LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 304
STENOGRAMA
2015 m. gruodžio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradėsime gruodžio 8 dienos, antradienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau šiek tiek dėmesio! Suprantu, kad jūs diskutuojate dėl darbotvarkės, bet noriu atkreipti dėmesį, kad visi girdėtumėte. Pasiūlymus dėl 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtino įstatymo projekto galima registruoti iki šio įstatymo projekto svarstymo pabaigos šiandien, nes turime išlaikyti 48 valandas. Vyriausybė rinksis ryte tam, kad mes galėtume ketvirtadienį priimti. Tie pasiūlymai, kurie bus registruoti vėliau, tiesiog nepykite, jie nebus įtraukti. Tokia bendra informacija.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. gruodžio 8 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar dėl darbotvarkės I. Šiaulienė pirmoji.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF*). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau išbraukti iš šiandienos darbotvarkės 2-4 klausimą.
PIRMININKĖ. 2-4 klausimą, supratome. Gerbiamasis E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlau iš darbotvarkės išbraukti 1-5 klausimą – Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymą, nes yra pateikta papildomų pataisų, reikėtų, kad komitetas apsvarstytų, ir ketvirtadienį galėtume priiminėti.
PIRMININKĖ. Supratome. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš frakcijos vardu prašau pirmuoju klausimu į darbotvarkę įrašyti NATO delegacijos sudėties tvirtinimo nutarimo projektą Nr. XIIP-3849.
PIRMININKĖ. Pačiu pirmuoju?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, pirmuoju.
PIRMININKĖ. Čia rezervinis? Kuris rezervinis? A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Jau po Seniūnų sueigos išaiškėjo, kad svarstant biudžetą dar iškilo Valstybės tarnybos trečio priedo įstatymo pakeitimo klausimas. Tik vakar užregistravo šį įstatymo projektą Nr. XIIP-3876, bet tai yra techninis dalykas, jo galiojimas baigiasi 2016 m. sausio 1 d., reikėtų pratęsti iki 2017 m. sausio 1 d. Čia valstybės tarnautojų darbo užmokesčio plokštinimo formulė, jeigu mes neapsvarstysime, biudžetui bus papildomų rūpesčių.
PIRMININKĖ. Dar numerį pakartokite.
A. SYSAS (LSDPF). Nr. XIIP-3876. Jeigu Teisės departamentas pasižiūrėtų, mes galėtume vakariniame posėdyje padaryti pateikimą.
PIRMININKĖ. Mes tada į rezervą įtrauktume, nes dabar Sekretoriatas tikslinasi. (Balsai salėje) Į rezervą. Jeigu visi sutinkate, į rezervą, jeigu spės išvadas parengti.
A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš tikiuosi, kad jūs šiandien atsižvelgsite į mano siūlymą dėl žinomų priežasčių. Mano siūlymas yra tikrai labai valstybiškas, nes, mano įsitikinimu, nerimtai atrodo tas faktas, kad biudžeto antrąjį svarstymą rengiame rytiniame posėdyje ir po antrojo svarstymo, kaip žinome, yra apsisprendžiama, kada paskirti biudžeto priėmimą. Tas sprendimas tokiu atveju būtų daromas rytiniame posėdyje, o po pietų, 15 valandą, bus išklausomos Europos Komisijos atstovų, valstybės kontrolieriaus ir banko valdybos pirmininko išvados dėl to paties kitų metų biudžeto. Galbūt Seimas, išklausęs tas išvadas, atsižvelgs į išsakytas labai rimtas pastabas, ypač Europos Komisijos, ir norės priimti kitokį sprendimą, nei priėmė iš ryto. Mano siūlymas, gerbiamoji Pirmininke, priimti tokį nestandartinį procedūrinį sprendimą ir antrąjį biudžeto projekto svarstymą daryti iš dviejų dalių ir galutinai apsispręsti dėl datos paskyrimo arba kitų procedūrų popietiniame posėdyje, po to, kai bus išklausytos visos išvados.
PIRMININKĖ. Konkrečiai ką jūs siūlote?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš siūlau dabar priimti sprendimą, kad antrąjį svarstymą daliname į dvi dalis. Rytiniame posėdyje išklausome ministrą ir diskutuojame, bet po to darome pertrauką, išklausome valstybės kontrolierių, Europos Komisiją ir tada galutinai apsisprendžiame, ką darome po antrojo svarstymo.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Andriau, nors ir labai jus gerbiu, bet šiandien jūs prašote nestatutinių dalykų. (Balsai salėje) Nebent Seimas sutiktų, aš tikrai leisiu apsispręsti Seimui dėl šio klausimo. Siūloma biudžetą svarstyti rytiniame ir vakariniame posėdžiuose. Čia frakcijos vardu, taip?
Gerbiamasis A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ponia Pirmininke, kolegos, kaip jau žinote, praėjusį kartą Seimas pavedė Užsienio reikalų komitetui apsvarstyti pono Z. Kumetaičio kandidatūrą į NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos narius. Laiko buvo, tačiau, kaip aš supratau, komiteto pirmininkas pasiūlė palaukti, kol ponas R. Žemaitaitis galės atvykti į komitetą ir dalyvauti komiteto posėdyje, nes tuo metu, kada mes siūlėme, ponas R. Žemaitaitis negalėjo dalyvauti. Seimo įpareigojimas komitetui lyg ir nėra įvykdytas, todėl aš siūlyčiau, kad šį trečiadienį komitetas svarstytų ir įvykdytų Seimo pavedimą, dalyvaujant ponui R. Žemaitaičiui, ir po to jau mes ketvirtadienį galėtume priimti sprendimą. Todėl siūlau frakcijos vardu išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, supratome siūlymą. Balsuodamas Seimas dėl visko apsispręs. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėjau tik patikslinti. Čia yra projektų Nr. XIIP-3849 ir Nr. XIIP-3850 paketas, frakcijos vardu prašau įtraukti visą paketą pirmuoju klausimu į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dėl delegacijos? Rezerviniai septintas ir aštuntas, taip? Supratome. (Balsai salėje) Visi prašymai? Dabar reikia apsispręsti. Truputį dėmesio. Buvo Socialdemokratų frakcijos prašymas įtraukti, kadangi susijęs klausimas, projektą Nr. XIIP-3876. Siūlome įtraukti į rezervą, jeigu Teisės departamentas spės parašyti išvadas. Sutinkate bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau yra Liberalų frakcijos siūlymas 1-5 klausimą išbraukti iš šios dienos darbotvarkės ir yra pasiūlymų jį įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę. Ar reikia balsuoti? Reikia. Balsuojame. Kas pritariate Liberalų frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 43, prieš – 7, susilaikė 60. Lieka darbotvarkėje.
Toliau yra siūlymas išbraukti 2-4 klausimą dėl pridėtinės vertės mokesčio. Siūlo Socialdemokratų frakcija. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų išbraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 82, prieš – 10, susilaikė 13. Išbrauktas iš darbotvarkės.
Yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Konservatorių frakcijos prašymas. Pirma gal apsispręskime. Jeigu bus pritarta išbraukimui, tai nereikės kelti, jeigu bus pritarta, kad lieka, tada spręsime dėl įtraukimo pirmu klausimu. Tinka tokia balsavimo eiga?
Kas pritariate, kad rezerviniai 7 ir 8 klausimai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymu būtų išbraukti iš darbotvarkės, balsuojate.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 43, prieš – 19, susilaikė 54. Lieka darbotvarkėje.
Dabar yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas jį įtraukti pirmu klausimu. Balsuojame, kas pritariate, kad rezerviniai 7 ir 8 klausimai būtų svarstomi patys pirmi?
Balsavo 114 Seimo narių: už – 72, prieš – 17, susilaikė 25. Rezervinius 7 ir 8 klausimus svarstysime pirmus.
Dabar dar yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymas biudžeto svarstymą padalinti į dvi dalis, į rytinį ir vakarinį posėdžius. Prašome apsispręsti. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 41, prieš – 26, susilaikė 47. Nepritarta.
Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Kas pritariate gruodžio 8 dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 76, prieš – 5, susilaikė 34. Darbotvarkė patvirtinta.
10.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XII-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3849 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Pirmiausia svarstome buvusį rezervinį 7 klausimą, dabar 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XII-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3849. Pateikimo stadijoje liko tik balsavimas. Prašom balsuoti. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 72, prieš – 9, susilaikė 28. Pritarta po pateikimo.
Svarstymo stadija. Diskusijoje nori dalyvauti du Seimo nariai. Pirmą kviečiu A. Ažubalį. Prašome.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Kalbėsiu labai trumpai. Manau, kad ponas R. Žemaitaitis gali dirbti komiteto pirmininku. Tačiau kalbėti apie valstybės užsienio politiką, apie saugumo klausimus, kalbėti tada, kai jo nuomonė iš principo sutapo su Kremliaus nuomone, o ne Lietuvos valstybės, visų partijų pasirašyto susitarimo dėl užsienio politikos nuomone, kai jo nuomonė nesutampa su mūsų partnerių NATO ir Europos Sąjungoje nuomone dėl Krymo aneksijos ir okupacijos, dėl Kremliaus agresijos Ukrainoje… Gerbiamieji, kaip atrodys Lietuvos delegacija ir kaip reikės ponui R. Žemaitaičiui kalbėti Lietuvos delegacijos vardu? Susidvejinant? Ar kalbėti tai, ką jis iki šiol kalbėjo?
Jeigu norite, kad Lietuva atrodytų dviprasmiškai šitoje nelengvoje tarptautinėje situacijoje ir būtų kalbama tai, kas tinka Rytams, bet kas neatitinka mūsų gyvybinių interesų, tada galite balsuoti už. Dar daugiau pasakysiu. Kai kas galės pasakyti: žinote, čia netyčia išsprūdo ir vieną kartą. Bet, ponai, buvo ir pataisa pono R. Žemaitaičio užregistruota, buvo diskusija. O šiais laikais, kai gūglė yra visagalė, tai žinote, labai lengva bus bet kuriam mūsų partneriui įvesti pono R. Žemaitaičio pavardę ir bus labai aišku, kas, kaip ir už ką. Todėl, ponai, jeigu mums svarbi valstybės užsienio politika, jos tęstinumas ir bendras sutarimas dėl pagrindinių užsienio politikos tikslų, tai aš tikrai kviečiu šiuo atveju susilaikyti ir nebalsuoti už pono R. Žemaitaičio kandidatūrą. Tikiu, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ ganėtinai skaitlinga, kad gali rasti kitą žmogų, kitą asmenį, kuris taip pat deramai atstovaus Lietuvos Respublikai. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Kviečiu… Petras nebenori kalbėti. Po svarstymo dar yra galimybė išsakyti nuomones už, prieš. Tuoj pažiūrėsime. Mečislovas nori kalbėti už? Nebenori. Balsuojame, kas pritariate… Gal galime nekalbėti už? Ar norite, Larisa? Gerai. Dabar jau atsirado ir prieš, tai kalbame visi. L. Dmitrijeva – nuomonė už. Prašom.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Aš tik noriu savo kolegų iš konservatorių pusės paklausti: kodėl mes visada įtarinėjame žmones? Čia yra Seimo narys, kuris prisiekė pagal Konstituciją, padėjęs ranką ant Lietuvos Konstitucijos, prisiekė būti padoriu, normaliu žmogumi ir Seimo nariu. Kodėl mes visada įtartinai visus… su tokiais žodžiais –„kremliai“ kažkokie, kalbame apie kitas valstybes? Aš siūlau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenusiteikusi prieš poną R. Žemaitaitį kaip prieš asmenį, manęs visiškai netrikdo tai, kad jis yra komiteto pirmininkas, aš net manau, kad šioje srityje jis gali daug ir naudingo nuveikti, tačiau užsienio politika, o ypač ta jos sritis, kuri susijusi su NATO, ji yra perdėm peršviečiama, kad žmogus, pareiškęs Kremliui artimą nuomonę, o po to tapęs delegacijos vadovu, nesukeltų įtarimų. Ir ypač dabar, kai Lietuvai taip reikia NATO partnerių solidarumo ir paramos, pritarimas kandidatūrai, kuri kelia abejonių, o gal net ir blogiau, susilpnins Lietuvos pozicijas ir susilpnins jos saugumą. Todėl aš manau, kad ponas R. Žemaitaitis turėjo pats atsisakyti šios jam labai svetimos srities, nekandidatuoti ir leisti tą padaryti kitam savo frakcijos nariui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 4, susilaikė 31. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. 1, 2 straipsniai. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso. Nuomonė už. (Balsai salėje) Balsuojame, atsisako. Balsuojame, kas pritariate, kad priimtume, balsuojate už, kas turite kitą… (Balsai salėje) Nebuvo prieš užsirašyta. Laiku reikia užsirašyti. Balsuojame. (Balsai salėje) Viskas. Jau jums buvo leista užsirašyti. (Balsai salėje) Balsuojame, viskas. (Triukšmas salėje) Nebuvo. Gi rodo kompiuteris. Jūs ne ten gal užsirašėte. Balsuojame. Kas pritariate, kad priimtume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Ne ten gal užsirašėte. Buvo atidarytas langas. Nebuvo tuščia. Nebuvo! Buvo M. Zasčiurinskas, jis atsisakė. (Triukšmas salėje) Nešaukite! Mano ekrane rodė tik M. Zasčiurinską, kuris atsisakė.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių. Už – 78, prieš – 11, susilaikė 23. Seimo nutarimas priimtas. Tuoj pabaigsime procedūrą. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3849) priimtas (Gongas)
Prašom repliką po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, jūs šiurkščiai pažeidėte Statutą, nes aš buvau užsirašęs kartu su V. A. Matulevičiumi šio nutarimo projekto priėmimo procedūros metu kalbėti prieš. Kur jūs žiūrėjote, aš nežinau. Todėl aš reikalauju frakcijos vardu perbalsuoti pagal normalią procedūrą, suteikti galimybę mums kalbėti dėl motyvų ir papildomai suteikti galimybę man pasakyti, kad mes reikalaujame šio priėmimo pertraukos, nes socialdemokratai nėra laisvi balsuoti dėl tokio sprendimo tol, kol nėra apsispręsta dėl biudžeto. Šitokį sprendimą reikia daryti…
PIRMININKĖ. Ačiū. Nežinome, kur jūs užsirašėte. Neranda Sekretoriatas. Dar kartą pasižiūrėkite, kur jūs buvote užsirašęs.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Eikite į Etikos ir procedūrų komisiją ir aiškinkitės, kur jūs čia dabar…
PIRMININKĖ. Gerai, jūsų teisė paduoti visą Sekretoriatą į Etikos ir procedūrų komisiją.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai kur aš užsirašęs? Dėl priėmimo!
PIRMININKĖ. Bet jūs pasižiūrėkite, kur jūs užsirašėte. Vienintelis užsirašęs buvo…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ateikite pas mane, pasižiūrėkite. Atsiųskite žmogų.
PIRMININKĖ. Nešaukite! …M. Zasčiurinskas, kuris atsisakė. Viskas, procedūra baigta. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji vyrai, baikite moteris kur nors siųsti, nes tai darosi nebegražu.
Antras dalykas, Andriau, reikia išjungti sulėtintą mąstymą…
PIRMININKĖ. Atsiprašykit.
K. DAUKŠYS (DPF). …nes jis užsiregistravo visai kitu klausimu ir dabar čia visą Seimą šokdina. Taigi prašau atsiprašyti, Andriau.
PIRMININKĖ. Kas dabar teisus, Andriau? Būtų gražu pasakyti atsiprašau.
Gerai, toliau. (Balsai salėje)
Rezervinis 8 klausimas. Tiek to. Gerai, viskas, nešaukiame, dirbame toliau, nes šiandien tikrai labai daug svarbių klausimų. Aš tiesiog negaliu pykti ant opozicijos lyderio, nes jis yra lyderis.
10.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. XII-188 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3850 (pateikimas ir svarstymas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. XII-188 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3850. Čia yra daromas pakeitimas, nes jau buvo priimtas sprendimas. Tai po pateikimo gal galime bendru sutarimu? Ne, balsuojame. Palaukite, pažiūrėsime, ar nėra norinčių kalbėti. Nėra. Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš ar susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių. Už – 79, prieš – 8, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta. Svarstymo stadija.
Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys ir A. Kubilius.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Statutinis prašymas. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš avansu prašau, kai baigsis ta pertrauka, kad darytume pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Negalime. Galėsite paprašyti po to. Yra Darbo partijos frakcijos prašymas dėl pusės valandos pertraukos šiuo klausimu. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Pusė valandos pailsėti ir pasvarstyti kitus klausimus.
10.30 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2016 metais, įstatymo projektas Nr. XIIP-3459(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2016 metais, įstatymo projektas Nr. XIIP-3459(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio, taikomo 2016 metais, įstatymo projektas Nr. XIIP-3459. Buvo Teisės departamento siūlymai, iš kurių vienam komitetas nepritarė. Argumentus pasakyti?
PIRMININKĖ. Tai mes atskirai svarstysime pasiūlymus. Jūs pasakykite išvadą ir balsavimo rezultatus.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Nutarė pritarti pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Diskusijoje nori dalyvauti 5 Seimo nariai. Po to jūs dar kartą ateisite į tribūną. Pirmąjį kviečiu K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro neplanavau kalbėti, bet kelis žodžius reikėtų pasakyti. Šitas klausimas – valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir t. t. algų bazinio dydžio nustatymas yra labai jautrus bent jau daliai Lietuvos gyventojų, tai yra 97 tūkst. žmonių, kurie gauna pagal šitą įstatymą atlyginimą. Kaip žinote, bazinis dydis yra 130,5 euro. Tas dydis siūlomas, daug Seimo narių Biudžeto ir finansų komitete siūlė jį padidinti 3 ar 4 eurais, iki 5, iki 10 eurų. Noriu pasakyti, kad vienas euras bazinės algos padidinimo yra lygus 7 mln. eurų.
Bet yra kita problema, kurią aš norėjau paminėti. Iš vienos pusės – valdininkų skaičiaus augimas, politikų, atitinkamų valstybės tarnautojų, teisėjų skaičiaus augimas iš vienos pusės ir kompiuterizacija iš kitos. Per pastaruosius dešimt metų faktiškai investicijos į šitų visų kategorijų darbuotojų darbą, į kompiuterinį darbą, elektronines sistemas viršija kelis šimtus milijonų litų, o pats žmonių skaičius, darbuotojų skaičius iš esmės nesumažėjo, netgi padidėjo. Tai yra paradoksalus ekonomikos dalykas. Jeigu mažėja funkcijų arba funkcijos yra mechanizuojamos, automatizuojamos, daugiau taikomi kompiuteriniai dalykai, daugiau programų yra, sisteminis priėjimas, tai automatiškai turi mažėti ir darbuotojų skaičius. Deja, šito dalyko nėra. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas yra tai, kad mes esame Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungos fone visa mūsų darbo jėga, įskaitant ir šitą kategoriją žmonių, atrodo gana liūdnai. Per pastaruosius buvimo euro zonoje metus iš esmės kainos, ir paslaugų, ir prekių kainos, gana sparčiai artėja prie vidutinių kainų Europos Sąjungoje, prie euro zonos kainų, o atlyginimai, ypač mažai apmokamų darbuotojų atlyginimai, minimalus atlyginimas iš esmės toliau liko visų šalių vienoje iš paskutinių vietų – trečioje nuo galo, po Rumunijos ir Bulgarijos. Šito įveikti niekaip įstatymu nepavyks. Gali pavykti tik vienu dalyku, apie kurį bus kalbama ir biudžete, ir kitur, tai yra investicijos į ekonomiką, ekonomikos augimas. Jeigu ekonomikos augimas ir toliau bus lėtas, nepadidės iki 3, 4 procentinių punktų kaip minimum per metus, reikia tikėtis, kad tas atotrūkis tarp darbo jėgos kainos ir prekių bei paslaugų kainos, kitaip sakant, darbo jėgos ir produkcijos kainos, išliks toks pat didelis, koks yra. Ir tai bus toliau veiksnys emigracijai iš Lietuvos didėti ir visoms kitoms problemoms, kurios ryšium su tuo ateina. Todėl iš tikro pasisakydamas už 130,7 išlikimą šito dydžio, aš pasisakau ir už tai, kad būtų spartinamos ekonomikos augimo priemonės, kurios leistų pakelti bendrą ūkį ir tada išspręsti atlyginimą šitos kategorijos žmonių, visų pirma didinant, aišku, minimalų atlyginimą, ir žmonių, kurie dirba pagal sutartis, ir kitokių kategorijų darbuotojų taip pat pajamų augimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu R. J. Dagį. Ruošiasi P. Gražulis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome klausimą, kuris yra sujautrintas kai kuriais aspektais. Ar tikrai mes negalime rasti normalaus sprendimo tuo klausimu? Tikrai galim. Sujautrintas jis yra todėl, kad prie to bazinio dydžio yra prijungiami politikai. Bet mes kalbame apie 97 tūkst. darbuotojų, kurie nėra politikai. Mes kalbame apie darbo apmokėjimą ir su tuo susijusią visokią kitokią dalį, kur dirbama pagal darbo sutartį ir kur atlyginimai orientuojami į valstybės tarnautojų atlyginimus. Ką mes turime? Po labai griausmingų reformų, pasakojimų apie tai, kaip bus mažinami etatai, mes turime padidėjusią armiją 1400 darbuotojų. Tai yra 20 mln. eurų papildomų išlaidų. 20 mln. eurų per metus! Po visų reformų. Tai yra rezervas, su kuriuo buvo galima daug ką išspręsti. Taip pat sureguliuoti mažuosius atlyginimus kultūros, socialiniams ir kitiems darbuotojams. Dabar mes pakėlėme minimalią algą ir praktiškai sukūrėme demotyvuojančią sistemą. Nuo tavo kvalifikacijos, nuo nieko niekas nepriklauso, nes tu gauni minimalią algą. Ir toks požiūris dominuoja šiuo metu. Turbūt neatsitiktinai, matant tokį požiūrį ir verslui orientuotis į panašius atlyginimus… Šiais metais, ekonomikos augimo sąlygomis, šiais metais, lyginant su praėjusiais metais, pusantro karto išaugo emigracija. Pusantro karto išaugo emigracija kaip to pasekmė. Kaip tik 20 mln. Lt ir spręstų mažųjų atlyginimų klausimą, todėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir siūlė peržiūrėti viską. Jokių problemų nėra peržiūrėti. Jeigu reikia, politikus atidedame į šoną, sprendžiame tuos klausimus koeficientu, viskuo, prašom, darykime. Ne, mes šito nedarom. Biudžeto ir finansų komitetas iš viso nepateikė jokių siūlymų, o padūsavimai, apie ką čia prieš tai kalbėjo, tik padūsavimai, tai nėra problemos sprendimas. Jas reikia spręsti realiai ir dabar, o ne dūsauti apie tai, kaip turėtų būti. Tai šitą tikrai galima buvo padaryti. Kodėl tai nepadaryta? Nesuprasi. Su valdininkų ir tarnautojų reforma jau viskas – palaidojome ją, nes jau papildomi komitetai siūlo ir valdančioji dauguma siūlo, kad dėl valdininkų ir tarnautojų parengto įstatymo bus sudaryta darbo grupė jį tobulinti. Vadinasi, šitoj kadencijoj mes jo nepriimsime, vadinasi, atlyginimų mes nesureguliuosime. Štai ir visas fiasko. Ir čia nieko nenorime daryti, nėra jokių projektų pasiūlyta nei koeficientams koreguoti, nieko, jų nėra. Galima kiek nori po to kalbėti, dūsauti čia, jaudintis dėl to, kalbėti, kad aš už tai, kitaip aš negaliu balsuoti, bet faktas yra toks – mes nieko neišsprendžiame ir pasiūlymų nėra. Na, pasiūlymai yra paprasti. Išbraukite politikus iš to, nėra problemų savęs reguliavimo, ir sutvarkykite mažų atlyginimų koeficientus. 20 mln. rezervas, va jums, prašom. Mes, išpūsdami etatus 20 mln., ir padarėme. Tai kaip galima pritarti tokiam sprendimui? Viskas priklauso nuo mūsų darbų, ne nuo šnekų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu P. Gražulį. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Labai man atrodo, kad opozicija nesusikalba, nes gerbiamasis A. Kubilius ir viešai televizijoje, ir čia, Seime, kalba, kad biudžetas nesubalansuotas, kad biudžetas yra deficitinis, kad tai yra išvados ir Valstybės kontrolės, ir Europos Komisijos, trims valstybėms duoda signalą, kad biudžetas yra per didelis. Iš tikro, jeigu mes, valdančioji dauguma, galvotume, kad reikėtų jau atkurti bazinį dydį, tai gal būtų logiškas mūsų sprendimas. Bet jeigu konservatoriai paremtų tokį sprendimą, net jeigu ir išbraukus politikus, ką kalba R. J. Dagys, tai čia tik 1 mln. eurų klausimas, o jūs pats sakėte, kad jeigu norime atkurti bazinį dydį ikikrizinio lygio, reikia beveik 30 mln. eurų. Iš tikro klausimas gana sudėtingas. Iš kur tuos pinigus paimti? Galbūt čia gerbiamasis K. Glaveckas tokį šaltinį nurodė – reikėtų mažinti valdininkų skaičių, nes investuojame ir į įvairiausias kompiuterines programas, logiška, turėtų mažėti darbo jėgos valstybiniame sektoriuje, bet to neatsitinka.
Bet kitas esminis klausimas, kurį pasakė čia dabar gerbiamasis Seimo narys R. Dagys, – mūsų atlyginimai yra vieni mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai yra pagrindinė emigracijos problema. Kaip mes turėtume spręsti šitą klausimą? Mūsų valdančioji dauguma bent minimalų atlyginimą padidino per kadenciją 50 %, ko nesugebėjo padaryti buvusi valdančioji dauguma. Jūs atėmėte ir pensijas, ir pajamas žmonėms mažinote, ir per šitą kadenciją atkurti atlyginimai beveik visiems valstybės tarnautojams. Deja, reikia pripažinti, kad nesugebėta atkurti bazinį dydį. Aš manau, pagrindinė priežastis – gal ir būtų valdančioji dauguma sugebėjusi ne tik atkurti, bet ir pakelti bazinį dydį. Betgi mes per du paskutinius metus 1 mlrd. Lt suradome krašto apsaugai. Tai yra be galo didelės lėšos biudžetui ir tai yra prioritetinis visų politinių partijų pasirašytas susitarimas. Manau, kad jeigu mes būtume laikęsi susitarimo ir ne greičiau būtume atkūrę tuos 2 % iš bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai, gal ir būtų galima atkurti tą valstybės politikų ir teisėjų bazinį dydį, bet šiandien yra tokia situacija.
Dar kitas dalykas. Man šiek tiek trūksta valdančiosios daugumos nuoseklumo. Štai po to eina Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas, kuriuo didiname atlyginimus, bet aš kalbėsiu apie tai po to. Čia mes net neatkuriame, o ten jau didiname atlyginimus. Manau, kad to neturėtų būti, kad pirmiausia turėtume atkurti visiems į ikikrizinį lygį buvusius atlyginimus, taip pat ir bazinį dydį, o po to tik ieškoti galimybių kelti atlyginimą tam tikroms pareigūnų kategorijoms. Truputėlį nėra logikos, iš tikro trūksta nuoseklumo Vyriausybės ir valdančiosios daugumos pozicijai, prisipažinsiu. Todėl, aš manau, kadangi labai didelė suma – 90 mln. Lt, vis tiek tokių pinigų biudžete nėra, todėl siūlau palikti seną bazinį dydį, o galbūt kitais metais atkurti, surasti lėšų ir atkurti į ikikrizinį lygį bazinį atlyginimą visiems valstybės tarnautojams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, paklauskime savęs, pasakykite, kas Lietuvoje yra raupsuotas ir atstumtasis? Atsakymas tikriausiai bus paprastas – valstybės tarnautojai mūsų valstybėje yra raupsuotieji. Žmonės, nuo kurių priklauso visos valstybės gyvenimas, žmonės, kurie privalo būti kvalifikuoti, kurie privalo būti profesionalūs, kurie rengia įstatymų projektus mums, parlamento nariams. Ar jie gali būti vieninteliai tokie raupsuotieji, kuriems neatkuriami ir net nepradėti atkurti atlyginimai? Aš suprantu (kalbėsiu litais), nuo 450 grįžti prie 490 – gal šuolis ir per didelis, bet parodyti mūsų parlamento valstybės požiūrį į valstybės tarnautojus ir, pavyzdžiui, nuo 450 padidinti iki 460, net mažiau, negu kolega P. Čimbaras siūlė iki 475, ar tai būtų neįmanoma?
Arba kita darbuotojų grupė, kuriems buvo sumažinta nuo 128 iki 122. Padidinkime dviem litais, parodykime, kad mes juos gerbiame. Ar toks sprendimas nėra galimas? Mano supratimu, čia yra keli milijonai eurų, ar čia yra ginčo subjektas? Mes visi atsimename dar tas naktines reformas, kai per naktį sugebėjome priimti vos ne šimtą įstatymų, ir jau nuo kitos dienos visi pajuto, kad jų atlyginimai yra sumažinti, iš pensininkų atimtos pensijos, iš mamyčių atimtos visokios išmokos, jos sumažintos. Juk mes tai atsimename.
Mes puikiai žinome, kai mes atėjome į daugumą, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimus ir nurodė, kad tie naktiniai sprendimai buvo antikonstituciniai. Mes rinkėjams žadėjome, kad atėję į valdžią pirmiausia panaikinsime tas neteisybes, kurios buvo padarytos. Taip, mes pradėjome atkurti atlyginimus, pradėjome atkurti pensininkams išmokamas pensijas. Tiesa, apie 140 tūkst. pensininkų nesulaukė jų grąžinimo ir numirė. Mes dabar atkursime per trejus metus. Gerai ar blogai, bet mes pradėjome tą veiksmą daryti, tačiau valstybės tarnautojų požiūriu mes kažkodėl turime nežinau ką – kompleksą, kažkokią baimę? Jeigu baimę, tai prieš ką? Juk baimė turėtų būti ne prieš ką, bet už ką.
Valstybės tarnautojų atlyginimai turi atitikti rinkoje esančių specialistų atlyginimus. Juk nenormali padėtis, kad į valstybės tarnybą ateina žmonės, kurie pabūna dvejus, trejus, ketverius metus, po to privatus verslas juos vilioja, nuvilioja ir moka kelis kartus didesnius atlyginimus. Argi normalu, kad pas mus įstatymų projektai ateina tokie, dėl kurių Seimo nariai pateikia šimtus pasiūlymų? Žinote, pasiūlymų pateikimų skaičius dar nėra absoliutas, bet svarbiausia, kad dauguma iš tų pasiūlymų yra priimami. Tai taip pat rodo tam tikrą valstybės tarnautojų kokybę.
Aš manau, kad mūsų sprendimas tikrai būtų daug geresnis dėl valstybės biudžeto, jeigu surastume tuos kelis milijonus eurų ir padidintume bazinius dydžius, pavyzdžiui, nuo 450 Lt iki 455 Lt, o kitą dydį – nuo 122 iki 124 Lt. Mes parodytume, išreikštume pagarbą valstybės tarnautojams ir kartu padidintume šitų valstybės tarnautojų šeimų pajamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu vėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką į tribūną. Yra vienas P. Čimbaro pasiūlymas. Paprašysiu P. Čimbarą jį pristatyti. Nematau. Kur P. Čimbaras yra? (Balsas iš salės: „Jis čia!“) Prašom. Įjungsime.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū, Pirmininke. Aš paprastą pasiūlymą – aišku, kad bazinis dydis būtų pakeltas iki 137,5 euro, nes, kaip visi kolegos žinote, jis, ko gero, jau septyneri metai nėra atkuriamas. Kaip minėjo P. Gražulis, STT mes net didiname. Aš norėčiau paklausti valstybės: ar mūsų valstybėje visi vaikai vienodi, ar ne? Pasirodo, mūsų vaikai nevienodi: vienus myliu, kitų nemyliu. Tikrai prašau, gerbiamieji Seimo nariai, kad palaikytumėte, bent pasiųstume žinią, kad tai kategorijai reikia bent atkurti lygį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Urbšys dėl pataisos, taip? Taip. Komiteto nuomonė. Prašom.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Komitetas nepritarė, nes tai ne tik pareikalautų 82 mln. eurų papildomų lėšų, tačiau iš tikrųjų mes rizikuojame dėl valdžios sektoriaus deficito padidinimo, kas yra labai svarbu tiek atsižvelgiant į Europos Sąjungos, tiek Valstybės kontrolės išvadas. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš pasiūlymą – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro labai aiškiai išsiskiria Darbo partijos frakcijos atstovai: tai M. Zasčiurinsko ir dabartinis siūlymas, kad vis dėlto iš tikrųjų yra lygesnių prieš lygiuosius. Kas šitame projekte suponuojama? Suponuojama tai, kad atskirai grupei, būtent politikų, valstybės tarnautojams ir pareigūnams reikia kuo greičiau atkurti tą socialinę neteisybę. Tai gal apie tai kalbėdami išbraukime politikus ir tada kalbėkime ir nesidangstykime valstybės tarnautojais ir valstybės pareigūnais. Jeigu mes taikome tą pačią logiką, kad paaugus bendrajam vidaus produktui 5,4 % didiname atlyginimą, kur papildomai numatoma 82 mln. eurų, tai tada prisiminkime būtent tuos pensininkus, kuriuos valstybė buvo nuskriaudusi, ir tų pensininkų artimuosius – 167 tūkstančius. Pirma išspręskime šitą neteisybę, o tada rūpinkimės kitais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Dėkojame pirmininkui. Kas pritariate P. Čimbaro pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kas pritariate P. Čimbaro pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę… (Triukšmas salėje) Nesuprantu, kaip reikia balsuoti.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 24, prieš – 7, susilaikė 77. Nepritarta.
Dėl viso. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Šurmulys salėje) Negalime. Nori kalbėti. Nuomonė už – K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galima rasti daug argumentų, kodėl reikia koreguoti, bet vienas argumentas, kodėl reikia nekoreguoti, yra, be abejo, vieši finansai ir valstybės biudžetas. Nes bet kuri korekcija, aš minėjau, padidinimas bazinio atlyginimo, pavyzdžiui, tiktai vienu euru, kainuotų 7 mln. eurų. Tokių pinigų iš esmės dabartiniu metu valstybėje nėra.
Kitas kelias lieka, kurio, deja, Vyriausybė nepasirinko, tai mažinti tų tarnautojų skaičių ir, sumažinus jų 5–6 % arba 10 %, iš tikrųjų būtų galima koreguoti ir bazinį dydį. Tai būtų logiška ir labai pakeliama. Kadangi kito kelio nepasirinkta, o kitas kelias yra neefektyvus arba neįgalus, neturime pinigų tam, tai siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš visų kalbų aš supratau, įskaitant ir gerbiamąjį profesorių Glavecką, tai jis pasisakė prieš. Aš irgi pasisakau prieš šitų algų pakėlimą, nes čia labai kažkaip keistai skamba, kai kalbama apie motyvaciją, kodėl reikia kelti už – minimi mažiausiai uždirbantys valstybės tarnautojai. Tačiau pažiūrėkite, kas įrašyta pavadinime valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų. Surašyti pirmiausia tie žmonės, kurie… Ką, kolegos, ar jūs neišgyvenate iš Seimo nario algos? Aš nesuprantu. Ar Konstitucinio Teismo teisėjas neišgyvena iš algos, kad jam reiktų dar kartą didinti algą? Tai jeigu mes norime didinti mažiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams, tai reikia peržiūrėti jų kategorijas, perskaičiuoti…
PIRMININKĖ. Jūs kalbate ne į temą. Jūs užsirašėte prieš, kad nebūtų keliamas atlyginimas.
L. BALSYS (MSNG). Taip, tai aš ir sakau, kad nebūtų keliamas atlyginiams. Aš apie tai ir kalbu.
PIRMININKĖ. Dabar yra siūlymas nekelti, o jūs užsirašėte prieš, o kalbate už. Todėl tikrai neapgaudinėkime.
L. BALSYS (MSNG). Ne, aš užsirašiau, kad nebūtų keliamas atlyginimas.
PIRMININKĖ. A. Kubilius nori kalbėti palaikydamas valstybės tarnautojus.
L. BALSYS (MSNG). Aš palaikau, kad nebūtų keliamas atlyginimas, galbūt čia vienas iš tų atvejų, kur kas užsirašė.
PIRMININKĖ. Negudraukime! Gerbiamieji kolegos, nereikia gudrauti.
L. BALSYS (MSNG). Aš negudrauju. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Nuomonės prieš nebuvo. Prašom, A. Kubilius – prieš. Prieš tai, kad būtų nekeliama, taip? (Balsai salėje) Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti prieš ir siūlau šitą projektą grąžinti Vyriausybei, kad Vyriausybė ieškotų realiai problemos sprendimo, nes problema, apie kurią čia daugelis kalbėjo, yra labai paprasta ir aiški. Iš tiesų aš pritariu tam, ką siūlė, kad reikia atskirti Seimo narius iš tos grupės, nes mes niekaip kitaip negalėsime spręsti problemų. O problema liečia keliasdešimt tūkstančių, gal net šimtus tūkstančių valstybės tarnautojų ir biudžetininkų, kurių atlyginimų sistemą dabartinė valdžia visiškai suvėlė, nes sprendžiant ir didinant tiktai minimalią algą jau dabar matome paprastą situaciją. Aš galiu paminėti, pavyzdžiui, pasidomėjau, kaip atrodo mokytojų atlyginimai. 2009 metais mes net ir krizei prasidėjus radome jėgų pasirūpinti mokytojų profesijos prestižu ir jų atlyginimai tapo maždaug 25–30 % didesni negu valstybės tarnybos atlyginimai ir negu atlyginimų vidurkis Lietuvoje, o dabar tas skirtumas yra likęs tik 5 %.
Tai tą patį jūs padarėte su visais kitais atlyginimais, ir tai jau yra didžiulė problema. Arba jūs pasirinkite vieną metodą ir visus atlyginimus padarykite minimalia alga ir minimalią algą galėsite didinti taip, kaip iki šiol didinote, arba raskite sprendimą, kad darbas, kvalifikacija ir profesinis pasirengimas Lietuvoje būtų bent šiek tiek vertinamas. Todėl aš siūlau nepritarti šitam projektui ir pavesti Vyriausybei surasti tokį sprendimą, kuris vėl grąžintų į atlyginimų sistemą normalią tvarką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 90, prieš – 2, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą.
Galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje: „Galime!“) Pritarta ypatingai skubai bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta pastraipsniui bendru sutarimu.
Priėmimo stadija, nuomonės už, prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate… (Balsai salėje) Atsiprašau, paskutinę minutę užsirašė R. J. Dagys. R. J. Dagys – prieš. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš užsirašiau tada, kada užsidegė ir buvo galima užsirašyti. Pirmininke, nemanipuliuokite.
Aš atkreipiu dėmesį, kad mūsų nenoras dirbti iš esmės pasmerkė mūsų visą sistemą artimiausiems metams. Ir emigracijos mastai tikrai didės, ir toliau turėsime prastėjančią valstybės tarnybą, ypač regionuose, nes ten gaunami patys mažiausi atlyginimai, nes mes nesprendžiame problemos. Dar kartą pabrėžiu: nėra jokių problemų per koeficientus išvengti politikų ir teisėjų atlyginimo kėlimo, nėra jokios problemos. Tiesiog projektą užregistruoji ir pakoreguoji, o visa kita yra tuščias plunksnų kedenimas prieš kitus, prieš žmones. Norėdami pataikauti, atseit mes čia politikams nesprendžiam, per koeficientus galima viską sutvarkyti. Tai mums nieko nekainuoja, tiesiog pusė valandos papildymo svarstymo. Rezervų tikrai tam yra. Jeigu mes nenorime to daryti ir mus toks dalykas tenkina, tai gerai, mes ir palaikome. Didiname emigraciją. Toliau varom į dugną valstybės tarnybą, po to stebimės, kodėl tokie sprendimai priimami ir panašiai. Toliau skriaudžiame kultūros, socialinius darbuotojus, nes nėra kitokio projekto, kuris galėtų išspręsti jų atlyginimo klausimus. Ir jis jau nebebus priimtas, nes yra svarstoma kartu su biudžetu. Tai yra realybė, o visa kita čia yra šnekos. P. Gražulis ar M. Zasčiurinskas gali prisiminti, kas buvo dar jų mokykloje ir vaikų darželio metais, bet problemas mes sprendžiame dabar, o ne kada nors, kitur. Siūlau susilaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai aš norėčiau patikslinti, nes prieš tai kalbėję iš konservatorių argumentavo, kad tikrai reikia spręsti valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų atlyginimo problemą. Jinai šiandien yra iškreipta. Bet kodėl nebuvo suformuotas jūsų, kaip pagrindinės opozicinės frakcijos, siūlymas ir šiandien nebuvo svarstomas siūlymas dėl įstatymo, kad politikai būtų išbraukti iš šio įstatymo? Aš nesuprantu, koks čia dviveidiškumas? Iš vienos pusės, sakot, kad reikia tai daryti, bet šiandien aš nematau tokio jūsų siūlymo. Todėl, man atrodo, padarykime taip: priimkime tai, kas yra, o tobulinti mes galime – išbraukime politikus ir leiskime valstybės tarnautojams, pareigūnams būti laisviems nuo politinių intrigų, kad jų atlyginimai nebūtų siejami su mūsų gerovės didėjimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – S. Brundza. (Šurmulys salėje)
S. BRUNDZA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Lietuva per paskutinius metus, o šiaip kasmet praranda dešimtis tūkstančių žmonių, jau pusę milijono prarado. Aš neturiu tikslių duomenų, kiek iš tų emigravusių yra valstybės tarnautojų, gal kolega M. Zasčiurinskas ir turi, bet aš matau, kad pusės milijono žmonių Lietuvoje nėra, o valdininkija pučiasi. Kas yra tie raupsuotieji ir atstumtieji, ar valdininkija, ar kiti Lietuvos dirbantys žmonės, kurie emigruoja?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paprašyti nevartoti tokių pasakymų, nes Lietuvoje žmonės visi turi būti lygūs, nereikia vienų ar kitų vadinti tokiais negražiais vardais.
S. BRUNDZA (TTF). Atleiskite, aš M. Zasčiurinsko klausiau, nes jis vartoja…
PIRMININKĖ. Aš visiems sakiau ir dar kartą įspėju: būkime korektiški!
Nuomonė prieš – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Užsirašiau kalbėti dėl pasisakymų kai kurių kolegų, kurie mano, kad opozicija turėtų parengti visus pasiūlymus ir išspręsti problemą, kurią spręsti, be abejo, derėtų Vyriausybei. Valstybės tarnautojų atlyginimų sistema šiandien yra labai suplokštinta. Didėjant minimaliai algai specialistų atlyginimai, deja, stovi vietoje ir devalvacija specialistų darbo valstybės tarnyboje yra įšaldyta, ir, kaip jau buvo pasakyta kitų kolegų, programuojame dar mažesnę specialistų motyvaciją dirbti viešajame sektoriuje.
Kita vertus, kolegos, tai, kas yra manipuliuojant teigiama, kad čia kalbame tik apie teisėjus arba valstybės politikus… Deja, kur kas didesni skaičiai valstybės tarnautojų dėl sprendimo, kurį dabar priims Seimas, arba turės motyvaciją dirbti valstybės tarnyboje, arba, deja, ta motyvacija toliau mažės. Todėl, manau, kad projektas turėtų grįžti Vyriausybei ir Vyriausybė turėtų, apskaičiuodama atsakingai ir racionaliai pajamas ir išlaidas, numatyti, kaip turėtų būti valstybės tarnyboje nustatomi atlyginimai kitiems metams, nesuplakant į vieną politikų, teisėjų ir valstybės tarnautojų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų keistoka klausyti opozicijos, kai pati opozicija sumažino bazinį dydį. Šiandien, pasikeitus tarptautinei situacijai ir viso pasaulio raidos kontekste, mes, Lietuva, tokia mažytė valstybė, negalime atkurti bazinio dydžio į pirmykštį vadinamąjį ikikrizinį laikotarpį, bet opozicija, kalbėdama apie tai, turėtų aiškiai, tiesiai nurodyti šaltinius, iš kur paimti.
Kiek įmanoma, mūsų valdančioji dauguma iš šešėlio ištraukė šiandien apie 1 mlrd. Lt, mes tą milijardą litų panaudojome krašto apsaugai, daugiau šiandien paimti nėra iš ko, todėl tai, ką mes darome, tai, ką mes atkuriame, yra labai didelis postūmis ir labai geras rodiklis, rodantis mūsų Vyriausybės gerą darbą. Aš noriu pasakyti, kad vien tik neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimas mažai uždirbantiems žmonėms – 36 eurai plius kiekvienam į kišenę, ne kur nors klaidžios, o mažai uždirbantys kiekvienas gaus į kišenę, o vaikus auginantys po 60 eurų kas mėnesį papildomai gaus į kišenę. Tai yra nemaža suma ir reikia tą matyti.
