Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 234
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pradedame Seimo vakarinį posėdį. (Gongas)
Kviečiu registruotis.
14.02 val.
Vyriausybės pusvalandis
Aplinkos ministro Simono Gentvilo pranešimas apie Aplinkos ministerijos svarbiausius darbus
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis (aplinkos ministras S. Gentvilas). Kviečiu jį į tribūną. Skiriame tam pusvalandį. Kiek netruks jūsų pristatymas, tiek turėsime klausti. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, garbūs Seimo nariai, gerbiami Lietuvos gyventojai. Tęsia Vyriausybė tradiciją pristatyti pagrindinius darbus skirtingose srityse. Šiuo atveju kaip Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos komiteto bendradarbiavimo rezultatą norėtume truputį apžvelgti svarbiausius darbus šiemet ir kitąmet. Šiuos metus pradėjome energetine krize. Jai ruošėmės, jau sausį darėme žingsnius, kad būtų paleisti saulės energetikos projektai, leista ir liberalizuota vasarą, tai mūsų reguliacinė aplinka iš esmės yra be galo palanki šiuo metu, nėra jokių trikdžių, atkimšome paskutinius kamščius saulės ir vėjo energetikai vystytis. Daugiau diskusijų šiuo metu yra dėl galios leidimų ir licencijų suteikimo.
Kalbant apie šildymo sezoną, matydami, kad sankcijos paveikė importą, susidarė deficitas, apribojome mūsų valstybinės medienos eksportą. Kaip matote, rugsėjo mėnesį biokuro biržoje nuosekliai pradėjo žalia linija Lietuvos biokuras pigti. Šiandien jis yra pigiausias iš Baltijos šalių, o tai leidžia tikėtis sąlyginai pigiausių šildymo kainų, bent kuro dedamųjų, kai kūrenama biokuru, o ne iškastiniu kuru. Darbai, pradėti daryti dar pavasarį, kai kurie vasarą, leidžia žiemą pasitikti pasiruošus.
Kartu žvelgdami į perspektyvą nemažai dedame pastangų tam, kad ateityje pastatai, nauji pastatai, būtų statomi iš esmės tvarūs. Šiemet pakeitėme energetinių klasių sertifikavimą ir įtraukėme atsinaujinančių energetikos išteklių reikalavimus. Tai ne tik varža, bet ir kiek atsinaujinančių išteklių yra galutinai suvartojama pastato kurui, bus reguliuojama nuo šių metų vidurio.
Pakeitėme STR, kad kiekvienas statomas naujas namas ar rekonstruojama aikštelė turėtų bent penktadalį vietų, pritaikytų elektromobiliams. O parama iš tikrųjų buvo stumte stumiama nuo renovacijos iki saulės jėgainių, biokuro katilų, baterijų kaupiklių. Mes paleidome paramą gyventojams, pagal jos nuostatas spėjo panaudoti arba vis dar planuoja panaudoti 114 mln., o verslui buvo paskelbta 92 mln. parama, iš jos 20 mln. panaudota verslo konversijai.
Vakar paskelbtas kvietimas renovuoti daugiabučius pastatus, tai yra suplanuota trys kvietimai iš esmės beveik keliems tūkstančiams daugiabučių. Mes planuojame, kad pasibaigus šiems kvietimams 2025 metais pasieksime pabaigą beveik 1 tūkst. 100 daugiabučių. Kviečiame aktyviai dalyvauti. Pirmą kartą visos paraiškos priimamos tik skaitmeniniu būdu. Nebefinansuojame C klasės, o perspektyvoje planuojame pereiti į fiksuotą tarifą.
Tarp kitų paramos priemonių, ruošiantis šitam šildymo sezonui, mes paskelbėme paramą net 80 % šildymo punktų, arba vadinamajai mažajai renovacijai. Nemaža dalis suspėjo iki žiemos sezono pasidaryti ir nukabinti žemai kabančius vaisius. Kaip tik dabar yra paskelbta dar ir elektros gamybos subsidija, tai daugiabučių namų gyventojai pirmą kartą Lietuvos istorijoje galės ant savo daugiabučio namo, ne tik ant individualių namų, pasistatyti saulės jėgaines.
Šiemet reikšmingas atvejis, mokantis iš energetikos krizių, kur liberalizavimas patiria šiokių tokių iššūkių. Mes užbėgome panašiems į „Perlo energijos“ atvejams pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje… Pernai priimti įstatymai, leidę garantuoti, kad savivaldybės gaus šimtaprocentinius apmokėjimus už požeminių antrinio rūšiavimo konteinerių įdiegimą, administravimą ir vežimą. Po pakeltų reikalavimų iš tikrųjų „PTO“, viena iš pakuočių atliekas tvarkančių organizacijų, neteko licencijos. Mes užbėgdami už akių esame garantuoti, kad savivaldybės gali rūšiuoti ir rūšiuoja, ir gaus šimtaprocentinį apmokėjimą. Deja, dar ne visos savivaldybės sugebėjo gruodį paskelbti surinkimo konkursus.
Dėl atliekų tvarkymo daug strateginių dokumentų patvirtinta. Jie vėlavo, tiesą sakant. Turime Europos teisės pažeidimo procedūrą, tai suskubę juos atnaujinome: tiek Valstybinį atliekų tvarkymo planą, tiek paskutinę monopolinę valstybės paslaugą, tai yra regioninius atliekų tvarkymo centrus, kitaip tariant, sąvartynus, įtraukėme į kainodarą. Nuo balandžio mėnesio bus reguliuojama centralizuotai per Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą.
Čia yra gražus laimikis iš Neries, viena iš feisbuko nuotraukų. Šiemet lašišų mėgėjai tikrai turėjo kuo pasidžiaugti, tačiau, žvelgiant į mūsų upes, upių ir ežerų tarša didėja. Tai vyksta ir dėl žemės ūkio, ir dėl industrinės taršos, ir dėl privačių gyventojų, ir miestų, miestelių centralizuotų nuotekų tinklų netobulumo. Prieš mėnesį priėmėme 20 metų netvarkytą, nesustyguotą vandentvarkos įmonių reformą. Įmonės taps savarankiškos, nebepriklausys nuo Europos Sąjungos subsidijų, to mes nebeturime perspektyvoje, ir iš esmės sugebėsime pagerinti upių būklę geriau tvarkydami miestų nuotekas.
Dėl buitinių nuotekų tinklų. Iki Naujųjų metų planuojama panaikinti reikalavimą nebeturėti statybos leidimo. Tai atpigintų kiekvieno individualaus namo gyventojo, norinčio įsidiegti nuotekų tinklus, sąmatą bent jau 500 eurų.
Tačiau kovojame su kita tarša. Nuo Naujųjų metų įsigalios naujos vandens telkinių apsaugos zonos – 5 metrai nuo vandens krašto. Yra ypač svarbu, kad žemės ūkis šiek tiek atsitrauktų, per keletą metrų, nuo upių – neartų, netręštų ir nenaudotų pesticidų. Visos Lietuvos mastu tai yra vos 1 tūkst. 700 hektarų, tačiau iš esmės mes vandens būklę pagerinsime kartais ir tūkstančiais procentų, atitraukdami tais keliais metrais 1 tūkst. 700 hektarų.
Dėl upių mes irgi padarėme labai daug. Patvirtinome strateginius dokumentus, numatėme didesnius reikalavimus užtvankų turėtojams ir valstybės vardu nugriovėme pirmą užtvanką, tai yra Salanto užtvanką ant Salanto upės. Bendruomenė džiaugiasi atnaujinta erdve.
Dėl oro taršos tikrai turėjome daug diskusijų. Metų pradžioje kalbėjome apie autotaršos mokestį. Seimui nepalaiminus jo, perėjome į labiau tikslinę kontrolę. Daugiau instrumentų duodame savivaldybėms. Nuo sausio 1 dienos savivaldybės turi numatyti mažataršes zonas. Taip pat pramonės taršos normatyvus peržiūrime, kad gyvenamojoje aplinkoje kietųjų dalelių tarša būtų gerokai mažesnė. Kartu su Transporto saugos administracija iki Naujųjų metų, gal per sausį, sugebėsime pakeisti vidinius įsakymus, kad netvarkingos transporto priemonės pakartotinai atliktų techninę apžiūrą.
Daug dirbta su kolegomis ministerijose dėl valstybinės dekarbonizacijos daugelyje sektorių, išreitinguotos priemonės iš 500 siūlymų, kaip mes toliau dekarbonizuosime savo pramonę, energetiką, žemės ūkį, atliekų tvarkymo ir transporto sektorius. Pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais, Vyriausybė tvirtins Nacionalinį energetikos ir klimato kaitos valdymo planą, kuriuo iš esmės numatysime ir finansavimo prioritetus, kaip leisime modernizacijos, sanglaudos ir klimato kaitos programų lėšas. Taigi čia irgi dėmesio vertas procesas, kurį užbaigsime visiškai netrukus.
Didelės reformos palietė saugomas teritorijas. 32 įstaigos sujungtos į 4 įstaigas. Regioniniai parkai šiuo metu gali teikti visiškai naujos kokybės viešąsias paslaugas. Kiekviename regioniniame parke galime atrasti kvalifikuotą asmenį, kuris yra savo srities profesionalas. To negalėjo būti po penkis ar septynis darbuotojus turinčiose mažose direkcijose. Tai leidžia mums pasiekti istorinį dalyką. Lietuvoje po mėnesio įgyvendinsime „Natura 2000“ paukščiams ir buveinėms svarbių buveinių apsaugą… Iš esmės per dvejus metus sugebėsime padaryti šešerių metų darbus, atsiskaitysime Europai ir apsaugosime bent teritoriškai visas savo numatytas prioritetines ir neprioritetines buveines. Esame viena pirmųjų Europos valstybių, tai padariusių, beveik 200 tūkst. hektarų, tai yra 200 kv. kilometrų, teritorijos yra įtraukta per šiuos dvejus metus į papildomą apsaugą.
Didelis procesas buvo Nacionalinis miškų susitarimas. Šį ketvirtadienį politinių partijų atstovai rinksis peržiūrėti tai, ką susitarė visuomenė. Visuomenė nesusitarė dėl visko, todėl mandatas perduodamas politikams. Iš esmės metus laiko vyko didelė ir prasminga diskusija apie tai, kaip valdysime miškus, ir nubrėžta vizija šešiose srityse iš devynių. Įstatymo, kuris įgyvendina, Miškų įstatymo, naują versiją atnešime pavasario sesijoje, o politinėms partijoms perduodame mandatą susitarti dėl trijų likusių temų. Tai yra iš esmės ekonominės temos, miškų ūkininkavimo intensyvumas ir kompensavimo klausimai.
Nemažai padaryta ir dėl savivaldos stiprinimo. Žemės valdymo politika nuo sausio 1 dienos pereina Aplinkos ministerijai, o užsibrėžta, kad 2024 metų sausį, lygiai po metų, savivalda taps savo žemės savininkais. Tam, aišku, reikės ir priežiūros, ir palengvinimų, todėl kitais metais pavasario sesijoje atnešime kompleksinį Žemės įstatymo pakeitimą, spręsime klausimus, kurie yra užsigulėję gerą 20-metį, tokius kaip servitutų nustatymas, valstybinės žemės nuomos problematika ir kiti.
Pavasarį jau bus įpusėtas rengti Statybos kodeksas – vienas didžiausių statybų reglamentavimo pakeitimų. Iš esmės planuojame sumažinti perpus reglamentuojančių aktų skaičių. Tikrai pakeisti dabartinius statybos techninius reglamentus ar paveldo apsaugos reglamentus, ar priešgaisrinius reglamentus inovatyvesnėmis priemonėmis ir leisti Lietuvos statybų sektoriui didinti našumą, taikyti inovacijas, o kartu išvengti kai kurių perteklinės administracinės naštos dalykų, tokių kaip papildomi atestavimai arba valstybės įsitraukimas į visą procesą.
Dideli darbai padaryti skaitmenizuojant statybų sektorių. Mes reikšmingai pajudėjome nuo pernai metų gruodžio įtraukdami 3D modeliavimą, vadinamąjį BIM modeliavimą, į viešuosius pirkimus, tiek į renovaciją, tiek į inžinerinius arba rangos projektus. Elektroninis statybos darbų žurnalas, skaidrinantis procesą, dokumentuojantis procesą, jau yra naudojamas valstybiniuose projektuose. Nuo kitų metų bus naudojamas ir privačiuose projektuose. Pernai Aplinkos ministerija buvo autsaiderė tarp administracinės naštos… Mes daugiausia jos padidinome, beveik 0,5 mln. eurų. Šiemet užsibrėžėme būti lyderiais tarp administracinės naštos mažinimo, kitaip tariant, biurokratijos mažinimo. Šiemet vien per pirmą pusmetį jau dešimt kartų daugiau sutaupėme gyventojams laiko, pinigų įvairiausiomis procedūromis: panaikindami privalomus grunto tyrimus naujiems pastatams, miško kirtimo leidimų sistemomis, elektroniniais statybos žurnalais, siųsdami elektroninius laiškus vietoj registruotų laiškų ir panašiai.
Kitų metų svarbiausi darbai, į ką parlamentarams ir visuomenei reikia atkreipti dėmesį, yra be galo daug įgyvendinamų teisės aktų iš Europos Komisijos, nes įgyvendinant žaliąjį kursą iš esmės trečdalis Europos teisės aktų yra aplinkosauginiai. Lietuvą jie palies kaskaduodami per keletą metų, bet tikrai Lietuvos aplinkosauginė politika sprendžiama daugiausia Briuselyje, todėl daug direktyvinių nuostatų, su kuriomis dirbame, tiesiog ne prie nacionalinio reguliavimo, bet prie tiesioginių reglamentų, kurie bus taikomi tiesiogiai Lietuvai.
Netrukus į pavasario sesiją ateisime su Saugomų teritorijų įstatymu, rūpinsimės visa Lietuva, ne tik nacionaliniais parkais, regioniniais parkais ar draustiniais. Buveinės ir atskiros gamtos kertelės yra skirtinguose Lietuvos regionuose. Miškų įstatymą atnaujinsime nauja redakcija. Didesnė apsauga, didesnis prisitaikymas prie klimato kaitos ir Nacionalinio miškų susitarimo įgyvendinimas.
Keletas praktinių darbų. Ateinančiais metais daug strateginių dokumentų yra pasitelkiama, bet kartu bus ir energetikos, ir miškų, ir gamtosaugos nemažai konkrečių priemonių planuojama. Bus stiprinama ir savivalda, ateis pavasarį į Seimą paketas, kuris leis savivaldybėms daugiau užsiimti kontrolės funkcijomis. Atveriame medienos aukcionus. Nuo kitų metų jie vyks atvirojo aukciono principu, ne uždaros juodos dėžės principu. Nuo Naujųjų metų keičiame ir reikšmingai lengviname miškų kirtimo leidimų išdavimo sistemą, nekeisdami paties miškų reguliavimo. Ką tik pradėjome steigti Suvalkijos nacionalinį parką. Netrukus peržiūrėsime ir saugomų teritorijų papildomas funkcijas. Tai bus dėl to, kad stiprintume, bet kartu gyventume darnoje su tų teritorijų gyventojais.
Gauname pagrįstų klausimų iš ūkininkų, žemės ūkio veikla besiverčiančių gyventojų Sūduvoje ir kitur. Į visus klausimus atsakysime. Šiuo metu noriu palinkėti tikrai tvarių Kalėdų ir mielai atsakysiu į klausimus, kurių gali būti čia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs pristatėte įvairius darbus ir praktinius darbus. Dabar žiūrėsime, ar yra praktinių klausimų Seimo salėje. Pirmasis klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Vytautai. Gerbiamas ministre, dėkoju už pristatymą. Aš pradėsiu būtent nuo paskutinio fakto.
Iš tikrųjų aš vakar buvau savo apygardoje Šakių rajone ir galvojau, kad susitiksiu su penkiais šešiais ūkininkais, bet jų atėjo keliasdešimt. Aš tiesiog perskaitysiu jų raštą, kurį pasirašė 50 žmonių. Jūs turbūt jį irgi gavote, turbūt į tai ir apeliuojate. Žinau, kad panašūs bruzdesiai vyksta ir Vilkaviškio rajono savivaldybėje.
Taigi: „Mes, Kudirkos Naumiesčio ir Sintautų seniūnijų gyventojai, griežtai nepritariame ir prieštaraujame Suvalkijos nacionalinio parko steigimui, nes tai pažeidžia gyventojų ir bendruomenių narių poreikius, ūkinę veiklą vykdančių asmenų ekonominius interesus ir riboja jų veiklą. Todėl reikalaujame, kad būtų sustabdytas Suvalkijos nacionalinio parko steigimas ir būtų suorganizuotas Aplinkos ministerijos, savivaldybės atstovų, Seimo narių susitikimas su bendruomenių nariais, ūkininkais, išklausyta ir atsižvelgta į jų nuomonę ir reikalavimus.“
Iš tiesų, ką aš girdėjau iš ūkininkų, susidaro toks įspūdis, kad sprendimas yra priimtas skubotai, nepasitarus su bendruomene. Todėl klausimas būtų, ar tikrai galiu patikinti savo rinkėjus ir ar jūs galite patikinti, kad kol kas Vyriausybė tik priėmė sprendimą, kad toks parkas bus steigiamas, bet teritorija, principai to parko steigimo dar turi būti diskutuojami tiek su savivaldybėmis, tiek su bendruomene.
PIRMININKAS. Laikas.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ir jūs pats aktyviai tame dalyvausite.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už aktualiją. Tarp pasirašiusių yra labai daug garbių ūkininkų iš žemės ūkio, šeimų net. Tikrai eisime diskutuoti su jais. Nacionalinio parko steigimas užtrunka pusantrų metų. Tai yra tik planavimo proceso pradžia. Praeitą savaitę jis pradėtas Vyriausybės nutarimu. Bus samdomos įmonės arba planuotojai, kad pradėtų tą procesą. Viešasis svarstymas. Numatytos ribos nėra akmenyje iškaltos, jos gali keistis. Apsaugos tikslai gali keistis. Kiekvieną paliestą gyventoją valstybė privalo informuoti registruotu raštu apie planavimo procesą, apie numatytus tikslus. Bet iš esmės žmogiškai tikrai važiuosime sausį, tą esu pažadėjęs ir I. Haase šiandien, ir A. Butkevičiui, ir jums tikrai pažadu, kad nuvažiuosime ir į Šakius, į Vilkaviškį ir į kitas savivaldybes.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas ministre, jūsų įsakymo projektą STT eilinį kartą įvertino neigiamai. Kalbu aš apie želdynų reglamentavimą. Tai jau ne pirmas kartas, kai yra keliama abejonė, ar viskas gerai tuose įsakymuose. Šiaip mūsų aplinkosaugos sričiai labai daug Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesio, neproporcingai daug. Mano toks platesnis klausimas. Gal jūs galite pakomentuoti, aišku, ir želdynus, bet ar jums neatrodo, kad iš tiesų per daug yra tokio esminio reglamentavimo aplinkosaugos srityje paliekama ministrui, kad iš tikrųjų daug dalykų reikėtų perkelti į įstatymą vien tam, kad nekiltų jokių abejonių, kai priimami sprendimai, kad visuomenė galėtų aktyviau dalyvauti rengiant sprendimus? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Atvirkščiai, manau, kad labai daug normatyvinio reguliavimo yra per įstatymus, todėl dažnai mes čia, tribūnoje, vien šiandien keturi paketai aplinkosauginių įstatymų, žemės ūkio srityje ministras skirsto milijardus savo parašu. Visi mūsų teisės aktai yra normatyviniai. Specialiųjų tyrimų tarnyba lygiai kaip ir Konkurencijos taryba ar bet kuri visuomeninė organizacija teikia pastabas. Bet jeigu spauda išryškina jas pirmose eilutėse, aš nesu teisėjas. Reikia suprasti, kad profesionalų bendruomenė, susibūrusi į asociacijas, diskutuoja, atmeta svarstydama tas pastabas. Jeigu jos iškeliamos į pirmas eilutes, toks, taip sakant, žanras.
Bet kalbant iš esmės dėl želdynų, tai želdynų miestuose padaugės. Ką tik rodytose tose skaidrėse… Jūs geriau pasakykite, kodėl praeitoje kadencijoje buvo delsiama su gamtosauginių tikslų nustatymais, Europos teisės pažeidimo procedūra. Mano įsakymais yra įsteigtas Punios šilas, steigiamas Suvalkijos nacionalinis parkas, 200 tūkst. hektarų apsaugota papildomai. Gal pažiūrėkime, kas per dvejus metus padaryta prieš tai, ir suprasime, kad tai yra tušti priekaištai, kad želdynai ar miškai yra kertami. Mes, faktais taisydami Europos teisės pažeidimo procedūrą, įrodome, kad iš tikrųjų Lietuvos gamtosauga tikrai yra pažengusi per šiuos dvejus metus.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs šiek tiek kalbėjote apie renovaciją. Viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų apie tai, kad reikėtų ne renovuoti senus tarybinius pastatus, o juos griauti. Todėl norėčiau paklausti, kokios jūs nuomonės? Nuo ko pradėsime? Nuo vadinamųjų Chruščiovo laikų namų, statytų 1960 metais, ar, taip sakant, nuo Lazdynų, gavusių net žvaigždę? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Prisimenu, kažkada Biškeke operoje sėdėjau šalia buvusio Biškeko mero ir jis sako, o, jūs iš Vilniaus, ten tokie Lazdynai yra, sako, sovietmečiu apdovanotas kvartalas. Bet, deja, kvartalai nusidėvi ir avarinę būklę reikia tvarkyti. Žmonių turtas yra žmonių nuosavybė. Šiuo metu neturime tokios būklės avarinių pastatų, kad juos reikėtų griauti. Valstybė investuoja į energetinį, šildymo sąskaitų taupymą, bet jeigu pastatas nusidėvi, tai yra jau nusidėvėjimo klausimas. Pastatas yra inžinerinis statinys, jį reikia ir prižiūrėti, ir į jį nuolatos investuoti. Tačiau Aplinkos ministerija atlieka studiją dėl galimų techninių ir teisinių modelių, kaip gyventojai galėtų susitarti, nes gyventojai prieis prie to klausimo ir savivaldybės prieis prie to klausimo, kad reikės tam tikru metu ieškoti nugriovimo, perstatymo galimybių. Tai savivaldybės galės daryti paprasčiau, kai 2024 metų sausį valstybinę žemę jos valdys tiesiogiai kaip patikėtinės, tikrai daug paprasčiau galės planuoti, bet mes turime iššūkį su privačia nuosavybe. 94 % butų yra privatūs, priešingai negu Vokietijoje, Olandijoje ar kitur, kur socialinio būsto arba gyvenamųjų būstų fondų bendrijos yra didieji savininkai, todėl kur kas lengvesni susitarimai. Mes turime rasti ilgalaikę išeitį iš to.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, Nacionaliniame miškų susitarime visos suinteresuotos pusės sutarė dėl šešių iš devynių punktų. Liepos mėnesį jūs dar kreipėtės į visas partijas tam, kad išreikštų savo sprendimus ir žinotumėte jų nuomonę. Ar galime sužinoti, kokia dabar yra situacija, ar jūs gavote tą atgalinį ryšį, ką jūs pats šioje patinėje situacijoje konkrečiai nuveikėte, koks yra to susitarimo likimas? Ar jūs, kaip to dokumento sumanytojas, prisiimate atsakomybę, nes vis dėlto praėjo pora metų, kai šitas procesas buvo pradėtas, ir šiandien tas didelis nuveiktas darbas nėra davęs jokių rezultatų. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau nudžiugti, kad iš tikrųjų buvo labai prasmingas procesas, visos vyriausybinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos džiaugėsi rezultatu. Natūralu, kad visuomenė, būdama skirtinga, nesusitarė dėl visko. Mes politinėms partijoms esame pateikę, gavę pastabų, Miškų įstatymo naują redakciją parengę atliepdami tuos susitarimus. Tai yra Nacionalinio miškų susitarimo įgyvendinimas. O politinės partijos tiesiog turi apsispręsti. Kiek žinau, komiteto pirmininkė imasi diskusijos ir kvies politines partijas artimiausiu metu padiskutuoti. Kiek žinau, ketvirtadienį 13 val. suplanuotas toks pasitarimas, jeigu kada konkrečiai.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs kalbėdamas sakėte, kad daug sričių pirmaujate – ir „Natura 2000“, ir kitur, tai norėtųsi žinoti, kodėl kiti atsilieka, nes dažnai tas pirmavimas sukelia tam tikrų reakcijų, kaip dabar girdime apie tą parko steigimą, iš tikrųjų tai riboja kai kam gyvenimus. Dėl kokių priežasčių kitur buksuoja? Ar mes čia pirmūnai tokie, ar kitokios yra jų galbūt derinimo formos ir galbūt nenoras atiduoti, pavyzdžiui, žemės, geriau nuo žemės fondo žemės aktyviam… išimti iš aktyviosios žemdirbystės ir apriboti tam tikrą ūkininkavimą? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Manau, kad dauguma konfliktų Lietuvoje yra dirbtiniai, nes Lietuva yra retai apgyvendinta valstybė, priešingai negu Vakarų Europa ar Malta, kur daug kas nepasiekta. Mes turime augantį miškų plotą, augantį ariamos žemės plotą, augantį medienos kiekį ir tikrai galime įgyvendinti daugumą tiek ekonominių tikslų, tiek įvairovės apsaugos tikslų, bet tam reikia normalaus moderavimo. Jeigu mes iki šiol praeitoje kadencijoje daug ką per mitingus darydavome gatvėje arba konferencijose, na, šį kartą per Nacionalinį miškų susitarimą. Pirmą kartą istorijoje numatytos kompensacijos privatiems miškų savininkams dėl „Natura 2000“ steigimo. Aišku, per lėtai, bet įsibėgėsime. Per tą normalią diskusiją, girdint nuosavybę turinčius gyventojus, ir sprendžiama dauguma klausimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Jo salėje nematau. Tuomet L. Mogenienė. Prašau.
L. MOGENIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau paklausti tokio konkretaus techninio klausimo dėl kompensacijų už jau įrengtas privačias saulės elektrines. Žmonės, kurie buvo įtraukti, kurių projektai buvo įtraukti į rezervinį sąrašą, ne kartą buvo patikinti ir raštu, ir žodžiu, kad jiems bus išmokėtos kompensacijos, tačiau jie skundžiasi, kad jau įsirengė elektrines, bet ta parama dar neateina. Tai gal jūs galėtumėte pasakyti, kaip ir kada jiems tikėtis tų žadėtų kompensacijų?
Ir kitas dalykas dėl kaupiklių. Jau yra praėjęs nedidelis šaukimas. Ar numatoma kaupikliams skirti dar paramos? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Pirmasis klausimas yra energetikos ministrui, nes jo valdoma parama yra… Energetikos ministerija yra paskelbusi savo puslapyje, kad rezerviniame sąraše visi, kurie buvo, gaus. Kodėl APVA puslapyje vis dar negalima, nežinau. Tikrai nebe pirma jūs klausiate. Reikia pasiteirauti Energetikos ministerijos.
Antrasis klausimas dėl kaupiklių. Smagu, kad per pirmas valandas išgraibstė tiek gyventojai, tiek įstaigos kaupiklių paramą, bet kol kas neplanuojama, nes visa šita parama tiek kaupikliams, renovacijai yra finansuojama iš aplinkos taršos leidimų pajamų, o aplinkos taršos leidimų pajamos buvo skaičiuojamos prie 90 eurų už toną išmetamo CO2. Dabar jie yra atpigę maždaug iki 75, todėl mes turime deficitą ir kai kurių net naujų priemonių galimai nepaleisime, tokia kaip, pavyzdžiui, biometano jėgainių parama kol kas yra sustabdyta ir kvietimai neskelbiami. Nekalbant jau apie papildomą naują paramą naujoms priemonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė klausia O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, ne taip seniai jūs teigėte, kad valstybė apskritai turės mažinti paramą daugiabučių renovacijai, tačiau spaudimas gyventojams modernizuoti senus, energetiškai neefektyvius daugiabučius didės. Kalbant apie Vilnių, mes matome, kad renovuotų rodiklis procentine išraiška yra gerokai net žemesnis negu visos Lietuvos, tai yra apie 8 %. Kokių konkrečių veiksmų imasi ministerija, taip pat ir jūs, kad paskatintumėte tuos žmones renovuoti senus daugiabučius, kurių griauti nėra galimybių?
S. GENTVILAS (LSF). Tai yra istorijos atspindys. Seniau Vilnius gaudavo kvotą tokio paties dydžio kaip, pavyzdžiui, Kelmė, tiek pat daugiabučių renovuoti, ir išėjo, kad Vilnius negalėjo pretenduoti į didesnę sumą. Čia yra praėjusių ministrų sugalvotų kvotų yda.
Kita vertus, būsto įperkamumas ir kaina Vilniuje yra milžiniška, todėl iš esmės investuoti į būsto gerovę ir standarto pagerinimą vilniečiams apsimoka žymiai labiau negu kelmiškiams. Kažkuriuo atveju aš pateisinu tą diferencijavimą, bet tiesiog reikia pripažinti, kad Lietuva turi šiandien dosniausią Europoje renovacijos paramos schemą – 42 % galutinės sąmatos, šildymo kompensacijas gaunančių visu 100 % privatų turtą padengiame, tai jaunas jaunuolis, studentas, neturėdamas turto, negauna nieko, o mes čia privatų turtą atnaujiname su šimtaprocentine parama, bet ir perspektyvoje ji šiek tiek mažės. Čia nėra populizmas, bet jeigu mes norime pasiekti tris kartus didesnį mastą, turime galvoti, kaip tai padarysime. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, ministre.
14.33 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 10, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2273(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2274(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2275(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 211, 22, 31 ir 732 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2276(2) (svarstymas)
Einame darbotvarke toliau. Paketas, 2-4.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kelių straipsnių ir skirsnio pavadinimo pakeitimo projektas bei susiję įstatymai. Iš pradžių kviečiu K. Starkevičių, Ekonomikos komiteto pirmininką, pristatyti komiteto išvadą dėl darbotvarkėje įrašyto 2-4.1 klausimo – Atsinaujinančių išteklių įstatymo.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir yra pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Supratau. Visiems įstatymų projektams, ir lydimiesiems. Taip?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą – A. Gedvilienė, bet jos nematau. Aš gal tada trumpai pristatysiu, nebent atsirastų norinčių: pritarti projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir kitus pasiūlymus, jiems pritarė komitetas. Pritarė bendru sutarimu.
Ar yra J. Urbanavičius, Ekonomikos ir darnios plėtros komisija? Matau, kad… Atsiprašau, Energetikos. Matau, kad, taip, jų išvada yra iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pasiūlymus ir pastabas, joms komisija pritaria. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, dabar diskusija. Pirmasis kalbės R. Žemaitaitis iš tribūnos. Kviečiu jį.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai gerai vienas politikas tą projektą pavadino. Jei Vyriausybė stums tą jūros projektą, tada galėsime teigti, kad jie bando išplauti pinigus, o ne spręsti problemą. Tai yra vienos iš didžiausių opozicijos frakcijų, partijos pirmininko R. Karbauskio žodžiai. Ir man yra keista matyti Ekonomikos komitete, kai jų atstovai vienbalsiai balsuoja už tokį projektą. Iš tiesų tai yra korupcinis projektas, tai yra skirta ne Lietuvos naudai siekti, o kaip tik prieš Lietuvos naudos siekimą.
Kaip žinote, šitas projektas bus įgyvendinamas ne Lietuvos įmonės, o bus įgyvendinamas, kur ir planuoja, sąlygos faktiškai rengiamos pagal vieną Vokietijos įmonę. Tos pačios Vokietijos įmonės bendramoksliai, bendradarbiai Lietuvoje valdo ne vieną energetinį projektą, jie perka iš Rusijos naftos produktus ir Rusijoje įgyvendina didžiausius energetinius projektus. Kodėl aš taip kalbu? Jeigu mes šiandien pradėsime vystyti vėjo jėgaines jūroje, tai pirmiausia pinigų negaus valstybė. Paaiškinsiu kodėl. Jeigu šiandien mes vykdytume sausumoje vėjo jėgainių parką, vadinasi, mūsų laidai, visa sistema, 110-tinės, 330-tinės linijos yra išdalintos proporcingai visos Lietuvos teritorijoje. Jeigu mes sukoncentruojame šiandien vėjo jėgainių statymą jūroje, kas atsitinka, vadinasi, mes turime didinti galingumus, mes turime didinti transformatorines. Tai, deja, jau įrengs ne kas nors kitas, o „Ignitis“. O šlykščiausia ir nemaloniausia tai, kad yra D. Kreivio melas, tai jau tampa didele mūsų tradicija – meluok šiame Seime iš dešiniosios pusės. D. Kreivys prieš 1,5 mėnesio kalbėdamas mums, Seimo nariams, nurodė, kad kompensacijos už tarifą jisai neplanuoja skirti ir kompensacijos nereikia. Ogi pažiūrėkite, kokį Ekonomikos komitetas korupcinį projektą prastūmė. Prastūmė projektą, kad 15 metų Lietuvos elektros vartotojai, Lietuvos gyventojai – visi kompensuosime šitų banditėlių gaminamą elektrą. Nieko nėra blogiau, ko gero, ir nieko nėra geriau, kai Lietuvos žmonių sąskaita šitie pinigai keliaus kur nors kitur.
Įdomu yra tai, kad dabar dar bandoma meluoti, sakoma, na, žinote, efektyviau yra jūroje. Deja, kaip rodo tos pačios Danijos, Olandijos tyrimai, jeigu mes pažiūrėsime tyrimus, efektyvumas jūroje yra 54 %, sausumoje – iki 44 %. Tai viso labo tik 10 % efektyvumas yra didesnis, bet kaina pačios vėjo jėgainės yra du kartus didesnė nei sausumoje. Tai jūs man pasakykite, kokiomis murzinomis, taukinomis rusiškomis rankomis bandoma prastumti šitą korupcinį įstatymo projektą? Ir jūs galvojate, kad jūs čia ginate valstybės interesus, galvojate, kad Lietuva taps nuo to šviesesnė, gražesnė? Šiandien, jeigu statytume sausumoje vėjo jėgainių parką, mes galime pastatyti apie 3 tūkst. megavatų. Ką tai reiškia? Mes paskiriame 1,5 tūkst. vartoti Lietuvos vartotojams, Lietuvos žmonėms, Lietuvos pramonei, o visą kitą Lietuvos pagamintą energiją mes galėtume eksportuoti į Vakarus, į Rytus ar į bet kurią kitą šalį.
Įdomu yra tai, kad, pastačius vėjo jėgaines jūroje, gyventojų pajamų mokestis nebus sumokamas savivaldybei. Šiandien ūkininkas, išnuomojęs žemės sklypą, 5 tūkst. ar 10 tūkst., galime imti kaip pavyzdį, kad gauna 10 tūkst., kiekvienais metais nuo 10 tūkst. į savivaldybės biudžetą sumokės 1,5 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio, tai yra 15 % GPM sumoka. Negana to, jisai moka nekilnojamojo turto mokestį. Imkime Šilutės savivaldybę, čia šiandien stovi apie 100 vėjo jėgainių (grubiai), pati savivaldybė gauna per 1 mln. pajamų į savivaldybės biudžetą. Keliai yra sutvarkomi. Infrastruktūra yra sutvarkoma. Visa kelių priežiūra atitenka būtent tai pačiai įmonei. Įdomu yra tai, kad net ir pelno mokestis yra čia galų gale sumokamas. Bet jeigu mes mokame GPM, mes mokėsime ir „Sodros“ mokestį. Jeigu mes mokėsime „Sodros“ mokestį, mes mokėsime ir sveikatos draudimo mokestį. Ir visa tai gauna lygiai 60 savivaldybių Lietuvoje. Kaip žinote, yra keletas savivaldybių, gal dėl teisingumo reikėtų pasakyti – 55 savivaldybės gautų, kitos savivaldybės, tokios kaip Vilniaus, Klaipėdos, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Alytaus miesto, galimybių statyti vėjo jėgaines šiandien neturi, įtraukime ir tuos pačius Mažeikius. Bet aplinkiniuose regionuose, aplinkinėse rajonų savivaldybėse mes galime vystyti vėjo jėgaines.
Iš tiesų klausimas. Ar Lietuva toliau atkišusi ranką bus donorė rusų ir V. Putino chebros ir toliau mes išlaikysime jų verslus, ar vis dėlto valstybė bus ryžtinga ir galų gale nueis tuo keliu, nepriklausomu keliu, kai Lietuvoje mes patys galėsime pasigaminti elektros energijos, kai sausumoje jos stovės ir mokesčiai bus generuojami čia? Išties man kyla labai daug įtarimų, kodėl taip yra daroma. Aišku, dar kartą sakau, pasikartosiu…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …matyt, korupciniai pinigai, dideli pinigai yra saldesni už valstybės gėrį.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu A. Skardžių. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, tai pirmasis 700 megavatų jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje ir antrasis etapas. Taip, 700 megavatų, tai yra maždaug pusę elektros kiekio, suvartojamo Lietuvoje, apie 5 teravatvalandės. Lietuva naudoja maždaug 11–13 teravatvalandžių elektros energijos.
Atsinaujinančių išteklių įstatymas buvo parengtas darbo grupėje, kurioje dalyvavau ir aš. 2009 metais priimtas, 2011 metais… XXII skyrių dėl vėjo jūroje būtent pateikiau dėl to įstatymo projekto asmeniškai. Tačiau pačiame įstatyme buvo numatyta, kad 2013 metais turi būti Vyriausybės parengta tvarka dėl vėjo jūroje konkurso, tačiau nė viena Vyriausybė to nepadarė. Užuot skelbusi konkursą, pataikavo „Lietuvos energijai“, dabartiniam „Igničiui“, nes „Ignitis“, tuometinė „Lietuvos energija“, sugalvojo projektą įgyvendinti pats ir numatyti, kad valstybė parengia tvarkas, atlieka tyrimus, ką paprastai atlieka privačios kompanijos.
Dabar šiame teikiamame projekte taip pat numatyta, kad Vyriausybė jau nerengs antrojo etapo, o būtent patys privatininkai turės įsirengti, atlikti PAV’ą , SPAV’ą ir visus kitus tyrimus savo sąskaita. Tai kam reikėjo dešimčiai metų atidėti Lietuvos energetinę nepriklausomybę? Tam, kad kažkas galėtų laimėti konkursą, gauti 15 metų paramą pirmajam projektui. Privatus juridinis asmuo, 27 % jau per tą laiką valdo privatūs asmenys, pasiėmęs kaip partnerį, kaip skelbia jo ataskaitos, 49 % atiduos užsienio kompanijoms.
Vakar po ilgų diskusijų vis dėlto man pavyko iš VERT’o sužinoti realų paramos dydį – 1 mlrd. eurų. Realus. Tiksliau, man buvo įvardinta 936 mln. Tai čia realus, jis svyruoja, sakykime, daugiau negu 1 mlrd. ir mažiau nei 1 mlrd. per 15 metų, kai antrajam konkursui nė paramos nėra, PAV’ą, SPAV’ą atlieka patys. Tai ar mes galime taškytis tokiais pinigais? Juolab kad ir pirmasis, ir antrasis konkursai vyks faktiškai tuo pačiu metu. Pirmasis konkursas nepaskelbtas. Bet ką kalba pati Energetikos ministerija? Kad kiltų rizikų, kad konkursas taptų nepatrauklus vystytojams, didėtų nepasitikėjimas reguliacine aplinka Lietuvoje, prarastų reputaciją, būtų padaryta reputacinė žala ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu lygiu. Mes kalbame apie elektros vartotojų milijardą. Jeigu per „Independence“ projektą iki 2044 metų bus išplautas papildomas milijardas, aš kalbu apie laivo kainą, ne apie jo reikalingumą, jis reikalingas kaip alternatyvus šaltinis. Bet aš sakau, kad per tokius įgyvendinamus projektus yra išplaunami milijardai.
Gerbiami kolegos, pirmasis projektas 2023 metų rugsėjį, antrasis – 2024 metų pradžioje. Tai apie ką kalbama? Kalbama apie papildomą milijardą, kurį rengiamasi sėkmingai išplauti. Jokių argumentų nėra. Kad parašytas laiškas Europos Komisijai, kad pradėta paramos schemos derinimo procedūra su Europos Komisija – tai yra lūkesčiai? Nejuokaukite, valdantieji! Yra išankstinis susitarimas, ir aiškus, ir tai nuo 2013 metų bus dešimčiai metų atidėtas nacionalinis generavimo pajėgumų kūrimas Baltijos jūroje. O projektas pradės veikti dar vėliau vien dėl asmeninių interesų privataus juridinio asmens. Tikrai prašau dėl pirmojo projekto palaikyti pataisą, jai pagrindinis komitetas nepritarė tik pirmininko balsu, vien tam, kad nebūtų iš Lietuvos vartotojų išmelžtas milijardas per 15 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną A. Butkevičių. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, dabar kalbėsiu, lyg būčiau valdančiojoje daugumoje. Ir pasakysiu dėl ko. Dėl to, kad šis įstatymo projektas, gal dabar yra truputį pakeistas, buvo parengtas man būnant XVI Vyriausybės premjeru.
Aš keliu tokį klausimą. Jei šiandien pasižiūrėsite „Litgrido“ puslapyje, kai kuriomis valandomis megavatvalandė kainuoja 660 eurų, taip? Jeigu pažiūrėsite, kokia vėjo jėgainės pagamintos elektros energijos savikaina, tai yra 65 eurai už megavatvalandę, arba paprasčiau, liaudžiai suprantama kalba pasakius, 6 centai už kilovatvalandę, o mūsų gamyba, jeigu nacionalinę gamybą naudotume, termofikacinės elektrinės, tai svyruoja vidutiniškai 450 eurų už megavatvalandę.
Kolegos, aš noriu grįžti į tą laikotarpį ir pasakyti. Tuo metu buvo aiškiai susitarta su Danijos vyriausybe, kad ji atliks ir SPAVʼą, ir PAVʼą, kad tik greičiau Lietuva turėtų vėjo jėgainę Baltijos jūroje ir galėtų daugiau elektros energijos gaminti mažesne gamybos savikaina. Bet aš puikiai atsimenu 2016 metus, kai atnešiau šį projektą į šią salę. Vėl buvo labai daug emocijų, bet mažai proto ir todėl 700 megavatų vėjo jėgainės mes šiandien jūroje neturime.
Pirminis variantas buvo 700 megavatų. Kodėl 700 megavatų? Todėl, kad buvo atlikta studija, kad tokios galios vėjo jėgainę Vakarų Lietuvoje galima buvo įjungti atsižvelgiant į elektros energijos perdavimo tinklus ir transformatorinių pajėgumą. Bet XVI Vyriausybė suprato, kad pajėgumų neužteks, ir buvo pradėta rengti studija dėl antros vėjo jėgainės statybos Baltijos jūroje – dar 1 tūkst. 100 megavatų. Taip pat lygiagrečiai su Lenkija buvo pradėtos derybos dėl elektros kabelio nutiesimo Baltijos jūros dugnu į Lenkiją, kartu įgyvendinant sinchronizacijos projektą.
Žinote, šiandien sėdžiu salėje ir nebesuprantu. Nebesuprantu, kur tie korupciniai dalykai. Gal kai kam sapnuojasi jie, įsivaizduojami. Šis projektas mums labai reikalingas. Aš suprantu, kodėl R. Karbauskis yra pasakęs, kad vėjo jėgainės Baltijos jūroje nereikalingos. Girdėjau, kad nori savo turimą žemę apstatyti saulės energijos baterijomis, tikriausiai šis variantas. Kitokios logikos nematau. Nematau aš jokios kitos logikos.
Kita priežastis, mielieji, yra. Atvirai pasakysiu dar vieną aspektą. Dažnai, žinote, kai susiduri tiesiogiai žmogus su išaugusiomis kainomis, su tam tikromis kitomis problemomis, kurių negali įveikti viduje greitai arba jas reikia spręsti dvejus, trejus metus, tikriausiai tada pradedi galvoti, kodėl kai kurie tęstiniai projektai neįgyvendinami. Čia yra tam tikros politinės brandos klausimas. Žinote, kai pasikeičia valdžios, sako: ai, čia buvo anos valdžios sugalvota idėja, pradėta rengti, mes gal padarysime kitaip.
Aš noriu pasakyti, kad ir su šiais projektais, jei kas nors po pasibaigusios XVI Vyriausybės kadencijos neįgyvendino, tai jau reikėjo atėjusiai kitai Vyriausybei prieš dvejus metus šitą projektą atnešti į Seimą. Aš manau, kad tam gal reikia dar ir politikus paruošti. Paruošti ir aiškiai argumentuoti. Niekas nesako, kad ten vokiečiai gali statyti. Ji gali būti valstybės paprasčiausios institucijos ir ji būtų atsakinga už viso proceso valdymą ir įgyvendinimą, mielieji. Bet dabar mokėsime, aišku, didesnę kainą, negu būtume mokėję 2016 metais, kai ir Danijos vyriausybė buvo pasiruošusi visus tiriamuosius darbus finansuoti savo vyriausybės finansais. Aš tikrai pritariu šiam projektui ir pritarsiu, ir įtikinėsiu, nors ir labai pavėluotai, kad kuo greičiau Baltijos jūroje atsirastų toks objektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija šiuo klausimu baigta. Dėl įstatymų projektų paketo yra siūlymų gerbiamojo A. Skardžiaus. Aš suprantu, kad dėl jų reikės balsuoti, prašysite balsuoti. Mes tada dėl siūlymų apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.50 val.
Įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projektas Nr. XIVP-2314(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2315(2) (svarstymas)
Taigi dabar darbotvarkės 2-7.1 klausimas – įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projektas Nr. XIVP-2314(2). Svarstymo stadija. Išvadą turėtų pristatyti Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius. Prašau. Ir dėl lydimojo – Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XIVP-2315(2).
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes šį reglamento klausimą apsvarstėme penktadienį, nes Seimas pavedė ypatingos skubos tvarka. Komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2314(2) ir komiteto išvadoms. Taip pat sakėte pristatyti ir dėl kito, taip?
PIRMININKAS. Taip, dėl lydimojo Pelno mokesčio įstatymo.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Irgi yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2315(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitete pritarta. Yra vienas toks nedidelis, sakyčiau, E. Sabučio siūlymas, ar Vyriausybė, ar energetikos ministras siūlo tam tikrą reglamentą. Komitetas pritarė, bet aš E. Sabučio nematau. Tai gal palauksime balsavimo laiko ir apsispręsime dėl šio siūlymo tuo metu.
14.52 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2262(2), Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 254, 265, 28, 44, 46, 491, 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2263(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75, 77 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 751 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu ir 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2264(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2265(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 10, 34, 771, 84, 85 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2266(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2267(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo keliasdešimties straipsnių pakeitimo projektas ir gana nemažai lydimųjų. Biudžeto ir finansų komiteto vardu M. Majauskas pristatytų išvadas, bet jo salėje nematau. Gal kas iš BFK kolegų norėtų pristatyti išvadas? A. Čepononis ar L. Jonaitis? Antanas, matau, ateina. Gerai. Čia yra darbotvarkės 2-8 klausimo paketas, daug įstatymų. Jūs turite išvadas, matau. Prašau. Dėl šešių. Čia projektas Nr. XIVP-2262 ir lydimieji. Visi vienodi turėtų būti.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos. Mes komitete šį įstatymo projektą apsvarstėme gruodžio 7 dieną ir pritarėme bendru sutarimu. Ir lydimiesiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau komitetų nebuvo. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.54 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214(2). Taip, bent keli komitetai svarstė. Pirmasis svarstė Sveikatos reikalų komitetas. P. Kuzmickienė paskirta pranešėja, bet jos salėje nematau. Ar iš Sveikatos reikalų komiteto kas nors rodytų interesą pristatyti išvadas dėl šio projekto? R. Žemaitaitis tai galėtų padaryti. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas gruodžio 7 dieną svarstė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo projektą Nr. XIVP-2214(2). Bendru sutarimu pritarė komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą. J. Urbanavičius yra paskirtas pranešėju, jo salėje nematau. Galbūt pirmininkė A. Gedvilienė galėtų pristatyti komiteto išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 23 dieną svarstė to įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat Kaimo reikalų komitetas. J. Baublys pristatytų šio komiteto išvadą. Prašau.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komitetas šių metų gruodžio 7 dieną kaip papildomas svarstė Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2214 ir nusprendė pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei pasiūlė Seimo paskirtam pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Dabar šiek tiek praleisime 2-10 klausimą, kol Teisės departamento pastabos bus integruotos.
14.57 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2119(2)VK, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2120(2)VK, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2121(2)VK, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2122(2)VK, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2123(2)VK (svarstymas)
Paketas – 2-12 klausimas. Tai yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimas ir lydimieji. Svarstė keli komitetai. Kviečiu K. Adomaitį pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadas dėl šio projekto. Darbotvarkės 2-12 klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos projektas Nr. XIVP-2119 ir lydimieji įstatymai.
K. ADOMAITIS (LF). Aplinkos apsaugos komitete Teisės departamento išvadoms iki šeštos pritarėme bendru sutarimu. Nepritarėme kai kuriems pataisymams, kuriais buvo siūloma skirti daugiau lėšų savivaldybėms tuo pagrindu, kad panašus įstatymas jau buvo registruotas, bet jis buvo atmestas Seime rugsėjo 29 dieną. Buvo atmestas Teisės departamento siūlymas tikslinti sąvoką, tai, aš manau, yra techninis dalykas. O visam projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visiems projektams pritarta bendru sutarimu, taip? Ačiū. Kviečiu A. Čepononį iš Biudžeto ir finansų komiteto.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė spalio 20 dieną kaip papildomas komitetas ir bendru sutarimu pritarė šiam įstatymui ir visiems keturiems lydimiesiems irgi pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Dėl motyvų taip pat nebuvo norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.59 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 4, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 271, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2128(2), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 10, 11, 16 ir 261 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2129(2), Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2130(2) (svarstymas)
Paketas – 2-13 klausimas: Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Architektūros įstatymo pakeitimai. A. Gedvilienė Aplinkos apsaugos komiteto vardu pristatytų išvadas dėl šių trijų įstatymų. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Komitetas paketą apsvarstė gruodžio 7 dieną ir visam paketui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti.
Dėl motyvų už nori kalbėti A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prie Statybų įstatymo Aplinkos apsaugos komitetas dirbo nuo vasaros. Mes tikrai identifikavome daug problemų ir bandėme jas spręsti atsižvelgdami į vartotojų interesus. Nuo šiol įstatyme atsiranda nuostatos, kad tiktai 100 % baigti gyvenamieji namai, daugiabučiai namai gali būti parduodami, taip siekiant išvengti atvejų, kuomet statiniai pastatomi, yra nepriduoti, yra parduodami gyventojams, bet po inspekcijos patikrinimų nusprendžiama ginčyti apskritai statybos leidimo teisėtumą.
Taip pat mūsų Aplinkos apsaugos komitetas įtvirtino nuostatą, kuri leistų per ilgesnį terminą ištaisyti projekto klaidas ir nesikreipti į teismą. Tai lemtų, kad vystytojai nebankrutuotų, tai saugotų ir vartotojus, kad jie neprarastų turto, o statyba neužstrigtų. Taip pat mes įstatyme pasiūlėme įvertinti ir tai, kad valstybės tarnautojai, dirbantys teritorijų planavimo ir statybos srityje, būtų pripažįstami kaip profesinę patirtį… atliekantys ir dirbantys žmonės. Taip būtų lengviau pritraukti arba išlaikyti statybų sektoriaus profesionalus valstybės tarnyboje, tai keltų, mūsų nuomone, ir kokybę. Tikrai įstatymo projektas išdiskutuotas, tikrai daug pasiūlymų pateikta, taip pat suformuluoti pavedimai ministerijai ir dėl poįstatyminių teisės aktų, todėl palaikau ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Yra vienas pasiūlymas. Dėl jo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211(2). Turėtų pristatyti L. Kasčiūnas. Jo nėra. Gal kas nors iš NSGK norėtų pristatyti išvadą? Tuomet pristatysiu aš.
NSGK svarstė šį projektą lapkričio 16 dieną ir pritarė jam bendru sutarimu.
Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.03 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1682(2), Administracinių nusižengimų kodekso 346 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1683(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-15.1 ir 2-15.2 klausimai – Gyvūnų gerovės įstatymo projektas ir susijęs Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas. A. Gedvilienė pristatytų Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl pirmojo įstatymo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas lapkričio 23 dieną svarstė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat svarstė Kaimo reikalų komitetas. J. Baublys įgarsins Kaimo reikalų komiteto išvadą.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas šių metų lapkričio 9 dieną svarstė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1682(2). Nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms ir pasiūlė Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar analogiškai ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso?
J. BAUBLYS (LSF). Taip, galiu perskaityti ir dėl lydimojo.
PIRMININKAS. Taip.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas šių metų lapkričio 9 dieną svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1683 ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, pasiūlė Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat svarstė ANK projektą. Aš gal trumpai perskaitysiu, kad komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulinam įstatymo projektui. Dėl pasiūlymo ir komiteto išvados visi 9 komiteto nariai balsavo už.
Dabar diskusija. Kviečiu kalbėti I. Pakarklytę. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, priminsiu jums esminius siūlomus pakeitimus šių dviejų projektų – Gyvūnų gerovės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso. Šie pakeitimai yra skirti tam, kad asmenys, kurie žiauriai elgėsi, kankino, suluošino ar net nužudė gyvūnus, netektų tam tikram laikotarpiui teisės laikyti gyvūną. Tai yra apsauga nuo pakartotinių nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome tokią paradoksalią situaciją, kad nors asmuo netgi nužudė, žiauriai kankino gyvūną (deja, mes tokių atvejų turime, nėra jų daug, bet turime), kitą dieną gali drąsiai įsigyti tą gyvūną ir tai nebus kažkoks įstatymo pažeidimas. Kad tokių atvejų būtų mažiau ir jie nevyktų, yra reikalingas papildomas reguliavimas.
Apie šį reguliavimą iš tikrųjų nevyriausybininkai kalba turbūt mažiausiai penkerius metus, jo poreikį pastebi ir institucijos, kurios įgyvendins šį įstatymą, tai yra ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir Lietuvos policija, taip pat ir Savivaldybių asociacija, be abejo, nevyriausybininkai. Motyvacija keliauti į tuos patikrinimus vis pas tuos pačius asmenis ir konfiskuoti gyvūnus… Toliau vėlgi valstybei reikia apmokėti ir jų gydymo išlaidas, ir saugojimą, tad išeina toks užburtas ratas. Kokios nors didelės administracinės naštos institucijoms dėl to nebus, bus kaip tik palengvinimas, nes neturėsime to pakartojamumo.
Projektas buvo pateiktas gegužės mėnesį, buvo gauta teigiama Vyriausybės išvada, diskutuota tiek su Žemės ūkio ministerija, tiek su Aplinkos ministerija, taip pat atsakingomis institucijomis, kurių kontrolės srityje yra gyvūnų gerovė, ir, be abejo, aktyviu nevyriausybiniu sektoriumi. Man atrodo, po Vyriausybės išvados ir po trijų komitetų, kurie irgi čia pristatė savo išvadas, tikrai rasti tie išmintingiausi sprendimai, projektas yra patobulintas, labai išsamiai išdiskutuotas. Kviečiu palaikyti toliau ir prisidėti prie to, kad užbaigtume šiuos metus, nes 2022 metai yra Gyvūnų gerovės metai, iš tikrųjų daugiau prisidėję prie gyvūnų gerovės.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų. Yra du pasiūlymai, vienas pasiūlymas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jam pagrindinis komitetas iš dalies pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui. Turbūt, kad galime komiteto redakcijai… Jeigu pritartume bendru sutarimu, tada nereikėtų balsuoti. Galime taip padaryti? Galime. Tvarka. Ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso yra I. Pakarklytės siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Redakcinio pobūdžio.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Puikiai tinka, neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Galime tada pritarti ir jam bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl motyvų dėl šio įstatymo yra norinčių kalbėti? A. Gedvilienė norėtų už. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, einame į priekį su gyvūnų gerovės reguliavimu mūsų šalyje ir iš tikrųjų jau praeitoje kadencijoje ieškojome būdų, kaip iš tų sisteminių pažeidėjų atimti galimybę įsigyti vis naują gyvūną ir agresiją išreikšti ant jo. Labai sveikinu šią iniciatyvą, labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė pasiūlė labai drąsiai eiti į priekį ir žiūrėti į žmones, kurie elgiasi su savo augintiniais labai griežtai, uždrausti jiems toliau pirkti, įsigyti ir vėl skriausti savo augintinius. Tiesiog sveikinu, linkiu priimti vienbalsiai ir parodyti, kad mūsų šalis tikrai dėl gyvūnų gerovės neturės problemų ateityje. Tikrai sveikinu ir ačiū Ievai už iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkui.
15.10 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207. Taip pat J. Urbanavičius, Aplinkos apsaugos komiteto narys, turėtų pristatyti išvadą, bet dirba mobiliuoju ryšiu. Ar pristatytų išvadą Justinas? Taip. Prašom. Kviesčiau tuomet į tribūną.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Tuoj atsiversiu. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šio įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė. Gal kas Kaimo reikalų komiteto išvadą norėtų pristatyti? Gerbiamas J. Baublys norėtų? Mes jums… Tai yra Ūkininko ūkio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kaimo reikalų komitetas irgi svarstė šį projektą.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2207. Pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jai komitetas pritarė. Pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad ūkininko sodyba ir (ar) pagalbinio ūkio ir kitos paskirties termoūkių, šiltnamių, kaimo turizmo pastatai šalies saugomose ar Europos Bendrijos svarbos teritorijose būtų statomi tik tada, kai nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, be aplinkosauginių apribojimų, sudarytų ne mažesnį kaip 0,5 hektarų žemės plotą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkoju už išsamų pristatymą. Dėl bendros diskusijos nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų nori kalbėti už A. Vinkus, jo salėje nematau. Taip pat A. Gedvilienė nori kalbėti už. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų ūkininko ūkio sodybos buvo tikra problema, tai yra landa visiems tiems, kurie nori statytis namus neatlikę didelių teritorijų planavimo procedūrų gražiausiose Lietuvos vietose. Turbūt ne paslaptis, kad daugiausia tokių ūkininkų dabar yra Trakų rajone ir kitose gražiose vietose. Aplinkos apsaugos komitetas ryžosi sutvarkyti šią sistemą taip, kad gražiausios vietos nebūtų užstatytos. Kartu mes pritarėme ir Kaimo reikalų komiteto sprendimui. Juo siūloma, kad ūkininkai, kurie sakosi esantys ūkininkai, rodytų, kad per trejus metus turėjo pajamų iš ūkio, todėl jie nori statytis ūkio sodybą. Tai yra sena problema, aš tikiuosi, kad dėl mūsų, Aplinkos apsaugos komiteto ir Kaimo reikalų komiteto, pasiūlymų ir pataisymų nuo šiol bus išvengta piktnaudžiavimų, kai gražiausios mūsų Lietuvos vietos užtveriamos tvoromis ir apstatomos tikrai ne ūkininkų namais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
15.14 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429(2) (pateikimas)
Dar vienas projektas. Dabar aš pakviesiu R. Šarknicką pateikti 2-20 klausimą – Muziejų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėl Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6 pirmos redakcijos straipsniu įstatymo projekto. Rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6 pirmos redakcijos straipsniu įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas) paskatino tai, kad galiojantis Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas (toliau – įstatymas) nereglamentuoja nei gyvojo muziejaus statuso, nei tokio muziejaus vardo suteikimo. Be to, nemažoje dalyje gyvųjų muziejų dėl pačios muziejų specifikos gyvena jų steigėjai ir (ar) prižiūrėtojai, tačiau gyvenimas muziejaus patalpose iki šiol nereglamentuotas. Noriu pasakyti keletą pavyzdžių, Amerikoje dar 1970 metais buvo įsteigta tarptautinė organizacija, kuri jungė įvairius gyvuosius muziejus, gyvosios istorijos muziejus. Australijoje 1980 metais atskiru naujojo Pietų Velso įstatymu įteisinta Sidnėjaus gyvuosius muziejus jungianti organizacija. Mes turime taip pat gražių pavyzdžių Lietuvoje, juolab kad kalbame apie patriotizmą, apie modernumą, šiuolaikiškumą, tikrai turime jau išaugusį nemažą skaičių mūsų valstybėje. Mūsų muziejai tiek mums, tiek svečiams yra labai įdomūs, unikalūs savo etnine kultūra ir kitais istoriniais muziejais… Kaip antai Laisvės kovų muziejus Obeliuose, Kriaunų muziejus, Juškų muziejus, daktaro Vaclovo Into muziejus Mosėdyje ir panašiai. Tačiau ateina darbo valandos, 18 valanda, ir muziejai užsidaro, ypač pavasario, vasaros, rudens sezono metu negali lankytis. Taigi kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keli norintys paklausti. Pirmasis klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, geros idėjos, tikrai labai reikalingas projektas, tuo labiau kad realybėje jau gyvena projektas, tai yra tų muziejų. Aš norėjau užduoti jums klausimą. Kadangi čia labai daug klausimų buvo, matyt, tas projektas iškilo po istorijos su Juškų muziejumi. Gal jūs turite informacijos, ar išsisprendė dabartinėje situacijoje realiai tas klausimas ir ar šitas įstatymo projektas padės tai išspręsti? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip ir minėjau pristatydamas šį projektą, jis nėra reglamentuotas, todėl ir atsirado tam tikrų nesusipratimų dėl vietos biurokratijos tarp tų žmonių, kurie tikrai ne dėl piktos valios, bet rėmėsi tais vietos įstatymais ir panašiai. Kadangi mes nežinome, kokie talentingi žmonės ateina ir gali užauginti nuostabius muziejus, pateikti visuomenei, svečiams, tai šita spraga pakišo koją. Ne dėl piktos valios, bet būtent mums ir prireikė to reglamento, kad jis būtų įteisintas, kad daugiau ateityje nesikartotų panašios problemos. Užsienyje yra įteisinta ir duoda didžiulį efektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Na, pagal darbotvarkę turėjo būti pristatytas pirma kitas įstatymas, Muziejų įstatymas, jis, ko gero, būtų atsakęs į tuos neaiškumus, kurių čia atsiranda dabar. Gerbiamas kolega, mes matome jūsų pastangas jau antrą kadenciją įteisinti tą gyvojo muziejaus statusą. Po jūsų, matau, ministras pristatys Muziejų įstatymą, kur yra surašytos keturios muziejų rūšys. Viena iš jų yra tokia truputį ne visai aiški pažiūrėjus į pavadinimą: „Kiti muziejai ir muziejų kompetencijų centrai“. Ar jūs su ministerija, ministru aptarėte tą dalyką, ar gyvasis muziejus neįeitų į šitą ketvirtą muziejų rūšį, ar apie tai nebuvo kalbėta, ar taip ir lieka viskas kaboti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, buvo kalbėta gal prieš gerus metus, gal pusantrų, bijau sumeluoti dėl laiko tikslumo, neklaidinsiu. Buvo kalbėta, kad bus sukurta darbo grupė dėl muziejų, ji ir buvo sukurta dėl to, ką jūs dabar skaitote, kur ateis ministras, taip pat pristatys. Ir būtent šita eilutė dėl kompetencijų, kur paminėjote, man irgi sukėlė abejonių, nes palieka lyg tokio neapibrėžtumo, neaiškumo, ar tikrai ten pateks gyvojo muziejaus statusas. Kol kas, kiek mes diskutavome, nelabai įžvelgiame tų dalykų, bet ministras turbūt turės savo atsakymą. Jeigu link to bus einama ir tikrai bus gyvasis muziejus toje eilutėje, tai bus labai šaunu ir tikrai palaikysime. Kodėl gi neįvilkus šitų dalykų į tą eilutę? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs paminėjote, kad užsienyje yra tokie dalykai įteisinti. Gal galite konkretizuoti, ar tai yra kalbama apie valstybės muziejus, ar tai yra kalbama apie privačius muziejus? Ir ar jūs suskaičiavote tokio muziejaus išlaikymo sąnaudas? Tai yra ar nereikės kreiptis į Vyriausybę dėl išvados kaip minimum?
Žinoma, kaip ir S. Tumėnui, man buvo labai įdomu sužinoti, ar jūs derinote su Kultūros ministerija bent jau specialistų lygmeniu? Su ministru, kaip jau matau, nekalbėjote ir dabar bandote užšokti prieš pateikiamą Vyriausybės įstatymą. Apie etiką aš nekalbu, bet ar iš tikrųjų tai duos rezultatą? Aš suprantu, kad jūs gausite dėmesio, bet juk svarbiausia rezultatas, kad tie dalykai būtų įteisinti, įprasminti ir kad tokie muziejai, jeigu jų bus Lietuvoje… O jeigu tai yra daroma dėl vieno konkretaus dalyko, muziejaus, tai turbūt…
PIRMININKAS. Laikas!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …taip pat nelabai efektyvu.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Oi, myliu aš jus, Juozapaiti. (Balsai salėje) Partnerystės įstatymas. Taip. (Balsai salėje) Tai greičiausiai, taip.
PIRMININKAS. Dėkoju.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Žiūrėkite, dėl dėmesio. Aš tikrai tiek negaunu, kiek jūs. Etikos, pakartosiu dar kartelį, nepažeidžiu. Darbotvarkėje yra šis klausimas, jį Sekretoriatas pakvietė anksčiau pateikti, nes buvo tarpas, dėl to aš atėjau čia prie šios tribūnos ir kalbu. Labai daug klausimų buvo viename – penki ar šeši, dabar neatsakysiu.
O dėl kultūros ministro. Kaip ir sakiau, mes kalbėjome prieš metus. Viską jis matė ir tada, tai kam dar tą sviestą sviestuoti ant tos duonos?
Užsienio valstybėse tikrai yra tų muziejų. Ir pas kaimynus yra, ir privačių yra. Taip, pritariu, ir privačių yra, bet ir neprivačių yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Už kalbės K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Idėja iš tikrųjų yra gera. Galbūt reikėtų ją labiau susisteminti, iš tikrųjų pasižiūrėti tuos klausimus, kurie čia buvo kolegų iškelti dėl pavaldumo, dėl to, ar tai būtų savivaldybių, ar privatūs. Bet manau, kad ta idėja yra gera, nes žmonėms reikia dabar būtent nuoširdaus bendravimo, aiškinimo ne tik apie eksponatus. Dėl to muziejuose ir vyksta įvairūs interaktyvūs pristatymai. Manau, kad tas gyvas bendravimas ir tų žmonių, kurie pasišventę tai daryti, yra labai sveikintina. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš kalbėsiu prieš, nors turbūt mano kalbėjimo turinys yra toks nei už, nei prieš.
Gerbiamieji, buvo kalbama apie pavyzdžius. Labai konkretus pavyzdys – Vilkijos muziejus. Kilo didžiulis triukšmas, kad žmonės gyvena muziejuje ir kaip tai sutaikinti. Iš tikrųjų teisinio sprendimo nebuvo, buvo politinis sprendimas.
Dar vienas toks garsus muziejus yra Skanseno muziejus Stokholme, Švedijos Karalystėje. Tam tikromis dienomis visame tame muziejuje gyvena realūs žmonės ir jie atlieka tam tikras funkcijas. Aš manau, kad tiesiog reikėtų tuos du projektus (2-19 ir 2-20 klausimus) sujungti ir atsižvelgti į argumentus. Čia, man atrodo, galima pasiekti puikiausią konsensusą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime dėl šio įstatymo balsuoti numatytu laiku. Jeigu kam kyla klausimų, kodėl mes šiek tiek susimėtėme darbotvarkę, tai dėl to, kad laukiame Vyriausybės atstovų. Juos mes turime, bet dabar turime ir integruotą išvadą dėl Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekto.
15.25 val.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas Nr. XIVP-1778(2) (priėmimas)
Aš kviesčiau vis dėlto dabar, kad kuo mažiau susipainiotume, V. Juozapaitį į tribūną. Kadangi priėmimo stadija, aš manau, labai svarbu šį klausimą taip pat pabaigti svarstyti ir priimti.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra bent keletas Teisės departamento pastabų. Dviem iš jų komitetas pritarė, dviem iš dalies pritarė. Nežinau, ar pirmininkas čia norėtų ką pridurti?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Mes prieš porą valandų turbūt turėjome komiteto posėdį, kuriame viską apsvarstėme ir bendru sutarimu priėmėme vieningą sprendimą dėl tų išvadų. Kurioms yra pritarta, tai yra pritarta. Kai kurioms iš dalies. Ir porai, gal liko net viena, kuriai nepritarta. Prašome Seimo atsižvelgti į komiteto nuomonę. Komiteto, kuris, dar kartą kartoju, priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, pirmininke. Vis tiek pabaigiant priėmimą pastraipsniui, natūralu, kad aš turėsiu per kiekvieną pereiti.
Ar galime 1 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra taip pat trys Teisės departamento pastabos. Komitetas pirmai pritarė, antrai iš dalies, trečiai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat viena pastaba, jai pritarė komitetas. Galime 3 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra kelios pastabos. Komitetas joms pritarė, išskyrus vieną, kuriai nepritarė. Nežinau, ar pirmininkas norėtų dar atskirai paminėti motyvus, kodėl nepritarė?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dar kartą kartoju, kad tas nepritarimas buvo visuotinai suprastas ir niekam nekilo jokių abejonių, kad mes laikomės savo pozicijos. Juolab kad ir svarstymo stadijoje lygiai taip pat buvo toks pat nepritarimas tokiai pat pastabai, jai nepritarė ir Seimas.
PIRMININKAS. Ar 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat yra keletas pastabų. Komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio taip pat yra trys pastabos, joms komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 7 straipsnio yra viena pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Ir dėl 8 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė iš dalies. Ar galime pritarti 8 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ačiū, komiteto pirmininke.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
15.27 val.
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326, Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 2, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2327, Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2328, Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2329 (pateikimas)
Aš matau, kad yra I. Valeškaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Kviečiu pateikti darbotvarkės 2-18 klausimų paketą, Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymą ir lydimuosius projektus. Kviečiu į tribūną.
I. VALEŠKAITĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Vyriausybės teikiamus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo, Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 2, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo, taip pat įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Įstatymų projektai buvo parengti siekiant įgyvendinti 2019 m. lapkričio 27 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ES…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Gal galite mikrofoną arčiau, mes ne visi gerai girdime, arba operatoriai ką nors galėtų padaryti?
I. VALEŠKAITĖ. Atsiprašau. Labai atsiprašau. Europos Sąjungos direktyvą 2019/2121, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu.
Šiuo metu Europos Sąjungos teisėje bei įgyvendinamuose įstatymuose tik fragmentiškai yra reglamentuojamos tarpvalstybinio jungimosi taisyklės, o tarpvalstybinio bendrovių pertvarkymo, taip pat bendrovių skaidymo taisyklių nebuvo, todėl nauju reguliavimu siūloma įtvirtinti šias taisykles ir ištaisyti galiojančio jungimosi reguliavimo trūkumus. Nesant patikimos vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo ir skaidymo teisinės sistemos, bendrovėms iš esmės yra sunku patekti į kitų valstybių narių rinkas, skirtingi nacionaliniai reikalavimai apsunkina vienos valstybės ribas peržengiančių veiksmų organizavimą ir tai tampa sudėtingu ir brangiu procesu.
Taigi teikiamais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtais įstatymų projektais yra siekiama tobulinti bendrovių tarpvalstybinio jungimosi reguliavimą, įtvirtinti bendrovių tarpvalstybinio pertvarkymo ir skaidymo galimybes, užtikrinti tinkamą darbuotojų, kreditorių ir dalyvių teisėtų interesų apsaugą, užtikrinti, kad tarpvalstybinės procedūros metu būtų įvertinamos vykdomos procedūros teisėtumas, užtikrinti, kad procedūras visa apimti būtų galima atlikti naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, vadovaujantis vieno langelio principu, kreipiantis į vieną paskirtą instituciją. Tai Lietuvoje būtų Juridinių asmenų registro tvarkytojas –valstybės įmonė Registrų centras.
Atkreiptinas dėmesys, kad visa procedūra bus vykdoma keliose valstybės narėse, o pateikiamu Vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių jungimosi įstatymo projektu siūloma reglamentuoti procedūras ta apimtimi, kiek tai susiję su veiksmais, atliekamais Lietuvos Respublikoje. Siūlomos reglamentuoti procedūros galės būti vykdomos keliais atvejais, kai juridinis asmuo įregistruotas Lietuvos Respublikoje, tačiau jis visas ar jo dalis perkeliama į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, ir tuo metu, kai juridinis asmuo yra įregistruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir jis visas, pavyzdžiui, pertvarkymo atveju ar jo dalis, pavyzdžiui, skaidant juridinį asmenį į kelis, perkeliamas į Lietuvos Respubliką.
Juridinių asmenų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektu įstatymas papildomas nuostatomis, susijusiomis su duomenų ir informacijos keitimusi per registrų sąveikos sistemą. O teikiamais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais įstatymų projektais siekiama nustatyti darbuotojų dalyvavimo prielaidas ir jų įgyvendinimo tvarką po tarpvalstybinės procedūros veiksiančioje bendrovėje bei nustatyti procedūrose dalyvaujančių bendrovių specialiojo derybų komiteto sudėtį, jo sudarymą ir jo veikimo principus, taip pat darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais taisykles bei kitus svarbiausius su darbuotojų teisių apsauga susijusius klausimus.
Darbo kodekso pakeitimo projekto pakeitimai yra labiau redakcinio pobūdžio ir susiję su siūlomu reglamentuoti procedūrų įvairovės išplėtimu, numatant, kad darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus po šių procedūrų veiksiančiose bendrovėse nustatys specialūs įstatymai. Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus bendrovėms, taip pat suinteresuotiems asmenims bus sudaryta galimybė pasinaudoti aiškia ir nuspėjama tinkama teisine sistema, kai vykdomas tarpvalstybinis ribotos atsakomybės bendrovių pertvarkymas, jungimasis ir skaidymas. O tai leis sustiprinti bendrovių verslo plėtros ir veiklos optimizavimo taisykles ir paskatins vienos valstybės ribas peržengiantį bendrovių judumą Europos Sąjungoje.
Gerbiami Seimo nariai, prašom pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pristatymą. Noriu visus informuoti, kad tikrai liko labai nedaug klausimų ir spėsime į šį balsavimo intervalą. Ir gal tuo pabaigsime posėdį. Klausia R. Žemaitaitis. Aš perduodu pirmininkavimą A. Mazuroniui.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Galvojau, kad aš vienas greitakalbis esu, bet, pasirodo, jūs irgi tokia pati esate, kaip sakoma, esate pilkoji ministerijos kardinolė. Gerbiama viceministre, jūs vieno dalyko neakcentavote ir aš Vyriausybės posėdyje klausiausi, kai buvo pristatomas šitas klausimas. Aš jums užduosiu klausimą, Latvija, Europos Sąjungos narė, mūsų kaimyninė valstybė. Šiuo metu Lietuvoje registruota įmonė negali Latvijoje dalyvauti, siekdama valstybiniuose miškuose pirkti medieną. Kaip jūs manote, kaip šis reglamentavimas ir 2019 metų direktyva padės Lietuvos įmonėms Latvijoje dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Latvijoje perkant medieną, nes Latvijos įmonės Lietuvoje gali pirkti. Latvija turi dviejų žiedų sistemą ir jeigu neturi registruotos Latvijoje įmonės, tu niekada iš Latvijos nenupirksi medienos. Todėl aferiniu būdu Lietuvos įmonės privalo dirbti. Kaip yra su kaimyninėmis šalimis ir kaip yra Latvijoje ir Estijoje su šitos direktyvos įgyvendinimu?
I. VALEŠKAITĖ. Turbūt komentaras būtų labiau liečiantis tai, kad įstatymo projektu iš esmės reglamentuojami labiau jungimosi ir persitvarkymo klausimai. Įstatymo tikslas sudaryti tokias palankias sąlygas, kad Lietuvoje bendrovės galėtų vykdyti pertvarkymus ir skaidymą. Tikėtina, kad būtent bendrovių pertvarkymas ir perkėlimo galimybė į Lietuvą tarp Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvai bus patrauklūs… Mes šį savo konkurencinį pranašumą tik sustipriname.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). O jeigu į Latviją.
I. VALEŠKAITĖ. Sistema yra harmoninga tarp Europos Sąjungos narių, kaip į Lietuvą bendrovės išsikelia, taip gali išsikelti į Latviją. Bet iš esmės tai neliečia dalyvavimo kitos valstybės narės…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Bet ar Latvija jau yra ratifikavusi šitą direktyvą, nes Latvijos įmonės galės pas mus siaubti miškus ir pirkti medieną, dempinguoti kainą, nes yra arčiau vežti, nes jie turi mažesnius mokesčius. Kaip yra su Latvija, nes Latvija ir toliau… Dar kartą sakau, ar Latvijos įmonės galės toliau siaubti Lietuvos pirkimuose?
I. VALEŠKAITĖ. Klausimas turbūt nelabai liečia Lietuvos bendrovių dalyvavimą Latvijos viešuosiuose pirkimuose ar, atvirkščiai, Latvijos įmonių dalyvavimą Lietuvos viešuosiuose pirkimuose. Jis labiau liečia bendrovių persitvarkymą ir skaidymą.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiama pranešėja, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Per šoninį mikrofoną S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, liesti galima moterį, vyrą, daiktą, bet ne problemą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymų projektų bloko. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymų projektų – numatytu darbotvarkėje metu visiškai netrukus.
15.35 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2331 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2331. Pranešėja – energetikos viceministrė I. Žilienė. Pateikimas.
I. ŽILIENĖ. Ačiū, pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien pristatau Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Iš tiesų įstatymo projektas buvo rengtas nuo praeitų metų pradžios. Turėjome labai dideles diskusijas, išsamias, gilias diskusijas tiek su vartotojų asociacijomis, tiek su šilumos tiekimo įmonėmis, tiek su savivaldybėmis. Taigi tikrai yra išdiskutuotas projektas. Esminė Šilumos ūkio įstatymo pertvarka vyko tikrai labai seniai, taigi labai džiaugiuosi šiandien pristatydama įstatymo projektą.
Pagrindiniai projekto tikslai ir uždaviniai. Teikiamame Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projekte nustatomi svarbūs pokyčiai centralizuotos šilumos tiekimo sektoriuje, susiję su ilgalaikiu šilumos tiekimo sistemų planavimu, šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija, šilumos vartojimo efektyvumo didinimu, šilumos vartojimo paklausos ir šilumos nuostolių sumažinimu, taip pat šilumos gamybai naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių įvairinimu.
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Šilumos ūkio planavimo srityje siūloma pereiti prie šilumos ūkio plėtros planavimo dešimties metų laikotarpio, kaip mes turime ir elektros, ir gamtinių dujų sektoriuose. Taip pat siūlome turėti dviejų lygių šilumos ūkio planavimo dokumentus. Tai yra savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas. Šiuo metu kas septynerius metus atnaujinamiems specialiesiems šilumos ūkio planams atnaujinti nustatyti dešimties metų laikotarpį. Taip pat šilumos tiekimo įmonių dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicinis planas turės būti atnaujinamas kas trejus metus, privalomas visiems šilumos tiekėjams ir tvirtinamas savivaldybės institucijų. Ir nacionalinio lygmens strateginiai dokumentai nustatytų bendrąsias šilumos ūkio plėtros gaires ir tikslus, tuo tarpu savivaldybės pasirinktų ekonomiškai naudingiausius būdus šiems tikslams pasiekti.
Planuose turės būti numatytos priemonės, kurios užtikrins, kad iki 2030 metų šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir atliekinės šilumos dalis šilumos energijos balanse sudarys ne mažiau kaip 90 %, o 2040 metais namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui naudojamų energijos išteklių balanse sudarys 100 %.
Taip pat turės būti numatomos konkrečios priemonės, kaip galima integruoti šilumos talpyklas, atliekinės šilumos technologijas. Taip pat turės būti pateiktos kaštų ir naudos analize grįstos investicijos į šilumos gamybos įrenginių modernizavimą, naujus šilumos gamybos įrenginius, įvertinamas naujų gamybos įrenginių poreikis. Kadangi šiandien kai kuriose savivaldybėse yra susiduriama su situacija, kad vis dar tebėra dujiniai gamybos įrenginiai, taip pat matome, kad trūksta atsinaujinančių energijos išteklių integracijos į CŠT sistemas, taip pat susiduriama su situacija, kai nėra ilgalaikio planavimo šilumos gamybos sektoriuje, tai turime arba perteklinius šilumos gamybos įrenginius, arba tiesiog jie yra pasenę ir trūksta naujų gamybos įrenginių, dėl to ilgalaikėje perspektyvoje gali sutrikti šilumos tiekimas gyventojams. Taip pat numatytos priemonės šilumos tiekimo patikimumui didinti, kokybei gerinti, šilumos tiekimo sistemai optimizuoti ir priemonė šilumos vartojimui mažinti.
Antras pakeitimų blokas yra susijęs su šilumos supirkimo kainodaros tobulinimu. Yra numatyta, kad šilumos kainodara yra grindžiama pagrįstų būtinųjų sąnaudų bei skatinamojo reguliavimo principu, analogiškai kaip šiuo metu turime dėl elektros ir gamtinių dujų reguliuojamų veiklų. Šilumos pajamų bazinis lygis nustatomas trejų–penkerių metų laikotarpiui, šilumos gamybos… kuris sudarytas iš pastovios ir kintamosios pajamų lygio dalių.
Taip pat šilumos tiekėjas parengs šilumos pajamų bazinio lygio projektą, teiks VERTʼui ir savivaldybės institucijai tvirtinti, o konkretų tarifą nustatys šilumos tiekėjas. Yra numatyta, kad VERTʼui ir savivaldybėms bus pavedama numatyti pakankamas paskatas šilumos tiekėjui didinti šilumos gamybos, tiekimo, vartojimo efektyvumą, mažinti šilumos suvartojimo paklausą ir ŠESD. Taip pat optimizuoti šilumos tiekimo sistemą, didinti šilumos tiekimo patikimumą, gerinti paslaugų kokybę ir diegti inovacijas.
Gerinant daugiabučių namų šildymą ir karšto vandens sistemos priežiūrą siūloma įpareigoti prižiūrėtoją rengti pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo ir teikti ataskaitas pastato savininkams, jie nustatytų būtinas priemones šildymo ir karšto vandens sistemos efektyvumo didinimui užtikrinti. Nustatome, kad šioms priemonėms įgyvendinti gali būti panaudojamos namo bendraturčių kaupiamosios lėšos. Taip pat nustatyti sustiprintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kontrolę dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veiklos vertinant tuos atvejus, kai namas yra netinkamai paruošiamas šildymo sezonui, numatant galimybes VERTʼui taikyti sankcijas už prižiūrėtojų nevykdomus įpareigojimus.
Ir kitų yra numatyta pakeitimų, tai yra siekiant energetinio efektyvumo dėl ŠESD mažinimo yra numatytas mechanizmas, kaip būtų galima panaudoti atliekinę, arba liekamąją, šilumą, kuri susidaro prekybos centruose, duomenų centruose ir kitose pramonės įmonėse, kad ta šiluma tiesiog nebūtų išmetama į aplinką. Taip pat yra numatytas reglamentavimas dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, numatoma galimybė savivaldybėms perduoti, išnuomoti šilumą, šilumos ūkį koncesijos būdu arba Viešųjų pirkimų įstatyme ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme nustatyta tvarka.
Dėl įsigaliojimo. Siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. liepos 1 d., o iki tos datos turės būti parengti poįstatyminiai teisės aktai. Taip pat šilumos tiekėjų rengiami dešimties metų ir šilumos ūkio plėtros investiciniai planai turės būti patvirtinti iki 2024 m. sausio 1 d. ten, kur turės būti numatytos priemonės dėl energetinio efektyvumo, atsinaujinančios energijos ir šilumos gamybos. Numatyta, kad savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai turės būti patvirtinti ar atnaujinti per 12 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 2024 m. liepos 1 d.
Vyriausybė prašo Seimo apsvarstyti šį įstatymo projektą pavasario sesijoje. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama viceministre. Jūsų paklausti nori nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceministre, vienu metu, prisimenu, daug diskusijų kildavo dėl atliekinės šilumos. Vienas dalykas yra didmiesčiuose, kur iš tikrųjų kiekis gana yra mažas, o kitos problemos būdavo mažesniuose miesteliuose, nes iš tikrųjų įmetus papildomą kiekį, kai suskaičiuotas tam tikras pajėgumas, sistema tampa ne visai patikima, nežinia, kada tas papildomas šilumos tiekėjas atsitrauks ar kažką, o tą pajėgumą reikia kaip nors išlaikyti.
Šiuo metu čia parašytas toks variantas, kad galbūt nuspręs kažkas, tad ar šiuo atveju nesukursime kokios nors korupcinės schemos, kai be jokių tokių kriterijų galbūt… arba, noriu – priimsiu tą papildomą atliekinės šilumos tiekėją, arba nepriimsiu. Ar šiuo atveju nematote, kad turėtų būti griežtesni svertai, tam tikros nuostatos? Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Dėl atliekinės šilumos supirkimo yra numatyta tokia tvarka, kad šilumos tiekėjas turės įvertinti ekonominį ir technologinį pagrįstumą, taip pat yra numatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų nustatyti atskirą tvarką ir metodiką, kuri nustatytų maksimaliai leistiną tokios šilumos supirkimo tarifą. Reikia turėti galvoje, kad tokia atliekinė šiluma neatitinka visų kokybės reikalavimų, yra žemesnės temperatūros, tad reikia įvertinti visas sąlygas, aplinkybes, o bet kokiu atveju, jeigu kils ginčų, tokius ginčus spręs valstybinis reguliuotojas, kuris ir nustatys, ar yra technologinis, ekonominis pagrindimas. Kaip ir mūsų ministerija mato, na, turime tokį tikslą, kad reikia mažinti ŠESD, reikia tikrai surinkti tą šilumą visur, kur įmanoma.
Taip pat dabar irgi yra rengiamas naujas Atsinaujinančios energijos direktyvos projektas. Čia jau irgi yra numatoma, kad duomenų centrai turės irgi teikti informaciją apie šilumos suvartojimą. Taigi čia irgi atsiranda galimybė tą perteklinę šilumą patiekti CŠT sistemomis. Taigi sistema yra numatyta. Labai tikimės, kad ji veiks. O jeigu veiks netobulai, taisysime. Ateisime dar kartą į Seimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, jeigu aš klystu, mane pataisysite, bet aš šitame įstatyme įskaitau, kad yra iš šilumos punktų priežiūros, iš bendrojo naudojimo patalpų šildymo išbraukiamos jungtinės veiklos bendrijos ir įrašomas terminas „valdytojas“. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kaip dabar gyventojai galės patys žiūrėti, ar jiems reguliuoti šilumą? Yra tokių, kurie patys gali turėdami savo licencijas reguliuoti, o dabar ateis koks nors šilumos tiekėjas, suinteresuotas, kad kuo daugiau skaitiklis prisuktų šilumos, ir pradės reguliuoti, o gyventojai galės tik sąskaitas mokėti. Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Jeigu teisingai supratau, klausiama yra dėl to, jeigu daugiabučiai namai veikia jungtinės veiklos pagrindu. Tokiu atveju yra vis tiek įgaliotas asmuo, kurį bendrasavininkiai įpareigoja veikti jų vardu. Tokiu atveju vis tiek turės būti sudaryta sutartis su šilumos punktu, šilumos sistemų prižiūrėtoju. Tai gali būti ir šilumos tiekėjas, tačiau gali būti ir tiesiog techninis prižiūrėtojas, nepriklausomas, jeigu taip galima pavadinti, ir turės būti tas ekonominis pagrindimas. Bet kuriuo atveju tas įgaliotas asmuo turės atsiskaityti gyventojams, kodėl jis parinko tą asmenį, kaip parinko, kokie įkainiai. Ta sistema turėtų veikti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia…
I. ŽILIENĖ. Galime atskirai padiskutuoti. Manau, bus komitetuose vis tiek išsami diskusija, tai tikrai mielai galime aptarti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, mano labai konkretus klausimas. „Mažeikių nafta“ turi begalę atliekinės šilumos, apšildyti gali 80 % ir daugiau procentų viso Mažeikių miesto. Kiek aš žinau, jūs rengiate lyg ir neigiamą išvadą, nenorite pritarti, kad tai yra atliekinė šiluma. Man tai trupučiuką… Nes pati savivaldybė nepajėgi yra įrengti. Jeigu tai būtų pripažįstama, atsirastų šilumos ūkio plane, tai ar galėtų gauti taip pat ir investicijų į šitą atliekinės šilumos panaudojimą, jūs žinote, kad ten reikia atvesti trasą. Manau, yra daugiau tokių įmonių už miesto, turinčių ganėtinai nemažai atliekinės šilumos, galėtų prisijungti prie šilumos tinklų. Aišku, galbūt kaina šiuo momentu ir nebūtų tokia, nes investicijos įskaičiuojamos, bet reali kaina po to iš tikrųjų būtų labai minimali. Labai ačiū.
I. ŽILIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Tiesiog tikrai nesu susipažinusi konkrečiai su šita situacija, tačiau būtinai išnagrinėsime. Aš tik turiu tokį įtarimą, kad galbūt ten reikalingas papildomas šilumos perdavimo tinklas. Tiesiog reikia magistralinį tinklą tiesti ir reikia įvertinti, kokie yra to kaštai. Jeigu įvertinus tokią investiciją dienos pabaigoje tarifas būtų tikrai žemesnis, negu šiuo metu deginant biokurą, tai kodėl gi ne. Tiesiog reikia prie to projekto prisėsti dar kartą ir išnagrinėti aplinkybes.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, gyvenimas rodo, kad kapitalizmas šioje srityje nepasiteisino, nes šilumos tiekimo konkurencijos nėra, kainų reguliavimo nėra, kaip jūs ir pati sakėte, planavimas blogas, gyventojai rizikuoja likti be šilumos, šilumos tiekėjai gali bankrutuoti. Kaip jūs žiūrite, kad Darbo partija ruošiasi teikti pataisas dėl valstybės monopolizavimo, kaip ir dėl vandens tiekimo? Kokios čia perspektyvos būtų?
I. ŽILIENĖ. Jeigu kalbėsime apie centralizuotai tiekiamos šilumos sektorių, tai mūsų įstatymo projektas numato galimybę perduoti šilumos tiekimo veiklą vykdyti koncesijos pagrindu, viešųjų pirkimų būdu kitai įmonei, kuri galėtų irgi tą veiklą vykdyti. Bet kuriuo atveju turėtų savivaldybė įsivertinti, kas yra efektyviau ir kodėl koncesijos ar kitu būdu yra perduodamas šilumos tiekimo ūkis. Ar trūksta lėšų investicijoms, ar yra neefektyvus valdymas, bet šiandien tikrai visos formos yra leidžiamos. Žiūrint dėl konkurencijos, tikriausiai valstybė negali riboti tiesiog atsižvelgdama į turtą, ar tai privatus turtas, ar savivaldybės, ar valstybės. Bet įstatymo projektas leidžia visas rūšis.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, išties sveikinu, kad Energetikos ministerija susirūpino šilumos tiekimu, tikrai sakau tą nuoširdžiai. Tačiau norėčiau iš jūsų, kaip iš energetikos formuotojos, gerbiama viceministre, išgirsti, kaip valstybė su savo strateginiais dokumentais ketina pasigaminti 20 teravatvalandžių šilumos (maždaug tiek naudojama): ar iš dujų, ar iš atliekų, deginant jas, ar iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip biokuras, ar kito šaltinio, ar jau galų gale valstybė priėmė tokį sprendimą? Nes tai būtų turbūt išeities taškas, nuo ko galėtų prasidėti diskusija valstybėje. Ar vis dėlto leisite verslininkams traukti tą antklodę ant savęs, kad mažiau šaltų kojos?
I. ŽILIENĖ. Būtent šiuo įstatymo projektu ir siūloma turėti ilgalaikį šilumos tiekimo sistemos planavimą. Ir būtent tikslas yra, kad šilumos sektorius būtų dekarbonizuotas iki 2050 metų, žiūrint, kuri technologija bus. Aišku, bus įvairių technologijų, galbūt bus tokių, kurių mes net nežinome šiandien. Bet tikrai yra didžiulis potencialas šilumos talpyklų, kur irgi bus galima kaupti perteklinę elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Reikia ieškoti sinergijos su skirstymo sistema, su perdavimo sistema. Šilumos sektorius gali dalyvauti balansuojant elektros sistemą. Kaip minėjau, taip pat atliekinės šilumos surinkimas. Negaliu irgi paneigti to ir negaliu net atmesti tikimybės, kad galbūt ateityje dalis gali būti ir atominės energetikos, mažosios energetikos. Sakau, šiandien spręsti, kokia ta technologija bus, tikrai sunku, bet gamtinių dujų balanso tikrai neturėtų likti.
Taip pat reikia įvertinti tai, kad šilumos sektoriuje irgi vyks elektrifikacija. Taip pat mes šiuo metu irgi rengiame tokį žemėlapį, kur bus labai aiškiai nubrėžtos zonos iki daugiabučio namo lygmens, kur galima prijungti prie CŠT sistemos ir individualius namus, ir tuos namus, kurie nėra prie CŠT sistemų prijungti. Taigi, turėsime labai detalų žemėlapį, ir mūsų planavimas remiasi būtent duomenimis. Mes labai tikime, kad dekarbonizacija tikrai bus. Dėl to yra įstatyminiai pakeitimai teikiami ir yra atliekama visa analitika, duomenų analitika, tai irgi bus galima jums pristatyti. Šilumos ir vėsumos studija taip pat yra atlikta, kaip būtų galima pereiti prie dekarbonizacijos CŠT sektoriuje.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Už nėra norinčių kalbėti. Prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų ši situacija labai gerai parodo, kas yra prioritetai, kas nėra. Dėl šilumos ūkio viceministrė labai gražiai parodė, kaip galima reguliuoti antkainį ir nustatyti tik 5 %, kaip galima prižiūrėti, iš kur įsigyjama, kaip įsigyjama, ar nėra apgaudinėjami vartotojai, bet visos šitos situacijos negalima taikyti elektrai, spekuliantų veiklai, energijos gamintojams – ten viso šito negalima taikyti ir ten turi būti Laukiniai Vakarai.
Žinoma, nestebina netgi tai, kad Prezidentas taip pat neatneša tokių įstatymo pataisų, kur šilumos ūkio reguliavimą, kurį reguliuoja VERT’as, būtų galima taikyti ir energetikos sektoriuje. Ir žmonės būtų laimingi, nes antkainis būtų ne daugiau kaip 5 %, ir kaina būtų maža, ir Vyriausybei nereikėtų mokesčių mokėtojams mokėti šimtų milijonų energetikos kompensacijų. Bet tai nėra daroma, nes ten yra neliečiamųjų kasta, kurie turi uždirbti šimtus milijonų. Bet viltis turbūt yra kažkieno motina. Tikėkimės, kad kada nors Prezidentas atneš tokią įstatymo pataisą, kad apribotų tą apetitą. Todėl yra sunku šiam įstatymui pritarti, nes, kaip sakant, vienus reikia prižiūrėti, o kitų ne.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Gerbiami kolegos, norėjau pasitarti. Jau yra balsuoti skirtas intervalas, tačiau darbotvarkėje liko vienas klausimas. Vienintelis. Gal galime leisti kultūros ministrui labai glaustai pristatyti klausimą ir būsime baigę visus šios darbotvarkės klausimus. Galime bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Prašom, ministre.
15.55 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312. Pranešėjas – ministras S. Kairys.
S. KAIRYS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, pristatau klausimą – Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektą. Šis klausimas atkeliauja remiantis Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo planu. Turėjome siekį išdėstyti Muziejų įstatymą nauja redakcija, siekdami apibrėžti šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią muziejų misiją ir funkcijas. Ministerija tikrai nuolat sulaukdavo įvairių pasiūlymų, kaip tobulinti Muziejų įstatymą, iš muziejų bendruomenės, ekspertų.
Reikia pažymėti, kad šitas įstatymas buvo priimtas 1995 metais ir 2003 metais buvo paskutinė nauja redakcija. Taigi iš esmės tas reglamentavimas yra pasenęs, nes per beveik 3 dešimtmečius smarkiai pakito muziejų funkcijos. Anksčiau svarbiausiomis muziejų funkcijomis laikytas muziejų vertybių kaupimas ir saugojimas, o XXI amžiaus tarptautinė muziejų veiklos praktika visų pirma orientuojasi į tarnavimo visuomenei tikslus, muziejų prieinamumo didinimą ir muziejų lankytojų poreikių tenkinimą.
Kalbant apie šį įstatymą ir apie visus kitus įstatymus, kurie reglamentuoja kultūros sektorių, visiems buvo kelti tie patys principai, tai yra būtent biurokratijos mažinimas, aiškesnė finansavimo sistema, NVO įtraukimas, įvairių bendradarbiavimo formų skatinimas, vadovų kadencijų modelių suvienodinimas, kalbant apie 5 + 5 principą savivaldybėms šiuo atveju priklausančiuose muziejuose, ir betarpiškas tarimasis su sektoriumi.
Taigi pagrindiniai pakeitimai šioje naujoje redakcijoje.
Apibrėžiama muziejų misija, susiejant ją su visuomenės kultūrinio švietimo ir mokymosi tikslais, siekiu įgyti naujų žinių ir turiningai leisti laisvalaikį. Aiškesnė finansavimo sistema. Valstybei priklausantys muziejai iškeliami iš Lietuvos kultūros tarybos finansavimo sistemos, taip užtikrinant tvaresnį šių muziejų finansavimą jau Kultūros ministerijos žinioje ir sukuriant geresnes sąlygas būtent nevyriausybinėms organizacijoms, nes iš tikrųjų bus eliminuota nelygiavertė konkurencija tarp skirtingo lygmens muziejų, pretenduojančių į Lietuvos kultūros tarybos programinį finansavimą.
Taip pat patikslintos esamos sąvokos, kas yra „muziejus“, „muziejinė vertybė“. Kaip neaktualios atsisakoma sąvokos „muziejų fondas“. Įstatymas taip pat papildomas tokiomis sąvokomis kaip „nuolatinė ekspozicija“, „saugojimas“, „muziejaus vyriausiasis rinkinių kuratorius“. Jos anksčiau buvo apibrėžiamos ne įstatymo lygiu, o poįstatyminiuose aktuose.
Taip pat patikslinama sąvoka „muziejinė vertybė“ ir nustatoma, kad ji taip pat yra materialaus ir nematerialaus paveldo dalis, nes praktikoje muziejai kaupia ir išliekamąją vertę turinčią nematerialaus paveldo tradicijas fiksuojančią medžiagą ir artefaktus.
Atsisakoma dvivaldystės. Nuo pat nepriklausomybės pradžios yra tokia situacija, kad egzistuoja tiek muziejaus vadovo pareigybė, tiek vyriausiojo fondų saugotojo pareigybė, kuri irgi prižiūrima tiesiogiai ministro, pradedant jo paskyrimu, baigiant išleidimu į atostogas ir kitais dalykais. Kažkada ši dvivaldystė atsirado todėl, kad reikėjo neva apsaugoti muziejus nuo jų vadovų, kad neva neišgrobstytų fondų ir kitų dalykų. Bet galų gale mes pribrendome ir šito tokio likučio, kuris, mano galva, yra visiškai neteisingas, atsisakome.
Taip pat, kaip ir minėjau, savivaldybių muziejų vadovų konkursai vyks pagal formulę 5 + 5. Jeigu sėkmingai muziejaus vadovas dirba penkerius metus, tai meras, šiuo atveju darbdavys, gali jam pratęsti kadenciją dar penkeriems metams be konkurso. Atsisakoma neaktualių ir perteklinių nuostatų, muziejų klasifikacijos, skirstymo į rūšis, muziejų rinkinių skirstymo į pagrindinį ir pagalbinį fondus, perkeliant šias nuostatas į poįstatyminius aktus.
Taip pat įstatymo lygmeniu įtvirtinamas daugelyje pasaulio muziejų taikomas gero valdymo principas, kai muziejaus veiklų valdymo ir tobulinimo procese dalyvauja muziejaus taryba, kurios sudėtyje yra įvairių sričių išorės ekspertai visuose muziejuose. Taip pat įstatymo lygiu sukuriamos teisinės prielaidos steigti muziejų kompetencijų centrus kaip atskirą juridinį asmenį, jeigu toks poreikis ateityje iškiltų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas ministre, jeigu jūs pats pirmąkart skaitote, nelabai suprantate, ką skaitote. Tai kaip mums suprasti?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Suprantu, čia šiaip replika buvo. Gerbiamas ministre, jūsų paklausti nori gana nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, klausimas dėl finansavimo. Jūs dabar šiame įstatymo projekte bandote sutvarkyti tą tvaresnį finansavimą muziejams, tai yra sveikintina, nes muziejai tikrai turėdami ir paveldo objektų savo teritorijose, ir tų eksponatų, kuriuos reikia saugoti, yra imlūs lėšoms. Dabar jūs dėstote, kad būtų nauda savivaldybių muziejams, valstybiniams muziejams, nes jie galėtų pasinaudoti Kultūros tarybos finansavimo priemonėmis. Bet mano klausimas: ar kitiems muziejams yra didesnis modelis, kad jie galėtų gauti didesnį finansavimą, nacionaliniams muziejams, ir kaip tas modelis veiktų? Ačiū.
S. KAIRYS. Jus patikslinsiu, savivaldybių muziejams neatsiranda papildoma galimybė gauti finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos. Tiesiog jie jau tą gali daryti. Čia yra išlaikoma tai, dėl ko yra labiausiai bijoma, nes iš tikrųjų savivaldybės dažniausiai finansuoja kokius nors būtinuosius poreikius, o įdomesniems projektams savivaldybių muziejai gauna finansavimą iš Kultūros tarybos. Kadangi mes situacijos savivaldybėje tiesiogiai kontroliuoti negalime, tuo atveju mes negalime išimti to elemento, kad po to neprisikurtų kokių nors problemų lygioje vietoje. Tai savivaldybių muziejai išlieka Kultūros tarybos žinioje.
O kalbant apie nacionalinius muziejus, kalbant apie valstybinius muziejus, finansavimas susideda iš tokių dviejų dalykų: iš bazinio finansavimo… ir tas finansavimas vis auga. Kitų metų biudžete jis irgi yra didesnis negu pernai. Įvairiems muziejų investiciniams projektams tas finansavimas irgi koreguojamas, jeigu to reikia pagal pasikeitusią situaciją, perindeksuojant įkainius ir panašius dalykus.
Na, o kalbant apie turinį, apie veiklas, tai būtent, kai viskas suplauks jau į ministeriją, tada ir bus matyti, koks yra tas realus poreikis ir kokią tą sumą būtent jau jų veikloms, o ne tiesiog pragyvenimui mes galime užtikrinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū, ministre, už pastangas tobulinti Muziejų įstatymą. Nežinau, ar mūsų posėdį stebi buvęs Seimo narys M. Adomėnas, bet jis šiandien būtų apsidžiaugęs, išgirdęs, kad nelieka respublikinių muziejų, juos pakeitė valstybiniai muziejai. Jūs apie tai mažokai kalbėjote.
Gerbiamas ministre, yra keturios muziejų rūšys, taip? Nacionaliniai, valstybiniai, savivaldybių ir ketvirtoji, priminsiu, kai įstatymą pristatė mano kolega R. Šarknickas, kalbėjo apie gyvąjį muziejų. Ar įmanoma jo projektą integruoti į tą ketvirtąją rūšį – kitus muziejus ir muziejų kompetencijų centrus? Ar iš principo tas dalykas įmanomas? Ir pakomentuokite – muziejų kompetencijų centrai. Ar tai biudžetinė įstaiga, kas finansuos tuos muziejų kompetencijų centrus? Ačiū.
S. KAIRYS. Pradedant nuo klausimo apie gyvuosius muziejus. Jeigu mes integruotume tai, ką siūlo gerbiamas Seimo narys R. Šarknickas, tai mes turėtume lygiagrečiai keisti dar kokius tris įstatymus, pradedant nuo statybų, baigiant įvairiausiomis higienos normomis ir kitais dalykais, nes tame siūlyme irgi yra aprašyta ir apie galimybę žmonėms gyventi muziejuose, ir panašiai. Mes girdėjome šitą klausimą, kėlėme jį ekspertams ir darbo grupei, kuri rengė įstatymo naujos redakcijos pasiūlymus, bet nuomonė buvo tikrai vieninga, kad kalbant apie gyvąjį muziejų niekas netrukdo muziejams vykdyti veiklos gyvojo muziejaus forma ir čia papildomai kažko įrašyti tikrai nereikia. Jūsų paminėti keturi tie suskirstymai, ką įstatymas suskirsto, kas lemia muziejų įsikūrimą, jų finansavimo būdą ir veiklas, tai prie visų jų gali būti gyvasis muziejus. Problema yra visai ne ta. O jeigu mes grįžtame prie tos situacijos būtent Juškų muziejaus ir viso to skandalo, koks buvo kilęs, tai ten, mano galva, irgi ne įstatymo reglamentavimas yra bėda, ten labai reglamentuojant kaip tik mes galbūt pakenktume tam reiškiniui, kuris ten yra. Mano galva, ten situacija yra stabilizuota, savivaldybė niekur nebemeta ten dirbančių žmonių, objektas yra tvarkomas, baigtas rengti tvarkybos projektas, ir tikiuosi, kad jis atkeliaus ir į Nacionalinę paveldotvarkos programą, ir tokiu būdu ir valstybė prisidės prie to muziejaus tvarkymo. Čia visų: tiek Seimo narių, tiek visuomenės, dėmesys bus davęs didelį pliusą. Bet grįžtant prie įstatymo reglamentavimo, kad mes čia kažkur įsirašysime – gyvasis muziejus, tos problemos nespręs.
Apie kompetencijų centrus mes kol kas nieko nekalbame, nei apie jų steigimą, nei apie jų kažkokį atskirą finansavimą, mes tiesiog sukuriame teisines prielaidas, jeigu ateityje toks poreikis atsirastų, nes ir dabar yra tokių kompetencijų centrų, tik jie nėra niekaip įteisinti, jie veikia prie vieno kito muziejaus, bet ten nė jų struktūroje normaliai jie yra atspindėti ir panašiai. Tiesiog įstatymas pasiveja tam tikra prasme realybę, o ateityje, jeigu bus koks nors didesnis poreikis kalbant apie kompetencijų centrus atskirai, šita įstatymo redakcija leis ir toliau žingsniuoti šitais sprendimais į priekį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ministre, tik primenu, kad klausti – minutė, atsakyti – 2. Klausia E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu paklausti jūsų dėl muziejų tarybų. Na, visiems muziejams galbūt ir reikia, bet dėl savivaldybių muziejų. Nemaža dalis yra tikrai, na, labai nedideli ir ar, jūsų nuomone, iš tikrųjų reikėtų, kad kiekvienas iš tokių muziejų turėtų muziejaus tarybą, tuo labiau kad muziejaus tarybos sudėtį tada tvirtintų pats savivaldybės muziejaus vadovas ir ten vieną narį skirtų arba savininko teises įgyvendinanti institucija, arba pats meras. Klausimas, ar šita papildoma dar viena biurokratinė institucija, jūsų manymu, tikrai yra būtina ir ar to negalėtų tiesiog daryti, tarkime, vienas iš savivaldybės tarybos komitetų, kuris kuruoja kultūrą?
S. KAIRYS. Tikrai nemanau, kad čia turėtų įsitraukti savivaldybių tarybų komitetai. Čia yra tiesiog geroji valdymo praktika, muziejus ir neturi būti vieta, kur tik yra saugomi eksponatai, muziejus turi būti atviras, turėti kontaktą ir su bendruomene, galvoti apie įvairiausias kitas veiklos formas. Tikrai muziejui ne minusas, o pliusas turėti tokią patariamąją tarybą, kuri tikrai padėtų tą visą veiklą taip organizuoti ir strateguoti, kad ji būtų kur kas įtraukesnė. Čia, manau, muziejai tik išloš dėl šito sprendimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš noriu dar kartą įsitikinti ir išgirsti jūsų labai aiškią poziciją, kad visi Seimo nariai taip pat aiškiai suprastų. Kalbant apie to gyvojo muziejaus saugą, kuri čia buvo ką tik mums pristatyta, kad, ko gero, pačios sąvokos įrašymas į įstatymą absoliučiai nieko nepasieks. Kalbant apie konkretų Juškų muziejų Vilkijoje, Kauno rajone, ar jūs galite patikinti, kad vis dėlto tas muziejus išliks saugomas bet kuriuo atveju ir tie žmonės ten niekada nebus iškeliami? Jeigu dabar tas įstatymo projektas, kuris buvo prieš jus pristatytas, bus integruojamas į jūsų, neišvengiamai teks prašyti Vyriausybės išvados ir visokiausių dalykų, o tai pailgins Muziejų įstatymo priėmimo procesą. Jį reikia dabar priimti, bent jau iki šios sesijos pabaigos. Ar jūs galite patikinti, kad vis dėlto tas gyvasis muziejus, kaip mes įsivaizduojame, Vilkijoje, tiksliau, jis nėra tas gyvasis…
PIRMININKAS. Laikas!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …bet jis toliau egzistuos, nebus jam jokių pretenzijų ir mes galime būti ramūs?
S. KAIRYS. Aš tikrai galiu patikinti, kad gyvojo muziejaus siūlomas statusas niekaip nepakeis situacijos Antano ir Jono Juškų muziejuje, kalbant apie tuos žmones, kurie ten daugybę metų jau dirba, kuria, užtikrina šito muziejaus veiklas. Kad įstatyme atsiras gyvojo muziejaus apibrėžimas, dėl to jų gyvenimas ir apsauga niekaip nepasikeis.
Dar daugiau. Jeigu mes įtraukiame į Muziejų įstatymą gyvojo muziejaus apibrėžimą, aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad tada mes turime keisti ir daugiau įstatymų – Statybos ir visa tai, kas susiję su higienos normomis. Galų gale mačiau, kad yra siūlymas ir dėl kažkokių kompensacijų už komunalines visokias išlaidas, ir kitų dalykų, tai čia jau atsiranda ir civilinės teisės dalykai.
Yra keturi muziejų tipai, įvardinti įstatyme, ir bet kuris iš tų muziejų gali vykdyti veiklą gyvojo muziejaus principu. Čia iš esmės tikrai Seimo nariai jau padarė savo darbą atkreipdami dėmesį, aktualizuodami problemą. Aš manau, kad tikrai Antano ir Jono Juškų muziejus ne tik kad gyvuos su savo dabartiniais entuziastais, bet ir ateityje bus ir labiau sutvarkytas, ir net valstybė per Paveldotvarkos programą galbūt irgi galės prisidėti ženkliau prie sąlygų pagerinimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi.
Pasisakymai dėl motyvų. Už nori kalbėti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Užsirašiau kalbėti už, nes jaučiu, kad yra geri judesiai siekiant tobulinti įstatymą – patikslinamos muziejų funkcijos, valdymo taikymas, kadencijos, ypač svarbios savivaldybių muziejams, suvienodinama faktiškai ir centrų, ir bibliotekų, ir muziejų situacija. Tačiau yra ir tokių dalykų, nežinau, ar čia reikia tokios pertvarkos, revoliucijos, kad, pavyzdžiui, muziejaus rinkinių kuratorius dabar jau… na, bus tiesiog pakeisti pavadinimai. Yra tokių abejonių.
Abejonių kelia visų pirma ir muziejų pavadinimai, bet apie tai, matyt, svarstymo metu reikės padiskutuoti komitetuose. Pavyzdžiui, nacionalinis muziejus, valstybinis muziejus. Kai pasižiūri į jų apibrėžtį, tai niekuo iš esmės nesiskiria. Nacionalinis muziejus kaupia, saugo rinkinius, savininkas – valstybė. Valstybiniai muziejai lygiai tas pats – kaupia, saugo muziejaus rinkinius, savininkas – valstybė. Šitas skirtis truputį reikėtų, man rodos, apibrėžti, nes, pavyzdžiui, ir dabar Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai man neduoda ramybės, vis sako, kada pakeisite. Prieš karą buvo Valstybės teatras Kaune pirmasis, o dabar jūs turite Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, tarsi jiems arčiau tas žodis „valstybės“. Tos skirtys yra kartais ne visai pakankamai argumentuotos.
Grįšiu prie M. Adomėno, kuris būtų patenkintas, kad neliko respublikinių muziejų, tačiau, gerbiamieji, respublikinės ligoninės liko. Matyt, ir ministro A. Dulkio komanda tada turėtų iš principo pažiūrėti šitą aspektą.
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taigi kviečiu pritarti, nes įstatymas eina į priekį ir yra tobulinamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kviesti nepritarti norėtų R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš daugiau gal turėčiau pastabų kultūros ministrui dėl darbo grupės, ekspertų grupės, kuri pasakė, kad dėl gyvojo muziejaus nereikia tiek čia dirbti, nes reikėtų keisti kone tris įstatymus. Aš noriu paklausti, ką mes per dvejus metus veikėme čia? Ką veikė Vyriausybė? Tam ir yra mums paskirtas toks darbas – tobulinti, keisti įstatymus, kad būtų visuomenei gerai. Tokia ir yra pastaba iš šio projekto pristatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Kadangi dabar balsavimo intervalas, iš karto dėl šio įstatymo projekto ir apsispręsime. Kas pritariate po pateikimo darbotvarkės 2-19 klausimui – projektui Nr. XIVP-2312, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 109, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
16.16 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 10, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2273(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2274(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2275(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 211, 22, 31 ir 732 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2276(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės blokas, dėl kurio turime apsispręsti. Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo projektas Nr. XIVP-2273(2). Į tribūną kviečiame K. Starkevičių. Yra gauta pataisa, dėl jos tuojau pat turėsime apsispręsti. A. Skardžius. Gerbiamasis Artūrai, jūs galite pristatyti savo pataisą, kol ateis Kazimieras į tribūną.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, laukia labai atsakingas sprendimas. Vėjo energetika, ypač jūroje, įgyvendinus abu parkus po 700 megavatų leistų Lietuvai pasigaminti pusę jos suvartojamos elektros energijos, tai maždaug apie 5 teravatvalandes, tačiau konkursai bus skelbiami 2023 metų rugsėjo mėnesį, pirmasis konkursas, o antrasis planuojamas 2024 metų pradžioje. Koks skirtumas tarp šių konkursų?
Antrasis konkursas bus įgyvendinamas be valstybės paramos ir už vystymo mokestį, kurį sumokėtų investuotojas valstybei. Dabar tokie projektai įgyvendinami beveik visose valstybėse – tiek Europoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau pirmajam konkursui, kuris vyks pusmečiu anksčiau, norima skirti 15 metų paramą. VERTʼas skaičiuoja, kad tai maždaug būtų apie 1 mlrd. eurų pagal pagaminamą kiekį. Kaip minėjau, pirmasis parkas pagamintų apie 2,5 teravatvalandės, tai 2,5 mlrd. kilovatvalandžių.
Štai yra toks projektas ir nesuprantama, kodėl reikia tą naštą pakabinti vartotojams, būtent dėl pirmojo projekto, kuris vyks tik pusmečiu anksčiau, todėl aš siūlau išbraukti 15 metų remiamą tarifą. Jokių įsipareigojimų nėra, tik paklausimas Europos Komisijai, ar ji leistų suteikti paramą. Atsakymas dar nėra gautas. Konkursai nepaskelbti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Kazy, pristatykite komiteto nuomonę dėl šito pasiūlymo.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Iš tikrųjų ką ir pasakė gerbiamas A. Skardžius, akcentuotina, kad Lietuva importuoja apie 70 % elektros energijos, todėl svarbu kuo greičiau užtikrinti vietinės generacijos didėjimą.
Čia jau buvo pasakyta, kad 700 megavatų vėjo elektrinių parkas jūrinėje teritorijoje pagamins 2,5 teravatvalandės, tai yra 30 % Lietuvos elektros energijos poreikio. Viskas gerai. Jeigu mes dabar pritartume kolegos pasiūlymui, iš esmės būtų pakeistas konkurso modelis, kuriam Seimas pritarė dar šių metų pavasarį, arba tik šių metų pavasarį. Vadinasi, visiškai neseniai. Būtų keičiama reguliacinė aplinka konkurso, kuriam rinkos dalyviai šiuo metu jau aktyviai ruošiasi. Pakeitus konkurso modelį, iki konkurso pradžios likus 9 mėnesiams, rinkos dalyviai Lietuvos reguliacinę aplinką įvertintų kaip nestabilią, kas atitinkamai galėtų reikšti mažesnį konkurso konkurencingumą. Be to, irgi puikiai pristatęs kolega žino, kad priklausys nuo kainos, kas kam mokės. Be to, konkurse yra numatyta, kad jeigu jam nereikia šios paramos, tai jos ir nebus. Bet jeigu ta kaina bus atskirais atvejais aukštesnė, tuo atveju, taip, tas mechanizmas veiks. Jeigu žemesnė, atvirkščia linkme jis veiks. Taigi, aš galvoju, čia viskas numatyta, judame į priekį, kaip ir buvęs premjeras pasakė, būtent A. Butkevičius.
Dar aš kartu norėčiau į vieną atsakyti, čia buvo sukelta daug vėjo visuomenėje dėl tų vėjų. Šis modelis, kaip žinote, numato, kad visuomenė, savivaldybės, esančios prie jūros, gaus fiksuotą kainą už pagamintą energiją. Tai bus ir skaidru, ir savivaldybės žinos, kiek kiekvienais metais gauna, ir galės plėtoti savo infrastruktūrą pagal pagaminamą elektrą. Taigi sakyti, kad čia savivaldybėms nulis, perkelkime viską ant žemės, čia yra… Vienas ekonomistas tai labai propaguoja, bet iš tikrųjų ant tos žemės, žinau, ne taip sparčiai tie projektai vystomi. Taigi čia yra geras projektas, aš tikiu, laikas parodys, kad būtent šita numatyta sistema tikrai pasiteisins.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Pasisakymai dėl motyvų dėl pataisos. Už pataisą pasisako L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, gal pradėkime nuo to, ko pasigedome Ekonomikos komitete. Ekonomikos komitete labiausiai trūko informacijos apie tai, kodėl reikėtų nepritarti, kokie būtų turinio argumentai, bet ne procedūriniai. Mes patys suprantame, kad klausimo vertė yra galimai iki 1 mlrd. eurų kompensavimo mechanizmo privalomumas ar neprivalomumas, dėl to turėtume iš esmės diskutuoti. Tačiau viso labo girdėjome procedūrinius argumentus, jie iš tikrųjų nėra įtikinantys ir palieka labai reikšmingą klausimą mums visiems nutarti. Ar mes tikrai norėtume, matydami tokį trumpą laikotarpį tarp pirmojo ir antrojo etapo, padaryti reikšmingas, skirtingas sąlygas: pirmajame etape numatėme kompensavimą, antrajame – ne. Mano supratimu, klausimas tikrai nėra išdiskutuotas, siūlyčiau pritarti šiam pasiūlymui, kad ši galima klaida būtų atitaisyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasiūlymą kalba V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ko mes pasigendame žiūrėdami iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – kaip valdoma valstybė? Dabar yra kaip ir rėkiama čia kiekvieną dieną – karas, karas, karas. Tai yra politinės kainos ir elektros, ir dujų kainos – viskas neobjektyvu. Kur mums skubėti su visais šiais pasiūlymais įsipareigoti 15 metų? Vis tiek paskui reikės keisti tą 15 metų, kaip ir buvo su „Leo LT“, nugalabinta „Leo LT“. Dabar reikėtų „Ignitį“ pastatyti į vietą, nes matote, kas vyksta, kaip ten akcijomis prekiaujama ir galimai neaiškūs sandoriai. Todėl mes negalime skubėti, mes turime padaryti moratoriumą ir sutvarkyti tą galimą baltų apykaklių energetikų mafiją, o ne užsiimti dabar įsipareigojimais 15 metų, kai ateis kiti Seimo nariai ir keiks mus, būsime prakeikti, degsime pragare ar kur, padarę tokius neapgalvotus sprendimus. Lietuviai, atrodo, esame racionalūs žmonės, bet kažkodėl veikiame iracionaliai, mąstome racionaliai, o veikiame iracionaliai. Todėl siūlau neskubėti, išklausyti kolegas, kad ir R. Žemaitaitis kalba apie tas aferas. Toks įspūdis, kad mums nėra kur dėti 1 mlrd. ir mes dabar galvojame, kam jį padovanoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Apsisprendžiame dėl pataisos balsuodami. Kas pritariate A. Skardžiaus pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 55, prieš – 36, susilaikė 25. Pataisai nėra pritarta.
Daugiau pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Nėra gauta.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso įstatymų projektų bloko. Už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Visą laiką buvau už vėjo energetiką jūroje ir niekaip negaliu suprasti, kodėl visą dešimtmetį buvo stabdoma. Dar kartą pasikartosiu, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį pasiūliau būtent aš, kaip darbo grupės narys. Tačiau nuo 2013 metų iki 2023 metų konkursai nebuvo paskelbti. Pirmasis įstatymas, įsigaliojęs 2011 metais, reglamentavo, kad Vyriausybė parengia tvarką, kaip naudotis jūros teritorija, ir paskelbia konkursus.
Dabar aš matau didelį išlaidavimą vien dėl to, kad milijardą išmesime dėl asmenų, galbūt dėl vieno privataus juridinio asmens, kuris dešimtmetį vilkino Lietuvos energetinę nepriklausomybę, rengė sąlygas sau. Dabar valstybė valdo tik 73 % šio asmens akcijų. Tačiau, kaip skelbia to privataus juridinio asmens pusmečio ataskaita, aš kalbu apie „Ignitį“, tada dar buvo „Lietuvos energija“, konkurse jis jau dalyvauja, tai yra vystomi projektai. Atsiverskite šių metų pirmojo pusmečio ataskaitą, pamatysite. Partneris 49 % – užsienio kompanija. 2016 metų projekte dar buvo skelbiama, kad reikės 400 mln. jūros vėjo parko pajungimo mokesčiui. 400 mln. Dabar tai yra užmaskuota, tada atviru tekstu buvo parašyta, kad tai bus perkelta vartotojams į sąskaitas. Šiuos procesus perėjau kaip Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas ir puikiai žinau tą visą spaudimą. Todėl, gerbiami kolegos, man labai gaila, kad milijardas bus išleistas vėjais, bet pasisakau už jūros energetiką.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymų projektų bloką pasisako R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų buvęs mano kolega, tribūnoje po manęs kalbėjęs, sako: čiagi nieko tokio, nieko blogo – tiksliau pacituosiu. Taip, nieko tokio – 930 mln. dovanojame galimam nusikalstamam susivienijimui, kuris norės į Lietuvą ateiti su 40 % savo akcijų. O dėl viso kito rizikuoja ir garantuoja valstybė.
Prieš tai kalbėjęs kitas kolega sako: labai įdomus dalykas, reikia kuo greičiau statyti, nes sausumoje neva ilgiau užtruks. Gerbiamas mano kolega, pirmtake, jūroje statyti vėjo jėgaines jums užtruks dvejus metus nuo konkurso paskelbimo ir nuo sutarties pasirašymo, geriausiu atveju jūs turėsite 2027–2028 metais. Sausumoje, kur jūsų ministras stabdo, o Europos Komisija gegužės 26 dieną konstatavo, kad Lietuva nesiima priemonių dėl poveikio vertinimo ataskaitų sutrumpinimo procedūrų, jūs pastatytumėte per metus ir į biudžetą gautumėte net 700 mln. Dabar, sakote, gaus savivaldybės. Aš pataisysiu. Gaus viena savivaldybė – Palangos savivaldybė. Šiuo atveju kitos savivaldybės… Kiti mokesčiai nebus sumokami savivaldybėms, jeigu bus pastatyta jūroje.
Dabar čia vėl iškilo klausimas, kur didžiausia bėda? Kad privatūs gyventojai, viešasis sektorius 15 metų mokės per tarifą. Vadinasi, kad tas tarifas bus su 4–5 euro centais pakeltu įkainiu ir mes visi sumokėsime dėl šitų veiksmų.
Kitas įdomus dalykas, sako, o kas gi trukdė išduoti jums leidimus sausumoje statyti per tuos dvejus metus? Jūs nė vieno neišdavėte.
Kitas kolega man sako, va, nuo 2012 metų galėjome paversti Lietuvą vėjo jėgainių meka. Bet kas trukdė? Ogi trukdė personos, tokios kaip T. Garasimavičius, N. Rasburskis, R. Masiulis, ir visa kita kompanija, kuri 2012–2016 metų laikotarpiu vaikščiojo pas politikus, vaikščiojo pas premjerus, vaikščiojo pas ministrus ir darė spaudimą, kad būtent sausumoje ir jūroje nebūtų vėjo jėgainių. Kaip STT 2015 metais atliko stambaus masto tyrimą panašioje byloje, aš tikiuosi, kad ir čia. Bet bėda bus kita – tyrimas bus baigtas tik 2025–2026 metais.
Tikrai kviečiu balsuoti prieš, nes nebuvo pritarta A. Skardžiaus pasiūlymui. Ir pagalvokite, kad Lietuvos gyventojai šiandien po mūsų balsavimo turės kompensuoti 930 mln. kažkieno privačius verslus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl 2-4 klausimo – įstatymų projektų bloko. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 87, prieš – 9, susilaikė 18. Įstatymų projektų blokui po svarstymo yra pritarta.
16.31 val.
Įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projektas Nr. XIVP-2314(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2315(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio turėtume apsispręsti, yra 2-7.1. Tai įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projektas Nr. XIVP-2314(2). Yra gauta Seimo nario E. Sabučio pataisa, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu E. Sabučio pataisai? Jai komitetas pritarė. Galime. Labai dėkui, pritarėme.
Tada dėl viso 2-7 klausimo – įstatymų projektų bloko: projektų Nr. XIVP-2314(2) ir Nr. XIVP-2315(2), pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymų projektų blokui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 113, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymų projektų blokui po svarstymo pritarta.
Ekonomikos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti skubai? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.33 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2262(2), Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 254, 265, 28, 44, 46, 491, 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2263(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75, 77 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 751 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu ir 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2264(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2265(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 10, 34, 771, 84, 85 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2266(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2267(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimų blokas, dėl kurio reikia apsispręsti, yra 2-8.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-2262(2) ir lydimieji: 2-8.2, 2-8.3, 2-8.4, 2-8.5, 2-8.6 klausimai. Motyvus jau išklausėme.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymų projektų blokui svarstymo stadijoje, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 111, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Įstatymų projektų blokui po svarstymo yra pritarta.
16.34 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214(2). Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už ir atsigeriate geriamojo vandens, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote ir protestuodami vandens neatsigeriate.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 107, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymui po svarstymo yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Nežinau, nesu muzikantas, bet mano jautri klausa pagauna, kad 2 negali būti tūkstantis, 2 tūkstančiai ir taip toliau, kai sakome numerius.
PIRMININKAS. Gerbiamas Eugenijau, jūs nesate originalus. Esate jau koks penktas ar šeštas, bandantis tai atitaisyti. Tikiu, kad iki kadencijos pabaigos pavyks tai išmušti negrįžtamai. (Juokas salėje)
16.35 val.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas Nr. XIVP-1778(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas Nr. XIVP-1778(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 103, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1778(2) priimtas. (Gongas)
16.36 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2119(2)VK, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2120(2)VK, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2121(2)VK, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2122(2)VK, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2123(2)VK (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-2119(2) bei lydimieji – darbotvarkės 2-12.2, 2-12.3, 2-12.4, 2-12.5 klausimai. Kas pritariate įstatymų projektų blokui po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate – kaip nors kitaip.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 109, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymų projektų blokui po svarstymo pritarta.
16.37 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 4, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 271, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2128(2), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 10, 11, 16 ir 261 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2129(2), Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2130(2) (svarstymo tęsinys)
Kiti darbotvarkės klausimai, dėl kurių turime apsispręsti: 2-13.1 klausimas, projektas Nr. XIVP-2128(2), 2-13.2 klausimas bei 2-13.3 klausimas. Kas pritariate įstatymų projektų blokui… (Balsas salėje) Pasakiau, pirmo – 2-13.1… Atsiprašau, darbotvarkės 2-13.1 klausimas – Statybos įstatymo nemažai straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2128 bei lydimieji.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 101, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymų projektų blokui po svarstymo pritarta.
16.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211(2).
Balsavo 111 Seimo narių: už – 110, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Seimo nutarimo projektui po svarstymo pritarta.
16.39 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1682(2), Administracinių nusižengimų kodekso 346 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1683(2) (svarstymo tęsinys)
Kiti darbotvarkės 2-15.1 klausimas ir 2-15.2 klausimas. Įstatymų projektų blokas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bei lydimasis. Kas pritariate įstatymų projektams po svarstymo, tie pritariate, kas nepritariate, tie nepritariate.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 105, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymų projektų blokui po svarstymo pritarta.
16.39 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.40 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2331 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2331. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 72, prieš – 3, susilaikė 32. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu yra siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, tai yra pavasario… (Balsai salėje) Ne, premjerė rodo, kad ne. Pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu dėl pavasario sesijos? Galime. Labai dėkui. Pritarta. (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas pagrindinis. Prašau, per šoninį mikrofoną L. Nagienė
L. NAGIENĖ (DFVL). Energetikos ir darnios plėtros komisija.
PIRMININKAS. Ar kaip papildomą galime Energetikos ir darnios plėtros komisiją paskirti? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Bendru sutarimu pritarta.
16.41 val.
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326, Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 2, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2327, Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2328, Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2329 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimų blokas. Darbotvarkės 2-18.1 kausimas – Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326 ir lydimieji įstatymų projektai, darbotvarkės 2-18.2, 2-18.3, 2-18.4 klausimai. Balsavimas po pateikimo. Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326 ir lydimieji.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 105, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl darbotvarkės 2-18.1 ir 2-18.2 klausimų siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Dėl darbotvarkės 2-18.3 bei 2-18.4 klausimų kaip pagrindinį siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstyti visus įstatymų projektus, žinoma, pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
16.43 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429(2) (pateikimo tęsinys)
Dėl darbotvarkės 2-19 klausimo jau apsisprendėme. Ir paskutinysis darbotvarkės 2-20 klausimas, dėl ko šiandien turime balsuoti – Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429(2). Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 33. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu yra siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
16.44 val.
Diskusija „Dėl Vilniaus viešojo transporto darbuotojų streiko“
Gerbiami kolegos, liko darbotvarkėje dar vienas klausimas, norėčiau pasitarti – diskusija „Dėl Vilniaus viešojo transporto darbuotojų streiko“, ji yra numatyta 18 val. 30 min. (Balsai salėje) Prašom, A. Gedvilas per šoninį mikrofoną kaip iniciatorius.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai dėl šio klausimo iki kito posėdžio? (Triukšmas salėje) Galime, ne? (Balsai salėje) Gerai, yra prieštaraujančių, balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 47, prieš – 30, susilaikė 23. Čia prašymas buvo frakcijos vardu? Taip?
A. GEDVILAS (MSNG). Mišrios grupės vardu.
PIRMININKAS. O čia opozicinė ar valdančioji?
A. GEDVILAS (MSNG). Spręskite patys.
PIRMININKAS. Supratau. Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). O Mišri grupė jau turi išsirinkusi seniūną, organus sudariusi ir visa kita? Susikūrusi kaip nors? Kaip galima? Buvo svarstoma posėdyje ar nebuvo svarstoma?
PIRMININKAS. P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Mes sutarę, kad Regionų frakcijos vardu, kartu eis ir paprašys, net dviejų vardu – Mišrios grupės ir Regionų frakcijos. Stipriau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Petras išgelbėjo stipriai besieskaluojančią situaciją. E. Gentvilas dar per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Iš tiesų galima atkreipti dėmesį ir visi atkreipia, kad reikia tokio prašymo frakcijos vardu. Frakcija lyg dar čia neįregistruota ar nesusitupėjusi, ne visi gal pritartų tam siūlymui, bet, kolegos, elkimės žmoniškai, juk šitie žmonės, čia atvažiavę 18 valandą, ras tuščią salę. Tai nepasišaipykime iš tų transporto darbuotojų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. J. Sabatauskas dar per šoninį mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tik labai trumpai. Pagal Statutą, jeigu opozicinės frakcijos prašymu, tai užtenka penktadalio, jeigu daugumai priklausančių frakcijų, užtenka trečdalio balsų. Galime skaičiuoti tarpinį variantą, jeigu norite.
PIRMININKAS. Supratau. Labai šmaikščiai, šmaikščia nata. Kadangi akivaizdu, kad balsų užtenka, skelbiama klausimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio.
Gruodžio 13 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį skelbiame baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.