Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 251
STENOGRAMA
2023 m. kovo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame kovo 23 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, keli pareiškimai ir prašymai. Yra gautas A. Skardžiaus raštas dėl pasitraukimo iš frakcijos. Jis informuoja, kad kovo 23 dieną pasitraukia iš Seimo Darbo partijos frakcijos. Ir jo prašymas būti priimtam į Socialdemokratų partijos frakciją. Frakcijos seniūnės sprendimas: priimti kolegą A. Skardžių į Socialdemokratų partijos frakciją.
Kitas pareiškimas, kurį turiu įgarsinti, yra prašymas dėl Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės M. Danielės atleidimo iš komisijos pirmininkės pareigų dėl nepasitikėjimo, atsižvelgiant į 2023 m. kovo 10 d. Teisės departamento raštą Seimo pirmajam pavaduotojui ponui J. Razmai „Dėl nepasitikėjimo Antikorupcijos komisijos pirmininku procedūros“ ir 2021 m. lapkričio 10 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos protokolą Nr. 142-P-16. Jame komisijos veiklą ir tikslus diskredituojantys M. Danielės veiksmai buvo įvertinti išreiškus nepasitikėjimą, vadovaujantis Seimo statuto 217 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis. Prašoma į artimiausią Seimo posėdį įtraukti klausimą dėl Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės atleidimo iš šios komisijos pirmininkės pareigų. Pasirašo A. Kubilienė ir 41 Seimo narys. Šis klausimas į antradienio posėdžių darbotvarkę bus įtrauktas.
10.02 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. kovo 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dar dėl darbotvarkės. Seniūnų sueiga neapsisprendė dėl dviejų klausimų. Tuoj pat pasakysiu apie juos, kad nereikėtų kolegoms kartotis. Pirmasis. Buvo surinkti parašai dėl J. Sejonienės apkaltos. Seniūnų sueigoje nebuvo priimtas sprendimas dėl klausimo įtraukimo į šios dienos darbotvarkę. Seimas turės apsispręsti.
Ir antrasis klausimas – dėl Statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-2531 išbraukimo. Vėlgi balsuosime salėje.
A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF*). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu aš prašau įtraukti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Prašyčiau kolegų pritarimo įtraukti į šiandienos darbotvarkę rezoliucijos „Dėl Sakartvelo žingsnių eurointegracijos kelyje“ projektą Nr. XIVP-2568. Kodėl šiandien? Todėl, kad komitetas vakar apsvarstė, pritarė. Čia klausimas yra… Mes lenktynėse su laiku, nes šioje rezoliucijoje reikalaujame išleisti, be kita ko, buvusį prezidentą M. Saakašvilį gydytis į užsienį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau prašymų nematau. Taigi apsispręskime balsuodami. Pirmiausia dėl kolegų prašymo įtraukti į šios dienos darbotvarkę klausimą dėl J. Sejonienės apkaltos. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 59, prieš – 51, susilaikė 12. Pasiūlymui nepritarta.
Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad antradienio darbotvarkėje šis klausimas bus. Jis yra numatytas antradienio darbotvarkėje, tai tikrai siūlau nekelti aistrų ten, kur nereikia kelti aistrų.
Kitas prašymas yra balsuoti dėl Statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-2351, kad jį išbrauktume iš šios dienos darbotvarkės. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 59, prieš – 49, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
A. Bagdonas frakcijos vardu prašo įtraukti projektą XIVP-1238, tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Kas pritariate, kad įtrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta, klausimas bus šios dienos darbotvarkėje.
Taip pat A. Ažubalio pasiūlymas frakcijos vardu – įtraukti rezoliucijos projektą Nr. XIVP-2568, tai yra Seimo rezoliucija dėl Sakartvelo žingsnių eurointegracijos kelyje. Užsienio reikalų komitete, kaip suprantu, ji yra apsvarstyta. Taigi balsuokime. Kas pritaria, kad rezoliuciją įtrauktume, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 118: už – 118, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi vienbalsiai pritarta, kad įtrauktume.
A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Pirmininke, kažkodėl neužfiksuotas mano balsas už per antrą balsavimą.
PIRMININKĖ. Kaip sakote?
A. GEDVILAS (MSNG). Antro balsavimo metu neužfiksuotas mano balsas už.
PIRMININKĖ. Jūsų balsas už. Gerai, protokole įskaitysime. Ačiū.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu visai darbotvarkei? Nematau prieštaraujančių, dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.08 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272(2) (priėmimas)
Kitas, darbotvarkės 1-2 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Šį įstatymo projektą sudaro šeši straipsniai, nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų, pataisų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Priėmimo stadija, motyvai. A. Sysas kalba už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad dėl šių įstatymų – tiek darbdaviui tapus nemokiam, tiek dėl ilgalaikio darbo išmokų fondų – reikėtų daugiau pataisų, nes šiuose fonduose yra sukauptos didelės pinigų sumos. Mes diskutuojame ir siūlome, kad per karantiną, pandemiją būtų galima mokėti. Šios pataisos yra daugiau tokios nedidelės, kosmetinės, bet tai vis tiek naudingiau darbuotojams. Kolegos, siūlau balsuoti, bet manau, kad prie šitų fondų reikia grįžti ir jų lėšas racionaliai panaudoti darbuotojų išmokoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime tam numatytu laiku. Primenu, kolegos, kad pirmas balsavimas šiandien numatytas nuo 11 valandos.
10.10 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312(3). Priėmimo stadija. Yra dėstoma nauja projekto redakcija.
Priėmimas pastraipsniui. Pirmiausia turime apsispręsti dėl 1 straipsnio. Nuo 1 iki… Sekundėlę. Dėl straipsnių nuo 1 straipsnio iki 17 straipsnio nėra pataisų. Ar galime kiekvienam iš straipsnių pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Tuomet ar galime pritarti visam 1 straipsniui, jo naujai redakcijai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dabar apie 2 straipsnį. 2 straipsniui… Yra 18, 19 straipsniai. Dėl 18, 19 straipsnių taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ir 2 straipsnio naujoji versija. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Nėra gauta pasiūlymų dėl jos. Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už kalba K. Vilkauskas. Ruošiasi R. Vaitkus.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Šis įstatymas yra suderintas su Lietuvos muziejų asociacija. Jis aiškiau reglamentuoja muziejų sistemos veiklą ir teisinį reguliavimą. Be to, kas yra gerai, kad šiuo įstatymu vis dėlto išsprendžiamas ir muziejų direktorių kadencijų klausimas, jis buvo išspręstas kitais teisės aktais, dabar džiugu, kad jis pavys kitus įstatymų projektus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Vaitkus – už.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Visų pirma noriu padėkoti Kultūros ministerijai, ministrui, darbo grupei, Kultūros komitetui už atliktą tikrai didžiulį ir labai reikalingą darbą ir už esamus pakeitimus. Iš esmės nuo 1995 metų, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas, ir nuo 2003 metų, kai priimta galiojanti redakcija, iš esmės įstatymas nebuvo peržiūrėtas. Ir dabar būtent per 3 dešimtmečius labai kito muziejaus funkcijos. Anksčiau mes įsivaizdavome, kad muziejus yra vertybių kaupimo ir saugojimo institucija, o dabartiniu laikotarpiu mes tikrai puikiai suprantame, kad muziejaus politika pirmiausia yra orientuota į tarnavimo visuomenei funkcijas ir tikslus. Būtent sukuriama palankesnė konkurencinė aplinka respublikiniams muziejams, savivaldybių ir nevyriausybiniams muziejams gauti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, supaprastinta savivaldybių muziejų vadovų skyrimo antrai kadencijai tvarka, kad jie galėtų būti skiriami be konkurso, jeigu eitos kadencijos metu kasmetinei veiklos vertinimų ataskaitai buvo pritarta, įvertinta gerai arba labai gerai. Taigi tikrai, kolegos, prašau palaikyti šį įstatymo projektą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Už kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko gero, daug čia šnekėti ir nereikia, nes visi tą patį manome. Palinkėsime sėkmės Muziejų asociacijai. Ačiū už didžiulį darbą tiems, kurie taip pat prisidėjo ir aktyviai dalyvavo darbo grupėje. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu mes baigėme ciklą kompleksinių pataisų, kurios suvienodino faktiškai visų kultūros srities įstaigų, ypač savivaldybėse, reglamentavimą. Tai ir profesionaliojo scenos meno įstaigos, bibliotekos, kultūros centrai, o dabar atėjo eilė muziejams. Taigi nuo balandžio 1 dienos keičiasi vadovų skyrimo reglamentavimas ir visi kiti dalykai, kurie susiję su šios srities įstaigų darbotvarke, tikslais ir uždaviniais, yra dabar suvienodinti. Tas iš tikrųjų prisidės prie tokio bendro sprendimo pagerinimo ir bendro supratimo.
Taigi šiuo momentu noriu tikrai padėkoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Vyriausybei, kuri pritarė visų mano minėtų įstatymų projektams, be jokios abejonės, mūsų Kultūros komitetui. Iš anksto dėkoju Seimui, kurio, tikiuosi, bendru sutarimu, arba vienu žalio mygtuko paspaudimu, pabaigsime šį labai svarbų ciklą ir kultūros sritį iš tikrųjų būsime bent šiek tiek aptvarkę, tikrai bent jau tokių biurokratinių problemų bus mažiau.
Sveikinu visus, kuriuos šitas priimamas įstatymas dabar tiesiogiai palies, ir mus visus sveikinu ir kviečiu nepamiršti, kad kultūra yra valstybės siela. Branginkime ir puoselėkime ją visais įmanomais būdais, o ypač atsakingai balsuodami Seime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti, balsuosime tam numatytu laiku.
10.16 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2497(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2497(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.16 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1741 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2498(2) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 1-4.2 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2498(2). Priėmimo stadija. Jį sudaro vienas straipsnis. Dėl jo nėra pasiūlymų, pataisų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.17 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1272 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 1, 5 ir 7 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2444(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2444(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį projektą sudaro penki straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Dėl Nepaprastosios padėties įstatymo dėl motyvų užsirašiusių priėmimo stadijoje nėra. Apsispręsime per balsuoti numatytą laiką.
10.17 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1738 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2462(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2462(2). Šį projektą sudaro du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl Strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo užsirašiusiųjų nėra. Balsuosime vėliau.
10.18 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-180(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-180(3). Norėčiau pakviesti pranešėją – Kaimo reikalų komiteto pirmininką gerbiamą V. Pranckietį, kad pristatytų komiteto išvadą. (Balsai salėje) V. Pranckietis galės pristatyti išvadą, matau, kad jis salėje yra.
Šį įstatymo pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo yra pateikta Seimo Teisės departamento pastaba. Komitetas ją apsvarstė ir tuoj pat komiteto pirmininkas mums pristatys. (Balsai salėje) Dėl Veterinarijos įstatymo projekto buvo Teisės departamento pastaba, ji apsvarstyta komitete. Koks buvo priimtas sprendimas?
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Kovo 16 dieną Seime buvo gauta Teisės departamento išvada ir viena pastaba. Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu tai pastabai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti visam 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar motyvai priėmimo stadijoje. Pirmas už kalba A. Vinkus. Tačiau gerbiamo Antano šiuo metu salėje nematau. Kviečiu K. Mažeiką kalbėti prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų turbūt kažkieno labai ilgai lauktas įstatymo projektas, bet turbūt ministerija, kuri tikrai visais būdais bandė, kad tas įstatymas pereitų ir svarstymo stadiją, ir ateitų iki priėmimo, ir dabar vaikšto Seime, ir ragina Seimo narius balsuoti kai kurie konservatoriai… Iš tiesų, kolegos, juokiasi puodas, kad katilas juodas. Pažiūrėkime į ministeriją, kokie korupcijos skandalai krečia pačią ministeriją, ir lyg nuo jų viskas kaip nuo žąsies vanduo.
Turbūt tai, kas įvyko Veterinarijos tarnyboje, nėra taisyklė, tai yra išimtis. Su ta korupcija, kuri įvyko, galima tvarkytis visais teisiniais instrumentais, kas ir buvo padaryta, paskirti naują vadovą, tegu jis dirba, tegu panaudoja visus antikorupcinius įrankius ir taip toliau. Bet tai, kas siūloma šiuo projektu, jūs pagalvokite patys, faktiškai dabar atsiras vadovas, tai yra politinis vadovas, ir kažkoks pilkasis kardinolas dar, veterinarijos gydytojas, pavaduotojas, kuris bus nepakeičiamas, nežinau, kiek kadencijų. Ir tas politinis vadovas lyg turėtų atstovauti Veterinarijos tarnybai, bet Europos kontekste visi veterinarijos tarnybų vadovai yra specialistai. Jie diskutuoja dėl užkrečiamųjų ligų, dėl visokiausių kitų dalykų, kurie yra jų kompetencija. Ir žmogus be kompetencijų, be specialiųjų kompetencijų, dabar atstovaus Lietuvai. Galbūt, aišku, bus siunčiamas tas pavaduotojas, bet jis, žinodamas, kad jo vadovo nuomonė yra vienokia ar kitokia, bus šališkas.
Iš tikrųjų tas dvigalvis slibinas, kurį čia bandoma sukurti, manau, tikrai neatneš tos naudos, kurios čia tikimasi. Turbūt reikėtų pradėti pačiai ministerijai nuo savo vadovybės apsivalymo, nuo pakeitimo kompetentingais žmonėmis, tada žiūrėti į pavaldžias institucijas, nes rezultato ir proveržio, manau, tikrai nebus. Tikrai kviečiu susilaikyti arba balsuoti prieš ir grįžti prie šio klausimo iš esmės.
PIRMININKĖ. V. Jukna – motyvai už.
V. JUKNA (DPF). Dėkui. Iš tiesų taip, iš dalies sutinku su kolegų išsakytomis mintimis, yra tam tikrų pavojų, bet norėčiau akcentuoti pagrindinį dalyką, kas pavyko ir svarstymo komitete metu, ir tas kompromisinis variantas, kad įstatyme atsiranda vyriausiojo veterinaro pareigybė. Noriu pabrėžti, atsiranda įstatyme, vadinasi, per visokių struktūrų keitimus nebus galimybės pakeisti, keičiantis vadovams. Tai, sakyčiau, yra kompromisinis variantas. Yra nemažai tokių modelių, veikiančių ir Europos Sąjungos šalyse, todėl kviečiu visus palaikyti šį kompromisinį pakeitimą, kaip minėjau, įtvirtinant vyriausiojo veterinaro pareigybę. Ačiū, kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – L. Jonaitis. L. Jonaitis kalba prieš.
L. JONAITIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, mes, priimdami šį įstatymą, jeigu šiandien jį priimsime, visai sunaikiname Lietuvoje Veterinarijos tarnybą. Ką mes padarėme, mes regionuose nebeturime tarnybų. Kiekvienas specialistas, įsikūręs rajone, dirba viename kambarėlyje. Ką daryti žmonėms, atvažiavusiems iš kaimo įvairiais reikalais? Rajonai nebesprendžia, sprendžia tik regionų centrai, apskričių centruose. Ten yra veterinarinės tarnybos, kuriose jau dabar trūksta po 15–20 darbuotojų. Darbuotojai išeina iš darbo. Mes šiuo sprendimu visai sunaikinsime Veterinarijos tarnybą.
Aš labai pritariu K. Mažeikai, kur jis taip pat palaiko, kad mes dar galėtume diskutuoti. Šiandien kviečiu nebalsuoti ir nepriimti šio įstatymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Jeigu galima, aš atsisakau.
PIRMININKĖ. Žinoma, galima. Motyvai prieš – L. Nagienė. Jos salėje nėra. Motyvai prieš – P. Gražulis. Yra Laima. Prašom. Gerbiama L. Nagienė – motyvai prieš. Ir P. Gražulis ruošiasi kalbėti prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pirmiausia, keista pozicija. Įstaigos vadovas, kuris važiuos į Europos Sąjungos pasitarimus, į Europą ir atstovaus visai mūsų Veterinarijos tarnybai, kurios vadovus skiria Vyriausybė, aš manyčiau, tikrai turėtų būti ir specialistas. Jeigu sako vyriausiasis veterinaras, vyriausiasis veterinaras… Tai skirs vyriausiąjį veterinarą tikriausiai ne Vyriausybė, o įstaigos vadovas. Manau, kad iš tikrųjų visais atvejais turėtų būti tokia pozicija, kad vadovas, kuris atstovauja Lietuvai, turi turėti ir pakankamai žinių. Neužtenka, kad nuvažiavus… Juk ir kai kuriais klausimais, dalykiniais klausimais, reikės kalbėti. Manau, tikrai turėtume mes nepritarti šiam pateiktam projektui, o įstaigos vadovas turi būti specialistas. Kviečiu visus tikrai nepalaikyti dabar teikiamo siūlymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Semeška. Motyvai už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai ačiū. Kolegos, tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir štai dėl kokių priežasčių. Įstaiga – Maisto ir veterinarijos tarnyba – pakeliama apskritai į kitą lygį. Atsiranda Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas. Asmuo gali būti nebūtinai veterinaras, tačiau gali būti geras vadovas, vadybininkas, gebantis atstovauti Lietuvos pozicijai ir vykdyti Maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijas ir politiką. Dar daugiau, papildoma, žinoma, pavaduotoju arba vyriausiuoju veterinaru ir tai yra galima kokybiška ir gera komanda, joje galėtų papildyti vienas kitą. Taigi atsiranda puikus įstaigos vadovas, vadybininkas, kuris rūpinasi valstybės politika, Vyriausybės politika ir veterinaras. Todėl tai yra kitas kokybinis žingsnis ir kviečiu drąsiai palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėjau su Kaimo reikalų komiteto pirmininku, kai šis projektas buvo rengiamas. Aš manau, kad jis yra antikonstitucinis. Jūs norite dabar visuomenei pasakyti, jeigu Veterinarijos tarnybos darbuotojas, gydytojas, tai jis yra korumpuotas. Jis negali būti Veterinarijos tarnybos vadovas. Aš manau, kad jūs įžeidžiate visus sąžiningus Veterinarijos tarnybos darbuotojus. Jūs pažiūrėkite, žemės ūkio viceministras Nacionalinės žemės tarnybos vadovą, kad užleistų tas pareigas, siunčia į Dubajų. Tai yra korupcija, tai yra protekcija. Tai noras atsikratyti vadovu. Kuo čia dėta Veterinarijos tarnyba ar žmogaus specialybė?
Antras dalykas. Paskutinis atvejis. Ūkio viceministras, A. Armonaitės viceministras, savo žmoną ir A. Armonaitės draugę įdarbina „Geležinkeliuose“. Tai aiškus nepotizmas. Taigi jis ne veterinorius. Nei vienas, nei kitas, nei gydytojas. Kas čia? Kuo čia dėta specialybė, gerbiamieji?
Tikrai negalima balsuoti už šį įstatymą. Tai žemina visus dorus ir sąžiningus veterinarijos gydytojus.
Kitas dalykas. Aš manau, buvau siūlęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkui neleisti uždarinėti įmonių, kaip ir žmogaus suimti ilgiau nei 48 valandas, o po to Veterinarijos tarnyba tegul gauna teismo sprendimą. Jie labai atsakingai elgsis. Ieškokime kitų priemonių. Aš prašau jūsų visų nebalsuoti už šį įstatymą, jis pažemina visus Veterinarijos tarnybos darbuotojus, visus pareigūnus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai yra išsakyti. K. Mažeika nori trumpos replikos, matyt. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamam Petrui ir kitiems kolegoms. Veterinarai tikrai yra orūs žmonės, bet jie nėra veterinoriai. Jie yra veterinarai. Tai ateičiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai ir replikos yra išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.29 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 6, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2305(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2305(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl 1-8 klausimo užsirašiusių nėra. Taigi apsispręsime dėl šio klausimo balsuodami numatytu laiku.
10.30 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2407(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2407(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti pranešėją gerbiamą V. Pranckietį į tribūną.
Šį įstatymą sudaro du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Joms komitetas nepritarė. Labai prašyčiau pristatyti komiteto argumentus.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, vakar buvo gautos Teisės departamento pastabos. Šiandien komitetas susirinko prieš posėdį, apsvarstė tuos pasiūlymus ir nepritarė abiem pasiūlymams. Tai buvo siūlyta ir Aplinkos ministerijos. Nepritarimo argumentai yra tokie, kad pagal pateiktą informaciją jau yra nustatytas mechanizmas, kaip turės veikti žemių grąžinimas kompensuojant mišku. Todėl ir siūlau mūsų nepritarimui taip pat pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, ar galime 1 straipsniui pritarti tokiam, kokį yra pateikęs komitetas? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo dėl motyvų norėtų kalbėti R. Tamašunienė už, bet jos salėje šiuo metu nėra. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tai pasikartojantis sprendimas, jis jau buvo kelis kartus priimtas. Aišku, gaila, kad asmenys turbūt negali atsikurti nuosavybės natūra toje vietoje, kur jie turėjo nuosavybę, nes plotai yra užimti arba naudojami kitiems poreikiams pagal numatytus tam tikrus savivaldybių planus. Sudaryti dar kartą galimybę asmenims, kurie nori gauti tam tikrą kompensaciją už tą žemę ne tik pinigais, nes iš tikrųjų yra tam tikrų problemų, nes vertės yra gana nedidelės, niekas nenori rinkos verte kompensuoti, tada sumos miestuose būtų tikrai didelės. Tai galimybė pasiimti mišku yra labai svarbi.
Turbūt mes įsivaizduojame, kad negali būti atsiimama pirmos arba antros kategorijos miškais, deja, taip nebus, bus žemesnės kategorijos miškais, tačiau vėlgi norėtųsi, kad kitais teisės aktais galėtume priimti sprendimus, kad vis dėlto ten būtų tam tikra galimybė disponuoti ta žeme. Nematau nieko blogo, kuomet galbūt trečios kategorijos miškuose, kur yra galbūt ne visai užaugę miškais, o, tarkime, yra tam tikri laisvi plotai, būtų galima ir investuoti, ir pasinaudoti galimybe susikurti sau poilsio zonas ar kitus dalykus. Manau, šitas sprendimas svarbus, bet galbūt lygiagrečiai reikėtų svarstyti ir kitus, kad asmenys, kurie atsiima žeme, galėtų ja disponuoti, įgyvendinti savo tam tikrus sumanymus. Tai pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.33 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(2) ir Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2463 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Farmacijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(2). Tai yra pateikimo stadija. Kviečiu gerbiamą A. Matulą į tribūną pristatyti šį klausimą. Lydimąjį taip pat, pirma 1-10.1, po to 1-10.2 klausimą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiame du įstatymų projektus. Šių metų vasario 26 dieną jūs visi į elektroninį paštą gavote Kristinos (gal pavardės neskaitysiu) iš Joniškio savivaldybės raštą, kuriame ji aprašo savo istoriją, kiek metų dirba farmakotechnike ir ko ji gali sulaukti po to, kai nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalios įstatymas. Visi Seimo nariai gavo šitą laišką. Tada gavau Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo atsakymą jai, adresuotą ir man, paaiškinantį, kad parlamentas tokiam įstatymo projektui nepritarė ir kad galbūt komiteto pirmininkas A. Matulas su kolegomis dar rizikuos kartą pateikti tokį įstatymo projektą. Mes rizikavome kartu su L. Slušniu, R. Šalaševičiūte, Z. Streikumi, J. Razma.
Esmė tokia, kad nuo 2006 metų buvo priimta Europos Sąjungos direktyva, kuri įpareigojo šalis nustatyti, kad farmakotechnikų veikla, darbas būtų kontroliuojamas, bet valstybėms paliko teisę apsispręsti, kaip ta kontrolė bus vykdoma: arba nuotoliniu būdu, arba tiesiogiai dirbant šalia vaistininkui. Dabar masiškai platinami du trys tekstai žmonių, vaistininkų, kurie teigia, kad Europos Sąjungoje iš esmės visi pasirinko tiesioginės kontrolės būdą. Tai yra visiška netiesa. Mes užsakėme Seimo Informacijos komunikacijos departamento atlikti tyrimą – jums irgi buvo prieš porą mėnesių jis atsiųstas. Buvo atliktas tyrimas gal dešimties Europos Sąjungos šalių, kaip yra, ir mes aiškiai matome, kad Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Portugalijoje būtent iš dešimties šalių, kurios buvo tirtos, keturiose būtent vyksta kontrolė nuotoliniu būdu. O nuotoliniu būdu dabar technologija išpopuliarėjo, ištobulėjo. Pandemija prisidėjo prie to, kad ir mes dabar galime taip vesti posėdžius.
Dabar klausimas, kodėl mes turėtume priimti griežčiausią sprendimą, dėl ko gali nukentėti regionai? Mes prieš rinkimus dabar visur žadėjome – regionus remiame, remsime, visa kita, bet konkretus pavyzdys: viename Šiaurės Aukštaitijos miestelyje yra vaistinė, kurios apyvarta yra beveik 900 eurų per mėnesį. Kolega puikiai žino. Nenoriu įvardinti to miestelio dabar. Ten dirba farmakotechnikė. Jeigu mes nepataisome įstatymo, ten šalia turės pradėti dirbti ir vaistininkas. Kaip galima išlaikyti du darbuotojus, jeigu mėnesio apyvarta nesiekia 1 tūkst. eurų? Akivaizdu, kad tada, nesvarbu, kas bus darbdavys: ar stambesnė vaistinė, ar privatus vaistininkas farmakotechnikas, vis tiek greičiausiai ji bus uždaryta. Kokia šeimos gydytojų veiklos prasmė, kai nebus šalia vaistinės, kai žmonės irgi įpratę, retorinis klausimas. Ir įvairiais duomenimis, tokių vaistinių gali nelikti nuo 175 iki (aš netikiu, kad tiek)… tikrai ne vienoje savivaldybėje gali užsidaryti.
Lydimuoju įstatymo projektu mes sakome, kad vaistininkas nuotoliniu būdu galės kontroliuoti ne daugiau kaip trijų farmakotechnikų veiklą. Šiandien tai nereglamentuojama ir jau keli metai ta kontrolė vyksta. Ar jūs girdėjote, kad būtų padaryta farmakotechnikų klaida? Ar girdėjote, kad nebūtų aptarnauta ir panašiai, ir panašiai?
Tuo labiau, kad mes, kolegos, patys dabar priimame įstatymus ir kalbame, kad medicinos seserims, slaugytojoms suteiksime galimybę, jau tuoj ateis įstatymų projektai, leisime išrašyti tam tikrus receptus, leisime išrašyti siuntimus, leisime atlikti tam tikrus tyrimus, kad nukrautume nuo gydytojų veiklą, bet šiuo atveju einame atvirkščiai, darome atvirkščiai. Aš labai prašau jūsų pritarti po pateikimo ir apsaugoti silpniausią žmogų – farmakotechniką su didžiule praktika. Tai silpniausias žmogus, kurį šiandien ir reikia apginti, nes tokia praktika, kaip ir minėjau, mano minėtose Europos Sąjungos šalyse – keturios šalys pasirinko būtent nuotolinės kontrolės būdą.
Prašyčiau jūsų pritarti po pateikimo toliau tęsiant diskusijas, bet yra Seimo praktikoje, kai dėl vieno, dėl dviejų žmonių, dėl vienos, dviejų įstaigų priimame įstatymus, o čia palies tikrai nemažai žmonių.
Kodėl pasirinkti 2006 metai, kad žmonių, kurie baigė iki 2006 metų, veikla bus kontroliuojama nuotoliniu būdu. Todėl, kad jie turėjo teisėtus lūkesčius – baigę studijas žinojo, kad dirbs savo darbą. Priėmus direktyvą, tie, kurie stojo į farmakotechnikus, jau žinojo, kad jų veikla bus kontroliuojama, bus ribojama ir panašiai, ir panašiai. Tie teisėti lūkesčiai ir mums, penkiems kolegoms, suteikia, manyčiau, teisę prašyti jūsų dar kartą įsigilinti, atsižvelgti ir padaryti išimtį, kuri yra padaryta ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, užsirašė nemažai Seimo narių, norinčių paklausti. Pirmas klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Oficialūs šaltiniai teigia, kad vaistinių Lietuvoje yra maždaug 15 % daugiau nei kitose Baltijos šalyse, 25 % daugiau negu Lenkijoje, 43 % daugiau negu Vokietijoje, keturiais kartais daugiau nei Nyderlanduose. Beje, vaistinių tinklas Lietuvoje yra gerokai tankesnis – 47 vaistinės 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 31 vaistinė 100 tūkst. gyventojų. Tad net jei užsidarytų 30 % vaistinių, mes pasiektume Europos Sąjungos vidurkį. Kaip jūs vertinate šią statistiką? Nors nieko prieš tuos skaičius neturiu, bet kyla pagrįstas klausimas: gal ne vaistininkų trūksta, gal vaistinių yra per daug?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, jeigu remtumės statistika ir pagal tai priimtume sprendimus, tai galbūt jūs ir teisus, bet reikia įvertinti visas aplinkybes – infrastruktūrą, demografinę situaciją, tradicijas ir panašiai, ir panašiai. Mes juk turime, lyginant vidurkius su Europos Sąjungos šalimis, ir didesnį gydytojų, ir didesnį lovų skaičių, bet ar tikrai mes norime taip staiga tam, kad atitiktume reikalavimus, sumažinti lovų skaičių ir manyti, kad mes jau čia ką nors pagerinome. Taip, konferencijoje Briuselis galbūt pagirs Lietuvą, bet ar žmonėms nuo to bus patogiau? Todėl mes pasirinkome kitą kelią, kad efektyviai pradėtų veikti pirminė ambulatorinė grandis ir panašiai, ir panašiai. Čia lygiai tas pats. Dabar imti ir uždaryti 30 % vaistinių, daugiausia mažų. Žmogui bus nepatogu! Žiūrėkite, dėl tų pačių lovų skaičiaus, kaip minėjau. Kai kuriose šalyse, taip, yra daug mažesnis ir gydytojų, ir lovų skaičius, bet, pavyzdžiui, Japonijoje, išsivysčiusioje valstybėje, kur gyvenimo trukmė ilga, žymiai daugiau yra lovų nei Lietuvoje, o gulėjimo trukmė, jeigu Lietuvoje yra 6 ar 7 dienos, ten yra 17 dienų. Valstybė įvertino, kad yra toks poreikis.
Aš labai prašyčiau ne siekti, kad Lietuva atitiktų tam tikrą lygį, o žiūrėti, kad žmogui būtų patogiau. Taip, mes turime šiek tiek per daug vaistinių. Taip, tos vaistinės po truputį tikriausiai užsidarys ir panašiai, bet siekti statistikos – čia visiškai ne tas tikslas. (Balsas salėje) Neužsidarys 30 %, bet…
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašau neklausti iš vietos. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega pranešėjau. Norėčiau tokį platesnį klausimą pateikti. Ar nepadarėme mes kažkada klaidos, kuomet kai kuriems asmenims, ilgai dirbusiems tam tikrą darbą, iškėlėme tam tikrą aukštojo mokslo reikalavimą? Nemažai tokių profesijų, kai žmonės dirbo, kėlė savo kvalifikaciją, po to sulaukė tam tikro reikalavimo būtinai įgyti aukštąjį arba net aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Tuo metu, kai galbūt žmonės augino savo šeimas, rūpinosi jau ne savo išsilavinimu, turėjo atsitraukti, mokytis arba baigti penkerių metų kursą, kaip ir šiuo atveju, jie paprasčiausiai neturėjo galimybių, jie jau rūpinosi savo vaikų aukštuoju mokslu, išsilavinimu, kai kurie net liko už ribos. Keitėme įstatymus, kad vienose ar kitose profesijose nebūtų aukštojo mokslo cenzo arba jie būtų darbuotojai pagal sutartis, išbraukiami iš valstybės tarnybos. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, jūs visiškai teisus. Mes labai dažnai priimdami įstatymus… pavyzdžiui, įrašome aukštojo mokslo išsilavinimą seniūnams. Tuos seniūnus, turinčius didžiulę patirtį, bet dar nesančius tokio amžiaus, kad jau negalėtų dirbti, staiga eliminuojame iš darbo rinkos, nors tie žmonės, kaip sakiau, turi didžiulę patirtį. Aš irgi manyčiau, būtent priimant dabar šitą įstatymą, tie žmonės, kurie turėjo tam tikrų lūkesčių stodami į aukštąją neuniversitetinę švietimo įstaigą, turėtų turėti teisę, logiškai galvojant, pabaigti tą darbą, dėl kurio ir dėjo viltis, dėl kurio išlaiko savo šeimas. Todėl ir siūloma, kad iki 2006 metų, kai įsigaliojo direktyva, tų žmonių kontrolė, žmonių, kurių dabar jau mažiausiai, net jeigu jie būtų baigę 2008 metais, stažas būtų 16 metų.
Beje, nukrypsiu į šalį. Aš, kaip moterų gydytojas akušeris-ginekologas, baigęs institutą, prisipažinsiu, nelabai mokėjau priimti gimdymų, nes taip atsitiko, kad praktikos metu Prienuose ar kitur nebuvo tų gimdymų. Mane išmokė akušeris. Viena vaistininkė Pasvalyje sako: mane išmokė dirbti farmakotechnikė, kurios stažas 40 metų.
Pažiūrėkite, dėl to aukštojo išsilavinimo reikalavimo, kad ir Seimo nariai. Kolega P. Gražulis, gavęs vidurinį išsilavinimą, ar pats blogiausias Seimo narys? Tikrai ne. Yra tikrai aktyvus Seimo narys. Kitas dalykas, kad charakteris blogas, kad yra agresyvus ir panašiai, bet kaip iš Seimo nario, nors turi vidurinį išsilavinimą, tikrai dar mums kai kam reikėtų ir pasimokyti. Manyčiau, kad tie reikalavimai turėtų būti taikomi kartoms, kurios ateis į tą darbą, o ne tiems, kurie jau dabar dirba.
PIRMININKĖ. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Pataisas teikia gerbiamas A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, L. Slušnys, Z. Streikus, tačiau reikėtų vis dėlto atkreipti dėmesį tiek į Teisės departamento, tiek į Teisingumo ministerijos iškeltus klausimus. Svarbiausi klausimai mūsų valstybėje – tai teisėti lūkesčiai ir, aišku, lygiateisiškumas. Pritarus siūlomiems projektams, galimai būtų pažeisti vaistinių, kurios, siekdamos atitikti reikalavimus, perorganizavo savo veiklą, ir tų vaistininkų padėjėjų, tai yra farmakotechnikų, kurie per nustatytą pereinamąjį laikotarpį įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti savarankiškai… Tai kaip dėl jų teisėtų lūkesčių, jie juk persiorientavo?
O dėl lygiateisiškumo, tai visiškai priešingas pavyzdys šiuo atveju. Jeigu būtų pritarta galimybei, tai kaip dėl tų asmenų, kodėl jie išskiriami su tais, kurie iki 2006 metų yra įgiję vaistininko padėjėjo kvalifikaciją ar jai prilygstančią, bet ne šią kvalifikaciją vėliau įgijusių asmenų? Kodėl išskiriami būtent tie, o tie, kurie įgijo vėliau, jau neturės tokios teisės? Tai būtų šie du pagrindiniai klausimai dėl teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, šiek tiek gal suplakėte, nes pradžioje apie vaistininkus kalbėjote, kiek supratau, apie jų teisėtus lūkesčius, dabar jau – apie farmakotechnikus. Vaistininko čia absoliučiai niekas neliečia. Jeigu dabar jie gali kontroliuoti nenustatytą skaičių farmakotechnikų darbo nuotoliniu būdu, tai mes apribojame ir sakome, kad ne daugiau trijų. Išties farmakotechnikų… vaistininkų krūvis padidės, nes jie galės kontroliuoti tik trijų, o tai vėlgi pinigai, tam tikri etatai ir panašiai, ir panašiai. Jų teisėti lūkesčiai visiškai neliečiami, o dėl farmakotechnikų, kaip ir minėjau, tai tie žmonės, kurie stojo, žinojo ką jie dirbs, kaip jie dirbs iki 2006 metų. Jų teisėti lūkesčiai būtent ir būtų tenkinami, jeigu jūs pritartumėte po pateikimo šiam įstatymo projektui.
O tie, kurie stojo po 2006 metų į aukštąją neuniversitetinę mokyklą, jau žinojo, kad jie dirbs tokiomis sąlygomis. Teisėti lūkesčiai čia jokiu būdu nepažeidžiami, bet kadangi miesteliuose daugiausiai dirba farmakotechnikai, o apyvarta yra labai maža, mūsų siekis – išlaikyti… Net galiu įvardinti, kuriuose miestuose, miesteliuose galimai bus problemų dėl vaistinių. Tai Rietavas, Pagėgiai, Kupiškis, Kalvarija, Joniškis, Druskininkai, Biržai, Ignalina, Jonava, Jurbarkas, Kazlų Rūda, Kelmė, Lazdijai, Mažeikiai, Pakruojis, Pasvalys, Plungė, Radviliškis, Skuodas, Varėna, Vilkaviškis, Visaginas, Zarasų rajonas. Ten gali būti problemų siekiant išlaikyti vaistines.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, klausimas būtų toks. Mes žinome, kad regionuose, kaimuose yra uždaromi medicinos punktai ir geras sveikatos paslaugas yra vis sunkiau gauti. Tikrai, patekti pas gydytojus yra didelės eilės, todėl kartais konsultuojantis vaistininkas būna tas pirmasis žmogus. Jeigu mes jį eliminuosime iš tos grandies, gali būti, kad 2 tūkst. žmonių regionuose negaus tos pirminės pagalbos. Šiuo aspektu kaip vertinate savo projektą?
A. MATULAS (TS-LKDF). Būtent šis projektas apgins tuos žmones ir neleis, kad vaistininkas… kad vaistinių nebeliktų mažuose miesteliuose. Būtent tai, ko jūs klausiate, šis įstatymas gina.
Dėl medicinos punkto. Šiandien medicinos punktų veikla keičiama į mobiliąją pagalbą, nes žmogus sėdi viename kabinete ir vyresniam žmogui sunku ateiti į medicinos punktą. Todėl dabar ir Joniškio rajone, ir Kėdainiuose (matėme reportažą), ir Alytaus rajone, ir kituose rajonuose jau atsiranda automobiliai su įranga, žmonėms išdalinami telefonai ir jie gali išsikviesti tą pagalbą į namus. Net daugiau – paimti tyrimus, spaudimą pamatuoti, vaistus suleisti. Laikmetis rodo, kad medicinos punktų veikla turėtų būti perorganizuota į žmonėms patogesnę veiklą. Tikrai to nebijokite.
Bet kaip Seimo nariai, parlamentarai, išrinkti savivaldybėse, tikrai kontroliuodami neleiskite, kad būtų daroma atvirkščiai – pirmiausia uždarome punktą, po to jau savivaldybė sako, mes kada nors nupirksime automobilį. Pirmiausia tegul tas automobilis su įranga ir darbuotoju stovi prie bendruomenės namų – žmonės pamatys ir nesipriešins. Taip buvo Pasvalyje, Kraštuose, kai buvo žadama, kad bus, bet žmonės sukilo. O kai atsirado, tada žmonės pamatė, kad tikrai jiems yra patogiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 10 minučių klausti baigėsi. Kadangi klausimas tikrai svarbus ir iš dviejų sudėtinių dalių, aš siūlau iki 11 valandos dar pratęsti klausinėjimą. Dar keli Seimo nariai spės užduoti savo klausimus. T. Tomilinas. Ruošiasi A. Veryga.
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad jūsų įstatymo projektas yra ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Nieko kito. Jokio čia rūpesčio dėl regioninės politikos nėra, čia yra tik priedanga.
Aš noriu pakalbėti apie esminį Europos reguliavimą, kodėl iš viso jis atsirado ir kokias galimybes mums suteikia ta direktyva, kurią mes turime įgyvendinti. Europos reguliavimas sukurtas būtent taip, kad vaistinėje norma būtų du žmonės, tai yra vaistininkas ir vienoks ar kitoks jo padėjėjas. Būtent prie tokio modelio mes turime eiti. Kodėl mes turime remtis kelių šalių pavyzdžiais, jeigu norma, europinis standartas yra būtent priešingas?
Aš noriu jūsų paklausti, kodėl jūs neteikiate kompromisinio projekto, kuris yra parengtas su numeriuku 1? Kažkodėl atsirado numeriukas 2, projektas…
PIRMININKĖ. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). …kuris visiškai neatitinka Vaistininkų profsąjungos ir daugumos vaistininkų nuomonės?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tiesiog sunku būtų jums išaiškinti, nes matau, kad turite išankstinį nusistatymą. Kaip gali būti naudinga kokiam nors darbdaviui, jeigu mažų vaistinių steigėjai daugiausia yra ne didžiosios vaistinės ar tinklai, bet fiziniai asmenys? Vienas dalykas.
Aš jums ir aiškinu, kad Europos direktyva reikalauja, kad vaistininkų, farmakotechnikų darbas būtų kontroliuojamas. Šalims palikta apsispręsti. Jeigu jums Danijos, modernios valstybės, vakarietiškos, išsivysčiusios, ekonomiškai stiprios valstybės, pavyzdys, Švedijos, Suomijos (Norvegija ne Europos Sąjungos valstybė), Portugalijos pavyzdžiai, kad jos pasirinko šį kelią, – blogi pavyzdžiai, tai aš tada nežinau.
O koks tada tas kitas kompromisinis projektas su brūkšneliu, aš nežinau. Buvo kompromisinis teikiamas, bet jūs jam patys prieš kurį laiką nepritarėte. Jeigu dabar yra koks nors kompromisinis naujas, dar neregistruotas, tai svarstome kartu. Bet nėra tokio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų labai gaila, kad toks projektas vis vėl ir vėl išvysta dienos šviesą. Aš kolegoms, kurie klausia sakydami, kad mes vis naujus reikalavimus keliame, noriu priminti, kad vaistininkams visada buvo universitetinis reikalavimas. Čia nėra joks naujas reikalavimas. Aš noriu paklausti gerbiamo komiteto pirmininko, jeigu slaugytoja 16 metų, pavyzdžiui, išdirbtų gydytoja kur nors apsimetusi, ar po 16 metų ji jau galėtų gauti gydytojo licenciją ir dirbti juo? Čia mes apie tokius dalykus šnekame. Vaistininkui visą laiką reikėjo aukštojo išsilavinimo.
Kaip jūsų siūlymas koreliuoja su farmacinės rūpybos plėtra, su skiepijimu vaistinėje, vaistų pratęsimu ir kitais dalykais? Ar jūs manote, kad kaime pacientai nenusipelno gauti tas paslaugas ir gali gauti tik vaistų parduotuvės paslaugas?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas buvęs ministre, pirmiausia prašau neįžeidinėti farmakotechnikų. Farmakotechnikų studijos trunka trejus ir daugiau metų, per penkerius metus jie turi surinkti 120 tobulinimosi valandų. Tobulinimasis vyksta kartu su vaistininkais, atskirų tobulinimosi kursų nėra, jie išeina tuos pačius kursus. Todėl nelyginkite valytojos ar slaugytojos su farmakotechnikais. Farmakotechnikai turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir lyginti juos su valytojomis yra mažų mažiausiai nekorektiška, nemandagu, neetiška, ypač kaip buvusiam ministrui ir galbūt dar būsimam.
PIRMININKĖ. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų manau, kad Lietuva nuo pat pradžių, aš kalbu – nuo nepriklausomybės atkūrimo, padarė vieną labai šiurkščią techninę klaidą, tai yra padarėme farmakotechnikams trejų metų programas, tai ką tik minėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, ir dėl to mes dabar turime tokią susidariusią situaciją. Niekur pasaulyje nerengiami šitaip farmakotechnikai, jie iš principo tikrai pasaulyje prilyginami daugiau prekybos centro pardavėjų lygmeniui. Mes parengiame tokius, kurie tikrai peržengia eilinių pardavėjų lygį. Čia yra mūsų problema, nes mes tokioms programoms švietimo sistemoje visur leidome tarpti ir būti. Dabar, kai mes išleidome tą džiną, turime prisiimti atsakomybę, aš manau, ir leisti tą toliau pabaigti. Tai ir yra priimama šiuo įstatymu. 2006 metai. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs visiškai teisus, nes yra nemažai šalių, kuriose būtent vaistininkų padėjėjų studijos trunka pusantrų metų. Būtent jiems ta kontrolė ir reikalinga. Mūsų nusistovėjusi tradicija, kad farmakotechnikai rengiami labai ilgai, kvalifikuotai. Yra kelios šalys, kurios turi tris pakopas: padėjėjas – pusantrų metų studijos, treji, treji su puse metų – farmakotechnikas ir jiems daugelyje šalių leidžiama dirbti savarankiškiau, kontroliuojant jų veiklą.
Labai prašyčiau tikrai atsižvelgti, nes čia yra regioninės politikos klausimas. Mes prieš rinkimus šnekame – regionai, regionai, o čia būtent yra galimybė apginti kad ir keletą miestelių, kad ir keliolika, o pagal duomenis atrodo, kad tų žmonių, kurie gali būti, kad neteks darbo… nes mažoje vaistinėje savininkas nelaikys dviejų – farmakotechniko ir vaistininko, nes apyvarta yra maža ir neišsilaikys. Vieną, bet farmakotechnikas bus atleistas.
PIRMININKĖ. Paskutinė klausia M. Danielė. Posėdį toliau ves V. Mitalas.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, man yra nuostabu matyti jus šioje tribūnoje vėl su tuo pačiu pasiūlymu. Lietuva nuo 2006 metų neįstengia įgyvendinti labai paprasto reikalavimo pagal Europos direktyvą, kad vaistinėje turi dirbti vaistininkas. Paprastų paprasčiausio reikalavimo. 650 farmakotechnikų investavo pinigus, galbūt ėmė paskolas, važiavo, mokėsi, persikvalifikavo ir dabar yra tokioje situacijoje.
Kaip atrodo valstybė visame šiame kontekste: Europos Sąjungos kontekste – 18 metų neįstengė įgyvendinti paprasto reikalavimo ir viduje, kai žmonės nebetiki valstybės priimtais sprendimais, nes jie 18 metų neįsigalioja, ir galiausiai įdėtos pastangos nėra nieko vertos, pasitikėjimo mūsų sprendimais nebegali būti. Kaip jums atrodo šita situacija?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, kad atrodo gerai, gerbiama Morgana, dėl to, kad reikalavimai yra vykdomi. Nėra tokio reikalavimo, kad vaistinėje dirbtų vaistininkas, – gali dirbti ir farmakotechnikas, tik jo veikla turi būti kontroliuojama. Tą pasirinkti palikta šalims. Šalys pasirenka įvairius variantus, ar mažesnėje vaistinėje, ar tam tikras paslaugas teikti. Todėl mes vykdome šituos reikalavimus. Bet kadangi nuo liepos 1 dienos įsigalioja labai griežtas, vienas griežčiausių Europoje reikalavimų ir dėl to gali netekti nemažai farmakotechnikų, turinčių didžiulės patirties, savo darbo, gali užsidaryti ne viena maža vaistinė, mes ir teikiame ne tą patį įstatymo projektą, jis iki šiol dar nebuvo teiktas, įvertinę teisėtus lūkesčius žmonių, kurie baigė savo studijas iki 2006 metų, nuo kada įsigaliojo direktyva, kad jiems būtų sudaryta galimybė dirbti toliau, bet jų veikla būtų kontroliuojama. Jeigu kas neaišku, kad visada galėtų susisiekti ir pasikonsultuoti, ir panašiai.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju. Ačiū pranešėjui.
Dabar motyvai. Už įstatymo projektą šnekės L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ten, kur valstybė padaro klaidų, mes, manau, privalome, mes turime tai pripažinti ir leisti tokiems žmonėms vis dėlto baigti karjerą taip, kaip jie planavo savo gyvenimą. Ne prievartauti, ne sakyti, kad dabar tu turi jau pasikeisti, nes mes turime pasakyti patys sau pirmiausia: čia buvo leista, iš šių rūmų buvo leista juos rengti taip, kaip niekur nerengiama iš esmės Europos Sąjungos šalyse. Ne pusantrų metų, ne 9 mėnesių – mes padarėme trejų metų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Po to ima šitas keistis.
Aš tikrai pritariu faktui, kad mes turime eiti vaistininkų link. Aš tikrai palaikau tą faktą, kad vaistinėse turi atsirasti tik profesionalai, bet šie žmonės, kurie jau nudirbo… Dar pasaulis nesugriuvo ir žmonėms nieko blogo neatsitiko, jie gali tęsti savo veiklą taip, kaip tai darė 20–30 metų. Lietuva tikrai dėl to nesugrius.
Iš tiesų mes paprasčiausią dalyką turime suprasti: kai kurios mažos vaistinės, kurių steigėjai yra asmeniškai patys tie žmonės ir patys farmakotechnikai, atlieka daugiau galbūt tradicijos, pasiskirstymo, taip sakant, pasimatymo punkto ar kitokią socialinę funkciją. Ji lygiai taip pat yra svarbi, nė kiek ne mažiau negu ir pats vaisto padavimas. Aš labai prašau už šias pataisas balsuoti ir leisti tiems žmonėms, taip sakant, kartu su kai kuriomis vaistinėmis ramiai išeiti į pensiją.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji, apima dvejopas jausmas, kad elementaraus klausimo ir vėl negeba išspręsti nei Sveikatos, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Delnus, žinoma, trina farmacininkai, o žmonės ir vėl pasimetę. Dar daugiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neieško formų, kaip motyvuoti vaistininko padėjėjus persikvalifikuoti į vaistininkus. Juk dėl pedagogų stokos buvo rastas dalinis sprendimas. Šiaip jau atėjus į vaistinę norisi, kad aptarnautų profesionalas, nes ir už vaistus mokame nepigiai, o, aišku, bus taip, kaip bus. Jei priimtume šį įstatymo projektą, labai tikėtina, kad farmacininkai nepakeltų padėjėjams užmokesčio, o ir vaistininkas, tikėtina, už tą patį atlyginimą aptarnautų kelias vaistines.
Beje, esant sudėtingam užsiregistravimui dėl eilių pas gydytojus, dažnu atveju tą gydytojo darbą atlieka vaistininkas, todėl jų kvalifikacija yra labai svarbi ir šis klausimas yra labai atsakingas. Todėl, manau, projektas nesprendžia visų suinteresuotų pusių. Dėl minėtų priežasčių kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi du projektai, leisiu dar po vieną argumentą. I. Kačinskaitė-Urbonienė – už. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pirmiausia, apie ką mes čia turėtume kalbėti, tai yra apie regionus ir regionuose esančias vaistines, nes kyla grėsmė, kad, skaičiuojama, iki 200 vaistinių gali užsidaryti, ypač mažuose miesteliuose ar kaimuose. Man atrodo, kad tai yra mums raudonas šauktukas ir signalas, kad šis įstatymas turi būti priimtas ir yra reikalingas. Mes negalime palikti regionų, ypač mažų vietovių, be vaistinių, kad nereikėtų žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, važinėti į rajonų centrus arba didesnius miestus tam, kad įsigytų elementariai paprastų, reikalingų vaistų, tokių kaip ibuprofenas ar panašiai, arba tam, kad atsiimtų gydytojo paskirtą kompensuojamąjį vaistą, nes labai dažnai ko mes į vaistinę ateiname – žinome, ko mums tikslingai reikia. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas. Mūsų rinka vaistininkų yra pakankamai prisotinta, mes turime tikrai labai aukštą vaistininkų įsidarbinimo procentą Lietuvoje ir tai rodo, kad vaistininkams netrūksta darbo, todėl niekaip nenukentės nei tos profesijos prestižas, nei žmonės, turintys vaistininko išsilavinimą. Kadangi įstatymas jau vieną kartą išsprendžia šitą klausimą, tai po truputį farmakotechnikai, baigę studijas iki 2006 metų, išeis į užtarnautą poilsį ir rinka susibalansuos vaistininkų naudai.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus argumentas. Yra 30 metų ar kažkiek, kai vaistinėse dirba farmakotechnikai ir per tą laiką iš esmės negauta jokių skundų, neatsitiko jokių tokių sudėtingų situacijų, kad žmonės nukentėtų, būtų patirta žala sveikatai, todėl aš visiškai pasitikiu tais žmonėmis, kurie dirbo, dirba ir, tikiuosi, dirbs ateityje. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis argumentas prieš, po jo iš karto balsuojame. T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, perskaitykite tuos laiškus, kuriuos gavote. Jūs gavote originalius laiškus iš įvairių žmonių su labai aiškiais argumentais. Šiandien iš tribūnos gerbiamas A. Matulas bandė priešinti farmakotechnikus su vaistininkais, neva vienus atleis, kitų neatleis. Bandė priešinti didžiuosius miestus su kaimais ir vaizdavo tokį regionais besirūpinantį žmogų. Stebuklų nebūna. Jeigu įstatymo projektas labai naudingas stambiesiems vaistų tinklams, patikėkite, tai yra pagrindinis motyvas, kodėl jis yra teikiamas ir kodėl neteikiamas tas kompromisinis, bent jau antrą kartą, dėl kurio buvo sutarta visoje šioje bendruomenėje. Kolegos, jūs šiandien balsuodami atsakote į klausimą, ar mes turėsime paslaugą mūsų vaistinėse ir tinkamai įgyvendinsime direktyvą, ar mes turėsime vaistininko nuotrauką ten, kur neapsimokės tinklams turėti du žmones.
Antras klausimas, į kurį mes atsakome, ar mes pagerinsime vaistininkų socialinę padėtį. Jūs užeikite savo apygardose, miestuose, aš esu lankęsis ne vienoje vaistinėje, kaip ir jūs visi, paklauskite jų apie jų socialinę padėtį, paklauskite, kaip jie dirba vieni net mieste, kaip sudėtinga kai kurių tinklų vaistininkams yra dirbti. Jiems reikia būti ir valytojais, ir krovėjais – viskuo ir dirba po vieną net Vilniaus mieste. Kodėl? Todėl, kad toks verslo modelis. Toks yra žmogaus išnaudojimo modelis. Jūs norite jį perkelti visai Lietuvai. Galiausiai jūs atsakysite į klausimą, ar suteiksime šansą vaistininkams patiems, nepriklausomai nuo didžiųjų tinklų, įsteigti vaistines regionuose. Štai čia ir bus tikras rūpestis regionais, čia bus tikras konkurencijos skatinimas būtent dėl europinės direktyvos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime, ar pritarsime šiam projektui po pateikimo. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 123: už – 69, prieš – 29, susilaikė 25. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.09 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272(2) (priėmimo tęsinys)
Kadangi esame pasiekę balsavimo intervalą, balsuosime dėl kitų apsvarstytų klausimų. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272(2). Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai – visi 124 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 116, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2497(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1741 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2498(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 126, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1272 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 1, 5 ir 7 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2444(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 123, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1738 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2462(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai – visi buvo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-180(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Veterinarijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-180. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 78, prieš – 28, susilaikė 21. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 6, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2305(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 121, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2407(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2407(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas).
Dabar, kolegos, kadangi balsavimo intervalas, toliau svarstysime klausimus, kurie turi pasiūlymų, ir dėl jų balsuosime.
11.16 val.
