LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL lietuvos respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo
įstatymo projekto nr. xivp-4230
2024-11-27 Nr. 103-P-41(2)
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Paulė Kuzmickienė, Eimantas Kirkutis, Daiva Petkevičienė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Modesta Petrauskaitė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Martynas Šiurkus – viceministras, Ugnė Užgalė – Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Violeta Latvienė – direktoriaus pavaduotoja, Laima Stragauskienė – Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėja; Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė – Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė, Jaroslav Mečkovski – Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas, Audrius Misevičius – valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, Jurga Rukšėnaitė – Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė; Lietuvos banko atstovai: Vaidotas Tuzikas – Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, Julita Varanauskienė – valdybos pirmininko pavaduotoja; Darius Sadeckas – finansų viceministras.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-10-17 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Atsižvelgti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos bankas, 2024-11-08 |
* |
|
|
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projekte ir kituose susijusiuose teisės aktuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais ir kita susijusia informacija (toliau – projektai)[1].
Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas. Tačiau sparčiau, nei anksčiau planuota, didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai infliaciją Lietuvoje 2025 m. padidins apie 0,1, o 2026–2027 m. – dar po 0,3 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija po trejų metų būtų maždaug 0,8 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Atsižvelgiant į tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2025–2027 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,5, 2,7 ir 2,6 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje sudarytų maždaug dešimtadalį per metus.
Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai, buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai: a) priemonės, skirtos gyventojų pajamoms didinti. 2025 m. numatyta VS darbuotojų atlygiui papildomai skirti apie 346 mln. Eur (švietimo darbuotojų atlyginimams didinti, taip pat tyrėjų, prokurorų, kultūros darbuotojų, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos ugniagesių ir policijos pareigūnų ir pan. atlyginimams kelti). Taip pat apie 430 mln. Eur numatyta skirti spartesniam socialinių draudimo išmokų indeksavimui ir socialinės paramos išmokų kėlimui. Visa tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2025 m. gali padidinti apie 0,10, 2026 m. – apie 0,28, o 2027 m. – apie 0,30 proc. punkto; b) neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulės pakeitimas. Projektuose siūloma pakoreguoti pirmąją NPD apskaičiavimo formulę ir iki 2 387 Eur padidinti darbo užmokesčio ribą, iki kurios ji taikoma. Šis pokytis ir didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) reiškia, kad asmenims, kurių mėnesinis darbo užmokestis neviršija 2 387 Eur, taikomas NPD padidės. Nors dėl šio pakeitimo vidutinis neto darbo užmokestis NPD taikymo ribose iš esmės nepasikeis (bus vidutiniškai apie 0,1 %, arba 1,4 Eur, didesnis nei tuo atveju, jei 2025 m. galiotų nauja MMA ir seni NPD formulės parametrai), tačiau dėl darbo užmokesčio fondo ypatybių bendrosios visų gyventojų pajamos 2025 m. bus maždaug 95 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bus tokiu pačiu dydžiu mažesnės). Tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2025 m. gali padidinti apie 0,02, 2026 m. – apie 0,04, o 2027 m. – apie 0,04 proc. punkto; c) didesnės išlaidos krašto apsaugai. 2025 m. numatyta skirti apie 157 mln. Eur papildomų asignavimų krašto apsaugos poreikiams. Šią sumą sudaro lėšos civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai, karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Šie sprendimai poveikio infliacijos raidai Lietuvoje neturės.
