LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARĖS AISTĖS GEDVILIENĖS PARENGTŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
2021-06-09 Nr. 101-I-23
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, Guoda Burokienė, Viktoras Fiodorovas, Irena Haase, Silva Lengvinienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Rita Tamašunienė, atsižvelgdama į Seimo posėdžio metu Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pateiktą siūlymą įvertinti Seimo narės Aistės Gedvilienės ir grupės Seimo narių įregistruotų Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 141, 143, 15, 16, 173, 20, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 144 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-343(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-343(2), Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-344 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-344), Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-345 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-345) autorystę ir jų rengimo aplinkybes bei vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktų nuostatomis, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Seimo 2021 m. balandžio 13 d. plenariniame posėdyje vyko Įstatymo projekto Nr. XIVP-343, Įstatymo projekto Nr. XIVP-344 ir Įstatymo projekto Nr. XIVP-345 (toliau – Įstatymų projektai) pateikimas. Seimo narė A. Gedvilienė pristatė jos ir grupės Seimo narių pasirašytus ir įregistruotus Įstatymų projektus.
Seimo narei A. Gedvilienei pristačius Įstatymų projektus, Seimo narys R. Žemaitaitis uždavė pranešėjai klausimą: „Jūs, kolege, pasakėte keletą tokių minčių, išsklaidykite abejones. Jūs pasakėte, kad jau ne pirmus metus jūs galvojote apie šitą projektą, daug svarstėte, daug analizavote, daug pasiūlymų, jūs kalbėjote, bet kalbate visai ką kita, nes jūs viso pristatymo metu skaitėte. Man toks vaizdas, kad jūs nieko absoliučiai nežinote, kas nors parašė ir tą dalyką padarė, nes jeigu Seimo narys gilinasi į projektą, įprasta, kad jis neskaito. Ar jūs deklaravote viešuosius ir privačius interesus su A. Klimavičiumi ar V. Graičiūnu, ar su kitais, kurie šitą projektą padarė greičiausiai, nes su tais projektais jie vaikščiojo. Jeigu taip, tai kodėl nedeklaruota, nes nematau, kad deklaruota.“
Seimo narė A. Gedvilienė atsakė: „Aš nedeklaravau jokių santykių, nes nepažįstu tų žmonių, kuriuos jūs įvardijote. <...> Kaip sakote? Dar kartą tada pakartokite pavardes, nes aš nežinau. <...> A. Klimavičius… Atsiprašau, bet negalėčiau pasakyti, apie ką jūs kalbate.“
Vykstant tos pačios dienos Seimo vakariniam posėdžiui Seimo narys R. Žemaitaitis kalbėjo: „Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė prieš tai pristatė Žuvininkystės įstatymą. Posėdžio metu komiteto pirmininkei aš uždaviau klausimą, kodėl ji nedeklaravo dviejų su dviem asmenimis esamų santykių. Vieną iš jų aš įvardinau, kad tai yra V. Graičiūnas, ir ji sakė, kad šitų žmonių nepažįsta. Dabar, mieli kolegos, mes turime, visi atsidarykite duomenų bazę, ir kas yra šito įstatymo projekto autorius ir kas šį projektą atnešė mūsų komiteto pirmininkei? Atsidarykite ypatybes, kas daugiau kompiuteriu mokate, turite daugiau raštingumo, ir mes atrandame, kad autorius yra V. Graičiūnas. Tai dabar gal gali viešai paaiškinti, kaip V. Graičiūno projektas atsidūrė pas Seimo narį ir šiandien 36 Seimo nariai pasirašė po kito žmogaus projektu. V. Graičiūnas neturi pagal Konstituciją ir Seimo statutą įstatymų iniciatyvos teisės ir santykiai yra nedeklaruoti.“
Seimo narė A. Gedvilienė atsakė: „Aš nesuprantu, iš kur toks šito žmogaus pyktis yra ir kodėl jis taip nepasitiki Seimo nariais, kurie vis dėlto galbūt ir naudojasi specialistų paslaugomis ir pagalba. Šitas projektas yra mano parengtas, mano užregistruotas.“
Seimo narys R. Žemaitaitis Seimo posėdžio metu iškėlė abejonę, kad Seimo narės A. Gedvilienės ir kitų Seimo narių teiktų Įstatymų projektų tikrieji autoriai galėjo būti Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius ir šios grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas.
Seimo nario R. Žemaitaičio teigimu, Seimo narė A. Gedvilienė nuslėpė tikruosius Įstatymų projektų autorius, o įstatymų leidybos iniciatyvos teisę realizavo tie asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tokios teisės neturi. Seimo nario R. Žemaitaičio nuomone, ryšiai su Įstatymų projektus rengusiais asmenimis privalėjo būti nurodyti privačių interesų deklaracijoje.
