LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 25, 71 IR 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino Seimo Ateities komiteto vykdyta parlamentinė kontrolė, kurios metu išryškėjo, kad mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslams skirti pirkimai yra nesuderinami su standartinėmis viešųjų pirkimų procedūromis, kurių nuostatos įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Įstatymas). Dėl mokslinio neapibrėžtumo neretai nėra galimybės iš anksto suplanuoti pirkimų ir jiems pasiruošti, todėl, siekiant neprarasti konkurencinio pranašumo pasaulinio masto tyrimų srityje bei išvengti prastovų, atsiranda ypatinga skuba. Dėl šios priežasties mokslinių tyrimų pirkimams yra būtinos išimtys, ypač kai tyrimai atliekami sparčios globalios konkurencijos sąlygomis.
Įstatymo projektas buvo parengtas įvertinus Lietuvos mokslo bendruomenės, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą nuomonę dėl probleminių aspektų bei aktualijų, išryškėjusių taikant galiojančias Įstatymo nuostatas mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros srityse. Pažymėtina, kad Lietuvos mokslo bendruomenė galiojančias viešųjų pirkimų procedūras vertina kaip ilgas, nelanksčias ir sudėtingas, trukdančias mokslo plėtrai ir darančias neigiamą įtaką Lietuvos mokslininkų (taip pat ir į Lietuvą atvykusių užsienio šalių mokslininkų) konkurencingumui tarptautinėje erdvėje. Mokslinių tyrimų, technologinė ir eksperimentinė plėtra, ypač gamtos, medicinos ir technologijos mokslų srityse, reikalauja įvairių sudėtingų, šiuolaikiškų ir inovatyvių darbo priemonių ir prietaisų, ypač vykdant tarptautinius projektus ir užsakomuosius darbus. Vykdant tokius darbus, prekes ir priemones reikia įsigyti greitai, planavimas yra praktiškai negalimas dėl nuolat besikeičiančio tyrimų pobūdžio bei naujų nenumatytų tyrimų poreikio, paaiškėjusio mokslinių tyrimų procesų metu, todėl siūlytina Įstatyme įtvirtinti tam tikrą specialų reguliavimą, kuris būtų taikomas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms perkant prekes ir paslaugas, susijusias su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymu.
Parengto Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti efektyvų ir skaidrų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vydomą viešųjų pirkimų procesą mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros srityje.
Parengto Įstatymo projekto uždaviniai: supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras ir sumažinti administracinę naštą perkančioms organizacijoms mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros srityje.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo Ateities komitetas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka Įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.
Įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatoma, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius.
Įstatymo 86 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siekiama nustatyti ir įteisinti supaprastintų viešųjų pirkimų siūlymus, kurie leistų gerokai (1–2 mėnesiais) sutrumpinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomų supaprastintų pirkimų procedūras, kai prekės ar paslaugos perkamos mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros tikslais, bei mažintų administracinę naštą perkančiosioms organizacijos.
Siūloma atliekant supaprastintus pirkimus atsisakyti pažymų, patvirtinančių tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kad užsienio tiekėjų arba Lietuvos tiekėjų, kurių vadovai ar buhalteriai yra užsieniečiai, pažymų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, gavimas kartais užtrunka itin ilgai (gali trukti ir iki poros mėnesių), siūloma kaip šių duomenų įrodymą iš tiekėjų reikalauti pateikti tik Europos bendrųjų viešųjų pirkimų dokumentą, o pažymų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, iš tiekėjų reikalauti tik esant abejonėms dėl jų patikimumo.
Taip pat siūloma tikslinti pirkimų neskelbiamų derybų būdu atvejus, numatant, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius, jei perkančioji organizacija yra mokslo ir studijų institucija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, ir sutarties dalykas yra tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra.
Taip pat yra siūloma didinti moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai skirtų prekių ir paslaugų, kurias perkant sutartis gali būti sudaroma žodžiu, vertę nuo 5 000 Eur be PVM iki 15 000 Eur be PVM.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektas buvo parengtas įvertinus Lietuvos mokslo bendruomenės, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus vertinimus.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Viešieji pirkimai“, „neskelbiamos derybos“, „supaprastinti pirkimai“, „pašalinimo pagrindai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto Raimundas Lopata
vardu komiteto pirmininkas