LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 237
STENOGRAMA
2015 m. balandžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Pradedame popietinį Seimo posėdį. (Gongas)
Registracija. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 55 Seimo nariai.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2969 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pradedame nuo 2-1a klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo, projektas Nr. XIIP-2969. Pranešėjas – E. Gentvilas. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirma procedūrinis klausimas – papildyti pavasario sesijos darbų programą… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbkime savo kolegą. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Prašymas papildyti sesijos darbų programą Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projektu.
PIRMININKAS. Klausiančiųjų nėra. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo?
Pereiname prie svarstymo. Nėra.
Ar galime pradėti priėmimą? Galime. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui Nr. XIIP-2969 „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos pakeitimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 28, prieš – 1, susilaikė 23. Priimta. (Gongas) Siūlome sujungti su kitais tokiais pat programos pakeitimais. Galime? Galime. Ačiū.
15.03 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2957 (pateikimas)
2-1b klausimas – Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2957. Pranešėjas – taip pat E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Taigi yra siūloma padaryti Miškų įstatymo 11 straipsnio du pakeitimus. Pirmasis pakeitimas yra susijęs su buvusių sodybų atstatymu miške. Šiandieninis įstatymo tekstas reglamentuoja teisę atstatyti buvusias, bet neišlikusias sodybas privačiame miške tik tuo atveju, jeigu to miško savininkas yra tikrasis buvęs savininkas, pirmos arba antros, arba trečios eilės paveldėtojas. Taigi tik tie, kurie susigrąžino savo buvusį mišką, ir ten yra buvusi sodyba, turi teisę tą sodybą atstatyti. Tačiau jeigu tokį mišką, kuriame yra buvusi sodyba, nusipirko ne paveldėtojas, o koks nors kitas privatus savininkas, jam šita teisė atstatyti tą buvusią sodybą yra atimta.
Mano manymu, čia yra diskriminuojami tie kiti miškų savininkai, kurie šiaip nusipirko mišką, bet nėra to miško paveldėtojai, ir tame miške yra aiškūs sodybos liekanų pamatai, fragmentai, jie neturi teisės atstatyti tos sodybos. Teisę atstatyti sodybą turi tik tie, kurių tai yra buvęs miškas tarpukario laikotarpiu. Taigi privataus miško savininkai yra suskirstomi į dvi skirtingas kategorijas: paveldėtojams leidžiama, o kitam sąžiningam įgijėjui yra apribojamos teisės atstatyti sodybą tokiame nusipirktame miške.
Esmingesnis yra 11 straipsnio 9 dalies pakeitimas. Labai norėčiau, kad kolegos atidžiai įsiklausytų, apie ką šnekama 11 straipsnyje. Pradėsiu nuo 8 dalies ir vėliau 9 dalis. 11 straipsnio 8 dalyje yra pasakyta, kad jeigu yra inicijuojamas koks nors infrastruktūros projektas valstybiniuose miškuose, dėl to yra keičiama miško paskirtis, na, kad būtų aiškiau, tiesiama elektros perdavimo linija arba tiesiamas dujotiekis per valstybinį mišką, tai už žemės paskirties pakeitimą iš miško paskirties žemės į infrastruktūrinės paskirties žemę projekto iniciatorius, tarkim, tai bus „Litgrid“ arba „Amber Grid“, sumoka tam tikrą mokestį į valstybės biudžetą. Čia viskas suprantama.
Yra antrasis variantas, išdėstytas 9 dalyje, kurioje yra pasakyta: jeigu privačiame miške vyksta kokie nors dalykai, dėl kurių yra keičiama miško žemės paskirtis, ir tą projektą inicijuoja privatininkas, tarkim, privačiame miške įsirengti kokią nors rekreacinę teritoriją, tai tas privatininkas už tai, kad savo mišką sunaikina, pakeičia jo paskirtį į kokią nors rekreacinę paskirtį, jis taip pat privalo už tai susimokėti arba atsodinti atitinkamą plotą miško, kuris yra sunaikinamas, arba pervesti tam tikrą sumą į valstybės biudžetą, kad būtų atsodinta. Vėl viskas gerai. Tačiau 9 straipsnio paskutinis sakinys, 11 straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys, mano manymu, yra iškreipęs viską. Sakoma: „Jeigu privačiame miške kas nors inicijuoja miško žemės paskirties pakeitimą…“, vėlgi „Litgrid“ arba „Amber Grid“ kerta mišką, nes toks projektas, iškerta tavo miško dalį, nors tu ten nenorėjai, tai ne tavo, privatininko, iniciatyva, bet valstybės reikmėms „Litgrid“ arba „Amber Grid“ tiesia liniją arba vamzdyną, iškerta tavo mišką, keičia žemės paskirtį iš miško paskirties į infrastruktūrinę paskirtį, „Litgrid“ arba „Amber Grid“ sumoka žemės paskirties pakeitimo mokestį į valstybės biudžetą. Čia logikos aš jau nematau, kodėl valstybinį mišką suniokojant, keičiant paskirtį – į valstybės biudžetą, o privačiame miške be privatininko noro, o prieš jo valią – vėl į valstybės biudžetą.
Aš galiu pasakyti, kuo baigėsi praktikoje kai kurie tokie projektai, kai tiesiamas dujotiekis arba elektros perdavimo linija. Privataus miško savininkui yra kompensuojama už medieną ir negautą medienos prieaugį. Praktikoje tas mokestis savininkui sudaro, pavyzdžiui, vieno projekto atveju 3 tūkst. Lt, kito projekto atveju – 3700 Lt. Tuo tarpu už žemės paskirties pakeitimą į valstybės biudžetą vienu atveju buvo sumokėta 20 tūkst. Lt, kitu atveju – 24 tūkst. Lt. Taigi valstybė už tai, kad sudarko miško savininko sklypą ir apriboja jo galimybes bei teises naudotis, įteisina servitutą, kur naudojasi „Litgrid“ tuo servitutu arba „Amber Grid“, ir valstybė pasiima pinigus. Mano manymu, tai yra konstitucinis klausimas, kai įvairios nuosavybės formos turi turėti vienodas teises. Šioje situacijoje valstybinis miškas ir privatus miškas neturi vienodų teisių – už valstybės miško paskirties pakeitimą pasiima valstybė, už privataus miško paskirties pakeitimą vėlgi pasiima valstybė.
Noriu pabrėžti, kad iš čia atsiranda trukdymai, privatininkų trukdymai, tiesti valstybei svarbius infrastruktūrinius objektus – ar dujotiekius, ar elektros perdavimo linijas. Galiu pasakyti, kad „Klaipėdos nafta“, nuo suskystintųjų dujų terminalo tiesdama 18 km liniją iki magistralinio dujotiekio, dar ir dabar bylinėjasi teismuose su privačių sklypų savininkais. Mano manymu, teisingai ir konstituciškai atsiskaičius už servituto įvedimą į privačią nuosavybę, nesant privatininko, privataus savininko, jokios iniciatyvos, o per prievartą jam primetant… būtų teisinga atsiskaityti su juo teisingai.
Teisės departamento išvadoje dėl šio projekto yra pasakyta ir čia, man atrodo, tik dar labiau paryškina situacijos komiškumą. Yra sakoma, kad valstybė ne šiaip sau už privataus miško paskirties pakeitimą pasiima tą kompensaciją į savo biudžetą, pasiima labai tikslingai tam, kad atsodintų miškus, ir tam, kad įsigytų žemės miškams įveisti. Bet mes visi puikiai suprantame, kad į valstybės biudžetą patekus šitoms lėšoms valstybė skiria tas lėšas valstybinių urėdijų miškų plėtrai. Reikalas šventas – miškai plečiami, bet, atleiskite, kodėl užuot pakliuvę į privatininko kišenę, nes jo miškas sudarkytas, valstybė už tuos pinigus plečia urėdijų miškus, didina savo nuosavybę? Mano manymu, čia vėl antikonstitucinis dalykas. Pripažįstama, kad galėtų priklausyti savininkui, bet pasiima valstybė ir plėtoja valstybinių įmonių, t. y. miškų urėdijų, nuosavybę, t. y. didina savo turtą.
Tai štai šitie dalykai privertė pateikti tas dvi įstatymo pataisas, kurios, kaip matote, yra labai elementarios. Mano manymu, pirmiausia tai yra susiję ne tiek su aplinkosaugos dalykais, bet su nuosavybės konstituciniais dalykais, ir netgi drįstu pasamprotauti, kad su žmogaus teisėmis, ir netgi manyčiau, kad Žmogaus teisių komitetas galėtų būti gal ne pagrindinis, tačiau vienas iš papildomų komitetų svarstant šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų Seimo narių. Būtų logiška klausti trumpai ir atsakyti trumpai. Pirmasis – K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, praeitais metais mes, atrodo, išsprendėme tą problemą, kai valstybė paima visuomenės poreikiams mišką, ir numatėme tvarką, kaip atsilygina, kitaip sakant, išperka normalia kaina. Teisminiai ginčai, kuriuos jūs minėjote, yra šiek tiek senesni, kol dar nebuvo to įstatymo projekto. Ar jūs norite pasakyti, kad vien dėl to, kad atsiranda vienokia ar kitokia infrastruktūra, nepakeičiant pačios žemės nuosavybės, dar turi būti papildoma kompensacija?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tas klausimas, dėl kurio visi pasimauna, atsiprašau už žargoną. Yra procedūra, kai valstybei svarbiems objektams sukurti valstybė paima savininko žemę ir su savininku teisingai atsiskaito. Jūs minite tą variantą. Čia, įstatyme, nėra kalbama apie nuosavybės, savininko pakeitimą, kalbama apie Žemės įstatymo 23 straipsnį „Servituto sukūrimas“. „Litgrid“ arba „Amber Grid“ Petro Petraičio privataus miško žemėje turi servitutą, nuosavybę. Savininkas, atsiprašau, Petras Petraitis, nesikeičia. Tačiau infrastruktūros tiekimo įmonė įgauna servitutą, aukštesnio naudotojo teisę, nors savininkas lieka Petras Petraitis. Įsivaizduokime, jeigu po elektros perdavimo linija tas privatus savininkas turi toliau savo žemę, ko jis negali? Negali nieko statyti ir negali sodinti miško.
Tačiau įsivaizduokime kitą atvejį, kurį aš dabar matau Vakarų Lietuvoje. Tiesiamas dujotiekis, metro aukščio pylimas, dar 80 cm aukščio vamzdis, 1,80 cm aukščio kliūtis kerta mišką per pusę. Savininkui apskritai atimama galimybė pasinaudoti dalimi savo miško, nes, pavyzdžiui, jeigu miškas prieina prie autostrados, ant pylimo negali sandėliuoti medienos, niekas neleis nusitiesti keliuko į tą miško dalį, kuri atitverta, privažiuoti nei su traktoriumi, nei su arkliu į tą atitvertą miško dalį tu išvis negali. Taigi čia servitutų teisė, savininkas išlieka buvęs privatininkas, nuosavybė iš jo neatimama, tačiau apribojama galimybė. Tai nėra valstybės reikmėms išperkama žemė.
PIRMININKAS. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs, kaip geografas, tikriausiai puikiai suprantate išskirtinę nacionalinės vertybės – miško vertę ir tai, kad įstatyme yra padaryta išlyga, kad miškai nebūtų urbanizuoti, ir leista atstatyti sodybas tiktai buvusiems sodybų savininkams arba asmenims, kurie paveldėjo, sakysim, mišką ir istorinę sodybą pagal įstatymą. Ar toks jūsų išplėtimas nepavers, kad miškai bus urbanizuoti ir neišsaugosime tos nacionalinės vertybės, ypač regioniniuose parkuose? Tai vienas klausimas.
Antras. Priminimas. Tai, ką jūs siūlote, na, turi racijos, bet vis dėlto su savininkų teisėmis ir teisingu atlyginimu siūlyčiau prisiminti V. Kalantirenko atvejį, kada tiltą statėt Klaipėdoje.
E. GENTVILAS (LSF). V. Kalantirenko atvejis Klaipėdoje, čia mes žinome tokį atvejį, buvo visai kitas, dar negaliojo valstybės įstatymai, kad būtų išpirkta ir teisingai atsiskaityta. Poniai V. Kalantirenko vietoje sutriušusios trobos buvo duotas naujas namelis Liepojos plente. Manau, kad teisingai atsiskaityta. Kitas dalykas, ji vis tiek mane norėjo nušauti. (Juokas salėje)
Dabar dėl jūsų klausimo. Aš tikrai suprantu miškų vertę. Ir tikrai žinau, kad labai nedaugelyje miškų yra išlikusių tų sodybų. Kai Teisės departamentas rašo, kad toks mano siūlymas sukurtų prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, tai visų pirma tų buvusių sodybų yra nedaug, antra, ne kiekvienas esamas savininkas norės atstatyti tą trobelę, jeigu jis gyvena pats už 100 km arba už 300 km, todėl kokio nors stichinio urbanizavimo čia nebūtų, tačiau savininkų teises tikrai suvienodintų.
Ir dar vieną dalyką noriu pasakyti. Aš pats esu kelių privačių miškų savininkas. Nė viename mano turimame miške man nėra žinoma apie buvusią sodybą, todėl tai nėra mano interesas ir per nė vieną mano mišką kol kas tikrai nėra suprojektuota nei dujotiekio, nei elektros perdavimo linijos.
PIRMININKAS. E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Kolega, aš tikrai už pirmą šio įstatymo pateikimo dalį. Tegul tik lietuviai važiuoja atgal į kaimą ar mišką, statosi tas trobas, gal prireiks mūsų partizanams ateityje.
Dėl antros pusės klausimas toks. Perskaitau aiškiai, jūs ekspromtu įrašėte miško savininkui: „Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui“, ar nemanote, kad ekspromtu įrašėt, bet neužbaigėt. Čia jau klaida įstatyme „privačios“. Galbūt tai privatūs miško naudotojai. Antra, įskaitant servituto turėtojus. Po juo galbūt turėtų būti organizatoriai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą naudmenomis, tuomet taptų aišku, apie ką mes šnekame, kad miško savininkui, kad ir kas jis būtų, privalo sumokėti tą vadinamą sumą.
E. GENTVILAS (LSF). Gal ne visai taip suprantame. Privačios miško žemės naudotojai, t. y. kas nors ką nors nuomojasi, arba, įskaitant servituto turėtojus, kas čia dažniausiai ir įvardinama – „Litgrid“, „Amber Grid“. Ir vienu, ir kitu atveju tai nėra miško savininkas, o yra naudotojas, kuris naudojasi ta privataus miško žeme. Taigi tas naudotojas, arba servituto turėtojas, ir turėtų šiuo atveju atsiskaityti su pačiu miško savininku.
PIRMININKAS. Kolega P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl miškų. Kažkada, kai buvo privatizuojamos žemės prie ežerų, matininkai nederindavo su žemėtvarka servituto. Dabar yra tokia problema, kad vietiniai gyventojai negali pakliūti prie telkinių, nes neliko servituto. Bet yra gera pusė – žmonės gali pakliūti prie ežerų, kur yra miškai. O jeigu dabar mes juos irgi urbanizuosime, faktiškai vietiniai gyventojai išvis negalės prieiti. Gal jums reikėtų teikti, kad pirma būtų atkuriami servitutai gyventojams, kad galėtų prieiti, o po to jau teikti tokias įstatymo pataisas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Nežinau, su kuo tai susiję, gali būti, kad ten pasitaikys kokia buvusi sodyba tame miške prie vandens telkinio. Beje, papildant atsakymą į ponios I. Šiaulienės klausimą dėl saugomų teritorijų ir t. t., tai miško paskirties pakeitimas saugomoje teritorijoje yra apribotas 11 straipsnio 1 dalyje. Per saugomas teritorijas taip paprastai tie infrastruktūriniai objektai negalės eiti, išskyrus tą pataisą, kuri buvo priimta praėjusiais metais. Čia nekyla pavojaus saugomoms teritorijoms.
PIRMININKAS. Kolega V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėjau patikslinti ir paklausti. Pavyzdžiui, paveldi žmogus tuos pamatus, po to jis pastato namą ir jį parduoda. Ar gali jį parduoti?
E. GENTVILAS (LSF). Taip. Ir kai čia Teisės departamentas parašė, kad reikia įvertinti antikorupciniu požiūriu, aš labai už tai, bet noriu pasakyti štai tokią situaciją. Tarkime, kažkas nusipirko žemės, miško ir mato, kad ten yra sodybos pamatai. Jam niekas neuždraus vėl sugrąžinti tą mišką buvusiam savininkui ir pasakyti: davai, atsiprašau už žargoną, organizuok sodybos atstatymą, gauk statybos leidimą, o paskui man vėl sugrąžink, aš tau viską apmokėsiu. Net ir dabar yra korupcinė landa štai tokiems sandoriams. Mano manymu, reikia išgryninti tą situaciją, ir jeigu tavo žemėje, miške yra sodybos liekanos, buvusi sodyba, tu turi teisę ją atstatyti, jeigu tu nori ją atstatyti.
PIRMININKAS. Ir kolegė A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų šita išlyga jau tada buvo labai smarkiai diskutuojama, ar ji yra konstitucinė, kai mes įrašėme, kad tik buvę savininkai gali sodybas atstatyti arba jų pirmos, antros, trečios eilės palikuonys. Dabar jūs ir tai išbraukėte, nors pristatėte visiškai priešingai. Iš esmės dabar galės bet kas atstatinėti sodybas, jeigu jo miško žemėje trys akmenėliai apsamanojo užpylus kefyro. Mano klausimas – ar jūs skaitėte Teisės departamento išvadą, kuri labai aiškiai pasako, kad buvusių sodybų atstatymas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jų išteklių, todėl abejotina, ar tokios pataisos atitinka Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Kaip jūs manote?
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji Aurelija, aš ne tik skaičiau, aš dabar citavau atsakinėdamas į kitų kolegų klausimus. Mano įsivaizdavimas yra toks: jeigu yra miškas, tarkime, 15 hektarų plotas, ir atstatoma sodyba maksimum pusės hektaro, maksimum, bet aš neįsivaizduoju tokių buvusių sodybų, tai visas likęs miškas ir toliau lieka prieinamas visuomenei riešutauti, uogauti, poilsiauti, grybauti ir t. t. Niekas tų miškų neatima, nepaisant to, kad buvusios sodybvietės teritorija gali būti išimta. Dabar, kai jūs paminėjote 3 akmenėlius, atleiskite, tai ne šito įstatymo dalykas. Matyt, yra kur nors korupcijos, kad kažkokius tris atvežtus akmenis pripažįsta kaip sodybos pamatus, aš žinau tokių atvejų, bet tai yra korupciniai dalykai. Tai nereiškia, kad dabar turime atimti miško savininkui teises dėl to, kad žinome atvejų, kad kažkas korupciniu pavidalu yra susiorganizavęs kur nors pajūryje ar saugomoje teritorijoje atsistatyti sodybą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimas. Laikas baigėsi. Už norėtų kalbėti E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, norėčiau palaikyti E. Gentvilo teikiamas įstatymo pataisas pirmiausia dėl to, kad dabar galiojantys įstatymai, mano įsitikinimu, prieštarauja Konstitucijai, nes, pasirodo, atsiranda kelios skirtingos to paties daikto nuosavybės rūšys. Čia tas pats, lyg nusipirktum namą su sodu, bet sodo negalėtum persodinti, nes kažkas nuspręstų, kad tas sodas turi būti toks, koks buvo nuo pasodinimo. Noriu atkreipti dėmesį ne tik į miškų klausimą, bet ir dėl 2 dalies, kur kalbama apie nuosavybės teises ir apie tai, kad vystant įvairius svarbius valstybei infrastruktūrinius objektus, jeigu tie objektai eina per privatų mišką, lėšos iš valstybės turi būti nukreiptos privačiam asmeniui atlyginti, o ne valstybės sąskaita. Tai galioja kituose įstatymuose, kada kalbama apie žemės išpirkimą, lygiai taip pat šitas principas turėtų galioti ir Miškų įstatyme. Kviesčiau tikrai racionaliai vertinti situaciją, nebijoti jokių fobijų ir palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra ne tik labai korupcinis įstatymas, pataisa, bet apskritai ji yra nukreipta prieš mūsų gamtą ir prieš mūsų draugišką aplinką. Įsivaizduokite, kad mes miškus, kuriuos leidome Miškų įstatyme dalinti mažais gabaliukais, net iki 1 hektaro sklypeliais, dabar leisime iš esmės kiekviename iš tų hektarėlių statyti po sodybą. Mes žinome, kad tie faktai, juridiniai faktai, neva buvusių pastatų ir sodybų yra nustatomi įvairiausiais būdais už didelius pinigus, skelbiasi įmonės, kad nustatinėja tuos faktus, yra žinomi net įkainiai. Mes kažkada tai svarstėme Antikorupcijos komisijoje.
Žodžiu, mes visi žinome, ir teisėjai patys sako, kad sukontroliuoti, ar tikrai tie akmenėliai atvežti prieš dvejus metus ir su kefyru užaugintos samanos, ar jie ten stovėjo 100 metų, faktiškai yra neįmanoma. Todėl ir buvo paliktos gana griežtos nuostatos, tai yra išlygos, kad tik buvę savininkai ir jų palikuonys iki trečios kartos gali atsistatyti buvusią sodybą, kad nebūtų spekuliacijų, kad neprasidėtų nekilnojamojo turto pardavinėjimas ir statymas, biznio darymas miškų sąskaita. Jau tada buvo pasisakoma, kad jeigu mes žmonėms neleidome 20 metų statyti miškuose ir netgi dar daugiau – grąžindami miškus, žemę kaip turėtą turtą, mes aiškiai buvome įrašę kaip valstybė nuostatą, ką ten bus galima daryti. Nuostatos, kad bus galima statyti miškuose, niekada nebuvo. 20 metų žmonės atsiiminėjo kompensacijas, faktiškai pardavė savo miškus, nes žinojo, kad ten įsikurti negalės, dabar mes staiga keičiame sąlygas. Tai yra labai neteisinga, valstybė turi turėti viziją ir tęstinumą, o ne užsiiminėti tokiais, vadinkime, liberaliais džiazais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad sutarimo nėra. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2957, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 42, prieš – 6, susilaikė 44. Nepritarta. Galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Grąžiname.
15.27 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2455 (pateikimas)
Kitas 2-2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2455. Pranešėjas – E. Masiulis. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
E. MASIULIS (LSF). Gera diena. Mielieji kolegos, leiskite pateikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnio pakeitimą, kuris yra susijęs su gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu. Šiandien galiojančiuose įstatymuose yra numatyta, kad gyventojų pajamų mokestis mokamas į biudžetą tos savivaldybės, kurios teritorijoje gyventojas, mokėtojas, turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra registruotas. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį mes matome procesus, kai miestuose atsiranda nemažai įmonių, daug žmonių dirba miestuose ir didžiąją dalį paros laiko praleidžia miestuose, o gyvena priemiestinėse gyvenvietėse, rajonuose ir moka visus mokesčius pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą, tai yra tose rajonų savivaldybėse. Jeigu žiūrėtume pagal lėšų panaudojimą, tai, be jokios abejonės, toks žmogus, kuris pusę paros praleidžia su darbu susijusiais reikalais ir pusę paros gyvenamojoje vietoje, lygiai taip pat naudojasi infrastruktūra ir ten, kur jis dirba, toje teritorijoje, ir ten, kur jis gyvena. Todėl siūlymo esmė yra vis dėlto pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nustatant, kad 50 % gyventojų pajamų mokesčio būtų įskaitoma į tos savivaldybės teritoriją, kur mokesčių mokėtojas dirba, ir 50 % ten, kur jis gyvena ir yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti gana daug kolegų. Būtų gerai, kaip ir prieš tai, trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Pirmasis klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, vis dėlto jūs turėtumėte sutikti, kad esmine infrastruktūra naudojamasi ten, kur yra darbuotojo šeima, kur vaikai lanko darželį, moksleiviai mokyklą, kur gydymo įstaigas lanko šeimos nariai, o kur dirba laikinai išvykęs žmogus, man atrodo, tai yra daug mažiau infrastruktūros naudojama. Kaip jūs pagaliau pritaikysite tą įstatymą, jeigu, tarkime, žymus medikas važinėja dirbti į kokius penkis rajonus po kelias valandas? Kaip jūs tuos procentus dalinsite pagal jo darbo vietas?
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už klausimą. Kalbant apie kriterijus, pagal ką turėtų būti mokamas gyventojų pajamų mokestis, tai bent jau žiedinėse savivaldybėse yra nemaža dalis rajonuose gyventojų, kurie pagal savo darbo vietą pritaiko ir mokyklas vaikams, ir vaikų darželius, ir tikrai daug žmonių rytais iš rajono savivaldybės važiuoja į darbą, pakeliui mieste užveždami ir vaiką į darželį, ir moksleivį į mokyklą, ir t. t. Nereikia galvoti, kad yra kaip nors priešingai.
O kalbant apie mokesčio administravimą, jeigu žmogus per kelias darbo vietas dirba, akivaizdu, kad reikėtų lydimojo teisės akto, Vyriausybės ar Finansų ministerijos įsakymo, kuriame būtų nustatyta aiški mokėjimo tvarka tokiais atvejais, kai yra kelios darbo vietos. Nors vėlgi, būna ir taip, kad žmogus važinėja, dirba įvairiose darbo vietose, bet atlyginimą gauna vienoje registruotoje bendrovėje, tada būtų mokama 50 % gyventojų pajamų mokesčio toje savivaldybės teritorijoje, kur yra ta įmonė registruota.
PIRMININKAS. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad yra problema, bet ar ne per daug supaprastintu būdu norite šią problemą išspręsti? Nes tai, ką jūs minite, yra infrastruktūra ir t. t., tie miestai, centrai turi galimybę turėti pajamų. Bet, pavyzdžiui, yra nedidelės savivaldybės, kurios iš gyventojų mokesčių ir gali turėti tų pajamų. Ir dabar jūs nupjaunate per 50 %. Gal reikėtų pagalvoti apie formulės pakeitimą, nei tokiu siūlymu, kaip jūs dabar siūlote, spręsti problemą.
E. MASIULIS (LSF). Aš su jumis sutikčiau. Čia tikrai nėra kokia nors konstanta. Puikiai suprantu, kad yra skirtingos savivaldybės su labai skirtinga mokesčių mokėtojų baze. Akivaizdu, kad būtų galima kalbėti apie kokią nors kitokią formulę, galbūt ne tokį drastišką padalinimą. Bet tiesiog šiuo įstatymu keliame problemą, kuri egzistuoja, ir daugelis savivaldybių, kaimyninių savivaldybių, labai dažnai konfliktuoja tarpusavyje. Yra net tam tikri karai prasidėję. Kažkas nepriima vaikų iš kitos savivaldybės į mokyklas ar darželius, kažkas nekompensuoja už vietinį transportą ir t. t. Problema tikrai egzistuoja. O čia būtų tik bandymas, dėl kurio, jei po pateikimo pritartume, būtų galima diskutuoti ir galbūt atsirastų ir Vyriausybės pozicija, kuri galbūt detaliau ir galbūt ne taip skaudžiai į socialiai sudėtingas savivaldybes pasiūlymus nukreiptų.
PIRMININKAS. Klausia G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Gerbiamasis Eligijau, remdamasis jūsų pateiktu įstatymo projektu aš duodu konkretų pavyzdį. Prieš kurį laiką Varėnos rajone, Marcinkonyse, buvo Dzūkijos nacionalinis parkas, kuris buvo biudžetinė įstaiga su tam tikra ūkine veikla – miškotvarka. Kai kuriems gudručiams įvykdžius reformą, miškotvarka buvo pašalinta iš nacionalinio parko funkcijų, ir visas tas miškas, esantis Marcinkonyse, Varėnos rajone, atiteko Druskininkų savivaldybei. Dabar atsitiko taip: žmonės gyvena Varėnos rajone, socialines išmokas gauna iš Varėnos rajono savivaldybės, darbas irgi Varėnos savivaldybėje, o visas pelnas atitenka Druskininkams. Tai kaip elgtis? Aš labai norėjau, šis klausimas buvo numatytas užduoti K. Glaveckui, kaip mano Vilniaus universitete pramonės ekonomikos dėstytojui. Išspręskite, kaip elgtis tokiu atveju?
E. MASIULIS (LSF). Gaila, kad jau antrą savaitę neturime A. Kašėtos, dabartinio Varėnos mero, kuris galbūt spręs tą problemą. Bet, aišku, čia yra labai konkretus atvejis, ir šiuo atveju aš suprantu, kad gyventojų pajamų mokesčio dalinimas pagal darbo ir gyvenamąją vietą kai kuriais atvejais ir sprendžia tą problemą.
PIRMININKAS. Kolega E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kiek suprantu, gal gilesnės analizės ir nespėjote atlikti prieš pateikdamas tą projektą, sakykime, net neaišku, koks ten siekiamas atsakymas. Aš turiu kitokį klausimėlį. O gal vis dėlto čia daugiau siekiate išspręsti vien Vilniaus problemą, kadangi Vilniaus meru tapo jūsų partietis? Gal čia netiesa? Dėkui.
PIRMININKAS. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Kažkaip labai selektyviai jūs čia žiūrite. Noriu pasakyti, kad čia yra ne tik Vilniaus klausimas. Yra ir kitų miestų. Tai ir Šiaulių, ir Panevėžio. Nežinau, kiek jūs po Lietuvą važinėjate ir kiek matote, ir Alytaus, ir tos pačios Marijampolės, kur meras yra socialdemokratas. Paskambinkite socialdemokratų merui Marijampolėje ir paklauskite, ar jam šios pataisos priimtinos, ar ne.
Iš tikrųjų mes pastaruosius 10 metų matome šitą demografinį socialinį procesą, kai žmonės, ypač turintys didesnes pajamas ir mokantys didesnius mokesčius, darbo vietą turi mieste, centre, tačiau gyvena užmiesčiuose, rajonų savivaldybėse. Ir iš čia atsiranda ta problema, kad už naudojimąsi miesto infrastruktūra niekaip nesusimoka, nes mokesčius moka į rajono savivaldybę. Pasiskambinkite Marijampolės merui gerbiamajam socialdemokratui ir paklauskite. Pamatysite, kad aš esu teisus.
PIRMININKAS. M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad jūsų siūlymas sukelia dar daugiau sumaišties. Iš esmės aš suprantu, kokią jūs norite spręsti problemą, bet akivaizdu, kad bus dar daugiau naštos administruojant mokesčius, tvarkant buhalterinę apskaitą. Bus sudėtingiau planuojant savivaldybių pajamas. O problemos, kurią jūs norite spręsti, iš tikrųjų neišspręsime. Tiesiog aš jums norėčiau pasiūlyti kitokius sprendimo būdus.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad tikrai šiuo atveju didelių mokestinių administravimų papildomai nereikia. Čia yra tiesiog kompiuterinės programos pakeitimo dalykai. Iš esmės tai nėra koks nors sudėtingas dalykas, kainuojantis dideles lėšas.
Tačiau esminis klausimas yra vis dėlto toks: ar gyventojo pajamos ir visi sukuriami produktai atsiranda iš ten, kur jis gyvena ir ilsisi, ar iš ten, kur jis dirba? Man atrodo, šio įstatymo pati prigimtis yra neteisinga, kad mokesčiai yra mokami pagal tai, kur tu gyveni, mokesčiai, kurie yra mokami nuo tavo uždirbtų pajamų, dirbant darbą. Būtų logiška, kad bent dalis mokesčių būtų mokama ten, kur tu dirbi, kur uždirbi ir atiduodi valstybei mokesčius, o ne ten, kur tu kepi šašlykus, geri alų vakare arba vyšnias skini. Tikrai ne ten yra mokami mokesčiai.
PIRMININKAS. Kolega V. Gedvilas. V. Gedvilas, prašom.
V. GEDVILAS (DPF). Labai atsiprašau. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Eligijau, norėjau jūsų paklausti, ar jūs skaičiavote pinigine išraiška, kiek tai prisidėtų prie miesto biudžeto. Įsivaizduoju, kad didžiausi miestai nukenčia, ypač Vilnius, dėl gyventojų pajamų mokesčio, nes čia dalis labai daug dirba, bet mokesčius moka kur nors rajone. Ar jūs neskaičiavote pinigine išraiška, kiek Klaipėda, Kaunas, Vilnius?..
E. MASIULIS (LSF). Santykinai, aišku, labai tikslių skaičiavimų tikrai neturiu, bet apytiksliai tokie gyventojai tai galėtų sudaryti iš esmės iki 5–7 %, jie gyvena aplinkiniuose rajonuose, o darbo vieta yra mieste. Taigi maždaug toks santykis ir biudžete atsirastų.
PIRMININKAS. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Eligijau, ar tie didieji miestai dalinsis turto mokesčio pajamomis su kaimyniniais rajonais? Ar tą numatote irgi? Ar nebūtų paprasčiau, pavyzdžiui, žiedinius rajonus panaikinti, nes tas šnekėjimas apie tai, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sukuriama kokia nors vertė, o Klaipėdos rajone, Vilniaus rajone arba Kauno rajone tik gyvenama, nevisiškai yra teisingas? Labai daug tų pačių verslininkų, kurie atseit Vilniuje kuria verslą, gyvena tuose pačiuose rajonuose, nes jie ten įsikuria kažkaip. Tai gal reikia dalintis viskuo, ne tik pajamomis, bet ir sąnaudomis, ir turto mokesčiu?
E. MASIULIS (LSF). Na, dėl turto mokesčio čia nelabai supratau. Logikos nėra jokios čia dėl turto mokesčio. Bet žiūrėkite, mes negalvokime, kad tik didiesiems miestams čia yra nauda, o aplinkui esančioms savivaldybėms yra praradimai. Tas pats Klaipėdos pavyzdys. Didžioji dalis Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos plėtros yra numatyta į Klaipėdos rajoną. Klaipėdos rajone taip pat yra daug įmonių, kuriose dirba Klaipėdos mieste gyvenantys žmonės. Tai čia galvoti, kad pinigai išplauks iš rajonų savivaldybių į miestus ir tik į vieną pusę, na, nėra teisinga. Analizė rodo, kad yra nemažai ir verslo, kuris yra iškeltas už miesto, yra rajonų teritorijose, o ten dirba miestiečiai. Tai atvirkščiai gali atsitikti kai kuriais atvejais, kad gyventojų pajamų mokesčio dalį gaus ir rajono savivaldybės už tai, kad ten dirba miesto gyventojai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už norėtų kalbėti E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis E. Masiulis paminėjo čia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos pavyzdį. Kad būtų aiškiau, aš paimsiu Kauno laisvosios ekonominės zonos pavyzdį. Kauno laisvoji ekonominė zona visa yra išsidėsčiusi Kauno rajone. Turbūt 90 % laisvosios ekonominės zonos įmonėse dirbančių žmonių yra žmonės iš Kauno. Taigi praradimus, ar pliusus, ar minusus, čia dar tikrai reikėtų pasverti, aš negaliu pasakyti. O kiek Kauno rajone, Vilniaus rajone ar Klaipėdos rajone įvairių logistikos įmonių? Arba, pavyzdžiui, į Gargždus yra iškelta iš Klaipėdos „Master foods“ gamykla, kuri gamina šunų, kačių pašarus. Tai kartu ten pervažiavo pora šimtų klaipėdiečių dirbti. Todėl kalbėti apie tai, kad praranda rajonai, kurie yra prie didžiųjų miestų, o išlošia didmiesčiai, tikrai yra neteisinga, nes čia tiesiog ekspromtu galiu vardinti daugybę pavyzdžių, kai yra atvirkščiai, kaip ponas E. Masiulis ir paminėjo. Todėl aš pasisakau už šitą įstatymo pakeitimą, nes tai nėra kaip nors vienareikšmiškai naudinga rajonams arba nenaudinga rajonams.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ar dabar savivaldybei, kur žmogus registruotas, paliekame šimtą procentų pajamų mokesčio, ar dar imsime dalinti tarp tų, kurie dirba kartais? Nors pažiūrėtume, kiek būtų to biurokratizmo, jeigu imtume dalinti. Bet kuriuo atveju pinigų nuo to valstybei nepadaugės. Jeigu matome, kad šiandien tarp Vilniaus rajono ir Vilniaus yra neteisingos proporcijos paskirstant, tai žiūrėkime metodiką, įrašykime kitus koeficientus ir išspręskime tą klausimą. Čia buvo minimos žiedinės savivaldybės, tai spręskime iš esmės žiedinių savivaldybių klausimą, ar jos nėra koks nors nesusipratimas, gal reikia greičiau daryti vieną bendrą savivaldybę?
Šiam projektui aš siūlau nepritarti, nes tai sukurtų didžiulę administracinę naštą, o nauda tikrai būtų labai abejotina.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendro sutarimo nėra. Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2455, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 21, prieš – 8, susilaikė 57. Nepritarta.
Galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Galima. Ačiū. Grąžiname.
15.46 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1380 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2955 (pateikimas)
Kitas klausimas. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2955. Pateikimas. Pranešėjas – A. Mazuronis. Kol A. Mazuronis eina, repliką po balsavimo – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų balsavome taip, kaip balsavome, bet noriu pasakyti, kad problema išlieka labai didelė. Iš tikrųjų negalima tiesmukai galvoti. Sakykime, yra daug deklaravusių gyvenamąją vietą Neringoje, Palangoje ir panašiai. Ką, jie kasdien važinėja iš Neringos dirbti į Vilnių? Jie čia gyvena, jie čia naudojasi infrastruktūra, visais objektais, tik deklaruoja tą vietą, kad nemokėtų už keltą, nemokėtų dar už ką nors ir panašiai. Didiesiems miestams tai yra tikrai problema, ir negalime taip tiesmukai visko atmesti.
Aišku, šiandieninis projektas galbūt nevisiškai baigtas, reikia pagalvoti, kad ne 50 % ir 50 %, o galbūt 70 % ir 30 %, bet problemą tikrai reikia spręsti. Lygiai taip pat, kaip ir su keleivių pavėžėjimo lengvata. Vilniaus miestas praranda 400 tūkst. Lt kasmet, nes pakilo kainos, pakilo kuro kainos ir visa kita, o niekas nekompensuoja, tik žiūrime, kad tas miestas prasiskolino, tas miestas prasiskolino. Kaip neprasiskolins, jeigu mes patys sudarome sąlygas prasiskolinti?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Prašau pateikti įstatymo projektą. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Apgailestaudamas, kad Socialdemokratų frakcija taip vieningai neišgirdo jos deleguoto Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, norėčiau pristatyti mano siūlomą kitą įstatymo projektą, kuris yra visiškai apolitiškas ir, sakyčiau, labiau techninio pobūdžio. Juo yra siūloma pratęsti iki gruodžio 31 d. iki šiol galiojusį žemesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotai tiekiamai šilumos energijai.
Reikia pasakyti, kad šiandien visoje Lietuvoje yra apie 700 tūkst. daugiabučių, iš jų apie 100 tūkst. yra renovuojama, apie 100 tūkst. gauna kompensacijas už šildymą, o su likusiais 500 tūkst. iš principo niekas nėra daroma. Dažniausiai tie daugiabučiai yra senos statybos, todėl ne kompensacija, o žemesnis pridėtinės vertės mokesčio tarifas šildymui jiems tikrai yra būtinas.
Pristatydamas projektą norėčiau paminėti, kad tiek nacionaliniai komerciniai bankai, tiek Lietuvos bankas, tiek ir Finansų ministerija pakeitė ateinančių metų ūkio augimo prognozes, sumažino ūkio augimo prognozes. Natūralu, kad atitinkamai sumažėja ir galimybė gyventojams gauti didesnes pajamas.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Lietuva yra pirmaujanti iš valstybių. Jeigu žiūrėtume ir analizuotume visą išlaidų portfelį, visą išlaidų struktūrą, tai Lietuvoje išlaidos energijos ištekliams, kurių didžiąją dalį sudaro šildymas, tikrai užima vieną pirmųjų vietų Europos Sąjungoje, ta dalis yra viena didžiausių. Todėl, manau, būtų tikslinga priimti šį žemesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą.
Užbėgdamas norintiems paklausti už akių dėl biudžeto netekimų arba pajamų, iš kur reikėtų paimti pinigų, reikalingų šiam siūlomam įstatymo projektui įgyvendinti, norėčiau pasakyti, kad šiuo metu skolinimosi palūkanos tarptautinėje rinkoje yra minusinės, todėl valstybė tikrai nemažai sutaupo iš skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip sakė premjeras ir finansų ministras, tikrai yra labai didelių rezervų viešųjų pirkimų skaidrinimo srityje, kovojant su kontrabanda ir panašiai. Todėl tų šaltinių, manau, yra ir tikrai galime laisvai, nedvejodami pritarti siūlomoms įstatymo pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų, pirmasis – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ar teko preliminariai domėtis Finansų ministerijos pozicija dėl tų galimybių, taip sakant, sutaupyti biudžete reikiamą lėšų kiekį, kad būtų galima apsieiti su mažesnėmis PVM įplaukomis?
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkoju už klausimą. Jeigu būtų pritarta siūlomam įstatymo projektui po pateikimo, tai, matyt, būtų natūralus kitas žingsnis kreiptis į Vyriausybę prašant Vyriausybės išvados ir tada gautume Vyriausybės nuomonę tuo klausimu. Bet aš pakartosiu, mano nuomone, tų papildomų lėšų šaltinių, šalia tų, kuriuos aš jau išvardinau, tikrai yra.
PIRMININKAS. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs norite kaip liberalas turinčius dar labiau paremti, nes šia galiojančia sistema – 9 % lengvata naudojasi visi, ir galintys mokėti, nes neįgalintiems žemiau normos jau kompensuoja valstybė. Tai kodėl jūs dabar norite visų sąskaita paremti tuos, kurių remti nereikėtų?
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkoju už labai gerą klausimą. Aš tikrai girdėjau premjero pareiškimą, kad jam nereikia pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui, nes jis pakankamai uždirba ir gali apsieiti be jos. Bet turiu jus užtikrinti ir, beje, šiandien ryte labai aktyviai diskutavome frakcijoje su buvusiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku ponu K. Glavecku, panašias pajamas gaunančiu kaip premjeras… Kaip jūs minėjote, pasiturinčių žmonių iš tiesų šiuo metu Lietuvoje yra 2–3 %, jeigu jūs laikote pasiturinčiais šeimą, kuri gauna apie 2 tūkst. eurų, bet šalia to turi du ar tris vaikus, taip pat šalia to turi paskolą būstui ir galbūt vienas vaikas studijuoja kurioje nors aukštojoje mokykloje, ir studijuoja ne nemokamai – valstybės finansuojamas, bet studijuoja, studijos tokios, kad pats turi padengti išlaidas… Tai iš tiesų tos išlaidos nėra tokios didelės, ir aš manau, kad tiems 97 % žmonių, apie kuriuos mes čia kalbame, tikrai reikalinga, pakartosiu, ne pridėtinės vertės mokesčio lengvata, bet, specialiai pasakiau tą žodį, mažesnės pridėtinės vertės mokesčio tarifas tos šildymo srities. Aš to nevadinu lengvata. Šiandien, aš manau, Lietuvoje ekonominė situacija yra tokia, kad tų pasiturinčių žmonių, kaip jūs minėjote, tikrai yra labai labai nedaug.
PIRMININKAS. E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Pranešėjau, pasakykite, kodėl iki gruodžio 31 d.? Juk faktiškai išeina kaip ir pasityčiojimas iki gruodžio 31 d. ta lengvata, o dar likęs sausis, vasaris, kovas staiga vėl smogs tam gyventojų sluoksniui. Ar tada nevertėtų pagalvoti apie tai, kad geriau numatyti iki kitų metų birželio, tai būtų logiškiau?
A. MAZURONIS (LSF). Taip. Be jokios abejonės, jeigu jūs pritarsite po pateikimo siūlomam įstatymo projektui, tai ir bus galima padaryti. Paprasčiausia mūsų logika, kodėl mes siūlėme iki gruodžio 31 d., nes biudžetiniai metai baigiasi gruodžio 31 d. Vyriausybė, ateidama į Seimą su nauju biudžetu, greta to, kartu, aš tikiu, atsineš įstatymo projektą, siūlantį pratęsti tą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, bet jeigu to nepadarys, tai, be jokios abejonės, neabejoju, kad Seime kils tokia iniciatyva. Aš nemanau, kad tai turėtų galioti tik iki gruodžio 31 d., bet čia buvo labiau toks sisteminis požiūris.
PIRMININKAS. S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kolega E. Šablinskas jau paklausė, gerbiamasis Andriau, bet pratęsiant, na, jeigu mes priimtume iki pat sezono pabaigos, tai Vyriausybei formuojant biudžetą galbūt tada būtų ir skaičiavimas lengvesnis, nes ji tada ateitų su tais skaičiais ir galėtų atsakinėti greičiau ir atsakingiau į tuos klausimus. Tai reikėjo galbūt planuoti iki sezono pabaigos?
A. MAZURONIS (LSF). Be jokios abejonės, jeigu jūs pritarsite, pakartosiu, po pateikimo, tai svarstymo metu komitete tikrai bus galima daryti pataisą, bus galima nutolinti datą ir padaryti, pavyzdžiui, kaip dabar yra, iki 2015 m. liepos 1 d., bus galima padaryti iki 2016 m. liepos 1 d., kad apimtų visą šildymo sezoną.
PIRMININKAS. R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, kodėl taip kardinaliai pasikeitė liberalų nuostata? Kiek aš prisimenu, kai buvo siūloma ši lengvata, tai išvis liberalai nenorėjo jai pritarti, o dabar staiga jūs norite ją pratęsti.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkoju už labai gerą klausimą. Liberalų nuostata tikrai nepasikeitė ir turiu pasakyti, kad čia yra labiau asmeninis teikiamas projektas negu frakcijos. Frakcijoje, be jokios abejonės, yra įvairiausių nuomonių, bet vis dėlto didžioji dalis frakcijos narių mano, kad šiandien tokia įstatymo norma, t. y. įtvirtinti žemesnio lygio pridėtinės vertės mokesčio tarifą būtent šildymui, yra būtina dėl anksčiau minėtų priežasčių, nes iš tikrųjų ta butų ūkių išlaidų struktūra, jeigu paimsime ir palyginsime su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai išlaidos šildymui, elektrai, karštam vandeniui ir kitiems energijos resursams Lietuvoje yra tikrai nepamatuojamai didelės, todėl taikyti tą patį kurpalių, kuris yra Vokietijoje, Italijoje ar Ispanijoje, tikrai būtų nesąžininga čia gyvenančių žmonių atžvilgiu.
PIRMININKAS. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Aš norėjau jūsų paklausti dėl finansų, sakėte, minusinės palūkanos, galime skolintis vos ne iki begalybės…
A. MAZURONIS (LSF). Nesakiau iki begalybės.
V. GAPŠYS (DPF). O kaip jūs ruošiatės pasitarti su Europos Sąjunga dėl bendro biudžeto deficito, ar jūs irgi turite planą, kaip įtikinti Europos Sąjungos institucijas, kad jos mūsų nebartų, kad mes tiek skolinamės?
A. MAZURONIS (LSF). Gerbiamasis kolega, aš tikrai tikiu, kad Europos Sąjungos institucijos dėl šios siūlomos pataisos tikrai neturės kokių nors priekaištų. Bet aš tikrai manau, kad Europos Sąjungos institucijos galėjo turėti priekaištų dėl praeito patvirtinto biudžeto čia, Seimo posėdžių salėje, priimtų tam tikrų pataisų. Tai taip, galėjo turėti. Bet jūs kažkaip su Europos Sąjungos institucijomis tuos klausimus, kiek pamenu, pakankamai lengvai išsprendėte. Manau, nekils problemų ir mums.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už norėtų kalbėti E. Masiulis. Prašau.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kai kuriems užmiršusiems norėčiau pasakyti, kad būtent liberalai ir buvo autoriai įstatymo projekto, kuriuo ir pasiūlė pratęsti 9 % tarifą. Mes, atrodo, radome sutarimą, iš pradžių buvo sutarta metams, beje, premjeras A. Butkevičius po ilgų kankinamų svarstymų partijos viduje nutarė, kad išvis reikėtų neribotam laikui 9 % taikyti, tai po to Seime buvo priimtas sprendimas nukelti pusę metų.
Kolegos, iš tikrųjų Lietuvoje turime apie 700 tūkst. daugiabučių, iš jų tik apie 100 tūkst. yra renovuojami arba renovuoti, apie 100 tūkst. iš jų yra tokių, kai gaunamos kompensacijos – socialiai remtini, ir 500 tūkst. daugiabučių, kurie yra 30–40 metų senumo, kuriuose tikrai gyvena ne kokios nors labai turtingos šeimos, kurios gali mokėti visą pridėtinės vertės mokestį, ir dabar mes ramiai didintume nuo liepos 1 d. mokestį 12 %, nors dar nepasiekėme, kad visose savivaldybėse šiluma sparčiai atpigtų. Aš tikrai kviesčiau palaikyti šią nuostatą, nes kitu atveju tai bus traktuojama kaip mokesčio didinimas.
PIRMININKAS. Kolega A. Kubilius – prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad vis dėlto rinkimai dar toli ir dabar labai rūpintis rinkėjų parama nėra labai išmintinga. Iš tikrųjų yra padarytas sprendimas, kuris yra įtrauktas ir į biudžetą, todėl norint pasiūlyti tai, ką dabar siūlo liberalai, reikėtų siūlyti ir biudžeto pataisą, tai yra mažinti šių metų biudžete suplanuotų pajamų kiekį. Atitinkamai per pusę tiek, kiek iš to PVM yra įtraukta, reikėtų mažinti per pusę ir dirbti čia labai aiškiai ir tiksliai. Todėl aš negaliu pritarti, nes nematau sisteminio požiūrio, matau čia labiau norą pabūti populiariems.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, sutarimo neturime, todėl balsuojame. Kas pritariate Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-2955, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pateikimas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 66 Seimo nariai: už – 22, prieš – 1, susilaikė 43. Nepritarta. Galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Nesutinka kolega J. Razma? Nesutinka.
Kolegos, balsuojame. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad tobulintume, spaudžia už, kas už tai, kad atmestume, spaudžia prieš. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 61 Seimo narys: už – 34, prieš – 27. Grąžiname tobulinti.
16.00 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 7, 10, 26 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2953(2) (pateikimas)
Kitas yra 2-4 klausimas – Prokuratūros įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2953. Pranešėjas – V. Gailius. Pateikimas. Prašau, gerbiamasis kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, teikiu Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 7, 10, 26 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto inicijavimą paskatino Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės ataskaita, GRECO ataskaita, ir mūsų valstybės audito, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, 2014 m. gegužės 23 d. valstybinio audito ataskaita. GRECO ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad nors 2011 m. sudarytos prokuroro atrankos komisijos yra neabejotinai pagirtinas žingsnis, didinant kandidatų į pareigas prokuratūroje proceso skaidrumą ir objektyvumą, vertinimo grupė pastebėjo, kad komisijos kol kas neturėjo galimybės įrodyti savo patikimumą ir naudingumą.
Atkreipiu dėmesį, kad į tą komisiją narius deleguoja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas, prokurorų bendruomenė. Šitų deleguotų asmenų nuomonės nėra paisoma. Vyrauja suvokimas, kad skyrimas į pareigas ar pareigų paaukštinimas prokuratūroje vis tiek galiausiai priklauso nuo generalinio prokuroro. Ir tai nuomonė išorinio audito (GRECO komisijos), kurio nesaisto rekomendacijos ir kuris neprivalo paaiškinti, kodėl pasirenka ne pirmą įvertintą pretendentą, o praktika rodo – dešimtą, ketvirtą, penktą, ir nutyli atvejus, kai buvo pasirinktas pirmas, antras iš esmės.
Šiuo metu galiojanti tvarka nesudaro prielaidų tikėti, kad į pareigas paskirtas asmuo buvo geriausias pretendentas, todėl GRECO rekomenduoja, siekiant didinti asmenų skyrimo į prokurorus tvarkos skaidrumą ir objektyvumą, didinti atrankos komisijos narių įtaką priimant sprendimus, numatant, kad atrankos komisijos rekomendacijos yra privalomos ir jomis reikėtų vadovautis, o jeigu jomis nesivadovaujama, tai pateikti motyvuotą nuomonę. Ir teismų praktika tokia pat, kad sprendimai turi būti motyvuoti.
Tikslas – pakeisti susidariusią situaciją ir iš esmės prilyginti tą procesą, koks yra šiandien kitame viešajame sektoriuje. Mūsų žinomos patirtys valstybės tarnybos, statutinėse institucijose, kur atrankos komisijų rezultatas įstaigos vadovui yra privalomas, ir tai iš esmės išskaidrino viešąjį sektorių. Prašau po pateikimo pritarti mano teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano toks klausimas. Yra Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijos. Jūs rašote, kad jos sudaromos trejiems metams iš septynių narių ir į kiekvieną iš šių komisijų po vieną nepriekaištingos reputacijos asmenį skiria Respublikos Prezidentas – tvarka, Seimo Pirmininkas – tvarka, Ministras Pirmininkas ir toliau rašote – generalinis prokuroras. Mano klausimas toks yra. Ar kitų šalių praktika irgi yra tokia, kad į šitas komisijas, kurios faktiškai prižiūri patį generalinį prokurorą, jis turi teisę skirti sau lojalų žmogų? Ar tokia praktika yra, ar čia yra naujiena? Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Taip, tokia praktika yra, mūsų viešajame sektoriuje irgi tokia yra. Aš manau, kad generalinio prokuroro pozicija yra svarbi atrenkant pareigūnus, tinkamus šioms pareigoms. Tai, ką deleguoja prokuroras, deleguoja prokurorų bendruomenė, aš manau, kad yra novatoriška. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Gerbiamieji kolegos, kadangi yra tiktai norinčių kalbėti už, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Pritarta. Siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar kitų reikia? Nereikia. Užteks vieno. Ačiū. Siūloma svarstyti šių metų birželio 16 d. Galime pritarti? Galime. Ačiū.
16.05 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2968 (pateikimas)
Kitas yra 2-5 klausimas – Švietimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2968. Pranešėjas – kolega G. Steponavičius. Pateikimas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui pristatau nedidelį Švietimo įstatymo vieno straipsnio papildymą, susijusį su lėšų panaudojimo galimybėmis finansuojant mokyklas ir ugdymo procesą. Ne paslaptis, kad šiandien už skirtingus dalykus, susijusius su ugdymu mokykloje, galima skirti lėšų tiktai mokant darbo užmokestį. Mano teikiamas pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad iš mokinio krepšelio lėšų mokyklos galėtų įsigyti tam tikras paslaugas.
Noriu pasakyti, kad visų pirma šitas siūlymas yra aktualus mažoms mokykloms – kaimiškosioms mokykloms, kur atskirais atvejais, esant labai mažiems krūviams, nėra mokytojų, galinčių dėstyti tam tikrus dalykus. Pavyzdžiui, jeigu tai yra „ilgoji“ kaimiškoji gimnazija, išplėstinį chemijos kursą perskaityti yra galbūt tiktai kelios valandos, ir natūralu, kad į tolimą vietovę tokiam dalykui sunku pritraukti mokytoją. Tai būtų galima tokią paslaugą įsigyti ir mokymą vykdyti nuotoliniu būdu. Čia vienas pavyzdys.
Kitas pavyzdys. Pavyzdžiui, norėtų neformaliajam ugdymui pagal ugdymo planą pasikviesti išmaniąją robotikos mokyklą. Vėlgi vienintelis kelias tai daryti yra samdyti mokytojus. Jeigu būtų įteisinta galimybė teikti paslaugas, natūralu, kad daug efektyviau ir tikslingiau mokyklos galėtų naudoti savo turimas ribotas lėšas. Neslėpsiu, kad būtent iš kaimiškųjų mokyklų, susiduriančių su tokiais įstatymų netobulumais, ir kilo šita iniciatyva. Aš tikiuosi, kad jūsų supratimas ir palaikymas bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji – J. Vaickienė. Prašau.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų įdomus jūsų pasiūlymo variantas. Dabar jūs man sakykite, žodžiu „paslaugas“ galima įvardyti, ko gero, galbūt įvairias paslaugas, priklausomai nuo fantazijos. Ar jums neatrodo, kad čia sudarysime galimas prielaidas piktnaudžiauti ir kad kai kurių mokyklų vadovai galbūt nupirks tokių paslaugų, kurios nėra būtinos mokyklai? Šiandien trūksta krepšelio lėšų atlyginimams sumokėti, ypač, kaip jūs sakote, mažoms mokykloms. Tokios galimybės atvėrimas, aš manau, kaip tik sudarys prielaidas galbūt, aš nesakau, kad blogoms, bet nebūtinoms paslaugoms.
Kitas dalykas. Jūs sakote, neformaliajam ugdymui. Dabar yra papildomai skirta neformaliajam ugdymui. Dauguma mokytojų galės, kurdami savo būrelius, teikti tas neformalias paslaugas iš papildomų lėšų, kurias mes ir suplanavome šių metų biudžete. Neformaliam ugdymui aš išvis neįžvelgiu poreikio. Ar neįžvelgiate baimių?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Pradėkime nuo to, kad jūsų klausime yra užkoduotas nepasitikėjimas mokyklomis, jų bendruomenėmis, jų vadovais. Aš manau, kad labai aiškiai yra pasakyta, kad lėšų skyrimas ne tik per darbo užmokestį, bet ir perkant paslaugas yra įmanomas tiktai įgyvendinant mokyklų ugdymo planus. Natūralu, kad erdvės piktnaudžiavimams visiškai nėra. Ir dar daugiau galiu pridurti, kadangi ne vienus metus šia tema domiuosi, Valstybės kontrolė labai reikliai žiūri į tokių lėšų panaudojimą ir ne sykį atskiroms savivaldybėms ar net švietimo įstaigoms buvo nurodyta, jeigu jos ne pagal paskirtį panaudoja lėšas. Manau, iš tos patirties ar iš tų pastabų iš dalies ir kilo šitas siūlymas.
Ir dar noriu pasakyti iš praktikos. Mokyklų ugdymo plane (čia į antrą dalį jūsų klausimo atsakau) numatytos neformaliojo ugdymo valandos, ir mokykla sprendžia, kiek valandų jie gali apmokėti arba kokią sumą, sudėdami su mokyklų ugdymo bendraisiais planais, galima skirti neformaliam ugdymui. Tada jau sprendžia, ar jie turi mokyklos vaikų poreikius atitinkantį pedagogų kolektyvą, kurie tai gali daryti, ar jie norėtų tą paslaugą, kokius nors neformalaus ugdymo būrelius prisitraukti iš šalies. Tai nelanksti sistema, kad tik įdarbinant galima turėti po mokyklos stogu tuos dalykus, neleidžia to, o šalia galimybės, kurios atsiras nuo spalio mėnesio, irgi nesikerta su tuo, ką leistų įstatymas. Aš tikiuosi, kuo daugiau lankstumo bus, tuo vaikų poreikiai labiau bus atliepti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mano klausimėlis būtų labai paprastas. Iš tikrųjų tų naujų formų siūlymas panaudoti turimus išteklius yra sveikintinas dalykas ir gera idėja, nes sudaro galimybę mokykloms, visoms švietimo įstaigoms naudotis lankstesniais metodais organizuojant ugdymo procesą. Bet yra Teisės departamento pastaba, kuri iš tikrųjų yra svarbi, ir, ko gero, ją realizavus, į ją reagavus, būtų galima paneigti ir Audito komiteto pirmininkės nuogąstavimus. Tiesiog ką jūs galvojate, ar nereikėtų tiksliau apibrėžti, kas gi yra ta paslauga, reikalinga ugdymo procesui organizuoti? Nes pati sąvoka „paslauga“ iš karto suponuoja, kad atversime vartus taip, kad čia darysis velniai žino kas. Taigi, ar nereikėtų apibrėžti sąvokos? Arba bent jau šitą formuluotę šiek tiek praplėsti, kad būtų visiškai aišku.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Pritarčiau ir manau, kad vienas ar kitas žodis, įrėminantis paslaugų sampratą, leistų matyti aiškesnę tvarką, taip pat ir tiems, kas naudotųsi šita įstatymo norma, jeigu jinai atsirastų. Tai ačiū už supratimą ir pasiūlymą.
PIRMININKAS. A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, pasitikiu mokyklomis, žinau mokyklų struktūrą, galimybes, ugdymo planų leidžiamas galimybes, žinau ir tai, kad šitą siūlymą jūs teikiate, nežinau, turbūt kasmet. Panašu. Bent jau praeitais metais mes jau vieną kartą apie tai kalbėjome. Man nesuvokiama. Iš esmės jūs norite padaryti kažką tokio, ko negali suvokti sveiku protu, nors jūs sakote, kad jūs, liberalai, esate sveiko proto. Tai dabar jūs man atsakykite. Nėra pakankamai pinigų, o jūs norite įvesti dar kažkokias paslaugas, kai ir taip mokytojai neturi darbo, neužtenka krūvio, nepakanka pinigų susimokėti mokytojams už darbą, o jūs norėtumėte, kad mes krepšelį atidarytume dar kažkokiom paslaugom. Kokiom paslaugom?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, jūsų vietoje kaip švietimietei raginčiau susilaikyti nuo asmeniškumų, nes jūs turite savo supratimą, aš jį irgi, manau, turiu gana sisteminį ir profesionalų. Ir dar daugiau, dar kartą aš jums akcentuoju, šitas pasiūlymas atėjo iš kaimiškų mokyklų, kurios praktikoje susiduria su šia problema. Prieš metus buvo teiktas mano pasiūlymas ir į jį iš dalies buvo atsižvelgta, ir aš sutikau su tuo komitete. Praėjo metai laiko ir pagal Švietimo įstatymą patobulintos, patikslintos finansavimo galimybės neleido įgyvendinti tų sumanymų, apie kuriuos mes kalbėjome, ir aš matau, kad praktikoje veikia nelanksti sistema. Atleiskite, jeigu tik per darbo užmokesčio dalykus galiu įsivaizduoti, kad švietime kokybiški dalykai atsiranda, tai gyvenimas yra daug lankstesnis, nei toks įsivaizdavimas. Aš manau, kad sveikas protas yra, kada mes matome realų gyvenimą ir duodame vietose žmonėms dirbti, kaip jie įsivaizduoja, o ne iš viršaus įrėminame tuos dalykus. Kviečiu gerbti pedagogus, mokyklų bendruomenes ir pasitikėti jais.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia pasipiktinote asmeniškumais, bet jų išvengti tikrai nepavyks, ypač jums, buvusiam ministrui. Aš irgi keliu klausimą, kaip taip sugebate veidmainiauti ir dabar iš tos tribūnos rūpintis mažomis mokyklomis, kuomet jūsų reforma, pasiekusi apogėjų, jas faktiškai uždarė. Dabar mažosios mokyklos išgyvena savivaldybių dėka, nes jos dar mokykloms kitų mokyklų (arba tik filialai jau dabar veikia) sąskaita moka mokytojams atlyginimus, yra organizuojamas papildomas ugdymas. Štai toks jūsų šiuolaikiškas ir naujoviškas pasiūlymas, jis, manau, tik papiktins pedagogus ir mokinius. Be to, sveikatos specialistai kelia klausimus, kad mūsų vaikai per daug laiko ir taip praleidžia prie kompiuterių monitorių. Klausimas jums, ar jūs negalvojate, kad tai dar pablogins vaikų sveikatą? Reikia paliesti stuburo ir regėjimo klausimus. Noriu jūsų tiesiogiai ir labai asmeniškai paklausti, ar jūs pats tokioms įmonėms atstovaujate, o gal pats tapote registruotu lobistu, kad tokius pasiūlymus teikiate? Ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Visų pirma ne apie įmones kalbame, o apie kūrybiškus pedagogus galbūt iš kitų mokyklų. Ir dar kartą galėsiu jums pateikti ne vieną, jeigu įdomu, pavyzdį, kaip kūrybiškai pritraukiamos pačios įdomiausios organizacijos. Pavyzdžiui, Šiauliuose veikia Robotikos mokykla, tai yra viešoji įstaiga, ir jie ne tik mieste, bet ir visame regione nori kuo daugiau vaikų sudominti tiksliaisiais mokslais, konstravimu ir kitais dalykais. Atleiskite, kas čia yra blogo, tai vienas pavyzdys, ir tokių organizacijų yra daug, kad jos galės ateiti į mokyklas ir ne prie kompiuterių sėdės, o realius dalykus darys? Na, neturi tokia maža mokykla galimybės tokio mokytojo turėti.
O dėl mokyklų uždarymo, tai statistika rodo, kad šitos Vyriausybės valdymo laikotarpiu mokyklų uždarymo skaičių dinamika niekuo nesiskiria nuo prieš trejus metus dirbusios. Nueikite į duomenų bazes, pasižiūrėkite, kiek ir kas kokių sprendimų darė, ir nustokite užsiiminėti populizmu, nes vaikų visur mažėja, ir savivaldybėms, deja, teko priiminėti nelengvus sprendimus. Apie jūsų valdomame krašte padarytus sprendimus mes irgi galime atskirai pasikalbėti, jeigu jums būtų kada nors noras nuoširdžiai pasikalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš čia jums nepritarsiu. Čia nėra atskirų kieno nors valdomų kraštų, yra Lietuva ir mes esame Lietuvos Respublikos Seime.
Gerbiamieji kolegos, už norėtų kalbėti V. Stundys. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiesiog siūlyčiau, kolegos, atsiriboti nuo to proceso mokyklų stambėjimo, mokyklų mažėjimo, susijusio su demografiniais pokyčiais. Procesas vyko nuo 2000 m., pats jo pikas buvo 2000–2008 metai, kai Lietuvoje sumažėjo per 1200 mokyklų. Jeigu kalbame, kalbėkime faktais.
Antra. Aš suprantu, kad šita pataisa stebina tuos, kurie yra pripratę prie komenskinės, klasikinės švietimo paradigmos, tokios paradigmos, kai viskas yra aiškiai sudėliota į lentynėles, paskirstyta, yra metodikos, yra formulės. Na, visiems tarsi viskas yra aišku. Iš tikrųjų šita pataisa nėra kokia nors imperatyvi, o tiktai sudaro prielaidas lankstesniam finansavimo modeliui kurti ir, be abejo, lankstesniam ugdymo proceso organizavimui, jeigu to norės pati švietimo įstaiga. Jeigu švietimo įstaigoje pakanka pedagogų, pakanka formų, kurios skatina mūsų vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę, mokykla, be abejo, to nedarys. Bet jeigu mokykla turės ambiciją kurti savitą sistemą, tai šita pataisa tokias galimybes atvers. Be abejo, reikia nepamiršti ir kitko – jeigu Seimas tokiai pataisai pritars, neišvengiamai reikės tikslinti ir šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Jokio pavojaus ar kokios nors grėsmės šita pataisa iš tikrųjų nesukelia. Priešingai, kūrybiškoms mokykloms tai sudarytų puikiausias galimybes savo idėjas realizuoti taip, kad vaikai gautų kokybiškesnį ugdymą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Pitrėnienė. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, aš svarstau, praeitoje kadencijoje tokį gerą pasiūlymą galėjote priimti, kodėl nepriėmėte? Todėl, kad sugriauti sistemą, ir taip labai silpną, biedną sistemą, yra labai paprasta, o sukurti yra labai sunku. Siūlau visiems balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dar prieš – R. Tamašunienė. Suteikiu žodį R. Tamašunienei.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Labai ačiū. Iš tikrųjų ačiū G. Steponavičiui, kad ir rajonus valdome, ir t. t. Reikia atsižvelgti į tai, kad mokyklos lėšų neturi. Ta programa būtų labai gera, galima būtų pasinaudoti novatoriška idėja, jeigu mokyklos būtų užtikrintos dėl finansavimo ir įgyvendintų tai, kas privaloma pagal ugdymo planą. Mes ir mokiniams, ir mokytojams užkeliame labai aukštą kartelę. O finansavimo nėra, ir dabar toks Mesijas atėjo, tokią lobistinę dovanėlę, kompiuterinę programėlę jums įteikė už tai, kad mokytojai nereikalingi kaime, nes jau nėra iš ko jiems mokėti atlyginimų. Aš raginu balsuoti prieš, o kai ateis laikas ir matysime, kad švietimo sistema bus atitinkamai finansuojama, tada galėsime kalbėti apie programėles ir nuotolinį vaikų mokymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Išimties tvarka E. Masiulis – už.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už jūsų gerumą, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš vis dėlto jaučiu balse kažkokią nuoskaudą, kada mes girdime argumentus prieš. Nelabai suprantu, iš kur ta nuoskauda atsirado. Ar dėl to, kad ne jūs esate šito įstatymo autorės, ar G. Steponavičius nepasiūlė prisidėti prie šito projekto? Vis dėlto reikėtų žiūrėti į esmę, nesvarbu, kas pozicija, kas opozicija, ir žiūrėti lanksčiai į situaciją, pasitikėti mokyklos vadovais, bendruomene ir sudaryti tokias galimybes, kad tos lėšos, kurios yra, būtų naudojamos pačiu geriausiu būdu mūsų vaikams ir jų švietimo procesui organizuoti. Šitas įstatymas būtent apie tai ir kalba. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, sutarimo akivaizdžiai neturime, todėl kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2968, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 19, prieš – 15, susilaikė 28. Nepritarta. Ar galime grąžinti tobulinti? Ne. Balsuojame. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, balsuojate už, kas nepritariate, kitaip sakant, atmetate įstatymą, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Kad atmestume – prieš. Kad grąžintume tobulinti – už, kad atmestume – prieš.
Gerbiamieji kolegos, taip pat balsavo 62 Seimo nariai: už – 24, prieš – 38. Įstatymas atmestas.
16.24 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 122, 134, 136, 151, 152 ir 155 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIIP-2962 (pateikimas)
Kitas mūsų 2-6 darbotvarkės klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIIP-2962. Pranešėjas – Š. Gustainis. Prašau, kolega. Debiutuoja, atrodo, pristatydamas įstatymus. Sveikiname su tuo. Primenu, kad tai yra pateikimas. Šiuo metu mes svarstome opozicinę Liberalų sąjūdžio darbotvarkę.
Š. GUSTAINIS (LSF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerą dieną, su kuo nesisveikinome. Noriu pateikti pirmąjį nediduką savo, kaip Seimo nario, projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų kolega debiutuoja, ar galime netriukšmauti labai garsiai? Kolega Eugenijau Gentvilai! Prašom.
Š. GUSTAINIS (LSF). Nediduką, nesudėtingą, bet, mano galva, gana reikalingą. Tai yra Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimas, kuris deklaruotų, kad posėdžio medžiagą Seimo nariai pagal nutylėjimą gautų ne popieriniu variantu, o elektroniniu būdu. Dabar galiojanti sistema yra priešinga – pagal nutylėjimą visi Seimo nariai visą medžiagą gauna popieriuje, taip pat dubliuojama elektroniniu paštu. Šita pataisa pasakytų, kad visus dokumentus Seimo nariai gauna elektroniniu būdu, o pagal nutylėjimą ir pagal atskirą prašymą gali gauti popieriuje.
Pagrindiniai šitos pataisos motyvai yra du. Vienas, be abejo, yra to paties biudžeto ir Seimo kanceliarijos lėšų taupymas. Mano duomenimis, tikrai per metus yra sunaudojami didžiuliai kalnai popieriaus. Jeigu įdomu, tai yra nuo 7 iki 10 tūkst. didelių pakų, kiek kanceliarija šiandien sakė. O antras, galbūt daugiau ideologinis dalykas, kai jau bene antra kaip minimum Seimo kadencija ir Vyriausybė kalba apie biurokratijos mažinimą ir popierizmo saulėlydį, tad manau ir esu įsitikinęs, kad Seimas yra ta institucija, kuri visai Lietuvai turėtų rodyti pavyzdį, kaip šitą saulėlydį daryti.
Dėkui. Prašom palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Aš, kaip miškininkas, turėčiau pritarti, nes reikės mažiau medžių iškirsti, popieriaus mažiau reikės. Bet jūs siūlote, kad pagal atskirą Seimo narių prašymą reikėtų spausdinti. Kam to reikia, mes ir taip galime atsispausdinti, kai reikia, turime spausdintuvus. Žmonės nėra visai vienodi. Vienas daug geriau gali naudotis rašytiniu variantu, kitas elektroniniu. Gal yra tarpinis variantas?
Š. GUSTAINIS (LSF). Aš, rinkdamas parašus dėl šios iniciatyvos, gavau porą gana skeptiškų pastabų, kokiu tu čia mažmožiu užsiimi, juk ir taip viskas gerai, ir popieriuje kas nori gali gauti, ir elektroniniu būdu. Lygiai taip pat bus galima gauti ir po tokio pakeitimo, tik bus apversta logika į nutylėjimą, į pirmąją vietą iškeliant elektroninį formatą. Aš esu įsitikinęs, kad daugelis Seimo narių ir šiandien daugiau naudojasi elektroniniu variantu, bet gauna dar ir tą popierinį variantą. Aš, sakysim, nuo pat pirmos dienos, kai radau tuos 500 lapų ant savo stalo (tai buvo vienos dienos medžiaga), nuėjau ir atsisakiau šito dalyko.
PIRMININKAS. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš esmės mes taip ir dirbame, ir jūs pats patvirtinote, kad galima atsisakyti, ir niekas neužverčia tais popieriais, ir naudotis elektroniniu būdu. Tik tiek, kad jūs norite tai įrašyti.
Š. GUSTAINIS (LSF). Kolege, aš nesu įsitikinęs, bet manau, kad šitas Seimo statutas yra rašytas dar tada, kai nebuvo elektroninio pašto. Ir man, kaip Seimo nariui, yra gėda, kai aš pagal nutylėjimą gaunu popierių, kuris visame pasaulyje jau yra atgyvena ir mes turime kažkaip…
PIRMININKAS. Kolegos, netriukšmaujame!
Š. GUSTAINIS (LSF). Jeigu Seimas nerodo popierizmo saulėlydžio pavyzdžio kitoms valstybės institucijoms, tai kaip mes iš viso galime tai įgyvendinti visoje Respublikoje?
PIRMININKAS. Gerbiamasis jaunasis kolega, aš jums priminsiu. Taip, Seimo statutas buvo pradėtas rašyti prieš daugiau kaip 20 metų, bet jis buvo daug kartų taisytas. Taigi yra ir šiuolaikinių pataisų. Klausia V. Fiodorovas. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš visą dieną laukiau šito, norėjau paklausti tokio klausimo, ir sulaukiau pranešėjo šiandien rytą. Ar nėra svarbesnių klausimų, ar jūs manote, kad visi klausimai, kurie svarstomi Seime, yra svarbūs? Tai vienas dalykas. O kitas dalykas, jeigu pateikimas ir įvyks, aš norėčiau, kad jūs pats pasiūlytumėte, kad dėl šio klausimo pagrindinis komitetas būtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kad mes turėtume ką veikti. Ačiū.
Š. GUSTAINIS (LSF). Aš tikriausiai paskui kolegos paklausiu, koks buvo jūsų pirmas teiktas projektas ir per kiek dienų jis tapo?.. Taip, yra kur kas daugiau ir didesnių dalykų, kuriais reikėtų rūpintis, bet tai yra pirmas projektas, aš bandau save išbandyti. Todėl pradedu nuo nedidelių dalykų, kad jums išaiškinti, ką noriu pakeisti, man būtų kuo paprasčiau.
PIRMININKAS. Kolega V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Sveikinu ir su projektu, ir tikrai manau, kad jis yra svarbus. Ar jūs nemanote, kad jį būtų galima dar patobulinti? Aš, žinoma, palaikysiu, bet ar nemanote, kad būtų galima patobulinti, atsisakant medžiagos spausdinimo ir komitetuose, nes komitetuose turbūt dar daugiau atspausdinama ir ta didžioji dalis popierių yra ten?
O žiūrint iš esmės, tai turbūt ir posėdžio pirmininkas pritars, žinant jo aistrą technologijoms, kad vis dėlto reikėtų Seime vietoj popieriaus pirkimo pasakyti, kad galbūt iš kanceliarinių įsigytų Seimo nariai, arba Seimo nariams įgyti, nupirkti iPad’us ar kitus planšetinius kompiuterius, atsisakyti dar daugiau popieriaus ir dar daugiau nereikalingos medžiagos dalinimo. Mes tikrai būtume ir mobilesni, ir geriau orientuotumės aplinkoje.
PIRMININKAS. Iš karto karštai pritariu tam pasiūlymui. Prašom.
Š. GUSTAINIS (LSF). Labai dėkui, pone Vytautai. Aš kaip tik rankoje vėlgi popierinį variantą turiu, neturiu elektroninio, Teisės departamento raštelio, kuriame jie apie tai ir siūlo pagalvoti, ar neverta pridėti iki svarstymo stadijos dar ir tą medžiagą, kurią gauname komitetuose, ir dar keletą Statuto straipsnių paliesti.
PIRMININKAS. Planšetizuotis iš sutaupytų lėšų, taip supratau? V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Šarūnai, aš manau, kad teisingai jūs darote. Reikia pradėti daryti apšilimą nuo paprastų dalykų, nuo statutinių pataisų. Pataisa gana aiški ir visiems suprantama. Aš net neabejoju, kad pritarsiu po pateikimo. Tiesiog džiaugiuosi, kad vienas iš Liberalų sąjūdžio pateiktų projektų šiandien galbūt ir pavyks. Sveikinu. (Juokas salėje)
Š. GUSTAINIS (LSF). Vienas jau pavyko, kiek mačiau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, gal bendru sutarimu pritarsime? (Balsai salėje) Galime pritarti? (Triukšmas salėje) Gerai, balsuojame. Yra tik norinčių už kalbėti, bet prieš nėra. Nori kalbėti vis tiek? Gerai, V. Aleknaitė-Abramikienė už, prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš nebūčiau kalbėjusi, nes pritariu šiam projektui ir seniai esu atsisakiusi popierinių variantų. Bet mane nustebino vieno mūsų kolegos prisipažinimas, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas neturi ką veikti.
Aš noriu pasakyti, gerbiamieji kolegos, mes gyvename informacinio karo aplinkoje. Jeigu toks komitetas neturi ką veikti, tai aš siūlau pasinaudoti mūsų patirtimi. Mūsų, t. y. Europos reikalų komiteto. Mes labai dažnai sujungiame savo pajėgas, ir rytoj tą darysime, su Užsienio reikalų komitetu. Tai jūs su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu kartais darykite bendrus posėdžius ir turėsite ką veikti. Nes mūsų rinkėjams neturėtų būti labai linksma girdėti, kad yra komitetų, kurie neturi ką veikti. Ačiū. Aš sveikinu jaunąjį kolegą su teisingu, nors ir nedideliu, projektu ir jam pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Vilija, kadangi esu ir Europos reikalų komitete, ir Informacinės visuomenės plėtros komitete, tai yra tikrai netiesa. Informacinės visuomenės plėtros komitetas tikrai turi ką veikti. Be to, Europos reikalų komitetas su šiuo komitetu planuoja ir greitai bus bendras posėdis. Turėsime tikrai labai svarbią temą – apie galimą mūsų IT kompanijų dalyvavimą Rytų partnerystės programoje, kas yra labai svarbu.
Aš manyčiau, kad nereikėtų mums čia menkinti, mes nežinome kitų komitetų, kaip jie ten dirba. Čia ne jūs, čia kiti pasakė. Yra ir tame komitete daug dalykų. O jeigu jų nebus, tai mes pakeisime komitetų struktūrą.
Kolegos, balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2962, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Pateikimas. Balsuojame po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 62 Seimo nariai. Už – 49 (V. Gedvilas buvo teisus), prieš nėra, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar yra dar kitų? (Balsai salėje) Prašau? Koks dar? Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Gerai. Tai papildomi. Gerai. Siūloma svarstyti birželio 30 d. Galime pritarti? Galime, ačiū. Negalime? Yra pasiūlymas anksčiau. Tuoj pasižiūrėsime, kada galima. Siūloma įrašyti į birželio pradžią. Birželio kuri diena galėtų būti: ar 2, ar 4? Birželio 4 d. Gerai. Pakeičiame. Svarstymas birželio 4 d.
16.35 val.
Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1156(2), Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1265 (pateikimas)
2-7a, 2-7b klausimai – Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1156(2) ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1265. Pranešėjas – kolega E. Masiulis. Pateikimas. Gal iš karto abu? Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Taip, jie susiję. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ypač iš valdančiosios daugumos, tikrai noriu padėkoti, kad šiandien nesudaužėte mūsų naujo kolegos Š. Gustainio tikėjimo Seimo nario profesija, bet mano tai galite daužyti, nes aš, kaip sakoma, tą tikėjimą jau šiek tiek praradęs.
Kolegos, noriu pateikti tarpusavyje susijusius projektus. Jų esmė yra labai paprasta – mes jau daug metų turime tokią praktiką, kai įvairūs mokestiniai įstatymai yra teikiami kartu su biudžetu, su biudžeto projektu. Taip atsitinka, kad biudžeto projektą mes pradedame svarstyti spalio–lapkričio mėnesiais, baigiame gruodžio mėnesį, ir dažnai būna taip, kad įvairūs mokestiniai pakeitimai, priimami kartu su biudžetu, įsigalioja nuo sausio 1 d. kartu su biudžetu. Tai reiškia, kad nuo įstatymo dėl kokio nors mokesčio pakeitimo priėmimo iki įsigaliojimo lieka dvi arba trys savaitės.
Akivaizdu, kad tokia nestabili aplinka trukdo, be jokios abejonės, mūsų ekonomikai ir trukdo prognozuoti žmonėms gyvenimą. Siūlymas būtų vis dėlto išbraukti tokią galimybę, kad galiotų vienintelis principas, kuris ir dabar galioja, kad visi mokestiniai įstatymai, kurie yra Seime priimami, turi įsigalioti ne mažiau kaip po šešių mėnesių tam, kad visas valstybės ekonominis gyvenimas galėtų prie jų prisitaikyti. Kviečiu palaikyti tokį projektą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų teisingas jūsų požiūris, bet klausimas būtų toks: kodėl 2008 m. pabaigoje jūs balsavote šiek tiek kitaip ir mokestinę sistemą apvertėte? Aš pats prisimenu, nes tuo metu buvau dar verslininkas, kai gruodžio 30 d. laukėme išspausdintų „Valstybės žinių“, nes nežinojome, kaip ir kokius mokesčius reikės skaičiuoti vos už dviejų dienų. Ir žinau, užsienio investuotojams, bankams tas labai kėlė nerimą. Kodėl jūsų požiūris taip pasikeitė?
E. MASIULIS (LSF). Aš niekada ir nesakiau, kad tuo metu tie įstatymai, kurie buvo priimti, buvo normalu. Iš tikrųjų tai buvo ekstrinė situacija ir labai didelis ekonominis nuosmukis vertė mus kasdien perskaičiuoti bendrojo vidaus produkto augimo prognozes. Bet iš klaidų irgi mokomasi. Šiuo atveju tai nereiškia, kad jei kada nors kas nors taip elgėsi, mes nebegalime keisti žaidimo taisyklių. Man atrodo, reikia tiesiog savikritiškai vertinti, ir aš vertinu savikritiškai ir noriu palinkėti, kad niekada gyvenime daugiau nė vienai Vyriausybei taip nebereiktų daryti, kaip buvo tuo metu padaryta.
PIRMININKAS. Kolega S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Eligijau, vienaip ar kitaip atsitinka. Pavyzdys. Aišku, nenoriu to pavyzdžio minėti, dabar mes turime eurą. Jeigu atsitiktų, ką ir kolega Petras… mes čia diskutuojame, reikėtų priimti greitus ir skubius sprendimus dėl vienokių kitų… Ką mes tada tuo atveju galėtume padaryti ir kokie tada mūsų būtų sprendimai, kaip jūs manote?
E. MASIULIS (LSF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad projektas numato išimtį, kad šešių mėnesių taisyklė netaikoma tiems teisės aktams, kurie yra derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Kadangi mes dabar jau esame euro zonos nariai ir iš esmės, jeigu atsirastų kokie nors labai skubūs Europos centrinio banko tam tikri sprendimai, nors geriau jų nebūtų, tai čia paliekama galimybė taikyti tą išimtį ir nereikalauti šešių mėnesių. Kalbant apie nacionalinę kompetenciją, siūlymas yra, kad vis dėlto visi pakeitimai įsigaliotų po šešių mėnesių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prieš norėtų kalbėti I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, Eligijau, už prisipažinimą, kad galbūt ta liūdna naktinės reformos patirtis veda į tokius apmąstymus. Vis dėlto, šiaip ar taip, tai yra Vyriausybės konstitucinė prerogatyva, jos, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, teisės gali būti apribotos, priėmus tokią pataisą. Kita vertus, ta praktika, kad mes turime šešių mėnesių terminą ir laikomės, vis dėlto paliekame biudžete galimybę, manyčiau, kad to visiškai atsisakyti nereikėtų. Kita vertus, tokios ekstremalios situacijos gali priversti, kad mes, ką minėjo Eligijus… nors mes, kaip opozicija, visada sakėme, kad gelbėti buvo pasirinktas ne tas kelias. Sakyčiau, kai tuo keliu buvo nueita, krizė buvo tik pagilinta. Todėl, kolegos, siūlyčiau nepritarti tokiam teikimui.
PIRMININKAS. Už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėl to, ką dabar gerbiamoji Irena pasakė, mums taip pat skaudėjo. Mes visada sakėme, net 2008 m. vos nenakvodami. Ir dabar nesuteikti galimybės iš tikrųjų pabandyti žaidimo taisykles pakeisti, ką kolega D. Petrošius sakė, prieš dvi dienas priimame, kai mes priėmėme ir nežinojome, kaip mokestinė bazė. Na, turime, kolegos, vieną kartą ryžtingai pasakyti, kad kitaip turime pasižiūrėti į planus, kitokį signalą siųsti žmonėms, aišku, nedviprasmišką. Aišku, kainuoja, matyt, tiek sveikatos, tiek žmogiškųjų išteklių, bet mes turime vieną kartą padaryti tvarką, o ypač dėl mokestinių dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, sutarimo nėra. Balsuojame po pateikimo dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-1156 ir Nr. XIIP-1265. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 54 Seimo nariai: už – 32, prieš – 1, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo.
Dėl projekto Nr. XIIP-1156 pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar reikia kitų komitetų? Nereikia. Dėl projekto Nr. XIIP-1265 pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Galima. Abu projektus siūloma svarstyti birželio 9 d. (Balsai salėje) Vyriausybės išvados? Taip, būtinai. Reikia būtinai, nes tai yra biudžetas. Ačiū, kolegos.
16.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2974 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-8a, 2-8b, 2-8c klausimai. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIP-2974. Tikriausiai pirmiausia dėl sesijos darbų plano pakeitimo, taip? Projektas Nr. XIIP-2974. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Pranešėjas – kolega V. Gailius. Kviečiame į tribūną.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiu Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-2974. Prašau jam pritarti.
PIRMININKAS. Klausiančiųjų nėra. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime.
Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo?
Tada balsuojame. Kas pritariate projektui Nr. XIIP-2974, balsuojate už Seimo nutarimą dėl programos pakeitimo, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 49 Seimo nariai: už – 49. Vienbalsiai. Seimo nutarimui (projektas Nr. XIIP-2974) pritarta. (Gongas)
Ir prijungiame taip pat prie kitų pakeitimų, taip?
16.45 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2838, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2839 (pateikimas)
Ir vėl kviečiame V. Gailių dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-2838, Nr. XIIP-2839, darbotvarkės 2-8b, 2-8c klausimų. Prašau. Pateikimas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Antikorupcijos komisijos kolegų įgaliotas teikiu Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo ir lydimąjį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17210 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus.
Šį įstatymo projektą pasirašė nemažai Seimo narių, atstovaujančių visoms frakcijoms. Jį rengėme kartu su Valstybine mokesčių inspekcija. Jo tikslas – skaidrinti viešųjų ir privačių interesų deklaravimą, turto ir pajamų deklaravimą. Generalinį tikslą turime tinkamai organizuoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos veiklą ir, bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi, gauti papildomus duomenis apie pasikeitimus valstybės tarnyboje ir atsiradusią prievolę deklaruoti turtą ir pajamas. Šiais duomenimis galės naudotis ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri šiandien eina teisingu keliu. Taip mes skaidrinsime mūsų viešąjį sektorių ir prisidėsime prie korupcijos prevencijos. Manau, prisidėsime ir prie generalinio tikslo ne vien Baudžiamuoju kodeksu per korupcijos apraiškas daužyti, o ir prevencinėmis priemonėmis. Prašau pritarti šiam mano teikiamam įstatymo projektui ir lydimajam Administracinių teisės pažeidimų kodeksui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Atrodo, Seimas linkęs pritarti. Klausiančiųjų nėra, norinčiųjų kalbėti už ir prieš taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu abiem projektams? Ačiū. Pritarta.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2838 siūlomas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Siūloma svarstyti birželio 11 d.
Dėl projekto Nr. XIIP-2839 siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Galima. Taip pat siūloma svarstyti birželio 11 d. Ačiū.
16.48 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 131, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1129 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2443(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-9 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2443. Pranešėjas – B. Bradauskas. Nematau. Kas galėtų iš Biudžeto ir finansų komiteto pristatyti? Ar iš Biudžeto ir finansų komiteto nieko neturime? Iš esmės tai yra atmetimas. Gal galėtume čia bendru sutarimu balsuoti? Galime bendru sutarimu atmesti? Gerai. Kolegos, atmesta.
16.49 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 50, 138 ir 149 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2557 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIP-2557. Pateikimas. Pranešėja – D. Teišerskytė. Prašom, gerbiamoji kolege.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Laba diena. Bandyčiau teikti Statuto pataisas, nes yra labai dažni atvejai, kai Seimo narys komitetui pateikia savo įstatymą ar įstatymo pataisą, labai ilgai laukia apsvarstymo komitete ir dažnai tas laikas užsitęsia iki pusės metų. Mano siūlomos reguliavimo nuostatos yra tokios: jeigu nustatytu laiku Vyriausybė nepateikia išvadų, laikoma, kad ji teisės akto projektui neprieštarauja. Siekiant glaudesnio Seimo komitetų bendravimo ir Seimo nustatytų projektų svarstymo terminų laikymosi, įtvirtintas reikalavimas pranešti papildomam komitetui apie įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete terminus, kad papildomas komitetas suspėtų apsvarstyti klausimą savo posėdyje. Taip pat nustatoma, kad papildomas komitetas privalo apsvarstyti įstatymo projektą ir pateikti išvadas ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Taip pat Seimo statutas papildomas nuostata, kad jeigu pagrindinis komitetas, likus keturioms darbo dienoms iki įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje, nespėja apsvarstyti įstatymo projekto, jis privalo pateikti motyvuotą prašymą Seniūnų sueigai dėl šio įstatymo projekto svarstymo termino pratęsimo. Siekiant užkirsti kelią įstatymų svarstymo pagrindiniame komitete vilkinimui, siūloma numatyti, jeigu pagrindinis komitetas per trejus metus nuo įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje šio projekto neapsvarsto, šis įstatymo projektas gali būti teikiamas svarstyti Seimo posėdyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai klausimų neturi. Gerbiamieji kolegos, gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2557, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 49 Seimo nariai. Už – 45, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Galime. Ačiū. Siūloma svarstyti birželio 30 d. (Balsai salėje) Keičiam ką? (Balsai salėje) Į birželio 11 d.? Pritariame? Gerai, pritarta birželio 11 d.
16.52 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2624 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2624. Pateikimas. Pateikėjas kolega V. Gailius. Prašom, gerbiamasis kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Įstatymo projektą teikiu kartu su kolegomis: Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku J. Sabatausku, nariais – V. Skarbaliumi ir S. Šedbaru. Įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo yra inicijuojamas dėl Valstybės kontrolės audito ataskaitoje paminėtų problemų organizuojant prokuratūros veiklą viešojo intereso gynimo srityje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis įpareigoja prokuratūrą pagal kompetenciją ginti viešąjį interesą, tačiau viešąjį interesą privalo ginti visi viešojo sektoriaus subjektai, ir prokuratūra turi teisę įpareigoti tam tikrą viešąjį subjektą pagal savo kompetenciją apginti viešąjį interesą. Tai yra Prokuratūros įstatyme, tačiau nebuvo nuostatos, kad šis subjektas, kuris yra įpareigotas, būtų atskaitingas prokuratūrai apie taikytas priemones, pasiektus rezultatus. Tai tokia nedidelė pataisa įgyvendinant Valstybės kontrolės išvadas. Prašau šiam projektui pritarti ir taip pagerinti viešojo intereso – labai svarbios srities gynimo kokybę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atrodo, Seimas linkęs pritarti, klausiančių nėra. Kalbėti už, prieš taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima!“) Galima. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Siūlomas pagrindiniu komitetu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje) Siūloma svarstyti birželio 25 d. Galime pritarti. (Balsai salėje: „Galima!“) Galima. Ačiū.
16.54 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2422 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2422. Pranešėja kolegė D. Teišerskytė. Pateikimas. Prašom, gerbiamoji kolege.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai trumpai, kad netrukdyčiau jūsų dėmesio. Tai yra lengvatinis 5 % PVM tarifas, taikomas vaikų literatūrai.
PIRMININKAS. Viskas gana aišku. Nori paklausti V. A. Matulevičius. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, ar jūs tikrai tikite, kad jus dabar parems?
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Net neabejoju. Aš labai gerai prisimenu 2008 m., kurie Seime buvo paskelbti skaitymo metais. Tas aidas tebeina iki šiol, taigi tikiu, kad už šį projektą bus balsuota vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. Ne, balsuojame. Prašau. Gerbiamieji kolegos, kas palaikote Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2422, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Po pateikimo. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 49 Seimo nariai: už – 36, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Siūlyčiau vis dėlto būtinai prašyti Vyriausybės išvados, nes tai yra mokesčiai ir biudžetas. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Nėra. Siūloma svarstyti birželio 18 d. Pritariame? Ačiū.
16.56 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2507 (pateikimas)
Atrodo, paskutinis šios dienos darbotvarkės 2-13 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2507. Pateikimas. Pranešėja kolegė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, įstatymo projektas išties labai paprastas, nes gyventojai labai dažnai kreipiasi į savivaldybes gaisro ar stichinių nelaimių atveju, kai uraganas ar vėjas nuplėšia stogą, o, deja, savivaldybės administracijos direktoriui leidžiama naudoti jo rezervo lėšas tik išskirtiniais ekstremalios situacijos ar ekstremalių įvykių atvejais. Tokių atvejų, beje, yra labai nedaug, pavyzdžiui, 2013 m. tik dvi savivaldybės buvo paskelbusios ekstremalią situaciją, praėjusiais metais – penkios. Bet daugelis rajonų gyventojų lieka neišgirsti, kai įvyksta tokios mažesnės nelaimės. Kaip jūs žinote, direktoriaus rezervo fondas bus nei didesnis, nei mažesnis, o tik 1 % nuo savivaldybės biudžeto, todėl aš siūlau papildyti įstatymo projektą siūlymu, kad savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos naudojamos ne tik ekstremalios situacijos ar ekstremalių įvykių padariniams likviduoti, bet taip pat gaisro ir stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti. Būtų toks siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega E. Jonyla. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Sakykite, nuo kada čia įvesta? Kažkaip savivaldybėse nėra taip sureikšminta, gal nenubausta buvo, bet kažkaip negirdėjau, kad dėl gaisrų būtų kokių nors problemų. Aišku, gal tada sprendimus priima taryba, jeigu direktorius negali. Kaip ten būna?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Tai anksčiau, kaip jūs žinote, galiojo tokia nuostata ir savivaldybės galėjo tokiais atvejais padėti, nes įstatymas nebuvo pakoreguotas. Jau dabar antri metai yra pakoreguotas Biudžeto sandaros įstatymas ir jis, deja, dabar susiaurina savivaldybės administracijos galias.
PIRMININKAS. Kolega R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs manote, ar nedubliuojamos tos jūsų nurodytos funkcijos – ekstremalių įvykių likvidavimas ir gaisro, stichinių nelaimių? Jos labai tarpusavyje siejasi. Šiuo metu savivaldybės tikrai padeda žmonėms ir gaisro atveju, ir įvairių nelaimių, būna, vėtra stogus nuplėšia, ir savivaldybės tikrai neatsisako padėti. Tai žinau iš savo praktikos. Čia tas papildomas sviestas padės geriau?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis kolega, čia tikrai ne sviestas, bet ką aš ir minėjau, atsakydama gerbiamajam E. Jonylai, kad įstatymo projektas dabar buvo pakeistas ir direktorius gali dabar skirti lėšas tik ekstremalioms situacijoms, kurios, beje, labai labai retai pasitaiko, o gaisro ir tokių nelaimių atveju jis galimybės neturėjo. Šiuo atveju savivaldybės turėjo sunkesnę situaciją. Galbūt savivaldybių tarybos atskiru sprendimu ir priimdavo, bet tai negalėjo būti iš direktoriaus rezervo fondo. O gyventojai labai dažnai kreipiasi tokiais mažesniais atvejais, kad nereikėtų net tarybos, o administracijos direktorius galėtų išspręsti šitą problemą ir panaudoti lėšas labai prasmingai gyventojų pagalbai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra tiktai norintys pritarti. Gal galima atsisakyti kalbų? Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai, aišku, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Galime. Projektą siūloma svarstyti birželio 11 d.
Aš manau, kad, ko gero, irgi reikėtų atsiklausti Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Nereikia? Žinot, yra Biudžeto sandaros įstatymas. Ką mano pranešėja? Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Aš galėčiau tik pakomentuoti ir atsakyti, kad šiuo atveju biudžeto lėšos nei didės, nei mažės. Tai yra 1 % turimo savivaldybės biudžeto, kuris skiriamas administracijos rezervo fondui, todėl aš manau, kad Vyriausybės išvados šiuo atveju tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes siūlome, kaip jau minėjau, svarstyti birželio 11 d. Visi tam pritarė.
17.00 val.
Seimo narių pareiškimai
Mes turime dar Seimo nario R. Kupčinsko pareiškimą. Prašau, gerbiamasis kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti šitą pareiškimą, prisimenant didvyrišką ir tragišką čečėnų tautos likimą.
Pareiškimas. „2015 m. balandžio 21 d. sukanka 19 metų, kai Čečėnijoje, Urus Martano rajone, Gechi Ču vietovėje žuvo pirmasis Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentas Džocharas Dudajevas. Prezidentas žuvo Rusijos specialiosioms tarnyboms įvykdžius teroro aktą, panaudojus palydovinio taikymo sistemas, aviaciją, specialiąsias raketas, nusitaikančias pagal palydovinio telefono signalą į Čečėnijos valstybės vadovą. Prieš mirtį atgavęs sąmonę D. Dudajevas suspėjo įsakyti: „Pradėto reikalo nemesti, vykdyti iki pabaigos.“
Kartu su Čečėnijos Prezidentu žuvo du aukšti Čečėnijos pareigūnai. D. Dudajevas 1991 m. spalio mėn. tapo pirmuoju laisvuose rinkimuose išrinktu Čečėnijos Prezidentu, o 1991 m. lapkričio 1 d. paskelbė Čečėnijos nepriklausomybę. 1994 m. pabaigoje Rusijos armijai įsiveržus į Čečėnijos teritoriją, sėkmingai vadovavo savo tautos pasipriešinimo kovai, kuri baigėsi pergale 1996 m. pabaigoje.
1999 m. pabaigoje Rusija pradėjo naują agresiją prieš Čečėnijos Respubliką Ičkeriją. Pirmame ir antrame Rusijos ir Čečėnijos kare agresoriaus kariuomenė ir specialiosios tarnybos nužudė tūkstančius taikių gyventojų – moterų, vaikų, senelių. Kovose už nepriklausomybę žuvo tūkstančiai pasipriešinimo kovotojų. Rusijos specialiųjų tarnybų klastingai buvo nužudyti Čečėnijos Prezidentas Aslanas Maschadovas, Zelimchanas Jandarbijevas, parlamento pirmininkas Ruslanas Alichadžijevas ir kiti iškilūs čečėnų tautos lyderiai.
Čečėnų tautos kova už laisvę ir nepriklausomybę tapo ryškiu pavyzdžiu visam pasauliui tramdant imperinės Rusijos ambicijas, saugant kaimyninių tautų suverenumą. Tikime, kad ši kova baigsis išsilaisvinimu ir pergale.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Registruojamės. Prašau. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 48 ištvermingiausi Seimo nariai. Ačiū jums. Gero vakaro. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.