PASIŪLYMAS

DĖL 2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2146(2)

2022-11-16

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1				Argumentai: Šių metų lapkričio 8 d. priimtas Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) pakeitimo įstatymas, tačiau biudžeto projekte LŠS numatyta tik 7,238 mln. Eur. Atsižvelgiant, kad šiuo metu LŠS priklauso apie 11 tūkst. narių, tačiau keliama ambicija iki 2033 m. gruodžio 31 d. sutelkti 50 tūkst. aktyvių narių esamo finansavimo nepakanka. Lietuvoje yra žmonių, kurie pasiryžę valstybę ginti ne tik ginklu, bet ir savo žiniomis bei gebėjimais. Medikai, informatikai, inžinieriai ir kitų specialybių žmonės nori prisidėti prie valstybės saugumo. Ir šioje vietoje LŠS kaip sukarinta visuomeninė organizacija, galinti apimti platesnį veiklos barą nei KASP, nelimituojama ribinio karių skaičiaus, galėtų tapti visuomenės atsparumo plataus spektro grėsmėms ramsčiu ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo stuburu. Pasiūlius lanksčias tęstinio-karinio rengimo sąlygas, taip pat sąlygas prisijungti įvairių sričių ekspertams, Šaulių sąjunga galėtų tapti masine organizacija, stipriai papildančia kariuomenės rezervą. Be to, koronaviruso ligos (COVID-19) pandemija ir nelegalios migracijos krizė, kuri yra Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos prieš ES dalis, parodė, kad Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) yra pasitelkiama kai reikia atlikti visuomenei ir valstybei svarbias funkcijas. Pastaruosius dvejus metus LŠS lygiai tiek pat bendradarbiauja su krašto apsaugos sistema, kiek ir su vidaus reikalų sistema, taip pat savivaldybėmis, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo sistemomis. Šauliai budėjo kontrolės punktuose, kada buvo ribojamas eismas tarp savivaldybių, siekiant suvaldyti pandemijos plitimą, dirbo vakcinavimo centruose, padeda pasirūpinti senoliais, pristato maistą, šauliai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir prisideda prie valstybės sienos apsaugos stiprinimo. Taigi, nors LŠS yra orientuota į pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jos organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, tačiau ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS gali vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų^] vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – padėti gyventojams patenkinti būtinuosius poreikius, telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai ir pan. LŠS vykdant ne tik karines, bet ir įvairias civilines užduotis, natūraliai kyla poreikis pertvarkyti pačią organizaciją. Tai turėtų būti ne tiek savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, o labiau savanoriška visuomenės saugumo asociacija, atliekanti daugiau ir įvairesnių civilinių užduočių. Ginkluotos gynybos (karo) atveju LŠS remtų šalies ginkluotąsias pajėgas, vykdytų ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą. LŠS efektyvumui didelių iššūkių kelia finansavimas, kuris yra nepakankamas, siekiant įgyvendinti Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytus uždavinius. Nors Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. priėmė Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris numato galimybę Vyriausybės sprendimu perduoti LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Lietuvos kariuomenės valdomą trumpalaikį ir ilgalaikį materialų turtą, reikalingą LŠS uždaviniams įgyvendinti, tačiau LŠS vis dar trūksta ekipuotės, o turimi koviniai ginklai yra pasenę, beveik pusė valdomo transporto yra neperspektyvus, įkurtas naujas LŠS mokymo ir nekinetinių operacijų centras. Todėl akivaizdu, kad reikia didinti LŠS finansavimą. Atsižvelgiant į tai ir matant nepakankamai išnaudojamą LŠS potencialą įgyvendinant piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui uždavinius, kurie apimtų pasirengimą neginkluotam pasipriešinimui,^[2] parengtas Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimai. LŠS pertvarka, išplėstos funkcijos, didesnis finansavimas, sustiprintos šaulių kompetencijos leistų pritraukti daugiau pilietiškų žmonių į organizaciją, kurie nebūtinai ginklu gali ir nori prisidėti prie savo valstybės ir visuomenės saugumo užtikrinimo. Pasiūlymas: Lietuvos šaulių sąjungai papildomai skirti 3 600 tūkst. eur Lėšų šaltinis: Dėl pradėjusių mažėti pasaulinių energetinių išteklių kainų atitinkamai mažėja kompensavimo verslui išlaidos.

Teikia

Seimo nariai:

Laurynas Kasčiūnas

Paulius Saudargas

Jonas Jarutis

Andrius Bagdonas

Aurelijus Veryga

Justas Džiugelis

Andrius Kupčinskas

Kazys Starkevičius

Arvydas Nekrošius

Kasparas Adomaitis

Virgilijus Alekna

Romualdas Vaitkus

Gintautas Paluckas

Valdemaras Valkiūnas

Jonas Gudauskas

Irena Haase

Žygimantas Pavilionis

Audronius Ažubalis

Edmundas Pupinis

Valdas Rakutis

Valentinas Bukauskas

Arvydas Pocius

Ligita Girskienė

Justinas Urbanavičius