LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1010(2)

 

 2022-01-19  Nr. 113-P-3

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

            Kviestieji asmenys: Seimo nariai: Jurgis Razma, Zigmantas Balčytis; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės patarėja, atliekanti vadovės pareigas Alma Bulkevičienė, grupės vyresnysis patarėjas Virginijus Vaškelis.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-01-14

2

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:

Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybės ir kurioms viešojo administravimo įgaliojimai buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, toliau vykdo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą mastą ir reikalavimus“ (pabraukta mūsų). Ši nuostata gali būti aiškinama taip, kad aukščiau minėtos viešosios įstaigos, kurioms viešojo administravimo  įgaliojimai buvo suteikti iki įstatymo įsigaliojimo, viešojo administravimo funkcijas vykdytų tik pagal tuos keičiamo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, kurie keičiamame įstatyme ir kituose teisės aktuose buvo nustatyti iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreipiame dėmesį, kad nors viešojo administravimo įgaliojimai būtų nustatyti iki įstatymo įsigaliojimo ir jų mastas, įsigaliojus įstatymui, nekistų, tačiau kyla abejonių, ar projekto nuostatomis nebūtų užkertamas kelias, įsigaliojus įstatymui, keisti tokių įgaliojimų įgyvendinimo tvarką ir panašiai, nes įstatyme būtų nustatyta, kad viešojo administravimo funkcijas tokios viešosios įstaigos vykdo tik pagal teisės aktų, galiojusių iki įstatymo įsigaliojimo, nustatytus reikalavimus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Manytina, kad pasiūlytas reguliavimas, apibrėžiant įstatymo taikymą yra aiškus – tos viešosios įstaigos, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir toliau vykdo viešojo administravimo įgaliojimus ta apimtimi, kuri buvo nustatyta iki įstatymo įsigaliojimo. Esant poreikiui tokioms viešosioms įstaigoms suteikti naujus viešojo administravimo įgaliojimus, galiotų šiuo įstatymu nustatoma nauja tvarka, kai patys viešojo administravimo įgaliojimai būtų numatomi įstatyme, o Vyriausybė savo nutarimu įgaliotų konkrečią įstaigą juos įgyvendinti.

Siekiant teisinio nuoseklumo ir aiškumo bei įvertinus Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus terminus, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybės ir kurioms viešojo administravimo įgaliojimai buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, toliau vykdo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą mastą ir reikalavimus formą.“

 

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo nariai Zigmantas Balčytis, Jurgis Razma

2022-01-17

1

(5)

 

(1)

 

(2)

 

Argumentai:

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą viešojo administravimo įgaliojimai valstybės ar savivaldybių institucijoms, biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonėms ir kitoms įstaigoms ar institucijoms yra suteikiami įstatymais, tiesiogiai taikomu ES teisės aktu, ratifikuota LR tarptautine sutartimi.

2022 m. sausio 11 d. plenariniame posėdyje svarstant Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1010(2), pritarta siūlymui, pagal kurį konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai būtų įtvirtinami įstatymu, tačiau sprendimą dėl konkrečios viešosios įstaigos, kurios savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kuriai būtų suteikiami minėti įgaliojimai, priimtų Vyriausybė arba atitinkamai savivaldybės taryba.

Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus minėtam siūlymui:

pirma – būtų paveiktas egzistuojančios viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo sistemos nuoseklumas, nes būtų atsisakyta bendros taisyklės – viešojo administravimo įgaliojimus konkrečiam subjektui suteikti įstatymu;

antrabūtų eliminuojamas Seimo vaidmuo, mažinama platesnės diskusijos galimybė priimant sprendimus dėl konkrečių subjektų, kuriems būtų suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas turi parlamentinės kontrolės įrankių, kurie leistų ex-post būdu įvertinti tam tikros viešojo administravimo funkcijos atlikimo efektyvumą, viešųjų įstaigų veiklos rezultatus, lėšų panaudojimo tinkamumą ir pan. Tačiau įtvirtinus galimybę viešojo administravimo įgaliojimus suteikti viešosioms įstaigoms Vyriausybės sprendimu, viešųjų įstaigų, vykdančių viešąjį administravimą ratas gali stipriai išsiplėsti. Priėmus sprendimus ex-post vertinimui parlamentinės kontrolės įrankių gali ir nepakakti.

Čia akcentuotina, kad Valstybės kontrolė yra ne kartą atkreipusi dėmesį į viešųjų įstaigų valdysenos ydas konstatuodama[1], kad turimas didelis valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų portfelis rodo, kad išskirtinių ar prioritetinių visuomenei naudingų veiklos tikslų, kuriems įgyvendinti būtinos viešosios įstaigos, nėra nustačiusios nei valstybės, nei savivaldybių institucijos; viešosiose įstaigose sudarant kolegialius organus gerosios valdysenos principai neįdiegti. Valstybės institucijos, skirdamos viešosioms įstaigoms asignavimus ir pirkdamos iš jų paslaugas, neužtikrina racionalaus ir skaidraus valstybės biudžeto lėšų naudojimo. Be kita ko, paminėtina ir tai, kad valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų kolegialių organų sudarymas ir reikalavimai jų nariams, teisės aktais nėra reglamentuoti, nesudaromos sąlygos suformuoti stiprius kolegialius organus, padedančius siekti geresnių rezultatų.

Visgi įvertinus pagrįstą poreikį greitai priimti teisės aktus, sudarančius galimybę panaudoti naujus Europos Sąjungos finansavimo šaltinius ir užtikrinant galimybę prireikus operatyviai paskirti viešąsias įstaigas, ir nustatyti joms konkretaus finansavimo šaltinio administravimo funkcijas, taip pat žinant, kad esant tokiam poreikiui per trumpą laiką suderinti ir priimti įstatymo projektą būtų sudėtinga, siūlytina Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti išimtį, leisiančią viešojo administravimo įgaliojimus suteikti Vyriausybės nutarimu tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, ir kurioms bus suteikiamos ES lėšų administravimo funkcijos. Kartu paminėtina, kad tokia išimtis buvo padaryta rengiantis administruoti 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšas ir ji buvo numatyta terminuotam laikotarpiui, ir taikoma tik toms viešosioms įstaigoms, kurios tą paramą administruoti turėjo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti:

a) įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai suteikiami, pavedama priimti Vyriausybei ir konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas ir teisinė forma);

b) Vyriausybės nutarimu, priimamu vadovaujantis įgyvendinant įstatymų, tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų Europos Sąjungos valstybių narių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ar ratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas, kai tame Vyriausybės nutarime nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas ir teisinė forma) ir jai nustatomi konkretūs suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai;“.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Komitetas pasiūlė reguliavimą, kai viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai suteikiami įstatymu, tačiau įstatymu nustatomi tik konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl juos vykdysiančios viešosios įstaigos priima Vyriausybė.

Manome, kad pasiūlytas reguliavimas nesumažina Seimo vaidmens sprendžiant dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms, nes Seimas ir toliau nustatytų viešojo administravimo įgaliojimų apimtį įstatymu. Tačiau konkrečios institucijos pasirinkimas, nustatytiems viešojo administravimo įgaliojimams vykdyti, manytina, turėtų būti Vyriausybės kompetencijoje.

Komiteto pasiūlytas reguliavimas ne tik prisidėtų prie geresnio administravimo principų, skatinančių ne didinti, o mažinti teisėkūros apimtį, orientuojantis į kokybę, tačiau lemtų ir greitesnį, lankstesnį ir kokybiškesnį viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo konkrečioms viešosioms įstaigoms procesą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai viešojo administravimo įgaliojimai konkrečiai viešajai įstaigai suteikiami įstatymu, bet koks smulkus pasikeitimas (pasikeičia viešosios įstaigos pavadinimas ar pan.) reikalauja įstatymo pakeitimo ir tai sukuria nemažą naštą teisėkūrai bei trunka laike. 

Taigi manome, kad komiteto siūlomas reguliavimas atliepia tiek Seimo norą nesumažinti Seimo įgaliojimų užtikrinant viešojo administravimo efektyvumą ir kontroliuojant viešąjį administravimą vykdančių viešųjų įstaigų skaičių, tiek projekto iniciatorių pirminį pasiūlymą ir jo argumentus. Be to, komiteto pasiūlytas reguliavimas buvo aptartas su Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos atstovais ir jam buvo pritarta.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Seimas turi parlamentinės kontrolės įrankius, kurie leistų ex-post būdu įvertinti tam tikros viešojo administravimo funkcijos atlikimo efektyvumą, viešųjų įstaigų veiklos rezultatus ir kt.

Pažymėtina, kad šiuo metu tik kiek daugiau nei 10 viešųjų įstaigų turi viešojo administravimo įgaliojimus ir dėl jų veiklos problemų nekyla. Manome, kad prioritetas turėtų būti teikiamas kokybiškam valstybės funkcijos vykdymui, o ne tam, kokios teisinės formos juridinis asmuo tai atlieka.

 

2.        

Seimo nariai Zigmantas Balčytis,

Jurgis Razma,

2022-01-17

1

(5)

 

(1)

 

(3)

 

 Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus (žr. argumentus prie 1 pasiūlymo), siūlytina nekeisti galiojančio teisinio reguliavimo, nustatančio, kad viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarpusavyje nėra suderintos Viešojo administravimo ir Vietos savivaldos įstatymų nuostatos[2]. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Kaip matyti, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, nėra nurodytos, todėl remiantis minėta nuostata, viešojo administravimo įgaliojimai joms negalėtų būti suteikti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai juose nurodomi šioms įstaigoms nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai ir konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas ir teisinė forma). Sprendimą dėl konkrečios viešosios įstaigos, kuriai suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, priima savivaldybės taryba;“.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritarti pasiūlymui papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuostata, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti ne tik įstatymu, bet ir tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

Taip pat pritariame, kad turėtų būti peržiūrėtos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, siekiant aiškesnio reglamentavimo, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė. Pažymėtina, kad toks reguliavimas, numatant, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, yra ir šiuo metu galiojančioje Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje.

Nepritarti kitiems siūlomiems pakeitimams, nes komitetas pritaria bendram principui, kad viešojo administravimo įgaliojimai suteikiami įstatymu, o pačią instituciją pasirenka Vyriausybė, arba savivaldybės taryba (kai įgaliojimai suteikiami viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė).

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi,  kai juose nurodomi šioms įstaigoms nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Sprendimą dėl konkrečios viešosios įstaigos, kuriai suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, priima savivaldybės taryba;“.

 

 

4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 2.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Ričardas Juška

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė