|
Argumentai:
Baltijos jūroje gyvenantys pilkieji ruoniai (toliau ir ruoniai) dėl
labai aktyvios žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūroje, klimato kaitos
padarinių vis dažniau patenka į įvairias situacijas, kuriose yra sužeidžiami
arba dėl netinkamos aplinkos palieka jauniklius. Remiantis Lietuvos jūrų
muziejaus duomenimis, sužeistų ruonių ar paliktų ruonių jauniklių daugėja
(2013-2016 m. kasmet išgelbėta nuo 3 iki 9 ruonių, 2020 m. iš 24 ruonių jauniklių išgydyti ir
paleisti į laisvę buvo 21, 2021 m. iš 19 ruonių jauniklių išgydyti ir į
laisvę paleisti 17, 2023 m. iš 19 ruonių jauniklių išgydyti ir paleisti į
laisvę 16). Kita aktuali Baltijos jūros regiono problema
– dėl aktyvios laivybos ir žvejybos, sužalojami jūros paukščiai, iš kurių
daugelis rūšių, žiemojančių ar praskrendančių, yra nykstančios. Vandens
paukščiai dažniausiai pakliūva į tinklus, valus, susižeidžia žvejybiniais
kabliukais, nukenčia nuo į vandenį išsiliejusios naftos, jos produktų. Dėl
šių priežasčių sparčiai didėja poreikis priimti sužeistus ar kitaip
nukentėjusius jūros gyvūnus, kuriuos būtų galima išgydyti, reabilituoti ir
vėl paleisti į laisvę. Kaip ir kitų laukinių gyvūnų atveju, galimi ir neteisėti
jūros žinduolių ar jūros paukščių laikymo, vežimo atvejai, todėl iškyla poreikis
globoti, gydyti ir sulaikytus, paimtus ir (ar) konfiskuotus jūros žinduolius
ar jūros paukščius. Be to, Europos Sąjungos teisės aktai (ES Jūros
strategijos pagrindų direktyva) ir tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, Helsinkio
konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, įpareigoja Lietuvą vykdyti ir nugaišusių jūros žinduolių tyrimus
ir monitoringą, kurie šiuo metu Lietuvoje dar nevykdomi. Siekiant aktyviai
prisidėti prie Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimo, dalyvauti Europos
Sąjungos ir tarptautinėse Baltijos jūros regiono iniciatyvose, Lietuvos jūrų
muziejuje įkurtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris savo
veiklą pradėjo 2022 m. rudenį ir siekia užtikrinti Baltijos jūros gyvūnų
įvairovės saugojimą, sukuriant nuolatinę, atitinkančią šiuolaikinius mokslo
ir praktikos standartus jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistemą, apimančią
gyvūnų gydymą ir reabilitaciją. Lietuvos jūrų muziejus yra vienintelė
institucija Lietuvoje, turinti kvalifikuotus specialistus ir reikiamą
techninę bazę, galinti vykdyti tokią specializuotą, su jūros gyvūnais,
susijusią veiklą. Iki šiol Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai kasmet
organizuojant viešuosius pirkimus pilkųjų ruonių gelbėjimo ir gydymo
paslaugoms įsigyti, tokias paslaugas pasiūlydavo tik Lietuvos jūrų muziejus,
kitų rinkos dalyvių nėra. Dėl šios priežasties siūlytina pakeisti Gyvūnų
gerovės ir apsaugos įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį nurodant Lietuvos
jūrų muziejų kaip vieną iš institucijų, pagal kompetenciją užtikrinančią gyvūnų
gerovę ir apsaugą.
Nuo 2023 m.
spalio 1 d. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi Lietuvos
sveikatos mokslų universitetui pavesta vykdyti paimtų iš aplinkos, sulaikytų,
paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, sveikatos priežiūrą, globą,
laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims,
turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus,
informuoti ir konsultuoti asmenis laukinių gyvūnų, gerovės, globos ir
apsaugos klausimais. Siekiant atskirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
ir Lietuvos jūrų muziejaus funkcijas, siūloma patikslinti Gyvūnų gerovės ir
apsaugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, numatant, kad Lietuvos sveikatos
mokslų universitetui nepriskiriama vykdyti jūros žinduolių ir jūros paukščių
sveikatos priežiūros, globos, informuoti ir konsultuoti asmenis šiais
klausimais.
Siekiant užtikrinti tinkamą jūros gyvūnų gerovę ir apsaugą,
įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, siūloma
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 13 dalimi numatyti
Lietuvos jūrų muziejui pavesti vykdyti šias funkcijas: paimtų iš aplinkos,
sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių
sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, jūros žinduolių ir jūros paukščių
paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems
teisę ir sąlygas laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius
nelaisvėje; vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje rastų nugaišusių
jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą; informuoti ir konsultuoti asmenis
jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais;
bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis, Europos Sąjungos
ir tarptautinėmis organizacijomis, kitomis valstybėmis jūros žinduolių ir
jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais.
