LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo

nr. viii-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 29¹ straipsniu

įstatymo projekto Nr. Xivp-3645

2024-05-22 Nr. 103-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Juozas Baublys (pavaduojantis Joną Varkalį), Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Rasa Šidagytė – Darbo aplinkos skyriaus vyresn. patarėja, Aleksandr Tolstoj – Darbo aplinkos skyriaus vyresn. patarėjas; Dalius Čeponas – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas; Laimonas Rudys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Įmokų administravimo skyriaus vedėjas, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-22				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-22

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkė I. Rizgelė, 2024-05-21	3			DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ, SUSIJUSIŲ SU DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINIO REGULIAVIMO TOBULINIMU Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas š. m. gegužės 22 d. ketina svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) pateiktus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Nr. XIVP-3640), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25, 26, 40, 52, 56, 57, 109, 113, 117, 118, 119, 126, 128, 137, 138 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3641), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3642), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3644) ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIVP-3645) (toliau kartu – Projektai), žemiau teikia savo pastabas ir pasiūlymus. LVK pritaria Projektų tikslams, teigiamai vertina Projektų rengėjų organizuotą konsultavimąsi, įtraukiant suinteresuotus asmenis – vykusias diskusijas su socialiniais partneriais tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje, tiek Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos, tiek pačioje Trišalėje taryboje. Pastebime, kad į daugumą socialinių partnerių teiktų pastabų ir pasiūlymų Projektų rengėjai atsižvelgė, išskyrus, Trišalės tarybos darbdavių pusės pasiūlymą dėl naujos papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinės įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą draudėjui, įskaitant statytoją (užsakovą), už darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) norminių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių (toliau – vienkartinė įmoka), skyrimo. Pažymime, kad darbdaviai pritardami siekiui minimizuoti/ eliminuoti nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę ir Projekto rengėjų siūlymui imtis priemonių, stiprinančių motyvaciją laikytis DSS reikalavimų, pritarė vienkartinės įmokos įvedimui, bet su sąlyga, kad vienkartinė įmoka būtų taikoma tik tuomet, kai yra įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl pakartotinai padaryto DSS norminių teisės aktų pažeidimo, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Toks siūlymas buvo grindžiamas tuo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) jau ir taip yra nustatytas atsakomybės taikymas už minėtus DSS pažeidimus, skirtumas tik tas, kad baudžiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, o ne juridinis asmuo. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis[1], pastaruosius metus jau ir taip fiksuojamas mažėjantis nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. 2023 m. neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 17 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 106 darbuotojai. Atitinkamai per 2022 m. buvo gautas 21 pranešimas apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ir 130 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Neginčijame fakto, kad nelaimingų atsitikimų skaičiai išlieka aukšti, tačiau valstybė turi ne tik bausti už DSS pažeidimus, bet taip pat skirti daugiau dėmesio darbų saugos lygiui kelti. Svarbu paminėti ir tai, kad darbdaviai siūlė vienkartinės įmokos dydį sieti ne su įmonės apdraustųjų asmenų skaičiumi, o palikti VDI inspektoriaus kompetencijai spręsti dėl įmokos dydžio, nustatant „žirkles“ nuo 2 iki 6 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio. Pažymėtina, kad šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalies nuostatą, skirdami baudą VDI inspektoriai vertina pažeidimo lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pakartotinumus, tai darbdavių nuomone, būtų teisinga palikti jiems laisvę spręsti ir dėl vienkartinės įmokos dydžio, atsižvelgiant ir į įmonės dydį, į padarinių sunkumą, darbuotojų skaičių, kuriam grėsė pavojus, kt. Suprantame, kad darbdavių pasiūlymas dėl įmokos dydžio priklausytų nuo inspektoriaus vertinamojo požiūrio, kuris kiekvieną kartą gali būti skirtingas, tačiau ir DSS norminių teisės aktų pažeidimo, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių nustatymas lygiai taip pat priklauso nuo VDI inspektoriaus, tiriančio DSS pažeidimą, kompetencijos, patirties, sąžiningumo, (ne)šališkumo ir susiklosčiusios praktikos su juridiniu asmeniu. Be to, pažymime, kad kitų valstybės nustatytų valstybinio socialinio draudimo įmokų dydžiai nėra diferencijuojami, atsižvelgiant į apraustųjų skaičių įmonėse, todėl ir papildomą vienkartinę įmoką nebūtų efektyvu ir prasminga diferencijuoti priklausomai nuo apdraustųjų skaičiaus įmonėse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maloniai prašome įvertinti aukščiau pristatytą Trišalės tarybos darbdavių pusės pasiūlymą ir jam, kaip galimam kompromisiniam variantui, pritarti. Dėkojame už bendradarbiavimą.	Nepritarti.	1.Papildoma vienkartinė įmoka tik už pakartotinį pažeidimą reikštų, kad už pirmą kartą padarytą pažeidimą atsakomybės juridiniam asmeniui nebūtų (kaip nėra ir dabar); papildoma vienkartinė įmoka (3, 6, 9 MMA) nėra didelė (2 772, 5 544 arba 8 316 Eur), todėl ją sumažinus įmoka nebūtų veiksmingas prevencinis instrumentas; papildoma vienkartinė įmoka nėra bauda, kurios dydis yra inspektoriaus diskrecija, todėl ši įmoka siejama su apdraustųjų skaičiumi įmonėse. 2.Svarstant projektus (Nr. XIVP-3640-3645) Trišalėje taryboje į šį darbdavių siūlymą dėl papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinės įmokos neatsižvelgta dėl aukščiau nurodytų argumentų.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkė

I. Rizgelė,

2024-05-21

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ, SUSIJUSIŲ SU DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINIO REGULIAVIMO TOBULINIMU

Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas š. m. gegužės 22 d. ketina svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) pateiktus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Nr. XIVP-3640), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25, 26, 40, 52, 56, 57, 109, 113, 117, 118, 119, 126, 128, 137, 138 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3641), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3642), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3644) ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIVP-3645) (toliau kartu – Projektai), žemiau teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

LVK pritaria Projektų tikslams, teigiamai vertina Projektų rengėjų organizuotą konsultavimąsi, įtraukiant suinteresuotus asmenis – vykusias diskusijas su socialiniais partneriais tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje, tiek Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos, tiek pačioje Trišalėje taryboje. Pastebime, kad į daugumą socialinių partnerių teiktų pastabų ir pasiūlymų Projektų rengėjai atsižvelgė, išskyrus, Trišalės tarybos darbdavių pusės pasiūlymą dėl naujos papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinės įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą draudėjui, įskaitant statytoją (užsakovą), už darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) norminių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių (toliau – vienkartinė įmoka), skyrimo.

Pažymime, kad darbdaviai pritardami siekiui minimizuoti/ eliminuoti nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę ir Projekto rengėjų siūlymui imtis priemonių, stiprinančių motyvaciją laikytis DSS reikalavimų, pritarė vienkartinės įmokos įvedimui, bet su sąlyga, kad vienkartinė įmoka būtų taikoma tik tuomet, kai yra įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl pakartotinai padaryto DSS norminių teisės aktų pažeidimo, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Toks siūlymas buvo grindžiamas tuo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) jau ir taip yra nustatytas atsakomybės taikymas už minėtus DSS pažeidimus, skirtumas tik tas, kad baudžiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, o ne juridinis asmuo. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis[1], pastaruosius metus jau ir taip fiksuojamas mažėjantis nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. 2023 m. neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 17 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 106 darbuotojai. Atitinkamai per 2022 m. buvo gautas 21 pranešimas apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ir 130 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Neginčijame fakto, kad nelaimingų atsitikimų skaičiai išlieka aukšti, tačiau valstybė turi ne tik bausti už DSS pažeidimus, bet taip pat skirti daugiau dėmesio darbų saugos lygiui kelti.

Svarbu paminėti ir tai, kad darbdaviai siūlė vienkartinės įmokos dydį sieti ne su įmonės apdraustųjų asmenų skaičiumi, o palikti VDI inspektoriaus kompetencijai spręsti dėl įmokos dydžio, nustatant „žirkles“ nuo 2 iki 6 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio. Pažymėtina, kad šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalies nuostatą, skirdami baudą VDI inspektoriai vertina pažeidimo lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pakartotinumus, tai darbdavių nuomone, būtų teisinga palikti jiems laisvę spręsti ir dėl vienkartinės įmokos dydžio, atsižvelgiant ir į įmonės dydį, į padarinių sunkumą, darbuotojų skaičių, kuriam grėsė pavojus, kt. Suprantame, kad darbdavių pasiūlymas dėl įmokos dydžio priklausytų nuo inspektoriaus vertinamojo požiūrio, kuris kiekvieną kartą gali būti skirtingas, tačiau ir DSS norminių teisės aktų pažeidimo, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių nustatymas lygiai taip pat priklauso nuo VDI inspektoriaus, tiriančio DSS pažeidimą, kompetencijos, patirties, sąžiningumo, (ne)šališkumo ir susiklosčiusios praktikos su juridiniu asmeniu. Be to, pažymime, kad kitų valstybės nustatytų valstybinio socialinio draudimo įmokų dydžiai nėra diferencijuojami, atsižvelgiant į apraustųjų skaičių įmonėse, todėl ir papildomą vienkartinę įmoką nebūtų efektyvu ir prasminga diferencijuoti priklausomai nuo apdraustųjų skaičiaus įmonėse.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maloniai prašome įvertinti aukščiau pristatytą Trišalės tarybos darbdavių pusės pasiūlymą ir jam, kaip galimam kompromisiniam variantui, pritarti.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Nepritarti.

1.Papildoma vienkartinė įmoka tik už pakartotinį pažeidimą reikštų, kad už pirmą kartą padarytą pažeidimą atsakomybės juridiniam asmeniui nebūtų (kaip nėra ir dabar); papildoma vienkartinė įmoka (3, 6, 9 MMA) nėra didelė (2 772, 5 544 arba 8 316 Eur), todėl ją sumažinus įmoka nebūtų veiksmingas prevencinis instrumentas; papildoma vienkartinė įmoka nėra bauda, kurios dydis yra inspektoriaus diskrecija, todėl ši įmoka siejama su apdraustųjų skaičiumi įmonėse.

2.Svarstant projektus (Nr. XIVP-3640-3645) Trišalėje taryboje į šį darbdavių siūlymą dėl papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinės įmokos neatsižvelgta dėl aukščiau nurodytų argumentų.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Varkalys, Algirdas Sysas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė

Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė