LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Audito komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIO VALDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4294
2020-04-22 Nr. 141-P-7
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas.
Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
1 |
1 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. |
Pritarti
|
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
1 |
1 |
|
2. Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. |
Pritarti
|
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
3 |
2, 3 |
|
3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. |
Pritarti
|
Žr. Audito komiteto 1 ir 4 pasiūlymus. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
3 |
5 |
|
4. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. |
Pritarti
|
Žr. Audito komiteto 5 pasiūlymą.
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
3 |
12 |
|
5. Projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo“ sąvoka toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. |
Nepritarti |
1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos dvi valdymo rūšys, t. y. programinis ir projektinis, o taip pat į tai, kad šios sąvokos vartotinos tiek pačiame įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą „projektinio valdymo“ sąvoką palikti. 2. Taip pat žr. Audito komiteto 7 pasiūlymą. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
3 |
15 |
8 |
6. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
3 |
15 |
11 |
7. Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t. y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto 10 pasiūlymą.
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
3 |
18 |
|
8. Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. |
Nepritarti |
Strateginiai tikslai, kurie yra nustatyti strateginio lygmens dokumentuose, įgyvendinami per pokyčius, vykdant pažangos veiklą. Nors tęstinė veikla nėra planuojama strateginio lygmens dokumentuose ir strateginių tikslų tiesiogiai neįgyvendina, tęstinę veiklą vykdantis subjektas gali prisidėti prie tokių tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikta „tęstinės veiklos“ sąvokos apibrėžtis yra aiški. |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
3 |
24 |
|
9. Projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžiama „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos keturios skirtingos rodiklių rūšys, t. y. poveikio, produkto, rezultato ir veiklos efektyvumo, o taip pat į tai, kad šios sąvokos vartotinos tiek pačiame įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžtą „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoką palikti. |
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
3, 4 |
2 |
|
10. Svarstytina, ar horizontalusis principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikti principai yra taikytini visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams visų valdysenos procesų atžvilgiu. Tuo tarpu horizontalūs principai yra susiję su konkrečiu planavimo dokumentu – Nacionaliniu pažangos planu. Šiame dokumente nustatyti horizontalūs principai yra taikytini jame nurodytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti ir nukreipti daugiau į turinį, o ne į procesą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieną kartą rengiant minėtą dokumentą gali būti identifikuoti skirtingi horizontalūs principai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą „horizontalaus principo“ sąvoką atitinkamai patikslinti (žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą). |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
5 |
2 |
1 |
11. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. |
Pritarti |
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
6
|
|
5 |
12. Projekto 6 straipsnio 5 punkte „nacionalinių darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 4 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar „nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto 13 pasiūlymą.
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
6 |
|
6 |
13. Projekto 6 straipsnio 6 punkto formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto 13 pasiūlymą.
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
7 |
|
1 |
14. Derinant projekto 7 straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto 14 pasiūlymą.
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
7 |
|
1 |
15. Projekto 7 straipsnio 1 punkte apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. |
Pritarti |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
7 |
|
3 |
16. Projekto 7 straipsnio 3 punkte numačius galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto 14 pasiūlymą.
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
8 |
|
3 |
17. Tikslintina projekto 8 straipsnio 3 punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto 15 pasiūlymą.
|
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
9 |
3 |
|
18. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatyta nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto 16 pasiūlymą.
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
12, 15 |
1 1 |
|
19. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. |
Pritarti |
1. Dėl įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies žr. Audito komiteto 18 pasiūlymą. 2. Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai tikslinama.
|
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
13 |
1, 3 |
|
20. Projekto 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatytą terminiją. |
Pritarti |
|
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
13,
14 |
1, 2 1 |
|
21. Projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 14 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami. |
Pritarti |
|
|
22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
14 |
11 |
|
22. Projekto 14 straipsnis reglamentuoja programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad projektų administravimas yra tiesiogiai susijęs su programavimo lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu (t. y. šie dokumentai įgyvendinami per pažangos priemones, kurias gali sudaryti vienas ar keli projektai), manytina, kad šis procesas gali būti laikomas sudėtiniu tokių dokumentų įgyvendinimo, kurį reglamentuoja įstatymo projekto 14 straipsnio 11 dalis, elementu. |
|
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
16 |
|
|
23. Atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. |
Pritarti |
|
|
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
16 |
2 |
1 |
24. Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. |
Pritarti |
|
|
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
16 |
2 |
2 |
25. Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. Nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. |
Pritarti |
|
|
26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
16 |
3 |
|
26. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“. |
Pritarti |
|
|
27. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 |
|
|
|
27. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-02-14 |
3 |
|
|
<...> Dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto: 1. Projekte minimas nacionalinių plėtros programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka. |
Pritarti
|
Žr. Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymus.
|
|
2. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-02-14
|
3 |
15 |
6 |
2. 3 straipsnio 15 dalies 6 punktu nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka, jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos. Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo. <...> |
Pritarti
|
Žr. Audito komiteto 9 pasiūlymą.
|
|
3. |
Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba, 2020-03-26 |
3 |
15 |
7 |
Argumentai: Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) funkcijas, susijusias su regionams skiriamomis ES investicijomis 2014–2020 metų laikotarpiu ir to pasėkoje ES lėšų administravimo srityje pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Siekiant neprarasti ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius yra būtina atsižvelgti į šį teikiamą pasiūlymą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis numatomų skirti ES lėšų panaudojimas 2021–2027 metų laikotarpiu ir tinkamai panaudotos regionuose sukauptos kompetencijos.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 15 dalies 7 punktą nauju h papunkčiu: „7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos): a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra; b) Europos socialinio fondo agentūra; c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra; d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra; e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas; f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba; g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra; h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete
|
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinė teismų administracija, 2020-02-21
|
3 |
12 |
|
<...> 1. Strateginio valdymo įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto 7 pasiūlymą. |
|
2. |
Nacionalinė teismų administracija, 2020-02-21
|
3 |
|
|
2. Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 1 7, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308 (toliau — Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką. Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios — Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro: Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro. Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas. |
Pritarti |
Žr. Audito komiteto 11 pasiūlymą. |
|
3. |
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-01-31
|
|
|
|
<...> Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto: - Vienas įstatymo projekto tikslų – sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių. Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti. - Įstatymo projekte nedetalizuoti tokie klausimai kaip finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str. 3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.). Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą. - 7 viešosioms įstaigoms numatoma pavesti vykdyti projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas ir tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą. - Vyriausybei vykdant pertvarką, planuojami reikšmingi strateginio planavimo sistemos pokyčiai. Tačiau įvertinę pertvarkos eigą, matome riziką, kad ji nebus baigta numatytu laiku – 2020 m. IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10). Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas. Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir (ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas. |
Pritarti
|
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas, 2020-03-12
|
6 |
|
4 |
Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes: 1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai; 2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose; 3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete
|
Siekiant sistemiško ir nuoseklaus strateginio valdymo sistemos pertvarkos įgyvendinimo, reikalinga, kad pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kompleksiškai įvertintų planavimo dokumentų skaičiaus optimizavimą, jų tikslingumą bei jų tarpusavio suderinamumą. |
|
2. |
Seimo nariai Aasta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas, 2020-03-12 |
16 |
3 |
1 |
Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo: 1) Vyriausybė: a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą; b) patvirtina nacionalines plėtros programas; c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais; d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“ |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
Siekiant sistemiško ir nuoseklaus strateginio valdymo sistemos pertvarkos įgyvendinimo, reikalinga, kad pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kompleksiškai įvertintų planavimo dokumentų skaičiaus optimizavimą, jų tikslingumą bei jų tarpusavio suderinamumą.
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
2 |
|
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas taikytinas strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje, pritariant Teisės departamento 3 pastabai dėl subjektų konkretizavimo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą „horizontalaus principo“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. 2. Horizontalūs principai yra nustatyti Nacionaliniame pažangos plane ir taikomi šiame planavimo dokumente nurodytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti. Tuo tarpu įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikti principai yra taikytini visų valdysenos procesų atžvilgiu. Siekiant akcentuoti aukščiau nurodytų principų taikymo skirtumus, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą „horizontalaus principo“ sąvoką patikslinti įrašant minėtą dokumentą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Horizontalus principas – siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių, nurodytas Nacionaliniame pažangos plane.“ |
Pritarti
|
|
|
2. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
3N |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 1 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti „nacionalinių plėtros programų portfelio“ sąvoka.
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti
|
|
|
3. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
4N |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 1 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti „nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo“ sąvoka.
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas –Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną ir vertinimą bei atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Vyriausybei (toliau – portfelio valdytojas).“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti |
|
|
4. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
3 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas taikytinas strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje, pritariant Teisės departamento 3 pastabai dėl subjektų konkretizavimo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą „pažangos veiklos“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti |
|
|
5. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
5 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte vartojama „strateginio valdymo sistemos dalyvio“ sąvoka, pritariant Teisės departamento 4 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje pateiktą „pažangos priemonės“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti |
|
|
6. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
10 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalyje pateiktą „programinio valdymo“ sąvoką ir šios dalies numeraciją atitinkamai patikslinti.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti |
|
|
7. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
12 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalyje pateiktą „projekto“ sąvokos apibrėžimą, pagal kurį tai yra pažangos priemonę įgyvendinanti veikla, skirta naujam produktui sukurti, o taip pat į Nacionalinės teismų administracijos 1 pastabą, siekiant tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje pateiktą „projektinio valdymo“ sąvoką praplėsti nurodant, kad ši valdymo rūšis yra taikytina ne tik Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinančių, bet ir kitų „projekto“ sąvoką atitinkančių projektų atžvilgiu. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti |
|
|
8. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
15 |
4N |
Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžti ir išvardinti strateginio valdymo procesuose dalyvaujantys subjektai. Tarp šių subjektų yra nurodytos regionų plėtros tarybos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas. Pažymėtina, kad strateginio valdymo sistemai priklausančiuose regionų plėtros procesuose kaip atskiras subjektas dalyvauja ir Regioninės plėtros įstatyme nurodyta Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kuri yra kolegiali patariamoji institucija nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, siekiant nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje pateiktą strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą papildyti įtraukiant į jį Nacionalinę regioninės plėtros tarybą.
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį nauju 4 punktu: „4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją. |
Pritarti |
|
|
9. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
15 |
6 |
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 6 punktą atitinkamai patikslinti. Be to, dėl Audito komiteto 8 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje įvestos naujos sąvokos tikslintina šio punkto numeracija.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją. |
Pritarti |
|
|
10. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
15 |
11 |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad į įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje pateiktą strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą įtraukti tiek juridiniai, tiek juridinio asmens statuso neturintys asmenys, pritariant Teisės departamento 7 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą atitinkamai patikslinti įtraukiant tokio statuso neturinčius asmenis. Be to, dėl Audito komiteto 8 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje įvestos naujos sąvokos tikslintina šio punkto numeracija.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją. |
Pritarti |
|
|
11. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
3 |
26N |
|
Argumentai: Biudžeto sandaros įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308, kuris pateiktas svarstyti Seimui kartu su šiuo įstatymo projektu, numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai tvirtinami pagal valstybės veiklos sritis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės veiklos sritys yra susijusios ne tik su biudžeto, bet ir su visos pažangos veiklos valdymo procesais (planavimu, įgyvendinimu, stebėsena, atsiskaitymu už pasiektą pažangą), kurie apibrėžti Strateginio valdymo įstatymo projekte, siekiant sistemiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnyje apibrėžti „valstybės veiklos srities“ sąvoką ir įtvirtinti konkrečias sritis.
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 26 dalimi: „26. Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos. Valstybės veiklos sritys yra: 1) Valstybės valdymas ir viešasis administravimas; 2) Aplinka ir klimato kaita; 3) Energetika; 4) Viešieji finansai; 5) Verslo konkurencingumas; 6) Valstybės saugumas; 7) Viešoji tvarka; 8) Kultūra; 9) Socialinė apsauga ir užimtumas; 10) Transportas ir ryšiai; 11) Sveikata; 12) Švietimas, mokslas ir sportas; 13) Teisingumas; 14) Užsienio politika; 15) Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti |
|
|
12. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
5 |
1 |
|
Argumentai: 1. Įstatymas taikytinas tik tiems planavimo dokumentams, kurie pagal šio teisės akto nuostatas laikytini strateginio valdymo sistemos elementais, skirtais valstybės pažangai planuoti ir ją įgyvendinti. Pažymėtina, kad pažangos lėšos, reikalingos nustatytiems strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti, taip pat planuotinos tik tuose dokumentuose, kurių rengimą reglamentuoja šis įstatymas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje tai akcentuoti pabrėžiant, kad strateginis valdymas įgyvendinamas tik per šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus. 2. Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Siekiant tikslumo, siūlytina 5 straipsnio 1 dalį papildyti akcentuojant, kad su strateginio valdymo įgyvendinimu susiję sprendimai yra priimami tada, kai yra atlikta atitinkama aplinkos analizė.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Strateginis valdymas įgyvendinamas tik per šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų aplinkos analize grįstų valstybės pažangos vizijos, valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus.“ |
Pritarti |
|
|
13. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
6 |
|
1, 2, 4, 5, 6 |
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus, todėl rengiant planavimo dokumentus, visų pirma turi būti vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis, siūlytina tai akcentuoti papildant įstatymo projekto 6 straipsnio 1, 4 ir 6 punktus. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nustatytas ir strateginio valdymo sistemai taikomas darnumo ir integralumo principas numato, kad planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte ne visais atvejais aiškiai atskleistos planavimo dokumentų tarpusavio sąsajos, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 1, 2 ir 4 punktus patikslinti nurodant, koks dokumentas su kokiu kitu dokumentu turi derėti. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsnio 5 punkte nurodyti nacionalinių darbotvarkių planai yra skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti, todėl iš esmės turėtų būti laikytini ne strateginio, o programavimo lygmens dokumentais, pritariant Teisės departamento 12 pastabai siūlytina šiuos planus perkelti iš įstatymo projekto 6 straipsnio į 7 straipsnį. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 6 straipsnio punktų numeracija. 4. Atsižvelgiant į Teisės departamento 13 pastabą, siekiant tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 6 punktą patikslinti, nes horizontalūs principai yra ne formuojami, o nustatomi.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai: 1) Valstybės pažangos strategija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija; 2) Nacionalinio saugumo strategija – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šis dokumentas – tai svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, kuriame nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai bei vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija; 3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija; 4) Nacionalinės darbotvarkės
– planavimo dokumentai, |
Pritarti |
|
|
14. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
7 |
|
1, 1a, 3, 4N, 5, 6
|
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į 1 argumentą, pateiktą prie Audito komiteto 13 pasiūlymo, siūlytina analogiškai papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 punktus. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto 11 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžtą „valstybės veiklos srities“ sąvoką, o taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento 14 pastabą, siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 1 punktą atitinkamai patikslinti. 3. Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, vienas kurių – aplinkos analizė. Siekiant tikslumo, siūlytina 7 straipsnio 1 a punktą papildyti akcentuojant, kad plėtros programas sudarantys elementai (pažangos priemonės, rezultato rodikliai ir kt.) nustatomi tada, kai yra atlikta atitinkama aplinkos analizė. 4. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 c ir 4 punktuose nurodyti planavimo dokumentai (t. y. Regionų plėtros programa ir regionų plėtros planai) rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, o taip pat Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtus punktus atitinkamai papildyti. 5. Atsižvelgiant į Teisės departamento 16 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktas numatant, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, esant reikalui, gali būti numatyti ne tik su Nacionaliniu pažangos plano, bet ir su jį įgyvendinančių planavimo dokumentų keitimu susiję aspektai. 6. Atsižvelgiant į 3 argumentą, pateiktą prie 13 Audito komiteto pasiūlymo, siūlytina nacionalinių darbotvarkių planus iš įstatymo projekto 6 straipsnio 5 punkto perkelti į 7 straipsnio 4 punktą. Taip pat įstatymo projekto 7 straipsnio 4 punktas tikslintinas 1 ir 2 argumentų, pateiktų prie 13 Audito komiteto pasiūlymo, pagrindu. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 7 straipsnio punktų numeracija.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai: 1) Nacionalinės plėtros programos –
4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo
įstatymu, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai.
Viena nacionalinė plėtros programa a) plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano uždaviniui arba susijusiems uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus; b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija; c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai; 2) Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės; 3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu. Šiame plane detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės – nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, nacionalinės plėtros programos, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa; 4) Nacionalinių
darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, |
Pritarti |
|
|
15. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
8 |
|
1, 2, 3 |
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į 1 argumentą, pateiktą prie Audito komiteto 13 pasiūlymo, siūlytina analogiškai papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1, 2 ir 3 punktus. 2. Pritariant Teisės departamento 17 pastabai, siekiant tikslumo, siūlytina atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai: 1) strateginiai veiklos planai – 3 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriuose suplanuojamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos. Šiose programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti nacionalinėse plėtros programose numatytoms pažangos priemonėms, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus arba regionų plėtros planuose ir (arba) savivaldybių strateginiuose plėtros planuose nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai. Šiose programose taip pat nustatomi rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai; 2) veiksmų planai – įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, kurie nėra privalomi ir kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinių priemonių, nustatytų nacionalinėse plėtros programose ir (ar) strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti; 3)
metiniai veiklos
planai – vienų metų
laikotarpio planavimo dokumentai, |
Pritarti |
|
|
16. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
9 |
1, 2, 3 |
|
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į 1 argumentą, pateiktą prie Audito komiteto 12 pasiūlymo, o taip pat į įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nustatytų ir strateginio valdymo sistemai taikomų principų svarbą, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje akcentuoti pabrėžiant, kad valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose ir turi būti laikomasi minėtų principų. 2. Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis planuojamos tęstinės veiklos lėšos, tuo tarpu su įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatytu pažangos lėšų planavimu susijęs teisinio reguliavimo pagrindas nėra nurodytas. Todėl siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį atitinkamai papildyti. 3. Pritariant Teisės departamento 18 pastabai, siekiant aiškesnio nuostatų taikymo, siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Lėšų planavimas 1. Valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų. 2. Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms, kurios planuojamos nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika (toliau – Strateginio valdymo metodika). 3. Tęstinės veiklos lėšos |
Pritarti |
|
|
17. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
10 |
3 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad finansinės projekcijos yra nustatomos Nacionaliniame pažangos plane, o apskaičiuojamos pagal Strateginio valdymo metodikoje nurodytą tvarką, siūlytina įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį atitinkamai patikslinti.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Finansinės projekcijos |
Pritarti |
|
|
18. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
12 |
1 |
|
Argumentai: Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Atsižvelgiant į tai, o taip pat pritariant Teisės departamento 19 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį atitinkamai papildyti.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendimų dėl planavimo dokumentų
rengimo priėmimo, aplinkos analizės, |
Pritarti |
|
|
19. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
12, 13, 14, 15 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos iš esmės orientuotos tik į vieną valdysenos procesą – planavimą. Tuo tarpu kiti esminiai strateginio valdymo sistemos procesai – įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už pasiektą pažangą – įstatymo projekte iš esmės nereglamentuoti. Pažymėtina, kad visi valdysenos procesai ir su jais susiję pagrindiniai elementai turėtų būti aiškiai išdėstyti pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Strateginio valdymo metodikoje).
Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui arba atitinkamai patikslinti esamus įstatymo projekto straipsnius, arba įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, kad būtų aiškiai ir išsamiai reglamentuoti visi valdysenos procesai, t. y. ne tik planavimas, bet ir įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už pasiektą pažangą ir kiti procesai, nurodyti įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalyje pateiktame „strateginio valdymo“ apibrėžime. |
Pritarti |
|
|
20. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
12, 13, 14, 15 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekte teisinis strateginio valdymo sistemos dalyvių statusas iš esmės nereglamentuotas, t. y. neapibrėžtos arba nepilnai apibrėžtos šių dalyvių teisės, pareigos, funkcijos, atsakomybės. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su subjektų teisių ir pareigų apimties reglamentavimu, turi būti nustatytas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Strateginio valdymo metodikoje).
Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui arba atitinkamai patikslinti esamus įstatymo projekto straipsnius, arba įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, kad būtų aiškiai ir išsamiai reglamentuotas teisinis strateginio valdymo sistemos dalyvių statusas (t. y. jų teisės, pareigos, funkcijos, atsakomybės). |
Pritarti |
|
|
21. |
Audito komitetas, 2020-04-22 |
* |
|
|
Argumentai: Valstybei svarbiais ekonominiais projektais reikšmingai prisidedama įgyvendinant valstybės strateginius interesus, sektorinės ar regioninės politikos ir kitus tikslus. Jie turi didelę įtaką šalies ekonominiam, socialiniam, politiniam gyvenimui ar konkrečios visuomeninių santykių srities būklei. Tačiau įstatymo projekte šie projektai neatsispindi ir nėra integruoti. Analogiškai yra ir su regioninės svarbos projektais, kurie vykdomi įgyvendinant regiono plėtros plane nustatytus regiono plėtros tikslus ir uždavinius ir kurių įgyvendinimas turi esminę įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei būklei ir (arba) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei.
Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui aiškiai įstatyme apibrėžti valstybei svarbių ekonominių projektų ir regioninės svarbos projektų santykį su atitinkamais planavimo dokumentais bei jų integralumą į strateginio valdymo sistemą. |
Pritarti |
|
7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė.
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
Komiteto biuro vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė