paGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-49 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-321

2022-03-23 104-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai: KAM viceministras Vilius Semeška, KAM TD direktorė Judita Nagienė, KAM Gynybos planavimo departamento Resursų planavimo skyriaus vedėjas Darius Rušinskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-18				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma nustatyti krašto apsaugos ministrui nustatyti pareigą, be kita ko, nurodyti kiek procentais bus išplėtotas gynybinis pajėgumas. Svarstytina, ar visais atvejais gynybinis pajėgumas (ar jo pokytis) gali būti išmatuojamas ir įvertinamas tik skaitine ar procentine išraiška, siejama su materialių vertybių įsigijimu.	Nepritarti	Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. patvirtino Krašto apsaugos sistemos plėtros programą (toliau – programa). Programos tikslas – kariuomenės kovinės galios didinimas per nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimą, kurie būtini patikimam atgrasymui ir šalies gynybai. Gynybos įsigijimai ir infrastruktūros projektai stiprina gynybinius pajėgumus, todėl vykdant parlamentinę kontrolę būtina, kad apie planuojamus ir vykdomus įsigijimų ir infrastruktūros projektus (kurių vertė viršija 20 mln. eurų) KAM informuotų raštu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-18				2. Iš projekto nuostatų nėra aišku, apie kokios stadijos įsigijimų ir infrastruktūros projektus turi būti informuojama – planuojamus, vykdomus ar užbaigtus. Projekto nuostatos tikslintinos, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad, pavyzdžiui, informuojant apie planuojamą projektą gali būti neįmanoma įgyvendinti reikalavimo informuoti apie tikslų įsigijimo kiekį, kainą, aptarnavimo sąnaudas, projekte dalyvaujančias įmones.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslinga reglamentuoti, kad krašto apsaugos ministras raštu informuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą apie planuojamus ir vykdomus įsigijimų ir infrastruktūros projektus. KAM ne vieną kartą teikė informaciją Komitetui apie planuojamų ir vykdomų įsigijimų kiekį, kainą, aptarnavimo sąnaudas, projekte dalyvaujančias įmones (Pėstininkų kovos mašinų, universalių sraigtasparnių ir kt. įsigijimai). Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio I dalies 8 skyriaus šeštąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir materialinės bazės priima Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras raštu informuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą apie planuojamus ir vykdomus įsigijimų ir infrastruktūros projektus (kurių vertė viršija 20 mln. eurų), nurodydamas, koks gynybinis pajėgumas ir kiek (procentais) bus jis išplėtotas, įsigijimo kiekį, kainą, ilgalaikio aptarnavimo sąnaudas, projektuose dalyvaujančias įmones.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-18				3. Atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad vadovaudamasi šio įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais, Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją, įtvirtinančią valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius bei vidutinio laikotarpio uždavinius, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-18				4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 4.1. projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje; 4.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedėlio I dalies 8 skyriaus šeštoje pastraipoje prieš žodžio „Nacionalinio“ įrašytinas žodis „Seimo“; 4.3. siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedėlio I dalies 8 skyriaus šeštoje pastraipoje vietoje žodžio „viršijančius“ įrašytina formuluotė „kurių vertė viršija“.	Pritarti
5.	Teisingumo ministerija 2021-03-15				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-321 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-12-22 d. nutarimas Nr.1120				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. SV-S-281 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-321 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – teikti informaciją Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui apie įsigijimų ir infrastruktūros projektus, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas dėl Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) priedėlio I dalies 8 skyriaus šeštosios pastraipos nuostatos, kuria siekiama nustatyti krašto apsaugos ministrui pareigą raštu informuoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą apie įsigijimų ir infrastruktūros projektus, viršijančius 20 mln. eurų, yra pakankamas, todėl Įstatymo projekto siūlymas neatitinka teisėkūros tikslingumo principo. Krašto apsaugos ministro pareiga informuoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą apie įsigijimų planus ir projektus nustatyta Įstatymo priedėlio I dalies 8 skyriaus šeštojoje pastraipoje. Pažymėtina, kad infrastruktūros plėtros projektai (statybos, įrengimo ir pan. darbai) vykdomi ir įgyvendinami atliekant įsigijimus, todėl siūlymas informuoti ne tik apie įsigijimų, bet ir infrastruktūros projektus, viršijančius 20 mln. eurų, yra perteklinis. Krašto apsaugos sistemos plėtros programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“, įgyvendinti skirtame plane numatyti įsigijimų ir infrastruktūros (ginkluotės, karinės technikos, įrangos, karinių atsargų įsigijimų, infrastruktūros plėtros) projektai, detalizuota jų apimtis, vertė, įgyvendinimo laikotarpiai, pateiktas planuojamų projektų pagrindimas, siekiami rezultatai ir jų sąsaja su vystomais pajėgumais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1825 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 straipsniu, šis planas prieš teikiant tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei privalo būti suderintas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.	Atsižvelgti	Atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančios įtampos ir prastėjančios saugumo situacijos regione atsiranda poreikis didinti finansavimą gynybai, parlamentinės kontrolės stiprinimas sudarytų galimybę užtikrinti, kad krašto apsaugai skiriami asignavimai naudojami skaidriai, efektyviai ir pačiu rezultatyviausiu būdu.
2.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-03-22				Sutinkamai su tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (toliau – komitetas) yra svarstomi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIVP-321 ir Nr. XIVP-1239, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) siekia atkreipti komiteto dėmesį į toliau dėstomus aspektus: 1. Korupcija, veiksminga korupcijos kontrolė ir jos prevencija yra tiesiogiai susijusi su valstybės nacionaliniu saugumu; 2. Naujos redakcijos Nacionalinio saugumo strategijoje išskirta, kad: 2.1. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui yra būtina jos vidaus gyvenimo sričių pažanga, užtikrinanti, be kita ko, atsparumą korupcijai (11.2. papunktis); 2.2. Korupcijos kontrolės ir prevencijos uždaviniai yra šie (42 punktas): 2.2.1. kurti korupcijai atsparią aplinką valstybėje, užtikrinti veiksmingą korupcijos kontrolę, apsaugoti valstybės interesus nuo galimos korupcijos, įskaitant ir korupcijos kaip priešiško veikimo prieš valstybę įrankio, įtakos; 2.2.2. formuoti valstybės institucijų, verslo ir visuomenės antikorupcines nuostatas ir didinti antikorupcines kompetencijas, siekiant mažinti dėl korupcijos kylantį nepasitikėjimą tarp valstybės ir piliečių. 3. Šiuos Nacionalinio saugumo strategijoje numatytus uždavinius įgyvendins Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais 2022 – 2033 metams, kurios projektas šiuo metu svarstomas Seime. Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais 2022-2033 metams projekte (XIVP-1260) nurodyta: 3.1. Procesai, susiję su progresu kovojant su korupcija, darantys poveikį visuomenės brandai, ekonomikai, valstybės valdymui ir teisingumui, padės užtikrinti ir nacionalinio saugumo interesus (1 punktas); 3.2. Darbotvarkė įgyvendina Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintus valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros prioritetus ir ilgalaikius uždavinius, užtikrina jos tęstinumą bei kartu sudaro prielaidas siekti kokybinių pokyčių antikorupcinėje politikoje (5 punktas); 3.3. Korupcijos prevencijos įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje (35 punktas); 3.4. Korupcijos prevencijos tikslas – stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, gerinti administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką (36 punktas); 3.5. Nors Lietuvoje veikia teisinė ir institucinė sistema, galinti užtikrinti korupcinių nusikaltimų atskleidimą, prevenciją ir visuomenės švietimą, tačiau sistema negali būti statiška. Įvertinus pokyčius ji turi būti tobulinama ir plėtojama atsižvelgiant į korupcijos ir nacionalinio saugumo ryšį: korupcija vertintina kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o kova su korupcija – būtina nacionalinio saugumo užtikrinimo sąlyga ir pagrindinė dedamoji (70 punktas); 3.6. Aktyvi, reikli ir atsakinga pilietinė visuomenė yra ne tik vienas iš korupcijos mažėjimą lemiančių veiksnių, bet ir nacionalinio saugumo garantas plačiąja prasme (75 punktas); 4. Valstybės veiklos sritims priskiriamų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojais, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292, 6.3. papunktyje išskirta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba veikia valstybės saugumo ir gynybos valstybės veiklos srityje. 5. Kovos su korupcija priskyrimas prie nacionalinio saugumo sampratos, taip pat yra įvardijamas tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisiniame kontekste: 5.1. Jungtinių tautų asamblėjos Žmogaus teisių komitetas yra pripažinęs, kad prie nacionalinio saugumo priskirtina kova su korupcija[1]. 5. 2. Europos Komisija 2020 m. teisės viršenybės ataskaitoje[2] pabrėžė, kad tinkama kova su korupcija yra vienas kertinių valstybės demokratijos ir teisės viršenybės garantų. 6. Korupcija kaip grėsmė nacionaliniam saugumui yra įvardijama tarptautinėje erdvėje – sutinkama nuomonių, jog korupcija ir jos grėsmės nuvertinimas buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių tarptautinių pastangų Afganistane nesėkmę[3]. 7. Kovai su korupcija nacionalinio saugumo užtikrinimo kontekste daug dėmesio skiriama 2015 m. Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo apžvalgoje[4]. Jungtinės Amerikos Valstijos 2021 m. pripažino, jog sėkminga kova su korupcija yra vienas esminių nacionalinio saugumo interesų[5] ir pabrėžė, jog korupcijos poveikis dažnai atsiliepia toli už tiesioginės aplinkos, kurioje vyksta veiksmai, o globalizuotame pasaulyje korumpuoti asmenys kyšius duoda nepaisydami valstybių sienų, be kita ko, siekdami paslėpti turtą užsienyje ir sudarydami sąlygas piktnaudžiauti ir demokratines institucijas panaudoti siekti antidemokratinių tikslų. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, STT siūlo Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje skirti didesnį dėmesį korupcijos kontrolei, jos prevencijai ir visuomenės atsparumo korupcijai didinimui: 1. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų preambulėje nurodyti, kad „Procesai, susiję su progresu kovojant su korupcija, darantys poveikį visuomenės brandai, ekonomikai, valstybės valdymui ir teisingumui, ženkliai prisideda prie nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo“; 2. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų I dalies 1 skyriaus pirmajame sakinyje išskirti Korupcijos kontrolės ir prevencijos politiką. Dėl argumentų, minėtų prieš tai, nėra tikslinga korupcijos kontrolę ir prevenciją laikyti viešojo saugumo politikos dalimi, o dėl valstybinio lygmens prioritetizavimo, manytina, ši tema, laikantis esamos Priedėlio struktūros, turi būti atskirta į savarankišką politiką; 3. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus papildyti Korupcijos kontrolės ir prevencijos politika ir ją išdėstyti taip: „Korupcijos kontrolės IR PREVENCIJOS politika Korupcijos kontrolė ir prevencija yra vienas iš prioritetų užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Valstybė privalo sutelkti jėgas imtis ryžtingų ir veiksmingų priemonių didinti viešojo ir privataus sektoriaus subjektų bei visos visuomenės atsparumą korupcijai, skirti ypatingą dėmesį korupcijos kontrolei ir prevencijai. Valstybė turi skatinti pilietinės visuomenės aktyvumą ir švietimą bei ugdyti sąmoningumą korupcijos prevencijos srityje bei korupcijos apraiškų netoleravimą. Lietuvos korupcijos kontrolės ir prevencijos politika taip pat turi būti nukreipta į viešojo sektoriaus institucijų, verslo ir visuomenės antikorupcinių nuostatų formavimą ir antikorupcinių kompetencijų didinimą, siekiant mažinti dėl korupcijos kylantį nepasitikėjimą tarp valstybės ir piliečių. Lietuvos korupcijos kontrolės ir prevencijos politika yra grindžiama teisėtumo, visuotinumo, nuolatinumo, proporcingos veiklos, skaidrumo asmens teisių apsaugos, įtraukimo principais. Itin svarbus vaidmuo formuojant šią politiką tenka subsidiarumo principui, kuriuo grindžiama visa korupcijos prevencijos sistema. Šis principas reiškia, kad už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai ar privataus sektoriaus subjektai; savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir (ar) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar pati jas įgyvendina tik tiek, kiek tai reikalinga korupcijos rizikai šiame subjekte veiksmingai suvaldyti; Pagrindiniai strateginiai planavimo dokumentai šios politikos srityje – Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais ir Nacionalinio saugumo strategija.“ 4. Pakeisti Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų 22 skyrių ir jį išdėstyti taip: „22 SKYRIUS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA Specialiųjų tyrimų tarnyba yra Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, vykdo korupcijos prevenciją, prisideda prie antikorupcinio sąmoningumo didinimo, analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas – mažinti korupciją, kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką. Seimas, laikydamasis valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų ir jo nustatytų specialių procedūrų, atlieka parlamentinę Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos kontrolę. Specialiųjų tyrimų tarnyba stebi, vertina ir analizuoja viešojo sektoriaus subjektų veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimo tendencijas privačiame sektoriuje, metodiškai vadovauja ir teikia pagalbą kitiems viešojo ir privataus sektorių subjektams kuriant korupcijai atsparią aplinką arba taikant konkrečias korupcijos prevencijos priemones, koordinuoja korupcijai atsparios aplinkos kūrimo viešajame ir privačiame sektoriuose veiklą.“ Pabrėžiame, jog STT yra pasiruošusi pagal kompetenciją prisidėti rengiant teisės aktų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, pakeitimus.	Atsižvelgti	Pasiūlymo turinys nesusijęs su rašto antraštėje nurodytu komitete svarstomu NSPĮ pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1239, todėl turėtų būti teikiamas kaip pasiūlymas registruoti atskirą NSPĮ pakeitimo įstatymo projektą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-03-14				Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas ir Komiteto pasiūlymą.	Pritarti
2.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-03-14	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo statuto 59 straipsnio nuostatas, kuriomis nustatyta, kad Biudžeto ir finansų komitetas atlieka valstybės biudžeto vykdymo kontrolę ir į tai, kad dėl didėjančios įtampos ir prastėjančios saugumo situacijos regione atsiranda poreikis didinti finansavimą gynybai, parlamentinės kontrolės stiprinimas sudarytų galimybę užtikrinti, kad krašto apsaugai skiriami asignavimai naudojami skaidriai, efektyviai ir pačiu rezultatyviausiu būdu, papildyti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio I dalies 8 skyriaus šeštąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: Sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir materialinės bazės priima Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras raštu informuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą apie įsigijimų ir infrastruktūros projektus (viršijančius 20 mln. eurų), nurodydamas, koks gynybinis pajėgumas ir kiek (procentais) bus jis išplėtotas, įsigijimo kiekį, kainą, ilgalaikio aptarnavimo sąnaudas, projektuose dalyvaujančias įmones.“	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas.

Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas