|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai E. pristatymo informacinė sistema
Kopija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijai E. pristatymo informacinė sistema
Aplinkos ministerijai E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE PROJEKTUOJAMŲ OBJEKTŲ, KURIŲ ARCHITEKTŪRINĖMS IDĖJOMS ĮVERTINTI PRIVALOMA SKELBTI PROJEKTŲ KONKURSUS
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1, 2, 4, 5 punktų nuostatomis, atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos 2023 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl Tarybos sprendimo ir iš jo kilusių pasekmių antikorupcinio vertinimo“ Nr. A51-152517/23(3.3.2.26E-T1), taip pat į 2021 m. gegužės 7 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Vilniaus savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus“ Nr. 4-01-3550[1] (toliau – AV išvada) teiktas pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, nors analizuotas teisinis reguliavimas po pateiktos AV išvados buvo kelis kartus keistas, atliko 2022 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus“ Nr. 1-1355[2] (toliau – Sprendimas) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Sprendimo nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl architektūrinių konkursų, skirtų geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti, privalomumo ir sudaro galimybes jų neorganizuoti, nepriklausomai nuo projektuojamų objektų lokacijos, dydžio bei reikšmingumo architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriais.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo bei atsparumo korupcijai, pagal kompetenciją teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos:
1.1. Sprendimo nuostatomis galimai nepagrįstai siaurinamas Architektūros įstatyme nustatytas statinių, kurių projektams turėtų būti rengiami architektūriniai konkursai, sąrašas
Architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais objektais, kurių planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, savivaldybės tarybos sprendimu pripažįstami: 1) miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys; 2) miestų ir miestelių plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų jų teritorijos dalių erdvinio vystymo kryptys; 3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui; 4) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kita); 5) restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose; 6) statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.
Remiantis aukščiau pateiktomis Architektūros įstatymo nuostatomis, architektūriniai konkursai turėtų būti rengiami visiems statiniams, planuojamiems statyti senamiestyje, istorinėje ar centrinėje dalyse, netaikant išimčių jų paskirčiai ar plotui, siekiant užtikrinti naujų ar renovuojamų statinių projektų šiose miestų ir miestelių teritorijose architektūrinį ir urbanistinį vientisumą, atitikimą Architektūros įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintiems architektūros kokybės kriterijams.
Sprendimo 1 punkto 1.1–1.5 papunkčiuose[3] išskirti kelių kategorijų ir paskirties statiniai, be kita ko, numatant tam tikrą jų aukštį ar plotą, senamiestyje ir Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus.
Pavyzdžiui, Sprendimo 1.4 papunktyje įtvirtinta, kad architektūrinį konkursą privaloma skelbti senamiestyje projektuojant viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, kultūros, transporto, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, gyvenamosios ir specialiosios paskirties objektus, didesnius kaip 5000 kv. m bendrojo ploto. Minėtos nuostatos suponuoja, kad projektuojant 0,5 kv. m. ar keliais kvadratiniais centimetrais mažesnį statinį unikaliame Vilniaus miesto senamiestyje, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, architektūrinio konkurso skelbti neprivaloma.
Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėtomis nuostatomis sukuriamos sąlygos piktnaudžiauti „pritaikant“ projektuojamų statinių dydžius taip, kad, remiantis Sprendimo nuostatomis, jiems nebūtų privaloma rengti architektūrinį konkursą, įtvirtintą Architektūros įstatymo nuostatose.
1.1.1. Šios pastabos aktualios ir Vilniaus centrinės dalies teritorijos ribų apibrėžtumo aspektu, kuris gali būti vertinamas nevienareikšmiškai ir nevienodai.
Pavyzdžiui, Sprendimo priede[4] Vilniaus miesto centrinė dalis apibrėžta mėlyna linija bendroje miesto teritorijoje, tačiau apibrėžtoje teritorijoje nėra pažymėta gatvių ar kitų konkrečią teritoriją identifikuojančių duomenų, kurie gali būti reikšmingi vertinant projektuojamo statinio būsimą vietą ir jos priklausymą centrinei miesto daliai, kas pagal Sprendimo nuostatas yra vienas esminių kriterijų, lemiančių architektūrinio konkurso organizavimo (ne)privalomumą:
1.2. Sprendimo nuostatos įtvirtina Architektūros įstatyme nenumatytą galimybę neorganizuoti architektūrinių konkursų, kai jie privalomi
Architektūros įstatymo 13 punkto nuostatos architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais nenumato jokių alternatyvų architektūriniams konkursams ar išimčių, kada jie galėtų būti neorganizuojami.
Tačiau Sprendimo 3 punkte įtvirtinta, kad šis Sprendimas netaikomas objektams, kurių projektai atitinka Vilniaus miesto savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus ir dėl šių projektų yra gauta teigiama Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos ar Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos vertinimo išvada (3.1 papunktis); kartotiniams projektams, kuriems jau buvo rengtas architektūrinis konkursas (3.2 papunktis).
Specialiųjų tyrimų tarybos vertinimu, žemesnės galios teisės akte – Sprendime – sukuriamos įstatymo nuostatoms prieštaraujančios naujos taisyklės, įtvirtinant įstatyme nenumatytas išimtis, taip pažeidžiant iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją ir teisėkūros principus.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad:
1.2.1. Sprendimo nuostatos nedetalizuoja ir nepateikia nuorodos į teisės aktą, reglamentuojantį Vilniaus miesto savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus, nenumato, kuriame statinio projekto rengimo etape ir kurio (-ų) subjekto (-ų), kokia tvarka atliekamas minėtas vertinimas, kaip priimamas ir įforminamas sprendimas; ar minėtas sprendimas priimamas prieš ar po Sprendimo 3.1 papunktyje nurodytų subjektų vertinimo išvados;
1.2.2. kaip turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų, kad projektas atitinka nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus, o ekspertų taryba (ar abi) pateiktų neigiamą išvadą;
1.2.3. ar gavęs neigiamą Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos išvadą projektuotojas galėtų ją taisyti – ir kiek kartų, ar su tuo pačiu projektu galėtų kreiptis į Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybą (arba atvirkščiai).
Pavyzdžiui, Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos (toliau – Vilniaus RAT) 2023 m. rugpjūčio 23 d. išvadoje[5] nurodoma, kad ji nepritaria pakartotinai pateiktam derinti statinių komplekso projektui, nes jis neatitinka architektūros kokybės ir kitų nurodytų kriterijų, todėl Vilniaus RAT siūlo organizuoti architektūrinį konkursą.
Remiantis Architektūros įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, vykdant architektūrinius konkursus privaloma pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatytą tvarką parengti konkurso sąlygas ir iki konkurso pradžios raštu jas suderinti su Lietuvos Respublikos architektų rūmais. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos architektų rūmų bei Lietuvos architektų sąjungos patvirtintomis architektūrinių konkursų taisyklėmis, konkurso metu projektai vertinami anonimiškai. Atsižvelgiant į tai, projektas, nesuderintas vienoje ar abiejose ekspertų tarybose, manytina, negalėtų dalyvauti architektūriniame konkurse, nes taip būtų pažeistos projektų nuasmeninimo ir galimai ekspertų nešališkumo reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendimo nuostatomis sukuriamos teisiškai neapibrėžtų procedūrų taikymo ir sprendimų priėmimo galimybės, ydingos antikorupciniu požiūriu.
1.2.4. Kaip alternatyva architektūriniam konkursui įtvirtintas statinių projektų derinimas ribotos apimties profesinėje bendruomenėje – ekspertų tarybose – didina korupcijos pasireiškimo riziką dėl galimo projektuotojų tiesioginių (ir galimai ilgalaikių) kontaktų užmezgimo su ekspertų tarybos nariais. Pavyzdžiui, remiantis Regioninių architektūros tarybų nuostatais (toliau – RAT nuostatai), patvirtintais Lietuvos architektų rūmų tarybos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T17/10-1[6], regioninių tarybų nariai gali eiti pareigas toje taryboje mažiausiai iki 6 metų (2 kadencijas iš eilės po 3 metus) (RAT nuostatų 10, 11 punktai).
Atsižvelgiant į tai, siūlome svarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą, suderinant su Architektūros įstatymo nuostatomis ir eliminuojant ydingo taikymo galimybes, sukuriančias papildomas korupcijos pasireiškimo rizikas.
2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiama.
3. Kitos pastabas ir pasiūlymai:
Sprendimo 6 punktu pavedama atlikti kontrolę, kaip vykdomas šis Sprendimas, jau keletą mėnesių nebedirbančiam Vilniaus miesto savivaldybėje asmeniui, be kita ko, papildomai nedetalizuojant, kokia tvarka minėta kontrolė turi būti vykdoma.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios vertinto teisės akto nuostatos gali prieštarauti aukštesnės galios teisės akto reikalavimams, taip pat didina korupcijos pasireiškimo tikimybę dėl įtvirtintų nedetalizuotų procedūrų ir sprendimų priėmimo tvarkos.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[7], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas
Julija Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. [email protected]