Galbūt kuri nors anksčiau buvusi valdančioji dauguma gali tuo pasigirti? Manau, kad negali nė vienas, visi tik mažino, mažino, mažino ir tik, kai atėjo mūsų valdančioji dauguma, pradėjome viską didinti. Gerbiamieji, nebuvo pastatyti iš karto miestai ir pasaulis. Sugriauti yra lengva, atkurti yra labai sunku. Šiandien mes darome tai, kas įmanoma – maksimumą.
PIRMININKĖ. Laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš kviečiu balsuoti už, o 2017 metais tikrai galima…
PIRMININKĖ. Laikas! K. Daukšys – nuomonė už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų neabejojame, kad Seime nėra nė vieno asmens, kuris nenorėtų, kad daugiau uždirbtų ar valstybės tarnyboje dirbantys, ar paslaugų srityje dirbantys, ar visi žmonės iš esmės. Bet šiandien valstybės galimybės yra tokios, kokios yra. Niekas negalėjo numatyti prieš penkerius ar šešerius metus, kad iškils tokios tarptautinės grėsmės, kokios dabar iškilusios. Niekas negalėjo pasakyti, kad kaip tik šiais metais reikės skirti tiek daug pinigų krašto apsaugai, ir niekas dabar neturėtų teisės kaltinti mūsų koalicijos, kad mes per mažai žmonėmis rūpinomės: mokytojams atlyginimus keliame, kultūros darbuotojams atlyginimus keliame, socialiniams darbuotojams atlyginimus keliame, pensijos nuo kitų metų didės, minimali alga didėja, NPD didėja. Atsiprašau, manau, kad šita Vyriausybė daro daugelį dalykų. Aišku, galbūt galima būtų ką nors ir geriau padaryti, bet aš linkiu kitoms Vyriausybėms, kurios bus po mūsų, nors tiek padaryti, būsiu labai laimingas.
PIRMININKĖ. Reikia sakyti, kad mes būsime ir toliau Vyriausybėje.
Balsuojame. Dar A. Anušauskas. Prašom. Gerbiamieji, prašau apsispręsti, nes…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tikiuosi, tas pasigyrimų laikotarpis praėjo, nes priminsiu, kad vis dėlto esate trejus metus valdžioje, jeigu nežinojote, tai primenu, kad tuos sprendimus, kuriuos jūs vis kritikuojate, kurie buvo padaryti krizės laikotarpiu, jūs galėjote daugybę kartų taisyti. Bet gražu, kad dabar kalbate apie realias valstybės galimybes. Be abejonės, manau, kad bent jau daliai dabartinės pozicijos pasidarė aiškiau, kad valstybė turi tam tikras ribas, tačiau vis tiek norime atkreipti dėmesį, kad, nepaisydami jūsų pagyrų, mokytojai kalba apie streiką, kultūros darbuotojai kalba apie tai, kad valytojų atlyginimai jau prilyginti jų atlyginimams. Taip, tai yra plokštuma, tai irgi reikia matyti, įvardinti kaip problemą, ją spręsti ir baigti tą pasigyrimų koncertą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, būčiau nekalbėjęs, jeigu nebūčiau išgirdęs argumentų, kad mes keliam atlyginimus mokytojams. Štai savaitgalį ir vakar aplankiau 5 mokyklas Pasvalio rajone, šiandien kaip tik viena iš jų piketuoja dėl situacijos mokyklose. Ką mes matome? Spalio mėnesį ministrė pasirašo įsakymą, nubraukia savivaldybėms mažiausiai po 60 tūkst. eurų dėl to, kad mažėja vaikų, bet komplektus išlaikyti reikia, vadinasi, mokytojai dabar suka galvas, naikina visokius priedus, ir tiek, kiek kitais metais galbūt 2 % didės atlyginimas, tai bus tik atkurta tai, ką jūs šiais metais sumažinate. Mokytojai už pagrindinį darbo krūvį 18 valandų gauna šiek tiek virš 400 eurų.
PIRMININKĖ. Čia nes tas klausimas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Beveik visi mokytojai kitais metais pradės dirbti gaudami minimalią algą, nes minimali alga bus 350 eurų. Iš tiesų, kolegos, yra gėda šitaip spręsti šią problemą. Aš iš esmės nesu prieš ir už, kad politikams nedidintume atlyginimų, bet gerbiamasis A. Kubilius, kuris, tarp kitko, šiandien švenčia gimtadienį, reikia atlaidžiau žiūrėti į jo siūlymus, pasiūlė labai gerą variantą – Vyriausybei reikia grąžinti šį įstatymo projektą. Jinai turi atskirti įvairias kategorijas žmonių ir šitą problemą reikia spręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Visi išsikalbėjome, išsišnekėjome. Visi kažkaip pamiršo, kokius sprendimus priėmė ir kiek tai kainavo valstybei. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 85, prieš – 2, susilaikė 30. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3459) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Tikrai norite kalbėti? Prašom. Gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kurie sakė, kad nebuvo daryta jokių veiksmų. Priminsiu, kad pirmą kartą svarstydamas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas aiškiai pasakė tą pačią poziciją – Vyriausybė turi sutvarkyti šitą įstatymo projektą taip, kad būtų sureguliuoti mažieji atlyginimai. Deja, kalbantys čia, salėje, balsavo kitaip ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą atmetė. Net tie išdrįsę normaliai kalbėti per komiteto posėdį dėjo į krūmus, zuikių maištas baigėsi. Štai ir pasekmė – buvo konkretus projektas, komiteto pasiūlytas, ne kieno nors kito.
Toliau. Čia kažkas kalbėjo apie realius šaltinius ir kvietė parodyti tuos žmones, kurie nesirūpina. Parodau, gerbiamasis Daukšy, – 1400 papildomų etatų, kuriuos įsteigėte valstybės tarnyboje, šiais metais kainuoja 20 mln. eurų. Tie pinigai visiškai padengia visus mažuosius atlyginimus, štai jums ir šaltinis. Patys saviems žmonėms atlyginimus skyrėte, kad naujų etatų pristeigtų, štai ir turite 20 mln. eurų, visa kita yra tik pasišnekėjimai apie orą.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų ačiū, Rimantai, kad paminėjai mano pavardę, nežinau, ką aš įsteigiau, bet, ko gero, tu geriau žinai. Aš noriu pasakyti, kad 10 mlrd. eurų skolos ne šita Vyriausybė padarė, o šitai Vyriausybei reikia ją grąžinti. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas. Baikite lieti krokodilo ašaras dėl to, kad rajonuose mokytojams Vyriausybė algas sumažino. Vyriausybė algų nemažino, mažino kai kurie daktarai, kurie abortus darė kadaise, todėl nėra vaikų mokyklose, todėl ten nėra kam eiti į pamokas, todėl natūraliai savivaldybės turi tokius dalykus tvarkyti. Taip ir pasakykite vienas kitam. Vyriausybė kelia algas, o mažina savivaldybių tarybos, kurios nesugeba susitvarkyti.
11.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. XII-188 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3850 (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas, audringos diskusijos baigtos. Praėjo daugiau kaip pusė valandos, privalome grįžti. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš dar kartą frakcijos vardu prašau daryti pusės valandos pertrauką.
PIRMININKĖ. Reikia balsuoti? Tam pačiame posėdyje daroma tik viena pertrauka pagal Statutą. Galima iki kito posėdžio, ar toliau svarstome? Kaip? Svarstome toliau. Gerai. Svarstome toliau.
Nr. XIIP… Palaukite, aš dar net nepaskelbiau numerio, neskubėkite gyventi. Darbotvarkės klausimas Nr. XIIP-3850. Svarstymo stadija. Tęsiame svarstymą. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, kaip jūs matėte, iš tikrųjų mes galime prašyti pertraukos iki kito posėdžio, ką frakcijos vardu ir siūlome padaryti. Tikrai valdančioji koalicija turi rimtai šitą klausimą svarstyti. Delegavimo klausimas į komisiją tai yra vienos reikšmės, bet vadovavimo delegacijai klausimas iš tikrųjų turėtų būti apsvarstytas Užsienio reikalų komiteto. Komitetas gali per pertraukas susirinkti. Aš siūlau, kad Užsienio reikalų komitetas paprašytų pertraukos iki kito posėdžio, per tą laiką Užsienio reikalų komitetas galėtų pasakyti savo nuomonę ir tada gal būtų mažiau diskusijų ir aistrų salėje.
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas. Rytiniame posėdyje antrosios pertraukos daryti negalime. Yra siūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio, vadinasi, iki popietinio posėdžio. Balsuojame. Kas pritariate Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 33, prieš – 23, susilaikė 48. Pertrauka iki popietinio posėdžio.
11.16 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3332(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3333(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 10, 111, 12, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3334(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3335(3), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1990 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3336(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3838(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3839(2) (svarstymas)
1-5a klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3332. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę. Prašom. Ir visus lydimuosius iš karto paprašysime.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gruodžio 2 d. svarstė Vyriausybės pateiktą Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius įstatymus ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komitetų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komitetas apsvarstė visus gautus Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, papildomų – Nacionalinio saugumo ir gynybos, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos komitetų išvadas. Faktiškai į dauguma pastabų ir pasiūlymų atsižvelgta. Nepritarimas kai kurių komitetų pasiūlymams argumentuotai išdėstytas pagrindinio komiteto išvadoje.
Gerbiamieji kolegos, priėmus Statuto projektą ir kartu su juo teikiant lydimuosius įstatymų projektus, tikimasi, kad padidės STT patrauklumas, bus sudaromos šiai institucijai…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pirmininke, jūs tik išvadą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Bendru sutarimu pritarta, gerbiamoji Pirmininke.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš gal pristatysiu pagrindinį ir lydimuosius įstatymus. Pirmasis, pagrindinis, Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas. Jį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas labai atidžiai svarstė, turėjo daug pastabų, pasiūlė kai kuriuos straipsnius visiškai kitaip suredaguoti. Tam projektui, kuris jau buvo suredaguotas, pritarta bendru sutarimu. Kitiems, lydimiesiems… Nežinau, reikia juos išvardinti, nereikia visų išvardinti? Komitetas taip pat apsvarstęs pritarė bendru sutarimu. Todėl prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją V. Gailių.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, šių metų spalio 21 d. svarstė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė. Taip pat atsižvelgti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą – bendru sutarimu už. Tą pačią dieną komitetas svarstė ir susijusius įstatymus ir pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti ir tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Bendru sutarimu už. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką V. Bukauską. Ir dėl lydimųjų.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtus įstatymus ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3332 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo nario V. Gailiaus pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir vadovaujantis principine nuostata, kad asmenys, dirbantys Specialiųjų tyrimų tarnyboje, yra valstybės pareigūnai. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Taip pat ir visiems kitiems lydimiesiems teisės aktams pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame komiteto pirmininkui. Komitetai išsakė savo nuomones. Diskusijoje dalyvauti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai ilgai nekalbėsiu, bet noriu atkreipti dėmesį, kad pritardami šitam projektui (aš iš principo irgi pritariu) mes neįgyvendiname savo numatytos tvarkos, kaip turėtume sureguliuoti ir statutinių, ir valstybės tarnautojų atlyginimų sistemą. Kaip ir minėjau, valstybės tarnautojų sistemos reformavimas paliekamas kitai kadencijai, bus sukurta darbo grupė, kuri kažką tobulins. O ten yra visa atlyginimų skalė. Dabar STT siūlo kitokią skatinimo sistemą, pakopinę skatinimo sistemą, kuri iš principo, mano galva, turi gana daug gerų dalykų, bet mes nesutvarkome iki galo visos valstybinės statutinės tarnybos ir valstybės tarnybos. Jos skirsis šiuo klausimu iš esmės. Visos sritys per ketverius metus, nors buvo aiškios pertvarkos gairės, nesutvarkytos. Mes vėl dėl kiekvienos tarnybos priiminėsime atskirus įstatymus ir vėl darysime chaosą, skirtingas vertinimo sistemas. O pereinamumą, perimamumą iš vienos tarnybos į kitą mes komplikuojame dėl skirtingų vertinimo dalykų.
Iš principo pasiūlytas kelias man patinka, bet jis turėtų būti vienodas. Negali būti viena dalis sau, kita dalis sau. Atkreipiu dėmesį, kad faktiškai, kalbant apie valstybės tarnybos darbo apmokėjimą, šioje kadencijoje mes patyrėme nesėkmę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Labai retai, bet šįkart tenka pritarti gerbiamajam R. J. Dagiui, kad valstybės tarnybos, ypač statutinių darbuotojų, bendros sistemos nėra. Prokuratūra turi savo sistemą, Specialiųjų tyrimų tarnyba – savo, Vidaus reikalų tarnyba – savo statutą. Valdančioji dauguma, kurioje esu ir aš, nesugebėjo sukurti bendros sistemos. Tai yra labai blogai.
Kitas kontekstas yra tikrai labai prastas. Šiandien susirinkę mokytojai prašo jiems ikikrizinio lygio atkurti atlyginimus, jie piketuoja. Ką tik, prieš valandą, mes neatkūrėme ikikrizinio lygio minimalių bazinių atlyginimų, bet šiandien kažkodėl vienai institucijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, mes keliame atlyginimus. Kai kurie viršininkai galbūt gaus daugiau net 1 tūkst. eurų, gal šiek tiek mažiau. Visi pareigūnai. Kodėl būtina šiandien jiems kelti? Nežinau. Gal čia koks nors susitarimas, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai būtų nutraukti, ar kas. Kaip vertinti šiandien visą valdančiosios daugumos politiką? Aš tikrai nesuprantu. Kodėl Specialiųjų tyrimų tarnybai? Lyg šiandien ji geriausiai dirbtų. Kiek yra iškelta bylų ir kiek jų laimėta? Faktiškai tik dešimtadalis bylų laimėta. Daugiausiai yra daromas cirkas. Specialiųjų tyrimų tarnyba daugiausiai daro viešąsias akcijas. Ir dėl to mes jiems didiname atlyginimus?
Gerbiamieji valdantieji, ką jūs mąstote, ką jūs galvojate? Lyg ir pinigų nėra, o kai kam pinigų yra. Prisimenu, praeitais metais būtinai reikėjo Lietuvos televizijai surasti daugiau kaip 50 mln. Lt. Tada bus objektyvesnė, tada tikrai nebus per televiziją reklamos. O šiandien Lietuvos televizija yra pati subjektyviausia. Ir reklama pasiliko toje televizijoje. Tuos pinigus, aš manyčiau, reikėtų paimti iš Lietuvos televizijos. Lyg jie objektyvesni ir teisingesni. Pati subjektyviausia yra Lietuvos televizija. Nėra tokios subjektyvios televizijos kaip visuomeninis transliuotojas, nors pagal įstatymą turėtų būti pati objektyviausia televizija.
Aš manyčiau, valdančioji dauguma (aš noriu, kad ir premjeras girdėtų) kelintą kartą lipa ant to paties grėblio. Tegul susitvarko su savo darbais, tegul specialiosios tarnybos mažiau užsiima piaru ir gerai, kompetentingai dirba, tada bus galima kelti atlyginimus. Aš šiandien pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės diskusijoje išsakytos. Svarstymo stadija. Yra tik dėl 11 straipsnio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisa, pritarta iš dalies. Klausiu komitetą, ar jūs sutinkate? Gerbiamasis J. Sabatauskas kažkur buvo, dabar nematau. Gerbiamasis Šedbarai, ar jūs sutinkate, kad iš dalies būtų? Va, J. Sabatauskas yra salėje. Pritarta iš dalies jūsų siūlymui. Sutinkate, ar ne? Daugiau pasiūlymų nėra.
Po svarstymo nuomonės už, prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys. Gal galime nebekalbėti? Gal visi galite nebekalbėti? Visi už. Ar sutinkate? Balsuojame. P. Gylys norėjo prieš? Nebekalbame.
Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl visų, ir lydimųjų iš karto. Sutinkate? Balsuojame. Bus greičiau. Ministras jau nebesulaukia savo eilės.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 89, prieš – 2, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta pagrindiniam ir visiems lydimiesiems. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta bendru sutarimu. Gal galime nekalbėti? (Balsai salėje) Tada pastraipsniui.
11.28 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3332(2) (priėmimas)
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44 straipsniai. Pastraipsniui ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Priėmimo stadijoje nuomonė už – V. Gailius. Norite kalbėti, ar galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIP-3332, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3332) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3333(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-3333. Siūlau ypatingą skubą. Galime bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra, norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3333) priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 10, 111, 12, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3334(2) (priėmimas)
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3334. Kiek supratau, skubai visi pritarėte.
Taigi, pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3334) priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3335(3) (priėmimas)
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3335. Pastraipsniui. Du straipsniai. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui pritarta bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 98, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3335) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1990 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3336(2) (priėmimas)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3336. Vienas straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3336) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3838(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-3838. Pastraipsniui. 1, 2 ir 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu pastraipsniui.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3838) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3839(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-3839. Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui priimtas bendru sutarimu. Kiek matau, prieštaraujančių nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3839) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3651 (antrasis svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3651. Antrasis svarstymas. Finansų ministras R. Šadžius.
Kviečiu pirmąjį pavaduotoją V. Gedvilą pakeisti mane pirmininkaujant.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė išnagrinėjo visus gautus Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių pasiūlymus. Pasiūlymų didinti išlaidas, kaip dažniausiai ir būna, buvo nemažai, apie 800 mln. eurų. Be abejo, valstybės finansinės galimybės to neleidžia, bet Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam mes esame dėkingi, pasakė savo svarų žodį ir štai Vyriausybė teikia jums patobulintą 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Pradėsiu nuo to, kad mes stengėmės atsižvelgti į nerimą ir nuogąstavimus, kurie buvo išsakyti institucijų: nepriklausomos fiskalinės institucijos Valstybės kontrolės, Lietuvos banko, taip pat Europos Komisijos, į pastabas, kurios pirmiausia buvo įvertintos euro grupės, euro zonos finansų ministrų posėdžio metu. Apie tai aš jau esu kalbėjęs. Tobulindami Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą, mes radome galimybę šiek tiek padidinti pajamas, ir pirmiausia iš valstybės valdomų įmonių dividendų. Tą esu kalbėjęs dėl pirmojo Biudžeto projekto, ir Lietuvos banko įmokos eilutė buvo nulis, dabar ji jau 4 mln. eurų. Be to, mes įvertinome šių metų ir kitų metų galimybes vykdyti fiskalinės drausmės taisykles, pirmiausia laikytis mūsų nusistatytų tikslų struktūrinio balanso. Šiais metais, kaip minėjau, galėtume laukti 0,9 dešimtųjų procento deficito, nominalaus deficito. Šiuo metu matyti, kad ir šis rodiklis bus viršytas, kadangi iki metų pabaigos mes planuojame papildomai gauti 120 mln. eurų papildomų viršplaninių nacionalinio biudžeto pajamų. Tai leidžia mums tikėtis, kad ir struktūrinis balansas šiais metais bus mažesnis, negu mūsų nusibrėžtas ir mūsų nusistatytas vidutinės trukmės tikslas, kuris yra minus 1, o bus apie 0,9 %. Čia mes, be abejo, turime kitą nuomonę, palyginti su ta, kurią išreiškė Europos Komisija. Manau, kad mūsų faktiniai duomenys įrodys, kad mes buvome teisūs. Kitais metais siūlome Biudžeto įstatyme nustatyti tikslinį nominalaus fiskalinio deficito lygį mažesnį, negu buvo pirminiame variante. Priminsiu, ten buvo 1,3 % deficito. Siūloma įrašyti 1,2 % ir tai sutaptų su skaičiumi, įrašytu 2015 metų galiojančiame biudžete. Struktūrinis balansas, mūsų apskaičiavimais, nors pagal vidutinio tikslo taisykles mes galėtume turėti 1,1 % deficito, manytina, kad rezultatas kitais metais bus geresnis ir tos 1,1 % korekcijos dėl sisteminės pensijų reformos mums neprireiks, mes įvykdysime 1 % ir galbūt net bus dar mažesnis deficitas.
Atsižvelgdami į nuogąstavimus, ypač Valstybės kontrolės, išsakytus dėl gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio planų, mes nutarėme, nors esama didelės vadinamosios pozityvios teigiamos rizikos, kad planai, kurie dabar įrašyti, bus vykdomi geriau, mes nutarėme laikytis atsakingo pajamų planavimo principo iki galo, todėl nesiūlome didinti nei gyventojų pajamų mokesčio, nei pridėtinės vertės mokesčio pajamų prognozių.
Pelno mokesčio prognozę mes galime padidinti, nes jau dabar esame gavę deklaracijas avansinio pelno mokesčio, kurį įmonės mokės pagal 2014 metų rezultatus. Tai yra žinomi rezultatai ir jie objektyviai pakeičia, leidžia mums padidinti 19 mln. eurų pelno mokesčio įplaukų planą kitiems metams. Aš minėjau, kad valstybės valdomų įmonių dividendų planas yra didinamas 25 mln. eurų. Beje, pusė šitos sumos pagal jūsų priimtus teisės aktus bus nukreipta į Rezervinį stabilizavimo fondą, kurio reikia mums ateityje kovojant su įvairiais ekonominiais netikėtumais. Be to, jeigu jūs pritarsite lydimajam Akcizų įstatymo projektui, kurio priėmimas turėtų būti po mano pateikimo, sudaro galimybes planuoti 11 mln. eurų didesnes automobilių kuro akcizo įplaukas kitais metais.
Išlaidos. Mes radome galimybę perskirstant, pirmiausia perskirstant išlaidas, nes mes turime įgyvendinti išlaidų augimo ribojimo taisyklę, išnaudojome visus įmanomus limitus ir iš tikrųjų perskirstymo būdu mes radome galimybę padidinti, atsižvelgdami į audringas, kitą sykį karštas, emocingas diskusijas Seimo komitetuose, į labai aiškiai išreikštą Seimo politinę valią. Mes radome galimybę 12 mln. eurų padidinti švietimo srities finansavimą, ir tai labai svarbu, nes 9 mln. eurų būtų skirta mokytojų atlyginimams didinti. Aš priminsiu, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimų padidinimas 2016 metais 5 % jau buvo įtrauktas į pirmąjį biudžeto projektą, dabar tai leistų 2,5 % padidinti ir visų kitų pedagogų atlyginimus. Be to, galima startuoti su klasės krepšelio eksperimentu, kurį Švietimo ir mokslo ministerija vykdys penkiose labai skirtingose savivaldybėse, atrinktose pagal tam tikrus kriterijus. Vyriausybė tvarką jau yra patvirtinusi ir 2016 metai parodys, ar šis modelis bus gyvybingas, ar ne.
Kita labai svarbi tema, kuri skambėjo Seimo komitetuose, tai yra vidinio saugumo tema. Išorinį saugumą iš tikrųjų mes užtikriname krašto apsaugos išlaidų augimu. Priminsiu, kad įgyvendinus šį biudžeto projektą 2016 metais Krašto apsaugos ministerijos asignavimai, palyginti su 2014 metais, išaugo dvigubai. Tai labai svarbus žingsnis į priekį, nors mes dar esame atsilikę nuo NATO nustatyto 2 % standarto.
Antra vertus, dėl vidinio saugumo siūlome paskirstyti institucijoms apie 10 mln. eurų, iš kurių vidaus reikalų sistemai eitų 7 mln. 700 tūkst. eurų, o kitoms institucijoms truputį virš 2 mln. eurų, tarp jų 1,5 mln. eurų siūloma papildomai skirti Valstybės saugumo departamento asignavimams.
Taip pat šiek tiek padidinome asignavimus ir kitoms institucijoms, pavyzdžiui, Sporto departamentui investiciniams projektams vykdyti beveik 2,5 mln. eurų ir, be abejo, didėjant akcizams susisiekimo sričiai, 7 mln. eurų pagal įstatymą keliauja į Kelių fondą ir jie būtų panaudoti.
Atsižvelgėme ir į kitas Užsienio reikalų ministerijos reikmes – ambasados Rusijoje remontui, čia buvo kelių komitetų bendras sutarimas, yra paskirti papildomi asignavimai 400 tūkst. eurų. Nėra didelė suma, bet projektas turėtų pajudėti. Pavyzdžiui, bibliotekų metų programai įgyvendinti – taip pat aktualus klausimas – 150 tūkst. eurų yra jau įrašyti į patikslintą biudžeto projektą.
Didžiausias straipsnis, kur sumažinti asignavimai, tai yra mūsų įmokos į Europos Sąjungos biudžetą. Mes tai galėjome padaryti, nes prieš kelias savaites Europos Sąjungos Taryba pritarė patikslintam 2016 metų Europos Sąjungos biudžetui ir šalių įmokos, kurios pareikalautos įmokėti į Europos Sąjungos biudžetą, mažėja. Lietuvoje šias įmokas mes taip pat radome galimybę sumažinti 11 mln. eurų. Mažėja ir kai kurie kiti asignavimai.
Aš pabrėžčiau vieną dalyką – mes nemažinome, nes negalime to daryti, asignavimų valstybės skolai aptarnauti, ir taip mažėja 16 mln., palyginti su 2015 metais. Mielieji Seimo nariai, registruodami pasiūlymus dėl patikslinto įstatymo projekto, atkreipkite dėmesį, kad mes negalime kaip šaltinio naudoti šito straipsnio, nes kitaip galime pakliūti į labai rimtas bėdas.
Be to, patikslintas ir įstatymo projektas, jo tekste padaryti tam tikri pakeitimai, kurie daugiausiai susiję su savivaldybėmis. Pirmiausia, manau, tikrai geras sprendimas paversti ilgalaikėmis paskolomis tas sumas, kurios buvo suteiktos iš valstybės iždo savivaldybėms kompensuojant jų prarastas lėšas, kol kas neatgautas per bankroto procesą, ne tik bankrutavus „Snoro“ bankui, bet taip pat ir Ūkio bankui. Tai viena iš skausmingų problemų, mes ją išsprendžiame.
Įsiklausėme į Seimo komitetų pasiūlymus padidinti skolinimosi limitus Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėms ir suderinę su Savivaldybių asociacija įrašome sąlygą, kad, atitinkamai viršijus 40 % bendrąjį skolinimosi limitą, būtų galima skolintis ne tik Europos Sąjungos lėšomis savivaldybėse įgyvendinamiems projektams kofinansuoti, bet taip pat ir kofinansuoti projektus, finansuojamus iš valstybės investicijų programos. Man atrodo, reikia paleisti šitą mechanizmą ir modelį, kada valstybė ir savivaldybė kartu finansuoja vieną svarbų objektą savivaldybėje, šitą modelį įgyvendinti ženkliai plačiau, ne vien europinėmis lėšomis.
Dar vienas turbūt nedidelis, bet labai svarbus patikslinimas atsižvelgiant į Seimo narių siūlymus: patikslintas 10 priedas – valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės sąmata, atsižvelgiant į tai, kad 2016 metais papildomai numatyta 10 % dydžio elektros tarifo lengvata Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojams.
Gerbiamieji Seimo nariai, kitų siūlymų mes neradome finansinių galimybių patenkinti, todėl Vyriausybė siūlytų priimti pateiktą biudžeto projektą ir šiandien balsuoti, kad būtų paskirta balsavimo už biudžetą data – gruodžio 10 d., ketvirtadienis, rytinis Seimo posėdis. Ačiū už dėmesį. Ačiū pirmininkui.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Dėkoju, gerbiamasis ministre. Dabar norim priimti bendrą sprendimą kartu pasitarę su jumis, gerbiamieji kolegos, dėl klausinėjimų ir pasisakymų trukmės. Mes manome, kad jeigu bendras laikas būtų apie pusantros valandos, manau, kad užtektų, ar ne? Išprotėsit? Per daug. Gerai. Mažiname.
Dabar 20 minučių klausti. Labai atsiprašau, 20 minučių klausti ir atsakyti. Ar užteks? Minutė klausti, 2 minutės atsakyti. Gerai, ministre? Ir diskusijoms 30 minučių. Ar užteks? Užteks? Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim“) Daugiau neklausiu, tiesiog būsite nutraukti, jeigu viršysite laiko limitą.
Gerbiamasis ministre, klausimai. Pirmasis klausia K. Glaveckas. (Balsai salėje) Diskusija vėliau, dabar klausimai, formatas yra toks.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, pirminiame kitų metų biudžeto projekte buvo, atrodo, tryliktasis skirsnis, kuris numatė valstybės turtinius įsipareigojimus ryšium su PPP, 156 mln. eurų. Kaip žinome, komitetas nepritarė tiems projektams ir tas straipsnis prapuolė.
Sakykite, tie 156 mln. eurų valstybės įsipareigojimų, lyg potencialių, kitaip sakant, ar pasitarnavo kokiems nors kitiems šaltiniams dengti ir kur jie yra perkelti, kur yra padėti? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Pirmajame pakete aš teikiau Investicijų įstatymo projektą, kuriam Seimas nepritarė. Tas įstatymo projektas numatė, kad būtent Biudžeto įstatymo projekte būtų numatyta bendra suma, dėl kurios Vyriausybė, tvirtindama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės programas, nebeturėtų ateiti į Seimą tikrintis, ar Seimas pritaria šitiems papildomiems finansiniams įsipareigojimams. Taigi šitas straipsnis netenka prasmės, o toliau galioja senoji tvarka, kad valstybės įsipareigojimams viršijant 200 mln. Lt, o tai yra 58 mln. eurų, norėdama kiekvienam projektui gauti žalią šviesą, Vyriausybė turės ateiti į Seimą ir tai darys. Bet konkrečių sumų šitiems įsipareigojimams finansuoti nebuvo numatyta ir jie nebuvo įskaičiuoti nei į pajamas, nei į išlaidas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, kriminogeninė situacija ir nauji iššūkiai iš tikrųjų reikalauja mūsų visų budrumo. Jūs taip pat minėjote, kad vidiniam saugumui reikia skirti daugiau dėmesio. Tačiau vietoj Seimo komitetų siūlyto 21 mln. eurų Finansų ministerija paliko tik trečdalį. Tai yra tam tikras neįsiklausymas, nematymas policijos pareigūnų, taip pat kaip ir švietimo darbuotojų profsąjungų reikalavimo.
Prašom pasakyti, ar viešai skelbtas šaltinis, kuris galėtų būti šešėlinė ekonomika, o sakoma, kad 26 % nuo bendrojo vidaus produkto, – tai galingi pinigai, ar tai nebūtų tas šaltinis, kurį jūs galėjote matyti ir padėti policijos pareigūnams, nes būtent jie kovoja šitoje pozicijoje dėl ekonomikos išsaugojimo ir išėmimo iš šešėlio? Ar yra nesugebama su tuo šešėliu kovoti?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Manau, kad kiekvienas objektyvus žmogus, net ir verslas, kuris pagal savo prigimtį nelabai norėtų pritarti kairiosios pakraipos Vyriausybės iniciatyvoms, pripažįsta, kad ši Vyriausybė yra pirmoji Lietuvoje, kuriai efektyviai pavyksta iš šešėlio traukti pinigus.
Mokestinės pajamos, aš jums priminsiu, 2013–2014 metais vidutiniškai sudarė 27,3 % BVP, 2015–2016 metais, 2015 metais – faktas, jau beliko vienas mėnuo, 2016 metų projektas, kuris yra dabar įdėtas, jau 29,3 %. Tai rodo, kad mes sugebame ištraukti ir su esamais mokesčių tarifais, nedidindami mokesčių tarifų ir neskriausdami sąžiningų mokesčių mokėtojų, mes sugebame įtraukti į mokesčių mokėjimą platesnį asmenų ratą ir apmokestinti didesnes apimtis jų pajamų ir turto, ir tai vyksta. Bet įpiešti fiktyvias sumas į biudžeto planus, kad štai pagerinsime administravimą tiek, ir jas tučtuojau išleisti, kol jos dar neatėjo į biudžetą, tam prieštarauja ir atsakingo biudžeto planavimo principas, ir institucijos – Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas ir svarbiausia Europos Komisija.
Tačiau aš jus užtikrinu, kad mokesčių administravimo priemonės bus taikomos. Mes esame suplanavę, nežiūrint to, kad valstybės biudžete bus patvirtintas tam tikras pridėtinės vertės, pavyzdžiui, mokesčio planas, mes nustatysime mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai – planą papildomų pajamų, kurios turėtų būti gautos gerinant mokesčių administravimą. Be abejo, mes kontroliuosime to plano vykdymą, bet negalime tų sumų užpajamuoti biudžete. Deja, kompromisą turėjome surasti. Beje, svarstydami…
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre!
R. ŠADŽIUS. Taip. Viskas, aš atsakiau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūs esate konkretus, jūs finansų ministras, ne kultūros. Jūsų klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkoju. Gerbiamasis ministre, jeigu pažiūrėtume, ką gi jūs padarėte su biudžetu po paskutinio svarstymo Seime, tai jūs padarėte tam tikrą makroekonominį abra kadabra, kurį išvertus į lietuvių kalbą reikštų vieną labai paprastą dalyką, kad Vyriausybė toliau eina išlaidų didinimo keliu, nors išlaidų didėjimas buvo vienas iš rodiklių, į kurį ir Komisija, ir Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį. Tam, kad paslėptumėte išlaidų papildomą didinimą, jūs dar daugiau padidinote pajamas, tokiu būdu santykinai sumažindami biudžetą, nors ekonomikos augimo 3,2 % jūs jau nekeitėte. Ir taip, ekspertų vertinimu, jis buvo perdėm optimistiškas, ir pajamos, natūralu, buvo perdėm optimistiškos, tuo tarpu jas jūs pritempdami prie išlaidų dar labiau padidinote.
Gerbiamasis ministre, kaip jūs manote, ar tai yra sąžininga atžvilgiu paprastų Lietuvos piliečių, kurie galų gale už visą tą abra kadabara turės sumokėti?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, abra kadabara – na, nebent tamsta perskaitote. Aš siūlyčiau įsigilinti labiau, pasižiūrėti, pavyzdžiui, rezultatą, pajamų ir išlaidų skirtumą, kuris nurodytas įstatymo 1 straipsnyje. Išlaidų padidėjimas šioks toks yra, tačiau didžiausias padidėjimas – dėl išlaidų skyrimo į Stabilizavimo fondą, kuris deficitui įtakos nedaro.
Didžiulė suma, kaip aš minėjau, 25 mln. eurų, ateina iš valstybės įmonių dividendų, pusę tos sumos mes privalome skirti į Stabilizavimo fondą ir tai figūruoja kaip išlaidos. Tam tikra prasme tai yra ekonomiškai naudingos išlaidos, nes jos nedidina deficito. Skyrimai švietimo ir saugumo sričiai, didieji skyrimai, buvo atlikti perskirstant išlaidas.
Aš minėjau patį didžiausią šaltinį, buvo ir kitų šaltinių, iš kurių, pavyzdžiui, paminėčiau sumažintą rezervą, kuris buvo paliktas Valstybės tarnybos įstatymui įsigalioti. Seime realu būtų priimti tą įstatymą, kad įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, ir atitinkamai iš 11 mln. Lt, atsiprašau, eurų, pusę mes galėjome perskirstyti minimaliai mėnesinei algai didinti.
Taigi jokių abra kadabrų čia nėra, įvyko išlaidų perskirstymas. Mes labai pavydžiai suskaičiavome, ar atitinkame išlaidų augimo taisyklę, ir tvirtinu, kad, mūsų skaičiavimais, mes ją atitinkame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gal galėtumėte pakomentuoti, kaip 2016 metais pagerės gyvenimas švietimiečiams?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Tai buvo tema, kuri skambėjo Seimo komitetų posėdžiuose ir viešojoje erdvėje. Na, šiandien irgi tam tikra tema – dalis, nedidelė dalis pedagogų streikuoja. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams 5 % jau nebe pirmas, o antras atlyginimų didinimas, 2016 metais numatytas. Visiems likusiems pedagogams 2,5 % atlyginimai taip pat numatyti didinti 2016 metais ir tam yra skirta patikslintame biudžete papildomai 9 mln. eurų. Nepamirškime, kad mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai pasinaudos ir tomis kitomis nuostatomis, kurios yra priimtos, pavyzdžiui, minimalios mėnesinės algos didinimas. Jinai yra 350 eurų per mėnesį nuo sausio 1 dienos, ir mes esame pasirengę apsvarstyti MMA didinimą nuo liepos 1 dienos.
Ir apmokestinimas. Gyventojų pajamų mokestis mažės, apmokestinimo mokesčių našta mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, maždaug iki 950 eurų per mėnesį gaunantiems žmonėms, ir visi jie pajus pajamų išaugimą dėl pajamų mokesčio mažėjimo. Švietimo srityje, man atrodo, vienas svarbiausių elementų, kad mes startuojame su Vyriausybės programoje įrašytu ir jūsų, gerbiamasis Seime, patvirtintu modeliu – klasės krepšeliu. Tai labai svarbus elementas – eksperimentas penkiose savivaldybėse. Tikėkimės, kad jis pavyks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, išties jus galima pavadinti vienu iš sėkmingiausių kovotojų su šešėline ekonomika, jūsų dėka mes turime šiame biudžete šiokį tokį viršplanį. Norėjau pasiklausti konkrečiai, koks yra planas, kiek vėl paimti iš šešėlio, ir ar turite visus instrumentus tam?
R. ŠADŽIUS. Šita Vyriausybė skiriasi nuo ankstesnės Vyriausybės tuo, kad ant didelių plakatų šūkių apie ištrauktus milijardus jinai nerašo. Mes dirbame savo darbą ir po to suskaičiuojame rezultatą. Rezultatas, kuris dabar suskaičiuotas, kelerių metų rezultatas, jis iš tikrųjų, mano nuomone, yra įspūdingas, tačiau mes nesustojame dėl priemonių. Mes turime kai kurias priemones, kurias įgyvendinsime faktiškai nenaudodami biudžeto lėšų. Viena svarbi priemonė – tai išmanioji mokesčių administravimo sistema. Jai lėšų prireiks, turime tam tikrų klausimų, kuriuos Viešųjų pirkimų tarnyba iškėlė dėl informacinių technologijų sprendimų pirkimo konkurso, tačiau mano pozicija – kad Mokesčių inspekcijos vykdomi projektai turi būti absoliučiai skaidrūs. Mes turime panaikinti bet kokias abejones bet kam, todėl šitas konkursas bus įvykdytas ir šitas didžiąsias priemones, matyt, jau 2017 metais bus galima naudoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega N. Puteikis. Kolegos nėra. Klausia J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, bepigu biudžeto projekto teikėjui čia varinėti propagandines kalbeles apie suvaldytą šešėlinę ekonomiką, ypač jeigu jis žino, kad pačiam neteks to biudžeto iki galo įvykdyti. Sakykite, ministre, tiesiai šviesiai: jeigu jūsų kandidatūra bus siūloma į R. Budbergytės vietą Europos Audito Rūmuose, ar sutiksite kandidatuoti, ar sakysite: „Kategoriškai nesutinku, noriu įgyvendinti savo teiktą biudžeto projektą?“
R. ŠADŽIUS. Gerbiamasis Jurgi, antra dalis jūsų klausimo su biudžetu nesusijusi.
Dėl pirmosios dalies aš jau pavargau klausytis verkšlenimų apie per daug įtemptus ir nerealius planus, nes, matote, mes juos vykdome ir tai yra, kaip sako liaudis, medicininis faktas. Jūs tiesiog pasižiūrėkite skaičius.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia kolega S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, Kaimo reikalų komitetas arba, kaip dabar, kolegė O. Leiputė klausė, kas švietimiečių laukia, jūs labai gražiai atsakėte. Kaimo reikalų komitete šiemet taip pat, kaip ir praeitais metais, elgėsi kukliai dėl biudžeto ir prašė jūsų pasirūpinti tik melioracija. Jums taip pat, matyt, žinoma, ne kartą ta tema yra girdėta, ir komitete ne kartą lankėsi jūsų atstovas, sakė: „Ieškosime galimybių.“ Deja, po patikslinimo nėra tų prašytų melioracijai 5 milijonų. Sakykite, ką dabar kaimo žmonėms arba tiems melioratoriams, kuriems iš tikrųjų skauda, pasakytumėte?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Šiaip jis šiek tiek rodo mūsų psichologiją. Kada svarstome kitų metų biudžetą, mes dėliojame, kam padidėjo, kam sumažėjo. O kiek iš tikrųjų skirta, kiek yra naudojama kasmet, kažkaip pamirštame, o naudojame. 2016 metais be padidinimo melioracijos įrenginių priežiūrai ir paprastajam remontui yra skirta 10 mln. 471 tūkst. eurų. Be to, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų europinę programą, pagal priemones „Žemės ūkio vandentvarka“, investicijų projektams dar numatoma beveik 10 mln. eurų. Tai dar 10 mln. eurų.
Be to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu dirba sunku darbą – derasi su Europos Komisija dėl teisinių prielaidų sudarymo panaudoti Europos Sąjungos fondus, gal nukreipti lėšas valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių bei hidrotechnikos įrenginių būklei gerinti. Darbas yra dirbamas, bet 15 mln. eurų rasti papildomai, esant kitiems svarbiems prioritetams, buvo Žemės ūkio komiteto sprendimas, 15 mln. eurų tai buvo neįmanomas uždavinys. Dėl to mes ieškome kitų būtų, pirmiausia europinių lėšų, šiai svarbiai problemai spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė J. Vaickienė. Ruošiasi A. Nesteckis.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, vis dėlto noriu paklausti jūsų, Audito komitetas siūlė padidinti asignavimus Viešųjų pirkimų tarnybai, nes jūs juos sumažinote 600 tūkstančių. Įvertinę situaciją, kadangi stebime (Audito komitetas) komandiruočių išlaidas, pastebėjome, kad jūs jas padidinote apie milijoną eurų ministerijoms. (Balsai salėje) Todėl radome lėšų šaltinį, iš kurio būtų galima nuimti ir perskirstyti lėšas, grąžinant komandiruotes į 2014 metų ribas ir padalinant Viešųjų pirkimų tarnybai ir švietimo įstaigoms modernizuoti. Prašom pasakyti, kodėl atsisakėte sumažinti komandiruočių išlaidas ir padidinti Viešųjų pirkimų tarnybai? Dėkui.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų komandiruočių išlaidos toks kontroversiškas klausimas ir paprastai, na, viešojoje erdvėje, kaip ir suprantama, kad jeigu valstybės tarnautojas važiuoja į komandiruotę, tai tarsi ekskursija, pasivažinėjimas, atostogos. Iš tikrųjų tie žmonės, kurie važiuoja, ir didžioji dalis, pati pagrindinė dalis, yra komandiruotės į Europos Sąjungos centrus, t. y. Briuselį, Paryžių, Liuksemburgą, ten žmonės dirba juodą darbą. Beje, šitie miestai irgi brangsta, dėl to komandiruočių išlaidos truputį didėja. Komandiruočių išlaidų klausimą Seimo komitetų atstovams, Seimo frakcijų ir biuro atstovams mes taip pat sprendėme ir komandiruočių išlaidas padidinome ir Seimo asignavimuose. Jums labai gerai žinoma, kad Seimas taip pat turi normaliai atrodyti užsienyje ir tarpparlamentinis bendravimas yra absoliučiai būtinas. Todėl taip beatodairiškai mėginti pjaustyti komandiruočių išlaidas buvo paprasčiausiai neišmintinga.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Nesteckis. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs pranešime užsiminėte, kad iš tikrųjų trumpalaikės paskolos suteikiamos savivaldybėms, kurios buvo sudėliotos iš iždo, numatėte, kad jos būtų paverstos ilgalaikėmis paskolomis. Ar nemanote, kad iš tikrųjų bus nesąžininga prieš kitas savivaldybes, kurios taip pat turėjo tų sunkumų su „Snoro“ ir Ūkio banku ir jos sugebėjo vis dėlto grąžinti trumpalaikes paskolas, nefinansuodamos kitų objektų arba kreditorinių įsiskolinimų?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Manau, kad vis dėlto… Na, kiekvienas veiksmas turi pliusų ir minusų, bet tai, kad mes įtraukiame į šitą ilgalaikių paskolų teikimo sąrašą savivaldybes, kurios nukentėjo finansiškai dėl to, kad užšaldė, sakykim, europiniams projektams paimtus avansus Ūkio banke, tai yra labai teigiamas žingsnis ir tuos smulkius klausimus su konkrečiomis savivaldybėmis, manau, geranoriškai išspręsime. Bet čia, mano požiūriu, labai teigiamas žingsnis. Mes galbūt ir šių metų biudžete turėjome tai padaryti, bet galiausiai padarėme 2016 metų biudžete.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, jūs pristatėte valstybės ir savivaldybių biudžetą ir atsakėte į klausimus, dėkoju. Siūlau užimti savo vietą.
Dabar kalbės frakcijos vardu. Pirmąjį kviečiu E. Masiulį. Prašom. Dar kartą primenu, kad mes nustatėme, jog visoms diskusijoms skirta 30 minučių, frakcijai – iki 7 minučių. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų svarstome patį svarbiausią metų įstatymo projektą ir leiskite pasidalinti keliomis įžvalgomis. Įsivaizduokite, kad jūs per mėnesį uždirbate 500 eurų, bet planuojate visada išleisti po 600 eurų. Pasakysite, kad tai nerealu, bet būtent taip kitais metais ir vėl planuoja elgtis Lietuvos biudžetą sukurpę socialdemokratai. Tokia situacija būtų pateisinama, jeigu Lietuvą šiuo metu krėstų ekonominė krizė, tačiau šalies ūkis auga jau kelerius metus iš eilės. Atrodo, kad valdantieji visai neturi fantazijos, kaip naudotis ekonomikos augimo vaisiais. Vienintelis dalykas, ką girdime, svarstant kitų metų valstybės biudžetą, yra pažadai vėl didinti minimalų atlyginimą. Dirbti už minimalią algą nenori niekas, tačiau susidaro įspūdis, kad socialdemokratams ir darbiečiams minimalios algos dydis tolygus žmonių laimės indeksui. Gal geriau imtis kūrybingesnių darbų ir visas jėgas sutelkti tam, kad Lietuvoje sparčiai augtų ne minimalus, o vidutinis atlyginimas, stiprėtų vidutinioji klasė, juk tai padaryti visai nesunku. Pirmas žingsnis būtų vadinamųjų „Sodros“ lubų įvedimas. Tai padarius, Lietuva taptų patrauklesnė kurti gerai apmokas darbo vietas. Dabar tai daryti neapsimoka dėl didelių socialinio draudimo mokesčių, o pakankamai uždirbti norintys jaunuoliai, mokslininkai ir kiti geri specialistai dėl Lietuvos įstatymų nelankstumo renkasi emigraciją.
Kitas paprastas dalykas – panaikinti įmonių pelno apmokestinimą, jei jis toliau naudojamas naujoms darbo vietoms kurti, verslui plėtoti. Nenuostabu, kad Estijoje, kur galioja tokia taisyklė, vidutinis atlyginimas yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje ir jau perkopė 1 tūkst. eurų.
Taigi reikia keisti įstatymus taip, kad gerėtų visų, o ne tik minimumą gaunančių žmonių gyvenimas. Dabartinės Vyriausybės planuose, deja, to nėra. Jeigu jau demonstruojame rūpestį mažiausias pajamas gaunančiais šalies gyventojais, kur kas tikslingiau yra ne didinti minimalų atlyginimą, o iki šios ribos pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Liberalų skaičiavimais, tai padarius ir dar sumažinus mokesčius vaikus auginantiems tėvams, du vaikus auginančios šeimos pajamos per metus padidėtų per 900 eurų.
Taigi 2016 metų valstybės biudžeto projektas tikrai niekuo nenustebino. Šis biudžetas yra tiesiog plaukimas pasroviui, pasyvi reakcija į šiandieninę situaciją, be jokių iššūkių ateičiai. Ši Vyriausybė neturi jokių ambicijų didinti šalies valdymo efektyvumo ir mažinti valdžios aparato išlaidų. Apkarpius ministerijų išlaidas bent 5 %, tikslingiau būtų panaudoti apie 80 mln. eurų. Reikėtų kur kas kritiškiau peržiūrėti visas investicines programas, valstybės įmonių veiklą, nes numatytos pajamos iš valstybinių bendrovių ir vėl gerokai mažesnės, nei galėtų būti, nepaisant to, kad iš tikrųjų po antrojo svarstymo Vyriausybėje šitas pajamų planas yra šiek tiek padidintas.
Planuojama, kad kitais metais išleisime beveik 650 mln. eurų daugiau, nei uždirbsime. Dabartinis siūlymas reiškia, jog valdžia nori išleisti daugiau, nei valstybė, t. y. visi mes, gali surinkti į biudžetą. Ar tai atsakinga, kai valdžia nori būti didesnė už valstybę? Gal todėl biudžeto projektas ir nestebina, o tik sukelia natūralią kritikos bangą. Pritarti tokiam biudžetui ne tik neambicinga, bet ir neatsakinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju E. Masiuliui. Kviečiu į tribūną P. Gylį kalbėti Mišrios grupės frakcijos vardu.
P. GYLYS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų sutinku su gerbiamuoju E. Masiuliu, kad mes šiandien svarstome svarbiausią ekonominį šalies dokumentą, kadangi vos ne trečdalis nacionalinio produkto yra perskirstoma per biudžetą ir per jį yra realizuojami viešieji poreikiai. Deja, mes neskiriame deramo dėmesio šitam dokumentui, paskęstam technikoje, faktiškai nėra politinės diskusijos, krikščionių, socialistų, liberalų politinės diskusijos, iš dalies dėl to, kad, kaip ir visada, šitas biudžetas yra liberalų, nesvarbu, kas yra valdžioje.
Kodėl aš taip sakau? Ogi todėl, kad liberalai nevertina viešuoju poreikiu, jiems biudžetas yra našta verslui ir jie galvoja, kaip tą verslą paskatinti. Taip, verslas yra ekonomikos dalis, bet mokykla, ligoninė, universitetas irgi yra ekonomikos dalis. Niekas šiuo požiūriu nesikeičia – tik apie 27 % visą laiką buvo ir yra perskirstoma. Klausimas, kodėl Estija, turėdama labai panašią mokesčių sistemą, surenka 33 % mokestinių pajamų? O ką tai reikštų? Tai reikštų virš 1 mlrd. eurų, jeigu mes rinktume tuos 33 %. Europoje yra 40 % mokestinių pajamų nuo BVP. Vadinasi, mes galėtume viešajam sektoriui iš tikrųjų skirti daugiau.
Nesu revoliucionierius, nemanau, kad tai galima padaryti per metus, bet per trejus metus pažengti link europinių rodiklių buvo galima, sakysime, šiais metais jau turėti 33 %, ne 29 %, kaip ministras žada. Dabar ministras, apskritai valdančiosios koalicijos atstovai sako, kad, žinote, pageidavimų yra už 800 mln. eurų. Bet aš ką tik sakiau, jeigu būtų normalesnis biudžetas, neskriausdami verslo, tikrai nenuskriaustume, tai mes turėtume virš 1 mlrd. Vadinasi, mes nesiginčytume šiandien iki kraujo dėl to, ar verta pareigūnų algas didinti, ar ne, ar mokytojams galima grąžinti algas, ar ne. Būtų išspręstas klausimas, nes būtų išspręstas pagrindinis rodiklis – biudžeto dydis.
Antras yra struktūra. Koks tas biudžetas pagal savo pasiskirstymą, pagal pajamas? Pakartosiu, nė vienas nepaminėjo po praeitų diskusijų, mūsų biudžetas yra regresinis, ir čia yra politinės diskusijos objektas, mes galėtume padaryti taip, kad turtingesni prisėdėtų labiau. Ką padarė per trejus metus valdančioji koalicija? Visuotinio deklaravimo nesutvarkė, progresinių mokesčių nėra, prabangos prekės mokesčiai nėra mokami. Tai yra rimti šaltiniai, kurie tikrai nepablogintų padėties. Dabar mes turime savotišką padėtį, kurią daugelis paprastų žmonių suvokia, bent jau nujaučia. Mes pasiekėme maždaug ¾ produkto vienam gyventojui Europos Sąjungos mastu. Taip, jeigu imame vidurkį. O darbo užmokestis tesiekia ketvirtadalį.
Ponai valdantieji, galėjome pasislinkti šiuo požiūriu? Juk biudžetinių įstaigų darbuotojų algos didėjimas keltų ir šitą vidurkį. Po to mes stebimės, kad emigruoja žmonės. Žmonės emigruoja dėl kelių priežasčių – neišgyvena finansiškai. Pabandykime išgyventi iš minimalios algos. Beje, aš sutinku su gerbiamuoju E. Masiuliu, kad gana rinkti mokesčius nuo minimalios mėnesinės algos. Sutinku, visiškai sutinku. Gėda rinkti iš pačių vargingiausių mokesčius ir gėda nepaimti iš tų, kurie tikrai gali sumokėti mokesčius.
Pavyzdžiui, mane labai nuvylė mūsų nomenklatūros reakcija į progresinių mokesčių pasiūlymą, kuris atėjo iš vieno socialdemokrato, revoliucionieriaus. Pavyzdžiui, aš būčiau pasiūlęs taip: 15 tiems, kurie mažai gauna, vidurinį naikiname, 40 % – patiems turtingiausiems. Jau būtų žingsnis, jau būtų papildomi milijonai eurų, ir mes galėtume juos paskirti viešiesiems reikalams. Deja, šito – makroekonominio mąstymo mūsų visuomenėje, apskritai Seime, taip pat ir Finansų ministerijoje nėra.
Todėl, kai pažiūri į tai, kas užrašyta Vyriausybės programoje, aš dar kartą pasitikrinau, ir į tai, ką mes šiandien svarstome, pamatai didelį neatitikimą. Vyriausybės programa nevykdoma taip, kaip buvo pažadėta prieš praėjusius rinkimus. Deja, liko metai iki rinkimų, ir galima pasakyti, kad mūsų finansų ministras ne tai politinei jėgai priklauso, jis yra liberalas ir galėtų prisijungti prie Liberalų frakcijos, tada aš suprasčiau šitą biudžetą geriau. Deja, partijos bičiuliai to nepastebi. Sėkmės jums.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kviečiu į tribūną P. Gražulį kalbėti frakcijos vardu.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad kritikuoti visada yra lengviausia. Tą kritiką taikau, be abejonės, konservatoriams ir liberalams. Gerbiamasis Masiulis praeitoje kadencijoje tikrai turėjo galimybę parodyti savo išmonę, savo meilę žmogui ir verslui, deja, viskas buvo daroma atvirkščiai. Pasakyčiau labai garsią frazę: „Praleido progą patylėti“, nes žmonės dar nepamiršo jūsų meilės tėvynei.
Tai, ką kalba P. Gylys, kalba iš širdies, kalba kaip mokslininkas, kaip profesorius, ir aš labai norėčiau, kad mūsų valdančioji dauguma įsiklausytų į P. Gylio kalbas. Nors socialdemokratai vyrauja valdančiojoje daugumoje, vis dėlto mokestinė politika yra daugiau liberali politika. Darbo jėga mūsų valstybėje yra apmokestinta daugiausia iš visų Europos Sąjungos šalių. Kapitalas yra vienas iš mažiausiai… apmokestintas turto mokestis. Ir tam, be abejonės (tai reikia prisipažinti), didžiulę įtaką daro kapitalas.
Ką tik, praeitą savaitgalį, lankiausi Dubline, susitikau su Lietuvoje gana sėkmingai dirbančiais verslininkais, lietuviais verslininkais, įsikūrusiais Dubline. Ten vidutinis mėnesio atlyginimas, arba galima sakyti, savaitinis, yra 500 eurų. Jie išgyvena ir sumoka mokesčius. Mes niekaip negalime pasiekti, kad per mėnesį minimalus atlyginimas būtų 500 eurų! Tai būtų valstybės krizė, kaip teigia Masiulis. Aš manau, kad pirmiausia reikia, be abejonės, rūpintis skurdžiausiais, nepamiršti ir vidutinio sluoksnio, reikia kurti tą vidutinį sluoksnį. Štai per mokestinę sistemą šiandien valdančioji dauguma nesugebėjo valstybės tarnautojams pakelti, atkurti tą bazinį dydį. Aš manau, tai būtų pliusas ir biudžetui. Tikrai būtų padidėjęs vartojimas. Bet šiandien Finansų ministerija taip suprojektavo biudžetą, kad tam pinigų nesuradome. Matome, kad deficitas yra įtemptas, per didelis, jį kritikuoja Europos Sąjunga, kritikuoja Valstybės kontrolė ir paimti lėšų daugiau nėra iš kur.
Buvo sakoma, kad gal reikėtų apmokestinti, kaip ir kalbėjo gerbiamasis P. Gylys, prabangos prekes, prabangesnius automobilius ar panašiai, arba progresinius mokesčius. Įsirašome mes tuos mokesčius į savo partijų programas, bet įgyvendinti nesugebame.
Dar yra vienas paradoksas (noriu, kad išgirstų valdantieji). Dabar, kai svarstomas naujas socialinis modelis, ir aš tikrai tam prieštarausiu, yra įrašytos „Sodros“ lubos. Grynai liberalus požiūris: tie, kurie daug gaus, virš tos sumos jau nemokės mokesčių. Aš manau, kad užteks proto socialdemokratams bent pavasarį, jei bus priiminėjamas tas socialinis modelis, Darbo kodeksas, tokios įstatymo nuostatos nepriimti.
Jei žiūrėtume iš esmės, aš manyčiau, biudžetas yra šiek tiek pagerėjęs, turiu omeny kad ir darbo užmokestį, kuris nuo Naujųjų metų padidės 100 Lt. Tai jau yra nemažas žingsnis į priekį.
Mokytojams atlyginimus šiek tiek didiname, pensijas šiek tiek didiname, sugrąžinta… Mes dar turime mokėti tas skolas, kurias jūs, valdantieji liberalai ir konservatoriai iš praeitos kadencijos, padarėte biudžetui. Kiek išmokėta valstybės tarnautojams, pensininkams, visiems kitiems? Jeigu jūs nebūtumėte padarę žalos, gerbiamasis Eligijau, ir tokių antikonstitucinių skolų biudžetui, mes tikrai galėtume dar geriau pasirūpinti vidutiniu darbo sluoksniu. Manau, kad kitoje kadencijoje mes išspręsime visas jūsų sukeltas problemas, tai, ką jūs padarėte būdami valdžioje, tikrai atkreipsime daug daugiau dėmesio į tą vidutinį sluoksnį, į darbo užmokestį.
Tačiau paradoksas – kada artėjame prie 75 % Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto, atlyginimas tesiekia 25 % Europos Sąjungos vidurkio! Finansų ministrui, premjerui, Vyriausybei, visai valdančiajai daugumai yra didžiulė kitų metų užduotis, ką mes turime daryti, kad nesivilktume su atlyginimais Europos Sąjungos uodegoje. Jeigu mes būsime paskutinėje vietoje, emigracijos klausimo neišspręsime. Emigracija vyks ir toliau. Čia yra generalinė užduotis: įsteigėme Migracijos komisiją, aš manau, ten irgi turėtų vykti diskusijos, ten turėtų gimti siūlymai ir Vyriausybei, ir Seimui, ką turėtume daryti, kad šią problemą, kuri yra milžiniška, išspręstume. Tikiuosi, kad valdančioji dauguma, kitais metais formuodama biudžetą ir mokestinę politiką, atkreips į tai dėmesį, sugebės vienokiu ar kitokiu būdu ne tik į programas įrašyti, bet ir gyvenime įvesti progresinius mokesčius.
Aš balsuosiu už tokį biudžetą, koks yra, nors ir nesu juo visiškai patenkintas. Deja, mes kitokio neturime pagal dabartinę mokestinę politiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu gerbiamąjį B. Bradauską kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu. (Balsai salėje) Ir jūs, taip, frakcijos vardu būsite kitas, gerbiamasis Andriau. Aš tiesiog nustebau, kodėl jūs užsirašėte ne frakcijos vardu.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausydamasis kai kurių kalbų aš pamaniau, kokia trumpa atmintis. Nebeatsimename, kas įvyko per paskutinius 25 metus. Suskirstykime į tarpsnius ir pamatysime, kam būnant valdžioje ekonomika ir visi kiti dalykai kilo ir kam būnant valdžioje grimzdome į skolas. Būtų labai gerai, kad mes prisimintume. Aš nenoriu šiandien komentuoti ir kalbėti apie tuos pačius dalykus, apie kuriuos daug kalbame, bet aš matau, kad kai kurie kalbantieji tikrai yra praradę atmintį. Prisiminkite ir tada kalbėtumėte galbūt šiek tiek kitaip.
Bendras ekonomikas augimas ir šalies gerovės augimas tai yra visų mūsų bendras reikalas – tiek pozicijos, tiek ir opozicijos. Gaila, kad opozicija, kalbėdama ir kritikuodama, nesiūlo kardinalių dalykų, kaip išspręsti dar esamas problemas. Aš nenoriu kalbėti apie skaičius, kurie labai akivaizdžiai pasako mūsų biudžeto prioritetus ir atsako į paskutinius iššūkius.
Paimkime vien tik gynybą. 2015 metais buvo 480 mln. eurų (šiurkščiai sakau, be kablelių), o kitiems metams planuojama 643 mln. eurų, t. y. 33,8 % daugiau. Tai yra milžiniški skaičiai tokiai valstybei kaip Lietuva. Tam reikėjo surasti papildomų resursų, nes visas biudžetas ne mažėja, o didėja, vadinasi, kitoms šakoms irgi skiriama daugiau.
Aš keletą skaičių galėčiau ir paminėti. Bendrosios valstybės pajamos augo 6,5 %, ekonomikai skiriami asignavimai – 3,5 % daugiau. Kas labai svarbu, būstui ir komunaliniam ūkiui, namų renovacijai ir panašiai skiriama 96,8 % daugiau negu šiais metais. Tai yra ženklus šuolis į priekį tvarkant šiuos klausimus. Kultūrai, poilsiui skiriama 15 % daugiau, socialinei apsaugai – 12,3 % daugiau. Galima tuos skaičius vardinti ir vardinti, jie aiškiai rodo, kad mūsų Vyriausybė, sudarydama biudžetą ir žiūrėdama į priekį, matė prioritetines šakas, kur reikia daugiau investuoti.
Be abejo, šiandien mes dar negalime pasigirti, kad išsprendėme visas problemas, bet tiems, kurie mažiausiai uždirbo, algos didės, ir kultūros darbuotojams, ir bibliotekininkams, ir socialinės apsaugos, policijos pareigūnams. Daug kur išsprendžiami klausimai, kurie kitais metais pajudės į priekį. Nedaug, bet pensijos vis tiek ne mažinamos, o didinamos, o jos nebuvo didinamos jau devynerius metus. Šioks toks poslinkis yra.
Čia buvo kalbėta apie progresinius mokesčius. Taip, progresinius mokesčius šiandien keblu įvesti, kai siūloma visoms pajamoms. Aš siūlyčiau darbo pajamoms, tada būtų lengviau. Bet visoms pajamoms, deja, šiandien esant laisvam kapitalo judėjimui, kada kaimyninėse valstybėse yra, sakykime, Estijoje, pelno mokesčio ir dividendų mokesčio nulinis tarifas, tai jeigu mes įvestume mūsų esamiems tarifams progresinius mokesčius, visos įmonės iškeliautų ir nedelsdamos persiregistruotų ar Latvijoje, ar Estijoje, ar dar kitur. Tie ekonomistai, kurie kalba iš šitos tribūnos, ką, šito nežino? Tada prarasime bet kokias pajamas, nemokės į mūsų biudžetą stambūs mūsų biudžeto mokėtojai. Jeigu mes šito nežinome, tada man labai liūdna.
Aš matau šiandien vienintelę progresijos galimybę: tai iš apačios – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį mažai uždirbantiems. Iš tikrųjų tą mes ir darome. Aš jau šiandien vieną kartą sakiau, kad kitais metais dėl to veiksmo, kurį siūlo Vyriausybė, kiekvienas žmogus, mažai uždirbantis, pabrėžiu, gaus į kišenę po 36 eurus per mėnesį, o vaikus auginantys – 60 eurų per mėnesį. Tai ne šiaip sau į biudžetą paimamos pajamos ir paskui išleidžiamos bendroms reikmėms, tai yra teisingas kelias, kai tiesiai žmogui pakliūva į kišenę, didina jo realiąsias pajamas. Šiuo keliu mums reikia eiti ir toliau, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį pagal mūsų ekonomikos raidą.
Kalbame apie visuotinį deklaravimą. Mes ne kartą esame skaičiavę, kad visuotinio deklaravimo administravimas kainuotų kur kas brangiau, negu gaunamas efektas. Ką reiškia visuotinis pajamų deklaravimas? Tai ne tik pajamos turi būti deklaruojamos, turi būti deklaruojamos išlaidos. Jeigu mes tik pajamas deklaruosime, o nedeklaruosime išlaidų, tai tikrai efekto nebus. Bet kai mes dabar padarėme mokesčių administravimo įstatymų tokias pataisas, kur mokesčių administratorius dėl neteisėto praturtėjimo gali…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, jūsų laikas baigėsi.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …ir išieškoti, tai tikrai mes padarėme…
PIRMININKAS. Labai ačiū.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …labai didelį darbą. Dar tik priminsiu.
PIRMININKAS. Ne, ne, gerbiamasis Broniau!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). „Sodros“ lubų pataisą mes su A. Palioniu įregistravome, kad jos nebūtų priimtos. Čia aš P. Gražuliui…
PIRMININKAS. Tikrai neduosiu kalbėti, mes susitarėme gražiuoju, gerbiamasis Broniau. Kviečiu į tribūną A. Kubilių. Kalbės frakcijos vardu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pradėsiu šiek tiek linksmiau, pakartodamas posėdžio pirmininko žodžius: gerbiamasis Broniau, jūsų laikas baigiasi. Iš tikrųjų jūsų laikas baigiasi, ir aš tikiuosi, kad kartu baigsis ir tokios neatsakingos biudžeto politikos laikas.
Mielieji kolegos, iš tiesų čia būtų galima daug žodžių pasakyti apie tą diskusiją, kurioje patys didžiausi valdančiosios koalicijos ekonomikos ir finansų grandai P. Gražulis ir B. Bradauskas daug kalbėjo. Aš tik į porą dalykų noriu reaguoti.
Ponas B. Bradauskas čia bandė paaiškinti, kad ekonominė krizė, kuri visą pasaulį apėmė 2008 metų pabaigoje, subyrėjus amerikiečių bankui „Lehman Brothers“, pasirodo, yra Lietuvos konservatorių sukurtas dalykas. Na, dėl pono Broniaus išdėstytų motyvų, kodėl Lietuvoje negalima įgyvendinti progresinių mokesčių, aš visiškai sutinku. Bet kodėl ponas Bronius pritarė Socialdemokratų partijos programai, kurioje yra įrašytas pats svarbiausias siekis – įgyvendinti progresinių mokesčių reformą, man taip ir lieka neaišku.
P. Gražulis čia daug aiškino, kad mūsų įgyvendinta taupymo politika padarė didelę žalą Lietuvos žmonėms. Aš noriu pasakyti, kad, gerbiamasis Petrai, mes, būdami valdžioje, rūpinomės mažai uždirbančiais, todėl jų atlyginimų nemažinome, skirtingai nuo Seimo narių, kuriems atlyginimus, taip pat ir jums, sumažinome. Jūsų pirmieji veiksmai buvo pasirūpinti savo atlyginimais ir pasididinti juos. Šiuo atveju, aš manau, tiek Konstitucinis Teismas, tiek ir jūs ne taip suprantate žalą. Žala iš tikrųjų yra padaroma tuo atveju, kai nesirūpinama mažai uždirbančiais.
Na, ir šiek tiek reaguojant į finansų ministro žodžius. Iš tikrųjų vieną dalyką supratau, kad finansų ministras nori labai pasigirti tuo, kaip gerai yra surenkamos biudžeto pajamos ir kokių stebuklų yra pasiekta kovojant su šešėliu. Deja, turiu pasakyti, kad, pasižiūrėjęs į biudžeto surinkimo statistiką, dėl biudžeto pajamų nematau jokių stebuklų ir jokių ypatingų rezultatų kovojant su šešėliu. Kai valdžia suplanuoja mažiau pajamų, negu galima realiai surinkti, tai po to gali džiaugtis ir didžiuotis, kad realus surinkimas viršija tokį menką planą. Aš tiesiog raginčiau ambicingiau planuoti pajamas ir tada nereikės tiek daug dėmesio skirti gyrimuisi, kaip sėkmingai pavyksta tariamai kovoti su šešėliu.
Iš tikrųjų, pereidamas prie rimtesnių dalykų, aš norėčiau pasakyti vieną esminę pastabą, kurios nenustoju kartoti kiekvieną kartą. Iš tikrųjų matau kur kas didesnes problemas Vyriausybės teikiamų biudžeto projektų, nes jau kelinti metai iš eilės, nepaisant to, kad krizė, atrodo, yra įveikta ir ekonomika auga, mes nematome pastangų siekti subalansuoto biudžeto. Šią problemą iš tikrųjų kritiškai įvertino (pirmą kartą taip ryškiai) ir Valstybės kontrolė, pagal Fiskalinės drausmės įstatymą atlikusi 2016 metų biudžeto auditą, ir dar svarbiau – Europos Komisija. Ir viena, ir kita, noriu priminti, ragina deficitą mažinti faktiškai iki pusės procento nuo BVP. O žinia, kitų metų biudžete Vyriausybė ir toliau nori palikti didesnį kaip 1 % deficitą, ministras ieško, kaip atsakyti į Europos Komisijos pataisas, bet neieško veiksmų, kaip iš tikrųjų realiai įgyvendinti Europos Komisijos raginimą. Iš tiesų didžiausias pavojus yra ne tai, kad mes čia daugiau išleisime ir kažkas dėl to įvyks. Pagrindinė problema yra tai, kad Lietuva iš tikrųjų šitaip neatsakingai žiūrėdama į Europos Komisijos išvadą gali prarasti atsakingai su savo finansais besitvarkančios valstybės reputaciją. Dar kartą galiu pakartoti, kad, mano įsitikinimu, toks požiūris yra neatsakingas, todėl ir visą biudžetą turiu pavadinti neatsakingu.
Europos Komisija aiškiai parodo savo išvadose dėl Lietuvos biudžeto projekto, kad Vyriausybė atskirais veiksmais artėjant rinkimams padidina deficitą pusę procento nuo BVP. Kitaip sakant, jeigu Vyriausybė nesiimtų tokių veiksmų tiek didindama neapmokestinamąjį pajamų dydį, tiek įgyvendindama kai kuriuos kitus sprendimus, tai iš tikrųjų Lietuva atrodytų žymiai geriau pagal Augimo ir stabilumo pakto reikalavimus ir neturėtų tokių problemų su Europos Komisijos išvadomis.
Gerbiamieji kolegos, aš įregistravau protokolinį nutarimą, kuriame kaip tik raginu Seimą išsakyti labai aiškiai savo nuomonę, kad Seimas nesitaiksto su tuo, jog Vyriausybė neatsižvelgia nei į Valstybės kontrolės, nei į Europos Komisijos išvadas, kurias mes, paradoksalu, svarstysime ne biudžeto svarstymo metu, o tik po to, kai Seimas jau priims vienokį ar kitokį sprendimą po antrojo svarstymo, tik šiandien po pietų. Raginu pasinaudoti Seimo statuto 177 straipsnio 5 dalimi ir grąžinti šį biudžeto projektą Vyriausybei, prašant Vyriausybės jį pataisyti pagal Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis, kuris turi galimybę kalbėti, – K. Glaveckas. Užsirašė pats pirmasis. Koks biudžeto tvirtinimas be profesoriaus K. Glavecko įžvalgų.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikro mūsų biudžetas svarstomas labai formaliai, nors situacija nuo tų biudžetų, kuriuos mes turėjome praeitais metais, užpraeitais, iš esmės skiriasi. Mes esame Europos Sąjungoje, o ne Špesarto pilyje gyvename. Jeigu seniau mes gyvenome sąlyginai toje pilyje, galėjome daug ką tvarkyti, turėjome savo valiutą, turėjome taisykles, kurias galėjome koreguoti ir t. t., dabar mes gyvename pagal euro zonos ir Europos Sąjungos tas taisykles, kurios yra.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad bendri sprendimai, kurie yra priimami Briuselyje, yra privalomi ir mums, daugeliu atvejų reikia politinės valios ginčytis, diskutuoti dėl tų sprendimų ir pabandyti iškovoti vienokią ar kitokią poziciją. Mes pozicijas deriname automatiškai, nors, pavyzdžiui, deficito klausimas, Mastrichto, kaip žinome, numatyta 3 %. Mes dabar išgyvename, kad 1 % yra daug, 0,5 % buvo mažai. Iš tikro Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija turi daugiau kaip 3 % deficitą. Ką reiškia didesnis deficitas? Sąlyginai galima daugiau skolintis, sąlyginai galima daugiau finansuoti. O jeigu galima finansuoti, vadinasi, galima daugiau investuoti į gamybą, į darbo vietų kūrimą, į visus kitus dalykus. Mes lyginame savo darbo jėgos kainą su tuo, kad ji žema, palyginti su Vokietija, bet jeigu palyginsime vaizdžiai, tai mes kol kas pjauname su dalgiais, o vokiečiai – su kombainais. Jie iš tikro investuoja milžiniškas sumas į naujų darbo vietų kūrimą, į aukštąsias technologijas, mes iš esmė orientuojamės į žemės ūkį. 53 % visos europinės paramos eina žemės ūkiui, o ten pridedamoji vertė yra minimali, nes iš morkų, burokėlių, paršiukų ar kiškučių jūs daug neuždirbsite. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas yra tas, kad Europos centrinis bankas, kuris, kaip žinote, reguliuoja iš esmės visą Europos Sąjungos pinigų ir monetarinę politiką, vakar priėmė sprendimą, kad indėlių procentai nuo minus 2 % didinami iki minus 3 %. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad bankai, kuriuose žmonės laiko pinigus, taip pat ir Lietuvos komerciniai, iš esmės turi rengtis, kad žmonių pinigai, indėliai būtų apmokestinami papildomai už laikymą, o ne tai, kad duotų palūkanas. Kas iš to atsiranda? Mes apie tai daug kalbėjome. Mes nepasiūlėme gyventojams jokių instrumentų. Mes tik kalbame, kad siūlome, bet iš tikro rimtų žingsnių nėra padaryta. Aš manau, kad iš tikro čia Vyriausybės ir konkrečiai Finansų ministerijos yra labai daug nepadarytų dalykų, nes nepasiūlyta mums, Lietuvai, kuri turi sukaupusi apie 13 mlrd. eurų, kad juos būtų galima investuoti su valstybės garantijomis ar kelių infrastuktūrai kurti, ar dar kam nors. Mes iš esmės paliekame likimo valiai žmones. Juo labiau kad Europos centrinio banko pagrindinė funkcija yra sukelti infliaciją. Tas UE, t. y. tas kiekybinis pinigų leidimas, yra skirtas pakelti… pereiti iš defliacijos į infliaciją. Tai tiesiogiai paveiks ir mūsų žmones, nes infliacija visų pirma paveiks prekių ir paslaugų kainas, taip smarkiai neaugs darbo jėgos kaina ir mes toliau liksime atsilikę.
Aš nemanau, kad kitų metų biudžetas iš tikro kaip nors aritmetiškai perdalinus pasidarytų geresnis. Iš esmės jam trūksta vieno esminio dalyko, ko reikia Vyriausybėms, tai iš tikro tvirto, nesuplyšusio politinio pamušalo, politinės valios daryti reformas. Atlikti socialinę reformą, kurios reikia, „Sodros“ reformą, kurią siūlo liberalai, galų gale atlikti kitas reformas, susijusias su valstybės valdymu, kurios yra nedaromos ir kurioms reikia ne ko kito, ne klausimo, ką ir kaip daryti, bet kas tai padarys. O kas tai padarys, dabartiniu metu yra svarbiausias klausimas, nes visi žino, išilgai ir skersai išstudijuota, ką reikia daryti, bet kaip tai reikia padaryti, iš esmės nežinome.
Trečias dalykas, į ką liberalai atkreipia dėmesį, yra Vyriausybės investicinė programa – 1 mlrd. 200 mln. eurų iš tikro paskirstoma ne pagal efektyvumo kriterijus, bet taip, kaip ir seniau buvo, noriu pasakyti, – po kilimu pagal politinę įtaką. Iš esmės biudžetas yra toks, kokia yra politinė dauguma. Kokia politinė dauguma, toks ir biudžetas. O politinė dauguma, kaip žinote, vieną dieną vienas flangas sako tą, kitą dieną sako tą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti!
K. GLAVECKAS (LSF). Yra blaškymasis. Liberalai iš tikro siūlo, kad grąžintume Vyriausybei šitą projektą dar patobulinti, nes patobulinamų visada yra dalykų, ir tada spręsti klausimą dėl jo priėmimo datos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms, kurie išreiškė nuomonę. Girdėjome įvairių nuomonių. Tiesiog dabar mes turime galimybę kalbėti už, prieš. Už biudžetą po svarstymo – P. Narkevičius. Kviečiu kalbėti P. Narkevičių.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikro mūsų Seimas tikrai nemažai kalba, ypač kai yra kalbama apie prisiminimus, apie nostalgijas, apie kokius nors priekaištus vieni kitiems. Aš norėčiau tiesiog paprastai, trumpai ir aiškiai pasakyti: niekas nepaminėjo Vyriausybės nuopelno dėl geopolitinės situacijos suvaldymo. Juk rinkų praradimas, lėšų krašto apsaugai padidinimas, kiti labai svarbūs dalykai iš tikrųjų turėjo labai labai svarbią reikšmę. Netekimas BVP nuo planuotų 3,4 iki 1,9, aš manau, kad didvyriškas Vyriausybės judėjimas į priekį, lėšų ieškojimas (aš turiu mintyje pasitelkus administravimą, iš šešėlio ir t. t.) iš tikrųjų daro įspūdį. Aš sveikinu tiek ministrą, tiek komandą ir siūlau daugiau neplėsdamas minties tiesiog palaikyti šį biudžetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kubilius – nuomonė prieš. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia kartais jaučiuosi beveik kaip koks Don Kichotas, vienas vis ragindamas atsižvelgti į Europos Komisijos ir Valstybės kontrolės pastabas. Mane stebina iš tikrųjų toks paviršutiniškas požiūris į labai rimtus dalykus, rimtus iššūkius Lietuvai. Aš manau, kad Vyriausybė daro didelę klaidą, pro pirštus žiūrėdama į šias pastabas ir labai deklaratyviai sakydama, kad neatsižvelgsime, parašydama ten kokius nors pseudoargumentus, kodėl nebus atsižvelgta. Toks požiūris tikrai yra ir rizikingas, ir labai žalingas. Tikrai Lietuva gali prarasti patikimai besitvarkančios šalies finansus reputaciją, o tai reikš, kad brangiau skolinsimės tarptautinėse rinkose. Todėl dar ir dar kartą kartoju savo labai paprastą siūlymą pagal Seimo statuto 177 straipsnio 7 dalį, kuri skamba taip: „Jeigu yra daug svarbių pastabų dėl valstybės biudžeto projekto, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti. Tam skiriama ne daugiau kaip 10 dienų“. Siūlau priimti sprendimą, remtis šita procedūra, kad biudžeto projektas yra grąžinamas raginant Vyriausybę iš tikrųjų maksimaliai atsižvelgti į Europos Komisijos ir Valstybės kontrolės pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turėjome galimybę pasakyti vieną nuomonę už, vieną nuomonę prieš. Tiesiog norime apsispręsti. Pagal Statutą mes turime nustatyti, kada priimsime Biudžeto įstatymą. Priimti siūlau gruodžio 10 dieną. Ar reikia balsuoti? Kas už tai, kad?.. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, „177 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas Seime.“ 4 punktas: „Posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša (…), kurie komitetų, frakcijų ir paskirtų Seimo narių pasiūlymai (bei pataisos) įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.“ Čia 4 dalis.
5 dalis: po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Mes tai dabar ir spręsime, ir balsuosime. (Balsai salėje) Taip, taip. Ministras pasiūlė 10 dieną. Tada balsuojame dėl pirmo pasiūlymo, o po to, jeigu nepatvirtinsime, balsuosime dėl antro. Aš tiesiog jums galiu, Andriau, suteikti. Kadangi jūsų šiandien gimtadienis, mes sveikiname visi su gimtadieniu ir iš tikrųjų, be abejonės, suteikiame jums žodį kalbėti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, yra iš tikrųjų du pasiūlymai. Vienas – paskirti datą, kitas – grąžinti tobulinti. Tai balsuojame alternatyviai, ir viskas. Kas už, balsuos už datą, kas balsuos prieš arba susilaikys, balsuos už mano pasiūlymą. Viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu mes nebalsuosime už 10 dieną, tai mes galėsime priimti kitokį sprendimą.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priėmimą vykdytume gruodžio 10 dieną, per artimiausią plenarinį posėdį, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 64, prieš – 10, susilaikė 26. Pritarta. Artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje – gruodžio 10 dieną mes darysime biudžeto priėmimą.
Kitas darbotvarkės 1-6b klausimas… (Balsai salėje) Replika po balsavimo. Prašau. Gerbiamasis E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pirmininke, yra kaip yra, bet A. Kubilius buvo teisus: arba taip, arba kitaip, o dabar jūs dėl datos, o tą balsavimą dėl datos pripažinote kaip pritarimą projektui.
PIRMININKAS. Taip yra Statute. Gerbiamasis Eugenijau, aš negaliu… Aš vykdau Statutą, aš čia savo asmeninės nuomonės jokios neturiu.
Prašau. Rimantas.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, mano balsas už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už?
R. A. RUČYS (TTF). Taip.
PIRMININKAS. R. A. Ručys – balsas už. (Balsai salėje) Dar dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tiktai galiu apgailestauti ir dar kartą fiksuoti, kad Seimo dauguma atsisakė pasiūlyti Vyriausybei atsižvelgti į Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos išvadas.
12.51 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3652(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3652(2). Pranešėjas P. Narkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Priėmimas.
Komiteto išvada. (Balsai salėje: „Čia komiteto išvados nereikia.“) Pastraipsniui priėmimas? Ai, čia nėra pastabų.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Nėra.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, nepasižiūrėjau dokumento iki galo. Taip, tikrai matau, kad nė dėl vieno straipsnio nėra pastabų.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. (Balsai salėje) Prašome sėsti į vietą.
Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 4 straipsnis. Bendru sutarimu. 5 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 6 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 7 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 8 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 9 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 10 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. K. Glaveckas. Gal susilaikysite?
K. GLAVECKAS (LSF). Du žodžius pasakysiu.
PIRMININKAS. Du žodžius, prašom. K. Glaveckas – nuomonė už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl savivaldybių biudžetų metodikos situacija pagerėjo ir dabartiniai kriterijai, kuriais remiantis yra paskirstomos biudžetinės lėšos ir atitinkamai savivaldybių lėšos, labiau atspindi realijas ir tikrovę, todėl aš siūlau visiems palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3652, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3652) yra priimtas. (Gongas)
12.54 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 91 straipsniu ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3653(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6c klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 91 straipsniu ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3653(2). Priėmimas pastraipsniui. Taip pat, matau, pastabų, pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3653, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3653) yra priimtas. (Gongas)
12.56 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3655(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6d klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3655(3). Čia taip pat pranešėjo nekviesiu į tribūną, kadangi pastabų, pasiūlymų nėra.
1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 5 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 6 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 7 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti D. Mikutienė. Gerbiamoji kolege, pasistenkite trumpiau, nes nėra prieštaraujančių.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai kviečiu palaikyti šį projektą Ir noriu pasakyti, kad Vyriausybė galėtų peržiūrėti savo planus tiek dėl alkoholio, tiek dėl tabako, kurio akcizas yra ženkliai mažesnis negu kitose valstybėse, tikrai daug daugiau jį padidinti, taip tikrai turėtume biudžete daug daugiau lėšų įvairiems socialiniams projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Matulą. Nuomonė prieš. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, išties gal ir gerai, kad simboliškai yra didinamas alkoholiui akcizas, bet tai problemos jokios neišspręs, nes per keletą metų, atsižvelgiant į infliaciją, alkoholio kaina Lietuvoje sumažėjo apie 1,5 %.
Kitas dalykas, nežinau, kodėl, bet Seime yra pradėtas svarstyti įstatymo projektas, liko tik priėmimas, kur kelių frakcijų narių yra siūloma uždrausti bet kokias akcijas, nes akcijų metu dažniausiai ir išparduodamas alkoholis. Aš jau minėjau, kad mes jau peržengėme net sovietinių laikų rekordą, kai alkoholio galėjai nusipirkti už kokius 4 rublius, dabar nueikite ir pažiūrėkite – per akciją pusę litro blogos degtinės gali nusipirkti už 3 eurus su centais.
Manau, kad šita Vyriausybė, kai atėjo į valdžią ir žadėjo kelti alkoholio akcizą porą metų iš eilės po 50 %, tai išties galėjo sureguliuoti alkoholio kainą ir padaryti prabangos preke. Deja, dabar tas kėlimas 5–6 % yra simbolinis veiksmas, kuris neišspręs jokios problemos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3655, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3655) yra priimtas. (Gongas)
13.00 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3657(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6e klausimas – Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3657(2). A. Palionį kviečiu į tribūną. Yra maža pataisėlė, bet dėl stenogramos mes turime užfiksuoti jūsų komiteto nuomonę. Priėmimas. Kviečiu A. Palionį pristatyti komiteto nuomonę.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Teisės departamentas pateikė pastabas, kurios yra susijusios su teisėkūros principais ir teisinės technikos taisyklėmis.
PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu, taip? Dėkoju. Girdėjote, kad pastabai, kurią teikė Teisės departamentas, komitetas bendru sutarimu pritarė. Man atrodo, mes irgi galime pritarti bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3657, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3657) yra priimtas. (Gongas)
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIIP‑3658(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6f klausimas – Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIIP-3658(2). Taip pat nekviesiu pranešėjo į tribūną, nes viskas gana paprasta ir aišku. Vienas straipsnis. Priėmimas pastraipsniui. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Yra norinčių kalbėti prieš. E. Masiulis. Prašom. Nėra. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų vidutinio laikotarpio tikslų suformulavimas yra gana sudėtingas, nedėkingas dalykas, kaip meteorologinės prognozės, ir daugiau primena seną scholastikos klausimą, kiek velnių gali pralįsti pro rakto skylutę. Čia lygiai tas pats.
Kokios bus laukiamos pajamos ir kokia bus situacija po metų ar dvejų, iš tikrųjų mažai kas galite atspėti, todėl tokie pateikti skaičiai yra orientacinio pobūdžio ir jie galėtų būti, mano supratimu, šiame nutarime daug labiau motyvuoti ir konkrečiai susieti su kitais makroekonominiais rodikliais, tokiais kaip, pavyzdžiui, nedarbas, BVP augimas ir infliacija, kurie yra ypač svarbūs ilgojo laikotarpio prognozėms. Todėl siūlau vis dėlto grąžinti Vyriausybei, būtų gerai, kad pakoreguotų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš dalies galiu sutikti su Kęstučiu. Biudžeto ir finansų komitete mes svarstėme ir žiūrėjome šiuos skaičius. Aš manau, kad šiuo metu koks yra ekonominis lygis ir tarptautinė situacija, ir visa kita, tikrai yra realūs ir atitinka, sakykime, 80 % (labai gerai) tas būsimas prognozes. Aišku, 100 % jų niekada nenumatysi, nes ką žinai, gal vėl kas nors kokį lėktuvą numuš arba laivą, ar panašiai, vėl situacija pasikeis, vėl kam nors lėšų reikės, todėl gali tie rodikliai keistis. Bet pagal šių dienų situaciją jie tikrai yra realūs ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitos prognozės visiškai neatsižvelgia į žmogiškąjį faktorių. Mes modeliuojame ekonomikos tam tikrus parametrus, vizijas ir panašiai, bet užmirštame, kad ekonomiką kuria konkretūs žmonės.
Šių metų devynių mėnesių statistika rodo, kad emigracijos lygis išaugo 1,5 karto, mes per devynis mėnesius dėl emigracijos praradome 18 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Dar 7 tūkst. praradome dėl mažesnio gimstamumo negu mirtingumo – 25 tūkstančiai. Jeigu dar pridėsime 4 tūkst. abortų, tai gausime 30 tūkstančių. Tai yra mūsų potenciali darbo jėga, na, 25 tūkstančiai – realiai dirbanti darbo jėga. Kitais metais, jeigu išlaikysime tas pačias tendencijas, o kol kas nėra jokių požymių, kad jas galėtume sustabdyti, nes nei sustabdančios priemonės, nei uždarbis, nei kitos sugrąžinančios programos neveikia, jų nėra, – jos bus daug didesnės nei prognozuojama.
Kas uždirbs tuos pinigus? Jeigu mes nepradėsime vertinti tų dalykų, bus labai blogai. Vidurio Europos valstybės – Vengrija, Čekija, Lenkija – turi atskiras ministerijas, kurios užsiimta būtent tuo klausimu, žmogiškųjų išteklių klausimu, ir vertina, kas tą pridėtinę vertę kurs. Pas mus to nėra. Todėl ir mūsų planai, ir rodikliai yra iš dangaus piešti, ypač kai kalbame apie socialinę sritį ir pensijų dalis. Aš manau, šita prognozė yra pernelyg optimistinė, nes neįvertina šio faktoriaus. Ekonominiai faktoriai galbūt ir įvertinti daugmaž, bet demografiniai faktoriai visai neįvertinti šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar galima kalbėti. Nuomonė už – E. Šablinskas. Prašom, kolega.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Taupydamas laiką kviečiu mažiau kalbėti, tiesiog balsuojame ir patvirtiname viską.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-3658, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 26. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-3658(2) yra priimtas. (Gongas)
13.08 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3471(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3471(2). Čia taip pat, matau, didelių pastabų, pasiūlymų nėra, išskyrus vieną gerbiamojo Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymą, bet tegu kolega neužpyksta, jūsų pasiūlymas neatitinka terminų, todėl mes negalime pradėti jo svarstyti.
Svarstysime pagrindinį įstatymo projektą, dėl kurio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš yra. E. Gentvilas – nuomonė prieš. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamieji. Iš tiesų tai yra mokesčio tarifo branginimas, tačiau ypač kelia nusistebėjimą dėl gintaro. Yra ištyrinėtas plotas Kuršių mariose, prie Juodkrantės, vadinamoji Gintaro įlanka, ir iš tiesų kyla klausimas, ar apsimoka jį eksploatuoti, nors vienur sakoma, kad 112 tonų gintaro, kitur teigiama, kad tik 30 tonų gintaro. Mokesčio padidinimas nuo 14 iki 44 kartų, toks niekuo nepamatuotas, neproporcingas mokesčio padidinimas gali atvesti prie to, kad konkurse niekas nedalyvaus ir nebus įmonių, kurios eksploatuos šitą gamtinį išteklių. Noriu pabrėžti, kad iki šiol Lietuvoje pramoninė gintaro eksploatacija nėra prasidėjusi. Todėl toks mokesčio didinimas gali būti naudingas tiems, kurie yra nusistatę gintaro įvežimo kelius iš Rusijos, kur pakankamai pigiai gauna, tiesa, išskirtinėmis sąlygomis, ir jie visiškai nesuinteresuoti, kad Lietuvoje atsirastų papildomas gintaro kiekis, kad galėtų įsijungti į rinką ir kitos įmonės, kurios šiandien iš Rusijos negauna. Mano manymu, tai jokiu sveiku protu nėra paaiškinamas toks mokesčio tarifo augimas, tuo labiau kad 900 eurų teks mokėti už bet kokį gintarą, kurio skersmuo yra didesnis negu 40 milimetrų.
Noriu pasakyti, kad daugelis gintaro gabalų yra nekokybiški ir jų pardavimo kaina yra mažesnė negu 900 eurų už kilogramą, jeigu tas gintaras neatitinka gero, apdirbti tinkamo gintaro kokybės standarto. Todėl apkrauti 900 eurų pagal frakcijos dydį yra visiškai netikslinga, nes lemia ne gintaro gabalų dydis, o jo spalva, forma, tinkamumas apdirbti ir kiti kriterijai. Kadangi nespėjau pateikti pataisos, laiku įregistruoti, aš siūlau balsuoti prieš šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3471, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 61, prieš – 5, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3471) yra priimtas. (Gongas)
13.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3625(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3625(2). Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs nieko prieš, aš norėčiau paprašyti, kad pranešėjas būtų vienas, tai yra Biudžeto ir finansų komiteto atstovas, kuris pristatys nuomonę. O visi komitetai vieningai pritarė ir čia jų yra labai daug. Ar jūs nieko prieš, jeigu mes tik pagrindiniam komitetui suteiksime. Tiesiog bus formalumai, greičiau judėsime į priekį. Labai ačiū už supratimą. Kviečiu į tribūną A. Nesteckį, jis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę būtent dėl šito nutarimo projekto.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3625. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė. Buvo gautos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabos, į kurias komitete buvo atsižvelgta.
Buvo gauti Aplinkos apsaugos komiteto siūlymai, kuriems komitetas pritarė. Buvo Audito komiteto pasiūlymas, kuriam pritarė. Pritarė Ekonomikos komitetui, pritarė Europos reikalų komitetui, pritarė Informacinės visuomenės plėtros komitetui – visiems pritarė. Taip pat buvo gautas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Taip pat noriu pasakyti, kad yra užregistruotas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, tačiau jis yra užregistruotas šiandien, pagal Statutą jis neatitinka reikalavimų, todėl komitetas jo nesvarstė, ir manau, kad tas klausimas nėra svarstytinas, nes yra tik koreguojama Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlyta pastaba, kurią iš dalies suformulavo ir jai pritarė Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai A. Nesteckiui, pristačiusiam komiteto nuomonę. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, aš sutinku, kad svarstymo stadijoje mano pasiūlymas neatitinka laiko reikalavimų, bet šiandien, jeigu darote ypatingą skubą ir priėmimo stadiją, tada jis turi būti svarstomas tiesiog be komiteto išvados, jeigu ypatinga skuba.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mano patarėjas sufleruoja, kad būtent priimant šitą nutarimo projektą nėra jokios skubos, jis paprasčiausiai priiminėjamas pagal Statutą iš karto tą pačią dieną. Tiesiog tokia statutinė norma. Kaip grąžintinas įstatymo projektas… Mes neturime galimybių pagal Statutą. (J. Razma: „Pirmininke.“) Aš nejuokauju, žmonės dirba tiek metų, aš manau, kad gerai žino Statutą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, tokiu atveju aš frakcijos vardu prašysiu pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Jūsų valia. Gerbiamieji kolegos, diskusija. Kviečiu K. Glavecką į tribūną. Gerbiamasis kolega, turite galimybę kalbėti iki 5 minučių. (Balsai salėje) Duokime pradžioje pasisakyti, jūsų valia.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nesiruošiau per daug kalbėti, tačiau noriu pasakyti, kad mes praleidžiame puikią progą peržiūrėti praeitų metų finansines ataskaitas, kuriose iš tikrųjų matyti, kaip buvo valdomi valstybės finansai, kaip keitėsi mūsų gyvenimas. Mes automatiškai priimame visus šiuos dalykus, faktiškai niekas neskaitęs, ir paskui mes kimbame į kitų metų biudžetą, nežinodami, kas buvo praeitais metais arba tik paviršutiniškai žinodami. Iš esmės tokios gilesnės analizės mes ir negavome. Pavyzdžiui, koks buvo efektyvumas tam tikrų investicijų, galų gale kiti dalykai, kurie labai svarbūs. Kaip buvo naudojami investiciniai projektai, kokie yra kiti dalykai.
Šitose ataskaitose mes iš esmės nenagrinėjome jų ir dar kartą noriu pakartoti – praleidome progą pažiūrėti į tai, kaip buvo tvarkomi praeitais metais. Padaryti iš to išvadas, ne vien tik Valstybės kontrolė ar kitos institucijos, bet mes turėjome padaryti. Ir svarbiausia – politines išvadas, iš kurių matyti, kad mums neužteko politinės valios priimti kai kuriuos ir daugelį reforminių sprendimų. Tai yra labai svarbu ir tokia ataskaita iš tikrųjų turėtų būti papildyta politinės veiklos ataskaita, nes tai yra nepaprastai labai svarbu. Todėl, kad partijos dirba pagal programas ir galų gale atliktos programos nėra vykdomos. Todėl tokios mano pastabos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, vis tiek norėčiau jūsų paklausti. Aišku, priimant šitą nutarimo projektą… Kolega J. Razma gali paprašyti pertraukos, aš tuo neabejoju. Mes galėtume dėl J. Razmos pasiūlymo priimti sprendimą, jeigu nestabdytume viso šito priėmimo. Bet jeigu nors vienas sakysite, kad ne, tai tada, aš taip įsivaizduoju, J. Razma prašys pertraukos. Gal dėl jo pasiūlymo galime balsuoti čia visi plenariniame posėdyje? Ar jūs neprašote? (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nesuprantu, kodėl jūs taip sureikšminate tą nutarimą, lyg jį čia labai karštligiškai reikėtų priimti. Tai ne biudžetas, išvis galėjo ypatingos skubos nedaryti.
PIRMININKAS. Aš tiesiog reaguoju į tai, ko jūs paklausėte.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlymo neatsiėmiau.
PIRMININKAS. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Siūlymo dėl pertraukos neatsiėmiau, kodėl jūs samprotaujate, kad…
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas už tai, kad darytume pertrauką, svarstant šį nutarimo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Jeigu prieš arba susilaikote, tada mes esame prieš pertrauką. Jeigu už, balsuojame už pertrauką. Iki kito posėdžio, tai yra po pietų, mes turėsime galimybę priimti.
Balsavimo rezultatai: už – 26, prieš – 26, susilaikė 30. Skelbiama pertrauka, nes reikia 1/5 balsų. O šiaip jūs, gerbiamasis Jurgi, nesupratote, aš norėjau paklausti plenarinio posėdžio už jūsų pasiūlymą, kad balsuotų. Jūs būtumėt žinojęs plenarinio posėdžio, visų Seimo narių, nuomonę. Bet jūs pats prieštaravote. Gerai, po pietų mes priimsime šitą nutarimo projektą.
13.20 val.
2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3661(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3661. Pateikimas. Pranešėja – gerbiamoji R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, yra teikiamas patobulintas 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Jis yra parengtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. lapkričio 24 d. posėdžio metu grąžino iniciatoriams tobulinti, ir atsižvelgiant į Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymus.
Sveikatos reikalų komitetas buvo pateikęs siūlymą Vyriausybei didinti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad šios lėšos nėra didinamos, bendros 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamos ir išlaidos nesikeičia, palyginti su pirmiau teiktuoju projektu. Taigi numatoma, kad ateinančių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą sudarys 1,4 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. Planuojama, kad ateinančių metų biudžetas bus subalansuotas ir, palyginti su 2015 metais patvirtintu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu, padidės 4,1 %, arba 56,1 mln. eurų.
Teikiamame projekte atsižvelgta į Sveikatos reikalų komiteto siūlymą didinti lėšas, numatytas inovaciniams vaistams kompensuoti. Patobulintame 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte šiam tikslui numatyta 13 mln. eurų, tai yra 100 % lėšų, grąžintinų pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis.
Taip pat projekte numatytos lėšos, atsižvelgiant į siūlymus skirti daugiau lėšų psichologų ir psichoterapeutų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti; numatyta padidinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę ir skirti lėšas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios nuo 2010 m. balandžio 1 d. neteikė stacionarinių chirurgijos paslaugų, priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje teikimui užtikrinti.
Be to, atliktos tam tikros korekcijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruos ne du, o vienas administratorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, teikiamo patobulinto 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto pajamų dalyje siūloma vietoj dviejų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų straipsnių „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ ir „Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ tvirtinti vieną straipsnį – „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“. Dėl pasiūlymų, į kuriuos teikiamame projekte neatsižvelgta, paaiškinimai yra pateikti įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Patobulintam 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei už įstatymo projekto pristatymą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia D. Mikutienė. Prašom, kolege.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū, ministre. Žinoma, pritarsime biudžetui, suprantame, kokia yra situacija, bet aš noriu jūsų paklausti. Štai taip, kaip kalbama, pavyzdžiui, dėl akcizų alkoholiui arba tabakui, Vyriausybė turi ketverių metų planą, pagal kurį nuolat jį didina. Tai dabar noriu klausti. Ar jūs nemanytumėte, kad dėl to milijardo, kurio negavo sveikatos sistema, reikėtų inicijuoti ir parengti lygiai taip pat Vyriausybei planą, kaip metai iš metų, atsižvelgiant į tai, mums būtų grąžinta ši skola? Mūsų žmonėms grąžinta skola.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, man atrodo, kad mes tikrai ne kartą šiuo klausimu esame diskutavę, ir mano, kaip ministrės, yra tokia nuomonė, kad mūsų sveikatos apsaugai galėtų būti skiriama daugiau lėšų, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tačiau aš puikiai suprantu ir mūsų biudžeto galimybes. Tie žingsniai, kurie buvo padaryti šiemet vienu ar kitu būdu ieškant ir Seime priimant įstatymo pataisas, padidino mūsų kai kurias galimybes, aš manau, jie yra pradėti žengti. Galime diskutuoti kartu su komitetu ir teikti siūlymus, bet aš visada vertinu objektyviai mūsų biudžeto galimybes, nors norai yra gerokai didesni.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega M. Zasčiurinskas. Nematau. Klausia A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, iš esmės grįžo toks pat biudžetas, koks ir buvo. Į Sveikatos reikalų komiteto pastabas ir pasiūlymus iš esmės nėra atsižvelgta. Gal jūs dar kartą galite įvardinti bent jau kokias tris priežastis prie to, ką jūs pasakėte, kad atsižvelgta dėl inovatyvių vaistų, įvardinti dvi, tris priežastis, dėl ko mes dabar turime balsuoti komitete kitaip?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad ir pristatydama pirmąjį projektą aš įvardijau, kad dalis tų priemonių, kurios buvo siūlomos Sveikatos reikalų komitete, jau buvo įtrauktos, tačiau biudžetas nėra toks, kad būtų surašyta kiekviena priemonė, kuriai yra numatoma skirti didesnes lėšas arba naujai skirti lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Todėl išėjo taip, kad mes tobulinti neturėdami papildomų lėšų… Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, jūs puikiai žinote, priklauso ne nuo to, kiek numatys Finansų ministerija planuodama, o nuo to, kiek surinks mokesčių „Sodra“, ir ta dalis, kuri priklauso mums, ateis į biudžetą. Nepadidinę biudžeto, kokių nors naujų priemonių mes negalime numatyti. Tačiau patikinu, kad tie kai kurie Sveikatos reikalų komitete iškelti klausimai bus sprendžiami per kitas lėšas. Pavyzdžiui, jeigu mes kalbėsime apie Smurto prevencijos programą, tai tos lėšos yra suplanuotos ir numatytos iš Europos struktūrinių fondų, yra net kelios pozicijos sprendžiant šią problemą.
Jeigu mes kalbėsime apie vaikų dantų dengimą silantais, tai yra parengta nauja programa, ir jau netrukus turėtų būti tvirtinama Nacionalinė burnos higienos programa, pagal kurią vėlgi mes numatome atskiras priemones, kur iš tiesų Sveikatos reikalų komiteto siūlymai yra gana svarūs ir reikalingi, tačiau mes randame galimybes tas problemas spręsti apmokėdami iš kitų lėšų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė A. Monkauskaitė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, aš noriu padėkoti jums už tą puikų, subalansuotą PSDF biudžeto projekto parengimą, nes yra atsižvelgta į valstybės finansines galimybes ir fiskalinės drausmės reikalavimus, ir noriu jūsų paklausti štai ko. Pirminė sveikatos priežiūra turi galimybę papildomai užsidirbti teikdama skatinamąsias paslaugas. Tai nėra labai dideli pinigai, bet yra nemaža suma kai kurioms įstaigoms ir tai yra pagalba žmonėms, kuriems reikalinga ta pagalba – paslaugos namuose, programos ir panašiai. Prašom pasakyti, ar kitais metais numatoma plėsti skatinamųjų paslaugų spektrą, o galbūt didinti jų įkainį? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų yra numatoma didinti už skatinamąsias paslaugas, pirminėje grandyje tai yra šeimos gydytojams numatomas lėšas nuo 25 iki 27 %. Mes kreipiame dėmesį ypač į vyresnio amžiaus žmones, ką aš ne kartą čia, salėje, esu jau pasakiusi, ir šis procesas iš esmės bus skiriamas šeimos gydytojams už žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, paslaugų teikimą. Aš manau, kad tai turėtų skatinti gydytojus daug atsakingiau žiūrėti į šitą mūsų pacientų kategoriją, nes, kaip žinome, šeimos gydytojų atlyginimas 75 % priklauso nuo prisirašiusiųjų asmenų. Galimybės padidinti atlyginimą nereiškia, kad visiems gydytojams bus pridedama vienodai iš tų numatomų 2 %, tačiau bus vertinamas kiekvieno indėlis į darbą, savo konkretų darbą, tai bus vertinama ir bus papildomai apmokama šeimos gydytojams už teikiamas paslaugas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, aš atsiimu klausimą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). O kodėl?
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai ministrei už įstatymo projekto pateikimą. Taigi po pateikimo yra norinčių kalbėti. Nuomonė už, prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, kadangi nebuvo niekas užsirašęs nei už, nei prieš, tai užsirašiau prieš, kaip dera opozicijai. Tikriausiai gal reikėtų pritarti komiteto pirmininkės nuomonei, kad kitos išeities nėra. Reikės, matyt, po pateikimo balsuoti už, o komitete dar kartą aiškintis, kas yra pakoreguota.
Kolegos, noriu vieną kartą paneigti komiteto pirmininkės D. Mikutienės piktnaudžiavimą skaičiais. Jeigu jūs sakote, kad krizės metu valstybė sumažino įkainį ir taip sistema prarado 1 mlrd. Lt ir kad kažkas turi būti grąžinta, tai aš jums noriu priminti, kad dėl įvykdytos reformos, kada 2012 metais buvo suformuotas atskiras 9 % sveikatos draudimo mokestis ir į sistemą buvo įtraukta apie 200 tūkst. žmonių, kurie iki šiol, ypač ūkininkai, arba beveik nemokėjo, arba mokėjo labai mažą sveikatos draudimo mokestį, tai 2012 ir 2013 metais buvo surinktas rekordinis tarp iki tol buvusių biudžetų sveikatos draudimo biudžetas, rekordinis! Netgi Europos Komisija ne kartą yra minėjusi, kad Lietuva labai sėkmingai įveikė krizę sveikatos sistemos srityje.
Taip pat noriu pasakyti, kad prieš trejus metus Konstitucinis Teismas išaiškino, kad už būtinąją pagalbą, kuri reikalinga gyvybei išsaugoti ir palaikyti, turi mokėti biudžetas, už valstybės pavestas funkcijas turi mokėti valstybė ir tam maždaug kasmet reikia 150 mln., o valstybė sugeba skirti jūsų kadencijos metu po 10 mln., tai jau susidaro 2 mlrd. Jeigu jau norite būti teisingi, tai sakykite – valstybė turi grąžinti sveikatos sistemai 2 mlrd. Lt. Vieną – prie konservatorių arba liberalų valdomos ministerijos, kitą – dabar. Jūs tą komitete šnekate, o čia kažkaip pamirštate pasakyti.
Kolegos, išties problemų yra labai daug. Valstybė neapmoka to, kas priklauso. Ypač negražus rodiklis, kad didėja skirtumas tarp savarankiškai dirbančių žmonių ir mokančių sveikatos draudimo mokesčius ir valstybės draudžiamų asmenų skirtumas toliau didėja. Ir dabar valstybė, drausdama 1,6 mln. žmonių, sugeba mokėti netgi mažiau negu bedarbis, nedirbantis asmuo, kas mėnesį sumoka už sveikatos draudimą. Išties į tai, ką ministrė minėjo, į tam tikrus dalykus (daugiau smulkmenas) komiteto yra atsižvelgta, o dėl kitų bandysime aiškintis. Kitos išeities, matyt, nėra, po pateikimo gal ir reikia pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – A. Monkauskaitė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Noriu pasakyti keletą esminių dalykų. Visų pirma šitas biudžetas geras tuo, kad daugėja lėšų inovatyviems vaistams, tai yra žmonėms, sergantiems nepagydomomis ligomis, kitas dalykas, yra atkreiptas didesnis dėmesys į psichikos sveikatą ir trečias dalykas, yra numatyta skirti lėšų toms ligoninėms, kuriose buvo uždaryti chirurgijos ir skubios pagalbos priėmimo skyriai. Tai yra tikrai teigiami dalykai. Yra prielaidos gerinti sveikatos apsaugą visose įstaigose, nes balas pagaliau yra toks, koks turėtų būti – vienetas. Šiais metais buvo pakelti atlyginimai slaugytojams, o ateinančiais metais yra visos prielaidos pakelti atlyginimus gydytojams. To ir linkiu visiems gydytojams.
Na, o tiems įstaigų vadovams, kurie dejuoja, aš siūlyčiau susirūpinti vadyba, nes gaudami vienodą balų sumą skirtingų įstaigų, skirtingų ligoninių vadovai sugeba skirtingai dirbti. Tiesiog reikia tobulinti vadybą.
Mielieji kolegos, kviečiu pritarti po pateikimo šitam įstatymo projektui ir ateityje sėkmingai jo laikytis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi buvo galimybė išsakyti vieną nuomonę už, vieną nuomonę prieš. Nuomonės išsiskyrė, taigi po pateikimo kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3661, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 15. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-3661 po pateikimo yra pritarta.
Dabar dėl komitetų. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomo komiteto lyg ir nėra norinčio svarstyti. Kaip dėl pagrindinio komiteto, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti kitame posėdyje gruodžio 10 dieną. Ar galime dėl svarstymo datos pritarti? Pritarta.
Replika po balsavimo – gerbiamoji D. Mikutienė. Prašom, kolege.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Pirmininke, ketvirtadienį norėtume ir priėmimo, nes mes rytoj komitete apsvarstysime.
Aš norėčiau replikuoti, kadangi mano pavardė buvo paminėta. Gerbiamasis Antanai, žinote, nieko nėra, taip sakant, neatsakingiau, kai pradedama knaisiotis, kas, kada ir ką padarė. Esmė yra ta: kenčia mūsų žmonės, nes finansavimas yra prastas. Mums pinigų reikia čia ir dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Dangute, jūs kreipkitės į Seimo Pirmininkę dėl ypatingos skubos. Ji turi tokią galimybę padaryti, jeigu nebus didelių prieštaravimų.
13.37 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3461(2)ES (svarstymas)
Taigi kitas darbotvarkės klausimas 1-10a – įstatymo projektas Nr. XIIP-3461 – Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas B. Pauža išsakys Kaimo reikalų komiteto nuomonę, o dėl lydimojo, aš manau, kad turėtų kalbėti S. Bucevičius, jis yra užsirašęs.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas ne vieną kartą svarstė šitą įstatymą ir, atsižvelgdamas į gautas pastabas ir pasiūlymus, nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1. Trys komiteto nariai pateikė atskirąją nuomonę dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Broniau. Kviečiu į tribūną R. Markauską išsakyti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuomonę.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, kaip papildoma komisija, svarstė Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimą ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymui Nr. VIII-1756, taip pat pasiūlė Kaimo reikalų komitetui tobulinti projektą pagal Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai; už – 10, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi buvo išsakyta ir komisijos, ir komiteto nuomonė. Dabar E. Gentvilas nori dėl atskirosios nuomonės. Jūs turite tokią galimybę ateiti čia, į tribūną, ir pateikti atskirąją nuomonę. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Trys komiteto nariai (be manęs, dar S. Bucevičius ir V. Kamblevičius) teikiame atskirąją, arba alternatyviąją, nuomonę, kaip vadinama Statute. Mūsų esminis siūlymas yra grąžinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti šį projektą. Realiai formaliai rengė projektą, kuris labai sudėtingas, Žemės ūkio ministerija, bet teikia jau kaip Vyriausybė.
Štai Žemės ūkio ministerija neatsižvelgė svarstymo Vyriausybėje metu į daugelį dalykų, pavyzdžiui, į Konkurencijos įstatymo, Konstitucijos 46 straipsnio reikalavimus, Ūkio ministerijos. Čia ypač norėčiau pabrėžti, buvo Ūkio ministerijos pastaba, kad vien tik istorinio pagavimo principo laikymasis negarantuoja sektoriuje konkurencijos sąlygų, o čia yra vienareikšmiškai išryškintas istorinis pagavimo principas.
Taip pat neatsižvelgė ir į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, kad siūlomu reguliavimu nesiekiama išvengti verslo monopolizavimo ir nesiekiama padidinti šio sektoriaus ūkio subjektų ekonominio efektyvumo ir tvarumo.
Taip pat pažeidžiamas 2013 metų Europos Sąjungos reglamentas Nr. 1380, kuriame reikalaujama skirstyti žvejybos galimybes taikant skaidrius ir objektyvius kriterijus. Neatsižvelgta ir į Seimo Teisės departamento pastabas, kai projektas atėjo į Seimą.
Noriu pasakyti, kad dabar Seimo nariams platinamas raštas, kad projektui pritarė STT. Aš noriu pacituoti, kas yra STT išvadoje parašyta. STT antikorupcinio vertinimo išvada: „Projektas suteikia galimybę korupcijos rizikos veiksniams atsirasti.“ STT siūlo tikslinti kai kurias projekto nuostatas. Kaimo reikalų komitetas pritarė šiai STT pastabai, tačiau balsuodamas už konkrečius punktus Kaimo reikalų komitetas balsų dauguma priėmė tuos punktus, nors buvo pritaręs, kad reikia pritarti STT perspėjimui.
Taigi trys Kaimo reikalų komiteto nariai teikia alternatyviąją nuomonę ir prašo balsuoti alternatyviai, kaip numatyta Statute: arba už pagrindinę komiteto nuomonę – pritarti projektui ir pradėti jo svarstymą, arba atmesti projektą ir grąžinti jį Vyriausybei tobulinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Eugenijau, dėl balsavimo tvarkos mes tikrai pasakysime, kaip reikės balsuoti. Balsuosime taip, kaip sako Statutas.
Norinčių kalbėti yra. Kviečiu į tribūną P. Gražulį. O jūs, gerbiamasis Eugenijau, dar kalbėsite?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, E. Gentvilas čia išvardijo įvairiausių institucijų, tarp jų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, pažymą, kad šitas įstatymo projektas yra korupcinio pobūdžio, prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms ir faktiškai vienose rankose monopolizuojama žvejybos rinka. Vienas asmuo, įsteigęs dvi įmones, turi 85 % kvotų. Klausykite, mes kalbame ir savo programose rašome, kad remiame smulkųjį ir vidutinį verslą, o šiame sektoriuje kuriame monopolį. Kam mums kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, jeigu jie duoda išvadas, kad įstatymas yra korupcinis, o valdančioji dauguma užmerkia akis ir tokį įstatymą priima? Gerbiamieji, kaip tai suprasti? Man peršasi viena išvada: arba gerai pridėjo į kišenes, kad mes nematome Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, ir kodėl mes monopolizuojame visą šitą žvejybos ūkį.
Aš siūlyčiau daryti pertrauką, iš tikro šitam įstatymui nepritarti, taisyti šitą įstatymą, atsižvelgti į STT, Ūkio ministerijos, kitų ministerijų pastabas, į Seimo narių pastabas ir po to grįžti su šituo įstatymu į Seimą, nes iš tikro šitokių įstatymų mes negalime priimti. Visada sakydavau, kad ši valdančioji dauguma nekurpė kokių nors projektų, kurie būtų korupciniai. Šis projektas, mano manymu, ir ne tik mano manymu, yra korupcinio pobūdžio ir tikrai neturėtų būti priimamas. Gaila, kad tokį projektą akivaizdžiai palaiko ir Žemės ūkio ministerija, ir Kaimo reikalų komitetas. Todėl prašau nebalsuoti už šitą projektą, daryti įstatymo svarstymo pertrauką ir atsižvelgti į visų institucijų pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Baltraitienę. Paskui E. Gentvilas. Taip, jūs galėsite kalbėti savo vardu, nes pasakėte atskirąją nuomonę, jūs turite teisę dar kartą kalbėti. Prašom.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Dvejus metus buvo rengiamas šis įstatymas ir jis visą laiką kėlė aistras. Kiek kartų mėginome surinkti ir žvejus, susitarimo nebuvo ir turbūt jo niekada nebus, nes yra dvi priešingos stovyklos. Matome, kad tos visos aistros buvo persikėlusios į Kaimo reikalų komitetą, dabar jau persikėlė į Seimą.
Aš pirmiausia labai norėčiau pradėti šiek tiek nuo pradžių, ką reiškia šitos kvotos Baltijos jūroje, nes čia įstatymas apima ir tolimuosius vandenis, ir Baltijos jūrą, ir priekrantę, bet aistras kelia tik pati žvejyba ir kvotų skirstymas Baltijos jūroje.
Pirma. Apie ką mes kalbame? Apie Baltijos jūros žvejybos pajėgumus. Yra Baltijos jūra, yra nustatyta, paprastai liaudiškai sakant, kiek laivų ir kokie laivai gali žvejoti šitoje teritorijoje. Vadinasi, ribojama konkurencija. Nėra nustatyta, kad Petras, Jonas, Antanas (atsiprašau, kieno vardus paminėjau, jeigu čia yra) gali nusipirkti laivą ir sugalvojęs plaukti žvejoti į Baltijos jūrą. Vadinasi, beveik visi pajėgumai yra išnaudoti. Norint kam nors kitam ateiti, neįmanoma. Nebent kas nors parduotų įmonę su visais pajėgumais arba viena įmonė kitai įmonei, kuri nori ateiti, parduotų dalį savo pajėgumų. Bet jeigu yra nustatyta šimtas, vadinasi, tik šimtas ir gali būti. 101 ar 102 neateis. Gali tarpusavyje pirkti ar parduoti pajėgumus. Vadinasi, patys žvejybiniai laivai, jų galingumas.
Antra. Įstojus į Europos Sąjungą, Europos Komisija pradėjo nustatyti žvejybos kvotas. Lietuvos valstybė gavo kvotas. Nuo tų metų įmonės, kurios žvejojo, pradėjo auginti savo istoriją arba teisę į tas kvotas. Įmonės, nesvarbu, ar buvo sėkmingi, ar nesėkmingi metai, ar menkės, šprotai, strimelės buvo paklausios, ar nepaklausios, vis tiek žvejojo ir augino savo istoriją. Kitos įmonės arba nežvejojo, arba savo kvotas pardavinėjo, arba buvo dalis tokių, kurios supjaustė laivus ir už tai pasiėmė iš Europos Sąjungos pinigus. Taip išėjo, kad viena įmonė, kurią čia visi linksniuoja, užsiaugino šitą istoriją, investavo milijonus į savo laivus, investavo į laivų pirkimą, remontą ir žvejojo ir tada, kai buvo nenaudingi ir šprotai, ir strimelės. Dabar atsitiko taip, kad paprasčiausiai šprotai ir strimelės tapo paklausios žuvys, todėl atsirado noras ir kitoms įmonėms gauti šitas kvotas, bet jos neturi istorijos, nes neužsiaugino šitų teisių, pagal kurias yra skirstomos kvotos.
Mes siūlome, kad turėtų būti skaičiuojama dešimties pastarųjų metų istorija, kurią kiekviena įmonė yra užsiauginusi, kiekviena įmonė turi tą teisę. Iš dešimties metų pasirenka trejus pačius geriausius metus ir pagal tai yra skirstomos kvotos.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo rinktis iš 25 metų, yra tokia pataisa. Ką reiškia iš 25 metų? Vadinasi, grįžtama į 1991–1992 metus, kai buvo pereinamasis laikotarpis, kai didžiąją dalį žvejojo viena bankrutavusi įmonė „Jūra“, kurios sugavimai būtų niekam nepriskaičiuojami.
Kitas dalykas. Buvo taikomos dar Tarybų Sąjungos paskirstytos kvotos. Vadinasi, pati žvejyba buvo pusiau legali, pusiau nelegali.
Šiandien nėra tikslių duomenų. Tada rankiniu būdu tuos duomenis tvarkė Aplinkos ministerija. Jeigu nuo tada reikėtų paimti, kokios buvo tos teisės, kokie buvo sugavimai, šiandien paprasčiausiai būtų neįmanoma. Labai tiksli informacija yra pateikiama nuo 2007 metų, kai Žuvininkystės tarnyba viską suvedė į elektroninę sistemą, ir mes galime matyti kiekvienos įmonės sugavimus. Pagal tai yra skirstomos kvotos. Dabar tai, ką minėjo ponas E. Gentvilas ir ką kiti šnekėjo, P. Gražulis, kuris, manau, visiškai yra neįsigilinęs į įstatymą, neskaitęs ir šito įstatymo, ir kokios yra pataisos.
Įstatymas, kaip minėjau, buvo rengiamas dvejus metus. Derintas su Vyriausybe…
PIRMININKAS. Kolege, laikas baigėsi.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tuoj pabaigsiu. Teisingumo ministerija pritarė, Ūkio ministerija turi vienintelę pastabą, kad didžioji dalis būtų parduodama aukcione. Tam nepritarė nė viena žvejų įmonė. Yra palikta, kad iki 5 %, nes aukcione niekas nenori pirkti.
Toliau, STT. STT dėl šitų pagrindinių straipsnių neturėjo pastabų, į visas kitas svarstant komitete buvo atsižvelgta. Šiandien matysite, kad į tai yra atsižvelgta.
Konkurencijos taryba ir Konkurencijos įstatymas numato, kad iki 40 % vienai įmonei. Taip, ta įmonė buvo suskaidyta, reorganizuota nepažeidžiant Civilinio kodekso. Tam neprieštaravo nei Teisingumo ministerija, nei Ūkio ministerija, nei Konkurencijos taryba, nei STT, nei Administracinis teismas. Aš noriu pasakyti, kad Kaimo reikalų komitetas yra nei joks korumpuotas, nei nieko, jis pritarė. Siūlau visiems Seimo nariams pritarti Kaimo reikalų komiteto išvadoms ir pasiūlymams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną E. Gentvilą. Ruošiasi B. Bradauskas. Atsiprašau, B. Pauža.
E. GENTVILAS (LSF). Mano brangi ministrė teisybę sako, kad įstatymas seniai kėlė aistras ir smulkieji žvejai penkiuose teismuose pasiekė pergalę dėl neteisingo kvotų skirstymo. Tiesa, tada kvotas skirstydavo ministras savo įsakymu, dar iki ponios Virginijos tapimo ministre. Kad buvo netiesa, neteisybė ir šitaip viena įmonė per tą neteisybę suformavo didelius istorinius pagavimus, šita neteisybe dabar remtis įteisinti jau įstatyme artimiausiems penkiolikai metų tuos pagavimus, kurie atsirado neteisėtais ministro įsakymais, aš nesutinku.
Gerbiamieji, istoriškai taip susiklostė, kad viena įmonė Baltijos jūroje pagaudavo strimelių ir šprotų 76–78 %. Pernai gruodžio 23 dieną Seimas nutarė panaikinti tokią galimybė ir priėmė limitą dėl vienos žuvies rūšies pagavimo – vienai įmonei ne daugiau kaip 40 % Baltijos jūroje gaudomų žuvų. Kas atsitiko? Ta didžioji įmonė tą pačią dieną pagal Registrų centrą pradėjo reorganizacijos procedūrą atskyrimo būdu.
Noriu pabrėžti, kad įstatymo nuostata – ne daugiau kaip 40 % įsigaliojo sausio 1 dieną. Pasakykite, kiek šita didžioji įmonė sausio 1 dieną galėjo turėti kvotos? 40 %, nes jau įsigaliojo įstatymas. Įmonė reorganizavimą baigė vasario 9 dieną ir pasidalino su naujai įkurta, atskirta įmone 78 % ir 76 % žuvies, nors galėjo turėti tik 40 %. Vadinasi, valstybės turtas, žuvų kiekiai, žuvų kvotos, buvo padalintos valstybei nedalyvaujant, įmonė dalino tai, ko pati jau juridiškai, pagal įstatymą nebeturėjo. Seimas turėjo teisę nustatyti tokį apribojimą, tačiau buvo padaryta viskas reorganizavimo būdu, kad būtų apeitas Seimo sprendimas, įstatymo nurodytas 40 % limitas.
Kas atsitiko toliau? Žemės ūkio ministerijoje atsirado žmonių, kurie, užuot kovoję už lygiavertes konkurencijos sąlygas, išlyginimą, padarė viską, kad įteisintų, dar nesant įstatymo nuostatų, tą faktiškai turėtą monopolį – 76 % ir 78 %, ir pripažino, kad įmonė, kuri įvykdė reorganizaciją, ir pasidalino jau nebevaldomas, nebeturimas kvotas už valstybės nugaros. Ji pasakė, kad tai yra teisėta, prisidengdama vienu Teisingumo ministerijos raštu, kurio antrame puslapyje yra dviprasmybė, ten yra pasakyta, kad tai turi būti paskelbta įstatymu, o tuo metu dar nebuvo paskelbta įstatymu.
Taigi, mano įsitikinimu, Žemės ūkio ministerija, turbūt ir Vyriausybė, žiūrėdama pro pirštus, leido išsaugoti 78 %, nors pagal įstatymą buvo pasakyta, kad nuo šių metų sausio 1 dienos ne daugiau kaip 40 % vienai įmonei. Visa tai vyko, pabrėžiu, dar nesant reguliavimo, kad įstatymu. Štai dabar šitame įstatymo projekte, dėl kurio tuoj pradėsime balsuoti (ne pastraipsniui, o dėl pataisų), bandoma tai įteisinti, kad jeigu įvyksta reorganizacija atskyrimo būdu, tai turėtos kvotos yra išsaugomos. Štai dėl to aš irgi teikiu savo pataisas, kad turėtos kvotos negali būti išsaugomos. Po reorganizacijos, kai akivaizdžiai buvo siekta išsaugoti monopolinę padėtį, kiek nori reorganizuokis, kiek nori, tiek skaidykis, tačiau nebegalės tie suskaidyti ūkio subjektai valdyti daugiau kaip 40 %, nes tas, kuris skaidė savo įmonę, sausio 1 dieną turėjo tik 40 %.
Taigi reorganizavimo įteisinimas reikalingas dėl žvejybos Baltijos jūroje. Bet, kolegos, pasakysiu ir kitą dalyką, buvo tokia žvejybos įmonė „Anuva“, kuri žvejojo tolimojoje Šiaurėje ir Barenco jūroje, už šiurkščius žvejybos pažeidimus jai grėsė teisės atėmimas. Ką padarė įmonė „Anuva“? Buvo reorganizuota, atsirado nauja UAB, kuri dabar siekia gauti kvotas žvejybai tolimosiose jūrose, tolimuosiuose rajonuose, konkrečiai Barenco jūroje. Tai čia jau antras precedentas gimsta, kai reorganizaciją reikia įteisinti kaip buvusį faktą…
PIRMININKAS. Kolega Eugenijau! Jūsų laikas baigėsi!
E. GENTVILAS (LSF). Aš frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
E. GENTVILAS (LSF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau.
E. GENTVILAS (LSF). Taigi reorganizacija, įteisinama šituo įstatymu, yra kaip pagrindas gauti kvotas vietoje to, kuris neturėjo teisės gauti tų kvotų arba būtų netekęs teisės į žvejybą. Pavyzdžiui, reorganizuotoji įmonė „Anuva“ apskritai šiandien nebežvejoja, nes jai nebegalima žvejoti po dviejų padarytų šiurkščių pažeidimų. Tam tikrą pataikavimą monopolistui Baltijos jūroje rodo ir siūlomos nuolatos, per kelis kartus, įstatymo pataisos. Aš noriu pabrėžti, kad galiojančiame įstatyme įmonės pasirenka trejus metus iš paskutinių septynerių metų, tai dabar siūloma iš paskutinių dešimties metų. O žinote, kodėl taip siūloma? Todėl, kad 2007 metai ir 2008 metai yra seniau negu septyneri metai, bet 2007–2008 metai yra labai palankūs tai įmonei, kuri buvo reorganizuota ir nori išsaugoti didesnes kvotas. Siūlysiu balsuoti prieš tokią pataisą. Galiojančiame įstatyme – septyneri metai.
Be abejo, siūlysiu balsuoti ir prieš S. Bucevičiaus pataisą, nes esamą įstatymą reikia išsaugoti, tikrai galime nukrypti labai toli.
Aš labai skeptiškai žiūriu į šitą įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad, matydamas svarstymo eigą, kaip viskas vyko Vyriausybėje, komitete, asmeniškai gerokai anksčiau, t. y. spalio mėnesį, siūliau grąžinti šitą įstatymo projektą tobulinti Vyriausybei. Komitetas nesutiko. Šiandien teikiame alternatyvią trijų Seimo narių nuomonę, siūlome balsuoti už atmetimą šito projekto ir grąžinti Vyriausybei jį tobulinti. Jeigu nepavyks, tada kovosime dėl pataisų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu B. Paužą į tribūną, jis paskutinis turi galimybę kalbėti dėl šito įstatymo projekto. (Balsai salėje) Jūs savo vardu kalbėsite? (Triukšmas salėje) Tuoj bus pertrauka, sekundėlę!
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinoma, po tokių karštų brolio ir sesers kalbų man sunku būtų ką nors kalbėti. Bet aš noriu, jie yra pareigūnai… Aš noriu pasakyti, kad ministrė V. Baltraitienė tikrai plačiai išdėstė tą situaciją, kokia yra. Mano supratimu, įstatymas buvo labai daug kartų svarstytas su įvairiomis žvejų organizacijomis, su įvairiomis valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Šiandien tos pagrindinės diskusijos, man atrodo, yra štai dėl ko. Pirmiausia mes bandome… Čia yra sukurta vadinamoji istorija, aš noriu pakartoti, ką ir ministrė sakė, anksčiau niekam nereikėjo nei tų šprotų, nei tų strimelių gaudyti, kai jų kainos buvo mažos, tada visi metėsi prie menkių ir gaudė menkes, nes buvo pelningiau. Tačiau kai pabrango, kai minėtų šprotų ir menkių kaina pasidarė aukštesnė, tada visi metėsi gaudyti ir nori gaudyti šitas žuvų rūšis, tačiau jie nesusikūrė tos istorijos. Tai dabar supraskite, kas gi gali padaryti tą tvarką ir teisybę dėl to, kad tos istorijos nesusikūrė.
Dabar dėl koncentracijos vienoje įmonėje. Noriu pasakyti, kad žvejybos Baltijos jūroje galimybės, tos vadinamosios kvotos negali būti sukoncentruotos vienos įmonės, net jeigu įmonė reorganizuojama ir padalinama ta istorija. Po reorganizavimo atsiradusi įmonė turi būti parduodama, kad nebūtų susijusios arba tie patys savininkai. Jie, kaip matote, atsineša tą istoriją ir yra visiškai kita įmonė. Štai čia, man atrodo, klausimas. Šiuo klausimu aš noriu pasakyti dar vieną dalyką. Buvo teismai, kai ministerija, kaip čia Eugenijus sakė, buvo neteisingai paskirsčiusi anksčiau tas kvotas, tačiau tie vadinamieji mažieji padavė į teismą, kad tai ministerijos buvo atlikta neteisingai, buvo teismai ir pripažino, kad ministerijos atlikta teisingai. Šiuo pagrindu ir parengėme įstatymą, ir norime, kad jam pritartumėte.
Dabar dar noriu vienu klausimu pasakyti dėl tų mažųjų. Žinote, man atrodo štai kaip. Valstybė duoda nemokamai tas kvotas ir, mano supratimu, tas kvotas mes duodame tam, kad būtų pagautos tos žuvys, įdarbinti žmonės gautų atlyginimą ir tos žuvys tada parduodamos. O dabar, žiūrėkite, kas darosi. Kai kurie mažieji, kai kurie, nesakau, kad visi, kai kurie tas strimelių ir šprotų kvotas paprasčiausiai arba neturėdami pajėgumų, arba dėl kitų priežasčių ima ir parduoda. Dabar kokia mūsų nuomonė? Ar mes turime tas valstybės nemokamas kvotas, kurias taip sunkiai išsikovojo ministerija Europoje, atiduoti nemokamai, kad kas nors jomis bizniautų? Man atrodo, mūsų visų tikslas yra toks, kad pagal gautas kvotas būtų tos žuvys išgaudomos, įdarbinami žmonės ir kuriama Lietuvoje pridėtinė vertė. Ačiū už dėmesį. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos visos nuomonės. Dabar statutinės nuostatos, ką mes toliau darysime. (Balsai salėje) Taip, aš viską girdžiu. Gerbiamieji kolegos, 151 straipsnis, 3 dalis, 7 punktas. Po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Jeigu bus nepritarta, tada bus 8 straipsnis, kurį vėliau ir perskaitysime. Dabar balsuosime už komiteto nuomonę. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Prašau? Po to pataisos, viskas po to bus. Dabar procedūriškai mes šitą žingsnį turime atlikti. Kviečiu visus balsuoti.
Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Jeigu to reikalauja Seimo narys… Aš tik norėjau, praleidau sakinio pradžią, bet taupydamas jūsų visų laiką, viskas teisingai yra daroma. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Čia jūsų nuomonė. Jeigu jūs pritarsite komiteto nuomonei, tai pritarsite, nepritarsite, tai – kitaip. Sauliau, paskui, dar yra įvairūs pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto. Tęsime vėliau.
Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš – 21, susilaikė 18. Taigi yra pritarta komiteto nuomonei. Gerbiamieji kolegos, kadangi rytinio posėdžio laikas baigėsi ir mes turime komitetų posėdžius, kurie jau buvo suplanuoti ir yra paskelbti, tiesiog skelbiu rytinį posėdį baigtą. Po pietų tęsime šio klausimo svarstymą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.