LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 STRAIPSNIŲ, VII SKYRIAUS PAVADINIMO, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 55¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-06-05 Nr. XIVP-2664(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos.

1.1. Dėl išieškotojo. Analizuojamos straipsnio dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pagalbos teikėjas „priima sprendimą, kuriuo pripažįsta tokią pagalbą suteikta neteisėtai ir grąžintina“ ir siūlo pagalbos gavėjui „neteisėtos pagalbos grąžintiną sumą“ savanoriškai sumokėti.   Taigi galima manyti, kad pagalbos teikėjas yra neteisėtos pagalbos grąžintinos sumos išieškotojas, o pagalbos gavėjas neteisėtai gautą valstybės pagalbos sumą turėtų grąžinti, t.y. sumokėti į pagalbos teikėjo sąskaitą. Tačiau analizuojamos dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) turi pradėti neteisėtos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Civilinio proceso kodekso 638 straipsnį, pagal kurį „Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai“ galima manyti, kad pagalbos grąžintinos sumos išieškotojas yra ir pagalbos teikėjas, ir VMI. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija <...>, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą.“ Atsižvelgdami į tai manome, kad toks teisinis reguliavimas, kai tame pačiame išieškojimo procese yra du išieškotojai ir neaiškios jų atsakomybės ribos yra ydingas ir dėl to gali kilti teisės taikymo problemų išieškojimo procese. Siūlytina analizuojamą straipsnį papildyti nauja 1 dalimi ir joje nustatyti bendrą taisyklę, jog neteisėta ir nesuderinama pagalba išieškoma į valstybės biudžetą. Kitos straipsnio dalys atitinkamai pernumeruojamos.

1.2. Dėl pagalbos gavėjo teisių. Pagal projektą, pagalbos gavėjui siūloma sumokėti neteisėtos pagalbos grąžintiną sumą per 5 darbo dienas. Tačiau projekte nėra siūloma nustatyti jokių pagalbos gavėjo teisių. Pastebėtina, kad analizuojamu atveju pagalba būtų neteisėta ne dėl pagalbos gavėjo, bet dėl pagalbos teikėjo, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus, kaltės. Pagalbos gavėjas turėtų atsakyti už tai, kad jis buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nes nepatikrino, ar pagalbos teikėjas teikia teisėtą pagalbą. Pastebėtina ir tai, kad ne kiekvienas pagalbos gavėjas pats, be specialisto pagalbos, pajėgtų nustatyti, jog pagalbos teikėjo siūloma pagalba yra neteisėta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad neteisėtos pagalbos išieškojimo atveju taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų, pagalbos gavėjas iki pagalbos teikėjui priimant sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo jau gali būti panaudojęs gautą pagalbą įrangai įsigyti, pastatams pastatyti ir pan. ir gali neturėti savo sąskaitoje reikiamos grąžintinos sumos, o pasiskolinti atitinkamą sumą banke per 5 darbo dienas vargu ar būtų įmanoma. Įstatymo projektas nenustato pagalbos gavėjo teisės prašyti pagalbos gavėją ar VMI suteikti papildomą terminą neteisėtos pagalbos grąžintinai sumai sumokėti arba išdėstyti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog neteisėtos pagalbos grąžinimui negali būti taikomos Mokesčių administravimo įstatyme nustatytos taisyklės dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, nes valstybės pagalbos suteikimo ir neteisėtos pagalbos grąžinimo teisiniai santykiai nėra mokestiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, taip pat į kituose įstatymuose nustatytas pagalbos gavėjo teises, inter alia teisę skųsti neteisėtus valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimus teismui ir reikalauti atlyginti žalą,  atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, ir į tai, kad valstybė ir savivaldybė turi atlyginti žalą dėl jos institucijų priimtų neteisėtų sprendimų, nepaisant jos darbuotojų kaltės, manytume, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl pagalbos gavėjo ir VMI teisių susitarti atidėti neteisėtos pagalbos grąžintinos sumos sumokėjimo terminą atidėti arba išdėstyti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, jeigu pagalbos gavėjas apskųstų pagalbos teikėjo sprendimą, ir antstolis, kuriam būtų perduotas vykdyti pagalbos teikėjo sprendimas, esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms, gali sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą (pagalbos teikėjo sprendimą grąžinti neteisėtą pagalbą). Taigi, tinkamai nesureguliavus taikios neteisėtos pagalbos grąžinimo procedūros ir pagalbos gavėjui nesuteikus protingo neteisėtos pagalbos grąžinimo termino, projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – išieškoti neteisėtą pagalbą ne ilgiau nei per 4 mėnesius, vargu ar bus pasiektas.

1.3. Dėl Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų terminų. Neaišku, kokie Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti terminai pradėti neteisėtos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą turimi omenyje. Pastebėtina, kad pagal 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija), 16 straipsnio 3 dalį, pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą. Taigi procesiniai terminai turi būti nustatyti nacionalinėje teisėje. Jeigu turimas omenyje šiame reglamente nurodytas 10 metų senaties terminas, kuriam pasibaigus nebūtų galima reikalauti pagalbos išieškojimo, tai šis terminas turėtų būti taikomas priimant pagalbos teikėjo sprendimą dėl neteisėtos pagalbos. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus.

2. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šios išvados 1 punkte išdėstytas pastabas, atitinkamai tobulintinos.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]

D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]