Aiškinamuosiuose raštuose, įregistruotuose prie Įstatymų projektų, nurodyta, kad Įstatymų projektus parengė Seimo narė Aistė Gedvilienė. Šiuose aiškinamuosiuose raštuose nėra nurodyta kitų rengėjų ar pirminių siūlytojų.
Seimo narė A. Gedvilienė Komisijai 2021 m. gegužės 3 d. pateiktame paaiškinime nurodė: „Atkreipiu dėmesį į tai, kad Žvejybos sektorius, gamtos išteklių apsauga ir šalies vidaus vandenų kokybė yra mano darbotvarkėje nuo pat tapimo Seimo nare (2019 m. liepos mėn.).
Aktyviai dirbdama šioje srityje dar anksčiau, 2020 metais, esu registravusi Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 8, 141, 143, 144, 15, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą[1], kuriame numatoma, kad žuvininkystės sektoriaus kontrolė turi būti AM kompetencijoje.
<...> Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 pritarė Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai (toliau – Programa). Programos prioritetiniame projekte „Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos“ numatyta, kad „Verslinė žvejyba bus uždrausta, išlaikant tautinio paveldo ir turizmo veiklas, įtraukiant pakrančių bendruomenę į išteklių valdymo ir saugojimo procesus.“ programos 164.2 punktas). Programos priemonių įgyvendinimui reikalingų teisės aktų projektų parengimui sudaryta darbo grupė, kurios vienas iš narių buvo Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojas Vilmantas Graičiūnas. Siekiant padėti įgyvendinti Programos nuostatas buvo ne tik dirbama darbo grupėje, bet ir susirašinėjama su įvairiomis institucijomis aktualiais Programos nuostatų įgyvendinimo klausimais.
Pažymiu, kad dėl šalyje susiklosčiusios pandeminės situacijos ir paskelbto karantino su darbo grupės nariais, tame tarpe ir Vilmantu Graičiūnu, dėl Projektų rengimo metu iškilusių klausimų daugiausia buvo komunikuojama ir konsultuojamasi elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu siunčiant dokumentus ir etc.). Į V. Graičiūną buvo kreiptasi kaip į ministerijos darbuotoją vertinant jo turimą ilgametę patirtį reguliuojant šalies žuvininkystės sektorių, jis kompetentingai ir maloniai sutiko pakonsultuoti.
Pats Projektų techninis parengimas buvo pavestas mano patarėjai Seime Gitanai Matiekuvienei. Paprašius paaiškinti aplinkybę, dėl kokių priežasčių Projekto metaduomenyse dokumento rengėju nurodomas V. Graičiūnas, patarėja G. Matiekuvienė paaiškino, jog ji ne kartą konsultavosi su Aplinkos ministerijos darbuotoju V. Graičiūnu bei kitais specialistais, siekiant kuo geriau įvertinti specialistų teikiamus pasiūlymus juos formalizuojant į Projekto nuostatas. Akivaizdu, kad tuo tikslu buvo siunčiami ir įvairūs dokumentai su specialistų pasiūlymais, paaiškinimais, pastabomis. Patarėja G. Matiekuvienė patvirtino, kad galėjo galutinį Projektą parengti ant anksčiau naudoto ir V. Graičiūno siųsto dokumento ir galimai dėl šios priežasties Projekto metaduomenyse kaip rengėjas nurodomas būtent V. Graičiūnas. G. Matiekuvienė nekeitė paties dokumento metaduomenų, nieko netrynė.
Pažymiu, kad aš pati asmeniškai nurodžiau kokios nuostatos turi būti Projekte, dalyvavau įvairiuose pasitarimuose tobulinant įstatymo projekto formuluotes ir patvirtinau galutinį projekto variantą. Atkreipiu dėmesį, kad taip pat ant kitų dokumentų yra ir patarėjos Gitanos Matiekuvienės pavardė. Seimo nario paminėtas Ministerijos darbuotojas Algirdas Klimavičius nėra nurodomas kaip dokumento rengėjas, A. Klimavičius nedalyvavo bendruose pasitarimuose, todėl Seimo narys galimai buvo suklaidintas. Techninis dokumento parengimas nėra susijęs su įstatymų leidybos iniciatyvos teise, tai yra užduotis, kuri numatoma ir specialistų bei Seimo narių patarėjų pareigybių aprašymuose.
<...> bendradarbiavimas su ministerijos darbuotoju siekiant kokybiškai ir profesionaliai parengti Projektus yra įprasta praktika, o techninė klaida, kuomet Projektas buvo parengtas ant anksčiau naudoto dokumento, nėra ir negali būti vertinama kaip faktas, kad Projektus parengė asmuo, neturintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, o ne Seimo narys <...> Įstatymo projekto atveju, įstatymo teikėjai yra Seimo nariai, kurie pasirašo įstatymo projektą.“
Aplinkos ministerija 2021 m. birželio 3 d. raštu informavo, kad Aplinkos ministerijoje sudaryta darbo grupė parengti teisės aktų projektus Vyriausybės programos nuostatoms žuvininkystės srityje įgyvendinti (toliau – darbo grupė). Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas yra vienas iš šios darbo grupės narių. Į darbo grupės posėdžius buvo kviečiami mokslo institucijų darbuotojai, tradicinių amatų ir tautinio paveldo ekspertai, posėdžiuose dalyvaudavo ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės patarėja. Tarp darbo grupės narių ir į posėdžius kviečiamos Seimo narės patarėjos vyko nuolatinis apsikeitimas dokumentais, projektų juodraščiais. V. Graičiūnas teikė techninio pobūdžio pagalbą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės patarėjos siunčiamiems įstatymų projektams – rašė komentarus, pastabas, tačiau šių projektų nerengė ir nėra jų autorius.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius nėra minėtos darbo grupės narys, tačiau buvo nuolat informuojamas apie darbo grupės eigą, diskusijų turinį, dalyvavo politikos grupės viduje aptariant teisinio reguliavimo alternatyvas. Tiesiogiai darbo grupės posėdžiuose A. Klimavičius nedalyvavo ir šiuo konkrečiu klausimu Seimo narės Aistės Gedvilienės, jos patarėjos ar komandos nekonsultavo.
Seimo narės A. Gedvilienės 2021 m. sausio 19 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje (https://pinreg.vtek.lt/app/pid-perziura/309652) nėra pateikta informacijos apie jos privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jos ryšių su Aplinkos ministerijos darbuotojais A. Klimavičiumi ir V. Graičiūnu.
Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių technologijų eksploatavimo skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. rašte informuojama, kad „Dokumento ypatybių išsamioje informacijoje nurodytas autorius nebūtinai yra tikrasis dokumento teksto autorius. Autoriaus pavardė įsirašo į išsamią informaciją atidarant pirmą kartą naują dokumentą ir jį išsaugant. Jeigu yra naudojamas dokumento šablonas, ar dokumentas ruošiamas naudojant seną dokumentą, tai autorius dokumento ypatybių išsamioje informacijoje (jeigu jis yra nepašalinamas) išlieka tas, kuris pirmą kartą išsaugojo naują dokumentą. Tačiau pačio teksto dokumente tikrosios autorystės tai neįrodo.“
Konstitucijos 68 straipsnis skelbia, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
Seimo statuto 9 straipsnyje įtvirtintos Seimo narių teisės kaip integrali Seimo nario konstitucinio teisinio statuso dalis, tarp jų – teisė rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime (6 punktas).
Seimo statuto135 straipsnis nustato teikiamo registruoti projekto reikalavimus.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.
Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimui teikiamą įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai.
To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu, išskyrus Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių Lietuvos Respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą, pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta:1) įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai; 2) įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai; 3) kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai; 4) kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama; 5) numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta; 6) kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai;7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai; 8) ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio, nustatančio teisėkūros principus, 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs (1993 m. lapkričio 8 d., 1998 m. balandžio 21 d., 2001 m. sausio 25 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimuose), kad: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės esmė ir paskirtis – inicijuoti įstatymų leidybos procesą; ši teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, įstatymų leidybos institucijai Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti. Taigi Konstitucijos 67, 69, 70 straipsnių, 94 straipsnio 2 punkto nuostatas sistemiškai aiškinant su Konstitucijos 68 straipsnio nuostatomis konstatuotina, kad pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, neatlieka teisės aktų rengimo funkcijos. Pagal Konstituciją šią funkciją vykdo Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos piliečiai, įgyvendindami jiems Konstitucijos 68 straipsnyje suteiktą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privačiais interesais laikomas deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.
Įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja deklaracijos turinį.
Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos duomenis:
1) savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas;
2) sutuoktinio, sugyventinio, partnerio vardą, pavardę, asmens kodą bei darbovietes ir (ar) einamas pareigas;
3) duomenis apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai.
To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti:
1) dėl to, kad jis ar jam artimas asmuo yra juridinio asmens dalyvis. Šiuo atveju deklaracijoje pateikiama informacija apie šio juridinio asmens dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose arba Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, įgyvendinamuose institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, arba jai pavaldžios institucijos ar įstaigos;
2) dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius. Deklaracijoje pateikiama informacija apie sandorius, sudarytus per 12 mėnesių iki deklaracijos pateikimo dienos;
3) dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;
4) dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų.
Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Seimo 2021 m. balandžio 13 d. plenariniame posėdyje pristatydama Įstatymų projektus Seimo narė A. Gedvilienė teigė, kad nepažįsta Aplinkos ministerijos darbuotojų V. Graičiūno ir A. Klimavičiaus.
2. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos vyresnysis patarėjas V. Graičiūnas dalyvavo Aplinkos ministro įsakymu 2021 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl darbo grupės sudarymo parengti teisės aktų projektus Vyriausybės programos nuostatoms žuvininkystės srityje įgyvendinti“ sudarytoje darbo grupėje. Šios grupės posėdžiuose dalyvavo ir Seimo narės A. Gedvilienės patarėja G. Matiekuvienė.
3. Pagal Aplinkos ministerijos pateiktą informaciją, V. Graičiūnas teikė techninio pobūdžio pagalbą Seimo narės A. Gedvilienės patarėjos G. Matiekuvienės siunčiamiems įstatymų projektams, tačiau šių projektų nerengė ir nėra jų autorius. Seimo narė A. Gedvilienė savo paaiškinime nurodė, kad jos patarėja G. Matiekuvienė elektroninių ryšių priemonėmis konsultavosi su V. Graičiūnu dėl Įstatymų projektų rengimo.
4. Pagal Aplinkos ministerijos ir Seimo narės A. Gedvilienės pateiktą informaciją, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas A. Klimavičius nėra darbo grupės narys, šios grupės posėdžiuose nedalyvavo ir šiuo klausimu Seimo narės A. Gedvilienės, jos patarėjos ar komandos nekonsultavo.
5. Seimo narės A Gedvilienės teigimu, ji pasiūlė Įstatymų projektų nuostatas, o Įstatymų projektus, vykdydama Seimo nario patarėjo pareigines funkcijas, techniškai parengė jos patarėja G. Matiekuvienė. Įstatymų projektų rengimą naudojant anksčiau parengto dokumento šabloną Seimo narė A. Gedvilienė vertino kaip techninę klaidą.
6. Remiantis informacinių technologijų specialistų pateikta informacija, dokumento ypatybių išsamioje informacijoje nurodytas autorius nebūtinai yra tikrasis dokumento teksto autorius, kadangi naudojant dokumento šabloną ar dokumentą ruošiant kito dokumento pagrindu, dokumento ypatybių išsamioje informacijoje autorius išlieka tas, kuris pirmą kartą išsaugojo naują dokumentą (jeigu jis yra nepašalinamas).
Dokumento ypatybių išsamioje informacijoje esantis autoriaus įrašas neįrodo dokumente esančio teksto tikrosios autorystės.
7. Vadovaujantis Seimo statuto Seimo statuto135 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyti įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
8. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi tik Konstitucijos 68 straipsnyje nurodyti subjektai. Tam tikros srities specialisto ar eksperto pateikta nuomonė ar paaiškinimai Seimo nariui rengiant teisės aktų projektus negali būti prilyginti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimui.
9. 2016–2020 m. kadencijos Seimo Komisija yra konstatavusi, kad Seimo narių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė negali būti varžoma ir jiems negali būti nustatoma apribojimų bendradarbiauti ir konsultuotis su ministerijų ar Vyriausybės įstaigų darbuotojais rengiant teisės aktų projektus, tačiau tai neturėtų peraugti į piktnaudžiavimą.
10. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra Seimo nario konstitucinė teisė, o įstatymų ir kitų teisės aktų projektų rengimas yra parlamentinės veiklos forma, kuri pati savaime nesuponuoja Seimo nario suinteresuotumo asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinio įsipareigojimo ar kitokio panašaus pobūdžio intereso. Todėl teisės akto projekto rengimo procesas, ryšiai su teisėkūros procese dalyvaujančiais subjektais, nesant Seimo nario privataus intereso, nėra laikytini tokiomis aplinkybėmis, kurias būtų privaloma deklaruoti privačių interesų deklaracijoje.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Seimo narė Aistė Gedvilienė, Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 141, 143, 15, 16, 173, 20, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 144 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-343(2), Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-344, Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-345 aiškinamuosiuose raštuose nurodžiusi, kad yra šių įstatymų projektų rengėja, Seimo statuto ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų nepažeidė.
2. Seimo narė Aistė Gedvilienė, savo privačių interesų deklaracijoje nepateikusi informacijos apie ryšius su Aplinkos ministerijos darbuotoju, konsultavusiu rengiant įstatymų projektus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų nepažeidė.
3. Siekiant teisėkūros atvirumo ir skaidrumo, rekomenduoti Seimo narei Aistei Gedvilienei bei visiems Seimo nariams kartu su įstatymo projektu teikiant aiškinamąjį raštą, vadovautis Seimo statuto 135 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio nuostatomis ir aiškinamajame rašte nurodyti teisės aktų projektų rengimą inicijavusius, teisės aktų projektus parengusius, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikusius subjektus.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė