AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
2018 metais minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, prisimenamos 25-osios Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje metinės, vyks popiežiaus Pranciškaus vizitas. Valstybės atkūrimo šimtmečio metai primena reikšmingas Lietuvos valstybingumui datas bei įvykius, o popiežiaus Pranciškaus vizitas bei Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo metinės skatina iš naujo apsvarstyti humanizmo principus bei su gailestingumu žvelgti į ateitį. Juolab, kad tapęs popiežiumi Pranciškus ėmėsi misijos skatinti užuojautą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms: neįgaliesiems, pagyvenusiems, gyvenimo sunkumus patiriančioms motinoms ar kaliniams. Jis ne kartą ragino vyriausybes ieškoti galimybių, kaip daliai kalinių dovanoti amnestiją arba bent pagerinti įkalinimo sąlygas. Tokios humanistinės nuostatos nebuvo svetimos ir Jonui Pauliui II. Todėl būtų nuoseklu, kad minint valstybei ypač reikšmingas datas bei laukiant popiežiaus Pranciškaus vizito būtų priimtas sprendimas daliai kalinčiųjų suteikti amnestiją. Tai padarydamas Lietuvos Respublikos Seimas pasinaudotų jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 19 punkte suteikta amnestijos akto išleidimo teise.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įsigijimo iniciatorius – Seimo narys Ramūnas Karbauskis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Susiklostė tradicija, jog amnestijos akto išleidimo teise Lietuvos Respublikos Seimas naudojasi minėdamas išskirtines valstybingumui reikšmingas datas. Pavyzdžiui: 1990 m., Atkuriamąjam Seimui pažymint Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą; 1993 m., pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą. Paskutinysis amnestiją reglamentuojantis įstatymas priimtas 2002 metais, kai buvo pažymima Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktis.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Amnestijos įstatymu siūloma nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausančius asmenis. T.y. būtų atleista:
1) nėščios moterys ir motinos, auginančios iki 18 metų vaiką, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai;
2) pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai: moterys, vyresni kaip 65 metų vyrai, asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečiai, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus.
Neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, būtų sumažinama:
1) pusiau, bet ne daugiau kaip 5 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo;
2) vienu trečdaliu, bet ne daugiau kaip 3 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už tyčinius nusikaltimus.
Asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinama:
1) vienu trečdaliu – nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai.
2) vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip 2 metais – nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams.
Asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos sprendimu atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas galės būti netaikomas – kiekvienas toks atvejis būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmens elgesį.
Amnestija būtų netaikoma asmenims, nuteistiems už: genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimai (Baudžiamojo kodekso XV skyrius), nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Baudžiamojo kodekso XVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai (Baudžiamojo kodekso XXXII skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (Baudžiamojo kodekso XXXIII skyrius), nusikaltimus visuomenės saugumui (Baudžiamojo kodekso XXXV skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (Baudžiamojo kodekso XXXVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (Baudžiamojo kodekso XXXVII skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai (Baudžiamojo kodekso XLII skyrius).
Amnestija taip pat netaikoma:
1) asmenims, nuteistiems už genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“;
2) asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė;
3) asmenims, už tyčinius nusikaltimus nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 10 metų;
4) asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikalstamų veikų sutaptis), jeigu bent dėl vieno iš jų šis Įstatymas amnestijos nenumato;
5) asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose;
6) asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, atidedant paskirtos bausmės vykdymą;
7) lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą, taip pat lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuo kurios jie lygtinai atleisti ar prieš laiką paleisti;
8) asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais.
Amnestijos pritaikymas motinoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, bei besilaukiančioms moterims lems, kad jos laisvėje galės auginti savo vaikus ir jais rūpintis, taip neprarasdamos prigimtinio motinos ir vaiko ryšio. Amnestija pagerins ir pagyvenusio amžiaus bei negalią turinčių kalinių gyvenimą: jie galės greičiau sugrįžti pas savo šeimas ir tinkamiau pasirūpinti savo sveikata būdami laisvėje. Taip pat tikimasi, kad amnestijos dėka nepilnamečiai nuteistieji galės greičiau integruotis į visuomenę, turės geresnes mokymosi ir ugdymosi sąlygas bei galimybę augti šeimoje.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Manytina, kad pritaikius amnestija ypatingų neigiamų pasekmių neatsiras. Amnestija bus taikoma ribotai grupei kalinių, be to ji galės būti netaikoma asmenims, kurie toliau linksta nepaisyti visuomenėje taikomų taisyklių (pažeidinėja drausmę įkalinimo vietoje).
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymas ypatingos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. Amnestija bus taikoma ribotai grupei kalinių, be to ji galės būti netaikoma asmenims, kurie toliau linksta nepaisyti visuomenėje taikomų taisyklių (pažeidinėja drausmę įkalinimo vietoje).
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas amnestijos aktas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos turės patvirtinti Amnestijos komisijas jam pavaldžiose įstaigose.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projekto nuostatas, joms įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų neprireiks.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Amnestija, Baudžiamasis kodeksas, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo narys Ramūnas Karbauskis