Aptarti kainų raidą paveiksiantys sprendimai turės nedidelį poveikį vidutinei metinei infliacijai. Ją labiausiai didins dėl numatomų sprendimų augsiančios gyventojų pajamos. Kilsiantis VS darbuotojų darbo užmokestis, NPD ir socialinės išmokos gyventojų disponuojamąsias pajamas 2025 m. padidins apie 1,4 proc., o tai didinančiai veiks vidaus paklausą ir kainas. Dėl šių priežasčių vidutinė metinė infliacija 2025 m. bus maždaug 0,13, 2026 m. – apie 0,31, o 2027 m. – maždaug 0,33 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei aptarti sprendimai nebūtų priimti. <...> |
Atsižvelgti. |
|
|
2. |
Valstybės kontrolė, 2024-11-07 |
* |
|
|
2025 m. planuojamaS Deficitas NEATITINKA nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių ir rizikuojama nesilaikyti Mastrichto kriterijaus Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto[2] (BP2025). <...> Pagrindinės išvados žinutės: • VK FI vertinimu, 2025 m. planuojamas deficitas neatitinka perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės keliamų reikalavimų. • Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės netaikymo 2025 m. kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui. • Yra rizika, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis nei 3 proc. BVP. • Atsižvelgus į kasmet priimamus sprendimus ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurie nenumatyti 2026–2027 m. biudžeto projekte, VK FI projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. viršys 3 proc. BVP ribą. • Struktūriniam deficitui augant, siekiant tvarių viešųjų finansų, pajamų ir išlaidų sprendimai yra būtini jau dabar. • Valdžios sektoriaus skolos finansavimas kasmet taps vis brangesnis, nesiimant būtinų veiksmų, skola didės ir 2027 m., tikėtina, sieks beveik pusę šalies BVP. <...> fiskaliNĖS DRAUSMĖS TAISYKLĖS <...> Numatoma, kad VSDF ir PSDF priskiriamų biudžetų taisyklių 2024–2025 m. bus laikomasi. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas 2024 ir 2025 m. sieks atitinkamai 1,4 ir 1,2 proc. BVP. VSDF biudžetas atitinka KĮ 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas šio subsektoriaus struktūrinis balansas. <...> 2024–2025 M. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ PROJEKCIJOS <...> 2025 m. biudžeto projekte numatytas 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas yra tikėtinas. BP2025 pateiktos pajamų projekcijos yra realistiškos ir atitinka makroekonominės raidos tendencijas. VK FI prognozės yra panašios į BP2025. Atsižvelgiant į projektuojamą pajamų lygį 2025 m. biudžeto projekte suplanuotos išlaidos auga tiek, kad nebūtų pažeista Mastrichto kriterijaus riba. Lyginant su 2024 m., išlaidos 2025 m. didėja apie 2 proc. BVP, arba 1,6 mlrd. eurų. BP2025 prognozuojamas VS deficitas VK FI vertinimu yra tikėtinas, atsižvelgiant į BP2025 numatytų išlaidų pobūdį 2025 m.: • Didžioji išlaidų dalis didėja dėl anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, tarp kurių pensijų indeksavimas, darbo užmokesčio didinimas tikslinėms grupėms (pvz., pedagogams) ir kita. Dažniausiai tokio pobūdžio išlaidos yra įgyvendinamos. • Nebėra numatytų vienkartinio pobūdžio išlaidų, kurių nepanaudojimas, nebelikus poreikio, galėtų lemti geresnį VS balanso rodiklį, kaip tai atsitiko su COVID-19 ar energijos kainų įtakos švelninimo priemonėmis. • Yra numatyta galimybė skolintis nepažeidžiant 3 proc. BVP deficito ir įstatyme numatyto grynojo skolinimosi limito ribos, todėl, jei atsirastų erdvės dėl papildomai gautų pajamų, būtų įmanomos papildomos išlaidos. Tai prisidėtų prie VS deficito nemažėjimo. • Atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, ekonominius ir socialinius rodiklius, geopolitinę situaciją, pabrėžiami didesni finansavimo poreikiai skirtingoms sritims, siekiant didesnio viešojo saugumo, socialinio tvarumo, platesnio funkcijų vykdymo. Pvz.: gynybai, pensijoms, kelių infrastruktūrai ir kita. <...> PROJEKTUOJAMAS Valdžios sektoriaus balansas 2026–2027 m. VK FI vertinimu, biudžeto projekte pateikti 2026–2027 m. fiskaliniai rodikliai neatspindi labiausiai tikėtino scenarijaus, nes ne visi sprendimai, kurie įprastai didina išlaidas, yra priimti. Remiantis atnaujintu biudžeto sandaros įstatymu[3] rodikliai, koeficientai ir kiti dydžiai, veikiantys valstybės biudžetą, turėjo būti prognozuojami ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. VK FI teigiamai vertina tai, kad biudžeto projekte 2026–2027 m. yra įtrauktas socialinių išlaidų augimas dėl planų didinti bazinius dydžius, kaip bazinės socialinės išmokos, valstybės remiamų pajamų, šalpos pensijų bazės ir tikslinių kompensacijų bazės. Iki šiol tokie dydžiai būdavo numatyti tik vieneriems, o ne trejiems metams. Vis dėlto, VK FI nuomone, trejų metų biudžetų planai turėtų būti išsamesni, numatantys ir kitus įprastai keičiamus dydžius, kurie priklauso nuo politikos diskrecinių sprendimų. Tokie planai turėtų būti pateikiami lydimojoje informacijoje su biudžeto projektu. Planų laikymasis, tokius sprendimus patvirtinus, turėtų būti nepriklausomas nuo politinio ciklo. Tikimasi, kad tinkamai įgyvendinant trimečių biudžetų sampratą ir siekiant didesnio skaidrumo, biudžeto planai taps vis tikslesni, bus galima tinkamiau įvertinti ir įtraukti diskrecinių sprendimų įtaką viešiesiems finansams bei identifikuoti rizikas dėl atitikties fiskalinės drausmės taisyklių reikalavimams. BP2025 prognozuojama, kad 2026–2027 m. deficito rodiklis neviršys 3 proc. BVP ribos ir lyginant su 2025 m. mažės. VK FI nuomone, tai mažai tikėtina, nes kasmet yra priimami sprendimai, kurie didina ilgalaikes VS išlaidas arba išlaidų lygis auga dėl anksčiau priimtų įsipareigojimų. Tai kasmet sudaro daugiau nei 1 proc. BVP. 2026–2027 m. nėra numatyta tokių sprendimų, kaip neapmokestinamojo pajamų dydžio, papildomo pensijų indeksavimo ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo. Biudžeto projekte 2026–2027 m. nenumačius papildomo finansavimo taip pat nėra aišku dėl tolesnių įsipareigojimų laikymosi, kad mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimai siektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. VK FI savo projekcijose remiasi prielaida, kad tokie sprendimai dėl šių rodiklių didinimo 2026–2027 m. yra labai tikėtini ir ateityje bus priimti, kaip įprastai būdavo iki šiol. <...> |
Atsižvelgti. |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Biudžeto ir finansų komitetas, 2024-10-30 |
|
|
|
* |
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-4230 ir komiteto išvadoms. |
Pritarti. |
|
|
2. |
Audito komitetas, 2024-11-11 |
|
|
|
* |
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: nepritarti Lietuvos Respublikos Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4230 ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus: 1) senatvės pensininkų skurdo lygio mažinimo problema iš esmės nesprendžiama, nors dar 2024 m. vasarą, t. y. 2024-06-19 paskelbtose ES Tarybos 2024 m. rekomendacijose Lietuvai 2024-2025 metams, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dėl mažo bendro pensijų adekvatumo didėja skurdas senatvėje, o 2022 m. vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis buvo vienas aukščiausių ES. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, didžiausias skurdo rizikos lygis 2024 m. taip pat yra 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje ir sudaro 34,4 proc. Be kita ko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis 2025 m. didės dar 1,6 proc.
2) Socialinio draudimo pensijų sistema ir toliau išlieka nemotyvuojančia, nes daugiau įmokų sumokėjusiems asmenims vis dar neužtikrinamas didesnis pajamų pakeitimas ir artimos buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygos – šią problemą dar 2022 m. konstatavo Valstybės kontrolė atlikusi Pensijų sistemos pokyčių vertinimą, nurodydama, kad daugiau uždirbusių ir socialinio draudimo įmokų sumokėjusių asmenų pajamų pakeitimo norma senatvėje mažesnė nei uždirbusių mažiau.
3) Valstybės kontrolė 2024 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. BPE-6 „Dėl struktūrinio postūmio užduoties“ atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, ekonominius ir socialinius rodiklius, geopolitinę situaciją, pabrėžiami didesni finansavimo poreikiai skirtingoms sritims, siekiant didesnio viešojo saugumo, socialinio tvarumo, platesnio funkcijų vykdymo. Pvz.: gynybai, pensijoms, kelių infrastruktūrai ir kita.
4) Valstybinio socialinio draudimo rezervinis fondas kaupiamas toliau (2024 m. jis sudarys 3,5 mlrd. Eur, 2025 m. – 4,2 mlrd. Eur, 2026 m. – 4,8 mlrd. Eur, 2027 m. – 5,4 mlrd. Eur), nors nėra iki galo aišku, kokio optimalaus dydžio šis rezervinis fondas Lietuvai yra reikalingas, o Valstybės kontrolė jau eilę metų akcentuoja, kad rezervų kaupimo ir valdymo klausimai lieka neišspręsti.
6.2. Pasiūlymai: nėra.
.
|
Nepritarti.
|
1) Nurodyta informacija dėl pensininkų skurdo rizikos lygio didėjimo 2025 m. yra klaidinanti, nes paminėtu atveju buvo vertinta tik viena priemonė – socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įvertinus* visas 2025 m. biudžete suplanuotas pinigines priemones matyti, kad visų gyventojų grupių skurdas mažėja. Poveikio vertinimas rodo, jog 2025 metais dėl pensijų indeksavimo šios gyventojų grupės skurdo rizikos lygis turėtų sumažėti 0,1 proc. punkto, o absoliutaus skurdo rizikos lygis – 0,6 proc. punkto. * SADM atliko 2025 m. biudžete suplanuoto socialinių išmokų bazinių dydžių padidinimo, minimalios mėnesinės algos padidinimo ir pensijų indeksavimo kontrafaktinį poveikio vertinimą. 2) Pensijų indeksavimas yra vienas iš motyvuojančios pensijų sistemos palaikymo būdų. Vienas iš svarbiausių žingsnių yra spartesnis socialinio draudimo pensijų indeksavimas, kuris numatytas ir pateiktame Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-4230(2). Pagal šį projektą papildomai (1,4 proc.) indeksuojama individualioji socialinio draudimo pensijos dalis. 3) Dėl Valstybės kontrolės 2024 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. BPE-6 pabrėžto didesnio finansavimo poreikio, siekiant, be kita ko, didesnio socialinio tvarumo, pastebėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2025 m. projektas suformuotas taip, kad 2025 m. ir vėlesniais metais būtų galima užtikrinti tvarų socialinio draudimo išmokų didinimą. 4) Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo rezervinis fondas yra kaupimo stadijoje. Prognozuojama, kad šio rezervinio fondo dalis nuo praeitų metų biudžeto išlaidų 2024 m. sudarys 55 proc., 2025 m. – 60 proc, 2026 m. – 61 proc., 2027 m. – 62 proc., tad nuo 2026 m. augimas bus lėtesnis (tiek 2026 m., tiek 2027 m. augs tik 1 procentu, kai 2025 m. augimas sudarė 5 proc., lyginant su praėjusiais metais). Galiojančiu teisiniu reguliavimu numatyta, kad pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo metinei išlaidų sumai, įplaukų perviršis būtų naudojamas socialinio draudimo reikmėms. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymas: siūlyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvertinti galimybes, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos įplaukų dalį, viršijančią šio Fondo išlaidas, labiau panaudoti sprendžiant pensininkų skurdo ir pajamų pakeitimo normos dydžio problemas.
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir 6 jo priedai.
Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis
Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė