Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 278
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame gegužės 25 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, norėčiau viso Seimo vardu pasveikinti mūsų kolegą J. Jarutį, jis šiandien švenčia labai gražų jubiliejų. (Plojimai)
J. JARUTIS (LVŽSF*). Ačiū, mielieji. Ačiū, kolegos, ačiū bičiuliai. Šiandien tokia diena. Daugelis yra buvę mano 010 kabinete, jeigu kas nežinote, pabandykite surasti šiandien. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pereiname prie darbotvarkės.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gegužės 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Nematau pasiūlymų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-2735 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-2735. Svarstymo stadija. Iš karto pereiname prie diskusijos. Pirmasis nori pasisakyti apie savo apkaltą P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, kad visi logiški argumentai jau išsakyti, tik galima tiek pakartoti, kad, deja, net teismo ekspertai nenustatė, kokius veiksmus ponas P. Gražulis atliko, tačiau profesionalas ponas T. V. Raskevičius iš kitos Seimo salės nustatė, kokius veiksmus atlikau, ir savo nuomonę išsakė dar iki komisijos sudarymo. Taip pat, kaip čia, erelio akis turi ir komisijos pirmininkas ponas L. Slušnys, tai kam jūs kreipėtės tada į teisės ekspertus, jeigu jūs patys geriau matote ir geriau žinote? Čia yra klausimas, gal į šitą klausimą atsakys Konstitucinis Teismas.
Aš manau, kad yra kita priežastis, dėl ko mane galėtų interpeliuoti. Kadangi aš pyliau kurą tik iš vienos kortelės, skirtingai nei kiti Seimo nariai, atsiskaičiau ne grynaisiais, o pavedimu, nevaikščiojau po degalines ir nerinkau čekių, kad padengčiau savo išlaidas arba surinkčiau pinigus, nes nepyliau kuro tiek, kiek čekių prisirinkau. Čia tai tikrai reikia mane interpeliuoti. Patys apsišikę nuo galvos iki kojų, o teisia mane.
Aš jau sakiau, kad čia jums, gerbiamieji, visas šitas sąmyšinis, jūs paslydote ne ant banano žievės, bet ant čekių, ir tai yra Dievo bausmė jums. Parodė, kaip jūs patys esate iki galvos apsivogę, prisimelavę, o V. Landsbergis ką pasakė, senasis, kas meluoja, tas ir vagia. Kas meluoja, tas ir vagia.
Antras dalykas. Labai gerai jums kelti šituos vėjo gūsius tuščioje vietoje, niekas nekalba apie jūsų organizuojamą NATO viršūnių susitikimą. Beveik 40 mln. ištaškote pinigų. „Bitė“ būtų pasiūliusi 1 mln. eurų pigesnes paslaugas, bet čia nusispjauti, čia ne pinigai. Lietuvos televizija turi pačią moderniausią mobiliąją vaizdo įrangą, ne, samdotės už 1 mln. 300 eurų. Ir vagiate, ir vagiate, ir vagiate, meluojate ir meluojate. Jau pamiršome pedofilijos skandalą, jo nebuvo. Prokurorė žadėjo, kad gegužės mėnesį bus atiduota į teismą, atliktas tyrimas. Ką jūs išvis kalbate? Nebuvo jokio K. Bartoševičiaus ir nebuvo jokio pedofilijos skandalo. Viskas yra iškelta, šiais skandalais nuslopinta ir žmonės pamiršo. Be abejonės, tai jums yra labai naudinga.
Mes taip pat nekalbame ir apie „Igničio“ akcijų privatizavimą, mes nežinome, kiek jų nusipirko D. Kreivys, kiek nusipirko G. Norkūnas. Taigi čia milijonai! Čia gal net šimtai milijonų! Bet kam apie tai kalbėti? Kalbėkime apie P. Gražulio pultuką, paspaudė ar nepaspaudė. Va čia tai jau problema, čia pasaulinė problema, čia tarptautinė problema! Konservatoriai net kviečia neeilinę sesiją, kad žūtbūt kuo greičiau atiduotų Konstituciniam Teismui. Pažiūrėkite, kas ten.
Mieli žmonės, su šitais teisuoliais tikrai nėra ką kalbėti. Bet, tie, kurie klausote, ar tie, kurie pasiklausysite, jei šita transliacija neišjungta, nes kartais, būna, išjungia, būna kokių nors trikdžių, jūs pasižiūrėkite, paklausykite, ką aš kalbu. Tai yra aukščiausio lygio veidmainystė. Bet Dievas tikrai juos baudžia.
PIRMININKĖ. Toliau diskusijoje kalbės D. Kepenis. Gerbiami kolegos, primenu, kad šiandien balsavimas numatytas iš karto, nuo 10 val. 05 min. iki 12 val. 30 min. Turime išskirtinę situaciją dėl valstybės tarnybos reformos, turime priėmimą pastraipsniui ir daug pasiūlymų.
Prašom, gerbiamas Dainiau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mes visi gerai žinome, kad viena iš pagrindinių nusikaltimo vykdymo sąlygų yra abejingumas. Kai mes abejingi, kai nieko nenorime matyti, tada visi nusikaltimai ir vyksta. O dar labiau jie vyksta tada, kai jaučiame nebaudžiamumą. Mes čia kažką darysime, bet mūsų tikrai niekas nenubaus, nes mes esame dauguma. Todėl man šiandien sunku būti abejingam matant, kas dabar vyksta. Koks vyksta (neturiu kito žodžio) susidorojimas su savo politiniu oponentu. Oponentu, kuris yra neeilinė Seimo figūra. Žinoma, jo radikalūs pasisakymai, bet jie yra leidžiami mūsų Konstitucijos, tuo labiau Seimo nariui. Įdomiausia, kad dabar vykstantis susidorojimas vyksta be jokių įrodymų. Ta komisija ilgai buvo rinkta, buvo prašoma nustatyti, kad tikrai balsavo, sako, negalime to tvirtinti, nes nesimato, kad balsavo. Tas žmogus, Seimo narys, kuris patvirtino, kad tikrai Petras nebalsavo, dabar yra atiduotas prokuratūrai. Ponai, žinokite, kas jūsų laukia. Jei jūs dar išdrįsite čia kažką liudyti, prokurorai štai čia netoliese. Matant tuos dalykus ir žinant, sunku būti abejingam, tuo labiau mes žinome, kad daug metų Petras visuomet sakė tai, ką galvoja, visuomet atsakė už savo žodžius. Rinkėjai tai ir patvirtina – septinta Petro kadencija Seime. P. Gražulis 27 metus dirba Seime vardan savo rinkėjų, kas kartą juo pasitikinčių. Štai dabar tie ponai, turintys didelių problemų, apie tai jie dabar kasdien šneka – Seimą paleisime, Vyriausybę atleisime, dabar nutarė šią savo problemą bent kiek suminkštinti. Štai yra baisus P. Gražulis, kuris čia, matai, balsuoja.
Aš jau ne kartą kalbėjau apie veidmainystę mūsų Seime. Gerbiamieji, kas gali būti baisiau negu veidmainystė? Lygiai taip pat jūsų kolegė ne kartą, pabrėžiu, ne kartą, registravo savo kolegas, bet yra absoliučiai atleista. Čia ne nuodėmė. O tas žmogus, kurio niekas nematė, kad balsavo, niekas nematė ir niekas negali įrodyti, ne, jis tikrai balsavo. Todėl aš kviečiu kolegas prisiminti, kad P. Gražulis tikrai nėra eilinė figūra. Niekas neįrodė, kad jis čia balsavo, ir jis – vienintelis Seimo narys, kuris už tiesą sėdėjo kalėjime. Šiemet sukako 35 metai, kai P. Gražulis tuo metu, kai buvo stengiamasi jį patraukti nuo žinomo mitingo prie A. Mickevičiaus, mitingo, kuriame jis iš tikrųjų turėjo pasakyti rimtus dalykus, jį uždarė į kalėjimą ir patraukė nuo tų dalykų. Tą darė ir tarybų valdžia, ir šiuolaikinė valdžia, kuri dabar vėl valdo mus, tą patį daro. O kodėl? O todėl, kad pusė čia sėdinčių žmonių net neprisimena tų laikų, kokiais metodais vadovaujantis buvo elgiamasi tada ir kaip sovietinė valdžia tvarkydavosi su sau nepaklusniaisiais. Tai dabar mes tą matome, įdomiausia, kad tame pačiame fone mes leidžiame kolegą įžeisti net religiniu pagrindu – maždaug čia tau Dievas turbūt pabalsavo už tave. Klausykite, jau dugnas yra pramušamas šiuo atveju, kada bandoma susidoroti. Aš tikrai visus raginu gerai pagalvoti, ką mes čia darome. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti.
Dėl motyvų už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Nelabai aš čia turiu daug ką pasakyti, visi puikiai suprantame, kas dedasi. Tokių apkaltų Seimas jau turėjo ir žinome jų baigtį. Petras pats buvo tuo metu tikriausiai parlamente, atsimena. Reikėjo tikėtis, spaudžiant mygtuką, kad gali toks mygtuko paspaudimas atsisukti prieš patį. Dabar negražu yra bandyti gudrauti, kažkaip išsisukinėti. Aš manau, gražu būtų atgailauti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). O, prabilo teisuolis K. Masiulis. Pone Masiuli, kiek tu išleidai mašinos remontams? Dvigubai daugiau negu tavo mašina kainuoja. Tai kiek tų čekių prisirinkai iš šiukšlių dėžės? Kiek vaikščiojai po servisus? Jeigu tai būtų daręs P. Gražulis, seniai būtų pasodintas. Čia ne piršto… ne pultuko paspaudimas. Bet tu esi neteisiamas. Tu esi konservatorius. Tu esi nekaltai pradėtas. Va, koks yra dalykas. Štai koks tu esi! Jūs galite kitus teisti, bet jūs neteisiami! O jeigu jūs teisiate, aš jau sakiau, bet pakartosiu, tai einu teisingu keliu. Monsinjoras A. Svarinskas, kuris mane ruošė Pirmajai Komunijai ir išpažinčiai, kuris kalėjo 23 metus sovietiniuose lageriuose, sakė: jeigu tarybinė valdžia mane persekioja, tarnauju Dievui, jeigu ji mane girtų, tarnaučiau velniui. Jeigu konservatorių šutvė mane persekioja, tarnauju tautai, o jeigu jinai girtų, tarnaučiau šutvei konservatorių. Sveikinu jus ir džiaugiuosi.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti.
Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami dėl 1-2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“. Kas už? Kas prieš?
Balsavo 111: už – 68, prieš – 27, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta. J. Sejonienės replika po balsavimo.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Seimo Pirmininke. Žinokite, ir vėl dar kartą, nors mano pavardė ir nebuvo įvardinta, bet kolega D. Kepenis bakstelėjo į mano pusę sakydamas, kad kolegė ne kartą registravo. Tai, gerbiamas Kepeni, patikslinkite, kiek gi kartų aš registravau, ar man vėl reikės kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl šmeižto?
PIRMININKĖ. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Na, toks yra posakis: „Vagie, kepurė dega.“ Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Atsiprašau, sumaišiau. Mano balsą dėl protokolo įskaitykite už.
PIRMININKĖ. Įskaitysime. Ačiū.
10.15 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(5) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2066. Priėmimo stadija. Kviečiu A. Petrošių, jis iš komiteto turės pristatyti visą paketą. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Tik noriu sutarti, kadangi yra labai daug straipsnių ir daug pasiūlymų, ar galime laikyti, kad dėl kiekvieno pasiūlymo turime 29 Seimo narius? Tuomet šiek tiek greičiau vyks svarstymas. Galime. Dėkoju.
Taigi priėmimas pastraipsniui. Dėstoma nauja 1 straipsnio versija. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, dvi Teisės departamento pastabos. Pirmai yra nepritarta. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai, ja pakartotinai keliamas įstatymo projekto konstitucingumo klausimas. Komitetas vadovaujasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateikta išvada, kad projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto versijai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Dėl 8 straipsnio yra taip pat Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Čia redakcinio pobūdžio pastaba, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 8 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 10 straipsnio yra J. Razmos pataisa. Prašau, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš teikiau pataisą pagal dabartinę situaciją matydamas, kad Vyriausybės atstovas Žmogaus Teisių Teisme, mano supratimu, tikrai puikiai veikia ir kad būtų galima nekeisti tos sistemos. Dabar liks tam tikras neapibrėžtumas, kai priimsime komiteto poziciją. Bet vertindamas tai, kad komitete buvo išsakyta, kad vis dėlto Vyriausybė nori tam tikro teisinio nuoseklumo, ir nenorėdamas čia gaišinti laiko aš prašau dėl mano pasiūlymo nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymas atsiimamas. Tuomet prašau pristatyti Teisės departamento pastabą dėl to paties straipsnio, 10 straipsnio.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Čia taip pat buvo redakcinio pobūdžio pastaba, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime komiteto suredaguotam 10 straipsniui pritarti? Nematau prieštaraujančių. Ačiū.
Dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas šiai pataisai pritarė iš dalies. Teisės departamento pastabos esmė yra tikslinti įstatymo projekto nuostatas dėl įgalioto asmens ir galimų sprendimų. Komitetas laikėsi nuostatos dėl įgalioto asmens… kad nuostatos dėl įgalioto asmens yra paliekamos, nes įgaliotu asmeniu gali būti tiek valstybės tarnautojas, tiek darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Nuostatos dėl galimų sprendimų yra tikslinamos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 18 straipsniui? Ačiū.
Dėl 19 straipsnio yra A. Petrošiaus pataisa. Prašau pristatyti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Buvo pasiūlymas (aš čia dabar greitai neturiu) palikti priedą už tarnybos valstybei stažą, išskyrus įstaigų vadovams, tai yra suvienodinti su politikų, teisėjų, prokurorų būsimu reglamentavimu ir taikyti tai sistemiškai. Komitete buvo pritarta šiam pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galima pritarti komiteto nuomonei? Atsiprašau, pirmiausia turime apsispręsti dėl A. Petrošiaus siūlymo, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Visam 19 straipsniui galime bendru sutarimu? Ačiū.
20 straipsnis. Taip pat A. Petrošiaus siūlymas – dėl pareiginių algų.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Siekiama įstatymu nustatyti kriterijus, pagal kuriuos bus numatoma konkretaus įstaigos vadovo pareiginė alga. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiam pasiūlymui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti A. Petrošiaus pasiūlymui? Jam pritarė VVSK. Ačiū.
Toliau turime apsvarstyti, bent jau išklausyti Teisės departamento pastabą. Komitetas jai pritarė. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Tai taip pat buvo redakcinio pobūdžio pastaba. Kaip minėjote, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visam 20 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
21 straipsnis. Dėl jo yra A. Petrošiaus pastaba. Tiesiog pataisa, tiesiog pastaba, kad pritarus pasiūlymui dėl 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto papildymo turi būti pritarta ir šiam pasiūlymui. Jie yra susiję. Mes pritarėme 19 straipsnio pataisai. Prašau. Gerbiamas Audriau, jūs… Nebalsuojame. Taip, gerai. Pritariame bendru sutarimu. Tuomet 21 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti jam? Ačiū.
Dėl 22, 23, 24, 25, 26 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 27 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėl kurio?
PIRMININKĖ. Dėl 27-o. Teisės departamento…
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip pat redakcinio pobūdžio pastaba, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime 27 straipsniui pritarti? Ačiū.
Dėl 28, 29 straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 30 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Ji taip pat redakcinio pobūdžio. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime 30 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 31 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime 31 straipsniui pritarti? Dėkoju.
Dėl 32 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Šiai pastabai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 32 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, pritarti? Pritarta.
Dėl 33 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti? Ačiū.
Dėl 34 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Atsiprašau, ne viena pastaba – dvi pastabos.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pirmoji pastaba yra redakcinio pobūdžio, jai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ir antroji.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip pat redakcinio pobūdžio, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 34 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta.
Dėl 35 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti 35 straipsniui? Ačiū.
Dėl 36, 37, 38, 39, 40 straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 41 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau. Čia apie 41 straipsnį yra kalbama. Ten yra dvi Teisės departamento pastabos.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad mažiausias galimas valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažai skirsis nuo minimaliosios mėnesinės algos, kuri mokama už nekvalifikuotą darbą. Tačiau laikomės pozicijos komitete, kad įstatymas darbo apmokėjimo sistemoje numato minimalius pareiginių algų koeficientus. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus kriterijus, bus nustatyti valstybės tarnautojų kvalifikaciją atliepiantys algų koeficientai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dėl antros dėl to paties straipsnio.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Antroji pastaba yra redakcinio pobūdžio, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto suredaguotai šio 41 straipsnio versijai? Pritarta. Dėkoju. Ir ar galime pritarti visam naujos redakcijos 1 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. 46 puslapis.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio pastaba, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat yra Seimo nario A. Petrošiaus pataisa.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dar viena yra…
PIRMININKĖ. 47 straipsnis. Ne straipsnis, atsiprašau, puslapis. Irgi redakcinio pobūdžio.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip, ten buvo dar viena Teisės departamento pastaba, ji irgi yra redakcinio pobūdžio ir jai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar A. Petrošiaus pataisa.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mano pataisa taip pat yra redakcinio pobūdžio ir jai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti A. Petrošiaus pataisai? Jai komitetas pritarė. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Seimo nario D. Griškevičiaus pataisa. Prašom pateikti savo pataisą, gerbiamas Domai. Pristatykite.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Kadangi šiam pasiūlymui komitetas pritarė, tai galbūt nesiplėsiu, bet esmė yra ta, kad reikia atsisakyti vidurio vadinamosios kadencijos ribos ir tiesiog įstaigų vadovams taikyti vienodą atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kada jie buvo priimti į darbą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti D. Griškevičiaus pataisai? Atsiprašau. I. Šimonytė – prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Vis dėlto vienas šios reformos esminių elementų yra gana ženklus darbo užmokesčio padidinimas institucijų vadovams ir kalbėti apie tai, kad dabar dirbantys institucijų vadovai, ypač tie, kurių kadencija greitai pasibaigs, galėjo turėti kokių nors teisėtų lūkesčių dėl šių pasikeitimų, turbūt nėra jokio pagrindo. Vis dėlto Vyriausybė siūlė, kad gali būti ir tiems vadovams, kurių kadencija jau į antrą pusę persirito, tie atlyginimai padidinami mainais už tam tikrą įsipareigojimą dėl tikslų pasiekimo, nes dabar susidarytų tokia situacija, kad ar pusę metų liko, ar 10 mėnesių liko, ar metai liko, ar keli mėnesiai liko, atlyginimas staiga iš dangaus gerokai didesnis nukrenta, nors nei atsakomybės daugiau, nei kokių nors įsipareigojimų daugiau. Aš vis dėlto siūlyčiau Seimui dėl šio pasiūlymo balsuoti ir nepritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man atrodo, kad yra labai įdomus skirstymas. Jeigu, pavyzdžiui, trečdalis kadencijos, tuomet atlyginimai yra keliami kaip visiems. Jeigu yra daugiau negu pusė kadencijos, tuomet nekeliami. Jeigu 3 dienos yra iki pusės kadencijos, irgi keliamas. Man atrodo, jeigu jau mes priėmėme tokį sprendimą ir vis dėlto mes keliame atlyginimus tiems vadovams, nustokime ir čia išradinėti priežastis kaip nors žmones suskirstyti. Aš nežinau, kaip tuomet vadovui likusią pusę kadencijos – reikia tada gal papildomus kokius nors įsipareigojimus duoti, ko nereikia duoti, jeigu tu esi trečdalį kadencijos atbuvęs. Tikrai manau, kad tokie žaidimai yra nesąžiningi. Jeigu jau darome, tada darome visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl D. Griškevičiaus pataisos, jai komitetas pritarė. Kas pritariate D. Griškevičiaus pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 63, prieš – 20, susilaikė 31. Pataisai pritarta.
Toliau Seimo nario A. Petrošiaus pataisa, jai komitetas nepritarė, bet, kaip suprantu, dėl jos jau balsuoti nebereikia pritarus D. Griškevičiaus pataisai. Ar taip?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Teisingai.
PIRMININKĖ. Taip. Toliau kita A. Petrošiaus pataisa. Irgi nebereikia?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKĖ. Irgi nebereikia. Toliau Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba buvo redakcinio pobūdžio. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau A. Petrošiaus pataisa, jūsų pataisa.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Užtikrinti, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimus griežtinančios nuostatos neturėtų atgalinio veikimo galios. Tokia simbolinė, bet svarbi nuostata, jai komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu palaikyti A. Petrošiaus pataisą, jai komitetas pritarė? Ačiū, pritarta.
Toliau. Šį straipsnį jau apsvarstėme. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 2 straipsniui? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Dėl jo nėra pataisų, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Čia buvo atkreiptas dėmesys, kad reikės pripažinti…
PIRMININKĖ. Pati paskutinė.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš matau. (Balsai salėje) Reikės pripažinti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, Seimo nutarimą ir Vyriausybės nutarimą dėl įstaigų skirstymo į grupes. Komitetas pritarė, nes jau svarstė pasiūlymą dėl Seimo nutarimo pripažinimo netekusiu galios, čia projektas Nr. XIVP-2627(2).
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti visam 3 straipsniui? Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso. Motyvai dėl darbotvarkės 1-3.1 klausimo. Už kalba A. Bilotaitė. Dėl viso įstatymo.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien jūsų rankose valstybės tarnybos ateitis. Akivaizdu, kad nieko nedarant nebus kam efektyviai spręsti švietimo, sveikatos, saugumo ir kitų mūsų valstybei svarbių klausimų. Toliau didės atskirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus, toliau egzistuos neteisinga ir demotyvuojanti atlygio sistema, toliau daugės perdegusių ir nepatenkintų valstybės tarnautojų. Įstaigoms toliau vadovaus vadovai, kurie neturi realių įrankių realiems pokyčiams įstaigose įgyvendinti. Valstybės tarnyba toliau liks nepatraukli, negebanti pritraukti jaunų ir kompetentingų darbuotojų. Tokia situacija, ypač šiandieniniame geopolitiniame kontekste, yra labai pavojinga. Šiandien jau turime sprendimus, kurie leis viešojo sektoriaus organizacijoms veikti efektyviau, o gyventojams gauti kokybiškesnes viešąsias paslaugas. Be sisteminių pokyčių valstybės tarnyboje gyvename daug metų, per ilgai. Šiandien galime pasirinkti mažiau biurokratijos, daugiau lankstumo viešajame sektoriuje. Ir mūsų kryptis yra daugiau galimybių vadovams. Pirmiausia tai reiškia modernizuoti įstaigų valdymą ir į valstybės tarnybą pritraukti jaunų, kompetentingų žmonių. O įgalintas viešasis sektorius reiškia daugiau galimybių Lietuvai. Tad kviečiu balsuoti už proveržį. Taip, tai yra pradžia, laukia dar daug darbų, bet proveržis yra labai svarbus mūsų valstybei.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė. Tačiau šiandien ponios Agnės nėra. A. Petrošius – motyvai už.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš džiaugiuosi, kad mes pagaliau sulaužome tą užburtą ratą. Iš tikrųjų būta daug diskusijų ir daug iečių sulaužyta, kaip vis dėlto turėtų keistis valstybės tarnyba reformos metu. Vieni laikosi pozicijos, kad pirmiausia turėtų būti didinami atlygiai arba darbuotojams, arba visiems, kiti laikosi pozicijos, kad pirmiausia tas ratas turėtų lūžti su vadovais. Aš palaikau tą grupę ir manau, kad pasirinkimas investuoti pirmiausia į vadovus reiškia sukurti kompetencijas ir gerą atmosferą, pritraukus kompetentingus vadovus pačiose įstaigose. Tikrai būta daug diskusijų šiuo klausimu, rasta daug sutarimų ir Vyriausybė tikrai padarė esmines nuolaidas tam, kad vis dėlto tas teisės aktas kuo labiau atlieptų darbuotojų ir valstybės tarnybos poreikius.
Šiandien turime suredaguotą variantą, galbūt ne idealų, galbūt norėtųsi, kad būtų kitoks, bet tai yra paskata proveržiui. Jeigu iš tikrųjų laikomės, kad vadovai gali būti ta varomoji jėga, ir nusprendžiame į juos investuoti, tikrai turime atlaisvinti jiems rankas. Tos rankos šituo teisės aktų visu paketu yra tam tikra prasme atlaisvinamos, yra išlaikomos valstybės tarnautojų garantijos, yra išlaikoma tam tikra apsauga, bet kartu yra sudaromos prielaidos vadovui papildomai į ateitį formuoti savo kolektyvą, su kuriuo jis sieks tų užsibrėžtų tikslų, kuriuos jam iškels subjektai, priimantys į darbą. Tikrai, kolegos, siūlau ir kviečiu įvertinti tas pastangas, kurios buvo dėtos ieškant kompromisų šiuose teisės aktuose, ir šiandien palaikyti šitą projektą, kaip itin reikalingą valstybei ir visuomenei.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Investicija į vadovus, kurie ir šiandien uždirba kur kas daugiau negu eiliniai valstybės tarnautojai, manau, kad nėra tas tikras kelias dėl valstybės tarnybos kokybės. Nueik, atsiprašyk, pasakysi, kad būsi lojalus, ir galėsi dirbti toliau. Su tokiais pokalbiais, su tokiais reikalavimais tokiose diskusijose jau dabar gyvena valstybės tarnautojai. O su šiuo įstatymo projektu, su šia reforma tik dar labiau bus tai įtvirtinta. Dar labiau išaukštinsime vadovą, o paprastą valstybės tarnautoją paliksime dar silpnesnėje pozicijoje. Valdantieji kalba, kad siekiant sutarimo dėl valstybės tarnybos reformos ieškota ir rasta nemažai kompromisų. Žinote, kompromisai yra sąlyginiai. Tų kompromisų aš ten labai daug nemačiau. Tikslas turėjo būti kelti valstybės tarnybos kokybę, o pasirinktas kelias tai daryti pradedant, pavyzdžiui, nuo merų atlyginimo pakėlimo dvigubai jau iškart, po kelių mėnesių, nemanau, kad yra tas kelias į kokybę, todėl tokios valstybės tarnybos arba tokios vadinamosios reformos aš palaikyti negaliu.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Iš tokio kratinio, kurį atnešė Vidaus reikalų ministerija, VVSK biuras padarė tikrą įstatymą, tai reikia tik džiaugtis, kad turime jį ir šiandien turime ką svarstyti. Žinoma, buvo labai pasigesta ministrės lyderystės, nes nesugebėjo nė į vieną posėdį ateiti. Gerai, kad bent jau viceministrė atlaikė frontą savo gležnais pečiais. Tikrai daug kur radome kompromisų, bet esminiais klausimais nesugebėjome susitarti. Negaliu pasakyti, kad įstatymas toks blogas, koks buvo atneštas, bet ir nėra toks geras, koks galėtų būti, todėl balsuosiu susilaikydama.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad dalis pasisakančių, svarstydami Valstybės tarnybos reformos įstatymo paketą, labai siaurai traktuoja pasirinkdami vien tik valstybės tarnybą, kurioje dirba 37 tūkst. darbuotojų. Atkreipčiau dėmesį, kad tai yra viso viešojo sektoriaus pertvarka. Viešajame sektoriuje Lietuvoje dirba 364 tūkst. darbuotojų. Juos liečia visus. Negalima nematyti skaičių, kad Europos Sąjungos EBPO šalyse viešajame sektoriuje vidutiniškai dirba 19 %, Lietuvoje – 29 %. Akivaizdu, kad šie skaičiai ne Lietuvos viešojo sektoriaus naudai, ne visam aparatui, kuris gauna mažus atlyginimus. Turbūt visi suprantame, kad didinti atlyginimus iš tų 1 mln. 280 tūkst. dirbančiųjų nėra galimybės… Nematyti šito, nespręsti šitų klausimų tai tiesiog yra nusikaltimas.
Aš dar atkreipčiau dėmesį, kad reformos metu, svarstant komitete, faktiškai daug pakeitimų buvo padaryta atsižvelgiant ir į opozicijos siūlymus. Privačiai kalbant, gerbiami kolegos, su jumis, visi patenkinti, kad atsižvelgta į jūsų siūlymus. Juo labiau kad šitą reformą ir praėjusią kadenciją vadovavusi valstiečių Vyriausybė teikė gana panašią, tik pusiaukelėje pritrūko įkvėpimo, kad ji būtų pateikta Seimui svarstyti. Visiškai tas pats principas, tas pats kelias. Todėl aš nesuprantu… Šiandien nematyti, nesuprasti tų skaičių, kalbant apie visą viešąjį sektorių, o kalbėti tik apie valstybės tarnybą…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. JUŠKA (LSF). …tiesiog būtų nusikaltimas. Kviečiu visus pritarti siūlomam įstatymo projektui ir lydimiesiems teisės aktams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Džiugu girdėti iš valdančiųjų pasisakymo, kad nuplagijavo nuo valstiečių buvusį įstatymą ir kažką pakoregavo. Bet iš tikrųjų yra geras posakis, kad medaus statinę gali sugadinti šaukštas deguto. Taip ir šiuo atveju atsitiko: vadovams gyvenimas gerinamas. Mes kalbame apie skaidrumą, apie nepotizmą ir kitus dalykus, kad to neturėtų būti, bet vadovai dabar paverčiami UABʼo savininkais. Jie algos dydį galės nustatyti pagal priklausomumą partijai, draugystės ryšius – nepotizmui plisti bus labai geros galimybės. Tokiu keliu einant, turbūt atsitiks taip, kad kai kur dirbs tik po vieną vadovą, nes kitų darbuotojų nebeliks arba liks draugai ir artimieji. Tai klausimas tada, kur atsidurs mūsų valstybės tarnyba? Tie žmonės, kurie nepriklauso partijai, nepriklauso draugų ratui, turės paprasčiausiai išeiti. Na, jeigu toks tikslas sugriauti valstybės tarnybą, paversti UABʼais, tai tai ir pamatysime. Tikrai balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Pirmiausia norėjau padėkoti visai grupei Vyriausybės žmonių, ir sėdinčių čia, salėje, už atliktą didelį darbą. Nieko nedaryti yra lengviausia, o buvo padarytas didelis darbas ir kompromisai rasti taip pat Seime. Mūsų valstybė yra tiek stipri, kiek stiprus ir gerai veikiantis yra viešasis sektorius. Todėl ši reforma ypatingą įtaką turės vadovams įstaigų, kurios ir formuoja visą veiklą viešajame sektoriuje. Stiprūs vadovai – stiprus sektorius. Todėl siūlyčiau palaikyti, balsuoti už, o jeigu bevykdydami šią reformą, įgyvendindami šią reformą matysime, kad yra poreikis keisti, tobulinti, visuomet bus galima tobulinti, o ne sėdėti toje pelkėje, kurioje mes esame 20 metų, kai į viešąjį sektorių nori ateiti tik tie žmonės, kurie negali savęs realizuoti privačiame sektoriuje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Pirmiausia reikėtų vis dėlto padėkoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biurui, viceministrei, tikrai atliktas didžiulis neįtikėtinas darbas. Yra vis dėlto klausimų, kur galbūt nuomonės išsiskyrė, tad, suprantama, kitaip ir būti negali. Tikrai yra vietų, kur pavyko rasti bendrus sutarimus, įsiklausyta vieniems į kitus. Tačiau, apskritai paėmus, sakau, nusivylę šiek tiek esame bendru požiūriu pačia pertvarka, kad mes dabar tikimės, kad vadovai stebuklingai spręs visas problemas, realiai neatlikę jokios besidubliuojančių funkcijų analizės peržiūros. Dėl to galvojame, kad tas siekis, tas tikslas tikrai padaryti valstybės tarnybos reformą ir pasiekti tuos tikslus, kad įvyktų reali pertvarka ir pasiektume geresnių rezultatų, iš tikro mažai tikėtinas.
Žinoma, aš tikrai būsiu pirmas, jeigu bus priimtas šis įstatymas ir laikas parodys, kad tai buvo geri sprendimai, kuris pasveikins jus, bet šiandien sakau, kad Demokratų frakcija negali palaikyti šio projekto, nes tikrai liko daug vietų, dėl kurių mes turime pastabų. Bet kuriuo atveju tikrai noriu padėkoti šiuo atveju kolegoms iš daugumos, kurie dirbo komitete, – tikrai pavyko rasti nemažai sprendimų, bet ranka vis dėlto šiandien mygtuko „už“ negali spausti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsavimu dėl 1-3.1 klausimo – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 78, prieš – 2, susilaikė 45. (Plojimai) Valstybės tarnybos įstatymas priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIVP-2067(4) (priėmimas)
Lydimasis 1-3.2 klausimas – Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIVP-2067(4). Pakeitimą sudaro devyni straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime dėl 1-3.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 81, prieš – 2, susilaikė 41. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2067(4) priimtas. (Gongas)
Balsuojame toliau. Ten, kur nebus pataisų, trumpinsime balsavimo laiką, nes visi jau, matau, yra salėje.
10.44 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2068(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2068(4). Pakeitimą sudaro trys straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo už – 112, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2068) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2069(4) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-3.4 klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2069.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Prašom pristatyti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Yra dvi pastabos, joms komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime priimti visą straipsnį, suredaguotą pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime ir balsuokime dėl 1-3.4 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2069) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 28, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2070(4) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-3.5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2070.
Dėl pavadinimo yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Tai iš esmės redakcinio pobūdžio pastaba, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl 1 straipsnio Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip pat buvo pritarta komitete bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui? Dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio Teisės departamento pastaba.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Lygiai taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime visam 3 straipsniui pritarti? Ačiū.
Dėl 4 ir 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
L. Pociūnienė – motyvai už. Motyvai už – L. Pociūnienė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš atsiimu žodį. Ne, aš…
PIRMININKĖ. Viskas gerai. Taigi dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2070) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32, 67 ir 70 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2071(4) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-3.6 klausimas – projektas Nr. XIVP-2071.
Yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba dėl pavadinimo. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau. Kadangi tai yra Statuto pakeitimas, dėl kiekvieno straipsnio turime atskirai balsuoti. Balsuokime dėl 1 straipsnio.
Balsavo 119: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pritarta 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, pataisa. Jis neprašo svarstyti, atsiima. Ar galime pritarti… Balsuokime dėl 2 straipsnio. Balsuojame.
Balsavo 113: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pritarta 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Balsuokime.
Balsavo 117: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Balsuokime.
Balsavo 118: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 4. 4 straipsniui pritarta.
Apsispręskime dėl viso darbotvarkės 1-3.6 klausimo. Balsuokime. Dėl motyvų nebuvo užsirašiusių, balsuojame.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 119: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 5. Statutas (projektas Nr. XIVP-2071) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2072(4) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 1-3.7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2072(4). Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pastaba susijusi su tuo, kad kandidatai į žvalgybos kontrolieriaus pareigas taip pat turėtų pareigą deklaruoti turtą. Komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl darbotvarkės 1-3.7 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (darbotvarkės 1-3.7 klausimas) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 16, 18, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2073(4) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-3.8 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2073(4). Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio. Komitetas jai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių V. Čmilytės-Nielsen ir E. Gentvilo pataisos. E. Gentvilo nėra, taigi pristatysiu aš. Pirmoji pataisa yra dėl reikalavimų lygių galimybių kontrolieriui. Siūloma praplėsti reikalavimus, papildant juos taip, kad yra teisinio pedagoginio darbo stažas ir reikalinga patirtis vykdant veiklą, susijusią su žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Atsižvelgta į tai, kad anksčiau nebuvo reikalavimo dėl žmogaus teisių. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies, motyvuodamas tuo, kad iš pasiūlymo formuluotės išeina, kad teisinio darbo patirtis nebebūtų privaloma, reikėtų arba teisinės, arba žmogaus teisių patirties. Komitetas vis dėlto siūlo palikti teisinio arba teisinio pedagoginio darbo patirties reikalavimą ir papildomai reikalauti ne dešimties, o penkerių metų patirties žmogaus teisių srityje. Tokiam sprendimui komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Aš, kaip iniciatorė, pritariu komiteto nuomonei. Ar galima pritarti bendru sutarimu komiteto siūlomai versijai? Ačiū, pritarta.
Antroji pataisa taip pat… (Balsai salėje) Jos yra susijusios, atskirai jau nebereikia jų svarstyti. Seimo narys A. Lydeka taip pat turi pataisą dėl to paties 2 straipsnio. Prašom, gerbiamas Arminai, pristatyti savo pataisą. A. Lydeka turi, tuoj bus įjungtas mikrofonas. Tuoj. (Balsai salėje) Nešūkaukite, Valdemarai!
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Pataisa gana paprasta, kad šiuo konkrečiu atveju ombudsmenai, kalbant apie lygių galimybių kontrolieriaus instituciją, šalia tos numatytos konkrečios veiklos, kurią atlieka savo kasdieniame darbe, galėtų papildomai dirbti, dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir pagal projekto apimtį gauti atlygį, taip pat užsiimti pedagogine ir kūrybine veikla, kurią leidžia įstatymas.
PIRMININKĖ. Ačiū, prašom pristatyti komiteto išvadą.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikėtų apsispręsti dėl viso 2 straipsnio. Ar galime pritarti?.. Atsiprašau, ar galime pritarti A. Lydekos pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Ar visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento trys pataisos, trys pasiūlymai, prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Tai iš esmės redakcinio pobūdžio pastabos, joms visoms buvo pritarta bendru sutarimu, jeigu teisingai..
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime suredaguotam 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-3.8 klausimo – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 99, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2073) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2074(4) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.9 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-2074. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl projekto Nr. XIVP-2074.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 110, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2074) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2075(4) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.10 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-2075. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Jai komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad šiuo metu galiojantis įstatymas neturi pastaboje minimo 3 straipsnio 6 dalies, todėl projektu jos keisti neįmanoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime dėl darbotvarkės 1-3.10 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 110, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2075) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2076(4) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.11 klausimas – projektas Nr. XIVP-2076. Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime dėl darbotvarkės 1-3.11 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 110, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2076) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2077(4) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.12 klausimas – projektas Nr. XIVP-2077(4). Pakeitimą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 107, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2077) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 7, 9, 19, 22, 25 ir 28 straipsnių, V skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2078(4) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.13 klausimas – lydimasis Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2078. Yra keli Seimo narių pasiūlymai. Pirmas – mano ir E. Gentvilo. Tai yra siūlymas, kad Seimo kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos pilietis turėtų… ir (ar) patirtį vykdydamas veiklą, susijusią su žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Tai yra iš esmės identiškas pasiūlymas, kurį svarstėme kalbėdami apie lygių galimybių kontrolierių, įvesdami ir žmogaus teisių patirties reikalavimą. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Lygiai taip pat, kaip ir prieš tai dėl tų pačių teikėjų teikto pasiūlymo, komitetas siūlo palikti teisinio arba teisinio pedagoginio darbo patirties reikalavimą ir papildomai reikalauti penkerių metų patirties žmogaus teisių srityje. Tai reiškia, kad komitetas siūlo pritarti šiam sprendimui iš dalies.
PIRMININKĖ. Sutinku su pritarimu iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto versijai? Dėkoju. Antras mūsų pasiūlymas yra susijęs su prieš tai buvusiu. Atskirai dėl jo balsuoti nereikia. Taigi, ar galime šiai daliai pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Jai buvo pritarta bendru sutarimu, tai yra redakcinio pobūdžio pastaba.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Ji taip pat yra redakcinio pobūdžio, taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Taip pat komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taip pat yra A. Lydekos pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Arminai.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolegos, tai labai panašus pasiūlymas, kuriam jūs ką tik pritarėte, kai priėmėme Lygių galimybių kontrolieriaus įstatymą. Šiuo atveju kalbame apie Seimo kontrolierius. Jiems taip pat siūlau suteikti galimybę dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir gauti atlygį už kūrybinę, pedagoginę veiklą dalyvaujant tuose tarptautiniuose projektuose. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komiteto nuomonė.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies kartu pasiūlydamas patikslinti pagal Teisės departamento pastabą. Tokiam komiteto sprendimui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tinka?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, sutinku su komiteto patikslinta formuluote.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime visam 3 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento dvi pataisos. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Abi pastabos yra redakcinio pobūdžio, abiem komitete yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime visam 7 straipsniui pritarti? Pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime visam 8 straipsniui pritarti? Pritarta.
Toliau. Yra dar kelios Teisės departamento pastabos. Gal galėtumėte jas visas išvardinti? Dėl 8 straipsnio.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Toliau iš eilės einanti pastaba yra ta, kuriai komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad valstybės pareigūnų socialinių garantijų klausimas turi būti sprendžiamas sistemiškai, peržiūrint visus susijusius įstatymus, o ne atskirai po vieną. Kadangi tai nebuvo šios pertvarkos tikslas, šiai pastabai buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra viena A. Lydekos pataisa. A, tai 8-ą baigėme. Ar galime pritarti visam 8 straipsniui, suredaguotam pagal VVSK nuomonę? Galima, nematau prieštaraujančių.
Dėl 9 straipsnio yra A. Lydekos pasiūlymas. Prašom.
A. LYDEKA (LSF). Tai analogiškas pasiūlymas, kuriam buvome pritarę prieš tai aptartame įstatymo projekte. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Tai ir analogiškas pritarimas iš dalies siūlant patikslinti, atsižvelgiant į pasikeitusią projekto straipsnių numeraciją. Atsirado papildomų straipsnių. Šiam sprendimui komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu šitai redakcijai? Dėkoju. Ir visam 9 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami dėl 1-3.13 klausimo – Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2078) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 6, 8, 12, 26, 27 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2079(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.14 klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2079. Analogiškai, kaip ir dėl anksčiau svarstytų, yra mano ir kolegos pasiūlymas numatyti patirtį vykdant veiklą, susijusią su žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Prašau komiteto nuomonę.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Analogiškas ir komiteto sprendimas: pritarti iš dalies siūlymui reikalavimą dėl patirties nuo dešimties metų sumažinti iki penkerių, tačiau palikti teisinio arba teisinio pedagoginio darbo patirties reikalavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Sutinku su komiteto formuluote. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto formuluotei? Dėkoju.
Dėl antrosios mūsų pataisos nereikia atskirai apsispręsti, nes ji yra susijusi su buvusia.
Ar galime dėl visos šios dalies sutarti bendru sutarimu pritarti jai? Ačiū.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Jai komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Lydeka siūlo.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Analogiškas pasiūlymas tiems, kuriems Seimas pritarė dėl Lygių galimybių įstatymo, Seimo kontrolierių įstatymo. Tai ta pati galimybė dalyvauti tarptautiniuose projektuose, gauti atlygį už kūrybinę, pedagoginę veiklą. Yra siūloma suvienodinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pozicijas. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komiteto nuomonė?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu A. Lydekos pataisai? Dėkoju. Visam 2 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 5 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš esmės redakcinio pobūdžio, jai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 5 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento kelios pastabos. Prašau pristatyti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pirmoms dviem pastaboms, kiek dabar matau…
PIRMININKĖ. Yra keturios Teisės departamento pastabos.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pirmai pastabai buvo pritarta bendru sutarimu, ji redakcinio pobūdžio. Antrai pastabai komitetas nepritarė. Valstybės pareigūnų socialinių garantijų klausimas turi būti sprendžiamas sistemiškai iš naujo apsvarstant visus susijusius įstatymus, o ne atskirai po vieną. Kaip ir minėjome, tai nebuvo šios pertvarkos tikslas, todėl bendru sutarimu buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. Toliau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Trečia pastaba. Atsižvelgiant į ankstesnę Teisės departamento pastabą, projektas patikslintas, numatant atleidimo pagrindą dėl sveikatos būklės. Atleidimas paties prašymu yra atleidimo dėl atsistatydinimo sinonimas, visiškai suprantamas, todėl siekiant įstatymo normos aiškumo netikslinga duoti nuorodas į kitus įstatymo straipsnius. Tokiai pozicijai komitetas pritarė bendru sutarimu. Tai reiškia, kad nepritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Paskutinei pastabai, ji redakcinio pobūdžio, buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Galime 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-2079.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 111, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2079) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 53, 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2082(4) (priėmimas)
Kitas lydimasis – projektas Nr. XIVP-2082(4), 1-3.15 klausimas. Yra Seimo nario A. Petrošiaus pasiūlymas dėl pavadinimo. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Čia yra atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas aktualus tik tuo atveju, jeigu būtų pritarta mano susijusiems pasiūlymams dėl 4 ir 5 straipsnių, todėl pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl jų.
PIRMININKĖ. Taip, teisinga pastaba. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiai pastabai bendru sutarimu, nurodydamas, kad įstatymo projekto atitiktis Konstitucijai preliminariai įvertinta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminio projekto svarstymo metu, per jį nutarta, kad minimos nuostatos Konstitucijai neprieštarauja. Komiteto patobulintame projekte nuostatos iš esmės nebuvo keičiamos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 3 straipsniui pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio yra A. Petrošiaus pataisa. Prašau pristatyti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pataisos esmė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams būtų grąžinamas priedas už stažą, nustatomos tokios pačios taisyklės kaip ir valstybės tarnautojams. Šis priedas negali viršyti 20 % pareiginės algos, yra skaičiuojamas po 1 % kasmet. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Pritarė. Dėkoju. Ar galime pritarti A. Petrošiaus pataisai, jai komitetas pritarė? Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso 4 straipsnio. Ar galime pritarti jam? Pritarta. Dėl 5 straipsnio yra A. Petrošiaus pataisa. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš esmės pasiūlymas yra susijęs su prieš tai buvusiu ir dėl jo balsuoti nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tai atskirai jau nebereikia apsispręsti. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba yra redakcinio pobūdžio, jai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 6 straipsniui pritarti? Pritarta.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra A. Petrošiaus pataisa, bet dėl jos atskirai apsispręsti nebereikia, nes mes pritarėme ankstesnėms. Ar galime visam 8 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra A. Petrošiaus pataisa. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš esmės komitetas formuluote atsižvelgė į tai, kad komitetas priėmimo stadijoje pritarė principinei nuostatai, kad valstybės pareigūnams, įstaigų vadovams nebūtų taikoma kadencijos vidurio taisyklė. Pasiūlyme ji buvo įtraukta, nes kituose projektuose svarstymo metu ji buvo nustatyta. Todėl šiam mano pasiūlymui, suredaguotam komiteto, buvo pritarta iš dalies ir mane tenkina šitas sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto versijai? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 11 straipsniui? Pritarta.
Dabar grįžtame į pačią pradžią, tai yra prie pavadinimo. Pirmiausia A. Petrošius pristatys, ką siūlo.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komiteto buvo pasiūlymas koreguoti straipsnių numeravimą straipsnių pavadinime. Šiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu A. Petrošiaus pataisai, jai komitetas taip pat pritarė? Dėkoju.
Balsuojame dėl viso 1-3.15 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2082) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 26, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2084(4) (priėmimas)
Kitas 1-3.16 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-2084. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Abi pastabos yra redakcinio pobūdžio, joms buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas, pritarti? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento dvi pastabos. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip pat abi yra redakcinio pobūdžio ir komitetas joms pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto 2 straipsnio redakcijai? Pritarta.
Dėl 3 ir 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsuokime dėl projekto Nr. XIVP-2084.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2084) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 22, 23, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2087(4) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-3.17 klausimas – projektas Nr. XIVP-2087. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių R. Budbergytės, J. Razmos, A. Skardžiaus pasiūlymas. Ar galėtų jį pristatyti R. Budbergytė?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Čia dėl nusižengimų finansų sistemai.
PIRMININKĖ. Taip, tai yra projekto Nr. XIVP-2087 1 straipsnis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tiesų su kolega teikėme siūlymą dėl nepriekaištingos reputacijos klausimo Valstybės kontrolės pareigūnams. Neužtenka apskritai, kaip visiems valstybės tarnautojams, kurie turi pereiti tam tikrą skaistyklą, kad jie turi būti ar padarę nusikaltimą ir pripažinti kalti dėl baudžiamojo nusižengimo tiktai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, to nepakanka Valstybės kontrolės pareigūnams. Valstybės kontrolės pareigūnams dar yra be galo svarbu, kad į jų sistemą nepatektų asmenys, kurie yra padarę nusižengimų finansų sistemai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas pritaria šiam pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti pataisai bendru sutarimu? Pritarta.
Kita tų pačių Seimo narių pataisa. Ar galėtumėte, gerbiama Rasa, pristatyti? Tai yra taip pat dėl to paties 1 straipsnio.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Čia irgi yra tas pats siūlymas. Jis yra susijęs su pasiūlymu… papildomai finansų sistemai, kad būtų nusižengimas… Ne, čia…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitete?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu pataisai, kuriai pritarė komitetas? (Balsai salėje) Ačiū. Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio, jai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Trečioji R. Budbergytės, J. Razmos ir A. Skardžiaus pataisa dėl to paties straipsnio. Prašau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Čia siūlymas toks, kad būtų papildomai įrašyta, kad žmogus buvo atleistas iš darbo už Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Nuo to atleidimo iš pareigų ar darbo būtent dienos, kai buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, nepraėjo treji metai – reikia papildyti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti pataisai, jai komitetas pritarė? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ketvirtoji Seimo narių pataisa dėl to paties straipsnio.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Siūlome taip: Valstybės kontrolei turėtų būti priklausoma pagal dalyvavimą tarptautinėse audito institucijų formatuose… Labai svarbu įtvirtinti, kad ir Valstybės kontrolės pareigūnų elgesys atitiktų būtent Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodekso nuostatas. Taigi, kai neatitinka toks elgesys ir nėra praėję treji metai, taip pat tai yra nepriekaištingos reputacijos neatitikimas. Siūlome papildyti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti pataisai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Dėl viso 1 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pirmajai pastabai buvo pritarta bendru sutarimu, nes tai yra redakcinio pobūdžio pastaba.
PIRMININKĖ. Antroji?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Antrai pastabai komitetas nepritarė nurodydamas, kad projekto nuostatų atitiktis Konstitucijai yra preliminariai įvertinta Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir nenustatytas galimas prieštaravimas Konstitucijai. Aptariama nuostata patobulintame projekte iš esmės nesikeitė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji neatitinka Konstitucijos. Manau, logiškai…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 4 straipsniui, suredaguotam pagal komiteto nuomonę? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Yra redakcinio pobūdžio, jai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime visam 5 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti? Pritarta.
Balsuokime dėl darbotvarkės 1-3.17 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-2087.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2087) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2088(4) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 1-3.18 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIVP-2088(4). Dėl pavadinimo yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio, jai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl darbotvarkės 1-3.18 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2088(4) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 22, 26, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2089(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.19 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIVP-2089(4). Priėmimas pastraipsniui. Dėl pirmų trijų straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Abi yra redakcinio pobūdžio. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kaip ir dėl praėjusių atvejų, redakcinio pobūdžio, bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 5 straipsniui? Pritarta. Dėl 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, balsuojame dėl viso darbotvarkės 1-3.19 klausimo – Vyriausybės įstatymo pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 98, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2089) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2090(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.20 klausimas – projektas Nr. XIVP-2090. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas, tačiau dėl jo balsuoti nereikia, nes analogiškas pasiūlymas buvo pateiktas kitame straipsnyje. Taigi balsavimo nereikia. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-3.20 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 102, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2090) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2091(4) (priėmimas)
Kitas lydimasis darbotvarkės 1-3.21 klausimas – projektas Nr. XIVP-2091. Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-3.21 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 105, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2091) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2092(4) (priėmimas)
Kitas lydimasis darbotvarkės 1-3.22 klausimas – projektas Nr. XIVP-2092. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Teisės departamento pastabai buvo pritarta bendru sutarimu, ji yra redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti 3 straipsniui? Pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra R. Budbergytės pasiūlymas. Prašom pristatyti. Atsiprašau, dėl 4 straipsnio, jūsų pasiūlymas dėl Vietos savivaldos įstatymo.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Mes siūlome iš tiesų išbraukti, pakeisti atitinkamai numeraciją, nepritariant, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, kurie dirba pagal darbo sutartis. Pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovų pareigas konkurso komisijos nariu turi būti kviečiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto nuomonė.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei kituose nacionaliniuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo garantuoti, kad vidaus audito funkcijas viešajame sektoriuje vykdytų būtinai valstybės tarnautojai. Tiek Valstybės kontrolėje, tiek Lietuvos banke veikia vidaus audito tarnybos ar skyriai, kuriuose dirba darbuotojai, dirbantys ir pagal darbo sutartis. Taigi vidaus auditoriaus atliekamos funkcijos ir jam keliami kvalifikaciniai reikalavimai nėra siejami su auditoriaus statusu.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teikiamu pasiūlymu taip pat siekiama pakeisti ir atrankos į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso tvarką. Pasiūlymu siekiama panaikinti šiuo metu įtvirtintą reikalavimą, kad į konkurso komisijos narius turi būti kviečiamas Finansų ministerijos atstovas. Tokiu pakeitimu iš esmės būtų sumažintas konkurso skaidrumas. Komitetas bendru sutarimu nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai mes jau šitą klausimą svarstėme ir svarstymo stadijoje, komitetas tas aplinkybes labai gerai įvertino. Ir dabar faktinė situacija yra tokia, kad turime ir tokių, ir tokių vidaus auditorių, tad kokio nors ypatingo reikalavimo, kad dėl kokių nors priežasčių turėtų būti valstybės tarnyba, turint mintyje, kad vidaus audito pagrindinė funkcija yra padėti vadovui vadovauti institucijai, tikrai nėra. Todėl siūlyčiau nepalaikyti pasiūlymo (su visa pagarba gerbiamai Rasai) ir balsuoti pagal komiteto pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl R. Budbergytės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 105: už – 49, prieš – 34, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta. Apsispręskime dėl viso 4 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2092, darbotvarkės 1-3.22 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 86, prieš – 11, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2092) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2094(4) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-3.23 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2094(4).
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio. Komitetas jai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Antroji pataisa yra R. Budbergytės, tačiau matau, kad dėl pasiūlymo balsuoti nebereikia. Prašom pristatyti. Komiteto nuomonę, gerbiamas Audriau, pristatykite.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė bendru sutarimu, bet, kaip jau minėjote, dėl pasiūlymo apsisprendėme svarstydami ankstesnį teisės akto projektą, todėl balsuoti dėl jo nebereikia.
PIRMININKĖ. Nebereikia, taip. Dėkoju. Dėl viso 1 straipsnio. Ar galime jam pritarti? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl viso 1-3.23 klausimo norėtų pasisakyti dėl motyvų A. Vinkus – kalba prieš.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vidaus audito tarnybų atliekamos funkcijos susijusios išimtinai su valstybės tarnybos vykdomų funkcijų svarba valstybės interesams, įgyvendina valdžios ir valdymo funkcijas dėl viešųjų finansų kontrolės. Mano nuomone, neginčijamai turi būti valstybinės tarnybos statusas. Vidaus audito funkcijos iš viešojo valstybės valdymo negali būti išbraukiamos. Tai teisingai išdėstė Seimo Audito komitetas 2022 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto išvadoje. Gerbiama Seimo narė R. Budbergytė savo pasiūlymuose, jie įregistruoti ir svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, Seimo Audito komitetas ir ponia R. Budbergytė savo pasiūlymuose vidaus auditorius teisingai priskiria viešojo administravimo veiklai. Nurodo, kad vidaus audito tarnybų vadovams ir vidaus auditoriams turi likti įstatyminė galimybė būti karjeros valstybės tarnautojais.
Reziumuojame. Savivaldybių vidaus auditoriai vykdo viešojo administravimo funkcijas ir jie turi būti valstybės tarnautojai. Vidaus auditas neturi būti priskirtas ūkinėms, techninėms funkcijoms, vidaus administravimo ir panašiai, bet yra viešojo administravimo subjektuose, savivaldybėse, pareigas einančių asmenų profesinė veikla. Todėl turi būti nepriimtas, atmestas, sakyčiau, projektinis reguliavimas, kad savivaldybių centralizuotų vidaus audito tarnybų vadovai ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Prašau palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą, kad savivaldybių centralizuotų vidaus audito tarnybų vadovai ir vidaus auditoriai yra karjeros valstybės tarnautojai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kolegos, mes ką tik balsavome dėl kito įstatymo. Čia buvo iš esmės susijęs pasiūlymas. Seimas jau dėl to iš esmės apsisprendė. Dar kartą aš noriu pakartoti tuos pačius motyvus, kad vidaus audito funkcija nėra tokia funkcija, dėl kurios reikėtų kelti reikalavimą vidaus auditoriams būti valstybės tarnautojais. Turint mintyje, kad vidaus auditoriaus pagrindinis uždavinys yra padėti vadovui vadovauti institucijai.
Todėl raginu palaikyti šį įstatymą. Seimas jau yra apsisprendęs dėl ankstesnio įstatymo ir tiesiog būtų elementariai nelogiška dabar už šį įstatymą nebalsuoti. Tiesiog būtų labai keista, kurioziška situacija. Siūlau balsuoti už. Čia sustoju. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime ir balsuokime. Atsiprašau, R. Budbergytė – motyvai prieš.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Iš tiesų aš norėčiau vis dėlto nesutikti su tokiu šios sistemos matymu. Aš jau suprantu, kad dabar taip yra balsuota ir nieko mes čia nepakeisime, bet vis dėlto paversti vidaus auditorius vien tik įmonių, įstaigų vadovų patarėjais ir atimti iš jų tas tokias kertines funkcijas, kurias jie vykdo, sakykime, ir kontrolės, ir priežiūros, ir vertinimo, kai vertinamos visos veiklos sritys, galimybes, ir priskirti tiesiog vidaus administravimo funkcijas, vadinasi, tikrai nesuprasti, kad vidaus auditas iš „prigimties“ sąraše turėtų būti priskiriamas ne į pagal darbą dirbančių darbuotojų sąrašą, o į pagal valstybės tarnybą, nes iš tiesų tarp tų funkcijų, sakykime, vidaus tarnybos audito ir jų funkcijos paskęsta kaip labai nereikšmingos. Man tenka labai apgailestauti, kad valstybės tarnybos reformą darant tie argumentai tiesiog piktybiškai nebuvo girdimi, ar tai kalbėjo pavieniai Seimo nariai, ar tai kalbėjo patys vidaus auditoriai, ar tai, sakykime, kalbėjo Audito komitetas. Todėl aš labai vis dėlto savo visu, kaip sakoma, vidumi esu įsitikinusi, kad neteisinga yra priskirti vidaus auditorius prie dirbančių pagal darbo sutartis, juo labiau sakyti, o dabar tai buvo pusė dirbančių, o pusė dirbančių pagal valstybės tarnybą. Na, labai juokingas ir neteisingas argumentas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad dabar jau 50 % auditorių dirba pagal darbo sutartis. Kalbant apie kokias nors specifines funkcijas, jie tokių neatlieka, neatlieka teisėkūros ar kitokių dalykų, jie yra įrankis vadovui. Šiandien keliant klausimus apie vidaus auditorių nepriklausomumą, efektyvumą, tai tikrai nieko bendro neturi su šiuo siūlymu.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Norėčiau kreiptis į auditorius, kurie pateikė siūlymus dėl šio įstatymo projekto. Tikrai nepavyko jūsų apginti šį kartą, dauguma yra tokia, kokia yra bent jau šią savaitę ir šį mėnesį dar, ir mūsų balsų neužtenka, kad pakeistume sprendimą. Tačiau aš jums galiu pažadėti, kad valdžiai pasikeitus mes tikrai tą darbą padarysime galbūt kitoje kadencijoje, jeigu būsime priskirti daugumai (tai tikrai nėra sudėtingas klausimas), grąžinsime tą teisybę ir pagarbą šiai profesijai ir jos statusui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tikrai labai nemažai motyvų buvo išsakyta, tačiau daugelis motyvų buvo į vieną pusę. Aš irgi esu už tai, kad savivaldybių darbuotojai būtų priskirti valstybės tarnybos sistemai, nes tai nėra šiaip sau paprastas ir mechaniškas darbas ir reikia sukurti tam tikrą sistemą, norint prižiūrėti ir tikrinti tam tikrus objektus. Iš tikrųjų neturi būti pavaldumo, nes jeigu esi pagal darbo sutartį, tai tu pagal savo priedermę esi pavaldus tam žmogui, kuris pasirašo ir priima tave į darbą. Labai gaila, kad nebuvo atsižvelgta į mūsų, Audito komiteto, rekomendacijas ir šiandieną tikrai mes laužome ietis ten, kur tikrai nereikėtų jų laužyti. Kolegos, aš irgi negaliu pritarti, nes tai prieštarautų pačios audito sistemos veikimui.
PIRMININKĖ. Premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau pasinaudoti proga kalbėti dabar be eilės, ką man leidžia Seimo statutas, ir atkreipti dėmesį, kad nederėtų šitaip argumentuoti, turint mintyje, kad labai svarbias funkcijas atlieka ir personalo administratoriai, ir buhalteriai, ir finansininkai, ir kitų funkcijų, kurios yra vidaus administravimo funkcijos, atlikėjai. Dabar tarsi atrodo, kad kažkas negerbia vidaus auditorių, tai gal mes iš viso ir tų kitų žmonių negerbiame? Mes žiūrėkime į darbo turinį, o ne į tai, kaip vadinasi viena ar kita specialybė, nes darbo turinys, kaip ir minėjo ministrė, nėra susijęs su valstybės tarnybos turiniu, tai yra labai svarbus darbas ir bet koks ten paminėtas darbas yra labai svarbus.
PIRMININKĖ. Z. Balčytis dar replikuoja.
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, ačiū, gerbiama Pirmininke, nors ir nelabai priklauso čia man pasisakyti. Aš tikrai manau, kad mes šiandieną turime teisę išsakyti savo poziciją. Mūsų pozicija yra tokia, kad mes turime skirtingą požiūrį. Aš vis dėlto lieku prie to, kad tai nėra ūkinė funkcija. Iš tikrųjų mes turime įsiklausyti kartais ir į specialistų, ir į įvairių toje srityje dirbančių žmonių pasakymus ir prašymus. Tiktai tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nuomonės išsakytos. Apsispręskime balsuodami dėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2094.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
Šio įstatymo priėmimas
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 73, prieš – 22, susilaikė 24. Sveiki, ko nemačiau. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2095(4) (priėmimas)
Toliau 1-3.24 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2095(4). Čia pasiūlymų nebuvo. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, galime. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, galime. Taigi pastraipsniui procedūra įveikta. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Tada, matyt, balsuosime. Balsuojame dėl Viešojo administravimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2095.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 103, prieš – 9, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2096(4) (priėmimas)
Toliau 1-3.25 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2096(4). Čia buvo dėl 1 straipsnio Seimo narės R. Budbergytės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Kreipiamės į gerbiamą pasiūlymo autorę. Dėl pasiūlymo balsuoti nereikia, deja, nes jis susijęs su prieš tai svarstytu analogišku pasiūlymu dėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo. Ar jūs sutinkate, gerbiama Rasa? Taip. Neišeina pagal Statutą balsuoti, nes jis jau buvo susijęs. Seime yra apsispręsta. Taip. Įjunkime autorei mikrofoną. Kažkas čia stringa.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Iš tiesų siūlymas yra tikrai susijęs su vidaus auditoriaus ir vidaus audito tarnybos darbuotojų vieta. Mes siūlome… pasiūlymas yra išbraukti. Labai tenka apgailestauti, kad esame negirdimi ir negirdime tos galimybės leisti jiems būti valstybės tarnybos dalimi.
PIRMININKAS. Taip, bet procese jūs sutinkate, kad mes dėl jo jau esame apsisprendę ir…
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKAS. …dėl jo nebalsuojame? Taigi, 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu taip, kaip esame jau apsisprendę pagal komiteto redakciją? Dėkoju. 2 straipsnis. Jeigu aš gerai suprantu, pasiūlymų nebuvo. Tada galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso dėl motyvų nėra užsirašiusių. Tada balsuokime dėl viso projekto Nr. XIVP-2096(4).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 69, prieš – 8, susilaikė 35. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2097(4) (priėmimas)
Toliau 1-3.26 klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2097(4). Čia nebuvo jokių pasiūlymų. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui galime? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui įveikta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 108, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2098(4) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-3.27 klausimas – Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2098(4). Čia buvo pasiūlymų. Eisime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio buvo A. Petrošiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamas A. Petrošius pats tribūnoje stovi. Gal jūs galėtumėte pasakyti, ar sutinkate su tokiu siūlymu?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš esmės tai buvo redakcinis pasiūlymas, nes nustatomas dydis įsigalioja skirtingoms pareigybėms skirtingu metu, todėl netikslu įstatyme nurodyti datą. Kaip minėjote, šiam pasiūlymui buvo pritarta iš dalies suredaguojant jį pagal Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Pritariate, žodžiu, taip, kaip komitetas suredagavo.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau buvo Teisės departamento, pritarta iš dalies. Kita taip pat buvo Teisės departamento, pritarta iš dalies. Ar galime su visa šita komiteto parengta redakcija pritarti 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio buvo Teisės departamento, pritarta iš dalies. Toliau Teisės departamento, pritarta. Ir buvo gerbiamo Seimo nario A. Syso pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Taigi, dabar suteiksime žodį pasiūlymo autoriui. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Viena iš priežasčių, kodėl reikėjo keisti Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, taip sakant, rinkos ir valstybės tarnybos darbo užmokesčio skirtumas. Kodėl? Daug buvo kalbama apie tai, kad į ją neateina žmonės, nedalyvauja konkursuose dėl mažo darbo užmokesčio. Dabartinis siūlymas – nustatyti vadovaujantis jau praėjusių metų darbo užmokesčio vidurkiu, o kitas indeksavimas būtų tik 2025 metais ir įsigaliotų 2026 metais. Jau dabar yra skirtumas, jeigu jūs pasižiūrėsite I ketvirtį ir šitą dydį, kurį mes įrašome į įstatymą, nors ne vieną kartą Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad skaičių geriau į įstatymą nerašyti, nes tai yra kintantys dalykai. Bet skirtumas jau dabar yra didelis. Sulaukus 2026 metų tas skirtumas turbūt jau sieks kokius keletą šimtų eurų.
Priežastis, nuo kurios bėgame, vėl tiesiog įkelta į šitą įstatymą, todėl ir siūlau sutrumpinti bent vienais metais indeksavimo pradžią ir iš naujo indeksuoti valstybės tarnybos bazinio dydžio dydį ne 2026 metais… ne 2025 metais ir taikyti 2026 metais, o indeksuoti 2024 metais ir taikyti 2025 metais. Toks mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar išklausytume komiteto nuomonę, jeigu komiteto atstovas grįžtų į tribūną. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė pasiūlymui motyvuodamas tuo, kad turime nuosekliai laikytis pozicijos, jog pirmasis perskaičiavimas turi būti daromas 2025 metais, planuojant 2026 metų biudžetą. Tai buvo susiję su tuo, kad vis dėlto iš principo ne šiaip yra reformuojama sistema, tačiau pirmiausia yra reikalaujama tam tikro pokyčio ir tada, atsižvelgiant į pokytį, yra daromi tolesni žingsniai dėl darbo užmokesčio fondo formavimo. Nepritarė.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos (vis tiek turbūt jūs reikalaujate balsuoti dėl savo siūlymo), teks apsispręsti Seime. Bet prieš tai išklausysime motyvus. Už – gerbiamas D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tikrai pritariame A. Syso teikiamam pasiūlymui dėl ankstesnio perskaičiavimo. Tik atkreipiu dėmesį, kad pats derybų procesas, pavadinkime taip, pats savaime negarantuoja, kad automatiškai tie atlyginimai kils, todėl, manau, logiška būtų tą patį derybinį procesą vykdyti kur kas anksčiau ir tą rezultatą pasiekti. Jeigu jį pavyktų padaryti, tikrai turėti 2025 metams, nes kitu atveju išeis, kad daugeliui iš esmės atlyginimai bus įšaldyti gana ilgą laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prieš gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto siūlyčiau kolegoms pasižiūrėti į tą klausimą praktiškai, ne tik ideologiškai. Faktiškai didžiajai daliai valstybės tarnybos nauja darbo užmokesčio tvarka, darbo užmokesčio politika įsigalios nuo 2024 metų, vadinasi, institucijos dar turės padaryti labai labai didelius namų darbus pirmiausia tam, kad šita tvarka galėtų būti pradėta taikyti. Tie, kurie yra buvę Vyriausybėje, o iš kolegų, kurie kalbėjo, tikrai ne vienas yra buvęs arba buvęs valdančiojoje daugumoje, puikiausiai žino, kad biudžeto rengimas prasideda gana anksti. Klausimas, kas būtų 2024 metais tokio perskaičiavimo atspirties tašku, turint mintyje, kad metinio darbo užmokesčio statistiką mes gauname tik gegužės mėnesį. Man atrodo, net ir iš praktinių sumetimų, tai yra kokiu tempu ir kokiu principu tą fondą galėtume indeksuoti 2025 metais, mes tik reformą pradedame įgyvendinti ir jau iš karto ją keičiame. Visiškai neleidžiame sistemai nusistovėti ir matyti, kokie yra iš tikrųjų rezultatai, kokie yra efektyvumo pasiekimai institucijose ir taip toliau, ir panašiai.
Todėl tikrai labai gerbiu Algį ir jo pasiūlymus, žinau, kad jis visada labai rūpinasi darbuotojais, bet aš siūlau į tai žiūrėti visiškai praktiškai, nes pats pokytis… Jau jį įgyvendinti nebus taip paprasta ir mes negalime jį pradėję įgyvendinti, kaip sakė Jo Ekscelencija Prezidentas, vežimą statyti prieš arklį. Pirma, tegu tas arklys kiek nors paeina, o jau vežimą prikabinsime tada, kai ta nauja sistema bus nusistovėjusi. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar apsispręsime balsuodami dėl šio pasiūlymo. Balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 54, prieš – 32, susilaikė 31. Pasiūlymui nėra pritarta.
Judame toliau. Seimo nario A. Petrošiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Nereikia balsuoti, nes tai yra susiję. Gerbiamas Audriau, jūs sutinkate, taip?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau buvo Seimo nario D. Griškevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti? Dėkoju. Toliau gerbiamas Ž. Pavilionis per šoninį mikrofoną mums kažką pasakys.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Per praeitą balsavimą suklydau. Susilaikau.
PIRMININKAS. Gerai, užfiksuojame, kad per praeitą balsavimą jūs susilaikėte. Dar E. Zingeris, matyt, tuo pačiu klausimu.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tuo pačiu. Susilaikau.
PIRMININKAS. Irgi susilaikėte, tai labai svarbu. Ačiū.
Gerbiami kolegos, dabar dėl viso 4 straipsnio? Pritariame bendru sutarimu? Čia taip atspausdinta, kad aš pats bijau suklysti, bet čia dar yra siūlymų. Teisingai, nepastebėjau, mažomis raidėmis, kad čia jau 5 straipsnis. Viskas gerai. Toliau 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar jau 5 straipsnis ir čia D. Griškevičiaus pasiūlymas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Būtų tikslinga apsvarstyti po to einančias nuostatas, nes šitas yra susijęs su po to einančiomis nuostatomis.
PIRMININKAS. Dabar dėl 5 straipsnio. Prašom per mikrofoną. Jūs kalbate apie 5 straipsnį. Jūs kalbate dėl D. Griškevičiaus pasiūlymo dėl 5 straipsnio? Tai prašom įgarsinti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš esmės komitetas pritarė šiai nuostatai savo balsavimu, tačiau prieš balsuojant salėje, jeigu reikėtų balsuoti, vis dėlto reikėtų spręsti visą tą procesą, kuris vyksta po to, nes ši nuostata yra susijusi su pasiūlymais, kurie eina po to. Jeigu ten būtų balsavimas, tada ir čia kas nors galėtų keistis. Čia tik redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, kaip jūs siūlote tada daryti? Balsuoti ir dėl šio pasiūlymo? Ne.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau pereiti per visus pasiūlymus, kurie yra…
PIRMININKAS. Ir tada grįžti prie šito.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). …po to, ir tada grįžti prie šito. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Galime? Ar sutaria Seimas? Ne, Seimas nepritaria, nori balsuoti dabar. Vadinasi, mes turime nagrinėti pagal visą tvarką D. Griškevičiaus pasiūlymą, kitaip aš negaliu. Dabar gerbiamas A. Kupčinskas dar per šoninį mikrofoną nori pasakyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kažkaip nutiko, kad supuoliau į kompaniją su E. Zingeriu. Mano balsą irgi pakeiskite.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas per aną balsavimą irgi susilaikęs, ar ne?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Susilaikęs.
PIRMININKAS. Gerai. Tvarka. Gerbiami kolegos, čia įvairiai man interpretuoja Sekretoriatas, bet aš manau, kad mes turime eiti taip, kaip išvadoje parašyta. Jeigu apsispręsime po to ir įsivelsime vėl į kokią nors kebeknę, tai tada ir svarstysime. Bet gal mes nubalsuosime taip, kad nieko čia nereikės mums gręžiotis. Taigi dabar sprendžiame dėl D. Griškevičiaus pasiūlymo, jį mums jis ir pristatys. Gerbiama I. Šimonytė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal sutaupyčiau Seimui laiko, nes aš tikrai neprašysiu balsuoti dėl pasiūlymo dėl pareigūnų, nes dėl valstybės tarnautojų jau Seimas yra apsisprendęs, tikrai nedarysime čia jokių dvejopų standartų, tai siūlyčiau eiti pagal komitetą. Jeigu gerbiamas Domas sutinka su komiteto išvada, mes visi sutaupome laiko.
PIRMININKAS. Ne, tai gerai. Aš ir kalbu, einame nuosekliai. Yra D. Griškevičiaus pasiūlymas. Dėl jo dabar pritarta. Seimas gali bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Viskas. Judame toliau.
Teisės departamento siūlymas, jam pritarta. Toliau kitas D. Griškevičiaus pasiūlymas, nesusijęs su ankstesniu pasiūlymu, taigi dėl šito reiktų mums diskutuoti ir balsuoti, bet čia yra komiteto nuomonė pritarti. Tai sudarykime galimybę jums pristatyti pasiūlymą, nes čia jau kitas dalykas. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Jei atvirai, aš dabar jau pats susipainiojau, apie kurį straipsnį mes dabar kalbame?
PIRMININKAS. Dabar mes kalbame apie 5 straipsnį, žiūrėkite, dėl 5 straipsnio antras jūsų siūlymas. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Kadangi pasiūlymas vis dėlto susijęs su tuo, ką mes aptarėme, tai tiesiog, manau, judame toliau. Su vidurio kadencija čia susiję, ką jau priėmėme.
PIRMININKAS. Gerai, komitetas juk pritarė. Tada aš klausiu Seimo: galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Dėkoju.
Toliau dar vienas dabar jau gerbiamo A. Petrošiaus pasiūlymas, jam komitetas nepritaria. Tai dabar aš jau klausiu A. Petrošiaus. Pristatyti ir paklausti nuomonės, gal jums tinka?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Šis pasiūlymas tampa nebeaktualus, nes buvo pritarta ankstesniam pasiūlymui, todėl aš jį atsiimu ir balsuoti neprašau.
PIRMININKAS. Na va, atsiimate. Dabar jau, man atrodo, raizgalynė išspręsta tvarkingai.
Toliau kitas D. Griškevičiaus pasiūlymas, jis susijęs. Taigi jau pritarė Seimas bendru sutarimu, pritarė ir šitam. Mes jau pritarėme ir balsuoti nereikia.
Toliau kitas Seimo nario A. Petrošiaus, jam komitetas nepritaria. Aš vėl tikiuosi analogijos. Išgirskime A. Petrošiaus balsą. Jums tinka ar ne šis variantas, kad nepritaria?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip, tinka.
PIRMININKAS. Tai atsiimate. Ir nebalsuojame.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Toliau buvo Teisės departamento, jam pritarė. Toliau Teisės departamento, jam pritarė. Ar galime tada pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu pagal redakciją, kuriai mes pritarėme bendru sutarimu? Dėkoju. Viskas aišku.
Dabar motyvai prieš – gerbiama R. Tamašunienė. Tuoj įjungsime. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mielieji kolegos, iš tiesų būtų gerai, kad arklys ir vežimas pradėtų važiuoti kartu ir nereikėtų vieną prieš kitą statyti ar kitaip modeliuoti situaciją. Todėl aš vis dėlto manau, kad A. Syso pasiūlymas buvo logiškas, kad asignavimai darbo užmokesčio įstaigoms būtų paankstinami, kad kartu su reforma ateitų ir pinigai. Mes reformuojame realiai be finansų, finansiškai nestiprindami įstaigų. Tad nukentėti gali žemiausios grandies valstybės tarnautojai, jie nebegaus nuo vadovo malonės papildomo procento už stažo metus, jei dirba daugiau negu 20 metų valstybės tarnyboje, ir neaišku, ar vadovas, skirstydamas jiems darbo užmokestį, teiksis padidinti. Mes realiai užšaldome žemiausios grandies valstybės tarnautojus arba juos išstatutiname, kaip prieš tai pabalsavome dėl įstatymų projektų. Tai liečia ir teisininkus, ir personalo, vidaus audito, kitus valstybės tarnautojus, mažiname valstybės tarnautojų gretas ir nesuteikiame finansinio instrumento arba net nenumatome realaus laiko tai reformai įgyvendinti. Taigi reforma realiai startuoja, o kada Vyriausybė teiksis peržiūrėti, tai 2026 metais. Ar tai teisinga? Mano vertinimu, ne. Jeigu norime pagerinti situaciją, turi būti teisinga visiems, ne tik įstaigų vadovams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Nors opozicija laikosi iš esmės neutraliteto arba susilaikymo dėl šios reformos, vien dėl to, kad pavyko D. Griškevičiaus pataisas priimti ir nebelieka tos problemos dėl vidurio kadencijų, labai gerai, kad, nors ir paskutinę minutę pranešę kai kurių įstaigų vadovams, iš tikrųjų komitetas ir Seimas padarė patį racionaliausią sprendimą, ir dėl to tikrai jaučiu pareigą balsuoti už šitą projektą. Nebėra tos problemos dėl vidurio kadencijos algų neaiškumo – turime aiškų reguliavimą ir blogas straipsnis yra išbrauktas, dėl to raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, ačiū gerbiamam Tomui, ką dabar pasakė, bet norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką minėjo ponia Rita. Tai netiesa, iš tikrųjų įstatymo pakete yra labai daug saugiklių, kurie apsaugo dabar esantį darbo užmokestį. Jie numato, žinoma, daugiau lankstumo, bet ir daugiau atsakomybės vadovams, už tai vadovams numato adekvatų atlyginimą. Tad išstatutinimas ar ištarnybinimas… Na, tikrai, jeigu jums reikia gero IT arba kibernetinės saugos specialisto, valstybės tarnautojo garbingu vardu jūs jo nesuviliosite, o labiau galbūt suviliotumėte deramu atlyginimu.
2024 metų, kada reforma pradės galioti, biudžetas šiuo metu yra ruošiamas ir tai yra visiškai atskira istorija. Nereikia implikuoti kažkokių neigiamų aplinkybių, turint minty, kiek įstatymų pakete yra jau dabar sudėta saugiklių, kad dėl reformos niekieno padėtis nepablogėtų. O toliau yra numatytas racionalus atstumas įvertinti ekonomikos dinamikai, kada bus galima ne politine valia, o ekonomikos dinamika remiantis numatyti papildomą indeksavimą; įvertinti, kiek mes turime mokesčių biudžete; įvertinti, kaip kinta darbo našumas, kaip kinta biudžeto pajamos. Tas indeksavimas bus mažiau politiškas, daug labiau ekonomiškas, daug labiau atspindintis rinkos tendencijas. Tačiau taip, kaip jūs siūlote, kad tas rinkos tendencijas reikėtų įvertinti po kelių mėnesių reformai įsigaliojus, na, net praktiškai to negalima padaryti. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Aš tik atkreipsiu dėmesį prieš balsavimą, kad mes pastraipsniui pritariame viskam bendru sutarimu, tačiau yra dar priedas. Tai ar galime priedui taip pat bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar balsuosime.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 75, prieš – 1, susilaikė 36. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Toliau… Gerbiamas R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik noriu pasitarti, kaip mes toliau planuojame tęsti posėdį. Jau 11 val. 15 min. turėjo būti Visuomenės informavimo įstatymas, Rinkimų kodeksas ir panašiai. Ar mes visų tų klausimų nebesvarstysime ir keliame į birželio 5 dienos, 6 dienos darbotvarkę, ar kaip? 12 val. 30 min. Vyriausybės valanda, o mes esame toli gražu iki jos. Tai jūs pažiūrėkite, kiek liko klausimų – dar liko 20 klausimų.
PIRMININKAS. Labai ačiū, kad jūs atkreipėte dėmesį, iš tikrųjų padedate pirmininkauti. Tokia dilema yra. Aš manau, kad mes turime dirbti su šiuo klausimu toliau ir jį svarstyti, o paskui tarsimės gal sutrumpinti Vyriausybės valandą. (Balsai salėje) Ar pietų sąskaita – šiek tiek gal greičiau pavalgysime. (Balsai salėje) Aš tiesiog pratęsiu balsavimo laiką, kol apsvarstysime rytinės darbotvarkės klausimus tiek, kiek spėsime.
J. Razma dar nori per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai dėl mūsų darbo… Aš atkreipsiu dėmesį, kad tarp tų likusių rytinio posėdžio projektų yra ir opozicinių frakcijų. Aš manau, Darbo partijos frakcija tikrai nori pateikti Rinkimų kodekso projektus. Ir priminsiu, kad vieną kartą, man pirmininkaujant, pietų pertrauka truko kelias sekundes – įmanoma ir taip dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir jūs spėjote pavalgyti, taip, gerbiamas Jurgi? Tai dabar per šoninį mikrofoną – gerbiama L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi čia visi jau kalba ir akis pakėlę į balkoną, tai kviečiu pasisveikinti su Švėkšniškių sambūrio turistais.
PIRMININKAS. Sveikinamės su Švėkšniškių sambūrio atstovais. Sveiki, mieli Seimo svečiai. (Plojimai)
Dabar, gerbiami kolegos, pratęsiu balsavimo laiką, kaip minėjau, kol apsvarstysime rytinės darbotvarkės klausimus tiek, kiek spėsime. Paskui tarsimės dėl Vyriausybės pusvalandžio ar pietų pertraukos nebuvimo.
11.58 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2099(4) (priėmimas)
Dabar 1-3.28 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2099(4). Dabar čia buvo pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Toliau A. Petrošiaus, jam pritarė. Taip, tinka jums? Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Toliau Teisės departamento, jam pritarė. Toliau A. Petrošiaus, jam pritarė. Taip, čia buvo 1 straipsnis.
Dabar buvo 2 straipsnis. 1 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento ir A. Petrošiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Tada už straipsnį galime? Dėkoju, pritarta.
Dabar yra priedas. Priede buvo Teisės departamento, jam pritarė. Ir Seimo nario A. Žukausko pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
Toliau buvo D. Griškevičiaus pasiūlymas, jam komitetas… Atsiprašau, priedui galime pritarti? Dėkoju, pritariame. Dabar vėl 2 straipsnis. Čia yra įsigaliojimas. Taip. Ir čia yra D. Griškevičiaus pasiūlymas, jis susijęs ir jau apsisprendėme, pritarėme ir balsuoti nereikia.
Toliau A. Petrošiaus pasiūlymas, jam nepritarė. Gal pagal analogiją galime…
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Lygiai taip pat kaip ir praėjusiu atveju neprašau balsuoti, nes jau apsisprendėme dėl to.
PIRMININKAS. Gerai, neprašote balsuoti. Vadinasi, pagal mūsų jau priimtą redakciją. Visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai už visą. Ar yra čia jų? Nematau. Ne, nėra.
Galime balsuoti dėl projekto Nr. XIVP-2099. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 103, prieš – 0, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-2100(5) (priėmimas)
Dabar kitas 1-3.29 klausimas – Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-2100(5). Čia taip pat buvo pasiūlymų. Eisime pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Buvo Teisės departamento, jam pritarė. Ir A. Petrošiaus, jam pritarė. Jus tenkina. Ar galime bendru sutarimu galbūt tada komiteto pritarimui dėl A. Petrošiaus pasiūlymo? Yra pastaba, kad toliau redaguojant, kadangi šitam pritarėme, turės būti sujungtas šis pasiūlymas ir komiteto pasiūlymas. Taip ir padarysime. Taigi visam 3 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar 4 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, jam buvo pritarta iš dalies.
Toliau A. Petrošiaus pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Ar jus tenkina komiteto variantas?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Dėkoju. Ar bendru sutarimu mus tenkina? Dėkoju, pritarta. Ir visam 4 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl viso yra motyvai… Palaukite, čia vėl yra priedas. Galime priedui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš pirma pajuokausiu, kad galvojau savo laiku, kad šitas projektas, kuris didina Seimo narių atlyginimus, yra skirtas vienam Seimo nariui konservatoriui, kuris visai žiniasklaidai dievagojosi, kad iš Seimo nario atlyginimo nepragyvena. Dabar jau suprantu, kad, matyt, ne tik šitam Seimo nariui, bet ir tiems Konservatorių frakcijos likučiams, kurie ateis į naujai perrinktą Seimą rugsėjo mėnesį, kaip tam tikras paguodos prizas. Kalbant rimtai, išties yra labai apmaudu, kad valstybės tarnyboje kitiems tarnautojams atlyginimai neaugs tūkstančiais eurų, kaip augs Seimo nariams. Aš suprasčiau, kad premjeras, Seimo nariai didintųsi atlyginimus proporcingai su visais valstybės tarnautojais. Deja, tos proporcijos nėra – yra didžiulė disproporcija. Man asmeniškai tikrai apmaudu, kad tie, kurie priima sprendimus, vis dėlto tuos sprendimus priima sau palankesnius, o ne bendrai visai valstybės tarnybos sistemai.
Sveikinu tą Seimo narį, kuris anksčiau nepragyveno, dabar greičiausiai, aš spėju, po balsavimo pragyvens, bet manau, kad būtų svarbiau, didesnis prioritetas pagalvoti apie valstybės tarnybos sisteminį didinimą, netrupinti centų valstybės tarnautojams tuomet, kai pačių atlyginimai auga tūkstančiais eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau už kalbės gerbiama I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš jau tikėjausi, kad šitos piguvos šioje diskusijoje neteks girdėti, bet, matyt, aš per gerai norėjau. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į vieną labai paprastą dalyką. Galime melstis pigiai valdžiai ir apsimesti, kad tai yra labai labai kaip nors moralu, bet pigi valdžia labai brangiai kainuoja. Man atrodo, tą visi žino.
Dabar pasižiūrėkime į faktus. Seimo narių ir visų politikų darbo užmokestis nuo sumažinimo, krizės, didėjo tik tiek, kiek didėjo bazinis dydis. Tuo tarpu valstybės tarnybos darbo užmokesčio fondas didėjo ženkliai greičiau. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad priedai, įvairūs viršvalandiniai darbai, papildomi darbai ir visi kiti būdai. Tas atlyginimas vis vien augo sparčiau, negu augo bazinis dydis. Seimo nariai ir teisėjai yra vienintelės grupės, na, ne tik Seimo nariai – politikai, valstybės politikai ir teisėjai yra vienintelės grupės, kurios buvo inkaru sukabintos su baziniu dydžiu. Čia darbo užmokestis kito tik tiek, kiek kito bazinis dydis. Tai jau yra labai labai didelis atlyginimo nuvertėjimas. O dėl tų visų samprotavimų, kas čia iš ko prasigyvens, dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymas bus taikomas naujos kadencijos politikams. Nesvarbu, kada ta nauja kadencija bus, po priešlaikinių rinkimų, po eilinių rinkimų, bet tai bus kita kadencija. Kas bus kitoje kadencijoje, nuspręs žmonės. Aš tikiuosi, kad darbo užmokesčio pakeitimai taip pat paskatins aktyviau Seimo rinkimuose kandidatuoti tuos žmones, kurie dabar į politikos pusę net nežiūri. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime. Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-2099(4).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 104: už – 86, prieš – 4, susilaikė 14. (Gongas) Įstatymas priimtas. (Šurmulys salėje) Taip, balsavome dėl projekto Nr. XIVP-2100. Patikslinu, gal ne taip pasakiau. Jis priimtas. Tas, kurį apsvarstėme.
12.08 val.
Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2101(4) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-3.30 klausimas – Prezidento įstatymo 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2101(4).
Čia buvo dėl 1 straipsnio tik Teisės departamento. Jam pritarta. Ar galime bendru sutarimu? 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento. Jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai už, prieš. Niekas neužsirašė. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-3.30 klausimo – Prezidento įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2101(4).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 105, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Džiaugiamės ir už Prezidentą.
12.09 val.
Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2102(4) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-3.31 klausimas – Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2102(4).
Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Galime 2 straipsniui bendru sutarimu? (Šurmulys salėje) Čia buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarta. (Balsai salėje) Dėl 3 straipsnio, sakau. Galime 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
4 straipsnis. Žiūriu, ar čia buvo pasiūlymų, jis ilgas, su lentelėmis. Nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta
Ir priedas. Ar galime priedui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
2 straipsnis „Įsigaliojimo data“. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar dėl motyvų. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-2102(4).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 112, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2103(4) (priėmimas)
Judame toliau. Darbotvarkės 1-3.32 klausimas – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2103(4). Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Galime? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 straipsnio buvo Seimo Teisės departamento – pritarti iš dalies. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
7 straipsnis. Siūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 8 ir 9 straipsnių nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projekto Nr. XIVP-2103.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 109, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 641 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2667(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-3.33 klausimas – Žvalgybos įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2667(2).
Čia einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento, jam komitetas nepritarė. Bet taip jau yra pagal komiteto redakciją. 9 straipsnį galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
10 straipsnis. Siūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 11 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Čia buvo priedas. Pritarėme bendru sutarimu.
Tada dėl 12 straipsnio buvo Teisės departamento. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir dabar A. Petrošiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkina tokia redakcija?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Tenkina abiem atvejais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada galime pritarti bendru sutarimu tokiai komiteto reakcijai? Pritarta. Toliau buvo Teisės departamento, jai komitetas pritarė iš dalies. Taigi, su komiteto redakcija… Ir dar dėl to paties straipsnio buvo D. Griškevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Aš manau, kad tenkina. Tada mes dėl viso 12 straipsnio pasiūlymų galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Pastraipsniui įveikėme. Kalbėtojų dėl motyvų neatsirado. Balsuojame dėl Žvalgybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2667. Gerbiamas A. Petrošius atliko savo misiją, tai galime jį su tuo pasveikinti, o neklausti, kur jis pabėgo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 109, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas) Su tuo visus sveikinu. Gerbiama I. Šimonytė – per šoninį mikrofoną. (Plojimai)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi taupome laiką ir dar turime daug klausimų, nenoriu ilgai kalbėti. Pasakysiu ačiū, pirmiausia ačiū kolegoms, kurie parengė visą šį sudėtingą paketą. Ačiū komitetui, kuris tikrai labai daug dirbo, kad jį padarytų geresnį. Ir pozicijos, ir opozicijos, žinau, kad komitete buvo bendras sutarimas, gal čia, salėje, labiau pozicijos išsiskyrė. Manau, kad visi supranta, dėl ko šito reikia. Ačiū opozicijos kolegoms, kurie palaikė. Ačiū ir tiems, kurie susilaikė. Manau, kad sprendimas svarbus ir visiems duos naudos, nesvarbu, kokios bus Vyriausybės ir kokie Seimai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš irgi pasakysiu, kad, nepaisydami apokaliptinės politinės krizės, tvyrančios Lietuvoje, koalicija ir Seimas dirba kaip niekada darniai. Gerbiamas E. Gentvilas. Prašom per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Aš labai panašiai noriu padėkoti, kad praėjusių metų vasaros pradžioje buvo pateikti šie reformos metmenys, taip pasakykime, ir padėkosiu ne taip abstrakčiai, bet konkrečiai I. Šimonytei, ministrei A. Bilotaitei, viceministrei S. Ščajevienei, patarėjams D. Žeruoliui, V. Vasiliauskui, komiteto pirmininkui R. Juškai, kuratoriui A. Petrošiui, visam komitetui ir visam komiteto biurui. Tikrai ačiū visų vardu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū, prisidedame prie sveikinimų. Gerbiamas V. Ąžuolas irgi turbūt nori padėkoti. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Užuojauta valstybės tarnybai tapus vadovų įkaitais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas nenori padėkoti? Niekas.
12.14 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31, 46, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1796(3) (priėmimas)
Gerai, gerbiami kolegos, grįžtame į darbotvarkę. Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1796(3). Čia pranešėjas bus gerbiamas V. Kernagis. Kviečiu į tribūną. Mes turėsime pastraipsniui… (Balsai salėje) Ne, yra balsavimų langas, jį aš pratęsiau. Mes ir pasiūlymus svarstysime, ir balsuosime dėl įstatymų projektų. Kviečiu susitelkti, gerbiami kolegos. Darbinga diena tokia yra, neatsipalaiduokime. 1 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo gerbiamo L. Slušnio pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ką mano gerbiamas L. Slušnys? Ar jūs reikalausite balsuoti, ar?.. Prašom, jums žodis.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Nepaisydamas to, kad komitetas atmetė, aš vis dėlto prašysiu balsuoti Seimą dėl šito pasiūlymo. Pasiūlymo esmė yra, kad mes turime tą asociaciją, Visuomenės informavimo etikos asociaciją, ji, manau, yra perteklinė. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo ir ji gali veikti visiškai savarankiškai. To faktiškai nėra jokiose asociacijose, kur nurodytų tokį veiksmą. Aš prašau balsuoti ir palaikyti mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs turite tokią teisę, žinoma. Dabar komiteto nuomonė, jis nepritarė.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui. Iš nepritarusių 4 buvo prieš ir 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai dėl pasiūlymo. Ar norite kas nors kalbėti? Niekas nekalbės. Gal tada apsispręskime balsuodami dėl gerbiamo L. Slušnio pasiūlymo? Jam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 29, prieš – 11, susilaikė 55. Taigi pasiūlymui akivaizdžiai nepritarta. Toliau 3… Atsiprašau. Ar galime 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
3 straipsnis. Vėl gerbiamo L. Slušnio pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Vėl įjunkime mikrofoną gerbiamam pasiūlymo autoriui, gerbiamam L. Slušniui. Pasakykite savo nuomonę, ar jus tenkina, kad komitetas nepritarė, ar vėl reikalaujate balsuoti?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ne, šį kartą tenkina.
PIRMININKAS. Gerai. Šį kartą jūs atsiimate pasiūlymą, nereikalaujate balsuoti. Taigi pagal komiteto redakciją 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Žiūrime, kas čia. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Turbūt šito straipsnio reikia mums išvis atsisakyti, nes čia yra jau praėjusi data. Ji yra jau įvykusi. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad 5 straipsnio mes nepriimame, tiesiog jį išbraukiame iš projekto, nes jis nelogiškas? Tada įsigalios nuo paskelbimo. Taip? Dėkoju, pritarta. Dabar pastraipsniui įveikėme.
Už kalbės gerbiama L. Pociūnienė. Dėkoju pranešėjui.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Tai tikrai labai ilgai diskutuotas įstatymas ir priimtas toks kompromisinis sprendimas. Žinoma, man iki šiol atrodo, kad skaidresnis buvo tas komiteto anksčiau priimtas pasiūlymas, bet vis dėlto savitvarka yra savitvarka ir bendruomenė turi subręsti tam modernesniam modeliui. Dabar tiesiog pasižiūrėsime, jeigu šitos įstatymo pataisos, šitas savitvarkos modelis veiks geriau negu senasis, tai viskas okay. Jeigu vis dėlto kažkur šlubuos ta savitvarka, tai visada galėsime grįžti ir apsvarstyti radikalesnius pokyčius. O bendruomenės brendimo procesai taip pat vyksta. Tai dėkui, tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, prieš niekas nekalbės. Taigi balsuojame tikriausiai dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1796(3). Kviečiu gerbiamus kolegas, koleges nesiblaškyti, nes yra balsavimo langas ir mes vis balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91, balsavo 87: už – 81, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Ir mes dar turime nemažai priėmimų, taigi balsavimai svarbūs.
12.21 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1797(2) (priėmimas)
Dabar 1-4.2 klausimas – lydimasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1797(2). Čia jokių pasiūlymų nebuvo. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nebuvo siūlymų, galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Taigi balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 96, balsavo 94: už – 86, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.22 val.
Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl galimų Seimo statuto pažeidimų svarstant Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2296(3)
Toliau 1-5.1 klausimas – Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl galimų Seimo statuto pažeidimų svarstant Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Gerbiamą A. Norkienę kviečiu į tribūną mums pagarsinti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gera diena, mieli kolegos. Etikos ir procedūrų komisija…
PIRMININKAS. Garsiau, jeigu įmanoma.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Etikos ir procedūrų komisija vakar posėdyje vadovaudamasi Seimo statuto nuostatomis nusprendė: po to, kai buvo pritarta Seimo narių A. Vyšniausko, L. Slušnio, J. Sejonienės pasiūlymui, teikiant balsuoti Seimo nario A. Matulo bei Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymus, prieštaraujančius jau priimtam pasiūlymui, buvo pažeistos Seimo statuto 157 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Siūlome Seimui projekto svarstymo priėmimo stadiją pakartoti nuo Seimo narių pasiūlymų svarstymo. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 3 komisijos nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar pagal Statutą esame tokioje situacijoje, kad yra Statuto 160 straipsnis, kuris teigia: jeigu Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ir kitos svarbios šio Statuto nuostatos, o tai lėmė Seimo sprendimą, arba Etikos ir procedūrų komisija nepateikė… tai šitas nerūpi mums, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą. Ir 5 punktas: jeigu Seimas šiuo atveju pripažįsta ginčijamą įstatymą netekusiu galios, jo projekto svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas. Tai čia šiek tiek primena Prezidento grąžintą įstatymą. Dabar balsuosime alternatyviai: ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galiojantį. Nebent gerbiamas J. Razma turi kitokį siūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, aš iš esmės kitaip nesiūlysiu, tik pasakysiu ir palinkėsiu Etikos ir procedūrų komisijai dirbti atidžiau. Statutas reikalavo atsakyti į klausimą, ar buvo šiurkščiai pažeistas Statutas. Jūs, deja, žodžio „šiurkščiai“ neparašėte, tiesiog parašėte, kad buvo pažeistas. Žinoma, čia mes galėtume dabar iš viso nieko nedaryti, bet dėl šventos ramybės aš pritariu, kaip siūlo posėdžio pirmininkas, kad balsuotume kaip tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas šiurkštus pažeidimas. Žinoma, raginu balsuoti, kad laikytume įstatymą galiojančiu ir nepradėtume svarstyti iš naujo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, viskas gerai, taip ir einame. Balsuosime vėl dėl įstatymo, ar jį pripažinti negaliojančiu, ar palikti galioti, ir viskas. Nieko čia esmingai skirtingo nėra. Na, neparašė…
Gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš tiesiog, kaip čia sako, negaliu džiaugtis savimi ir savo komanda. Kai Jurgis pirmininkavo, sakiau: ką tu, gerbiamas Jurgi, darai? Matai, net Šventoji Dvasia jums nepadėjo. Tai jums dar kartą yra pavyzdys. Galų gale jūs įsiklausykite į teisinius argumentus. Kiek jūs galite buldozeriu varyti per Statutą? Jums yra tikras pavyzdys. Šiandieną to chaoso jūs neturėtumėte ir nereikėtų jums grįžti į tą stadiją.
Kitas dalykas. Didžiausia problema… Jurgi, ir tu pirmininkavai pirmą kartą, kai įvyko pirmas bardakas. (Balsai salėje) Gerai, atsiprašau, bet, kiek prisimenu, pirmininkavai.
Dabar yra kitas dalykas. Čia yra jūsų, konservatorių, nesusišnekėjimo pavyzdys. Viena, Seimą paleidžia, antra, sako: stop, Maryte. Čia yra gerbiamo A. Vyšniausko nesusikalbėjimas frakcijoje. Gerbiamas Linai, nesinervink, išsirašyk sau raminamųjų. Galite pats sau išsirašyti.
PIRMININKAS. Na, dėkoju. Čia replikos išsakytos, bet nežinau, kiek jų reikėjo, nes ar taip, ar taip turime apsispręsti. Tai tiesiog formalus statutinis balsavimas.
Dabar balsuosime dėl Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti. Alternatyviai, bet pabrėžiu, kadangi Statute taip parašyta, tie, kurie už balsuos, tie balsuos, kad būtų pripažintas netekusiu galios, tie, kurie balsuos prieš, vadinasi, kad būtų paliktas galiojantis, nes taip Statutas nuo to pradeda. Taip? Ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galiojantį įstatymą. Dėl abiejų Farmacijos įstatymų projektų. Balsuojame. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 30, prieš – 74. Taigi lieka galioti priimtas įstatymas. Atsiprašau, abudu priimti įstatymai. Ačiū už patikslinimą. Viskas.
Toliau darbotvarkės 1-6 klausimas – Rinkimų kodekso 11 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(2). Gerbiamas Andrius.
Vieną sekundę, pranešėjau. Dar stabtelkite. Reikia susitarti dėl darbo tvarkos. Dabar nuo 12 val. 30 min. turėtų būti Vyriausybės valanda. Ar galėtume susitarti, kad šiandien turime Vyriausybės pusvalandį, klausinėja tik opozicija? (Balsai salėje) Taip, atsiprašau. Jis taip ir yra. Tada keliame tolyn į pietų metą Vyriausybės valandą, kuri yra pusvalandis. Atsiprašau, nepažiūrėjau apibrėžto laiko. Keliame nuo 13 valandos ir dar spėjame apsvarstyti rytinės darbotvarkės klausimus. Kitaip aš neįsivaizduoju, kaip mes galėtume šiandien juos apsvarstyti. (Balsai salėje) Bet yra svarbių projektų. Kai kurie nori. (Balsai salėje)
Ar gali Seimas bendru sutarimu? (Triukšmas salėje) Gerai, balsuojame tada dėl to. Gerbiami kolegos, aš skelbiu balsavimą dėl to, ar pakeisti darbotvarkę taip, kad Vyriausybės pusvalandį pradėtume 30 minučių vėliau, tai yra 13 valandą, o dabar svarstytume likusius, kiek spėsime jau tada, darbotvarkės klausimus. Šiandien tikrai yra sudėtinga darbotvarkė. Supraskite, priėmėme valstybės tarnybos reformą. Balsuojame dėl darbotvarkės pakeitimo. Noriu atsiklausti Seimo. Čia tikrai niekas nesugrius. Truputėlį trumpiau papietausime, bet išspręsime daugiau klausimų.
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už – 59, prieš – 28, susilaikė 6. Taigi siūlymui yra pritarta.
12.29 val.
Rinkimų kodekso 11 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(2) (pateikimas)
Galime pradėti svarstyti Rinkimų kodekso 11 straipsnio pakeitimo projektą. Gerbiamas A. Vyšniauskas į tribūną.
Gerbiamas R. Žemaitaitis nori per šoninį mikrofoną kažką pasakyti.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Kadangi jūs norite žaisti, frakcijos vardu prašau pertraukos iki birželio 5 dienos.
PIRMININKAS. Jūs galite tiktai arba pusvalandį, arba iki kito posėdžio.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Gerai, siūlymas frakcijos vardu iki kito posėdžio daryti pertrauką. Dabar balsuosime dėl to. (Balsas salėje: „Ar galima?“) Balsuojame dėl… Atsiprašau, dabar kol kas neturite galimybės iš centrinės tribūnos pasisakyti, nes yra statutinis siūlymas dėl pertraukos. Pertrauka iki kito posėdžio – toks buvo siūlymas. Dabar dėl jo balsuojame.
Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 36, prieš – 53, susilaikė 2. Opozicinės frakcijos vardu pertrauka iki kito posėdžio.
12.31 val.
Rinkimų kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2709(2) (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2709(2). Tik aš norėjau gerbiamo Remigijaus paklausti, kodėl jūs sakote kažką žaisti? Susikaupė klausimų, savaime suprantama, kad… (Balsai salėje) Gerai, gerbiamas Remigijau, bet yra siūlymas judėti su rytinės darbotvarkės klausimais. Užtrukome, ne pirmą kartą Seime taip atsitinka. Kas čia tokio dramatiško įvyks?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gal galite, pirmininke, atsakyti, kas tokio dramatiško atsitiko, kad reikia teikti pateikimą ir įrašyti vieną sąvoką arba baudžiamojo poveikio priemones. Jūs čia tyčiojatės ar ką jūs čia darote iš to Seimo darbotvarkės, gerbiamas posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Gerai, dėkui už repliką. Gerbiama A. Širinskienė per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tik primenu, kolegos, kad jūs patys rengiate priešlaikinius rinkimus ir yra tokia taisyklė, kad rinkimų įstatymai neturi keistis metai iki rinkimų, tai…
PIRMININKAS. Dėkoju, bet rinkimai nėra paskelbti.
Dabar aš kviečiu… (Balsai salėje) Jums nebūtina per šoninį mikrofoną, aš kviečiu jus pristatyti Rinkimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš pradėsiu, kolegos, kodėl čia yra tam tikra…
PIRMININKAS. Aš stabdau. Dėl vedimo tvarkos V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). …posėdžio.
PIRMININKAS. Siūlote ir dėl šito klausimo iki kito posėdžio?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu iki kito posėdžio.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jeigu nesugebate planuoti, tai ką padarysi.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl siūlymo dėl pertraukos iki kito posėdžio, dėl darbotvarkės 1-7 klausimo – projekto Nr. XIVP-2709.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 30, prieš – 56, susilaikė 3. Pertrauka iki kito posėdžio.
12.33 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 68, 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2746 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2746. Pranešėja – gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, dvi remarkos. Viena remarka yra tai, kad šitie įstatymų projektai buvo užregistruoti gana anksti ir jie turi pasivyti visus kitus įstatymus. Mes esame suplanavę klausymus. Ačiū, kad jūs tą blokuojate, jūsų teisė. O aš frakcijos vardu prašau dėl šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio, nes visi Rinkimų kodekso įstatymai turi būti svarstomi kartu, kad būtų galima kartu svarstyti komitete.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Frakcijos vardu prašymas pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame. Dabar jau ir man šiek tiek žaidimą primena, bet ką darysi.
Užsiregistravo 90, balsavo 90: už – 73, prieš – 14, susilaikė 3. Taigi pertrauka iki kito posėdžio ir dėl šito klausimo.
12.34 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 95 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2747 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2747. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Atsiprašau. Kas čia vyksta dabar? Labai atsiprašau, kodėl jūs einate į tribūną? Dabar aš kviečiu gerbiamą I. Kačinskaitę-Urbonienę pristatyti darbotvarkės 1-9.1 klausimą. O kodėl jūs neinate į tribūną? A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš, kad Ievai nereikėtų stotis ir eiti pristatyti, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl pertraukos. (Balsai salėje: „Bendru sutarimu.“)
Užsiregistravo 86, balsavo 83: už – 70, prieš – 9, susilaikė 4. Pertrauka iki kito posėdžio.
12.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2748 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2748, bet aš jį perskaičiau tik vieną. Administracinių nusižengimų kodekso 12 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gal gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė norėtų pateikti lydimąjį? Gerai, bendru sutarimu pertrauka iki kito posėdžio, nes susijęs.
12.35 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 57, 59 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2757 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2757. Gerbiama D. Asanavičiūtė. Pateikimas. Prašau. (Balsai salėje) Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė atsistojo prie mikrofono turbūt dėl vedimo tvarkos. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad aš girdėjau, kad lyg dėl visų A. Vyšniauskas prašė. Jeigu ne dėl visų, frakcijos vardu prašau pertraukos dėl abiejų įstatymų projektų iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Ne, kažkas reikalauja ir šaukia: „Ne!“ Tai balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 52, prieš – 23, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, aš prašysiu dar kartą Seimo pakeisti darbotvarkę. Kadangi mes labai greitai apsvarstėme visus rytinės darbotvarkės klausimus, Vyriausybės pusvalandį turėtume dabar, tai yra 12 val. 38 min. Ar gerbiamas J. Razma turi dar kitokį siūlymą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Būtent kitokį siūlymą. Aš kviečiu gerbti mūsų priimtus nutarimus, kad 13 valandą Vyriausybės valanda. Galbūt ministrai išėjo ir dabar pietauja, laukdami tos 13 valandos. Yra rezervinių klausimų. Aš nemanau, kad socialdemokratai savo vakarinėje darbotvarkėje leis juos svarstyti. Turime dar 20 minučių, apsvarstykime rezervinius.
PIRMININKAS. Šiaip yra logiškas siūlymas. Tikrai, kolegos. Nedidelis skirtumas – 20 minučių. Tai gal apsvarstome rezervinius ir kaip sutarėme. Iš tikrųjų, man atrodo, būtų elegantiškiau. Jeigu galima? Gerbiama L. Nagienė per centrinį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Prašom pasakyti, o kaip yra darbotvarkėje 12 val. 30 min. parašytas Vyriausybės pusvalandis?
PIRMININKAS. Gal jūs neatkreipėte dėmesio, Seimas balsavo, pakeitėme, bus vėliau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Pakeitimas.
12.38 val.
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2645(2), Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2646(2), Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2647(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Taip, atsiprašau. Dabar rezervinis 1-1 darbotvarkės klausimas – Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2645(2). Svarstymas. Ir susiję rezervinis 1-2.2 darbotvarkės ir rezervinis 1-2.3 klausimai (projektas Nr. XIVP-2646(2) ir projektas Nr. XIVP-2647(2).
T. V. Raskevičius, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, bet nėra salėje. Gerai. Gal kažkas iš komiteto galėtų pristatyti komiteto išvadą? Galite gal? Gal A. Navickas ar kažkas iš Žmogaus teisių komiteto. Kas malonėtų pristatyti išvadą dėl Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams… A. Valinskas gali. Gerai. Čia tik komiteto išvada dėl šito paketo ir mes galėtume judėti toliau. Taip, pratęsiu balsavimo laiką. Aš jau pratęsiau iki tol, kol bus apsvarstyti rytinės darbotvarkės klausimai ir rezerviniai. Prašau.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė minėtiems projektams.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gal mes galime bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju, pritariame. Labai atsiprašau, dar buvo vienas papildomas komitetas dėl trečiojo projekto. Gerbiamas J. Džiugelis gal galėtų komiteto išvadą pagarsinti, aš čia užskubėjau į priekį. Bet aš nematau. Man atrodo, J. Džiugelio nėra. Kas tada iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto? Gal galėtų kas nors pateikti išvadą? Ar yra iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto? R. Petrauskienė. Prašom. Pateikite komiteto išvadą šiuo klausimu, tada jau mes galėsime visiems trims pritarti, nes matau, kad Seimo valia yra. Prašom.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Oficialiai išgirdome. Dabar ar galime visiems trims projektams bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. XIII-2791 „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2686(2) (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2686(2). Pranešėjas – S. Tumėnas. Prašom į tribūną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pagarsinsiu komiteto sprendimą. Posėdis vyko vakar ir bendrai pritarėme, kad netektų galios 2020 m. sausio 14 d. nutarimas. Čia problema susijusi su Šv. Jono bažnyčios bokštu. Prisimenate, svarstėme prieš trejetą metų. Tai bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal mes irgi galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
12.41 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752 (pateikimas)
Toliau rezervinis 3 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752. Gerbiama A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Sekundėlę, gerbiama pirmininke, sekundėlę, nėra įrašytas į pavasario Seimo sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad įrašome, ir tada galėsime pateikimą padaryti? Dėkoju. Dabar pateikimas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, praėjusioje sesijoje svarstėme Ūkininko ūkio įstatymo projektą. Jį Prezidentas vetavo ir kovo 16 dieną mes pritarėme Prezidento veto. Tačiau po vetavimo išnyko tam tikros įsigaliojimo taisyklės, kaip antai ką daryti žmonėms, kurie pradėjo žemėtvarkinius projektus, planuoja ūkininko sodybos statybą, turi statybos leidimą, bet nespėjo jų įgyvendinti, o nuo liepos 1 dienos tarsi brūkšnys užbrėžiamas ir jie pabaigti savo projektavimo nebegali.
Teisės departamentas informavo, kad gavo be galo daug užklausų dėl būtent šito įstatymo įsigaliojimo ir jau priimdami veto buvome įspėti, kad yra problema dėl teisinio reguliavimo ir atsiranda tas interesų, kaip čia pasakyti, žmonės tikrai atsiras tokioje padėtyje, kai lyg ir pradėjo legaliai ir tvarkingai tvarkytis dokumentus, bet dėl teisinio reguliavimo pabaigti nebegalės.
Dėl to teikiame įstatymo projektą kartu su daugeliu Seimo narių tiek iš Aplinkos apsaugos, tiek iš Kaimo reikalų komitetų, kad šią problemą sutvarkytume. Labai prašau Seimo pritarti ir prašysime skubos, nes pirminis įstatymas įsigalioja jau nuo liepos 1 dienos. Mes norime iki liepos 1 dienos šį įstatymą ir jo įgyvendinamąsias nuostatas priimti ir sutvarkyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet jūsų nori paklausti gerbiama R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, labai teisingai yra tvarkomas įstatymo projektas, bet mes susitinkame su žmonėmis ir žmonės nori konkretesnių atsakymų. Jeigu yra statybos leidimas, aišku, kad statyba bus pabaigta. Taip pat rašote, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai arba parengti, arba pradėti rengti. Tai kokia ta stadija „pradėti rengti“? Nes žmonės kreipiasi į savivaldybę, pavyzdžiui, norėdami savo žemės ūkio paskirties žemėje, iki pusės hektaro pagal seną reglamentavimą, pradėti statyti ūkininko sodybą. Tas prašymo pateikimas ar apima ir tą jūsų numatomą pradžią, ar tai vis dėlto koks nors konkretus jau projektas, kuris yra rengimo stadijos arba jau parengtas?
Norėčiau išgirsti konkrečius atsakymus. Tikrai pritariu skubai, nes žmonės yra tokioje situacijoje, kai nežino, kaip pasielgti su savo jau pradėtais rengti dokumentais, ir išleidę tam reikšmingą sumą pinigų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes kaip tik su kai kuriais kolegomis jau turėjome šitą diskusiją. Paprastai rašoma taip: pradėti rengti dokumentai iki tam tikros datos įsigaliojimo, jei jie pradėti, tai turėtų būti ir pabaigti pagal tą galiojusią tvarką, nes atsiranda žmonių, kaip ir sakėte, investicijos, laikas ir taip toliau, ir panašiai.
Kita vertus, kiti kolegos nuogąstauja, kad tik prašymą pateikęs jau tu galėsi susitvarkyti po galiojimo datos per porą metų pagal senąją tvarką. Tai nebūtų visai tvarkinga. Pagal dabartinę formuluotę, tarsi apimtų visus tuos, kurie net ir pradeda rengti, pateikia prašymus, parodo savo valią. Bet neatmesčiau, kad mes komitete po diskusijų šitą tvarką sugriežtintume. Aš matau, kad yra dėl to diskutuojančių ir komitete yra įvairių nuomonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite užimti savo darbo vietą. Dabar reikia apsispręsti. Gal galime bendru sutarimu? Bet buvo klausimų. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Gerai, balsuojame. Balsuojame po A. Gedvilienės pateikimo. Ūkininko ūkio įstatymo projektas.
Užsiregistravo 59, balsavo 59 – visi 59 balsavo už.
Dabar gerbiama A. Gedvilienė per šoninį mikrofoną.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu prašyčiau skubos.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje) Taip, kad spėtume priimti šioje sesijoje.
Dabar, gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad pagrindiniu komitetu būtų Aplinkos apsaugos komitetas? Turbūt aišku. Dėkoju. Siūloma svarstyti, čia neapibrėžta, nes nebuvo aišku dėl skubos, šią sesiją. Galime taip apibrėžti? Siūloma svarstyti šią sesiją. Tiksliai negalime pasakyti.
12.47 val.
Seimo savaitės (2023-06-05 – 2023-06-09) – 2023 m. birželio 6 d. (antradienio) ir 8 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar rezervinis 4 klausimas. Gerbiamas Jurgi, aš į jus kreipiuosi. Galite jūs? Darbotvarkė. Savaitės, prasidedančios birželio 5 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Rezervinis 4 klausimas. Štai jūsų rezervinis, jo jūs, manau, laukėte. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai, pasirodo, ir savo galimybes pagerinau išprašydamas to rezervo. Darbotvarkė, kaip suprantame, dar gana tolima. Prieš tai laisva savaitė. Na, ne paslaptis, Valdyba jau paskelbė, kad bus ir vienas neeilinis vakarinis posėdis birželio 1 dieną. Per tą posėdį numatome įteikti Seimo apdovanojimą Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui. Įrašome ir šiek tiek dalykinių klausimų, kaip įprasta dirbti per vakarinį posėdį.
O tą savaitę jau po laisvos savaitės pradėsime svarstyti Vyriausybės ataskaitą. Tikimės, kad visi komitetai iki to laiko spės apsvarstyti, frakcijos taip pat. Toliau kiti projektai, jie pagal tai, kaip svarstomi komitetuose. Antradienį daugiausia svarstymai, pateikimai, ketvirtadienį šiek tiek priėmimų. Ko nors ypatingo aš neišskirčiau. Dėl Rinkimų kodekso įstatymų, dėl jų padarėme šiandien pertrauką iki kito posėdžio. Čia jų likimas priklauso nuo socialdemokratų ir Mišrios Seimo narių grupės malonės. Jeigu jie sutiks priimti į vakarinį posėdį, nes vakariniame posėdyje yra ta pertrauka iki kito posėdžio, tai jie gali būti šiandien svarstomi. Jei tos frakcijos nesutiks priimti, tuomet tie projektai keliami į 6 dieną. Nebent Valdyba patikslintų birželio 1 dienos darbotvarkę ir juos įrašytų į neeilinį posėdį. Tokia galimybė yra, Valdyba dar vieną posėdį turės.
Aišku, dar nėra darbotvarkės projekte, bet aš garantuoju, kad tikrai bus po frakcijų seniūnų pasitarimo šiandien pas Seimo Pirmininkę Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektas dėl dabar čia visą Lietuvą drebinančios čekiukų problemos sprendimo. Kadangi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau tą klausimą aptarė, gana vieningai sutarė, kokį pradinį projektą registruotų, tai jis, manau, bus užregistruotas, o gal jau ir yra užregistruotas, o tada stengsimės kuo greičiau jį apsvarstyti. Galbūt net pateikimą įtrauksime į birželio 1 dienos darbotvarkę, tai atitinkamai 6 dieną būtų svarstymas, o 8 dieną gal būtų ir priėmimas. Tiek trumpai galbūt apie tai, kas mūsų laukia iki birželio 8-osios.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Skardžius, bet jisai kalbasi su kitu kolega ir negali paklausti. Prašau. Dabar jau gali.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke, aš vis dėlto norėčiau dėl birželio 1 dienos patikslinti. Jūs minėjote labai svarbų renginį, tai yra kad įteiktume apdovanojimą Ukrainos svarbiam asmeniui, bet ar kiti klausimai, kurie nėra registruoti, nebus sukaišiojami, kaip mes jau turėjome praktiką, tai yra civilinė santuoka, Seimo paleidimas, dar visokie dalykai? Kaip ten, pirmininke? Atskleiskite tikruosius motyvus dėl birželio 1-osios, kad būtų motyvuoti Seimo nariai, ypač opozicija, susirinkti ir padėti valdančiajai daugumai pasileisti ar ką ten padaryti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu aš norėčiau labai motyvuoti, pasakyčiau, kad yra svarstoma galimybė įrašyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bet turbūt suprantate, kad tie, kurie nori to projekto priėmimo, šiek tiek irgi įvertina situaciją ir supranta – kad ir kiek stengtumeisi, tą birželio 1 dieną daug Seimo narių nebus. Kad priimtume, reikia 71 dalyvaujančio, tai oponentams labai paprastas sprendimas – tiesiog nesiregistruoti ir projektas nebus priimamas. Aš vis dėlto atsakau nuoširdžiai, o ne gudraudamas. Nemanau, kad kas nors siūlytų šį projektą tą dieną.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Klausia gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš, kaip patyręs politikas, jums noriu padėkoti už atvirumą, skaidrumą, sąžiningumą dėl to, ką jūs dabar pasakėte, dėl to, kad galimai planuojate vis dėlto į birželio 1 dieną įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo projekto priėmimo stadiją. Tačiau aš noriu paklausti jūsų: ar buvo sąžininga išvakarėse išbraukti iš darbotvarkės civilinę sąjungą, o kitą dieną įtraukti? Kai pamatė Seimo dauguma, valdantieji, kad dalies Seimo narių nėra, išvykę į komandiruotę, staiga atsistojo vienas iš Laisvės partijos ir prašė įtraukti į darbotvarkę šio projekto svarstymo stadiją. Ar buvo sąžininga tai daryti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Viskas buvo padaryta pagal Seimo statutą. Iš tikrųjų išvakarėse ir Seniūnų sueigoje buvo toks pamąstymas, kad gal reikia atidėti tą projektą šiek tiek tolesniam laikui, bet frakcija, kuri išgyvena dėl šio projekto, natūralu, visada žiūrės, kada jį pasiūlyti, kad būtų kuo didesnė tikimybė jį priimti. Kiekviena frakcija, aš manau, taip elgiasi, kai koks projektas labai rūpi, mato, kad tą dieną nepalanku, gali prašyti pertraukų. Čia įprasta mūsų praktika. Nebuvo nieko tokio ypatingo ir šį kartą.
Aš suprantu, kad projektas kiek jautresnis, galbūt ir tų emocijų daugiau, bet jūs puikiai žinote, kad kiekvieną dieną posėdžio pradžioje bet kuri frakcija gali pasiūlyti bet ką įrašyti, kas pagal Statutą gali būti įrašyta į darbotvarkę. Dėl to tas, kuris jau labai dėl kurio nors projekto išgyvena, visada turi būti nusiteikęs, kad tas projektas gali būti įrašytas bet kurią akimirką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite užimti savo darbo vietą, nes replikos per šoninius mikrofonus gali būti ir jums nestovint tribūnoje.
Gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, jau matau, kad kolega tuoj bombarduos turbūt mane. Šio žodžio, aišku, nereikėtų vartoti, ypač tokioje geopolitinėje situacijoje. Aš tik noriu pasakyti, kaip gerbiamas J. Razma ir paminėjo, kad tai yra jautrus valstybei klausimas, taip? Taip. Būtent be referendumo šis dalykas įvyko ir vyksta toliau. Yra nesąžininga prieš visą tautą, prieš visą valstybę apgaulės būdu įtraukti į darbotvarkę šį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Tai buvo tikrai nesąžininga prieš visą valstybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš suprantu jūsų motyvus kalbėti, bet pristatytame darbotvarkės projekte apie tai nėra kalbama, netgi Jurgis pasakė, kad net ir neplanuojama. Tai nežinau, kodėl mes apie tai kalbame.
Gerbiamas V. Mitalas per centrinį mikrofoną.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad nėra čia jau labai toks skaldantis klausimas. Aš ką tik susitikau su Šeimų sąjūdžio atstovais, su protestuotojais, mes pasišnekėjome, situaciją pakankamai deeskalavome. Aš manau, Robertai, jeigu su Šeimų sąjūdžiu įmanoma rasti bendrą kalbą, ir su jumis tikrai bus galima. Viskas bus gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi jau pasisakė, tai dabar gal galime bendru sutarimu pritarti savaitės, prasidedančios birželio 5 diena, Seimo posėdžių darbotvarkei? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, dar turime 5 minutes, tai galime spėti vieną pareiškimą išklausyti. Kuris pirmas užsirašė, dabar pasižiūrėkime. Gal patys atsimenate? Jau galėtumėte į tribūną ateiti. Gerbiamas V. Valkiūnas. Jūs tikrai spėsite, o kiti jau po Vyriausybės pusvalandžio. Prašom.
12.56 val.
Seimo narių pareiškimai
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, sako, tradicijų reikia laikytis, tai tradiciškai ir šiandien Darbo partijos Biržų skyriaus vardu visus Lietuvos gyventojus kviečiu atvažiuoti į svečius į Biržus kaip turistus, kaip svečius, nes turizmo sezonas prasidėjo. Svečių lankymas pas draugus prasidėjo. Tų, kas važiuos per Kupiškį aplankyti gražų miestą Kupiškį ir etnografinį muziejų, kas važiuos į Biržus per Pasvalį irgi aplankyti etnografinį muziejų (nežinau, ar ten A. Matulo šaukšteliai dar tebėra, ta pasaulinė kolekcija, dar nepatikslinau, bet gražus miestelis), galutinis tikslas turi būti Biržai. Biržai suteikia jėgų, gali pasisemti, nereikia važiuoti į Turkiją, nereikia važiuoti prie jūrų, nes dabar numatoma ir temperatūra ne prie jūros važiuoti, o į Biržus.
Biržai yra turistinis miestas, jis įeina į Lietuvos turistinių miestų, kuriuos verta aplankyti, penketuką. Ten įdomu, galima ne tik 2–3 dienas, kaip anksčiau buvo, bet dabar visą savaitę praleisti Biržuose, Biržų kraštą aplankyti, sužinoti, kas dedasi, aplankyti Biržų įdomybes.
Visus noriu pakviesti dar kartą į Biržų kelius – alaus, duonos, ir visas visas įžymybes. Senovinės technikos muziejus yra, Biržų pilį aplankyti. Astravo dvaras labai gražiai sutvarkytas, aplinkui apželdintas. Įžymiuoju pėsčiųjų taku per ežerą pereiti. Jūs nepasigailėsite, jeigu apsilankysite Biržuose – įgausite dar daugiau jėgų ir pamatysite, kad biržiečiai… pas mus yra septynios tikybos, taigi, mes visus toleruojame, visus kviečiame. Nesvarbu, su kuo jūs miegate, kiek jūs miegate, kokiai partijai priklausote, kokio tikėjimo, kaip ir sakiau, – mūsų septyni tikėjimai, priimsime visus. Visi važiuojame į Biržus. Biržiečiai lauks jūsų, nes Biržai jėga ir jūs, Lietuvos piliečiai ir visi svečiai, kurie nori, taip sakant, patirti daug įdomių įspūdžių, laukiami Biržuose. Iki pasimatymo Biržuose!
PIRMININKAS. Labai dėkoju už nuoširdų kvietimą. Aš tikrai pasistengsiu apsilankyti, jeigu tik galėsiu, Biržuose. Labai noriu nuvykti.
12.59 val.
Vyriausybės valanda
Dabar Vyriausybės nariai jau susėdo į savo vietas ir galėsime pradėti Vyriausybės valandą, tai iš tikrųjų bus Vyriausybės pusvalandis. Dar kelios sekundės. Nedalyvauja M. Skuodis ir A. Dulkys. Kiti ministrai ir gerbiama premjerė dalyvauja. Dabar pagal pateiktą sąrašą pirmas klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės, ar mes jau galime traktuoti, kad jaunoms šeimoms būstui skiriami papildomi 3 mln. eurų? Tą mes girdime komitete.
Antras klausimas dėl vieno Vyriausybės dar 2019 metų nutarimo, jis vadinamas „Dėl bazinio paketo šeimoms suteikimo“. Dabar labai susirūpinusios savivaldybės, taip pat ir asociacija dėl judumo sąvokos: tie žmonės, kurie gyvena toliau negu 2 kilometrai nuo viešojo transporto stotelės, galės pasisamdyti transportą iš savivaldybės, bet lėšų tam nėra numatyta, nėra apibrėžta, kaip visa tai bus daroma. Todėl kyla abejonių, kaip nuo liepos 1 dienos tas Vyriausybės nutarimas bus įgyvendintas. Aš labai norėčiau, kad jūs pasidomėtumėte ir kaip nors sureaguotumėte į tai, kadangi yra daug neaiškumų. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Dėl antrojo tikrai pasidomėsiu konkrečiau, nes truputį sunku dabar iki galo iš klausimo suprasti, bet tikrai pasidomėsiu ir atsakysiu jums.
O dėl pirmo klausimo, tai taip, yra paskirti papildomi 3 mln. naujoms paraiškoms. Su šiais pinigais (mes juos perskirstėme iš vidinių ministerijos resursų tarp programų) apie 200 gali sumažėti laukiančiųjų eilė. Tai buvo viskas, ką galėjome padaryti šiais metais, ir daugiau šiai priemonei lėšų nebus skirta. Todėl labai prašau ir kviečiu, kolegos, perduoti arba turėti omenyje, kad lūkestį reikia valdyti, iki metų pabaigos daugiau lėšų šiai priemonei nebus. Tai 3 mln. yra įlieti papildomai, sumažins eilę apie 200. Preliminariai, nes eilė yra nuolat judanti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Klausimas švietimo ministrei. Noriu tiesiog priminti, kad biurokratinė našta yra labai užkritusi ant mokyklų pečių ir jau beveik dveji metai, kai prie Vyriausybės yra sudaryta grupė. Deja, jokių rezultatų mes dar neturime. Ar jūs domėsitės ir, būdama teisingumo ministrė, tiesiog ieškosite tos teisybės? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiama Vilija, tikrai nuoširdžiai dėkoju už klausimą. Laikinai eidama šias pareigas, aš turiu du pagrindinius tikslus: užtikrinti politinės komandos tęstinumą ir užtikrinti darbų tęstinumą. Džiaugiuosi, kad vakar jau pavyko iš naujo paskirti visą politinę komandą. Dėkoju, kad ji sutiko likti ir tęsti darbus.
Siekdama užtikrinti darbų tęstinumą, noriu užtikrinti, kad tikrai kalbėsime apie tuos klausimus, kurie yra. Rytoj esu suplanavusi susitikimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, kad aptartume, kokios reformos šiandien yra įgyvendinamos, kokie etapai yra ir kaip užtikrinti, kad visai bendruomenei būtų kuo mažesnis stresas ar chaosas šiuo laikinu periodu. Girdžiu jūsų klausimą, tikrai grįšiu ir asmeniškai informuosiu, kokia stadija ir ką mes galime padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom. Premjerė dar papildys atsakymą į prieš tai buvusį klausimą. Atsiprašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti, taip, Vyriausybė savo dalį darbo padarys, bet iš mokyklų vadovų kreipimosi, kurį mes dabar šviežiai gavome, tiesą sakant, matyti labai daug tokių situacijų, kur reikėtų, kad patys savininkai, tai yra savivaldybės, būtų aktyvesnės, mažindamos biurokratinę naštą, nes yra daug klausimų, kurie gali būti išsprendžiami savivaldos lygmeniu, bet kažkodėl nėra išsprendžiami. Tai mes žiūrėsime, kaip tai padaryti efektyviausiu būdu, taip pat bandysime savivaldybes įtikinti bendradarbiauti, mažinant biurokratinę naštą, nes tikrai ten yra daug dalykų, kuriuos galėtų išspręsti pats savininkas.
PIRMININKAS. Dabar jau gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas gerbiamai vidaus reikalų ministrei. Norėčiau pasiūlymą ir kartu klausimą užduoti, nes civilinė sauga, be abejo, visi suprantame, yra labai svarbu, taip gali būti išsaugotos žmonių gyvybės. Siūlyčiau pasiruošti labai gerai ir rugsėjo mėnesį padaryti 3 dienų visuotinius, visos Lietuvos žmonių, civilinius mokymus. Per tą laiką visos valstybinės organizacijos galėtų suderinti veiksmus. Dabar irgi vyksta tie mokymai. Kaip jūs manote, ar tai pasiteisintų? Nes tas principas, kad pilietinio pasipriešinimo, pilietinė valia priešintis, atsparumas… bet reikalingos ir žinios, todėl daugelis žmonių per tas 3 dienas padedant mūsų valstybiniam transliuotojui galėtų apmąstyti būtent dėl civilinės saugos, kur pasislėpti, kaip susidėti išvykimo krepšį, kaip numatyti maršrutus ir visus kitus dalykus. Dėkoju.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kad keliate klausimą dėl šios labai svarbios temos. Kaip žinote, vyksta tikrai civilinės saugos atgimimas ir tikrai dirbame visomis kryptimis. Yra parengta civilinės saugos koncepcija. Labai tikiuosi, kad ji bus apsvarstyta Vyriausybėje ir iš jos atsiras vėliau civilinės saugos programa.
Kas susiję su žmonių pasirengimu, aš norėčiau atskirti du dalykus. Kalbėti apie vidaus reikalų konkrečiai atsakomybę, tai yra civilinės saugos aspektus, kurie yra su kariniais dalykais susieti, tai čia yra Krašto apsaugos ministerijos. Bet taip, mes kiekvienais metais darome tyrimus ir matome, kad yra nepakankamas visuomenės informuotumas ir žinojimas apie pasirengimą, todėl esame startavę su informacinėmis kampanijomis.
Jau vyko dvi kampanijos. Paskutinės kampanijos metu buvo pasiekta daugiau nei 2 mln. žmonių, bet čia nesustojame, nes labai svarbu, tikiuosi, kad ir jūs savo ruožtu padirbėsite, kad LT72.lt puslapis ir informacija, kuri jame yra, labiau pasklistų. Čia kiekvieno mūsų pareiga.
Taip pat ką mes toliau dabar tęsiame, tai dirbame dabar su bendruomenėmis. Yra parengta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento programa. Bendruomenių lyderiai bus apmokomi, kaip turėtų skleisti tą žinią apie pasirengimą ir civilinę saugą bendruomenių lygmeniu, nes matome, kad bendruomenėms, regionams tikrai reikia daugiau dėmesio, kitokios informacinės žinutės ten reikalingos. Taip pat dirbame su neįgaliųjų bendruomenėmis, jaunimo, pagyvenusių žmonių ir siekiame tikrai kaip galima plačiau pasiekti Lietuvos auditoriją, kad žmonės būtų pasirengę.
Dėl jūsų idėjos dėl pratybų, tai pratybos yra organizuojamos. Galbūt čia klausimas yra dėl formato, koks tas pratybų formatas turėtų būti daromas. Idėjai aš pritariu, bet labai noriu jus patikinti, kad pratybos yra mūsų prioritetas ir jos yra įvairių lygmenų: ir evakavimas, ir kas susiję su Astravo atomine elektrine ir galimomis grėsmėmis, tai tie dalykai vyksta, ir mūsų informacinės sistemos patikrinimai. Bet tikrai ačiū už jūsų idėją. Pasvarstysime su kolegomis ir informuosime jus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas A. Skardžius klausimą užduos. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų nuobodžiaujančiam energetikos ministrui.
Europos Komisija beda pirštu į Lietuvos problemas, į tas problemas, su kuriomis Lietuva nesusitvarko. Viena iš jų, kad Lietuvoje su energetiniu skurdu susiduria beveik tris kartus daugiau žmonių nei vidutiniškai Europoje. Ir nebūtų keista, jei pažvelgtume į dujų kainas, kurios I pusmečiui yra 1 euras 92 centai už 1 kub. metrą. II pusmečiui taip pat planuojamos panašios kainos, kai I pusmetį, kaip žinoma, kainos drastiškai krito ir dabar pasiekė 33 euro centus už 1 kub. metrą.
Gerbiamas ministre, kur jūs padedate 1,5 euro? Turint omenyje, kad vien buitiniai vartotojai per metus suvartoja apie 300 mln. kub. metrų. Tai 1,5 euro padauginus iš 300 mln. kub. metrų – 0,5 mlrd. suma. Ar taip galima skriausti žmones? Ir kur tie pinigai nukeliauja? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas Seimo nary, turbūt jūs puikiai žinote, kad kainas nustato ne energetikos ministras, o kainas apskaičiuoja reguliatorius, remdamasis savo metodikomis. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas yra dėl energetinio skurdo. Energetikos ministerija daro viską, kad energetinis skurdas mažėtų, kiek ji gali padaryti. Tam yra inicijuotas didžiulis energetinių bendrijų, skirtų žmonėms nepritekliuje padėti… Dėl to savivaldybės turės galimybę pasistatyti saulės elektrines, iš kurių bus tiekiama elektra su didžiule nuolaida, 80 % nuolaida, visiems nepritekliuje esantiems žmonėms. Preliminarus skaičius Lietuvoje gaunančių šią paramą galėtų būti iki 130 tūkst. žmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Klausimas premjerministrei. Europos Komisija pareiškė, kad Lietuva įeina į pavojaus zoną. Ekonomika stoja, todėl Darbo partija mano, kad reikia rimtų racionalių sprendimų keisti elgesio modelį, sustabdyti griūtį ir chaosą. Ar sutiktumėte, gerbiama premjere, premjero vairą perduoti Seimo nariui generolui A. Pociui? Tai būtų tinkamiausias gelbėjimosi variantas, nes kariškiai yra rimti procesų valdytojai. Gal turite kitą variantą ar daugiau variantų? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man labai miela girdėti, kad Darbo partija mato gerų kandidatų į premjerus Tėvynės sąjungos frakcijos gretose, tikrai labai didžiuojuosi, kad generolas A. Pocius yra mūsų frakcijos narys. Nežinau, ar jūs jo paties klausėte, ar jis sutiktų pretenduoti į šitas pareigas, ir ar jis jums patvirtino, ar ne? Jeigu toks klausimas bus svarstomas Seime, aš tikrai palaikysiu generolo A. Pociaus kandidatūrą į premjerus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Prieš kelias dienas Klaipėdoje vyko labai graži sveikatos šventė: 16-ąjį kartą pranciškonai organizavo Vilties bėgimą. Ta proga aš labai norėčiau padėkoti premjerei I. Šimonytei, kad ji net tik šitą renginį globojo, bet ir pati jame dalyvavo. Miela premjere, štai jeigu jūsų šita komanda kitais metais pažadėtų tenai būti, garantuoju – dalyvių skaičius padvigubėtų. Jeigu mums pavyktų pasiekti, kad bent ketvirtis miesto gyventojų tokiuose renginiuose dalyvautų, eilės pas gydytojus per pusę sumažėtų vien dėl šitokių paprastų priemonių. Šiandien sukako 3 savaitės, kai aš pakviečiau kolegas susijungti į tokį tarppartinį susivienijimą vardan Lietuvos vaikų sveikatos. Ar jūs pritartumėte, ar irgi dalyvautumėte tokiame susivienijime, kuriame mes galime paskelbti dešimties metų programą? Tikrai labai daug ką pasiektume eidami tokiu nestandartiniu būdu, kur jūs visiems parodėte pavyzdį. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Dainiau. Aš ne tik šitą renginį globoju – aš taip pat globoju ir tą renginį, kuris vyks liepos mėnesį ir yra skirtas krūties vėžio prevencijai. Taip pat labai raginsiu moteris pasitikrinti gana dėmesingai anksti, kad būtų galima išvengti mirčių nuo onkologinių ligų. Man atrodo, kad čia nėra nieko nuostabaus, tą darau ne pirmą kartą ir ne pirmus metus ir tikrai esu pasirengusi prisidėti prie visų tokių iniciatyvų, kurios skatina žmonių atidesnį dėmesį savo sveikatai, nes išvengiamas mirtingumas Lietuvoje, deja, yra per aukštas. Tikrai labai dažnai tiek tereikia, kad žmogus pats pagalvotų apie savo sveikatą ir pats laiku imtųsi priemonių: kartais galbūt sporto, kartais vizito pas gydytoją, kartais kažkokių kitų dalykų. Nebūtinai tai šimtu procentų sumažins eiles medicinos įstaigose, bet kad gali sumažinti perteklinį mirtingumą nuo priežasčių, kurių tikrai galime išvengti, tai aš su jumis tikrai sutinku. Tiek, kiek galėsiu pagal savo galimybes prisidėti, tikrai prisidėsiu.
PIRMININKAS. Dabar gerbiamas K. Mažeika. Prašom klausti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui, miegančiam ar užsiėmusiam. Ministre, jūs taip skambiai pasakėte, į kokią parduotuvę ar prekybos centrą nevaikščiosite artimiausiu metu, bet turbūt tai problemos nekeičia ir nesprendžia. Galbūt galite paaiškinti savo sprendimą, nes dabar turbūt yra supriešinta visuomenė, privatūs miškininkai tikrai labai pikti dėl jūsų sprendimų dėl saugomų teritorijų plėtros, dėl buveinių ir visų kitų dalykų. Na, ar vis dėlto tas ploto saugojimas jums atrodo logiškas ir kodėl nepriėmėte sprendimo tų rezervinių vadinamųjų miškų tiesiog perduoti saugomoms teritorijoms, nes ten dabar, kaip paaiškėjo, tikrai yra per kelis dešimtmečius susiformavę ir buveinės, ir yra įvairiausių rūšių įvairovė, tiek biologinė, tiek visokia kitokia. Kodėl toks sprendimas buvo priimtas ir kodėl nebuvo atsižvelgta į privačių miškų savininkų rekomendacijas? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui, Kęstuti. Tai gal aš performuluočiau klausimą pačiam, kodėl paties kadencijos laikotarpiu buvo taip vėluota apsaugoti buveines, dėl kurių man po to eurokomisaras V. Sinkevičius išrašinėja čekius ir grasina baudomis, Europos teisės pažeidimo procedūromis. Taigi prieš mėnesį mes, Lietuva, baigėme apsaugoti visas ir išplėsti „Natūra 2000“ teritorijas, jų plėtra kaip ir baigta, labiausiai saugomi gyvūnai arba buveinės yra apsaugotos. Dabar miškus Lietuvoje valdo arba savivaldybės, arba urėdija, arba privatininkai. Saugomų teritorijų tarnyba nevaldo miškų. Tiek Kuršių nerijoje, tiek kitur nei direkcijos, nei Saugomų teritorijų tarnyba nevaldo. Rezervinius miškus mes pradėjome realizuoti, dalį jų pervesdami į urėdijos apskaitą, dalis turbūt eis į savivaldybių apskaitą, dalis – mažiausi išsibarstę plotai – bus kokiu nors būdu gal leista privatizuoti.
Man atrodo, tai yra istoriniai žingsniai dėl to, kad 7–8 % šalies miškų neturėjo šeimininko. Mes šeimininką atrasime iki kitų metų vidurio beveik visiems likusiems Lietuvoje miškams, kuriais nesirūpinama, kas tai bebūtų – ar gamtotvarkos tikslais, ar ūkininkavimo tikslais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, jūs klausiate dabar.
A. VINKUS (LVŽSF). Drįstu paklausti finansų ministrės. Gerbiama ministre, aš dvejus metus dariau tokią iniciatyvą, atakuojamas grafo J. Tiškevičiaus muziejaus rekonstrukcija užsiimančios vadovybės. Dabar, kai atėjo pavasaris, pajutome, kiek žmonių veržiasi į mūsų tuos rūmus, kurie garsina ne tik Kretingą, bet ir Lietuvą. Be galo daug ir užsieniečių. Ar yra kokia viltis grįžti prie tos temos, ar padėtas taškas, kad aš jums nei nervų gadinčiau, nei pats būčiau kokioje nežinomybėje?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Viltis visada yra, bet, kaip tame anekdote, pirmiausia turbūt reikia nusipirkti loterijos bilietą. Šiuo atveju tiesiog siūlyčiau ministerijų, kurios turi savo asignavimų eilutes, kurios yra susijusios su tokių objektų rekonstrukcija, priežiūra ar investavimu… Jums tiesiog reikėtų pažiūrėti, kokios programos yra tose konkrečiose ministerijose. Turbūt labiausiai atitinka, nežinau, šiuo atveju Kultūros ministerija ar kažkokios kitos sritys, kur būtų galima pritaikyti. Tiesiog objekto savininkas turėtų parengti investicinį projektą ir bandyti pretenduoti ir gauti lėšas iš tokių programų. Valstybės investicijų programa yra nebepildoma. Jinai turėtų baigtis 2025 metais. Vadinasi, kad valstybės biudžete konkrečių objektų mes nebeįrašome ir tai yra Investicijų įstatyme įtvirtintas dalykas.
Dabar finansavimą galima gauti per konkrečias ministerijas, pretenduojant pagal nustatytus rodiklius, kad būtų sveika konkurencija tarp visų objektų, o nebūtų išskirtinių pageidavimų koncertų, kuriuos Seimo nariai supildo, tvirtindami valstybės biudžetą. Tiesiog reikėtų per konkrečias asignavimų programas pabandyti pateikti investicinį projektą ir konkuruoti su kitais objektais.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar klausimą (mes jį buvome praleidę) užduos į salę grįžęs gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti kultūros ministro dėl kultūros paso. Kaip žinote, yra kultūros pasui skirti pinigai, bet viename krepšelyje nuo 15 eurų yra pamažėję iki 11 eurų. Kokios vizijos yra grąžinti tą sumą arba bent kažkiek pakelti? Žinau, kad per metus lieka apie 600 tūkst., turbūt apie 1 mln. neišnaudotų tų pinigų, ir norėčiau išgirsti priežastį, kodėl taip yra. Ačiū jums.
S. KAIRYS. Pirmiausia reikėtų ir istoriją prisiminti. Ta didžiausia suma, buvusi skirta šitam projektui, buvo tada, kai tiesiog buvo rasti kažkokie europiniai pinigai iš esmės vieneriems metams, ir tai iškreipė visą tendenciją. Jeigu šito mes nematytume, niekas niekur nekrito, kai projektas grįžo į finansavimą jau iš biudžeto eilutės. Tiesiog šiais metais atsirado nestandartinė situacija: mes turime čia esančius ukrainiečius vaikus, pridėtus kartu į bendrą statistiką, ir tas skaičius vienam moksleiviui absoliučiai yra nelemiantis. Tai yra daugiau toks statistinis signalas paslaugų teikėjams, kad maždaug orientuotųsi, kokią maksimalią paslaugos kainą gali turėti.
Kitas dalykas. Nereikėtų įsivaizduoti, kad ta suma yra tiesiog vaikui ir jis ateina su tais 11, 12 ar 13 eurų ir sako: aš kažko dabar noriu ar nenoriu. Vis tiek yra tam tikra sistema, niekas neatvyksta į kultūros paso teikiamas paslaugas po vieną – atvyksta visa klasė ir panašiai. Kalbėti apie šios eilutės didinimą yra tikrai nepagrįsta, kai tu matai, kad vienais metais buvo neįsisavinta daugiau nei 1 mln., praėjusiais metais daugiau nei 0,5 mln. Pagrindinė užduotis – sistema veikia taip, kad tų lėšų neliktų. Tam yra imtasi visų priemonių, kalbant būtent apie šiuos metus, kad visos tos lėšos būtų panaudotos tiek, kiek jų yra skirta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Aišku, čia klausimas yra tarpinstitucinis, gal labiau susijęs su Vidaus reikalų ministerija. Tai yra klausimas, susijęs su narkotikų plitimu mokyklose. Specialistai tai įvardija kaip epidemiją, tai yra priklausomybių ligų specialistai. Tarkime, susitikome Alytuje su mokyklų, gimnazijų vadovais, tėvais. Žmonės tiek iš savivaldos, tiek iš atskirų ministerijų arba institucijų laukia pagalbos. Pavyzdžiui, kokios nors saugumo rekomendacijos mokykloms. Vieni sargus samdo, kiti kameras stato, yra tokie pasimetę. Kita vertus, galbūt užimtumo krepšelio didinimas, taip pat testų kompensavimas, tokių įdomių priemonių yra, labai praktinių, jos padėtų spręsti.
Mano klausimas būtų toks: kokių konkrečių priemonių numatyta imtis, kad padėtume mokykloms ir savivaldybėms įveikti tą problemą?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Galbūt aš pradėsiu iš savo kompetencijos pusės, kas daroma Vidaus reikalų ministerijos. Tikrai turime ne vieną diskusiją su mūsų tarnybomis. Šiuo metu yra pavesta Policijos departamentui parengti rekomendacijas savivaldybėms dėl saugumo mokyklose. Žinoma, reikia pripažinti, kad labai daug priklauso ir nuo pačių savivaldybių, nes jos atsakingos už mokyklas. Bet mes tokias rekomendacijas parengsime ir artimiausiu metu pasidalinsime, kad tai būtų įgyvendinta, kad savivaldybės nuspręstų, kokiu būdu, koks bus planas, kaip tai bus daroma.
Kas susiję su narkotikų platinimu, tai yra taip pat pavesta, kad būtų ypatingas dėmesys skiriamas, komisariatai, bendradarbiaudami su savivalda, su švietimo įstaigomis, taip pat skirtų dėmesį. Kas susiję su patruliavimu, tai patruliavimas yra padidintas šiuo atveju. Bet noriu dar kartą pabrėžti, kad policija reaguoja jau į rezultatą. Ši Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija yra parengusi naują nusikaltimų prevencijos valdymo modelį, jis yra parengtas. Jo esmė – atsiranda institucija, kuri su ekspertais koordinuotų ir teiktų tam tikrą priemonių paketą, reikalingą būtent tam regionui arba tai savivaldybei. Savivaldybės skiriasi, skirtingų problemų turi. Mes esame tokį modelį parengę. Tikiuosi, kad eisime ir turėsime ateityje jį. Bet šiuo metu tikrai imamės papildomų priemonių, kad šitą problemą spręstume. Tarkime, kas susiję su tuo garinimu, dabar problema, tai žinote, kad policija kelia dronus. Tai pasiteisino Kauno savivaldybėje. Taip pat pavedžiau policijai, Policijos departamentui, kad tokios akcijos galėtų būti taikomos visose Lietuvos savivaldybėse, nes tai pasiteisina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui. Iš verslo gaunu tokių klausimų, ką daryti. Užsienio politika gali būti įvairi. Su vienomis valstybėmis gerėja santykiai, su kitomis blogėja, bet verslas sustoti negali. Pavyzdys: Kinijos atstovybė Lietuvoje lietuviams išduoda vizas vykti į Kiniją, darbuotojams, specialistams ir kitiems. Ką daryti Lietuvos verslui, kuriam reikia specialistų iš Kinijos? Kur kreiptis Lietuvoje dėl vizų gavimo, kad galėtų atvykti darbuotojai iš Kinijos į Lietuvą? Kaip galite šiuo atveju padėti? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Kinijoje, kaip ir bet kurioje trečiojoje valstybėje, galioja tos pačios taisyklės atvykstantiems į Europos Sąjungą. Vadinasi, bet kuri Europos Sąjungos atstovybė gali išduoti Šengeno vizą ir su ta Šengeno viza galima atvykti į Lietuvą. Lygiai taip pat panaši situacija yra Baltarusijoje, lygiai tokia pati situacija yra Rusijoje ir kitose valstybėse, kurios riboja mūsų diplomatinę veiklą. Tai aš dar kartą pasakiau. (Balsai salėje) Nesupratau?
PIRMININKAS. Kolegos!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jūs norite, kad Kinijos piliečiai atvyktų į Lietuvą? Aš teisingai supratau, taip? Tai jis kreipiasi į bet kurią Europos Sąjungos atstovybę, gauna Šengeno vizą ir atvyksta į Europos Sąjungą. Kadangi Europos Sąjunga yra Šengeno zona, jis gali atvykti į Lietuvą. (Balsai salėje) Kinijoje… Kaip jis gali kreiptis… Į ką jis turėtų kreiptis Lietuvoje, kad gautų Lietuvos vizą? Žiūrėkite, gerbiamas Ąžuolai, tiesiog pasiruoškite klausimui. Lietuvoje Lietuvos vizos išduodamos nėra. Jos yra išduodamos užsienyje, Lietuvos atstovybėse arba kitose atstovybėse, kurios gali teikti, išduoti Šengeno vizas. Lietuvoje kreiptis nėra niekam į ką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia nėra klausimų ir atsakymų… Atsakė į klausimą. Ačiū. Klausia gerbiama L. Nagienė. Bet jos nėra. Tada klausimą užduos T. Tomilinas. Jo nėra. Dėkoju Vyriausybės nariams ir premjerei, dalyvavusiems Vyriausybės valandoje, pusvalandyje.
13.26 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar kviečiu į tribūną perskaityti pareiškimą gerbiamą D. Kepenį. Prašom. Dabar jūsų teisė atlikti pareiškimus.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu kalbėti apie vadinamąjį čekučių benefisą, kuris vyksta Lietuvoje ir plinta. Buvo laikas, kai mes stebėdavome tokią situaciją. Štai rytoj bus patikrintas tam tikras sandėlis. Sandėlininkas, aišku, išsigąsta, nes yra pridirbęs tiek, kad jau puikiai žino, kiek jam metų gresia, tad paima ir padega tą sandėlį, o kitą dieną atėjusi revizija nieko ten neranda, vieni degėsiai. Kas buvo, ko nebuvo, niekas nesuskaičiuos, nes sandėlis sudegęs.
Tai mes dabar šiuo čekučių benefisu norime sudeginti valstybę. Niekas nemato, kad valstybėje yra griaunama šeima. Pažiūrėkite, šiandien žmonės vėl atėjo prie Seimo. Griaunama kalba. Niekas nepastebi, kad nebegalima laisvai kalbėti. Šiandien 84 žmonės sėdi, dūsta teisme. Jūs žinote, jums dar ne taip bus, jūs čia visi pas mus uždusite. Ir jau pradėjo mirti žmonės, dalyvaujantys tame procese, kad daugiau jūs to net nenorėtumėte daryti.
Matome, kad Lietuva niekaip negali pasikelti iš lyderių, savižudybių lyderių, šiek tiek pakilome girtavimo srityje, jau nesame pirmi. Bet emigruojame sparčiausiai iš savo šalies. Netgi skenduoliais pirmaujame Europoje, mūsų daugiausia skęsta. Apie tai nėra jokios kalbos. Čekučiai yra problema numeris vienas. Vos ne pusę šimto Seimo narių tame procese dalyvavo, bet atrinkome keletą aukų, kurias ir sudėsime ant skaidrumo laužo. Ir jau net savo nesigailime.
Žiūrėkite, vienas po kito artėja galvų kirtimas ir saviems, kad kiti bijotų. Seniai žinojome Stalino posakį: kad tik būtų žmogus, įstatymą pritaikysime. Tai dabar stalinizmas Lietuvoje plinta kaip maras. Ir net nėra kada kalbėti apie nestabdomai plintančią infliaciją, apie žmonių ekonominį naikinimą. Niekas nenori kalbėti apie pandemijos pasekmes, kiek mes čia visko praradome, kiek ištaškėme. Ir kodėl šiandien žmonės be jokių smurto žymių krenta gatvėse? Mes to net nenorime matyti. Čekučiai – va čia pasaulio bamba. Kai kurie veikėjai, kurie pagal užsakymą paleido šitą projektą, dabar neriasi iš kailio, kad įrodytų, kokie čia visi vienodi, visi nenaudėliai ir mes čia padarysime tvarką. Bet nematome, kad tuo pačiu metu eksponentine tvarka plinta narkotikai tarp vaikų. Jūs beveik neberasite mokyklų, kuriose nebūtų požymių. Nematome. O čekučiai čia yra problema.
Kad vaikai mūsų, jaunimas kasdien vis labiau ištęžta, jau didesnė pusė nebetinka krašto gynybai, ne, čia ne problema. Va yra čekučių problema.
Ir visas šis procesas, kuris dabar vyksta atrankiniu būdu, pastaruoju metu, vakar per LRT girdžiu, matai, D. Kepenis panaudojo net penkias korteles benzinui įsipilti. Niekas nepalygino, kodėl D. Kepenis sunaudojo nė kiek ne daugiau benzino, vykdamas į pajūrį, arba mano kolegos, kurie vyksta ten į šalies pakraštį, į Skuodą, į kitus rajonus, kad jie nė kiek ne daugiau sunaudoja benzino negu mūsų kolegos, kurie gyvena čia, Vilniuje. Čia net nelyginame. Lyginame tuos skaičius, kur, matai, galima sukelti tautos pasipiktinimą. O kad tavo patarėjai taip pat važiuoja mašina ir atlieka užduotis ir kad tu jiems taip pat leidi įsipilti benzino ir už tai moki, nes jie tarnauja valstybei, niekas nenori apie tai kalbėti. Matai – penkios kortelės! O čia tai tragedija! Ir tuoj pat vėl prasidės sniego gniūžtės procesas.
Aš norėčiau visus kolegas pakviesti ir mūsų Lietuvos gyventojus neduoti savęs mulkinti. Pasižiūrėkite, kas vyksta. Ir šį apsimestinį gaisrą stabdykime. Nukreipkime dėmesį ten, kur yra tikros katastrofos, tikros šalies tragedijos. Ten turime telkti dėmesį ir savo pastangas. Kol to nebus, tol mes visi pasmerkti tikrai grėsmingai ateičiai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar pareiškimą pasakyti buvo užsirašiusi gerbiama L. Girskienė, bet jos salėje nėra. Tad visiems dėkoju. Rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.