DIREKTYVOS 2011/36/ES IR NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

 

2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL 2011 L 101, p. 1-11)

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361 straipsniu ir priedu įstatymo projektas

 

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1,2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas

 

Europos Sąjungos teisės akto perkėlimo (įgyvendinimo) lygis (visiškas dalinis)

11 straipsnis

Pagalba ir parama prekybos žmonėmis aukoms

 

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo aukoms būtų teikiama pagalba ir parama, kad jos galėtų naudotis teisėmis, nustatytomis Pamatiniame sprendime 2001/220/TVR ir šioje direktyvoje.

 

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, taikomos tiek, kiek jos yra susijusios su šių asmenų teisėmis Europos Sąjungoje vykstančiame baudžiamajame procese.

2. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjus vaikui, santykius, susijusius su vaiko teisėmis, laisvėmis ir jų apsauga, teikiant pagalbą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai.

 

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

1. Nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turi teisę:

1) nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų  teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas;

<...>

2. Nukentėjusio asmens šeimos nariai turi teisę nemokamai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius, priklausomai nuo žalos, patirtos dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, masto.

3. Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas pateikė pareiškimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.

Visiškas

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmeniui būtų teikiama pagalba ir parama, kai tik kompetentingos institucijos gauna pagrįstų duomenų, rodančių, kad jis galėjo tapti bet kurių 2 ir 3 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų auka.

 

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

3 straipsnis. Pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo principai

<...>

6) individualizavimo. Priimant su nukentėjusiu asmeniu susijusius sprendimus ir (ar) teikiant pagalbą, atsižvelgiama į individualius jo poreikius ir asmenines savybes (įskaitant, amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius), poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, ir nusikalstamos veikos pobūdį.

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

1. Nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turi teisę:

1) nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų  teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas;

<...>

2. Nukentėjusio asmens šeimos nariai turi teisę nemokamai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius, priklausomai nuo žalos, patirtos dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, masto.

3. Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas pateikė pareiškimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.

8 straipsnis. Bendradarbiavimas

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama sudaryti ir (ar) pagerinti sąlygas nukentėjusiam asmeniui naudotis šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytomis teisėmis, organizuoja informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, rengia mokymo programas, specialistų ir pareigūnų mokymus, skatina mokslinius tyrimus, taip pat dalyvauja, atstovauja tarptautinėse, Europos Sąjungos institucijose bei jų darbo (valdymo) organuose, bendradarbiauja su kitų valstybių kompetentingomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, sudarydamos sąlygas keistis gerąja praktika, konsultuotis ir spręsti kylančias problemas, užtikrindamos nukentėjusio asmens teises.

9 straipsnis. Informacijos teikimas pirmojo kontakto institucijoje

1. Pirmojo kontakto institucija nukentėjusiems asmenims teikia informaciją apie:

1) pagalbą, kuri nukentėjusiam asmeniui gali būti suteikta, ir pagalbos tarnybų kontaktinius duomenis (pateikiamas pagalbos tarnybų sąrašas, nurodant jų pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą), įskaitant informaciją apie galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, reikiamo specialisto pagalbą ir galimą laikiną apgyvendinimą;

2) procedūras, susijusias su skundo dėl nusikalstamos veikos pateikimu, ir teisinę nukentėjusio asmens padėtį tokiose procedūrose;

3) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjęs asmuo gali gauti specialias apsaugos priemones; 4) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl teisinės pagalbos ir konsultacijos;

5) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta nusikalstama veika padaryta žala;

6) galimybes nukentėjusiam asmeniui gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas;

7) visas procedūras, tvarką ar specialias priemones, kuriomis nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti Lietuvos Respublikoje, kad apgintų savo interesus, jei jis gyvena ne toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, tačiau dėl to pirmą kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos pirmojo kontakto instituciją ar kitą valstybės instituciją;

8) skundų baudžiamojo proceso metu pateikimo tvarką dėl baudžiamojo proceso subjektų veiksmų ar sprendimų, kuriais gali būti pažeistos nukentėjusio asmens teisės;

9) ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, veiklos vykdymo adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), į kurią (-į) gali kreiptis nukentėjęs asmuo dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ir (ar) kitų su baudžiamuoju procesu susijusių klausimų;

10) atkuriamojo teisingumo paslaugas (atkuriamojo teisingumo paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, veiklos vykdymo adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas);

11) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjusiam asmeniui gali būti kompensuotos išlaidos, patirtos dėl jo dalyvavimo baudžiamajame procese.

2. Jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, jis pats, jo tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi į pirmojo kontakto instituciją, ši institucija informuoja vaiką, jo tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą apie teisę gauti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą. Pirmojo kontakto institucija apie nukentėjusį vaiką nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), nurodydama vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, išskyrus atvejį, kai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipiamasi kaip į pirmojo kontakto instituciją.

3. Jei nukentėjęs asmuo pageidauja gauti šiame įstatyme numatytą pagalbą ir yra davęs sutikimą, kad jo asmens duomenys (vardas ar (ir) pavardė, kontaktinis telefono ryšio numeris ar (ir) elektroninio pašto adresas) būtų perduoti pagalbos tarnybai, pirmojo kontakto institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja pagalbos tarnybą apie nukentėjusį asmenį, nurodydama jo vardą ar (ir) pavardę, kontaktinį telefono ryšio numerį ar (ir) elektroninio pašto adresą.

4. Kai nukentėję Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos konsuliniame statute numatytais atvejais užsienio valstybėje teisėtai esantys asmenys be pilietybės, turintys leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos konsuliniame statute numatytos konsulinės pagalbos suteikimo į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, kurioms pavesta atlikti konsulines funkcijas, ar konsulines įstaigas, šiems asmenims yra perduodama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

10 straipsnis. Pagalbos teikimas pagalbos tarnyboje

1. Pagalbos tarnyba organizuoja ir teikia pagalbą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdama į individualius nukentėjusio asmens poreikius bei poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.

2. Pagalbos tarnyba, gavusi nukentėjusio asmens duomenis iš pirmojo kontakto institucijos arba asmeniui kreipusis į pagalbos tarnybą tiesiogiai (vardas ar (ir) pavardė, kontaktinis telefono ryšio numeris ar (ir) elektroninio pašto adresas), nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pradeda organizuoti pagalbos teikimą, laikydamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos akredituotos pagalbos teikimo nukentėjusiam asmeniui tvarkos. 

3. Nukentėjusio asmens prašymu į pagalbos tarnybą dėl pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo gali kreiptis ir kiti asmenys, kurie, nukentėjusiam asmeniui sutikus dėl pagalbos teikimo, pagalbos tarnybai nurodo nukentėjusio asmens vardą ar (ir) pavardę, telefono ryšio numerį ar (ir) elektroninio pašto adresą, nusikalstamą veiką, nuo kurios asmuo nukentėjo.

4. Pagalbos tarnybos funkcijos:

1) įvertina nukentėjusio asmens poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kartu su nukentėjusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja pagalbos teikimą;

2) teikia informaciją apie nukentėjusio asmens teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, o jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nurodydama juridinio asmens pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;

3) teikia informaciją apie įstaigas ir organizacijas, teikiančias socialines paslaugas;

<...>

Visiškas

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pagalba ir parama aukai būtų teikiama nepriklausomai nuo to, ar auka nori bendradarbiauti baudžiamojo tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ar teismo metu, nepažeidžiant Direktyvos 2004/81/EB arba panašių nacionalinių taisyklių.

 

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

1. Nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turi teisę:

1) nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų  teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas;

<...>

3. Teisė  gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas pateikė pareiškimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.

Visiškas

4. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su atitinkamomis paramos organizacijomis, imasi būtinų priemonių, kad sukurtų tinkamus ankstyvo aukų nustatymo, pagalbos ir paramos joms mechanizmus.

Lietuvos Respublikos pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims įstatymo projektas

 

9 straipsnis. Informacijos teikimas pirmojo kontakto institucijoje

1. Pirmojo kontakto institucija nukentėjusiems asmenims teikia informaciją apie:

1) pagalbą, kuri nukentėjusiam asmeniui gali būti suteikta, ir pagalbos tarnybų kontaktinius duomenis (pateikiamas pagalbos tarnybų sąrašas, nurodant jų pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą), įskaitant informaciją apie galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, reikiamo specialisto pagalbą ir galimą laikiną apgyvendinimą;

2) procedūras, susijusias su skundo dėl nusikalstamos veikos pateikimu, ir teisinę nukentėjusio asmens padėtį tokiose procedūrose;

3) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjęs asmuo gali gauti specialias apsaugos priemones; 4) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl teisinės pagalbos ir konsultacijos;

5) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta nusikalstama veika padaryta žala;

6) galimybes nukentėjusiam asmeniui gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas;

7) visas procedūras, tvarką ar specialias priemones, kuriomis nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti Lietuvos Respublikoje, kad apgintų savo interesus, jei jis gyvena ne toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, tačiau dėl to pirmą kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos pirmojo kontakto instituciją ar kitą valstybės instituciją;

8) skundų baudžiamojo proceso metu pateikimo tvarką dėl baudžiamojo proceso subjektų veiksmų ar sprendimų, kuriais gali būti pažeistos nukentėjusio asmens teisės;

9) ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, veiklos vykdymo adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), į kurią (-į) gali kreiptis nukentėjęs asmuo dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ir (ar) kitų su baudžiamuoju procesu susijusių klausimų;

10) atkuriamojo teisingumo paslaugas (atkuriamojo teisingumo paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, veiklos vykdymo adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas);

11) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjusiam asmeniui gali būti kompensuotos išlaidos, patirtos dėl jo dalyvavimo baudžiamajame procese.

2. Jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, jis pats, jo tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi į pirmojo kontakto instituciją, ši institucija informuoja vaiką, jo tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą apie teisę gauti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą. Pirmojo kontakto institucija apie nukentėjusį vaiką nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), nurodydama vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, išskyrus atvejį, kai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipiamasi kaip į pirmojo kontakto instituciją.

3. Jei nukentėjęs asmuo pageidauja gauti šiame įstatyme numatytą pagalbą ir yra davęs sutikimą, kad jo asmens duomenys (vardas ar (ir) pavardė, kontaktinis telefono ryšio numeris ar (ir) elektroninio pašto adresas) būtų perduoti pagalbos tarnybai, pirmojo kontakto institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja pagalbos tarnybą apie nukentėjusį asmenį, nurodydama jo vardą ar (ir) pavardę, kontaktinį telefono ryšio numerį ar (ir) elektroninio pašto adresą.

4. Kai nukentėję Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos konsuliniame statute numatytais atvejais užsienio valstybėje teisėtai esantys asmenys be pilietybės, turintys leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos konsuliniame statute numatytos konsulinės pagalbos suteikimo į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, kurioms pavesta atlikti konsulines funkcijas, ar konsulines įstaigas, šiems asmenims yra perduodama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

1. Nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turi teisę:

1) nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų  teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas;

3. Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas pateikė pareiškimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.

 

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361 straipsniu ir priedu įstatymo projektas

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių šeimos ar pavieniai asmenys patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų patirta žala; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamas veikas; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis; priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių žaidimų; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas“.

3. straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1.Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,1. Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinės rizikos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.“

2.Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens (šeimos) socialinei atskirčiai, asmens (šeimos), bendruomenės socialinėms problemoms, taip pat siekiant užtikrinti visuomenės socialinį saugumą.“

 

Visiškas

5. 1 ir 2 dalyje nurodytos pagalbos ir paramos priemonės teikiamos gavus sutikimą ir tinkamai informavus, ir apima priemones, kuriomis aukoms sukuriamas bent jau toks gyvenimo lygis, kad jos galėtų pragyventi, pavyzdžiui, suteikiamas tinkamas ir saugus būstas ir materialinė pagalba, taip pat būtinas medicininis gydymas, įskaitant psichologinę pagalbą, konsultacijas ir informaciją, ir, prireikus, suteikiamos vertimo raštu ir žodžiu paslaugos.

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

3 straipsnis. Pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo principai

1) bendradarbiavimo. Pagalbos teikimas paremtas asmens, šeimos, bendruomenės, organizacijų, ginančių nukentėjusio asmens teises ir interesus, pirmojo kontakto institucijų, pagalbos tarnybų, ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba. Pagalbos teikimo klausimai sprendžiami kartu su nukentėjusiu asmeniu ir (ar) jo atstovais, organizacijomis, ginančiomis nukentėjusio asmens teises ir interesus;

2) prieinamumo. Pagalbos teikimas organizuojamas taip, kad būtų užtikrintas pagalbos prieinamumas nukentėjusiam asmeniui kuo arčiau jo faktinės gyvenamosios vietos;

<...>

4) lygiateisiškumo. Nukentėjęs asmuo turi teisę gauti pagalbą, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių;

<...>

6) individualizavimo. Priimant su nukentėjusiu asmeniu susijusius sprendimus ir (ar) teikiant pagalbą, atsižvelgiama į individualius jo poreikius ir asmenines savybes (įskaitant, amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius), poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, ir nusikalstamos veikos pobūdį.

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

 

1. Nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turi teisę:

1) nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų  teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas;

<...>

3) pasirinkti asmenį, kuris dalyvautų kreipiantis į pirmojo kontakto instituciją ir padėtų jam suprasti ir (ar) būti suprastam, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja paties nukentėjusio asmens interesams ir (ar) kitaip trukdo teikti pagalbą;

 

4. Teikiant šiame įstatyme numatytą pagalbą nukentėjusiam vaikui, turi būti užtikrinamas jo atstovo pagal įstatymą dalyvavimas, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

 

10 straipsnis. Pagalbos teikimas pagalbos tarnyboje

<...>

4. Pagalbos tarnybos funkcijos:

1) įvertina nukentėjusio asmens poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kartu su nukentėjusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja pagalbos teikimą;

2) teikia informaciją apie nukentėjusio asmens teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, o jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nurodydama juridinio asmens pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;

3) teikia informaciją apie įstaigas ir organizacijas, teikiančias socialines paslaugas;

9 straipsnis. Informacijos teikimas pirmojo kontakto institucijoje

1. Pirmojo kontakto institucija nukentėjusiems asmenims teikia informaciją apie:

1) pagalbą, kuri nukentėjusiam asmeniui gali būti suteikta, ir pagalbos tarnybų kontaktinius duomenis (pateikiamas pagalbos tarnybų sąrašas, nurodant jų pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą), įskaitant informaciją apie galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, reikiamo specialisto pagalbą ir galimą laikiną apgyvendinimą;

2) procedūras, susijusias su skundo dėl nusikalstamos veikos pateikimu, ir teisinę nukentėjusio asmens padėtį tokiose procedūrose;

3) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjęs asmuo gali gauti specialias apsaugos priemones; 4) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl teisinės pagalbos ir konsultacijos;

5) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta nusikalstama veika padaryta žala;

6) galimybes nukentėjusiam asmeniui gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas;

7) visas procedūras, tvarką ar specialias priemones, kuriomis nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti Lietuvos Respublikoje, kad apgintų savo interesus, jei jis gyvena ne toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, tačiau dėl to pirmą kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos pirmojo kontakto instituciją ar kitą valstybės instituciją;

8) skundų baudžiamojo proceso metu pateikimo tvarką dėl baudžiamojo proceso subjektų veiksmų ar sprendimų, kuriais gali būti pažeistos nukentėjusio asmens teisės;

9) ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, veiklos vykdymo adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), į kurią (-į) gali kreiptis nukentėjęs asmuo dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ir (ar) kitų su baudžiamuoju procesu susijusių klausimų;

10) atkuriamojo teisingumo paslaugas (atkuriamojo teisingumo paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, veiklos vykdymo adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas);

11) tai, kokiais būdais ir sąlygomis nukentėjusiam asmeniui gali būti kompensuotos išlaidos, patirtos dėl jo dalyvavimo baudžiamajame procese.

2. Jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, jis pats, jo tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi į pirmojo kontakto instituciją, ši institucija informuoja vaiką, jo tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą apie teisę gauti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą. Pirmojo kontakto institucija apie nukentėjusį vaiką nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), nurodydama vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, išskyrus atvejį, kai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipiamasi kaip į pirmojo kontakto instituciją.

3. Jei nukentėjęs asmuo pageidauja gauti šiame įstatyme numatytą pagalbą ir yra davęs sutikimą, kad jo asmens duomenys (vardas ar (ir) pavardė, kontaktinis telefono ryšio numeris ar (ir) elektroninio pašto adresas) būtų perduoti pagalbos tarnybai, pirmojo kontakto institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja pagalbos tarnybą apie nukentėjusį asmenį, nurodydama jo vardą ar (ir) pavardę, kontaktinį telefono ryšio numerį ar (ir) elektroninio pašto adresą.

4. Kai nukentėję Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos konsuliniame statute numatytais atvejais užsienio valstybėje teisėtai esantys asmenys be pilietybės, turintys leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos konsuliniame statute numatytos konsulinės pagalbos suteikimo į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, kurioms pavesta atlikti konsulines funkcijas, ar konsulines įstaigas, šiems asmenims yra perduodama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

10 straipsnis Pagalbos teikimas pagalbos tarnyboje

<...>

2. Pagalbos tarnyba, gavusi nukentėjusio asmens duomenis iš pirmojo kontakto institucijos arba asmeniui kreipusis į pagalbos tarnybą tiesiogiai (vardas ar (ir) pavardė, kontaktinis telefono ryšio numeris ar (ir) elektroninio pašto adresas), nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pradeda organizuoti pagalbos teikimą, laikydamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos akredituotos pagalbos teikimo nukentėjusiam asmeniui tvarkos. 

3. Nukentėjusio asmens prašymu į pagalbos tarnybą dėl pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo gali kreiptis ir kiti asmenys, kurie, nukentėjusiam asmeniui sutikus dėl pagalbos teikimo, pagalbos tarnybai nurodo nukentėjusio asmens vardą ar (ir) pavardę, telefono ryšio numerį ar (ir) elektroninio pašto adresą, nusikalstamą veiką, nuo kurios asmuo nukentėjo.

4. Pagalbos tarnybos funkcijos:

1) įvertina nukentėjusio asmens poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kartu su nukentėjusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja pagalbos teikimą;

2) teikia informaciją apie nukentėjusio asmens teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, o jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nurodydama juridinio asmens pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;

3) teikia informaciją apie įstaigas ir organizacijas, teikiančias socialines paslaugas;

4) teikia emocinę ir (ar) psichologinę pagalbą arba ją organizuoja;

5) organizuoja laikiną apgyvendinimą nukentėjusiems asmenims, kuriems reikia saugios vietos (laikino apgyvendinimo paslauga, jei būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu);

6) teikia informaciją nukentėjusiems asmenims apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas;

7) nukentėjusiam asmeniui prašant, organizuoja jo palydėjimą pas kitus pagalbos teikėjus;

8) jei nukentėjęs asmuo tiesiogiai kreipiasi į pagalbos tarnybą, ji informuoja nukentėjusį asmenį apie galimybę pateikti skundą baudžiamajame procese kompetentingai institucijai dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu, nurodo kompetentingos institucijos pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą.

9) teikia informaciją apie baudžiamajame procese kompetentingas institucijas (nurodydami juridinio asmens pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą) ir jų teikiamą pagalbą.

 

Visiškas

<...>

7. Valstybės narės pasirūpina specialių poreikių turinčiomis aukomis, kai tie poreikiai kyla ypač dėl nėštumo, jų sveikatos būklės, jų turimos negalios, psichikos ar psichologinių sutrikimų arba dėl sunkaus psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto, kurį jos patyrė.

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

3 straipsnis. Pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo principai

<...>

4) lygiateisiškumo. Nukentėjęs asmuo turi teisę gauti pagalbą, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių;

5) informacijos prieinamumo. Informacija nukentėjusiam asmeniui teikiama ir su juo (tiek žodžiu, tiek raštu) bendraujama suprantama kalba, nukentėjusio asmens ir pagalbą teikiančių subjektų sutarimu pasirinktais būdais ir priemonėmis;

6) individualizavimo. Priimant su nukentėjusiu asmeniu susijusius sprendimus ir (ar) teikiant pagalbą, atsižvelgiama į individualius jo poreikius ir asmenines savybes (įskaitant, amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius), poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, ir nusikalstamos veikos pobūdį.

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

<...>

2) gauti informaciją jam suprantama kalba, nukentėjusio asmens ir pagalbą teikiančių subjektų sutarimu pasirinktais būdais ir priemonėmis, taip pat, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, įskaitant teisę gauti vertimo žodžiu, raštu, gestų kalba paslaugas;

10 straipsnis. Pagalbos teikimas pagalbos tarnyboje

1. Pagalbos tarnyba organizuoja ir teikia pagalbą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdama į individualius nukentėjusio asmens poreikius bei poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.

<...>

4. Pagalbos tarnybos funkcijos:

1) įvertina nukentėjusio asmens poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kartu su nukentėjusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja pagalbos teikimą;

2) teikia informaciją apie nukentėjusio asmens teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, o jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nurodydama juridinio asmens pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;

<...>

Dalinis

Visiškas, kai bus priimta Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu tvirtinama nukentėjusio asmens poreikių, atsiradusių dėl nusikalstamos veikos,  vertinimo metodika. Metodiką tikimasi patvirtinti 2021 m.........

13 straipsnis

Pagalbos, paramos ir apsaugos priemonių vaikams, prekybos žmonėmis aukoms, bendrosios nuostatos

1. Prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams teikiama pagalba, parama ir apsauga. Taikant šią direktyvą, vaiko interesai yra pagrindinis tikslas.

<...>

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, taikomos tiek, kiek jos yra susijusios su šių asmenų teisėmis Europos Sąjungoje vykstančiame baudžiamajame procese.

2. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjus vaikui, santykius, susijusius su vaiko teisėmis, laisvėmis ir jų apsauga, teikiant pagalbą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai.

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

<...>

2. Nukentėjusio asmens šeimos nariai turi teisę nemokamai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius, priklausomai nuo žalos, patirtos dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, masto.

3. Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas pateikė pareiškimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.

4. Teikiant šiame įstatyme numatytą pagalbą nukentėjusiam vaikui, turi būti užtikrinamas jo atstovo pagal įstatymą dalyvavimas, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

 

6 straipsnis. Atsakingų institucijų funkcijos

<...>

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) teikia Vyriausybei siūlymus dėl pagalbos nukentėjusiems asmenims organizavimo;

2) tvirtina teisės aktus dėl akredituotos pagalbos teikimo ir finansavimo, pagalbos tarnybos veiklos pagal šį įstatymą reglamentavimo;

3) analizuoja pagalbos teikimo procesą ir vykdo priežiūrą;

4) užtikrina jai pavaldžių pirmojo kontakto institucijų veiklos pagal šį įstatymą organizavimą, koordinavimą ir kontrolę.

 

9 straipsnis. Informacijos teikimas pirmojo kontakto institucijoje

<...>

2. Jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, jis pats, jo tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi į pirmojo kontakto instituciją, ši institucija informuoja vaiką, jo tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą apie teisę gauti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą. Pirmojo kontakto institucija apie nukentėjusį vaiką nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), nurodydama vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, išskyrus atvejį, kai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipiamasi kaip į pirmojo kontakto instituciją.

Visiškas

14 straipsnis

Pagalba ir parama vaikams aukoms

 

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad konkrečių veiksmų siekiant trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu suteikti pagalbą ir paramą vaikams, prekybos žmonėmis aukoms, kad jie fiziškai, psichologiškai ir socialiai atsigautų, būtų imtasi individualiai įvertinus konkrečias kiekvieno vaiko aukos aplinkybes ir deramai atsižvelgus į vaiko nuomonę, poreikius ir rūpesčius, siekiant vaiko atžvilgiu rasti ilgalaikį sprendimą. Per pagrįstą laikotarpį valstybės narės suteikia galimybę mokytis aukomis tapusiems vaikams ir aukų vaikams, kuriems pagal 11 straipsnį yra teikiama pagalba ir parama, pagal savo nacionalinės teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, taikomos tiek, kiek jos yra susijusios su šių asmenų teisėmis Europos Sąjungoje vykstančiame baudžiamajame procese.

2. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjus vaikui, santykius, susijusius su vaiko teisėmis, laisvėmis ir jų apsauga, teikiant pagalbą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai.

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

4. Teikiant šiame įstatyme numatytą pagalbą nukentėjusiam vaikui, turi būti užtikrinamas jo atstovo pagal įstatymą dalyvavimas, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

6 straipsnis. Atsakingų institucijų funkcijos

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) teikia Vyriausybei siūlymus dėl pagalbos nukentėjusiems asmenims organizavimo;

2) tvirtina teisės aktus dėl akredituotos pagalbos teikimo ir finansavimo, pagalbos tarnybos veiklos pagal šį įstatymą reglamentavimo;

3) analizuoja pagalbos teikimo procesą ir vykdo priežiūrą;

4) užtikrina jai pavaldžių pirmojo kontakto institucijų veiklos pagal šį įstatymą organizavimą, koordinavimą ir kontrolę.

9 straipsnis. Informacijos teikimas pirmojo kontakto institucijoje

2. Jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, jis pats, jo tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi į pirmojo kontakto instituciją, ši institucija informuoja vaiką, jo tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą apie teisę gauti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą. Pirmojo kontakto institucija apie nukentėjusį vaiką nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), nurodydama vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, išskyrus atvejį, kai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipiamasi kaip į pirmojo kontakto instituciją.

