LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai El. p. [email protected]
|
|
Į 2021-03-31 Nr. (17)-D8(E)-2171 |
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL ORGANIZACIJŲ, KURIOS PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMĄ NĖRA PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS, PIRKIMŲ TVARKOS APRAŠO PAKEITIMO PROJEKTO
2021 m. balandžio 15 d. Nr. 4-01-2928
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, susipažinę su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. (17)-D8(E)-2171 pateiktu derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. D1-563 „Dėl Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektu (TAIS registracijos Nr. 20-7650(2)) (toliau – Projektas), savo iniciatyva atlikome šio projekto antikorupcinį vertinimą.
Kaip nurodoma Projekto 1 punkte, šis teisės aktas nustato reikalavimus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytų gamintojų ir importuotojų organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) nėra perkančiosios organizacijos (toliau – organizacija), vykdomiems pirkimams. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Projekto IV skyriaus pavadinimas – „PIRKIMAS NESKELBIAMOS APKLAUSOS BŪDU“. Be šio skyriaus pavadinimo, neskelbiamos apklausos pirkimo būdas dar viena kartą minimas Projekto 9 punkte, tačiau nei IV skyriuje, nei minėtame punkte ar kitose Projekto vietose nėra reglamentuojama, kuriais atvejais pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Projekto 7 punkte nustatyta, kada pirkimas gali būti vykdomas apklausos ir kada konkurso būdu). Išanalizavus Projekto 20 punktą, darytina išvada, kad organizacijoms suteikiama teisė visus pirkimus, kurių vertės yra mažesnės kaip 58 000 Eur (čia ir toliau vertės nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio), vykdyti neskelbiamos apklausos būdu: kai numatoma pirkimo vertė mažesnė kaip 10 000 Eur, apklausa gali būti atliekama žodžiu, kai pirkimo vertė lygi arba didesnė kaip 10 000 Eur, bet nesiekia 58 000 Eur, apklausa turi būti atliekama raštu. Pažymėtina, kad pirkimus, kuriems taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, perkančioji organizacija gali atlikti neskelbiamos apklausos būdu, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur, ir kitais Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, 21.2 papunkčio nurodytais atvejais. Taigi siūlomu teisiniu reglamentavimu beveik šešis kartus išplečiama pirkimų, kuriuos galima atlikti neskelbiamos apklausos būdu, apklausiant tris pasirinktus tiekėjus, vertė. Manome, kad toks išplėtimas iškreipia neskelbiamos apklausos pirkimo būdo, kaip išskirtinais atvejais ir retai taikomo būdo, esmę, ir suponuoja šio būdo masinį taikymą, kuris be kita ko gali paskatinti piktnaudžiavimą, nes taikant neskelbiamos apklausos pirkimo būdą mažėja procedūrų skaidrumas ir viešumas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome, Projekte nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas neskelbiamos apklausos pirkimo būdo taikymo sąlygas.
1.2. Remiantis Projekto 20.1 papunkčiu, „paaiškėjus, kad yra mažiau tiekėjų, kurie gali suteikti paslaugas“, vykdant pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, gali būti apklausiama mažiau nei trys potencialūs tiekėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip ir kada turėtų būti konstatuojama, jog yra mažiau nei trys tiekėjai, kurie gali suteikti paslaugas, nereglamentuojama. Dėl to galima situacija, kad dar iki pirkimo procedūrų pradžios be pakankamos motyvacijos, galimai nepagrįstai bus nuspręsta, kad tiekėjų yra mažiau nei trys, ir vykdant pirkimą bus apklausti tik „tinkamas(-i)“ tiekėjas(-ai). Manytina, kad pareigos apklausti ne mažiau kaip tris tiekėjus išimtis galėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai pirkimas neįvyksta dėl to, kad pasiūlymo nepateikė nei vienas tiekėjas. Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti šiame papunktyje nustatyta išimtimi, siūlome reglamentuoti, kaip ir kada turi paaiškėti, kad yra mažiau nei trys tiekėjai, kurie gali suteikti paslaugas, kad vykdant bet kokios vertės pirkimą apklausos būdu būtų galima apklausti mažiau nei tris tiekėjus.
1.3. Projekto 28 punkte nustatyta, kad „Konkursui neįvykus (įskaitant konkursui neįvykus bet kurioje pirkimo objekto dalyje), nes negautas nė vienas nustatytus reikalavimus atitinkančio tiekėjo pasiūlymas, organizacija turi teisę pakartotinį pirkimą vykdyti apklausos būdu Tvarkos apraše nustatyta tvarka netaikant pirkimo vertės apribojimo“. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo, kad pakartotinio pirkimo sąlygos būtų identiškos pirminio pirkimo sąlygoms. Dėl tokio siūlomo reglamentavimo sudaromos galimybės pakartotinio bet kokios vertės pirkimo sąlygas keisti ir pritaikyti (pvz., mažinant prieš tai nustatytus perteklinius kvalifikacinius reikalavimus) tam tikram tiekėjui. Be to, konkurso neįvykimas dėl to, kad negautas nė vienas nustatytus reikalavimus atitinkančio tiekėjo pasiūlymas, gali būti traktuojamas kaip Projekto 20.1 papunktyje nustatyta išmintis, leidžianti vykdant bet kokios vertės pirkimą netaikyti reikalavimo, apklausti ne mažiau kaip tris potencialius tiekėjus. Manome, kad nenustačius draudimo, vykdant pakartotinį pirkimą, keisti pirminio pirkimo sąlygas, būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti ir dirbtinai mažinti konkurenciją.
1.4. Projekto 39.1 – 39.3 papunkčiuose išvardinti atvejai, kada sutarties pakeitimai laikomi esminiais sutarties sąlygų pakeitimais ir kurie yra negalimi. Pažymėtina, kad pirmieji du atvejai negali būti pritaikomi, kai pirkimas buvo vykdomas apklausiant vieną tiekėją. Todėl darytina išvada, kad remiantis siūlomu reglamentavimu po vieno tiekėjo apklausos sudarytos sutarties pakeitimų galimybės ribojamos tik 39.3 papunkčiu, t. y. galimi visi keitimai, jeigu dėl pakeitimo labai nepadidėja (daugiau nei 30 procentų nuo galutinės kainos arba paslaugų apimties) pirkimo sutarties apimtis. Atsižvelgdami į jau minėtas galimybes vykdyti pirkimus apklausiant tik vieną tiekėją, manome, kad nustatyti sutarties sąlygų keitimo apribojimai yra nepakankami ir sudaro sąlygas piktnaudžiauti sutarčių keitimu. Taip pat siūlome apsvarstyti, ar leidimas iki 30 procentų didinti sutarties kainą arba paslaugų apimtį, yra pagrįstas ir neskatina dirbtinai didinti organizacijų išlaidų.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Remiantis Projekto 2.9 papunkčiu, pirkimo skelbimas – „organizacijos viešas pranešimas Lietuvos Respublikos teritorijoje platinamame nacionaliniame laikraštyje arba nacionalinio laikraščio interneto svetainėje, arba internetiniame naujienų portale, kuriuo potencialūs paslaugų teikėjai informuojami apie organizuojamą paslaugų pirkimo konkursą. Pranešimas papildomai gali būti skelbiamas organizacijos, kitose interneto svetainėse ir (arba) kituose leidiniuose“. Iš siūlomo teisinio reglamentavimo matyti, kad organizacijoms nustatoma diskrecija informaciją apie organizuojamą paslaugų pirkimo konkursą skelbti arba laikraštyje, arba laikraščio interneto svetainėje, arba interneto naujienų portale. Pažymėtina, kad minėta diskrecija gali būti piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, nuolat keičiant informacijos skelbimo vietą, šią informaciją padaryti prieinamą tik „geriau informuotam“ tiekėjui. Siūlome inicijuoti organizacijų galimybės naudotis Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema sukūrimą ir, atsiradus tokiai galimybei, nustatyti, kad organizacijos, atlikdamos pirkimus, privalo naudotis Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema. Taip pat manome, kad informacija apie organizuojamą paslaugų pirkimo konkursą turėtų būti privalomai skelbiama organizacijos interneto svetainėje. Taip būtų užtikrinta, kad duomenys apie visus organizacijos įsigijimus (įskaitant ir istorinius) būtų vienoje, visiems patogiai prieinamoje vietoje. Pažymėtina, kad išdėstytos pastabos ir pasiūlymai yra aktualūs ir 26 punktui.
2.2. Remiantis Projekto 7 punkto nuostatomis, pirkimas, kurio vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur, gali būti atliekamas apklausos arba konkurso būdu. Atsižvelgdami į tai, kad 58 000 Eur yra riba, iki kurios pirkimai, atliekami pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, laikomi mažos vertės pirkimais, siūlome apsvarstyti, ar, siekiant užtikrinti pirkimų skaidrumą ir viešumą, nebūtų tikslinga šią ribą mažinti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, kaip minėta, pirkimas, kurio vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur, gali būti atliekamas apklausos arba konkurso būdu, tačiau siūlomu teisiniu reglamentavimu nėra detalizuojama, nuo ko priklauso pirkimo būdo pasirinkimas. Kadangi toks reglamentavimas sudaro sąlygas skirtingiems tiekėjams taikyti skirtingas procedūras, siūlome sukonkretinti, kuriais kriterijais vadovaudamasi organizacija turėtų pasirinkti pirkimų, kurių vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur, pirkimo būdą.
2.3. Vadovaujantis Projekto 8 punktu, pirkimą apklausos būdu organizacijoje gali atlikti arba organizacijos vadovo įgaliotas asmuo arba pirkimo komisija. Siekdami mažinti galimybes vienam asmeniui vykdyti visus pirkimus, kurių vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur, siūlome remiantis pirkimo verte diferencijuoti pirkimus, kuriuos apklausos būdu gali atlikti įgaliotas asmuo, ir kuriuos – pirkimo komisija.
2.4. Projekto 9 punkte nustatyta, kad „Organizacija turi teisę nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos (finansinių, ekonominių ir techninių pajėgumų bei teisės verstis atitinkama veikla) reikalavimus ir parengti išsamius pirkimo dokumentus“. Atsižvelgdami į tai, kad dažniausiai tiekėjų kvalifikacija lemia paslaugų kokybę, manome, kad neribotos organizacijų diskrecijos nustatyti ar nenustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatymas yra nepagrįstas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad neapribojus šios diskrecijos atsirastų sąlygos pirkimo sąlygas pritaikyti konkretiems tiekėjams. Siūlome nustatyti organizacijų pareigą nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, o ši pareiga galėtų būti diferencijuota atsižvelgiant į pirkimo vertę.
2.5. Remiantis Projekto 40 punktu, organizacijos įvykdytų pirkimų dokumentus tikrina Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas). Siekdami teisinio reglamentavimo skaidrumo ir aiškumo, siūlome nustatyti tokių tikrinimų tvarką (planavimą, periodiškumą, vykdymo principus ir pan.) arba numatyti įpareigojimą Departamentui patvirtinti tokią tvarką. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projekte nenurodoma, kokias pasekmes sukelia pirkimo (po įvykdyto pirkimo sudarytos sutarties) vykdymas, nesilaikant Projekto reikalavimų.
2.6. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra reglamentuojamas organizacijų ir tiekėjų, vadovaujantis šiuo Projektu, sudarytų sutarčių viešojo skelbimo klausimas. Siekdami padidinti procedūrų skaidrumą ir visuomenės bei suinteresuotų asmenų kontrolės galimybes, papildomai siūlome svarstyti galimybes viešai skelbti organizacijų ir tiekėjų, vadovaujantis šiuo Projektu, sudarytas sutartis.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
3.1. Vadovaujantis Projekto 11 punkto nuostatomis, tiekėjų pasiūlymai gali būti vertinami remiantis mažiausios kainos arba ekonominio naudingumo kriterijais. Tačiau projekte nėra detalizuojama, kuo remiantis turi būti pasirenkamas vienas iš minėtų vertinimo kriterijų. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome nustatyti tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų pasirinkimo sąlygas.
3.2. Projekto 32 punkte minimas vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdis. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte niekur kitur ši procedūra neminima. Todėl siūlome tikslinti teisinį reglamentavimą.
3.3. Remiantis Projekto 33.4 papunkčiu, organizacija pasiūlymą privalo atmesti, jeigu „visi dalyviai, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlė per dideles ir organizacijai nepriimtinas kainas“. Abejojame, ar pagrįstai nustatoma, kad pasiūlymas turi būti atmetamas tik tada, kai visi dalyviai (tiekėjai) pasiūlo per dideles ir organizacijai nepriimtinas kainas. Manome, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas reglamentavimas, kad atmetamas tik tas pasiūlymas, kuriame nurodyta kaina arba sąnaudos yra per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos. Taip pat siūlome svarstyti galimybę, ar nebūtų tikslinga reglamentuoti, kaip nustatoma, kad tiekėjo nurodyta kaina yra per didelė, ir kaip vertinama, ar tiekėjo nurodyta kaina yra priimtina organizacijai.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios Projekto nuostatos yra mažinančios organizacijų pirkimų skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti STT, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo pagal lentelę[1]).
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Andrius Andrejus Fominas, tel. 8 706 63 300, mob. tel. 8 634 05 935, el. p. [email protected]