LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 274
STENOGRAMA
2019 m. balandžio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Maloniai prašau užimti darbo vietas. Pradedame 2019 m. balandžio 9 d. rytinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio, prieš keletą dienų, tuo metu nevyko ir plenariniai posėdžiai, tačiau didžiulė atsakomybė kalbėti ir pranešti apie tai, kad mes netekome buvusio Seimo nario, dirbusio Kaimo reikalų komitete, buvusio žemės ūkio ministro, ilgamečio Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovo J. Kraujelio. Jo išmintis, sukaupta patirtis ir žinios buvo reikšminga dalis formuojant šalies žemės ūkio politiką. J. Kraujelis, įdėjęs svarų indėlį į valstybės gerovės kūrimą, niekuomet nebus pamirštas. Prašau pagerbti jo atminimą tyla.
Tylos minutė
Dėkoju.
Mielieji kolegos, laukia darbai, kuriems sėkmės visada linkėjo anapilin išėjęs mūsų kolega, kurių laukia Lietuvos žmonės, gyvenimas tęsiasi, ir maloniai noriu paskelbti mūsų svarbią šios dienos darbotvarkės žinią – Seimo nario priesaiką.
10.02 val.
Seimo nario A. Mazuronio priesaika
Gerbiami kolegos, Vyriausioji rinkimų komisija nuo balandžio 2 dienos Seimo nariu patvirtino A. Mazuronį. Seimo statutas numato, kad Seimo narių priesaikas priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Tad kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą į prisaikdinimo procedūrą. Prašau supažindinti su procedūromis. Seimo narius prašau tylos!
D. ŽALIMAS. Gerbiamoji Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-187 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Arūno Gelūno įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais“, juo nusprendė pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Gelūno, išrinkto daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimus nutrūkusiais nuo 2019 m. balandžio 2 d. Paskutinė Seimo nario įgaliojimų diena yra 2019 m. balandžio 1 d.
2019 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija taip pat priėmė sprendimą Nr. Sp-188 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo Andriui Mazuroniui“, juo nusprendė pripažinti, kad nuo 2019 m. balandžio 2 d., atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – A. Mazuronis. Šie Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai paskelbti internete 2019 m. kovo 27 d. Taigi jie įsigaliojo, ir Seimo narys A. Mazuronis gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai ir teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos, 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Priėmęs priesaiką asmuo vardinį priesaikos lapą perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaikas, Seimo salėje visi stovi.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašom stoti. Kviečiu Seimo narį A. Mazuronį prisiekti.
A. MAZURONIS. Aš, Andrius Mazuronis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Mazuronis prisiekė 2019 m. balandžio 9 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu naujai prisiekusį Seimo narį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Mielas kolega, nuoširdžiai sveikiname ir kviečiame ištikimai laikytis ištartų priesaikos žodžių – dirbti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. (Plojimai)
Toliau posėdžiui pirmininkauti prašau Seimo Pirmininko pavaduotoją gerbiamą A. Nekrošių.
10.08 val.
Aplinkos ministro K. Mažeikos priesaika
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbotvarkę. Antrasis klausimas. Balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo K. Mažeiką paskyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministru.
Pagal Vyriausybės įstatymą, pradėdami eiti savo pareigas, ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra – Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaito priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas, nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ir pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Taigi kviečiu K. Mažeiką ir Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę prisaikdinimo procedūrai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš, Kęstutis Mažeika, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
Ačiū, gerbiami kolegos.
PIRMININKAS. Sveikiname naujai prisiekusį aplinkos ministrą.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, tęsiame darbą.
10.10 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. balandžio 9 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės? J. Razma. Prašau.
Mieli kolegos, prašome dėmesio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pakartosiu siūlymą, kurį teikiau ir Seniūnų sueigoje, kuris, deja, nesulaukė palaikymo. Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės du Seimo nutarimų projektus, 1-8 ir 1-9, dėl pratęsimo dviejų laikinųjų komisijų darbo. Viena, kuri kažkokius finansinius reikalus bando tyrinėti tolimos praeities, kita, kuri ieško kažkokių čia neskaidrių tariamų apraiškų verslo ir politikos santykiuose ir niekaip neranda. Manau, kad tos komisijos jau prisipolitikavo ir bandė, matyt, kažkiek daryti įtakos jau buvusiems savivaldybių rinkimams, dabar prie pat priartėjusiems Prezidento rinkimams. Komisijos vadovai galėtų per savaitę parašyti išvadas ir baigtume tą tuščio politikavimo užsiėmimą. O jeigu nori kažką dar iki Seimo rinkimų pratempti, tai vis dėlto valdantiesiems linkėčiau sugalvoti ką nors naujo ir originalesnio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės nematau.
Mieli kolegos, prašau jūsų dėmesio. Prašau ir gerbiamo J. Oleko leisti naujajam mūsų kolegai, naujai prisiekusiam, taip pat dirbti, nes dabar balsuosime dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu pateikto pasiūlymo išbraukti iš darbotvarkės 1-8 klausimą, projektą Nr. XIIIP-3351, – Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos, S. Jakeliūno. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės minėtą Seimo nutarimą?
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 44, prieš – 44, susilaikė 14. Seimo nutarimas darbotvarkėje lieka.
Antrasis siūlymas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu – projektas Nr. XIIIP-3353, darbotvarkės 1-9 klausimas. Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos, kuriai vadovauja A. Širinskienė, išbraukimas. Siūloma išbraukti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės pasiūlytą Seimo nutarimą?
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 41, prieš – 45, susilaikė 12. Darbotvarkėje minėtas Seimo nutarimas lieka.
Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu tvirtinti darbotvarkę? Galime patvirtinti. (Balsai salėje) Balsuojame. Darbotvarkės tvirtinimas.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 69, prieš – 2, susilaikė 30. Darbotvarkė patvirtinta.
10.15 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 495 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3285(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3286(2) (svarstymas)
Gerbiamieji, projektai, susiję su pasirengimu Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos. Svarstymas. Skelbiu pirmąjį – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3285(2). Svarstymas. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką J. Bernatonį. Jūs tikriausiai pateiksite išvadą ir dėl antrojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto Nr. XIIIP-3286(2). Prašau, gerbiamas kolega.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė abu šiuos projektus kovo 29 dieną ir pritarė jiems bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Motyvai po svarstymo. (Šurmulys salėje) Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3285(2) ir Nr. XIIIP-3286(2) po svarstymo. Prašome.
Balsavo 86 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė po svarstymo minėtiems įstatymų projektams.
10.17 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3287(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3288(2), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3289(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3290(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3291(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3292(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3293(2) (svarstymas)
Skelbiu kitus įstatymų projektus – Išmokų vaikams įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3287(2) – ir kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoją T. Tomiliną perskaityti komiteto išvadą. Manau, kolega, pristatysite ir lydimųjų įstatymų projektų išvadas. Dėl Išmokų vaikams įstatymo. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kovo 27 dieną svarstė Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, susijusį su breksito klausimu. Pritarta daliai Teisės departamento pastabų ir pritarta projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų čia taip pat nebuvo gauta. Tada prašau išvadą dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekto.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Situacija yra analogiška. Įstatymas svarstytas kovo 27 dieną, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip pat pasiūlymų nebuvo gauta, problemų neiškilo. Prašome perskaityti išvadą dėl Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, jis taip pat yra lydimasis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip pat pritarta bendru sutarimu. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto išvada.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu. Komitetas suformulavo savo pasiūlymą, jam taip pat pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto taip pat nebuvo gauta. Lydimasis Šalpos pensijų įstatymo projektas. 1 straipsnis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip. Komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Galime toliau tęsti. Tikslinių kompensacijų įstatymo projektas taip pat buvo lydimasis įstatymo projektas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto sprendimas – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar vienas šio paketo įstatymo projektas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu Socialinių reikalų ir darbo komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl visų ką tik išgirstų mūsų komiteto išvadų norinčių dalyvauti diskusijoje neužsirašė. Kaip jau minėjau, pasiūlymų dėl minėtų įstatymų projektų nėra gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom balsuoti dėl įstatymų projektų, kurių išvadas pateikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas. Tai būtų nuo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3287(2) iki projekto Nr. XIIIP-3293(2).
Balsavo 86 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė po svarstymo minėtiems įstatymų projektams.
10.21 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 18 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3294(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 18 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3294(2). Svarstymas. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą perskaityti komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat neužsirašė. Motyvai? Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3294.
Balsavo 88 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3294(2).
10.22 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3295(2) (svarstymas)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3295(2). Kviečiu T. Tomiliną. Gerbiamas Tomai Tomilinai, prašome ateiti į tribūną perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3295.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš galvojau, kad aš jį jau pristačiau.
PIRMININKĖ. Minutėlę, tuoj duosime išvadą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu. Dėkojame. Gerbiami kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
10.23 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3296(2) (svarstymas)
Lydimieji įstatymų projektai. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3296(2). Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Kubilienę. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą. Sprendimas yra pritarti Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3296(2) ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai? Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 86 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Sveikatos draudimo įstatymo projektui po svarstymo.
10.25 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3297(2) (svarstymas)
Kviečiu A. Palionį perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3297(2).
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pelno mokesčio įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu įstatymo papildymui 591 straipsniu ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
10.25 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 papildymo 40 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3298(2) (svarstymas)
Lydimasis – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo papildymo 40 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3298(2).
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir lygiai taip pat pritarė bendru sutarimu papildymui 40 straipsniu ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Palioniui už Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl minėto įstatymo projekto. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, motyvų niekas nenori išsakyti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame.
10.26 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3299(2) (svarstymas)
Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 19 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3299(2). A. Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. PALIONIS (LSDDF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Rinkliavų įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė Rinkliavų įstatymo pakeitimo ir papildymo 19 straipsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
10.27 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 papildymo 15 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3300(2) (svarstymas)
Labdaros ir paramos įstatymo papildymo 15 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3300(2). A. Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. PALIONIS (LSDDF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Labdaros ir paramos įstatymo projektą ir taip pat pritarė bendru sutarimu Labdaros ir paramos įstatymo papildymo 15 straipsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvų niekas nenori išsakyti. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame po svarstymo Labdaros ir paramos įstatymo projektui.
10.27 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 papildymo 26 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3301(2) (svarstymas)
Ir dar vienas lydimasis įstatymo projektas – Buhalterinės apskaitos įstatymo papildymo 26 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3301(2). A. Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Buhalterinės apskaitos įstatymo papildymo 26 straipsniu įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvų taip pat niekas nenori išsakyti, nes pasiūlymų nebuvo gauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
10.28 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3302(2) (svarstymas)
1-5.9 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3302(2). Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke Eugenijau Jovaiša, perskaitykite komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti taip pat nėra, galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame bendru sutarimu Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimui.
10.29 val.
Konsulinio statuto 2, 8, 9, 15, 16, 17, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 31, 33, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 71 ir 72 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3303(2), Konsulinio statuto 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1869 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3304(2) (svarstymas)
1-5.10 klausimas – Konsulinio statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3303(2). Maloniai kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką J. Bernatonį. Svarstymas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė šiam Konsulinio statuto pataisų projektui ir taip pat kitam, kuris yra taip pat svarstomas šiandien. Vienbalsiai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai būtų atitinkamai Konsulinio statuto 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3304(2).
Kaip ir išgirdome komiteto pirmininko informaciją, kad komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Galime pritarti šiems abiem įstatymų projektams po svarstymo, nes norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, motyvų niekas nenori išsakyti. Bendru sutarimu pritarėme. Dėkoju.
10.30 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3305(2), Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1865 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3306(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3305(2). Vėl maloniai kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką J. Bernatonį. Svarstymas. Komiteto išvada.
J. BERNATONIS (LSDDF). Šiems projektams komitetas pritarė vienbalsiai ir pateikė savo išvadą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat buvo antrasis projektas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektas Nr. XIIIP-3306(2). Galime bendru sutarimu pritarti, nes norinčių dalyvauti diskusijoje nėra? Dėkoju, pritarta.
Primenu, kolegos, kad šių įstatymų projektų priėmimą vykdysime balandžio 11 dieną, nes pateikimo metu buvo pritarta skubai.
10.31 val.
Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektas Nr. XIIIP-3023(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką J. Bernatonį perskaityti komiteto išvadą. Primenu, kad vasario 26 dieną buvo grąžinta pagrindiniam komitetui svarstyti pagal Statuto 154 straipsnio 3 ir 4 dalis. Prašau, gerbiamasis pirmininke.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė, patobulino projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Po to sugrįšime aptarti pasiūlymų, o dabar bendroji diskusija. Kviečiu A. Ažubalį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Kalbėsiu labai trumpai. Tuo metu, kai Seimas pritarė, kad esminė sąvoka būtų pakeista, tai yra ne perkeltų asmenų įstatymas, o grįžtančių asmenų įstatymas, jūs vadovavotės tikriausiai labai gražia nuostata, tai yra kad tai padės mūsų tautiečiams grįžti iš užsienio. Tačiau šis įstatymas atsirado visai dėl ko kito. Pirmiausia mes kreipėmės į Lietuvos Respublikos Prezidentę ir premjerą, kai prasidėjo Venesuelos krizė, ir prašėme, kad būtų sukurtas teisinis mechanizmas, kaip padėti lietuvių kilmės tautybės asmenims legaliai būti perkeltiems į istorinę tėvynę, kokios lengvatos jiems turėtų priklausyti tokiu atveju. Kadangi pirmas Lietuvos Respublikos pavyzdys buvo su Ukrainoje gyvenančiais lietuvių tautybės arba kilmės žmonėmis ir tada Vyriausybė savo aktais jų dalį perkėlė čia, tačiau Vyriausybės aktais tai nedaroma, tam reikia įstatymo. Štai kodėl, kai pasikartojo liūdni įvykiai Venesueloje, Vyriausybė pateikė šį įstatymo projektą.
Čia kalbama tik apie krizines situacijas, o nekalbama apie visus tautiečius, kurie gyvena kitose valstybėse ir galbūt norėtų grįžti. Apie tai kalba ir kalbės grįžimo, demografijos ir taip toliau (ilgas pavadinimas) strategija, kuri, beje, šiame Seime buvo priimta. Dabar Vyriausybė rengia teisės aktus, kaip tą strategiją įgyvendinti. Šis įstatymas turi labai siaurą paskirtį. Jis labai reikalingas, bet jo labai siaura paskirtis. Todėl buvo svarstyta Užsienio reikalų komitete ir vienbalsiai kairieji, dešinieji ir centras – visi aiškiai pasisakė, kad būtų grįžta prie pirminio projekto pavadinimo ir visų sąvokų, kai tai yra perkeltų asmenų įstatymas, jokiu būdu ne grįžtančių ar sugrįžtančių. Čia kalbama apie labai specifinę ir siaurą nišą.
Taigi aš prašyčiau palaikyti komiteto nuomonę. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme.
Kviečiu komiteto pirmininką gerbiamą J. Bernatonį. Dėl minėto įstatymo projekto yra gauta Seimo narių pasiūlymų. Manau, kad leisime jiems visiems pristatyti minėtus pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio K. Masiulis teikia pasiūlymą. Deja, jo nematau salėje.
Gal, gerbiamas komiteto pirmininke, jūs paaiškinsite, ką kolega teikia ir kodėl komitetas nepritarė?
J. BERNATONIS (LSDDF). Remiantis Seimo statuto 154 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kovo 26 dieną Seimo posėdyje buvo atidėtas įstatymo projektas taisyti pagrindiniame komitete. Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą dar kartą kovo 27 dieną. Bendru sutarimu buvo nuspręsta laikytis prieš tai komiteto išsakytos pozicijos ir Seimo nario pasiūlymui nepritarti dėl tokių argumentų.
Seimo narys K. Masiulis siūlė visame įstatyme terminus „perkėlimas“ ir „perkeliamasis asmuo“ pakeisti į terminus „grįžimas“ ir „grįžtantysis asmuo“. Kaip jau minėjo ir pasisakiusieji, įstatymo projekto paskirtis – sudaryti galimybę su Lietuva susijusiems asmenims atvykti į Lietuvą tik iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies ir Lietuvoje integruotis. Todėl manytina, kad projekte vartojamas „perkeliamojo asmens“ terminas yra tinkamas.
Pažymėtina, kad, skirtingai nei, pavyzdžiui, pasiūlyme minimame Izraelio 1950 metais priimtame Grįžimo įstatyme, projekte asmenų perkėlimas yra siejamas su konkrečia situacija – humanitarine krize, kai tuo tarpu Izraelio grįžimo įstatyme asmens grįžimo galimybė nėra siejama su jokia papildoma aplinkybe ir priklauso tik nuo asmens kilmės ir religijos.
Pabrėžtina, kad, šiuo siūlomu įstatymo projektu įtvirtinus grįžimo institutą Lietuvoje, būtų diskredituota pati jo esmė ir galimai būtų įtvirtinta diskriminuojanti sąlyga, nes Lietuvos piliečio ar lietuvių kilmės asmens atvykimas, grįžimas gyventi į Lietuvą būtų sąlygotas tik užsienio valstybėje ištikusios humanitarinės krizės, o ne asmens sąmoningo noro ar valios grįžti į savo protėvių istorinę tėvynę. Be to, kiltų klausimas, kodėl grįžimo institutas būtų taikomas ir niekada iš Lietuvos neišvykusiems sąryšio su Lietuva neturintiems asmenims, tai yra grįžtančiųjų asmenų sutuoktiniams užsieniečiams.
Pažymėtina, kad atitinkamu nutarimu dėl Lietuvos Respublikos grįžimo įstatymo projekto Vyriausybė taip pat yra nepritarusi Seimo nario K. Masiulio pateiktam įstatymo projektui. Vyriausybė savo nutarime argumentavo, kad Grįžimo įstatymo projekto tikslas gali būti pasiektas ir keliamos problemos sprendžiamos ne priimant naują įstatymą, o įgyvendinant galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, skatinant viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimą valstybės ir vietos savivaldos lygmeniu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategiją. Vyriausybė patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, kuriame išdėstytas uždavinys – skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką. Numatytos šio uždavinio įgyvendinimo priemonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju komitetui už išsamų paaiškinimą. Už K. Masiulio pasiūlymą nori kalbėti G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš esmės aš tai vertinčiau kaip komiteto nepagarbą pirmiausia kitiems komitetams, kurie yra pritarę, taip pat ir Seimui, nes, mano nuomone, kai Seimas pritarė K. Masiulio pataisai, buvo grąžinta komitetui tam, kad jis suderintų su kitais straipsniais. Tuo tarpu komitetas padarė tai, kad visiškai neatsižvelgė į Seimo valią, ir nusprendė savarankiškai, kad Seimo sprendimas pritarti K. Masiulio pataisai ir vadinti grįžtančiaisiais asmenimis ir grįžimo įstatymu yra niekinis ir iš principo niekaip neintegravo to Seimo sprendimo į įstatymą.
Iš kitos pusės, noriu tik priminti, apie ką šita pataisa yra, nes nėra jos autoriaus, kuris galėtų ją pristatyti. Priminsiu kolegoms, kad šiai pataisai yra pritaręs ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat svarstė ir pritarė Migracijos komisija, kad tie asmenys, lietuvių kilmės asmenys ir jų šeimos nariai, galėtų grįžti į Lietuvą ir įstatymas vadintųsi ne perkeltųjų asmenų, bet grįžimo įstatymu, ir tie asmenys vadintųsi grįžtančiaisiais asmenimis.
Priminsiu, kad įstatymas kalba griežtai tik apie lietuvių kilmės asmenis, Lietuvos piliečius ir turinčius teisę susigrąžinti Lietuvos pilietybę, ir jų šeimos narius. Nekalba apie kitus perkeltuosius asmenis. Jeigu sakome, kad grįžtančiojo asmens apibrėžimas išties nebeleis apskritai kitiems asmenims grįžti į Lietuvą, man atrodo, toks argumentas apskritai neatlaiko jokios kritikos. Sąvoka yra apibrėžta įstatyme ir labai aišku, kam ji yra taikoma: kad grįžtantysis asmuo būtų būtent iš humanitarinių zonų, nes tokia yra įstatymo paskirtis, tačiau ar jį pavadinus grįžtančiuoju asmeniu, ar jį pavadinus perkeltuoju asmeniu, nuo to paties įstatymo aprėptis tikrai nesikeičia. Man atrodo, nereikėtų manipuliuoti Seimo narių valia ir primygtinai savo ambicijas įgyvendinti komiteto (…).
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto pirmininkas dar nori paaiškinti.
J. BERNATONIS (LSDDF). Jau minėjau, bet galbūt gerbiama kolegė neišgirdo. Aš noriu priminti, kad praeitą kartą svarstant Seime, remiantis kitomis Seimo statuto nuostatomis, ne tomis, apie kurias jūs kalbate, tai yra 154 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalimi, Seimo kovo 26 dienos posėdyje buvo atidėtas įstatymo projektas taisyti pagrindiniame komitete, Užsienio reikalų komitetas jį pataisė ir priėmė savo išvadą iš naujo – taip, kaip reikalauja Statutas. Tai nebuvo ta nuostata, apie kurią jūs kalbate, kad būtų padaryta pertrauka ir derinama pagal priimtą įstatymo koncepcijos neatitinkančią pataisą.
Dar kartą norėčiau pakartoti, kad jeigu būtų vartojama grįžimo sąvoka, grįžimas būtų pritaikytas tiktai siauram atvejui iš tų valstybių, kuriose vyksta humanitarinė krizė. Jeigu būtų tik grįžtantieji asmenys, nebūtų galimybės iš tų valstybių perkelti ir šių asmenų sutuoktinius, kas, mūsų supratimu, humanitarine prasme labai svarbu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Tikrai išsamiai paaiškinta. Mieli kolegos, reikia balsuoti. Balsuojame dėl K. Masiulio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Balsuojame dėl K. Masiulio pasiūlymo, dėl pirmojo pasiūlymo.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 24, prieš – 30, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
K. Masiulis taip pat teikė pasiūlymą prašydamas papildyti 5 straipsnį papildoma dalimi. K. Masiulio nėra. Prašom… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik labai atsiprašau, kadangi aš turėjau balsuoti prieš, balsavau už. Ginčo įkarštyje. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Supratome, į protokolą įrašome jūsų balsavimą už.
K. Masiulis, kaip jau minėjau, antrasis jo pasiūlymas. Gerbiamasis pirmininke, K. Masiulio nėra, prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėl 4 straipsnio yra…
PIRMININKĖ. Kad papildytume.
J. BERNATONIS (LSDDF). …siūlymas papildyti 31 dalimi, kad tai yra asmuo, turintis istorinių ryšių su Lietuvos Respublika, užsiimantis lituanistine veikla, nusipelnęs Lietuvos Respublikai, atstovaujantis ar ginantis Lietuvos Respublikos interesus. Tai vėlgi susiję su tuo gerbiamo kolegos siūlymu, kurį jis pateikė dėl viso įstatymo. Aš manau, kad jeigu nagrinėtume konkrečią situaciją Venesueloje, ten žmonės… gresia reali grėsmė jų gyvybei, o mes turime dar išsiaiškinti, ar tas asmuo užsiima lituanistine veikla. Aš manau, kad tiesiog nesuspėsime to padaryti, todėl čia perkeliama ne pagal asmens kriterijus, bet pagal tą situaciją, kuri atsitiko tam tikroje valstybėje, ir perkeliami visi pageidaujantys lietuvių kilmės asmenys su jų sutuoktiniais.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsamų paaiškinimą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, norinčių kalbėti už K. Masiulio pasiūlymą nėra. Komitetas nepritarė. Prašome balsuoti dėl K. Masiulio pasiūlymo papildyti 5 straipsnį papildoma dalimi.
Balsavo 79 Seimo nariai: už pasiūlymą – 16, prieš – 24, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Antrąjį pasiūlymą K. Masiulis atsiėmė dėl minėto straipsnio. Dėl 6 straipsnio yra… Todėl jo nesvarstome. Dėl 6 straipsnio yra Žmogaus teisių komitetas. Gal L. Talmontas norėtų?.. Buvo komiteto pasiūlymas, jam Užsienio reikalų komitetas nepritarė. Jūs sutinkate?
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Taip. Sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Dėkojame. Balsuoti neprašome. Taip pat buvo Žmogaus teisių komiteto antrasis pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Jūs sutinkate? Sutinka. Dėkoju. Daugiau diskusijų dėl 6 straipsnio nėra.
Dėl 7 straipsnio taip pat buvo gautas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Galime tam pritarti? Pritariame. Prieštaravimų nėra.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat teikė pasiūlymą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Analogišką.
PIRMININKĖ. Analogišką. Komiteto pritarta iš dalies. Pritariame ir mes.
Dėl 7 straipsnio Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas – pritarta iš dalies. Komitetas sutinka. Dėkojame.
8 straipsnis. Migracijos komisija. Pritarta iš dalies. Komisija taip pat neprieštarauja. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, mes aptarėme visus registruotus pasiūlymus. Motyvai po svarstymo. G. Skaistė – už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad pavadinimas liko toks kaip buvo, bet turbūt įstatymo esmė yra apie jo įgyvendinimą. Ir tiesiog noriu pasidžiaugti, kad Užsienio reikalų ministerija parengė tokį įstatymą. Jis yra labai reikalingas mūsų bendruomenei, esančiai tose teritorijose, kuriose tikrai yra labai didelių problemų. Turbūt akivaizdžiausias pavyzdys šiandien yra Venesuela – Venesuelos lietuviai labai laukia šito įstatymo priėmimo, labai laukia jo įgyvendinimo datos. Man atrodo, tikrai galime pritarti bendru sutarimu, nes įstatymas yra labai laukiamas ir labai reikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai kolegei G. Skaistei už pasiūlymą. Bendru sutarimu. Aš manau, prieštaraujančių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame po svarstymo bendru sutarimu Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektui. Dėkoju.
10.49 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3024(2) (svarstymas)
Lydimieji įstatymų projektai. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3024(2). Šį įstatymo projektą svarstė daug komitetų. Pagrindinio komiteto išvadą prašau perskaityti J. Bernatonį. Projektas Nr. XIIIP-3024.
J. BERNATONIS (LSDDF). Užsienio reikalų komitetas patikslino, paankstino įsigaliojimo datą, kuri buvo numatyta projekte. Įsigaliojimo data būtų nuo gegužės 1 dienos, ne nuo liepos 1 dienos. Šiam projektui pritarė bendru sutarimu. Daugiau jokių pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Kviečiu gerbiamąją V. Čmilytę-Nielsen. Žmogaus teisių komiteto išvada.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, o jai komitetas pritarė, ir pritarti komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar viena papildoma išvada – Migracijos komisijos išvada. B. Markauskas. Jo salėje nematau. Gerbiami kolegos, leiskite perskaityti sprendimą, nes siūlė papildyti įstatymo projektą, jam pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Tokia yra Migracijos komisijos išvada.
Norinčių dalyvauti diskusijoje dėl minėto įstatymo projekto nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto.
Balsavo 88 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-3024 po svarstymo.
10.52 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3025(2) (svarstymas)
Lydimasis 1-6.3 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3025(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą prašome perskaityti komiteto pirmininkę A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kovo 20 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu 8 balsais pritarė patobulintam variantui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Migracijos komisija taip pat svarstė Administracinių bylų teisenos įstatymo projektą. Gal gerbiamas kolega K. Bacvinka sutiktų perskaityti Migracijos komisijos išvadą? Komiteto pirmininko nėra. Gerbiamas Kęstutis atbėga į tribūną. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Migracijos komisija svarstė šį pasiūlymą ir balsavo: 8 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nebuvo gauta.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu lydimajam teisės aktui pritarti? Dėkoju, pritariame.
10.54 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3026(2) (svarstymas)
1-6.4 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3026(2). Kviečiu J. Varžgalį perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Ir Migracijos komisijos pranešėją K. Bacvinką taip pat prašysime.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Įstatymas įsigalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Migracijos komisijos išvada. K. Bacvinka. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Migracijos komisija svarstė šį projektą. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų negauta. Motyvai. Balsuojame. Išgirdome jūsų pageidavimą. Prašom. Balsuojame. Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
10.56 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3027(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6.5 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3027(2). Lydimasis įstatymo projektas. Prašau Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Kubilienę perskaityti komiteto išvadą. Ruošiasi Migracijos komisijos pranešėjas K. Bacvinka.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą. Sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Migracijos komisijos pranešėją K. Bacvinką.
K. BACVINKA (LVŽSF). Migracijos komisija svarstė šį projektą. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu galime pritarti Sveikatos draudimo įstatymo projektui? Galime.
10.57 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3028(2) (svarstymas)
Dar vienas lydimasis teisės aktas – Užimtumo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3028(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją G. Skaistę. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė įstatymą kovo 20 dieną, pateikė pasiūlymą pakeisti įsigaliojimo datą suvienodinant su pagrindiniu Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymu, kad įsigaliotų gegužės 1 dieną. Nuspręsta pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymui bei išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Migracijos komisiją, kuri taip pat svarstė šį lydimąjį teisės aktą. K. Bacvinka perskaitys Migracijos komisijos išvadą.
K. BACVINKA (LVŽSF). Migracijos komisija svarstė šį projektą. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Užimtumo įstatymo projektui galime pritarti bendru sutarimu? Ir šiam lydimajam teisės aktui po svarstymo taip pat pritarta.
10.58 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3118(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. R. Karbauskį kviečiu į tribūną perskaityti Kultūros komiteto išvadą, o po to, jeigu bus diskusija, aptarsime pasiūlymus.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas pritarė komiteto patobulintam jungtiniam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3118(2) ir komiteto išvadoms. Pasiūlymas – teikti Seimui svarstyti vieną jungtinį įstatymo projektą Nr. XIIIP-3118(2).
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar išgirsime papildomų komitetų išvadas. Kviečiu V. Baką perskaityti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Vytautai. Jūsų komiteto išvada.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kovo 13 dieną komitetas posėdyje svarstė įstatymo projektą ir nutarė pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją… Atsiprašau, dar antroji išvada, taip, nes buvo du įstatymų projektai, sujungti pagrindinio komiteto? Tai antroji išvada dėl įstatymo projekto – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Antrajai išvadai, taip pat ją apsvarstęs, komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją S. Jovaišą. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė aptariamą projektą, iš esmės jam pritarė ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus. Sprendimas – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, primenu, kad tai Visuomenės informavimo įstatymo projektas, kaip ir minėjo pagrindinio komiteto pranešėjas R. Karbauskis, kurį vėl kviečiu į tribūną, nes reikia aptarti pasiūlymus. Yra sujungti du įstatymų projektai – Nr. XIIIP-3118 ir Nr. XIIIP-3139.
Gerbiami kolegos, dėmesio! M. Adomėno nematau salėje. M. Adomėnas buvo teikęs pasiūlymą pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį. Komitetas nepritarė. Gal tada, gerbiamas pirmininke, jūs pakomentuokite.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta siūlymui, kad projektus svarstyti reikia nekeičiant Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio, siūlymai dėl 19 straipsnio nepriimami. Nepritariame tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, už M. Adomėno pasiūlymą norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti komiteto pasiūlymui bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja. Pritariame komiteto argumentams ir jo pasiūlymui.
P. Urbšys teikia pasiūlymą dėl projekto 1 straipsnio 1 dalies. Gerbiamas Povilai! Minutėlę, tuoj paduosime tekstą.
P. URBŠYS (MSNG). Siūlymo esmė yra būtent ta, kad iš tikro neliktų dviprasmybių, kad šitas įstatymas gali būti panaudotas laisvam žodžiui riboti ir kad vienaip ar kitaip bet kokia kritika, susijusi su valdžios institucijų veiksmais ar vertinimais, nebūtų inicijuojama kaip veikimas prieš tą valstybę, todėl ir siūloma išbraukti „Lietuvos valstybei ir jos institucijoms, krašto gynybai ir partinei sistemai“. Šitas siūlymas būtent ir yra susijęs su tuo, kad apsaugotume mūsų valstybės demokratijos raidą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Priežastis ta pati, kurią aš sakiau dėl 1 dalies. Mes visai nesiūlome keisti 19 straipsnio ir dėl to nesvarstėme, tai yra atmetėme pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime tam pritarti? P. Urbšys neprašo balsuoti. Taip pat ir dėl antrojo pasiūlymo, nes argumentai yra tie patys.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Tie patys. Ir trečiasis…
PIRMININKĖ. Ir dėl trečiojo – M. Adomėno taip pat.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Ačiū, kolegos. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti.
Motyvai dėl Visuomenės informavimo įstatymo. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame po svarstymo dėl Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo Visuomenės informavimo įstatymo projektui pritarta.
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. XIII-1065 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3351 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3351. Kviečiu S. Jakeliūną į tribūną.
A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tiesiog norėčiau paprašyti 30 minučių pertraukos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar… Neišgirdau, nepastebėjau, žiūrėjau į S. Jakeliūną. (Šurmulys salėje) Žiūrėjau į S. Jakeliūną, atsiprašau, kad akys nukrypo būtent į jį. Ar galime bendru sutarimu pritarti pusės valandos pertraukai? (Šurmulys salėje) Balsuojame.
Nepykite, kolegos, deja, į vyrus dar mano metuose galima žiūrėti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 57, prieš – 24, susilaikė 4. Pritarta pusės valandos pertraukai.
11.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3353 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, skelbiu darbotvarkės 1-9 klausimą – Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams… (Balsai salėje) (Aš mačiau stovintį J. Jarutį ir negaliu to neakcentuoti, nes jis atsistojo pirmiau, dar pradedant skaityti) …valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3353. J. Jarutis. (Balsai salėje)
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, ačiū, kad pastebėjote. Šiuo klausimu taip pat noriu paprašyti frakcijos vardu pusės valandos pertraukos. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuosime dėl… Pabaigsime šitą procedūrą, o tada dėl vedimo tvarkos. Balsuojame, kad paskelbtume pusės valandos pertrauką pagal… (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke…
PIRMININKĖ. Sustabdau. Prašom, suteikiu žodį gerbiamam A. Kubiliui. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jūs žinote, kad tie, kurie prašo pertraukos, turi nurodyti aiškius motyvus. Jokių motyvų nebuvo nurodyta. O aš galiu nurodyti labai aiškų motyvą. Prašome daryti pertrauką iki kito posėdžio, nes akivaizdžiai valdančiųjų frakcija nėra iki šiol išnagrinėjusi šio klausimo, nes ponas J. Jarutis prašo pertraukos. Tai darome pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Deja, kolegos, noriu patikslinti Statuto 109 straipsnį, motyvų čia nurodyti neprivalu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip neprivalu?
PIRMININKĖ. Jūsų pasiūlymas… Vienas pasiūlymas buvo pusės valandos pertrauka, antrasis pasiūlymas – iki kito posėdžio. Balsuojame, kolegos, alternatyviai. Mygtukas „už“ – pusės valandos pertrauka, mygtukas „prieš“… (Balsai salėje) Atsiprašau, mane pataisė, kad reikia balsuoti pirma dėl pirmojo pasiūlymo. Dėl J. Jaručio pasiūlymo, kad skelbtume pusės valandos pertrauką.
Balsavo 85 Seimo nariai: už pertrauką – 52, prieš – 27, susilaikė 6. Skelbiama pusės valandos pertrauka. Fiksuojame laiką – 11 val. 9 min.
11.10 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17, 191 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3111(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3112(2) (svarstymas)
Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3111(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją. Kuris kolega sutiktų perskaityti, nes komiteto pranešėjo V. Poderio nėra. A. Kupčinskas? Ir lydimasis Energetikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3112(2).
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas svarstė Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, abiem Teisės departamento pakeitimams nepritarė, pats komitetas patobulino įstatymo projektą. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui su komiteto išvadomis bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dėl išvadų nebuvo paskirta komitetų. Pagrindinio komiteto išvados išgirstos. Motyvai, nes norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Balsuojame dėl Energijos išteklių rinkos įstatymo projekto.
Atsiprašau, P. Saudargas. Maloniai suteikiame išsakyti motyvus.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gal iš tiesų didelei ir plačiai diskusijai čia nėra vietos, tačiau trumpą komentarą dėl balsavimo motyvų norėčiau išsakyti. Susiklosčiusi Lietuvoje situacija dėl biokuro kainų jau kuris laikas mums visiems kelia nerimą ir akivaizdu, kad tai atsitinka dėl rinkos dalyvių galbūt piktnaudžiavimo sukeliant tas kainas.
Todėl šio įstatymo iškeltas tikslas neblogas – sudaryti galimybes energijos išteklių rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis konkuruoti biokuro rinkoje naudojantis skaidria, aiškiai reguliuota ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančia centralizuota prekybos energijos ištekliais birža. Taip pat įstatymas atveria duris griežtesnei kontrolei. Jeigu šiuo įstatymu pavyks nors kiek sureguliuoti mūsų biokuro rinką, aš tikrai pritarčiau. O detales iki priėmimo dar turėsime laiko komitete svarstyti. Raginu šiandien balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl Energijos išteklių rinkos įstatymo projekto ir lydimojo Energetikos įstatymo projekto.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
11.13 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 42 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3097(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo 42 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu A. Baurą. Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šių metų kovo 27 dieną Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitete mes ištaisėme pradinio Vyriausybės teikto projekto trūkumus dėl reikalavimų agentavimo paslaugas teikiantiems įmonių vadovams, darbuotojams. Ir dabar, man atrodo, tie reikalavimai yra racionalūs. Neliko reikalavimų įmonių vadovams, tai vadovais gali būti įvairiai skiriami žmonės, o darbuotojams liko anglų kalbos mokėjimas ir kvalifikaciniai momentai. Dabar, man atrodo, viskas yra gerai sutvarkyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Prekybinės laivybos įstatymo 42 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta Prekybinės laivybos įstatymo projektui.
11.15 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3109(2) (svarstymas)
Valstybės skolos įstatymo 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3109(2). Kviečiu B. Matelį. Ekonomikos komiteto išvada.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir po ilgų diskusijų bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Dalyvauti diskusijoje, mačiau, niekas neužsirašė. Motyvai. Motyvų niekas nenori išsakyti.
Balsuojame dėl Valstybės skolos įstatymo projekto.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 4.
11.17 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3233 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, norėjau su jumis pasitarti, gal galime? J. Liesys. J. Liesys prašytų iš vakarinės darbotvarkės leisti pateikti Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3233. Galime sutarti, kad leistume iš vakarinės darbotvarkės kolegai pateikti minėtą įstatymo projektą? (Balsai salėje: „Leidžiame!“) Ačiū. Prašom, gerbiamas J. Liesys ir dar septyni jūsų kolegos, pasirašę minėtą įstatymo projektą. Pateikimas.
J. LIESYS (LSF). Ačiū gerbiamai pirmininkei. Jūsų dėmesiui teikiu Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalimi… Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis skambėtų taip, kad Lietuvos švietimo įstaigose, kuriose vadovai dalyvavo konkurse ir išlaikė bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų egzaminą, po penkerių metų vėl galėtų dalyvauti tame pačiame konkurse (toje pačioje įstaigoje), bet nelaikytų papildomai to paties egzamino. Taip mes sutaupytume psichologinę žmonių energiją ir neleistume dvigubinti tokių egzaminų. Kadencija, žinome, yra penkeri metai plius penkeri metai ir po dešimties metų tas žmogus vis tiek neturės teisės pagal mūsų priimtus įstatymus toliau dalyvauti konkursuose. Tokia šio įstatymo pataisos priedermė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom, kolega. Ruošiasi R. Šarknickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt tas įstatymas gimė norint pakelti mokyklų direktorių lygį, kad mokyklų vadovai būtų kompetentingi, kad sudarytų tam tikrą konkurenciją, kad galbūt pakeltų ir mokyklų tą lygį. Ne taip jau seniai buvo svarstomas tas Švietimo įstatymas, deja, mūsų lūkesčiai buvo šiek tiek per daug dideli, ir, ko gero, tai viena iš priežasčių, kad direktoriaus pozicija nėra populiari ir iki šiol. Ką jūs galvojate, galbūt apskritai reikėtų ne peržiūrėti šį įstatymą, o kitas priemones taikyti? Tarkim, ieškoti galimybių, kad direktorių atlyginimai bent jau būtų didesni. Na, tam tikras kilimas buvo, bet jis turbūt neatsveria tų lūkesčių, kuriuos mes kėlėme svarstydami tą neseniai priimtą įstatymą. Ką jūs siūlytumėte dar toliau daryti, kad vis dėlto direktoriaus pozicija būtų populiari?
PIRMININKĖ. Laikas.
J. LIESYS (LSF). Ačiū gerbiamam kolegai už klausimą. Aš galiu pasakyti tik tiek. Kadangi mes įvedėme kadencijas, tai šiuo metu, mano duomenimis, Lietuvos švietimo įstaigose trūksta iki 300 vadovų. Ar vyksta konkursai, ar yra užimamos vietos, dabar taip operatyviai tai nesijaučia. Matyt, čia yra ir penkerių metų kadencijos įvedimas irgi, sakykime, toks aidas atsiliepia – ar ateidamas žmogus penkerius metus dirbs produktyviai ir vėliau jis galvoja, kad tie metai pasibaigs, nuleidžia sparnus. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Jeigu pratęsiame kadenciją dar penkeriems metams, tai, aš manau, jeigu jis gerai dirba, taryba tvirtina jo ataskaitas, kiekvienais metais jis pereina patikrinimo kontrolę, tai jam nereikėtų laikyti ir egzaminų. Bet jeigu yra, kaip jūs sakėte, lengvinančių aplinkybių – atlyginimas pakeliamas ir atkreipiamas dėmesys į mokyklų vadovus, savaime aišku, atkreipiamas dėmesys ir į mokyklų skaičių, ir į mokinių skaičių, tai jūsų valia spręsti, kuri pataisa arba kuri jums priimtina priemonė būtų geresnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Jo nematau salėje. Žodį suteikiu A. Armonaitei. Ruošiasi A. Bilotaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas kolega, man nelabai patinka jūsų pataisa, tiesą sakant, netgi labai nepatinka. Ką mes čia, Seime, kartu su Vyriausybe stengiamės švietimo sistemoje padaryti, tai vertinti vadovus ir padaryti viską, jog geriausi ir kompetentingiausi vadovai vadovautų mūsų Lietuvos mokykloms. Dabar jūs čia iš esmės sukuriate tokias sąlygas, jog atšaukiate vadovų vertinimą, ypač tų vadovų, kurie jau yra vadovavę mokykloms, kurie netgi kai kurie potencialiai yra įsitinklinę, įsišakniję ir kaip tik jiems būtų neprošal dar kartą tas kompetencijas atnaujinti ir pasitikrinti. Ar nėra taip, kad jūs norite tiesiog išlaikyti kai kur užpelkėjusią sistemą ir užkirsti kelią proveržiui?
J. LIESYS (LSF). Ačiū už klausimą. Čia ne grožio konkursas – patinka, nepatinka. Yra tarnyba, kur žmogus daro tuos savo darbus, auklėja ir ugdo mūsų Lietuvos ateitį. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Jeigu būtų mano valia, aš irgi susilaikiau dėl penkerių metų kompetencijos arba penkerių metų kadencijos. Aš labai abejoju, ar mes turime duomenų, ar mokyklų vadovai ir mokyklų bendruomenės yra patenkinti, kad mes čia įvedėme tas kadencijas. Mes tokių duomenų neturime, abejoju, ar jūs irgi turite, kad čia įvestos tokios kadencijos yra.
Dar kartą pasikartosiu. Jeigu mes norime, kad žmonės dirbtų produktyviai, gerai ir mes įtikėtume jaunąja karta, turėtume daryti tokias išvadas. Tai arba kelti atlyginimus… Mokyklos visuomenė arba bendruomenė ataskaitas tvirtina kas metai, taryba tvirtina vadovo ataskaitą kas metai, nepatvirtinus ataskaitos, vadovas netenka pareigų. Tą irgi galima padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Bilotaitė. Matau, atėjo R. Šarknickas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, aš suprantu, kad šias pataisas parengti paskatino problema regionuose – kartais tiesiog susiduriame su problema, kad trūksta kompetentingų žmonių, kuriems pavyktų išlaikyti tuos egzaminus. Kiek jūs tokių atvejų, kai tokių problemų dėl kompetencijos atsiranda, tarkime, esate užfiksavęs ar paskaičiavęs?
J. LIESYS (LSF). Aš jau minėjau, kad šiuo metu yra daug neužimtų, laisvų mokyklų vadovų arba švietimo įstaigų vadovų vietų, tai yra iki 300. Neturiu tokių duomenų, ar vyrauja miestuose, bet, aš manau, kad mokytojų jau tikrai trūksta provincijoje, tai kalbėkime apie regionus, o taip pat ir vadovų trūksta tenai, regionuose, nes žmogus, kuris dabar atvažiuoja dirbti į regionus… Atsiradus etatiniam apmokėjimui, mes irgi visus metus mokyklose įvedėme chaosą ir mokyklos buvo neramios. Jūs gerai atsimenate – ir streikai buvo, ir kiti dalykai. Tai ieškokime bendrų išeičių, kad tiems žmonėms būtų galima padėti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia R. Šarknickas. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Dalis jaunų direktorių sureagavo į šią įstatymo pataisą dėl asmenų lygybės principo. Kodėl jauniems, naujiems vadovams reikia kompetencijas praeiti, o tiems, kurie jau dirba ilgai, nebereikia? Šituo atveju žiūrint iš žmogiškosios pusės, ar yra tai teisinga?
Kitas dalykas. Gal tada geriau panaikinti kadencijas arba kitas variantas – pakelti atlyginimus, nes iš tikrųjų yra pavyzdžių, kai jau ne viena šeima, atvykusi į rajoną, dalyvavo konkursuose ir laimėjo. Sėkmingai įleidžiame į regionus, į rajonus naujus žmones. Dabar šitas dalykas, kurį vėl bandysime įvesti kažkuria prasme atgal, ar nebus tas visas žingsnis dedamas atgal ir vėl sugrįšime į tai, kas buvo anksčiau?
J. LIESYS (LSF). Ačiū gerbiamam kolegai už klausimą, bet aš noriu pasakyti, kad pateikimas yra viena, sprendimas yra Seimo rankose. Švietimo ir mokslo komitetas irgi turėtų tai apsvarstyti ir teikti savo siūlymus. Negaliu aš sakyti šiandieną vienas stovėdamas šitoje tribūnoje, kaip mes turime elgtis su švietimo įstaigų vadovais. Visi kalba apie tai, kad tikrai atlyginimas nėra didelis, nėra patrauklus, ypač regionuose, todėl mes ir turėtume svarstyti, ką šiuo klausimu turime daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų kolegų, norėjusių paklausti, klausimus.
Motyvai. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt pačiai įstatymo idėjai būtų sunku pritarti, kadangi neseniai buvo svarstomas įstatymo projektas, kai iš tikrųjų mes ieškojome tam tikrų išeičių, kaip pakelti lygį. Tačiau galbūt pačiam svarstymui, to klausimo aktualizavimui, galbūt vėlgi grįžimui prie problematikos tam, kad pasižiūrėtume, kas vyksta šitoje sistemoje, dar kartą… Aišku, būtų galima svarstyti kaip kažkokį parlamentinės kontrolės klausimą, tačiau manau, kad grįžus su tokiu lygiu kaip įstatymo projektas iš tikrųjų reikėtų dar kartą pasižiūrėti ir pagalvoti, kaip vis dėlto, ko mes dar nepadarėme iki tiek, kad konkurencija į direktoriaus poziciją būtų kuo didesnė. Čia vėlgi aš vien dėl to, kad būtų galima pasvarstyti ir pasižiūrėti komitete, ką turėtume dar padaryti galbūt prieš biudžeto svarstymą, – arba didinant atlyginimus, arba kažkokių kitokių priemonių, kad vis dėlto tų direktorių vietų būtų kuo mažiau tuščių ir kad konkurencija būtų sudaroma konkuruojant į direktoriaus poziciją ar iš pirmo karto, ar iš antro karto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šitas klausimas yra iš tikrųjų sudėtingas. Turiu pasakyti, kad jis yra įvairiapusiškai sprendžiamas – žiūrima ir į finansinę reikalo pusę, žiūrima į kokybinę reikalo pusę. Noriu pasakyti, kad yra daug kas padaryta. Yra atsisakyta tam tikrų vertinimo momentų, yra šiek tiek supaprastinta, galgi ir nemažai supaprastinta, yra kompetencijų patikrinimo tvarka, bet visi turime sutikti, kad mokyklos vadovas yra be galo svarbus mokyklos bendruomenės žmogus ir be jo tinkamų kompetencijų negalima tiesiog gyventi.
Be to, aš žinau, kolegos pasakojo, yra ir gerų, labai aiškių, sakysim, vietos savivaldybių tendencijų. Jie daro kursus, jie paruošia tuos žmones, kurie kandidatuoja į mokyklų vadovus. Taigi negalime pasakyti, jog niekas yra nedaroma. Dirba savo darbą ir savivaldybės, dirba darbą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
E. Pupinis labai teisingai paminėjo, kad kontrolės reikalas. Taip, Švietimo ir mokslo komitetas ir imsis kontrolės, ir imasi šitos kontrolės, bet nemanau, kad reikėtų su šituo įstatymu grįžti į visiškai ankstesnę nulinę poziciją. Šitaip, gerbiamieji kolegos, nederėtų daryti. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 22, prieš – 28, susilaikė 34. Po pateikimo nepritarta. Grąžiname tobulinti ar atmetame? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojantieji už grąžina tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmesti.
Balsavo 79 Seimo nariai: už tobulinimą – 42, už atmetimą – 37. Grąžiname tobulinti.
Gerbiamieji kolegos, kaip mums pasakytų ir patartų sveikuoliai, pertrauka iki 11 val. 45 min. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Ačiū. Susitinkame 11 val. 45 min.
Pertrauka
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. XIII-1065 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3351 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Baigėsi pertrauka. Grįžtame prie klausimo – projekto Nr. XIIIP-3351. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. XIII-1065… Į tribūną kviečiu S. Jakeliūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Apie finansinę archeologiją kalbame, tokiais terminais švaistomės, švaistomasi ir kitais terminais: (…), santykiai su lavonais, beprasmiškiausias darbas, Lietuvos banko pareigūnų teiginiai, o kovo 28 dieną, daugiau nei prieš metus, papildę, praplėtę tyrimo aprėptį ir viešųjų finansų dalykais, ir bankų sistemos elgsena, ir priežiūros klausimais, gana vieningai čia, Seime, nusprendėme, kad toks tyrimas turi prasmę. Be to, diskutuojant viešojoje erdvėje su ta pačia I. Šimonyte, jinai taip pat pasakė, kad toks tyrimas gali būti prasmingas. Tačiau viskas radikaliai apsivertė praėjusių metų rugsėjo mėnesį, kai atsirado du kandidatai, kurie buvo nei girdėti, nei matyti, nei planuoti dar kovo mėnesį pernai. Tada prasidėjo diskreditavimas, demonizavimas, marginalizavimas tiek tyrimo, tiek asmenų, kurie atlieka tą tyrimą.
Paaiškėjo aplinkybių iš to paties Lietuvos banko su teiginiais, skirtais visam Lietuvos banko kolektyvui, nuteikiant prieš tyrimą. Manau, jie yra beprecedenčiai jeigu ne pasaulyje, tai turbūt Europos Sąjungoje. Todėl bus kreipiamasi į europines institucijas, Europos Centrinį Banką ir kitas institucijas, į tarptautinę bendruomenę taip pat, pateikta šita informacija ir šitie vertinimai, nes Lietuvoje, aš matau, diskusijų apie tuos komentarus ir tokius vertinimus, tokius epitetus faktiškai nevyksta.
Papildoma informacija, kurią mes gauname, ir jos yra tikrai daug. Priminsiu, kad tokie tyrimai, panašūs, analogiški, kai kurie – centriniuose bankuose, kiti – kitur, parlamentuose, Kongrese Jungtinių Amerikos Valstijų, vyko keliolikoje, jeigu ne keliasdešimtyje šalių. Slovėnijoje, kuri mažiau nukentėjo nuo krizės, kuri kilo taip pat dėl bankų sistemos veikimo arba neveikimo tinkamo ir priežiūros netinkamos, tyrimas vyko nuo 2014 metų iki 2018 metų. Vadinasi, daug daug informacijos, daug daug apklausų ir rezultatai tikrai įspūdingi, aš manau.
Ką mes turime? Nustatėme tikrai gana įspūdingų ir šokiruojančių faktų. Kai kurie daugmaž patvirtina, kas jau buvo anksčiau publikuota ir teikta dėl bankų vaidmens, dėl Lietuvos banko vaidmens, bet man neseniai paaiškėjo įspūdinga Švedijos valstybės audito ataskaita, tiesa, 2011 metų, bet labai svarbi, kad Švedijos bankai, dominuodami Baltijos šalyse, iš esmės prisidėjo prie krizės, tačiau, kas labiau svarbu, Švedijos Vyriausybė buvo prisiėmusi atsakomybę dėl to, kad ji atsakinga už priežiūros institucijų veiklą. Taigi kažkiek palengvėjo Lietuvos banko lemtis dėl nepriežiūros, nes ir Švedijos finansų inspekcija įvertina toje ataskaitoje, kad nesiėmė pakankamų veiksmų, prižiūrėdama komercijos bankus, motininius ir dukterinius. Paaiškėjo kiti faktai, kurie taip pat buvo iš dalies žinomi, dėl VILIBOR rodiklių. Žmonės kreipiasi ir klausia, tai kaip bus su palūkanų maržomis, kurias mes iki šiol mokame? Kai jos pakito nuo vieno iki trijų procentinių punktų, paskolų sutartys tęsiasi visą laikotarpį ir, įvedant eurą, tos palūkanų maržos, suprantama, nebuvo peržiūrėtos, nors žmonės turėjo teisę kreiptis, bet bankai 100 tūkst., milijoną kartų yra stipresni negu pavieniai žmonės.
Nuo ko prasidėjo šis tyrimas, bent jau iniciatyva? Tai yra nuo žemo skolinimosi – už 8 %, 9 %, 10 %. Čia man buvo didelė naujiena, kad aštuonios Europos Sąjungos valstybės kreipėsi paramos. Pirmiausia, jos kreipėsi paramos į Europos institucijas, tą paramą gavo, paramos sistemų finansavime dalyvavo ir Tarptautinis valiutos fondas. Latvijos atveju, kas labai svarbu, dalyvavo ir Švedijos Vyriausybė, nes Švedijos Vyriausybė prisiėmė atsakomybę dėl bankų veiksmų dominuojančio vaidmens ir sukeltos krizės Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Taigi teigti, kad čia buvo kažkokios sąlygos, kad grėsė kažkokia devalvacija ar panašiai, yra absoliutus melas.
Ką padarė Lietuvos Vyriausybė, atrodo, paraginta, bent jau Prezidentės įsprausta į viešosios erdvės kampą, kad mes čia būsime impotentai, jeigu kreipsimės paramos, yra absoliutus melas. Aš manau, čia galima svarstyti, ar tai buvo nekompetencija, milžiniška nekompetencija. Ar tai buvo nusikalstamos veikos arba neveikimo požymių turintys veiksmai ir sprendimai, dar bus vertinama. Visa ta informacija yra labai sudėtinga iš tikrųjų, bet tai, kas nustatyta iš esmės, net neginčytina, ypač dėl skolinimosi. Galima žala, minimali žala, kuri padaryta, nesiėmus paramos gauti, nes ji buvo parengta iš tikrųjų, tik reikėjo kreiptis iš tarptautinių institucijų ir iš Švedijos Vyriausybės, galima žala yra minimum 1,9 mlrd. eurų. Ir ta žala toliau tęsiasi, nes pasiskolinta brangiai. Mes baigsime grąžinti tas paskolas tik 2022 metais. Šiemet, jau ne kartą buvo minėta, ta žala taip pat bus nemaža – apie ketvirtis milijardo eurų minimum.
Taigi visos tos aplinkybės ir visas tas chaosas, sakyčiau, politinė isterija, kuri dabar kilo, tiksliau, prasidėjo rugsėjo mėnesį ir tęsiasi iki dabar, Lietuvos banko melas, nebendradarbiavimas, teikiant informaciją, diskredituojant tyrimą atliekančius asmenis ir iš esmės visą Seimą, man neleidžia teigti, kad yra galima pateikti išsamias detales ir galutines išvadas, kurias reikia dar parengti ir apdoroti. Pagrindinius teiginius aš pasakiau, todėl reikalingas bent jau kažkoks atokvėpis. Galbūt pasibaigę rinkimai taip pat suteiks galimybę tam atokvėpiui ir bus galima įvertinti visa tai, nes tai yra pernelyg svarbu. Aš įsitikinęs, kad tai yra pernelyg svarbu, kad mes galėtume leisti diskredituoti šitą tyrimą ir tas išvadas, todėl kreipiuosi į Seimą, kad išvados Seimui būtų pateiktos ne iki balandžio 15 dienos, o iki šių metų spalio 31 dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pone Jakeliūnai, užimdamas poziciją, kuri suteikia teisę ir privilegiją vertinti kitų žmonių sprendimus, privalote būti nešališkas. Šioje komisijoje elgiatės kaip tikras teisėjas, tačiau pažeidėte net šešis Teisėjų etikos kodekso principus, aš pabandysiu juos išvardinti: tai neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus; nereikšti išankstinės nuomonės nagrinėjamos bylos klausimais; nedemonstruoti savo simpatijų, antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; konfliktinėse situacijose elgtis nešališkai, ieškoti objektyviausio ir teisingiausio sprendimo, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, kad privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti bylos nagrinėjimui, pavyzdžiui, kaip jūsų bandymas įsidarbinti banke; vengti viešų pasisakymų, leidžiančių nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį; nereikšti asmeninės nuomonės nagrinėjamose konkrečiose bylose bendraujant su visuomene ir žiniasklaida. Jūs tuo tarpu labai aiškiai esate pasakęs, kas kaltas, kas atsakingas už krizę, labai aiškiai išsakęs savo nuomonę ir taip pat dar turintis ir interesų konfliktą. Ar nemanote, kad jums vis dėlto reikėtų pasitraukti iš šios komisijos pirmininko pareigų ir užleisti asmeniui, kuris nėra išreiškęs savo išankstinės nuomonės, nuteisęs ir kuris galėtų objektyviai vertinti šiuos klausimus?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš atsakysiu taip: aš nesu teisėjas, jūs nesate teisėjas. Aš nematau pagrindo trauktis. Bet jei jūs teiksite šį siūlymą ar komitete, ar Seime, tokie sprendimai gali būti priimti ir aš juos taip pat pasvarstyčiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, klausiu kaip istorikas istoriko. Kiekvienas tiriamasis darbas gali būti istorinis pagal turinį arba pagal savo vertę. Bet aš neklausiu, kaip jūs vertinate savo darbą. Tačiau paprastai kiekvienas tyrimas baigiasi išvadomis. Kadangi savo pateikime neišsakėte nė vieno argumento, kodėl komisijos darbas turi būti pratęstas, be ten visokių epitetų, todėl ir klausiu, kokias būtent išvadas šiandien jūsų komisija jau yra surašiusi bent juodraštyje? Bent juodraštyje. Ar ką nors jūs turite, ar tiesiog pratęsimas dar kaip nors neįgalumą pateikti išvadas turi pridengti?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Išgirdau dar vieną epitetą „neįgalumas“, ar ne? Jūs kvalifikuojate, kas yra įgalus, kas neįgalus, bet čia jūsų teisė, esate laisvas Seimo narys ir epitetai jūsų dispozicijoje liejasi laisvai, taip sakant. Taip, išvadų projektai yra. Aš jums galiu juos pristatyti, bet tai nėra galutiniai, nėra išsamūs. Visais klausimais yra surinkta informacija. Bet, kaip minėjau, Lietuvos banko nebendradarbiavimas, sąmoningas vengimas teikti informaciją, iškilusi papildoma problema dėl žmonių kreipimosi dėl VILIBORʼo ir patirtos žalos, ir būsimosios žalos reikalauja papildomos informacijos, kurią, aš tikiuosi, Lietuvos bankas suteiks. Gavę tą informaciją, mes galėsime galutinai įvertinti tas aplinkybes.
Yra ir kitų dalykų, kurie turi būti įvertinti. Aš jau minėjau, Švedijos valstybės audito ataskaita, su kuria reikia detaliai susipažinti visiems komiteto nariams, o galbūt ir visam Seimui tam, kad galima būtų objektyviai diskutuoti apie tai. Tai yra per daug rimti reiškiniai ir per daug sudėtingi reiškiniai, kad čia ekspromtu galėtume sakyti – mes jau viską turime ir galime pateikti išvadas. Projektai yra, apie juos diskutuojame ir diskutuosime, bet galutinai, kaip minėjau, dar reikia laiko ir bendradarbiavimo. Tai gal jūs galėtumėte kas nors paraginti Lietuvos banką, kad teiktų informaciją, o ne slėptų ją.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man iš viešosios erdvės susidaro vaizdas tiek apie jūsų, tiek apie jūsų atstovaujamos frakcijos pomėgį kištis į nepriklausomų institucijų veiklą, tarp jų ir Konstitucinis Teismas, vėliau nepriklausomas nacionalinis transliuotojas, dabar jau Lietuvos bankas užkliuvo. Atrodo, kad kiekvienas, kuris nepademonstruoja tam tikro deramo tarnystės lygio, vėliau užsitraukia pyktį, komisijas ant savo galvos ir panašiai. Ar jūs nemanote, kad jūsų tokia retorika, kalbant apie šitos komisijos veiklą, iš tikrųjų daro didelę reputacinę žalą ne tik Lietuvos bankui, bet lygiai taip pat ir visos Lietuvos reputacijai, kalbant ir apie tai, ką kalba Finansų ministerija apie „FinTecho“ plėtrą, ir apie tai, kad abejonės Lietuvos banko nepriklausomumu ir gebėjimu užtikrinti lygias sąlygas Lietuvoje iš tikrųjų kenkia ir toms įmonėms apsisprendžiant ateiti į Lietuvą ir daro žalą tai Lietuvos strategijai, kurią esame priėmę?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Na, apie jūsų tas minimas įmones, finansinių technologijų arba konkrečiai vieną, mes, tikiuosi, turėsime galimybę detaliau pakalbėti ketvirtadienį. Apie nepriklausomumą Lietuvos banko. Aš manau, kad Lietuvos bankas iš esmės griauna reputaciją ir savo kaip institucijos, ir valstybės tokiais epitetais, pareiškimais. Ir dabar jau prisijungdamas iš tikrųjų prie politinės erdvės ir rinkiminės terpės kiršinimo, R. Kuodis leidžia sau dalykus, kurių aš nesu matęs pasaulyje, nesu matęs pasaulyje, kad centrinio banko vadovo pavaduotojas idiotais, naudingais idiotais ar žaliaisiais žmogeliukais vadintų Seimo narius. Jūs įsivaizduojate, kas čia yra? Tai yra sisteminis ir grubus pažeidimas nepriklausomumo statuso arba piktnaudžiavimas juo. Mano bandymai diskutuoti uždarose erdvėse su tais pareigūnais buvo nerezultatyvūs, kaip ir nerezultatyvūs su kai kuriomis kitomis institucijomis.
Aš nemanau, kad darau žalą Lietuvos valstybės reputacijai. Mano įsitikinimu, yra atvirkščiai – tie, kurie neteikia informacijos ir diskredituoja, remiasi tokiais epitetais, vertinimais ir nuteikimais, ir dalyvavimu politikoje, daro labai rimtą žalą. Ir dėl to dalis įmonių galbūt net nesvarstys ateiti į Lietuvą, nes čia rinkos vientisumo ir skaidrumo standartai (yra toks terminas, aš jį išverčiau iš britiškos terminijos) yra visiškai sumenkinti, ir ta atsakomybė pirmiausia tenka Lietuvos bankui.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau šios dienos savo pasisakymu dar kartą asmeniškai visiškai diskreditavote patį tyrimą, bet dar diskredituojate ir visą tą valdžią, kuriai jūs čia atstovavote, ir kitais visais veiksmais. Aš nenoriu čia tęsti, tačiau, mano įsitikinimu, visa tai rodo tik visos jūsų valdžios intelektinį ir moralinį skurdą.
Aš noriu paklausti jūsų asmeniškai, kad jūs tiksliai atsakytumėte į paprastą klausimą. Iš žiniasklaidos jau yra aišku, kad jūs prašėtės pas SEB vadovo patarėją G. Nausėdą į darbą. Yra gandų, kad jūs taip pat prašėtės ir reikalavote, kad būtumėte priimtas į darbą pas V. Vasiliauską Lietuvos nacionaliniame banke, Lietuvos banke. Ar tiesa, ar ne šitas antras epizodas? Ar jūs prašėtės, ar ne pas V. Vasiliauską į darbą, nebuvote priimtas ir dabar bandote jam asmeniškai keršyti?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Laukiau šito klausimo, nes savo bendradarbiavimą aš siūliau V. Vasiliauskui nuo 2011 metų kovo mėnesio. Bendradarbiavimo formos yra įvairiausios. Aš manau, kad galimybė dirbti ar tai Lietuvos banke, komerciniame banke… Tiesą sakant, kai G. Nausėdai pasakiau, kad mane domina infliaciniai procesai ir bankų vaidmuo ekonomikoje, jis man siūlė susitikti ir kalbėjo apie darbą. Beje, jis pažeidė SEB banko personalo politikos principus ir gaires viešindamas šitą informaciją, bet čia jau jo moralės teiginys. O su Lietuvos banku kalbos, taip, vyko, bet jokių sprendimų ir jokių reikalavimų būti negalėjo, nes jie paprasčiausiai neįmanomi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kad į Vilniaus banką buvote nepriimtas, aš suprantu, tai jau seniai įrodyta tiesa, bet vis dėlto norėčiau tikslaus atsakymo, ar jūs prašėtės į darbą, ar jūs nesiprašėte į darbą? Toks jūsų atsakymas dėl bendradarbiavimo – tai galima bet ką papasakoti, bet kokią pasaką. Norėtųsi konkretaus atsakymo. Pas V. Vasiliauską, taip.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Tai nebuvo prašymas darbo, tai buvo pokalbis apie galimybę bendradarbiauti, bet man buvo pasakyta, kad sprendimus priima Daukanto aikštė. Tai tuo tie pokalbiai ir baigėsi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, čia pas mus už nugaros yra „Barclays“ bankas, kuriam A. Kubilius kartu su M. Majausku padovanojo 150 mln., todėl jie ir gina taip bankus. Matyt, atkatą tikrai nemažą gavo, laimingi dabar yra. (Balsai salėje) Dabar jie tuos pinigus – 150 mln. iššvaistė ir traukiasi iš Lietuvos. Ar jūsų komisija svarstys šitą klausimą, kur tie pinigai, kur jie nutekėjo, koks atkatas buvo?
Ir kitas klausimas. VSD tyrimo komisija truputėlį atskleidė uždangą, kaip buvo užvaldyti liberalai „MG Baltic“. Ar ne todėl dabar taip šaukia konservatoriai, kad šitas tyrimas atskleidžia, kaip jie pinigų ir bankų yra užvaldyti? Keliamas VILIBOR’as, didinamos žmonėms palūkanos, skolinamasi po 10 % metinių palūkanų. Tik tiesioginė žala sudaryta 2 mlrd. eurų. O jeigu tie pinigai būtų investuoti, žala būtų buvusi mažiausiai 4–5 mlrd.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Vis dėlto kodėl prokuratūra šių dalykų nemato? Atsakykite. Kaip žmonėms atsakyti, kai teisiamas, kad vištą pavogė, o čia apvogė Lietuvą, išvarė žmones iš Lietuvos į Ispaniją rauti pomidorų, kad jie atidirbinėtų bankams. Kodėl jie sėdi čia, o ne kalėjime? (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Atsakysiu dėl „Barclays“ banko, bet ne šiame kontekste, nes pastatas, stovintis ten, ir jame dirbę ar dirbantys žmonės nėra banko paslaugas teikiantis padalinys. Tačiau „Barclays“ bankas buvo vienas iš tų, kuris skolino arba organizavo skolinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad „Barclays“ bankas dominavo santykiuose su Vyriausybe, nes kai Vyriausybė derasi dėl paskolų, derasi 3–4 mėnesius… Kadangi čia buvo, žinote, rykliai ir džiunglės, laiko nebuvo. Už kiek duoda, tiek ir imame. Jeigu paskolino 1 mlrd., sako, bet bus sąlygos rinkoje blogesnės, gali būti, tai imame 2 mlrd. už 7 % su viršum. „Barclays“ bankas, darydamas, organizuodamas emisiją, per kelias savaites po tos emisijos, kadangi rinkoje palūkanos buvo kitokios, uždirbo galimai ne 150, Petrai Gražuli, o mažiausiai 200 mln. Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita. Tai yra taip pat faktai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Laikas klausimams baigėsi.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad tikrai tai yra milžiniškas darbas. Tuo labiau kad nebendradarbiauja ir Prezidentė, kurios taip pat, man atrodo, čia kyšo įtaka, Lietuvos bankas, kur banko vadovas buvo Prezidentės rinkimų kampanijos vadovas, ir visa prezidentūra. Dėl to be galo sunku atlikti šį tyrimą, tuo labiau kad, be abejonės, labai tendencingai šią informaciją iškraipo ir pateikia konservatorių užvaldyta žiniasklaida. Todėl būtina atlikti šį darbą iki galo. Būtina parodyti Lietuvos gyventojams, kas stovi už dabartinės Prezidentės, kas stovi už konservatorių ir kam šitie „patriotai“ tarnauja. Tauta turi sužinoti savo didvyrius. Man atrodo, vis tiek juos sužinos, nors konservatoriai buvo labai apsišarvavę didžiule patrioto skiaute, kad nepamatytų, kas pas juos ten viduje, bet, man atrodo, ši komisija padės daugeliui žmonių, kurie dar nepraregėjo, praregėti. Todėl būtina pratęsti darbą, atlikti jį išsamiai. O niekas kitas nėra Seime toks principingas žmogus kaip S. Jakeliūnas. Nepalaužiamas. Šis žmogus ir tikrai tautai leis sužinoti, kas per viena Konservatorių partija ir kodėl sėdi ne kalėjime, o čia. Balsuokite už komisijos darbo pratęsimą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš matau, kad dėl vedimo tvarkos dar yra užsirašiusių, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Tada po jūsų motyvų suteiksiu žodį.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tvarka. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad S. Jakeliūno komisija yra toks savotiškas lietuviškasis breksitas. Šita komisija jau, kaip ir breksitas, padarė daugiau žalos, nei duoda naudos, ir tai yra nuolatinis laiko tampymas, nors pabaigos datos buvo žinomos gerokai iš anksto. Užuot visas duotas laikas būtų skirtas konkretiems rezultatams pasiekti, jis buvo praleistas sukantis vietoje ir, jam pasibaigus, viskas, ką buvo galima pasakyti, yra tai, kad mums reikia daugiau laiko. Tokią žinią mes girdėjome ir iš britų parlamento, ir matome, kur tokios diskusijos veda.
Čia lygiai tokia pat diskusija, kuri yra dėl diskusijos, kuri sukasi vietoje, kuri daro daugiau žalos Lietuvai, žalos Lietuvos reputacijai, investicinei aplinkai ir neduoda jokios naudos. Tuo labiau, ką mes ir išgirdome šiandien ir iš šios komisijos pirmininko, kad jis, kaip pilietis, siūlė Lietuvos bankui bendradarbiauti, bet neaišku, ko tikėdamasis atgal: ar tai piniginio atlygio, ar tai darbo, ar tai dar kokios nors naudos, bet Lietuvos bankas nesutiko priimti poną S. Jakeliūną į darbą ir šiandien matome dar vienasmenę vendetą, lygiai tokią pat, kokia buvo pradėta prieš SEB, taip dabar yra ir prieš Lietuvos banką, apie kurį S. Jakeliūnas jau yra pasakęs išankstinę nuomonę. Taigi jis yra šališkas, neobjektyvus ir turi interesų konfliktą, kaip matome iš paties S. Jakeliūno, Lietuvos bankas nesutiko jį priimti į darbą, nesutiko su juo bendradarbiauti, taigi matome dabar, jog ir toliau tęsiasi šita keršto akcija, kuri neturi jokios realios, apčiuopiamos naudos Lietuvos gyventojams. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti, bet dar dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia M. Majauskas iš dalies jau tą pasakė, bet aš tik noriu, kad būtų labai aiškiai užfiksuota, jog S. Jakeliūnas čia iš tribūnos patvirtino, jog jis prašėsi bendradarbiauti, kitaip sakant, prašėsi darbo bendro Lietuvos banke ir gavo atsakymą, kad jis nebus priimtas, nes tariamai Daukanto aikštė to neleidžia. Gerbiami kolegos, mes turime labai aiškų faktą, kuris čia šiandien yra užfiksuotas, ir aš prašau Seimo vadovybės… (Balsai salėje) …prašau Seimo vadovybės imtis visų priemonių, kad Seime nebūtų toleruojamas toks akivaizdus interesų konfliktas. Jūs turite visas galimybes kreiptis ir į Etikos ir procedūrų komisiją, aiškintis savo frakcijose, ar gali, ar negali toliau tęsti darbą šita komisija, vadovaujama S. Jakeliūno…
PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …nepaisant to, kad P. Gražuliui jau baigia visiškai nervai sugesti.
PIRMININKAS. Nutraukiu jūsų pasisakymą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Prašom pasirūpinti, kad Seimas nebūtų pastatytas į interesų konflikto situaciją.
PIRMININKAS. Taip, kadangi buvo paminėtas Stasys, tai prašau. Paskutinis pasisakymas prieš balsavimą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi buvau paminėtas ir buvo paminėtas interesų konfliktas… (Balsai salėje) Dėl A. Kubiliaus galimo interesų konflikto jau yra kreiptasi į atitinkamą instituciją. Nepaisant to, jis leidžia sau diskutuoti ir kalbėti apie savo sūnaus įmonės rinką ir galimai jau ir ne pirmą kartą pažeidžia reikalavimus, keliamus politikui. Taigi jam moralizuoti apie etiką, moralę yra visiškai netinkama. O aš jums, visai frakcijai, siūlyčiau pagalvoti apie tokį dalyką. Kadangi jūsų veiksmai nieko neturi bendro nei su tėvyne, nei su Lietuva, nei su demokratija, nei su krikščionybe, siūlau jums įvertinti galimybes pagal jūsų moralės ir elgesio nuostatas iš termino „moralinis intelektas“, yra toks terminas 2005 metų, pasivadinti moralinių debilų sąjunga. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi įsisiūbavo diskusijos, kviečiu balsuoti dėl šio Seimo nutarimo, o paskui leisiu pasisakyti po balsavimo. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 49, prieš – 30, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Taip, kadangi yra registruota įvairių pataisų, tai pagrindiniu komitetu siūlome Biudžeto ir finansų komitetą. Siūloma svarstyti balandžio 11 dieną. Daugiau pasiūlymų nematau. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir, kaip žadėjau, replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, štai dar vienas pavyzdys, koks tikslus yra S. Jakeliūnas. Jis ką tik paminėjo labai svarbų faktą, kad mano sūnus, pasirodo, yra „Google“ įmonės savininkas. Aš, būdamas tėvas ir nežinodamas šitos informacijos, kad mano sūnus yra valdantis „Google“ įmonę, prašyčiau S. Jakeliūną pateikti man tą tikslią informaciją, kad aš galėčiau su sūnumi atvirai pasikalbėti, kokį turtą iš tikrųjų jis valdo ir ką jis nuo manęs slepia.
PIRMININKAS. Gerai, diskusijas baigiame šiuo klausimu. Judame toliau.
12.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3353 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3353. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495… Į tribūną kviečiu pranešėją A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komisijos vardu teikiu nutarimo projektą, kuriuo yra siūloma komisijos darbo laiką pratęsti iki gruodžio 15 dienos. Kaip žinoma, komisija susidūrė su daugeliu trikdžių, pradedant tuo, kad negalėjome ir dar negalime gauti įvairių tarnybų dokumentų, kurie yra susiję su anksčiau Seimo atliktais tyrimais, motyvuojant tuo, kad Seimo kontrolieriai dar vis atlieka įvairius patikrinimus. Be abejo, susidūrėme ir su tam tikrais sunkumais bendraudami ir su valstybinėmis įmonėmis. Dabar tos problemos, kurios buvo kilusios, yra sprendžiamos ir valstybės įmonės pradėjo teikti informaciją. Tai būtent dėl tų visų priežasčių, kad buvo tam tikrų trikdžių komisijos veiklai, kurie iš esmės nuo komisijos valios nebuvo priklausomi, mes ir prašome mūsų, kaip komisijos, darbą pratęsti iki gruodžio 15 dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Mykolai, klauskite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama komisijos pirmininke, komisijos tyrimo periodo ribojimas yra nuo 2008 iki 2016 metų. Tai, galima sakyti, akivaizdžiai pritemptas prie dabartiniams valdantiesiems nepatogių partijų tyrimo. Siūlomos komisijos tiriami pažeidimai ir nusikaltimai yra universaliai žalingi, nepriklausomai nuo tyrimo periodo. Ar galite paaiškinti, kodėl apsiribojate tuo periodu ir kodėl jūs netiriate veiksmų, priimtų 2017 metais, 2018 metais? Kodėl jūs apsiribojate tuo laikotarpiu, iki kada jūs atėjote į valdžią, ir nebenorite tirti savo kolegų, o tiktai savo oponentus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, kodėl jūs meluojate Lietuvos žmonėms, sakydamas, kad komisija netiria 2017–2018 metų. Tiriame, pas mus ir Seimo Pirmininkas liudijo, gerbiamasis P. Urbšys liudijo iš čia esamos kadencijos įvykių. Tai mes tikrai į visas situacijas žiūrime labai objektyviai. Ir matau kitus asmenis, kurie dėl įvairių motyvų, ne visai suprantamų komisijai, neatėjo liudyti į komisiją. Tiktai, naudodamasi proga, tikrai kviečiu būti garbingiems, atsakyti į tuos klausimus, kurie mums kyla, pateikti prašomus dokumentus, ir manau, kad tikrai komisija visą laiką pasiryžusi eiti į dialogą ir kalbėtis.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, paprastas klausimas – o šiaip jūs nenorite pratęsti komisijos darbo iki 2020 metų spalio ir netrikdyti Seimo darbo šitais beviltiškais išstojimais? Argumentų, kodėl komisija negali pabaigti savo darbo ir suformuluoti išvadų, taip pat nebuvo pateikta, kaip ir dabar. Komisijos darbas iš tikrųjų… Kaip ir kiekviena komisija, turi maksimaliai mažiau trikdyti valstybės institucijų darbą, kuo greičiau atlikti savo funkcijas ir atsakyti į iškeltus klausimus, jeigu sugeba suformuluoti tas išvadas. Jūs nesugebate suformuluoti tų išvadų ir prašote pratęsti darbą. Tai kiek dar kartų prašysite tų pratęsimų, nes mes spėliojame, kad ne vieną kartą. Tai jau dabar akivaizdu, kad tikrai taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iki 2020 metų tikrai neplanuojame pratęsti, nes tada girdėsime jūsų beviltiškus argumentus dėl to, kad mes vėl orientuojamės į Seimo rinkimus. Prieš tai jūs rėkėte, kad yra blogai pasirinktas gegužės mėnuo, nes neva tas sutampa su rinkimais. Dabar mes perkeliame į gruodį – data vėl netinka. Aš suprantu, kad tiesiog Seime yra žmonių, kurie nei dalyvauja komisijos veikloje, nei teikia parodymus, nors klausimų tikrai dėl kai kurių sandorių, kurių vertė buvo ne 1,5 mln. eurų, valdant tokios vertės žemę, o vienas euras, tikrai buvo. Tik gaila, kad tokie sandoriai lieka nepaaiškinti, komisijai nėra pateikiami dokumentai, o nuolat ieškoma įvairių priekabių ir atsikalbinėjimų, tiesiog trikdant komisijos veiklą. Nebijokite, jūs gi neturite nieko slėpti.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš turiu du klausimus, vienas iš jų – ar nemanote, kad jeigu klausimai būtų buvę suformuluoti gerokai konkretesni ir aiškesni, tai būtų galima buvę iki šios dienos atsakyti į jums iškilusius klausimus?
Ir kitas klausimas. Kadangi matau, kad tas žanras, kai pas jus ateina žmonės aiškintis, jums patinka ir norite pratęsti komisijos veiklą, nes turbūt labai smagu analizuoti ir viešinti tuos klausimus, tai kaip jums iš esmės atrodo, ar jūsų kadencijos metu, štai šios kadencijos metu, žmonių pasitikėjimas Seimo komisijų veikla išaugo, ar sumažėjo ir kaip iš tikrųjų pačių komisijų išvadų rezultatai paskui yra priimami visuomenės? Ar iš tikrųjų jie kelia pasitikėjimą, o gal vis dėlto labiau juoką tarp žmonių?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jeigu vienas iš jūsų frakcijos narių pateiktų dokumentus dėl įsigijimo įmonės ir jos valdomo sklypo ir paaiškintų, kodėl tas sklypas buvo parduotas, kaip mums liudininkai liudijo, už vieną eurą, o mes turime pirkimo ir pardavimo sutartis, kur matome, kad sklypas įsigytas už 1,5 mln. eurų, manau, kad tie paaiškinimai ir atviras bendravimas su komisija tikrai padėtų kelti Seimo… ir Seimu pasitikėjimą ir kartu išsklaidytų visas abejones ar kokias nors prielaidas, kurių viešojoje erdvėje kyla.
Aš tikrai visąlaik esu už tai, kad kilus klausimų, matant tokius liudytojų parodymus, kurie tikrai palieka daug erdvės interpretuoti, o kas gi vis dėlto įvyko, kad žemės pirkimo 1,5 mln. vertės sandoris paskui tapo pardavimo sandoriu už vieną eurą… Manau, tie atsakymai tikrai padėtų ir Lietuvos žmonėms susivokti, ir į Seimą būtų žiūrima visiškai kitaip, kai, kilus klausimų, Seimo nariai tiesiog paaiškintų.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama komiteto pirmininke, žymiausia teisininke ir, sakyčiau, demokratijos motina Lietuvoje šiuo laiku, aš noriu jūsų paklausti dėl šios komisijos tam tikro sisteminio veikimo, nes komisija yra akivaizdžiai opozicijos lyderiui ir jo šeimos verslui persekioti. Aš norėčiau paklausti žinodamas (nežinau, jūs turbūt puikiai skaitote anglų kalba), ar jūs skaitėte, pastaruoju metu yra išleista garsi knyga S. Levitskio ir D. Ziblato „How Democracies Die“, tai yra kaip miršta demokratijos. Štai toje knygoje pateikiama lentelė, kaip demokratijos pereina į autoritarinį režimą. Vienas iš požymių, ar valdžia gąsdina arba imasi persekiojimo veiksmų, tarp jų tokių pseudotyrimų, prieš kritikus iš konkuruojančių partijų, prieš žiniasklaidą, prieš nevyriausybines organizacijas.
Kaip jūs manote, ar jūsų šis veiksmas atitinka šioje knygoje aprašytą požymį, kad demokratijos erozija jau pereina į autoritarinio režimo užgimimą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš manau, didžiausią mirtį demokratijai Lietuvoje atnešė naktinės pensijų reformos, kurios pakirto žmonių pasitikėjimą valstybe. Demokratijai mirtį atnešė ir bankų manipuliavimas VILIBORʼo indeksu, dėl ko Lietuvos gyventojai per aštuntus devintus metus, jeigu neklystu, permokėjo 700 mln. eurų palūkanų. Žmonės, kurie buvo (aš cituoju tiesiog Lietuvos banko dokumentus, kuriuos teko matyti ir viešojoje erdvėje), kurie turėjo paskolų, jaunos šeimos, įsigijusios būstus, tokiu atveju buvo priverstos emigruoti tam, kad sugebėtų mokėti palūkanas.
Aš manau, čia yra demokratijos mirtis ir atsakomybę reikėtų prisiimti tikrai jums.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. (Balsai salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Leiskite paklausti Seimo nariui. (Balsai salėje) Paskelbiau E. Pupinį. Klauskite.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų gaila, kad į Seimą persikėlė demagogija, prielaidos, sąskaitų suvedinėjimas. Savaime suprantama, tą galima daryti, bet tik ne mokesčių mokėtojų sąskaita. Jūs užsiimkite demagogija už Seimo ribų. Tačiau ar nemanote, kad vis dėlto jūsų tyrimas gali atnešti labai didžiulę žalą, nes Teisingumo Teismas, Žmogaus Teisių Teismas, vykstant teisminiams procesams, visada pasisako prieš politikų kišimąsi. Iš tikrųjų galbūt jūs ateičiai dirbate, tyrinėjimai… savo, kad paskui kažkur teisingumo teismuose būtų pasakyta, tie visi sprendimai teismų ir nutartys negaliojančios, nes gerbiama A. Širinskienė jau iš anksto savo sprendimus priiminėjo, nebūdama teisėja. Ar nemanote, kad jūs vis dėlto tais tyrimais ne padėsite, o pakenksite teisingumui, ypač jei jis sieks Europos lygio teismus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nemanau dėl tos priežasties, kad joks klausimas, kuris yra komisijoje šiuo metu nagrinėjamas, nėra susijęs su byla. Nebent jūs žinote kažkokį ikiteisminį tyrimą jūsų lyderio atžvilgiu ar kažkokią bylą, ko mes nežinome.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji komisijos pirmininke, ar išties nepakenksite tyrimu Konservatorių partijos pirmininko šeimos verslui, labai svarbiam edukaciniam verslui, į kurį savivaldybė investuoja milžiniškas sumas tam, kad užtaisytų tą spragą, kurios turbūt Švietimo ministerija neužpildo, o edukologė ponia A. Landsbergienė tą dalyką gali užpildyti, sakykime, kad paruoštų visuomenę tinkamai gyvenimui, tolesnėms studijoms? Mane domina, ar išties nebus pakenkta prestižui „Lietuvos energijos“, kuri statė mokyklą Gervėčių gatvėje, iškilus į viešumą, buvo išleisti keli šimtai milijonų… keli šimtai tūkstančių eurų tos mokyklos investicijoms, projektas buvo parduotas, dabar milijonai, dešimtys milijonų eurų iš „Lietuvos energijos“ išpumpuota į privatų fondą, kuris taip pat stato mokyklą tam pačiam Konservatorių partijos pirmininko šeimos verslui, sukurdamas infrastruktūrą. Ar iš tikrųjų nenukentės būtent privati edukologinė sistema ir parengimo lygis, nes jau keletą metų parlamentas neleidžia pastatyti mokyklos?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pajuokaudama pasakysiu, kad, sumažėjus Seimo narių skaičiui, tą, aš tikiu, Lietuva apsispręs mažinti referendumo metu, mes sutaupysime apie 2 mln. eurų, už ką būtų galima pastatyti darželį. Tai yra darželio pastatymo savikaina.
Bet atsakydama rimtai, manyčiau, kad verslui labiausiai kenkia jis pats, ypač tada, kai nesugeba pateikti paaiškinimų, nesugeba išsklaidyti abejonių, nebendradarbiauja su komisija. Ką mes turėjome? Turėjome tai, kad sistemingai buvo atsisakoma tiek pateikti dokumentus, tiek atvykti ir, atrodytų, paaiškinti labai paprastą sandorį, kuris paskui vien dėl nebendradarbiavimo tampa nepaprastu, nes atsakymo, kas įvyko, kad 1,5 mln. vertės sklypas paskui, na, sandoryje buvo panaudotas ir parduotas kartu su įmone už 1 eurą, manau, mes turėsime ieškoti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Pirmasis išsakyti nuomonę už užsirašė A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū. Aš manau, kad išties atsakymai turėtų būti surasti, surasti ir įvertinti, nepaisant to, kad „Lietuvos energijos“ turtas adresu Gervėčių g. 4 buvo parduotas, bet sandoris iš tikrųjų buvo pasirašytas asmeniškai G. Landsbergio sutuoktinės su „Lietuvos energijos“ „NT Valdų“ tuometiniu vadovu O. Martensu ir aiškiai numatytos investicijos, kokios, kas atsako, kaip derinama kiekviena stadija su Karalienės Mortos mokyklos vadove ir savininke. Tai štai, nutraukus tą sandorį ir pardavus, „Lietuvos energijai“ atsikračius šito sklypo, tai turbūt atsakomybė tiek politinė, tiek teisinė neišnyko. Tai buvo bandoma valstybės lėšomis susikurti privačią verslo struktūrą ir labai aiškiai apibrėžta padaryta investicija pagal tą sandorį. Dabar bandoma dar toliau eiti perpumpavus „Lietuvos energijos“ pinigus į privatų fondą. Juokas juokais, bet vieno sandorio – apie 30 mln., kito – 11 mln. eurų… na, vėl grįžti prie to paties projekto. Tai yra „Lietuvos energijos“, tai yra valstybės valdomo šimtu procentų UAB’o, strateginės įmonės, pinigai išpumpuojami tam, kad vienos partijos pirmininko privačiam šeimos verslui būtų sukurta struktūra. Tai kur gali būti didesnė korupcija? Čia nublanksta visos dėžutės, sakykime, liberalų ir taip toliau. To Lietuva turbūt dar nėra mačiusi. Bet visi tyli, duomenų neteikia, nes žvelgiant į Seimo priimtą įstatymą, institucijos, net Mokesčių inspekcija, nesiryžo ištirti sandorio, kaip 1,5 mln. vertės UABʼas tapo 1 euro sandoriu ten pardavimo.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tai akivaizdus apsimestinis sandoris. Tai siūlau tęsti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, jeigu paklaustumėte tiek eilinio žmogaus gatvėje, tiek galbūt žmogaus, kuris domisi politika, nei vienas, nei kitas nesugebėtų atsakyti, apie ką yra šita komisija, ką jinai tiksliai tiria, ką jinai daro, kokie jos tikslai. Nebent sakytų – tiesiog eilinė rinkiminė propaganda. Vis dėlto šiandien čia iš tribūnos išgirdau ponios A. Širinskienės patikinimą, kad šita komisija yra sukurta ne tik tirti istorinius įvykius, vykusius prieš dešimt metų, bet taip pat ir šios valdančiosios daugumos sprendimus. Jeigu visgi bus nuspręsta pratęsti šios komisijos veiklą, ponia Širinskiene, aš lauksiu jūsų dar vieno kvietimo atvykti į komisiją. Esu pasiruošęs atvykti į jūsų komisiją ir padiskutuoti apie valdančiosios daugumos sprendimus, siūlymus ir tai, kokią įtaką jie galėjo daryti Lietuvos ekonomikai, demokratijai, ir apie galimai neteisėtus veiksmus ar interesų konfliktus. Taigi, ponia Širinskiene, aš laukiu kvietimo į jūsų komisiją ir esu pasiruošęs dalyvauti ir užduoti jums klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio Seimo nutarimo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 51, prieš – 32, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos. Siūloma svarstyti balandžio 11 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Rytinė darbotvarkė baigta. Kviečiu Seimo narius registruotis.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.