Visiškas

<...>

3. Valstybės narės, jei tinkama ir įmanoma, imasi priemonių siekdamos teikti pagalbą ir paramą vaiko, prekybos žmonėmis aukos, šeimai, jeigu šeima yra valstybių narių teritorijoje. Visų pirma valstybės narės, jei tinkama ir įmanoma, tai šeimai taiko Pamatinio sprendimo 2001/220/TVR 4 straipsnį.

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, taikomos tiek, kiek jos yra susijusios su šių asmenų teisėmis Europos Sąjungoje vykstančiame baudžiamajame procese.

2. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjus vaikui, santykius, susijusius su vaiko teisėmis, laisvėmis ir jų apsauga, teikiant pagalbą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai.

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

4. Teikiant šiame įstatyme numatytą pagalbą nukentėjusiam vaikui, turi būti užtikrinamas jo atstovo pagal įstatymą dalyvavimas, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

6 straipsnis. Atsakingų institucijų funkcijos

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) teikia Vyriausybei siūlymus dėl pagalbos nukentėjusiems asmenims organizavimo;

2) tvirtina teisės aktus dėl akredituotos pagalbos teikimo ir finansavimo, pagalbos tarnybos veiklos pagal šį įstatymą reglamentavimo;

3) analizuoja pagalbos teikimo procesą ir vykdo priežiūrą;

4) užtikrina jai pavaldžių pirmojo kontakto institucijų veiklos pagal šį įstatymą organizavimą, koordinavimą ir kontrolę.

9 straipsnis. Informacijos teikimas pirmojo kontakto institucijoje

2. Jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, jis pats, jo tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi į pirmojo kontakto instituciją, ši institucija informuoja vaiką, jo tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą apie teisę gauti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą. Pirmojo kontakto institucija apie nukentėjusį vaiką nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), nurodydama vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, išskyrus atvejį, kai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipiamasi kaip į pirmojo kontakto instituciją.

3 straipsnis. Pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo principai

1) bendradarbiavimo. Pagalbos teikimas paremtas asmens, šeimos, bendruomenės, organizacijų, ginančių nukentėjusio asmens teises ir interesus, pirmojo kontakto institucijų, pagalbos tarnybų, ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba. Pagalbos teikimo klausimai sprendžiami kartu su nukentėjusiu asmeniu ir (ar) jo atstovais, organizacijomis, ginančiomis nukentėjusio asmens teises ir interesus;

2) prieinamumo. Pagalbos teikimas organizuojamas taip, kad būtų užtikrintas pagalbos prieinamumas nukentėjusiam asmeniui kuo arčiau jo faktinės gyvenamosios vietos;

3) veiksmingumo. Pagalba nukentėjusiam asmeniui skiriama ir teikiama racionaliai naudojant turimus išteklius ir siekiant geriausių rezultatų;

4 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės

1. Nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turi teisę:

1) nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijos ir pagalbos tarnybos  teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas;

2) gauti informaciją jam suprantama kalba, jo pasirinktais būdais ir priemonėmis, taip pat, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, įskaitant teisę gauti vertimo žodžiu, raštu, gestų kalba paslaugas;

3) pasirinkti asmenį, kuris dalyvautų kreipiantis į pirmojo kontakto instituciją ir padėtų jam suprasti ir (ar) būti suprastam, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja paties nukentėjusio asmens interesams ir (ar) kitaip trukdo teikti pagalbą;

2. Nukentėjusio asmens šeimos nariai turi teisę nemokamai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius, priklausomai nuo žalos, patirtos dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, masto.

3. Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas pateikė pareiškimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.

4. Teikiant šiame įstatyme numatytą pagalbą nukentėjusiam vaikui, turi būti užtikrinamas jo atstovo pagal įstatymą dalyvavimas, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Visiškas

4. Šis straipsnis taikomas nedarant įtakos 11 straipsnio taikymui.

Direktyvos nuostatų perkelti ir įgyvendinti nereikia.

Visiškas

22 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima šios direktyvos įgyvendinimo įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 6 d.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai nuostatų, kuriomis pagal šią direktyvą joms nustatytos pareigos perkeliamos į nacionalinę teisę, tekstus.

3. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas

 

Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR.

 

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361 straipsniu ir priedu įstatymo projektas

 

5 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu

Papildyti Įstatymą priedu:

„Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR

 

 

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1,2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas

 

4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR.

Visiškas