Lietuvos jūrų muziejui pavedamoms funkcijoms vykdyti reikalingas
finansavimas, kurį siūloma skirti iš Aplinkos ministerijos, kuri yra pagal
kompetenciją atsakinga už laukinių gyvūnų gerovę ir apsaugą, skirtų Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Lietuvos jūrų muziejaus veikla
galėtų būti finansuojama ir iš kitų lėšų, pavyzdžiui, surinktos paramos
(labdaros), todėl pasiūlyme numatoma galimybė minėtą veiklą finansuoti ir iš
kitų šaltinių. Atitinkamai siūloma Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3
straipsnį papildyti 14 dalimi, visą 3 straipsnį išdėstant nauja redakcija.
Pasiūlymas:
Pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos
įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnį ir
jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 3 straipsnio
pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 2
punktą ir jį išdėstyti taip straipsnį:
„3 straipsnis. Valstybės
ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencija
1. Gyvūnų
gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar aplinkos ministro
įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro
įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar žemės
ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba, savivaldybių merai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos
jūrų muziejus.
2. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija:
1)
koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų
rengimą ir jas tvirtina;
2)
įstatymų nustatyta tvarka sudaro tarptautines sutartis dėl gyvūnų gerovės ir
apsaugos ir užtikrina jų vykdymą;
3)
nustato ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių
gyvūnų apskaitos ir ženklinimo tvarką;
4)
atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas.
3.
Aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos:
1)
pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų
augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir
kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
2)
tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose
nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus;
draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus,
draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius bei kitus medžioklės
reikalavimus;
3)
nustato kačių, šunų, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir
registravimo tvarką;
4) atlieka
kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
4.
Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos
institucijos:
1)
pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir
apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji
įgyvendinama;
2)
atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
5.
Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos
pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų.
6.
Susisiekimo ministerija nustato gyvūnų vežimo visuomeninio transporto
priemonėmis taisykles.
7.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1)
įtraukia į formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gyvūnų gerovės ir
apsaugos temas;
2)
atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
8.
Sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos
institucijos:
1)
renka ir apibendrina duomenis apie asmenis, kuriems buvo suteikta medicinos
pagalba dėl gyvūno apkandžiojimo ar dėl kitokio sąlyčio su gyvūnais;
2)
atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
9.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
1)
pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos
srityje;
2)
tvirtina bendruosius ir atskirų rūšių (specialiuosius) ūkinių gyvūnų gerovės
reikalavimus;
3)
tvirtina bandomųjų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimus ir kontroliuoja,
kaip jie įgyvendinami, išduoda leidimus atlikti bandymus su gyvūnais;
4)
tvirtina kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašus;
5)
tvirtina pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos ir
laikymo reikalavimus, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ir
pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimus;
6)
tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių viešbučiams, gyvūnų
globos namams, gyvūnų augintinių veisėjams;
7)
tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus;
8)
tvirtina gyvūnų vežėjų leidimų, vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos
pažymėjimų išdavimo tvarką;
9)
tvirtina veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai
apmokytiems asmenims, sąrašą ir nustato jų atlikimo tvarką;
10)
rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos
aprašą;
11)
vykdo gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir
gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir
registravimo reikalavimų laikymosi priežiūrą;
12)
tvirtina gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų
produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimo reikalavimus;
13)
organizuoja ir vykdo šios dalies 2, 3, 6–9, 12 punktuose nustatytų
reikalavimų laikymosi priežiūrą, įskaitant Reglamento (ES) 2017/625 21
straipsnio 1 dalyje nustatytą oficialią kontrolę;
14)
atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
10.
Savivaldybių merai:
1)
pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos
programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus, išskyrus
laukinius;
2)
vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu
gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos
aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose
vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
3)
organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės
teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą,
bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams;
4)
gali steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių
priežiūrą;
5)
išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais
prekiauti, vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir
pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje;
6)
organizuoja kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų
šunų mišrūnų paėmimą ir perdavimą gyvūnų globėjams laikinai juos laikyti;
7)
kontroliuoja, ar šunų, kačių ir šeškų laikytojai ar savininkai nustatyta
tvarka yra paženklinę ir registravę laikomus gyvūnus augintinius;
8)
atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
11. Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir
(ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros
paukščius, sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų, išskyrus
jūros žinduolius ir jūros paukščius, paleidimą į jiems būdingas buveines
ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti
perduodamus laukinius gyvūnus;
2)
informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų, išskyrus jūros
žinduolius ir jūros paukščius, gerovės, globos ir apsaugos klausimais.
12.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje
nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
13. Lietuvos jūrų muziejus:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir
(ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą,
globą ir gydymą, jūros žinduolių ir jūros paukščių paleidimą į jiems
būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas
laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius nelaisvėje;
2) atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje rastų
nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą;
3) informuoja ir konsultuoja asmenis jūros
žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais;
4) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės
institucijomis, Europos Sąjungos ir tarptautinėmis organizacijomis, kitomis
valstybėmis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos
klausimais.
14. Lietuvos jūros muziejaus veikla atliekant šio
straipsnio 13 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos
ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir
(arba) kitų lėšų.“
|