LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1725
12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-05-12 Nr. XIVP–457
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projektu siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad tais atvejais, kai yra daugiau negu vienas asmuo, prašantis išduoti leidimą vykdyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytą veiklą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose viešosiose vietose, skelbiamas viešasis konkursas pirmumo teisei vykdyti veiklą nustatyti pagal pasiūlytą didžiausią vietinės rinkliavos dydį. Įvykus viešajam konkursui, savivaldybės taryba savo nustatyta tvarka pakartotinai nustato rinkliavos dydį, atsižvelgdama į konkurso dalyvių pasiūlytą didžiausią vietinės rinkliavos dydį. Projektu teikiamos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, projekto formuluotė „kai yra daugiau negu vienas asmuo, prašantis išduoti leidimą vykdyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytą veiklą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose viešosiose vietose“ stokoja teisinio aiškumo dėl jos taikymo. Pastebėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip bus nustatoma, kad yra daugiau negu vienas asmuo, prašantis išduoti leidimą vykdyti tam tikrą veiklą – ar turės būti nustatomas terminas, per kurį visi pageidaujantys galės pateikti prašymus leidimui išduoti, ar kokiu nors kitokiu būdu bus nustatoma, kad yra daugiau negu vienas asmuo. Be to, nei iš projekto nuostatų, nei iš kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip projekto nuostatos turėtų būti įgyvendinamos tuo atveju, kai toje pačioje teritorijoje gali būti išduodamas ne vienas leidimas prekiauti (pavyzdžiui, didesnėje teritorijoje renginių metu, turgavietėse, „Kaziuko mugės“ metu ir pan.). Pagal projekto nuostatas sektų, kad ir tuo atveju, kai tam tikroje teritorijoje yra, pavyzdžiui, 20 vietų prekiauti, ir prašymus išduoti leidimą prekiauti toje teritorijoje pateikia 10 asmenų, vis tiek turėtų būti organizuojamas viešasis konkursas pirmumo teisei vykdyti veiklą nustatyti, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip toks viešasis konkursas būtų vykdomas – dėl kiekvienos prekybos vietos toje teritorijoje atskirai ar bendras konkursas dėl visų toje teritorijoje esančių prekybos vietų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei būtų vykdomas viešasis konkursas dėl kiekvienos konkrečios prekybos vietos, galimai būtų sukuriama didelė administracinė našta tiek pačioms savivaldybių administracijoms, tiek prekiauti tokiose vietose pageidaujantiems asmenims. Asmenys, siekdami užsitikrinti prekybos vietą galimai dalyvautų viešajame konkurse ne dėl vienos prekybos vietos, o ir pačios vietinės rinkliavos dydis nustatant ją viešojo konkurso būdu galimai būtų labai skirtingas, nors tarp prekybos vietų nebūtų tokio pobūdžio skirtumų, kurie būtų objektyviai pagrįsti; tuo atveju, jei projektu teikiamas siūlymas būtų taikomas ir tais atvejais, kai toje pačioje teritorijoje gali būti išduodamas ne vienas leidimas prekiauti, tai dėl projektu siūlomo modelio taikymo galimai būtų sukurta situacija, kai dėl dalies tos pačios teritorijos prekybos vietų konkuruotų dauguma viešojo konkurso dalyvių, o dėl kitų tos pačios teritorijos prekybos vietų nebūtų nė vieno dalyvio.
Antra, keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus, vietinės rinkliavos, nustatytos šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokėtojui numatytos teikti paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas (apimtį, asortimentą, terminus, periodiškumą ir kita), taip pat kriterijus ir subjektą, įgaliotą vertinti (nustatyti), ar yra (nėra) pažeisti šios paslaugos teikimo kokybės reikalavimai ir (ar) teikimo sąlygos. Pažymėtina, jog projektu teikiamas siūlymas dėl viešojo konkurso pirmumo teisei vykdyti veiklą nustatyti pagal pasiūlytą didžiausią vietinės rinkliavos dydį nėra išsamiai reglamentuotas, todėl manytina, kad viešojo konkurso organizavimo, jo laimėtojo nustatymo taisyklės turėtų būti nustatytos vietinės rinkliavos nuostatuose (papildant keičiamo įstatymo 12 straipsnio vietinės rinkliavos nuostatuose nustatomų elementų sąrašą).
Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kuomet daugiau negu vienas asmuo prašo išduoti leidimą vykdyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytą veiklą ir susidaro kebli situacija, spręstina problema, kaip, kokiu būdu ir kriterijais išaiškinti juridinius ir fizinius asmenis, kuriems suteikiama pirmumo teisė įsigyti leidimą“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto tekste taip ir nenustatoma, kad aptariamu atveju pirmumo teisė vykdyti veiklą suteikiama subjektui, viešajame konkurse pasiūliusiam didžiausią vietinės rinkliavos dydį. Šiame kontekste pastebėtina, jog galimos situacijos, kai keli viešojo konkurso pirmumo teisei vykdyti veiklą nustatyti dalyviai pasiūlys tokį patį vietinės rinkliavos dydį, kuris iš visų pasiūlymų bus didžiausias. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip tokiu atveju būtų nustatomas subjektas, kuriam suteikiama pirmumo teisė veiklai vykdyti.
Ketvirta, iš projektu teikiamo siūlymo, kad vietinės rinkliavos dydis būtų nustatytas viešojo konkurso būdu sektų, jog vietinės rinkliavos dydis neturėtų būti keičiamas jos nustatymo laikotarpiui. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 1,1. Nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ar vietinės rinkliavos dydį nustačius viešojo konkurso būdu būtų taikoma keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta savivaldybės tarybos teisė atskiru sprendimu indeksuoti vietinės rinkliavos dydį.
Penkta, pažymėtina, jog vietinė rinkliava yra privalomojo pobūdžio ir paskirties mokėjimas, reglamentuojamas viešosios teisės normomis. Tuo tarpu, viešasis konkursas šiuo atveju suprantamas taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.947 straipsnyje, t. y. reglamentuojamas privatinės teisės normomis. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vienos iš Lietuvos savivaldybių tarybų nustatytas taisykles dėl vietinės rinkliavos dydžių nustatymo, pasisakė, kad „<...> aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti viešas konkursas CK 6.947 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju rinkliavos mokėtojai negali būti įpareigoti dalyvauti viešame konkurse ir siūlyti savo kainą. Teismas padarė išvadą, kad nuostata, jog rinkliavos dydis nustatomas konkurso būdu, pateikus aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą, nėra būdingas rinkliavų teisiniams santykiams. Teismas nurodė, kad konkurso rezultatai gali būti ginčijami teisme ne vien dėl viešosios teisės normų pažeidimo, bet ir remiantis bendraisiais CK reglamentuotais konkursų negaliojimo pagrindais. Teismas taip pat konstatavo, kad konkurso rezultatai negali būti traktuojami kaip rinkliava, kuriai būtų taikomas Rinkliavų įstatymas, nes konkursas išaiškina sutartinio pobūdžio mokėjimus, o Rinkliavų įstatymas – privalomojo pobūdžio mokėjimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2453/2011).
Šešta, nei iš projekto, nei iš kartu su juo pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip dėl projekto nuostatų būtų įgyvendinama savivaldybių tarybų teisė savo biudžeto sąskaita nustatyti vietinių rinkliavų lengvatas. Pažymėtina, jog neaišku, kaip asmenys, pagal konkrečios vietinės rinkliavos nuostatus turintys teisę į lengvatą, dalyvautų viešame konkurse ir kokį vietinės rinkliavos dydį siūlytų.
Septinta, atkreiptinas dėmesys, jog įvykus viešajam konkursui savivaldybės taryba gali ir nepritarti tokiam naujam vietinės rinkliavos dydžiui. Tokiu atveju taptų neaišku, koks vietinės rinkliavos dydis turėtų būti taikomas.
2. Projektu nesiūloma nustatyti projekto nuostatų įsigaliojimo datos bei numatyti nuostatų dėl projekto įgyvendinimo ir taikymo. Pažymėtina, jog projektu nenustačius jo įsigaliojimo datos ir tuo pačiu nenustačius termino savivaldybių taryboms pasirengti siūlomų nuostatų įgyvendinimui, toks teisinis reguliavimas gali sukelti praktinių jo taikymo problemų. Įgyvendinant projekto nuostatas, savivaldybių tarybos turės nustatyti viešojo konkurso organizavimo tvarką bei pakeisti vietinės rinkliavos nuostatus. Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo.
3. Atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.11.2 papunktį finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo būtų tikslinga gauti Vyriausybės nuomonę.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]