą teisę stabdyti šito įstatymo pateikimo procedūrą, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų išaiškinta, kaip šitas dokumentas parengtas kito žmogaus. Kartu stovi aplinkos ministras, siūlyčiau, kad būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas šito žmogaus, nes jis yra būtent jums pavaldus, dirba Aplinkos ministerijoje, rodos. Klausimas dar kartą, gerbiami kolegos, kaip kito žmogaus parengtas projektas šiandien yra įregistruotas Seimo narių? Statutas tą griežtai draudžia.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Šiaip tai kviesčiau nesutirštinti spalvų, konsultuojamasi yra su ministerija, konsultuojame ne tik valdančiąją daugumą, bet ir opoziciją, o projektas yra rengtas Seimo narės konsultuojantis su darbuotojais. Kviesčiau tęsti pateikimą. (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …kartą.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Neklaidinkit. Projektas yra parengtas V. Graičiūno, atsidarykite visi ypatybes ir žinosite pirminio dokumento rengėją. Tai yra V. Graičiūnas, žmogus, neturintis jokios įstatymų iniciatyvos teisės. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos pastabos. Atsiprašau, A. Gedvilienė per šoninį mikrofoną.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš nesuprantu, iš kur toks šito žmogaus pyktis yra ir kodėl jis taip nepasitiki Seimo nariais, kurie vis dėlto galbūt ir naudojasi specialistų paslaugomis ir pagalba. Šitas projektas yra mano parengtas, mano užregistruotas. Aš atsiprašau, gerbiamas Žemaitaiti, kad jūsų neatsiklausiau leidimo prieš surinkdama parašus, bet kitą kartą aš ateisiu pasiklausti. Gerai?
PIRMININKĖ. Dėkui. Einame prie motyvų. Motyvai už dėl gerbiamo Z. Balčyčio pristatyto projekto. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Dar kartą, tiesiog grįžtant, ką kalbėjo komiteto pirmininkė. Ne jūs parengėte. Dar kartą sakau, jūs paskambinkite informatikams ir jums paaiškins. Pirmo dokumento ir viso projekto rengėjas yra V. Graičiūnas. Tai jūs išsiaiškinkite tarpusavyje, kas jums parengė. Jeigu aš klystu, jūs duokite mane į Etikos ir procedūrų komisiją, kaip vienas jūsų kolega darė ir, deja, pralošė. Šį kartą Etikos ir procedūrų komisija turės užklausti informatikų ir atsakyti, kas turėjo iniciatyvos teisę ir kas parengė. Jeigu parengė šitą projektą V. Graičiūnas ir davė jums jį inicijuoti, ir rinkote parašus, tai būkite miela, bent prisipažinkite sąžiningai čia, šitoje salėje.
Grįžtant prie Z. Balčyčio pasiūlymo. Iš tiesų, gerbiami kolegos, Z. Balčyčio pasiūlymas yra gana racionalus, sureguliuoti visi esami šiandieną santykiai, todėl tikrai kviečiu palaikyti. Bus ir mėgėjai tuo patenkinti, ir versline žvejyba užsiimantys žvejai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Aš labai kategoriškai prieš tikrai nenorėčiau pasisakyti. Norėčiau tiktai vieną patikslinimą padaryti. Man atrodo, iš esmės šitie du projektai, kuriuos svarstome, vienas dėl verslinės žvejybos draudimo ir kitas yra šis, savo koncepcija ir savo esme yra kaip tam tikros alternatyvos. Kodėl? Todėl, kad pirmasis A. Gedvilienės projektas daugiausia kalba apie verslinės žvejybos ribojimą, tam tikrose vietose draudimą ir panašiai. Tuo tarpu šitas kitų kolegų projektas labiau nori apriboti mėgėjiškos žūklės… na, žmones, kurie užsiima mėgėjiška žūkle. Dėl to yra alternatyvos.
Aš tikrai kolegas labai kviečiu tiesiog įsiklausyti į savo vidinį balsą ir pasirinkti pusę, kurioje pusėje esate, ar verslinės žvejybos, ar mėgėjų žvejų. Man atrodo, tai yra esminis dalykas ir klausimas, nors manau, kad šitas projektas komitete taip pat gali būti normaliai sutvarkytas ir suredaguotas randant kompromisą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti.
Pereiname prie balsavimo procedūros, bet prieš tai – E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Yra ką tik pasakyta: arba žvejai mėgėjai, arba verslininkai. Kolegos, gal ieškokime subalansuotos plėtros sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkui už pasiūlymą. Einame prie balsavimo procedūros. Kolegos, kviečiu grįžti į savo vietas.
17.23 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. VIII-1443 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-312 (pateikimo tęsinys)
Pradedame balsavimą nuo darbotvarkės 2-6 klausimo, kadangi kiti buvo bendru sutarimu, – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-312. Balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 77, prieš – 4, susilaikė 34. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – NSGK, papildomas – VVSK. Siūloma svarstyti gegužės 18 dieną. Nematau daugiau papildymų.
Tad einame prie kito balsavimo. Darbotvarkės 2-7 klausimui buvo pritarta bendru sutarimu.
17.24 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-328 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-328. Balsuojame.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 75, prieš – 2, susilaikė 42. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – TTK, papildomas – VVSK. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną.
17.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 307 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 307 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223. Balsuojame.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 111, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta. Pagrindinis komitetas – TTK. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Daugiau pasiūlymų nematau.
17.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 278, 282, 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-216 (pateikimo tęsinys)
Einame prie darbotvarkės 2-10 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-216. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsavo 119: už – 68, prieš – 3, susilaikė 48. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – TTK, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną.
17.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-230 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-230. Balsuojame.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 74, prieš – 2, susilaikė 43. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną.
17.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346. Balsuojame.
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 74, prieš – 2, susilaikė 42. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – TTK. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną.
Dėl darbotvarkės 2-13 klausimo buvo pritarta bendru sutarimu, taip pat ir dėl darbotvarkės 2-14 klausimo.
17.29 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 141, 143, 15, 16, 173, 20, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 144 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-343(2), Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-344, Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-345 (pateikimo tęsinys)
Einame prie darbotvarkės 2-15 klausimo ir dviejų lydimųjų įstatymų projektų – Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIVP-343(2) ir lydimųjų. Balsuojame.
Užsiregistravo 116, balsavo 114: už – 70, prieš – 17, susilaikė 27.
Po pateikimo stadijos pritarta. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną.
Matau, dar kolegos nori papildyti. Pirmiausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi šiuo įstatymo projekto yra uždraudžiama tam tikra veiklos rūšis, ūkinės veiklos rūšis, tai yra verslinė žvejyba, aš manau, kad turėtų svarstyti ir Ekonomikos komitetas, ne tik Biudžeto ir finansų komitetas. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Mes frakcijoje kalbėjome, kad frakcijos vardu prašysime Vyriausybės išvados. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų mes lygiai taip pat dėl Vyriausybės išvados norėjome. Viskas gerai. Bet verslinė žvejyba yra žemės ūkio kuruojama sritis, turbūt pagal visus teisėkūros principus logiška, kad kaip pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas, o kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Taip ir buvo pirminiame projekte.
PIRMININKĖ. Kadangi nuskambėjo ir kitas pasiūlymas… Taip, prašom, dėl vedimo tvarkos A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto siūlyčiau palikti kaip pagrindinį Aplinkos apsaugos komitetą, nes tai yra žvejyba vidaus vandenyse, o Kaimo reikalų komitetą palikti kaip papildomą.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – kolega V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kadangi tai ne tiktai vandenyse ir mėgėjiška žvejyba, bet yra kalbama apie pramoninę žvejybą ir jos uždraudimą, o tai yra Kaimo reikalų komiteto kuruojama sritis pagal Statutą.
PIRMININKĖ. Kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame alternatyviai. Kas mano, kad kaip pagrindinis komitetas, kaip dabar suformuluota, turi būti Aplinkos apsaugos komitetas, balsuoja už, kas mano, kad tai turi būti Kaimo reikalų komitetas, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 120, balsavo 119 Seimo narių: už – 72, prieš – 47. Kaip pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Girdėjome pasiūlymą dėl Ekonomikos komiteto, galime fiksuoti, ir dėl Vyriausybės išvados taip pat.
17.33 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2 (pateikimo tęsinys)
Toliau einame prie darbotvarkės 2-16 klausimo – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2. Balsuojame.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 60, prieš – 19, susilaikė 37. Po pateikimo stadijos pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Nematau prieštaraujančių. Judame toliau.
17.34 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 141, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-380, Mėgėjų žvejybos įstatymo IX-2389 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-381 (pateikimo tęsinys)
Dviejų įstatymų projektų blokas. Darbotvarkės 2-17 klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-380. Balsuojame. Ir lydimasis.
Užsiregistravo 113, balsavo 113 Seimo narių: už – 59, prieš – 7, susilaikė 47. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną.
Kolegos, balsavimo procedūros baigtos, su tuo visus ir sveikinu. Seimo narių pareiškimų, man rodos, nėra. Gero vakaro. Pageidaujate registruotis? Registruojamės.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Popietinis balandžio 13 dienos posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.