Kelių transporto kodekso 81, 11, 16, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2183(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Kelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2183(2). Priėmimo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką. Vyks priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Pirmajai komitetas nepritarė, antrajai pritarė. Ar galime pagal komiteto redakciją priimti šį straipsnį? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra, galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario V. Ąžuolo pasiūlymas. Kviečiu jį pristatyti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šio pasiūlymo esmė yra labai paprasta: labiau pasitikėti savivalda, jų sprendimais ir leisti jiems veikti. Ir paprasta situacija, kai nebelieka vežėjo, niekas į tą vietą nebenori ateiti, bet daugiau kaip mėnesį žmonės liks be maršruto, nes savivaldoje negalima to daryti. Iš pradžių turi paskelbti konkursus, pereiti visas procedūras, nors, aišku, žinoma, kad niekas neateis, ir žmonės liks be pavežėjimo. Ir iš tikrųjų gal pagrindinis dalykas yra, kuo skiriasi ankstesnė valdančioji dauguma ir dabartinė? Ankstesnė valdančioji dauguma savivaldybėms suteikė kuo daugiau teisių ir kuo daugiau patiems spręsti, ką daryti. O dabar pažiūrėsime, ar savivalda pasitikime, už šį pasiūlymą balsuodami, ar, atvirkščiai, kuo daugiau suvaržymų savivaldai. Ir žmonės mėnesių mėnesiais liks be pavežėjimo. Kviečiu balsuoti už šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom komiteto poziciją.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas šiandien svarstė šį papildomą pasiūlymą ir nepritarė. Balsų dauguma, atrodo, 8 ir 2. Ir dėl ko? Šį pasiūlymą teikė Savivaldybių asociacija ir dabar sako, mes nepasitikime savivalda. Kas čia per marazmas? Iš tikrųjų mes nepasitikime? Mes pasitikime savivalda ir vadovaujamės reglamento 5 straipsniu, o jis, pirma, numato konkursą, o po to, jeigu nėra konkurso, tada derybas. Ir dar, kaip sakė, atsitinka bėda, neveža.
Vienas dalykas, jau kai skelbiamas konkursas, yra numatomi tam tikri saugikliai, kad būtų garantijos, jeigu jis išeis taip savavališkai. Kitas dalykas: gali būti vienkartiniai pirkimai ir užtikrinsite tą vežimą. Bet jūs įsivaizduojate, kokią Pandoros skrynią atidarote, sakote, nepasitikime savivaldybe. Tada pagal šį modelį bus visi konkursai. Supraskime, ir Savivaldybių asociacija pati siūlė, ir dar, na, aš nekalbėsiu ten apie techninius dalykus, ten viskas gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pozicija pateikta. Aš matau, kad nėra norinčių kalbėti dėl pasiūlymo motyvų. Reziumuoju, kad 29 už yra, kad svarstytume, ir aš siūlau iškart apsispręsti dėl pasiūlymo. Kas pritaria V. Ąžuolo pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 121: už – 40, prieš – 57, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, aš suprantu, kad dideliuose miestuose tos problemos nėra. Visi maršrutai pelningi, visiems reikalingi. Bet mažuose rajonuose, deja, realybė yra kitokia. Kadangi tam nepritarta, šiuo atveju bent jau mėnesį žmonės tikrai liks be maršruto ir nebus kam vežti. Deja, bet yra taip.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tikrai neliks.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau dėl šio straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti 5 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pastabų. Komitetas visoms pritarė. Ar galime pritarti 6 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio taip pat Teisės departamentas buvo teikęs pastabų. Yra viena pastaba, jai nepritarė, pritarė iš dalies. Taip pat dėl… Ar galime pritarti 7 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ir dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų… Taip, dėl 8 straipsnio buvo Teisės departamento pastabų. Didžiajai daugumai komitetas pritarė: vienai pritarė iš dalies, vienai nepritarė. Ar galime pagal komiteto redakciją pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ačiū, pirmininke.
Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl Kelių transporto kodekso priėmimo.
Balsavo 121: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2474(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Iš pat pradžių yra Seimo narių J. Sabatausko, O. Leiputės, A. Verygos, L. Girskienės, A. Vyšniausko pasiūlymas. Kas norėtų pristatyti siūlymą? J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyta, kad frakcijos narius gali sudaryti savivaldybėse, kur yra 41 ir daugiau narių, – penki, nuo 27 iki 31 – keturi, o likusiose – po tris narius. Aš kaip pavyzdį pasakysiu. Seimo frakcijai sudaryti užtenka apie 5 % narių. Kitaip sakant, perėjai įstatymo nustatytą barjerą ir gali sudaryti frakciją. Pasižiūrėkite, partijos, kurios savivaldybėse perėjo, įveikė 4 % barjerą, deja, galiu pasakyti, tokios partijos kaip Valstiečių ir žaliųjų, Demokratų sąjunga, Tėvynės sąjunga apie 15 ir daugiau savivaldybių negalės sudaryti frakcijų, socialdemokratai 12 savivaldybių negalės sudaryti frakcijos, Liberalų sąjūdis – septyniose. Kaip pavyzdį pasakysiu. Danijos parlamente užtenka 2 %, Švedijoje – 2,5 %, Europos Parlamente – 3,3 %. O žiūrėkite, kaip išeina čia. Pavyzdžiui, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose, norint sudaryti frakciją, jau reikės 15 % narių, tai yra beveik keturis kartus daugiau, negu yra perėjimo barjeras į… Siūlau mažinti, kad tose savivaldybėse, kuriose yra 27 ir daugiau narių, būtų trys nariai – tokie reikalavimai frakcijai sudaryti, o kitose, mažesnėse, būtų du nariai. Dėl aiškinimo, kad yra galimybė sudaryti grupę, pateiksiu pavyzdį. Taip, Seime yra Mišri grupė tų Seimo narių, kurie nesijungia į frakciją. Užtenka turėti daugiau negu vieną, bet mes dabar turime Mišrią grupę, kurioje yra 11. Jie nesiskelbia frakcija.
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai yra jų valia. Taigi grupės ir frakcijos buvimas viena kitai netrukdo, bet aš manyčiau, kad per griežtus reikalavimus tikrai reikia mažinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Komitetas svarstė šitą pasiūlymą, pritarė jam. Ar galime laikyti, kad yra už 29, norintys svarstyti šitą pasiūlymą? Galime laikyti.
Tada dėl motyvų už kalbės A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš, pritardamas tam, ką pasakė J. Sabatauskas, noriu papildyti tuo aspektu, kad iš tikrųjų įstatyme yra ganėtinai užkelta kartelė, o politinė logika turėtų būti labai paprasta. Politinės jėgos yra išrenkamos į tarybą ir jeigu užtenka, perėjus 4 % kartelę, bent dviejų žmonių sudaryti frakcijai, tai politinė organizacija turėtų turėti tokią teisę. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste arba Kauno mieste, kuriuose yra didesnės tarybos, tu, peržengęs 4 %, automatiškai gauni visada tris mandatus, dėl to ten gali būti ir ta kartelė šiek tiek aukštesnė. O dėl grupių formavimosi, mano nuomone, galėtų būti iš esmės tokia logika tik tais atvejais, kai suskyla frakcijos ar kokių nors kitokių problemų yra.
Taip pat įstatyme, primenu, yra naujas dėmuo kiekvienoje taryboje, tai yra Mišri grupė, jeigu yra nefrakcionuotų narių. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti dėl šio pasiūlymo. Kas pritaria, balsuoja už.
Balsavo 121: visi vienbalsiai – už.
Dėl šio pasiūlymo sukuriamas įstatymo projekto naujas 1 straipsnis. Galime laikyti, kad 1 straipsniui mes pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Tada atitinkamai šiek tiek keičiasi numeracija nuo 2 iki 6 straipsnio. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti jiems bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai už – K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Be tų reikalingų pataisymų, kurie yra šiame projekte dėl vietos savivaldos, labai svarbus akcentas yra seniūnų kadencijos. Aš džiaugiuosi, kad galų gale mes sulyginome valstybės karjeros tarnautojus ir seniūnų kadencijų nebelieka. Aš kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės K. Mažeika. Nekalbės. Už kalbės A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Kas nebuvo dar pasakyta? Tai, kad tarybos narių grupė, susidedanti iš dviejų asmenų, neturi jokių įrankių, jeigu jie dirba opozicijoje, negali dirbti Kontrolės komitete. Tai yra labai svarbus pakeitimas, manau, kad savivaldai, tiems tarybos nariams, ypač tiems, kurie dirba opozicijoje, bus suteikti įrankiai kontroliuoti valdančiąją daugumą. Aš kviečiu tikrai palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 117, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1850(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13.1 ir 1-13.2 klausimai. Iš pradžių darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo priėmimas. Komiteto pranešėjas A. Valinskas. Tik primenu, kad dėl 1 straipsnio tris pasiūlymus mes jau apsvarstėme. Pradedame nuo ketvirto pasiūlymo. Priėmimas pastraipsniui. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs norėtumėte pristatyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kad mano pasiūlymus apsvarstė, man atrodo, visus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Liko vienas, jam komitetas pritarė iš dalies, dėl ministro…
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl kurio čia straipsnio?
PIRMININKAS. Čia yra dėl 1 straipsnio paskutinis jūsų siūlymas. Ne visai paskutinis siūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nes paskutiniam…
PIRMININKAS. Prieš A. Kubilienės siūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tuoj pažiūrėsiu. Dėl to, ar ministro, ar ministerijos patvirtinta išvada, aš čia jau argumentavau anksčiau. Man atrodo, kad vis dėlto ministrui čia nereikėtų kažkaip nusišalinti, nes vis tiek, būkime realistai, jeigu tai yra svarbi išvada ir pasirašo ne ministras, o viceministras, ministras vis tiek derina ir palaimina, kaip sakant, bet tarsi išvengia atsakomybės. Aš manau, kad tai yra rimta išvada ir ją turi pasirašyti ministras dėl to valstybės pripažinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kaip komitetas nusprendė?
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Komitetas gerbiamo J. Razmos pasiūlymui nutarė pritarti iš dalies ir pasiūlė savo redakciją.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar pasiūlymo autorių tenkina pritarimas iš dalies?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Netenkina. Tada… Taip, dar dėl vedimo tvarkos. Tuoj mes spręsime dėl pasiūlymo. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš tik norėčiau, kad Sekretoriatas patikslintų, ar dėl šito pasiūlymo Seimas jau nebuvo apsisprendęs balsavimu, jeigu jis eina prieš A. Kubilienės pasiūlymą, dėl kurio buvo paimta procedūrinė pertrauka? Dėl to pasiūlymo Seimas jau buvo balsavęs ir apsisprendęs.
PIRMININKAS. Dėkui. Mes dar pagal protokolą dėl šio pasiūlymo turime spręsti dabar, nes dėl jo nebuvo iki galo apsispręsta. Gerai, tai gal galime laikyti, kad 29 yra už, kad svarstytume? Tada apsispręsime dėl motyvų, bus aiškiau. Prieš šį pasiūlymą kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kažkaip abejoju, ar yra 29 palaikantys, nes šitas pasiūlymas vėl politizuoja visą procesą. Jeigu vienam ministrui gali patikti, kitam ministrui gali nepatikti. Tai jau nebeatitiks objektyvių kriterijų ir tokiu būdu pripažinimas ar nepripažinimas galimai taps vieno asmens nuomonės išreiškimu. Todėl aš palaikau komiteto suredaguotą variantą ir agituoju visus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Jūs man neįjungėte iš karto. Negaliu pritarti kolegei I. Kačinskaitei-Urbonienei. Ji įžvelgia politizavimo pavojų, o aš manau, kad mes pamirštame, jog ministrai yra atsakingi už savo darbą ir už ministerijų priimamus sprendimus. Todėl šiame kontekste J. Razmos pateiktas pasiūlymas yra labai logiškas, nes religinės bendrijos šiaip ar taip yra labai svarbūs juridiniai asmenys – čia jums ne koks UABʼas. Jie daro įtaką žmonių dvasiniam gyvenimui, turbūt netgi jų elgsenai, sakykime. Todėl manau, kad ministras, kaip dalyvaujantis, tvirtinantis tokį sprendimą, turi būti.
PIRMININKAS. Dėkui, motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariame visos apimties J. Razmos pasiūlymui?
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 33, prieš – 26, susilaikė 45. Tokiam prašymui nepritarta, lieka komiteto redakcija.
Seimo narės A. Kubilienės siūlymas taip pat dėl šio straipsnio. Kviečiu Seimo narę pristatyti siūlymą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad Seimo nutarime dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą turi būti nurodyti tokio sprendimo motyvai, argumentai ir pagrindai. O dabar mes nesuteikiame arba suteikiame religinei bendrijai valstybės pripažinimą už tai, kad „ji stovėjo eilėje“, iš tikrųjų už tai, kad ji dvejus metus laukė. Tai nieko bendro neturi su tuo dalyku, kad bendrija atitinka teisės aktus ar neatitinka teisės aktų. Todėl, man atrodo, yra labai svarbus dalykas, kad būtų aiškiai pasakyti šitie pagrindai ir motyvai.
Aš puikiai suprantu, kodėl dabar pasirinktas kitas variantas, tai yra dvejų metų laikotarpis, nes iš tikrųjų neatitinka kai kurių teisės aktų ir konstitucinių nuostatų. Todėl kviečiu tikrai palaikyti mano pataisą, nes manau, kad jeigu išnyktų šitos priežastys, dėl ko nebuvo suteiktas tas valstybės pripažinimas, būtų galima ir anksčiau šitai bendrijai suteikti valstybės pripažinimą, kad ir po metų, kad ir dar anksčiau. Juk tai priklauso ne nuo „stovėjimo eilėje laiko“ – tai priklauso nuo tų nuostatų, kad jos atitinka mūsų teisinę bazę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą… Atsiprašau. Komiteto pozicija.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Komiteto argumentai yra tokie: kiekvienu atveju Seimui priimant atitinkamą nutarimą iš esmės išnagrinėjus gautą kreipimąsi turi būti įvertinta pagal visus valstybės pripažinimo suteikimo kriterijus, o ne tik pagal tai, kas buvo nurodyta ankstesniame Seimo nutarime. Siūlomas terminas „religinės bendrijos pakartotiniam kreipimuisi dėl valstybės pripažinimo“ nėra Seimo sprendimo pagrindas ir valstybės pripažinimo suteikimo kriterijus, o tik prielaida Seimui pradėti spręsti tokį klausimą. Tokių terminų nustatymo priežastis yra pagarba priimtam Seimo sprendimui ir siekis išvengti pernelyg greito ir dažno to paties klausimo sprendimo iš naujo, taip pat laiko suteikimas religinei bendrijai išsklaidyti abejones, kad ji atitinka valstybės pripažinimo suteikimo kriterijus, tai yra kad jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai ir kad ji neabejotinai turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia buvo mestas kaltinimas, kad 29 Seimo narių gali nebūti, tai gal pasitikrinkime, ar svarstome šį įstatymo projektą, šį pasiūlymą. Ar yra salėje 29? Kviečiu balsuoti, jeigu manote, kad svarstome šį pasiūlymą.
Taip, 29 tikrai yra. Už pasiūlymą kalbės S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti kolegės A. Kubilienės pasiūlymui, racionaliam pasiūlymui. Jis, aš manyčiau, daugiau atitinka ir Konstitucinio Teismo aiškinimo dvasią, kur eina vyraujanti gija, kad nauja religinė bendrija turi būti vyraujanti Lietuvoje. Aš nežinau, ar pakanka dvejų metų, kad pasikeistų religinės bendrijos statusas taip, kad ji taptų vyraujanti. Duok Dieve. Bet kartais tai gali tęstis ir trejus metus, ir penkerius metus ar dvidešimt metų. Kviečiu pritarti A. Kubilienės pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Sutinku tiek su A. Kubilienės, tiek su kolegos ką tik išsakytais argumentais, jeigu mes kalbėtume apie turinį. Taip. Tam, kad bendruomenė galėtų būti pripažinta kaip religinė bendruomenė, turėtų išnykti pagrindai, dėl kurių buvo atsisakyta. Bet šiuo atveju mes kalbame apie procedūrą. Ar bendruomenė gali kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl išvados, o tada ir į Seimą tam, kad galėtume patvirtinti, ar išnyko, ar neišnyko tie pagrindai. Jeigu neišnyko, be abejo, tvirtinimas yra neįmanomas. Tai yra procedūrinis klausimas ir nepainiokime su turiniu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti dėl A. Kubilienės siūlymo.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 45, prieš – 30, susilaikė 31. Nepritarta.
Taip pat dėl šio straipsnio yra kitas A. Kubilienės siūlymas. Ar jis yra susijęs su tuo, dėl kurio apsisprendėme? Taip, jūs sakote, kad susijęs. Tai mes galime tada fiksuoti, nes komitetas taip pat jam nepritarė, kad nesvarstome šio.
Taip pat yra J. Razmos siūlymas, jam komitetas irgi nepritarė. Jis yra… Pristatysite jį?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad tai svarbi pataisa ir ji išreiškia tai, kas yra tikrovėje. Nors šiuo metu ir yra numatyta, kad valstybinėse švietimo įstaigose gali būti dėstoma ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų tikyba, realiai to nėra, nes Švietimo įstatymas to nenumato. Čia nėra toks paprastas dalykas parengti programas, vadovėlius ir taip toliau. Todėl aš ir siūlau išbraukti, kad mokyklose būtų dėstoma ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių tikyba, ir liktų tik tradicinių religinių bendruomenių tikyba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom komiteto poziciją.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė gerbiamojo kolegos pataisai argumentuodamas, kad toks pasiūlymas gali lemti valstybės pripažintų religinių bendruomenių diskriminaciją tradicinių religinių bendrijų atžvilgiu, nors šios bendrijos neturi esminių kokybinių skirtumų. Dėl diskriminacinių nuostatų prielaidos įstatyme ir jį įgyvendinant jau yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Tik tokia pastaba, gerbiami kolegos, kad visos keturios kitos netradicinės religinės bendrijos, kurios turėtų teisę mokyti tikybos, visos yra krikščioniškos bendrijos. Tiesiog tokia pastaba.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu apsispręsti, ar yra 29 Seimo nariai už, kad svarstytume J. Razmos siūlymą.
Už – 42 Seimo nariai. Vadinasi, šį pasiūlymą svarstome.
Už norinčių kalbėti nėra. Prieš kalbės E. Dobrowolska. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Atkreipsiu dėmesį ne tik į tai, ką sakė komiteto atstovas, ne tik dėl galimo Europos žmogaus teisių jurisprudencijos ir konvencijos pažeidimo, bet tokiu pasiūlymu iš esmės mes paneigiame, kad valstybės pripažintos kitos bendrijos yra nelegitimios. Juolab kad mes kalbame ne tik apie tikybos pamokas, mes kalbame ir apie etikos pamokas, apie kitas pamokas, kur mes taip pat galime kalbėti apie religijas. Tai turbūt nedevalvuokime tų religijų, kur pati valstybė pripažįsta ir suteikia joms vieną arba kitą statusą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręskime, ar pritariame J. Razmos siūlymui.
Balsavo 106: už – 40, prieš – 32, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta. Ar galime 1 straipsniui pritarti pagal šiuos balsavimus bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra T. V. Raskevičiaus pirmas pasiūlymas dėl įsigaliojimo. Komitetas jam pritarė. Ar būtų norinčių čia dar ką nors patikslinti, gal galime bendru sutarimu patikslinti datas? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taip pat senesnis pasiūlymas dėl kitų datų, kadangi svarstome kovo mėnesį, nėra aktualus. Taip pat dar yra J. Razmos siūlymas dėl to paties, dėl ko jau balsavome – dėl ministro ar ministerijos tvarkos apsisprendėme. Ir Teisės departamento pastaba, jai pritarėme. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso įstatymo projekto už kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, kolegos, kurie jau norėjote išsiaiškinti, koks turėtų būti reguliavimas, tai skundėtės į Konstitucinį Teismą ir atitinkamus rezultatus gavote, buvo ir Žmogaus Teisių Teismo byla, joje vėl pripažinta, kad turime problemų dėl nacionalinio reguliavimo. Tai tiesiog siūlyčiau pagaliau pritarti tiems Konstitucinio Teismo sprendimams ir Žmogaus Teisių Teismo bylai ir susitvarkyti reguliavimą tiesiog neprovokuojant dar kitų bylų, nes manau, jog natūralu, kad žmonės turi tam tikrus teisėtus lūkesčius praktikuoti savo tikėjimą tokiu būdu, kaip jiems kol kas valstybė garantavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Na, iš tiesų negaliu palaikyti šio įstatymo projekto pirmiausia todėl, kad mums, krikščioniškai valstybei, katalikiškam kraštui, tas blaškymasis tikrai yra nereikalingas ir jis yra daugiau draskantis negu telkiantis. Senovės baltų bendrija puoselėjo baltiškąsias tradicijas, pagoniškas tradicijas, iš tikrųjų jos yra svarbios lietuviško identiteto požiūriu, tačiau tai nėra religija ir tai ne kartą yra pažymėję religijotyrininkai, kurie laiko „Romuvą“, šią organizaciją, neopagonišku judėjimu. Be abejo, jų tikslai yra gražūs – puoselėti etnokultūrą, bet ir palikime tai etnokultūrai ir skirkime didesnį dėmesį, galimybes mokyklose. Nepriklausomybės pradžioje buvo, kai etnokultūra būdavo įvedama mokyklose, tai tegul išlieka kaip tradicinio paveldo puoselėjimo dalis, bet pavadinti sukurto religinio judėjimo religija aš tikrai negaliu. Vis dėlto visi turime vieną Dievą.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man atrodo, labai gražu, bent jau kaip dabar atrodo, Seimas yra linkęs grąžinti tikrai ilgalaikę skolą baltų religinei bendruomenei, kuri yra gana didelė Lietuvoje, kuri puoselėja savo tradicijas, kuri turi savo struktūrą, turi savo papročius. Tikrai yra daug Lietuvoje žmonių, kurie įvairias apeigas atlieka, vestuvių ir kitų progų jau vadovaudamiesi baltų religinės bendruomenės papročiais, o mes vis dar Seime neturėjome valios pripažinti, kas jau ir taip yra akivaizdu, kas vyksta, ir tai yra tikrai didelė nepagarba dalies žmonių įsitikinimams. Jeigu vis dėlto mes pripažįstame žmogaus teises, pripažįstame teisę į religiją, į tikėjimą, į įsitikinimus, tai šiandien privalome balsuoti už šį įstatymo projektą ir neprimesti savo valios ar savo religijos kitiems žmonėms. Todėl tikrai, atsižvelgdama ir į priimtus teismų sprendimus, ir į esamą padėtį, labai kviečiu ir raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia kolegos aiškina, kad įstatyme atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo nutarimus, bet aš pasakysiu, kad atsižvelgiama selektyviai. Atsižvelgiama į tą nutarimą, kuris leidžia vėl ir vėl svarstyti tą prašymą, bet kažkodėl nenorima įrašyti nuostatos iš ankstesnio nutarimo, joje pasakyta, kad į valstybės pripažinimą pretenduojanti religinė bendrija turi turėti tvirtą atramą visuomenėje, tai yra jos veikla turi apimti ne vieną kartą, turi būti pakankamai gausi. Tų nuostatų kažkodėl kategoriškai nenorima įrašyti, nors aš siūliau įrašyti grynai, kaip parašė Konstitucinis Teismas. Aš matau čia tam tikrą gudravimą ir bandymą apeiti vieną iš Konstitucinio Teismo nutarimų.
Taip pat nematau, kodėl reikėjo palikti tą galimybę mokyti mokyklose tradicinių religinių bendrijų tikėjimo. Pas mus yra vis dėlto išskiriamos tradicinės ir valstybės pripažintos. Norima pasakyti, kad su jomis viskas turi būti taip pat. Aš nemanau. Tada kodėl skirstome? Dėl to gali būti tie skirtumai, tradicinės religinės bendrijos yra gausios ir jau ilgus metus veikia čia, Lietuvoje. Todėl aš manau, kad per daug yra liberalus šitas projektas, jis suniveliuoja tradicines religines bendrijas ir gaunančias valstybės pripažinimą.
Dar grįžtant prie to ministro ar ministerijos – ministerijos išvadą pasirašys viceministras. Ar viceministras ne politikas, ne ministro paskirtas? Bet tai iš karto yra toks atsakomybės nuėmimas nuo ministro. Nežinau, kodėl dabartinė teisingumo ministrė taip…
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …nenori prisiimti atsakomybės už išvadą.
PIRMININKAS. Už kalbės E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, kai kalbame apie šitą įstatymą, mes nekalbame apie atskiras bendruomenes, mes nekalbame apie „Romuvą“, mes nekalbame apie kitas, kurios yra diskusinės bendruomenės. Mes kalbame apie įstatymą, kuris yra pagrįstas Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Mes kalbame apie įstatymą, kuris sutvarko mūsų spragas po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Priėmus šitą įstatymą, jokia bendruomenė netaps tradicinė, netaps valstybės pripažinta automatiškai. Priėmus šitą įstatymą, Seimui vis dar reikės balsuoti dėl atskirų bendruomenių. Yra sutvarkoma procedūra, kada bendruomenė gali ateiti, prieš tai gavusi išvadą, ir Seimas sprendžia dėl visų bendruomenių.
Dar šiemet Teisingumo ministerija yra parašiusi vieną išvadą dėl kitos bendruomenės, kurios dar neaptarinėjome, ir Seimui vėl reikės iš naujo balsuoti. Sutvarkykime procedūras, kurios nekeltų klausimų ir neduotų, tiesą sakant, naujų įrankių toms bendruomenėms, kurios skundžia mus teismams, kad dėl procedūrinių dalykų mes galėtume kristi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tiktai informuoju. Ar galime pratęsti balsavimo intervalą, iki kol apsvarstysime šį paketą? Galime. Ačiū. Pratęsta.
Prieš kalbės P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Štai, gerbiami kolegos, ir paaiškėjo tikslai. Nors mes sakome, kad čia nesvarstome esmės ir „Romuvos“, ir baltų religijos, bet, deja, mes ją svarstome. Būtent apie tai ir yra kalbama. Todėl ne kažkokia teisinė ekvilibristika ir biurokratinės detalės turi mums būti prieš akis, o esmė, ar Seimas turi čia politinės valios patvirtinti pagonis valstybės pripažįstama religija, ar neturi.
Kartais šitoje salėje skamba siūlymas atsigręžti į Europą, į europietiškas vertybes, į vakarietiškas vertybes, ir aš tam labai pritariu – nepamirškime, ant kieno pagrindų stovi Vakarų civilizacija. Ant krikščionybės pamatų stovi Europa, stovi Jungtinės Amerikos Valstijos, visa euroatlantinė erdvė stovi ant krikščioniškos civilizacijos pamatų.
Antras dalykas. Aš labai gerbiu „Romuvą“ kaip etnokultūrinį būrelį, kuris dar sovietmečiu puoselėjo tradiciją, puoselėjo etnokultūrą, bet kodėl buvo sovietų valdžios toleruojamas? Todėl ir buvo sovietų valdžios toleruojama jų veikla, kad jie aiškiai pasakė: mes ne religija, mes nepretenduojame į religiją, mes užsiimame tradicija, mes užsiimame papročiais, etnokultūra ir taip toliau. Todėl leido jiems vystytis ir už tai galime jiems padėkoti, ir tą jų veiklą šiandien skatinti – „Romuvą“ kaip etnokultūrinį judėjimą, kuris puoselėja senąsias, baltiškąsias tradicijas, kultūras, viskas gerai. Tačiau tai nėra religija ir jie patys tai sovietmečiu yra deklaravę. Kokį mes čia dabar norime rekonstruoti Frankenšteiną, man nelabai aišku. Mieli kolegos, balsuokime prieš.
PIRMININKAS. Už kalbės D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik norėčiau priminti kolegoms, kad Vakarų civilizacija taip pat yra neatsiejamai susijusi su žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Ir mes, kaip Europos Sąjungos nariai, turbūt jaučiamės tie, kurie visas žmogaus teises ir laisves turėtų ginti. Turint omenyje, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio turbūt nepavadintumėte ne vakarietišku ar necivilizuotu, labai konkrečiai konstatavo, kad pažeidėme konvencijos 9, 13 ir 14 straipsnius. Šiuo atveju tikrai turėkime atsakomybę ištaisyti šią klaidą.
Taip pat norėčiau priminti, kad mūsų valstybėje visos religijos ir visi tikėjimai turėtų būti gerbiami būtent todėl, kad mes esame vakarietiška, demokratinė, žmogaus teises gerbianti ir jas užtikrinanti valstybė. Tikrai raginčiau balsuoti už ir šiuo atveju neužsidaryti siauruose vienos religijos ribose.
PIRMININKAS. Ir prieš kalbės V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Labai pritariu tiems kolegoms, kurie kalbėjo prieš, ypač J. Razmai, P. Saudargui, tačiau leisiu sau pasakyti, jog norėdami apginti, sakykim, „Romuvos“ siekius gauti tam tikrų privilegijų, nes juk niekas nedraudžia jiems veikti, tiesiog jie siekia privilegijų, kurios yra Konstitucijoje suteiktos tradicinėms religinėms bendruomenėms, mes atveriame Pandoros skrynią. Mes net negalvojame į priekį, kad gali atsirasti tokių grupuočių, apsiskelbusių religijomis, nuo kurių mums galbūt šiek tiek ir šiurps oda, jos irgi po labai trumpo laiko, po kokių 25 metų, pradės reikalauti sau teisių ir tada gali maža nepasirodyti.
Nenorėčiau aš įvardinti, kokios čia galėtų būti kryptys, bet mes atveriame Pandoros skrynią prisidengdami „Romuvos“ interesais. Ir tai ne pirmas kartas, kai priimant įstatymus išplaunamas tikrasis Konstitucijos turinys. Nepamirškime, kad Konstitucija yra visuomeninė sutartis ir ją priimant buvo balsuojama tautos referendume. Tai ne vienintelis aspektas. Yra išplaunamas šeimos sampratos turinys. Dabar išplaunamas tas fundamentalus principas, kad vis dėlto religijos turi remtis labiausiai kultūrine tradicija, o čia mes leidžiame net ir kurti sektas, jeigu tik to panorėsime.
Paskutinis dalykas. Mes pasirašėme sutartį su nauja, labai laukiama Lietuvoje religine bendrija ir abejoju, kad šis įstatymas tą pasirašytą sutartį atitiks. Ir vėl reikės jį taisyti. Būtų buvę protingiausia atidėti.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū už motyvus. Dabar apsispręsime dėl įstatymo priėmimo. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 60, prieš – 32, susilaikė 21. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, turime dar neapsvarstytų iš rytinės darbotvarkės klausimų. Statuto lydimasis Pilietybės įstatymo ir Teismų įstatymo projektas, kurį teiktų R. Šalaševičiūtė. Ar galime tokiu atveju pabaigti rytinę darbotvarkę su klausimais ir tada Vyriausybės valandai numatyti pusvalandį klausiant tik opozicijos atstovams? Jeigu ne, tuomet ir R. Šalaševičiūtė, ir kiti nepateiks įstatymų. Ar būtų galima?
Norėtų A. Butkevičius pasisakyti.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš dėl Vyriausybės valandos. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu norėčiau Vyriausybės narius pakviesti į susitikimą su žemdirbiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kvietimas išgirstas. Bet dabar norėčiau paklausti dėl pusvalandžio. Galime tvirtinti, kad dirbame, pabaigiame balsavimus, suplanuotus rytinėje darbotvarkėje, nusimatome Vyriausybės pusvalandį, kuris prasidėtų 12 valandą… na, nežinau, priklausys, kaip seksis, po įstatymų svarstymo. Tuomet Seimo narių pareiškimai. Gerai? Taip, klausia tik opozicija. Galime taip sutarti? OK. Dirbame taip ir toliau.
12.01 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1851(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.2 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 70 straipsnio pakeitimo projektas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra J. Razmos pataisa. Apie tą patį ministro ir ministerijos tvirtinimą. Jis balsuoti neprašo. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra, išskyrus vieną, – dėl įsigaliojimo datos. T. V. Raskevičiaus. Komitetas pritarė. Natūralu, yra redakcija pagal realias datas ir realų laiką. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi šis projektas yra lydimasis, aš nekartosiu tų argumentų, kurie buvo išsakyti dėl pagrindinio projekto. Iš dalies jie tinka ir šiam projektui, kaip, sakykime, ministras ar ministerija, ir taip toliau.
Aš kviečiu balsuoti prieš. Kadangi čia reikia jau 71 balso, tai balsavimas prieš, matant balsų santykį, gali būti rezultatyvus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, tikrai reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio atskirai. Kviečiu balsuoti, kas pritaria Statuto pakeitimo 1 straipsniui. Kviečiu balsuoti. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Komitetas pritarė. J. Razma dėl savo pasiūlymo neprašė balsuoti.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 66, prieš – 13, susilaikė 12. Nėra pritarta. Aš manau, kad mes šį klausimą atidedame ir balsuosime vėliau. (Balsai salėje) 1 straipsnis nepriimtas.
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Nepriimta. Kolegos, 1 straipsnis nepriimtas. 2 straipsnyje buvo įsigaliojimo laikas. Iš esmės šis Statuto pakeitimas nėra priimtas, nes tik dėl įsigaliojimo laiko buvo sprendžiama.
12.04 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24, 30, 31, 32, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1914(2) (priėmimas)
Dėl Pilietybės įstatymo – darbotvarkės 1-14 klausimo. Priėmimas. Pranešėjas – T. V. Raskevičius. Bet aš matau, kad taip, priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Vienai komitetas nepritarė… dviem nepritarė, dviem pritarė.
Ar galime bendru sutarimu pritarti tai redakcijai, kuriai komitetas pritarė? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Reikės balsuoti? (Balsai salėje) Dėl Pilietybės įstatymo 1 straipsnio. (Balsai salėje) Dėl Pilietybės įstatymo 1 straipsnio. Gerai, yra prašymas balsuoti. Apsispręskime dėl 1 straipsnio.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 65, prieš – 20, susilaikė 15. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat buvo pastabų, pasiūlymų. Visi Teisės departamento. Dviem komitetas nepritarė, vienai pritarė. Ar bendru sutarimu 2 straipsniui galime pritarti? Ne? Reikės balsuoti? Balsuojame dėl 2 straipsnio priėmimo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 66, prieš – 13, susilaikė 21. Pritarta 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Gal galime bendru sutarimu 3 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio buvo Teisės departamento pastabų. Komitetas suredagavo, joms nepritaria. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Reikės balsuoti dėl 4 straipsnio. Balsuojame dėl 4 straipsnio.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 65, prieš – 9, susilaikė 9. Pritarta.
Dabar 5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio buvo viena Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Negalime. Dėl kiekvieno. Balsuojame dėl 5 straipsnio. Ar pritariame 5 straipsniui?
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 66, prieš – 8, susilaikė 23. Pritarta.
Dėl 6 straipsnio Teisės departamento dvi pastabos, komitetas joms pritarė. Gal galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Balsuojame dėl 6 straipsnio priėmimo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 67, prieš – 9, susilaikė 22. Pritarta.
Dėl 7 straipsnio viena Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Suprantu, kad reikia balsuoti dėl 7 straipsnio.
Balsavo 89: už – 66, prieš – 7, susilaikė 16. Pritarta.
Ir 8 straipsnis dėl įsigaliojimo datos. Buvo T. V. Raskevičiaus pastaba, pasiūlymas, komitetas jam pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ir dėl šito straipsnio reikia balsuoti. Apsispręskime dėl 8 straipsnio.
Balsavo 98: už – 66, prieš – 8, susilaikė 24. Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už kalbės A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitas įstatymas yra pakankamai svarbus dėl to, kad mes turėsime galimybę sureguliuoti, jog tie asmenys, kurie išskirtinėmis teisėmis dėl kokių nors senesnių nuopelnų gavo Lietuvos pilietybę, bet turi kitos šalies pilietybę, tačiau šiuo metu, ypač dėl karo Ukrainoje ar dėl kitų veiksmų, daro didelę negarbę savo pasisakymais ir veiksmais Lietuvos valstybei… turėsime galimybę iš tokių asmenų tą galimybę atimti, pilietybę, kurią jie gavo už nuopelnus. Man atrodo, tai yra labai svarbus reguliavimas, kuris leistų, ypač dabartiniame kontekste, pasižiūrėti į kai kurių asmenų, kurie turi pilietybę, bet nebūtinai daro garbę mūsų valstybei, na, tos pilietybės statusą. Aš labai kviečiu palaikyti, manau, jog yra svarbus reguliavimas, ypač dabartiniame karo Ukrainoje kontekste.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Širinskienė. Jos salėje nematau. D. Kepenio taip pat. J. Sabatauskas. Ar J. Sabatauskas kalbėtų prieš? (Balsai salėje) J. Sabatauskas negirdi.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, na, pirmas dalykas, ką aš dabar pasakysiu, lygiai taip pat šiandien ryte radijo laidoje pasakė ir profesorius V. Sinkevičius. Konstitucijos 29 straipsnis – dėl asmenų lygiateisiškumo. Jau iš karto sukelia abejonių šito projekto atitiktis Konstitucijai, nes nustatoma tik viena piliečių grupė, kurioje iš asmens gali atimti pilietybę. Paties Pilietybės įstatymo 3 straipsnyje yra pasakyta, kad visos pilietybės, nepaisant, kokiu pagrindu jos įgytos, yra lygios. Todėl negalime vienai grupei nustatyti vienokio netekimo režimo, kitai kitokio.
Trečia. Nėra aiškių kriterijų ir nėra aprašyta, kokiais veiksmais tas asmuo… Jeigu tu ten kažką vieną kartą leptelėjai, paskui atsiprašei ar dar ką nors, tai už tai reikia atimti iš žmogaus pilietybę? Ir kas vertins visa šita? Vienas du žmonės.
Todėl iš tikrųjų labai daug subjektyvumo, nėra aiškių kriterijų, už kokius veiksmus turėtų būti baudžiama arba sankcionuojama, neaprašyta. Todėl akivaizdu, kad šitas įstatymas, jeigu bus priimtas, Konstituciniame Teisme bus susprogdintas skersai ir išilgai, bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Negaliu balsuoti už tokį įstatymą, negaliu už rūšiavimą piliečių į vienokius ir kitokius balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, kolegos, tai savalaikis teisinio reglamentavimo pakeitimas. Jeigu mūsų pilietis neigia karinę agresiją, palaiko terorizmą, šoka, dainuoja Kremliaus rengiamuose vakarėliuose, be abejo, turi būti numatyta teisinė galimybė atimti iš jo pilietybę.
Atkreipsiu dėmesį, kolegos, kad kalbama apie tokį teisinį reglamentavimą, kad iš piliečių, kurie išimties tvarka įgijo pilietybę. Neteisus J. Sabatauskas teigdamas, kad visi piliečiai reglamentuojami tolygiai ir vienodai. Deja, dabartinis teisinis reglamentavimas numato, kad piliečiai, išimties tvarka įgiję pilietybę, turi kitas sąlygas. Pavyzdžiui, kaip pavyzdys, jie neturi atsisakyti kitos turimos pilietybės.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šis teisinio reglamentavimo pakeitimas apima tik tuos piliečius, kurie turi dvigubą pilietybę. Taigi vėl teisinis reglamentavimas numato išimtis. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidentu negali būti pilietis, kuris turi dar ir kitą pilietybę. Taigi ir dabar egzistuojantis teisinis reglamentavimas numato visiškai kitas teisines sąlygas asmenims, kurie turi vieną pilietybę ir kurie turi dvi pilietybes. Tad, kolegos, nesuklyskime dėl šitų interpretavimų ir balsuokime už šį teisinį pakeitimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbėtų A. Sysas, bet jo nėra. V. Bakas kalba prieš. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Žinote, iš tiesų šitas įstatymas yra antikonstitucinis. Apie tai kalba visi, kas bent kiek susipažinę su Konstitucija ir teise, tiek Teisės departamentas, tiek ponas V. Sinkevičius, kuris yra vienas iš Konstitucijos kūrėjų. Aš, tiesą sakant, nelabai suprantu, kam mes darkome, laužome savo Konstituciją sąmoningai tai suprasdami?
Kita vertus, šitas įstatymas radikalizuoja valstybę. Tai yra mes galime nueiti iki to, kad greitai iš opozicijos bus atimama pilietybė dėl to, kad turi kitą nuomonę. Ir jis nieko bendro neturi su Ukraina, kaip buvo minėta, jame net žodžio „Ukraina“ nėra. Kalbama apie tai, kad jeigu kam nors pasirodys, kad žmogaus nuomonė žemina Lietuvą arba ji nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais, iš tokio žmogaus bus galima atimti pilietybę. Čia kaip viduramžiais – žmogų ištremia už miesto sienos tvirtovės ir palieka jį. Mes norime grįžti į tokią situaciją?
Aš tiesiog kviečiu laikytis sveiko proto ir bent jau elementaraus išprusimo standartų ir tikrai nebalsuoti už tokį įstatymą. Būtent toks įstatymas ir žemina Lietuvą. Tokios iniciatyvos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir visiškai pamina žmogaus teises.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš taip pat prašysiu laikytis sveikos nuovokos ir balsuoti už šitą pakeitimą. Prašau kolegų nemaišyti ir neklaidinti, nes šito įstatymo pakeitimo nuostatos galios tik tiems asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę gavo išimties tvarka. Ne gimimu, o išimties tvarka, turėdami savo kitos valstybės pilietybę. Šiuo metu tokie piliečiai gali būti Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir kitų valstybių, kurios nėra draugiškai nusiteikusios prieš Lietuvą. Įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad ne už tai, kad nėra pasitenkinimo ar panašiai, bet kad aktyviais veiksmais palaiko teroristę arba agresorę valstybę.
Iš tikrųjų mes turime labai aiškiai nustatyti savo vertybinę poziciją, kad jeigu žmogus gavo dovanų pilietybę, jam, kaip ir gerbiamas kolega Julius minėjo, priklauso tiek teisės, tiek pareigos. Mūsų pareiga būti lojaliu Lietuvos Respublikos piliečiu ir to reikalaujama iš kiekvieno piliečio.
Dabar šita piliečių grupė yra vis dėlto šiek tiek skirtinga ir aš tą diskriminavimą matyčiau pozityvų, nes tai yra grupė piliečių, kurie ne gimimu įgyja, o išimties tvarka. Gimimu įgijusiems, nors ir kaip norėtųsi, kad tie, kurie prieš Lietuvos valstybę veikia, netektų Lietuvos Respublikos pilietybės, to neįmanoma dėl paprastos priežasties, tai yra 2013 metais ratifikuotos Jungtinių Tautų konvencijos dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo. Ji numato, kad pilietis negali likti be pilietybės. Todėl neskleiskite tokių keistų interpretacijų, kad ateisime iki to, kad iš kiekvieno piliečio dėl jo pasisakymų gali būti atimta pilietybė. Todėl aiškiai atskirkime tas dvi piliečių grupes, aiškiai atskirkime priežastis, dėl ko ta pilietybė gali būti netenkama. Ir taip pat…
PIRMININKAS. Laikas!
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Julius minėjo, kad nėra nustatytas mechanizmas. Labai ačiū Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Žmogaus teisių komitetui ir mūsų Seimo kanceliarijos Teisės departamentui už pasiūlymus. Yra nustatytas mechanizmas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. I. Kačinskaitės-Urbonienės salėje nematau. Kviečiu balsuoti, apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. (Balsai salėje)
Balsavo 60 Seimo nariai. Šiuo metu salėje 71 Seimo nario nėra. Spręsime dėl šio įstatymo kiek vėliau.
12.21 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 441, 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1288(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Aš kviečiu pristatyti R. Šalaševičiūtę. Kaip Seniūnų sueigoje ir buvo sutarta, rytinėje darbotvarkėje kviečiame pateikti įstatymo projektą Nr. XIVP-1288. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai trumpas projektas, Teismų įstatymo 441, 98 straipsnių pakeitimas.
Poreikis pakeisti Teismų įstatymo nuostatas atsirado dėl Teismų įstatymo nesuderinamumo su Darbo kodekso nuostatomis, nes pagal Teismų įstatymą nėra užtikrinamos socialiai pažeidžiamų asmenų, būtent teisėjų, teisės. Siekiant nediskriminavimo dėl socialinės padėties principo, teisėjai, kurie yra pripažinti neįgaliais, kurie vieni augina vaikus iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, nėščiosios, neseniai pagimdžiusios, neturi galimybės pasinaudoti sutrumpintu darbo laiku, kaip yra nustatyta Darbo kodekse, yra toks siūlymas, kad reikėtų pakeisti.
Sutrumpinti darbo laiką teisėjams leidžiama tik tokiu atveju, pagal Teisėjų tarybos nustatytą tvarką, kai teisėjai vykdo nebūtinai tiesiogiai bylų nagrinėjimą, bet kitas funkcijas, susijusias su teisėjų veikla. Teismų įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjams suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Tiems asmenims, kurie, kaip aš jau įvardijau, taip pat yra iš socialiai pažeidžiamų grupių, yra 27 darbo dienų atostogos, tačiau asmenims, kurie priskirtini socialiai pažeidžiamoms grupėms, minimali atostogų trukmė yra ilgesnė 5 dienomis negu apskritai visiems teisėjams. Toliau jų atlyginimas… Jiems prie atostogų trukmės po penkerių darbo teisėju metų pridedamos papildomos dienos ir bendra suma susidaro 40 darbo dienų.
Būtent šiuo projektu ir yra prašoma, kad būtų nustatoma maksimali trukmė teisėjams iš pažeidžiamų grupių iki 45 dienų, įvertinant tai, kad jų minimalių atostogų trukmė yra ilgesnė. Tai tiek. Aš manau, tikrai mes turime suvienodinti su Darbo kodeksu ir užtikrinti tam tikrų kategorijų asmenų, dirbančių teisėjais, teises nediskriminuodami jų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Man klausant, tarsi labai viskas spalvota ir gražu, bet aš keliu sau klausimą. Tai dabar kiekvienai valstybės tarnautojų grupei mes atskirai tąsysime paklodę ir visokias naujas taisykles, nes čia jiems galioja valstybės tarnautojų taisyklės.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ne, ne, ne, Linai, teisėjams galioja specialusis politikų, Seimo narių, teisėjų įstatymas.
PIRMININKAS. Leiskite pabaigti klausimą, gerbiama Rimante…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Valstybės tarnybos įstatymas jiems negalioja.
PIRMININKAS. Linas turi laiko paklausti. (Balsai salėje) Ne, nebeklaus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ne tas įstatymas, Linas ne su tuo susiejo.
PIRMININKAS. Atsakymas pateiktas. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręskime balsuodami, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 33, prieš – 9, susilaikė 23. Mano matematika sako, kad pritarta.
Dabar pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar kviečiu Vyriausybės narius. Kol eina Vyriausybės nariai, per šoninį mikrofoną K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų prieš tai kolega A. Butkevičius, frakcijos seniūnas, kvietė tiek premjerę, tiek visus ministrus į lauką susitikti su žemdirbiais, kurie tikrai turi daug klausimų. Opozicija tikrai visa kartu draugiškai gali juos ir palydėti. Tai kviečiame turbūt ten pratęsti diskusijas.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš manau, pradėsime Vyriausybės valandą. Jūs turite trumpą pareiškimą, ar ne? Prašom, labai trumpai, kad mes per pusvalandį tilptume. Prašom.
12.27 val.
Seimo narių pareiškimai
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ne, pagal darbotvarkę yra prieš. Tai aš noriu ta teise pasinaudoti, mieli kolegos, labai gerai, kad Vyriausybė girdės, perskaityti pareiškimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai garantuoja visiems piliečiams lygias teises, įskaitant rinkimų, tiek pasyviosios, tiek aktyviosios, teisės įgyvendinimą. Laisvi rinkimai – vienas pagrindinių demokratinės valstybės požymių, tačiau įvykę savivaldos rinkimai, jų organizavimas ir eiga, VRK priimti sprendimai arba jų nebuvimas paliko daug abejonių dėl rinkimų skaidrumo, nešališkumo. Tai sukelia visuomenės nepasitikėjimą rinkimais, o to mes negalime leisti.
Vakar įvykusiame susitikime su VRK pirmininke ir jos nariais taip pat liko neatsakyti klausimai ir neaiškiai pateikti atsakymai tą jausmą tik sustiprino. Daugelis Rinkimų kodekse įtvirtintų nuostatų ir principų šiems rinkimams tiesiog negaliojo arba selektyviai buvo taikomi atskiroms partijoms, jų kandidatams, darbo organizavimui konkrečiose apygardose.
Pirma, skirdama apygardų komisijų pirmininkus, VRK neįgyvendino Rinkimų kodekso trečiojo skirsnio 46 straipsnio nuostatos, kuria įtvirtintos teisės politinėms partijoms teikti narius į pirmininkus apygardų komisijose, kuri aiškiai numato, kad Vyriausioji rinkimų komisija apygardų savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į savivaldybių rinkimų apygardų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jų pasiūlytų kandidatų skaičiui. LLRA-KŠS negavo nė vieno apygardos pirmininko, nors pateikė septynias kompetentingų, patyrusių pirmininkų kandidatūras.
Antra, VRK atsainiai vertino Vilniaus rajono apygardos komisijos sprendimą ir neatsižvelgė į savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą papildomų išankstinių balsavimo vietų įrengimo poreikį ir taip nesudarė lygių galimybių šios apygardos rinkėjams pasinaudoti išankstine rinkimų teise.
Artimiausia išankstinio balsavimo vieta yra Vilniaus miestas, o kaimiškosios Vilniaus rajono vietovės nutolusios iki 40 kilometrų. Ankstesniuose rinkimuose buvo keturios tokios vietos, šiuose – tik dvi, o realiai viena, nes ji buvo rajono teritorijoje. Kitose Lietuvos apygardose, mažesnėse tiek geografiškai, tiek rinkėjų skaičiumi, net kelis kartus tokių vietų buvo daugiau.
Trečia. Nenormalus ir neleistinas jokioje demokratinėje valstybėje žmonių su karine uniforma dalyvavimas rinkimų dieną prie apylinkių rinkimų būstinių ir jų viduje, nes atėję balsuoti žmonės patyrė neigiamų emocijų, psichologinį spaudimą, atskirais atvejais trukdymo piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę elgseną jų atžvilgiu.
Tenka apgailestauti, kad Vilniaus rajone Socialdemokratų partija pasitelkė ir iš Barboros gatvės instruktavo Šaulių sąjungos narius, kaip elgtis rinkimų dieną. Tai įrodo garso įrašas instruktuojant stebėtojus ir Šaulių sąjungos narius prieš rinkimus. Šaulių sąjungos nariai įsitraukė ten, kur jie tiesiog negalėjo būti įtraukti su šaulio uniforma. Pažymėtina, kad iš Lietuvos policijos viešo pranešimo visuomenei yra aišku, kad Šaulių sąjungos nariai su karinėmis uniformomis neminimi. Pranešime nurodoma, kad rinkimų dieną dirbs sustiprintos policijos pajėgos, uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai.
Įtakos tokiems Šaulių sąjungos sprendimams (tikriausiai Vilniaus rinktinės) be konkretaus teisinio pagrindo galėjo turėti ir valstybės vadovų Šaulių sąjungos narių palaikymas konkretaus kandidato. Pažymėtina, kad pats kandidatas į merus R. Duchnevič – arba buvęs, arba yra Šaulių sąjungos narys, nes du kartus taisė anketą. Keli šios sąjungos nariai, kitų partijų kandidatai, rinkimuose taip pat dalyvavo patruliuodami, nors tai yra draudžiama turint kandidato statusą iki rinkimų patvirtinimo. Vienas Šaulių sąjungos narys viešai ragino jaunimą paslėpti vyresnių žmonių pasus, kad jie negalėtų balsuoti, jeigu nebalsuos už socialdemokrato kandidatą.
Toks sukarintos organizacijos narių dalyvavimas rinkimuose diskredituoja Šaulių sąjungą ir jos šiuolaikinį gerą įvaizdį bei didelį indėlį į pilietinę visuomenę. Pasirinkta konkreti savivaldybė, kurios 42 % gyventojų priklauso tautinėms mažumoms. Gyventojai rinkimų metu patyrė neigiamų emocijų, atskirų Šaulių sąjungos atstovų įgaliojimų viršijimą ir galimai neteisėtus veiksmus sulaikant rinkėjus prie automobilių, klausiant įeinančius į rinkimų apylinkes, būnančius rinkimų apylinkių patalpose, jų neapleidžiant net paraginus komisijos nariams ar rinkimų stebėtojams.
Svarbu pabrėžti, kad šiuos pažeidimus užfiksavo ir savo raporte…
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …pateikė tarptautiniai stebėtojai, kurie stebėjo rinkimus Vilniaus rajono savivaldybėje rinkimų dieną. Šaulių sąjunga ir jos vadovai turėtų įvertinti savo narių elgesį ir atsiprašyti Vilniaus rajono gyventojų. Pažymėtina, kad apylinkių rinkimų komisijos dirbo neatsakingai, užfiksuoti neantspauduotų biuletenių atvejai, tuo pagrindu nebuvo įskaityta balsų, o Rudaminos apylinkėje 100 W. Urbano balsų buvo paskirta jo oponentui. Sunku įvertinti, ar kitose apylinkėse liko nepastebėta tokių dalykų. Ir, be abejonės, turi įtakos galutiniams rinkimų rezultatams.
Taigi rinkimų, kuriuose vieno politinio dalyvio atžvilgiu rodomas atviras šališkumas, rinkėjams taikomas psichologinis spaudimas, o VRK nesiima veiksmų, negalima pavadinti laisvais, teisingais ir sąžiningais. Dėl to VRK turi paskelbti naujus mero rinkimus Vilniaus rajono savivaldybėje ir užtikrinti, kad jie vyktų užtikrinant laisvų ir demokratinių rinkimų principus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pareiškimų neturime.
12.34 val.
Vyriausybės valanda
Nėra daug Seimo narių salėje. Gal Vyriausybės nariai turėtų Seimo nariams klausimų? Jeigu premjerė norėtų sureaguoti, dar buvo kvietimas. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mielai galiu sureaguoti. Turbūt gerbiamas Kęstutis kaip visada pakalbėjo per mikrofoną ir išėjo, nes jam neįdomu, ką aš pasakysiu ir ką mes pasakysime. Galiu tik paminėti, kad ministras K. Navickas jau buvo susitikęs su protestuotojais pakeliui į mitingą, o aš susitinku su jų atstovais 14 val. 30 min., pagal savo darbotvarkę tuo laiku, kuris man leidžia su jais susitikti. Tai nieko čia… Suprantame opozicijos triukus, bet klausimus sprendžiame, su žmonėmis susitinkame, diskutuojame ir sprendimų ieškome. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai turbūt ir buvo vienintelis klausimas per šį Vyriausybės pusvalandį. Žiūriu į kitus, nėra. Mes taip sutarėme, kad tik opozicija klausia, bet opozicijos salėje nėra. Taigi Vyriausybės pusvalandį baigiame ir baigiame rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.