LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-3010

2020-01-08  Nr. 112-P-1

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai Kęstutis Smirnovas, Leonard Talmont, Sergejus Jovaiša. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Seimo narė Aušrinė Armonaitė, Kultūros ministerijos administracijos atstovė  Rasa Zdanavičiūtė, Lietuvos vyskupų konferencijos advokatas Zigmas Garalevičius, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Vitalijus Jarmontovičius; „Deloitte Legal“advokatas Herkus Gabartas, LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Gytis Oganauskas, LRT teisės skyriaus vadovė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva; advokatas Algimantas Šindeikis, LRT profesinės sąjungos atstovai Juozas Neverauskas, Diana Vipartienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams  ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1.1		1			1.         Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūlome braukti žodį „steigimo“, nes keičiamas įstatymas nebereglamentuoja LRT steigimo. Kitaip sakant LRT steigimas, kaip vienkartinė teisinė procedūra, buvo 1990 m. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo“ reguliavimo ir jo įgyvendinimo dalykas.	Atsižvelgti
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	3 4 5 6 7 14 21	1,2 1,2 4,5 1,2 1	1,2 3	2.        Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įvedamas trumpinys „LRT programų“ dėstytinas daugiskaitos vardininko linksniu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įvestas toks trumpinys, kitose keičiamo įstatymo nuostatose jis ir turi vartojamas. Atsižvelgiant į tai, taisytina  keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 straipsnio 4 ir 5 dalys, 6 straipsnio pavadinimas ir 1, 2 dalys, 7 straipsnio pavadinimas ir dalis, 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 21 straipsnio 3 dalis.	Atsižvelgti
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	3	1		3.        Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „portalas lrt.lt ar kitas LRT valdomas portalas (toliau – LRT portalas)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kituose teisės aktuose (pvz., Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Geodezijos ir kartografijos įstatyme) sąvoka „portalas“ yra apibrėžiama kaip valstybės informacinė sistema, kuria centralizuotai teikiamos naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis ir susijusiais metaduomenimis paslaugos, arba valstybės informacinė sistema, skirta dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims sisteminti ir skelbti naudojant vienodą metaduomenų aprašymo formatą, taip pat vieno langelio principu institucijų sudarytiems dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims ieškoti, gauti ir su jais susijusioms paslaugoms teikti. Tačiau iš projekto nuostatų matyti, kad turima omenyje ne tam tikra valstybės informacinė sistema, o LRT interneto svetainė. Todėl siūlytina keičiamame įstatyme atsisakyti sąvokos „portalas“, o vietoj jos vartoti sąvoką „interneto svetainė“, kuri paprastai vartojama kituose teisės aktuose.	Atsižvelgti
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	3	1		4.        Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad rengiamų LRT programų bei LRT portalo turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti dėstomos reguliacinio pobūdžio normos, įtvirtinančios aiškiai suformuluotas elgesio taisykles teisinių santykių subjektams, šios nuostatos turinys turi būti aiškiai atskleistas, apibrėžiant „geros kokybės“ kriterijaus, taikomo LRT programų turiniui, formai bei kalbai, turinį.	Atsižvelgti
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	5	5		5.        Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje brauktinas vienas iš besikartojančių sakinių (antrasis arba trečiasis sakinys).
1.6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	5	10		6.        Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalis, nustatanti LRT suteikiamą laiką politinėms partijoms ir jų kandidatams savivaldybių tarybų rinkimų metu, derintina su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai.	Atsižvelgti
1.7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	1,4		7.         Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse kalbant apie Valdybos narių skyrimą reikėtų atsisakyti žodžių „renkamas“, „patvirtintas“ vartojimo, nes pagal kitas įstatymo nuostatas yra aišku, jog Valdybos nariai yra skiriami.	Atsižvelgti
1.8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10 18	2 3		8.        Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad viešą konkursą, kuriame atrenkama 12 kandidatų į Valdybos narius, vykdo Tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. Ši nuostata ginčytina keliais aspektais. Pirma, Finansinių ataskaitų audito įstatyme yra nustatyta, kad audito įmonės pagrindinė veikla yra audituojamų įmonių finansinių ataskaitų auditas. Audituojama įmone laikomas juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos. Iš šių nuostatų kyla abejonių dėl to, kad audito įmonė sugebėtų tinkamai atlikti kandidatų į LRT Valdybos narius viešą konkursą. Antra, kadangi audito įmonės yra privatūs juridiniai asmenys, svarstytina, ar keičiamu įstatymu siūlomas kandidatų į Valdybos narius atrankos būdas nepareikalaus neproporcingai didelių LRT biudžeto išlaidų. Trečia, kadangi įstatyme nurodytas baigtinis reikalavimų sąrašas asmenims, siekiantiems tapti Valdybos nariais, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovautųsi audito įmonė iš visų kandidatų, atitinkančių nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir vadovaujamojo darbo patirties reikalavimus, atrinkdama tik 12 asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad tai viešasis konkursas į viešas pareigas, kurių užėmimas ir ėjimas reglamentuojamas įstatymu, manytume, kad būtent įstatyme turėtų būti išdėstyti principai, įpareigojantys audito įmonę vertinti, vadovaujantis ne savo pasirinktais, o įstatymo leidėjo suformuluotais kriterijais. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 daliai	Atsižvelgti
1.9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	2		9.        Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad 4 Valdybos nariai skiriami daugiau nei pusės Tarybos narių balsų dauguma iš 12 atrinktų kandidatų, reikėtų papildyti, atskleidžiant kokia tvarka vyktų 12 kandidatūrų svarstymo ir tik 4 iš jų skyrimo procedūra. Kitaip sakant, nėra aišku, kaip galėtų būti paskirstyti 12 Tarybos narių balsai tarp 12 galimų kandidatų, kad kiekvienas iš skiriamų Valdybos narių gautų daugiau nei pusę Tarybos narių balsų.	Atsižvelgti
1.10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	3		10.    Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti šie kvalifikaciniai reikalavimai LRT Valdybos nariams – asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Ši kvalifikacinių reikalavimų formuluotė yra pernelyg sudėtinga. Pirma,  Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija; aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis; asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis; teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Vadovaujantis nurodytomis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis keičiamame įstatyme pakaktų šio išsilavinimo reikalavimo – „turintis socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Antra, iš pateiktos formuluotės nėra pakankamai aišku, ar reikalavimas turėti 5 metų vadovaujamojo darbo patirties yra taikomas tik asmenims, baigusiems vientisąsias studijas, ar ir tiems, kurie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį. Analogiškos pastabos taikytinos ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 11 punktui, 16 straipsnio 2 daliai, 18 straipsnio 4 daliai.	Atsižvelgti
1.11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	3		11.     Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą“. Pastebėtina, kad gali susiklostyti situacijos, kai nurodytų sričių specialistų tarp kandidatų į Valdybos narius nebus, todėl nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų kilti tokiu atveju. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina nurodyti, ar Valdyba gali būti formuojama, jei tarp kandidatų nėra bent vienos iš nurodytų sričių specialistų. Be to, derėtų nurodyti, ar tokiu atveju Valdybos formavimas turėtų būti pradėtas iš naujo. Taip pat manytume, kad imperatyvas dėl teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistų turėtų būti formuojamas ne tik Tarybai, bet ir audito įmonei, būtent kuri ir vykdytų pirminę 12 kandidatų į Valdybos narius atranką.	Atsižvelgti
1.12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	4		12.    Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad Valdybos nariais negali būti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT,  taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai, reikia tikslinti atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą reguliavimą. Pavyzdžiui, asmenys negali dirbti pačiuose interneto portaluose (o tik sudarę sutartis su interneto svetaines kaip informacinės visuomenės informavimo priemones valdančiais juridiniais ar fiziniais asmenimis), asmenys dirba ne  radijo ar televizijos stotyse (o transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijas turinčiuose juridiniuose asmenyse). Taip pat nevartojamos formuluotės „interneto portalų savininkai“ ar „kanalų savininkai ir bendraturčiai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies bei 18 straipsnio 5 dalies.	Atsižvelgti
1.13	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10 13	3 3		13.    Svarstytina, ar, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, nustatanti būtinus reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti Valdybos nario pareigas,  neturėtų būti papildytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimu bei reikalavimu neturėti teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas. Kitaip būtų įtvirtintas ydingas reguliavimas, pagal kurį užimti pareigas esant tam tikroms aplinkybėms Valdybos narys gali, bet jei tos aplinkybės atsiranda jam jau užimant pareigas, jis toliau pareigų eiti nebegalėtų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl 13 straipsnio 3 dalies, kurioje išdėstyti reikalavimai Tarybos nariui.	Atsižvelgti
1.14	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10 13	5 5	3 3	14.    Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas, kuriam esant Valdybos narys turi būti atšauktas iš pareigų, yra proporcingas savo turiniu, nes pagal tokį reguliavimą, pavyzdžiui, iš pareigų turėtų būti atšauktas net ir tas Valdybos narys, kuriam paskelbtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 3 punktui.	Atsižvelgti
1.15	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	6		15.    Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis turėtų būti papildyta punktu, kuriame būtų nurodytas Valdybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Valdybos narys atšaukiamas iš pareigų 5 dalyje nurodytais atvejais.	Atsižvelgti
1.16	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	5,6,7,9		16.    Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6, 7 bei 9 dalys turėtų būti patikslintos, nes ne visos šių dalių nuostatos vienoda apimtimi taikomos 4 Valdybos nariams, paskirtiems Tarybos sprendimu, ir 3 Valdybos nariams, pareigas užimantiems ex officio.	Atsižvelgti
1.17	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10 13 15	7		17.    Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Valdyba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Svarstytina, ar atsižvelgiant į šio veiksmo teisinę reikšmę ir į būtinybę užtikrinti, kad mažuma negalėtų primesti savo sprendimo daugumai, keičiamo įstatymo 12 straipsnyje neturėtų būti nustatyta atskira tvarka, pagal kurią Valdybos  sprendimas atsistatydinti in corpore būtų priimamas, pavyzdžiui, nustatant visų Valdybos narių kvalifikuotos daugumos reikalavimą tokiam sprendimui priimti. Pažymėtina, kad net trys iš Valdybos narių pareigas užimtų ex officio, todėl apskritai svarstytinas jų dalyvavimo sprendime dėl atsistatydinimo pagrįstumas (po Valdybos atsistatydinimo ir kitos Valdybos suformavimo jie vis tiek automatiškai užimtų Valdybos narių pareigas). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 ir 15 straipsnių, kuriuose reguliuojami Tarybos atsistatydinimas ir Tarybos sprendimų priėmimo tvarka.	Atsižvelgti
1.18	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	7	1	18.    Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies  1 punktą reikia dėstyti taip: „pasibaigus Tarybos paskirto Valdybos nario 4 metų kadencijai arba pasibaigus Valdybos nario, pareigas užimančio ex officio“, įgaliojimams.	Atsižvelgti
1.19	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	8		19.     Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalis pildytina nuostata, numatančia Valdybos formavimo terminus ir tuo atveju, kai baigiasi Tarybos paskirtų Valdybos narių 4 metų kadencija.	Atsižvelgti
1.20	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	10	9		20.    Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Valdybos nariams už jų darbą atlyginama. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau atskleisti Valdybos narių ir LRT tarpusavio santykių pagrindą (darbo sutartis, paslaugų sutartis ar kt.), subjektą, įgaliotą su Valdybos nariais pasirašyti šias sutartis, o taip pat subjektą, įgaliotą nustatyti Valdybos nariams mokamų atlyginimų dydžius.	Atsižvelgti
1.21	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	11 12	7		21.    Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos valdybos funkcijos yra išdėstytos atskirai nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valdybos funkcijų. Pažymėtina, kad ir 1 dalyje, ir 2 dalyje nurodytais klausimais Valdyba tokios pat rūšies privalomus sprendimus turėtų priimti tokia pačia tvarka. Pažymėtina, kad ir keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nėra išskiriamos kelios privalomų sprendimų rūšys. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnį siūlome perredaguoti, vienoje dalyse išdėstant Valdybos kompetenciją, kurią įgyvendinant Valdyba priima visiems LRT organams privalomus sprendimus, o kitoje – kompetenciją, kurią įgyvendinant priimami tik rekomendacinio pobūdžio sprendimai. Taip pat siūlytina, aiškiai atskirti abi priimamų sprendimų rūšis, atsižvelgiant į jų privalomumą. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad Valdybos nutarimai LRT yra privalomi, galbūt tikslinga aiškiai nurodyti dėl kurių klausimų Valdyba priima nutarimus, o dėl kurių – kitus sprendimus.	Atsižvelgti
1.22	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	11	1		22.    Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „atlyginimą“ įrašytini žodžiai „darbo užmokestį“.	Atsižvelgti
1.23	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	11	1	5	23.    Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas, atsisakant termino „bendrovė“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT nėra bendrovė ir toks terminas įstatymo tekste daugiau niekur nevartojamas.	Atsižvelgti
1.24	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	11	2	2	24.    Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas, atsisakant žodžio „suteikimo“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT neteikia bankinių kreditų ir garantijų. Manytina, jog valdyba turėtų spręsti dėl galimybių skolintis ir gauti garantijas. Be to, šis punktas tikslintinas dar ir todėl, kad jo redakcija suponuoja, jog Valdyba bus įgaliota priimti sprendimus dėl LRT įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad visi sutartiniai įsipareigojimai privalo būti vykdomi, galbūt turėti omenyje Valdybos įgaliojimai nustatyti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarkos, terminų, eiliškumo, prioritetų ar kt.	Atsižvelgti
1.25	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	11	3		25.    Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Valdyba analizuoja ir vertina tam tikrą LRT generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą. Kad toks veiksmas nebūtų savitikslis, įstatyme derėtų nustatyti tokio vertinimo teisines pasekmes. Priešingu atveju, tokia Valdybos funkcija turėtų būti vertinama kaip neturinti teisinio krūvio.	Atsižvelgti
1.26	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	11	5		26.    Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies tekstas taisytinas kalbiniu požiūriu.	Atsižvelgti
1.27	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	12	1		27.    Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis pildytina nurodant subjektą, kuris būtų įpareigotas šaukti Valdybos posėdžius, kai juos inicijuoja Valdybos narys. Taip pat siūlytume nurodyti konkretų eilinių Valdybos posėdžių šaukimo periodiškumą.	Atsižvelgti
1.28	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	12	4		28.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „2/3 ir daugiau valdybos narių“ įrašytini skaičius ir žodžiai „ne mažiau kaip 5 valdybos nariai“, o nuostata „Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš“ keistina nuostata „Valdybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių dauguma“.	Atsižvelgti
1.29	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	12	7		29.    Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį siūlome dėstyti taip: „Valdybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“.	Atsižvelgti
1.30	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13	1		30.    Atsižvelgiant į tai, kad LRT Tarybos narių 5 metų kadencija prasideda ne tuo pačiu metu (Tarybos narius į pareigas skiriančios institucijos juos skiria skirtingu metu) bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ji sudaroma 5 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų“ reikėtų įrašyti žodžius „ji sudaroma iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 5 metų kadencijai“.	Atsižvelgti
1.31	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13	2		31.     Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) „Tarybą sudaro: 2 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 2 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (1 skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija; 4 narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai.“ Taigi, vienas subjektų, skiriančių LRT Tarybos narį yra Lietuvos Vyskupų konferencija. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme. Nepaisant to, svarstytina, ar dėstant įstatymą nauja redakcija, nuostata, įgalinanti Lietuvos Vyskupų konferenciją skirti vieną LRT Tarybos narį, turėtų išlikti.  Pažymėtina, kad konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis).“ Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-07 išvadoje Nr. 102-P-44(5) Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai, svarstydamas analogiško pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIP-4266(2) nuostatos ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui.	Atsižvelgti
1.32	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13	2		32.    Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „žurnalistikos“ įrašytinas žodis „krypties“. Ši dalis pildytina reglamentuojant ir tokią situaciją, kada universitetų senatai nesutartų tarpusavyje dėl 4 bendrų kandidatų į Tarybos narius pateikimo.	Atsižvelgti
1.33	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13 15	5 4		33.    Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžio „Valdybos“ įrašytinas žodis „Tarybos“, nes Tarybos nariai turi dalyvauti būtent Tarybos, o ne Valdybos darbe. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis.	Atsižvelgti
1.34	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13	6		34.    Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies 1 punktas dėstytinas taip: „pasibaigus jo 5 metų kadencijai“.
1.35	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13	6		35.    Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalis turėtų būti papildyta punktu, kuriame būtų nurodytas Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais.	Atsižvelgti
1.36	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13	7		36.    Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „ar delegavusią“, nes visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai skiria, o ne deleguoja Tarybos narius. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 9 dalis.	Atsižvelgti
1.37	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13	9		37.    Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariai 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. Ši nuostata kelia abejonių, kadangi pačių Tarybos narių kadencija – 5 metai. Šiuo atveju nėra aišku, kaip sekančiai 3 metų kadencijos trukmei būtų išrenkamas Tarybos pirmininkas, kai iki pačios Tarybos nario kadencijos pabaigos būtų likę 2 arba mažiau metų. Tarybos pirmininko kadencijos trukmė ir paties Tarybos nario kadencijos trukmė turėtų būti derinamos tarpusavyje. Neaiškus keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad tuo atveju, kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas, praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad kiekviena institucija, įgaliota paskirti savo atstovą (atstovus) į LRT Tarybos narius, jį (juos) skiria savo sprendimu, todėl papildomas formalus Seimo komiteto kvietimas, sprendimas ar kokia kita Seimo organizuojama procedūra nereikalinga. Kitaip sakant, įstatymas nenumato jokio formalaus papildomo Seimo sprendimo, kuriuo LRT tarybos sudėtis būtų patvirtinta (paskelbta) in corpore, todėl Seimo komiteto paskirtis ir funkcija organizuojant Tarybos sudarymą liktų neaiški. Pažymėtina, kad kvietimus skiriančioms institucijoms paskirti naujus Tarybos narius galėtų pateikti tiek atsistatydinusios Tarybos pirmininkas, tiek, pavyzdžiui, toliau veikianti Valdyba, kuri galėtų atlikti ir kitus naujos Tarybos formavimo organizacinius darbus.	Atsižvelgti
1.38	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13	9		38.    Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.“ Tokia nuostata yra perteklinė, nes ribojimas būti Tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės jau yra įtvirtintas 13 straipsnio 1 dalyje. Galbūt šioje dalyje reikėtų aptarti, ar atsistatydinusiųjų Tarybos narių pareigose išbūtas laikas prilyginamas ar neprilyginamas pilnai kadencijai.	Atsižvelgti
1.39	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13	9		39.    Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“ įrašytini žodžiai „išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“, o vietoj žodžio „renkamas“ – žodis „skiriamas“.	Atsižvelgti
1.40	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	14	1	10	40.    Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte po žodžio „skiria“ įrašytini žodžiai „ir atleidžia iš pareigų“, o 11 punkto nuostatos dėl reikalavimų generalinio direktoriaus pavaduotojams dėstytinos ne 14 straipsnyje, įtvirtinančiame Tarybos funkcijas, o 16 straipsnyje, skirtame LRT valdymo organo – generalinio direktoriaus, statuso reglamentavimui.	Atsižvelgti
1.41	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	14	2		41.    Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“.	Atsižvelgti
1.42	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	15	1		42.    Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „trečdalio“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip“.	Atsižvelgti
1.43	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09				43.    Kadangi keičiamame įstatyme yra įtvirtinta imperatyvi norma dėl LRT Tarybos posėdžių tiesioginio transliavimo, būtent pačiame įstatyme, o ne Tarybos tvirtinamame dokumente turėtų būti aptarti atvejai, kada šio įstatyminio imperatyvo gali būti nesilaikoma.	Atsižvelgti
1.44	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	15	5,7		44.    Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami per LRT programas“. Svarstytinas tokio įpareigojimo proporcingumas. Pastebėtina, jog įstatymuose nėra įtvirtinta atvejų, kai tam tikros institucijos vieno iš valdymo organų sprendimai privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ar radiją. Manytina, jog ir LRT Taryba nepriima tokios teisinės svarbos ir reikšmės sprendimų, kad šie privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ir radiją. Svarstytina, ar atsižvelgiant į galiojančią įstatyminę praktiką, į LRT Tarybos sprendimų pobūdį, į tai, jog įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami, neužtektų nustatyti, jog visi Tarybos nutarimai skelbiami LRT interneto svetainėje.	Atsižvelgti
1.45	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	16	1		45.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis pildytina nurodant, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui.	Atsižvelgti
1.46	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	16 18	2 2		46.    Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma“,. nes Tarybos sprendimų priėmimas yra reglamentuotas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 daliai. Be to, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „skiriami“ įrašytinas žodis „skiriamas“.	Atsižvelgti
1.47	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	16	5		47.    Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „atsistatydina“ įrašytini žodžiai „iš pareigų atleidžiami“.	Atsižvelgti
1.48	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	16			48.    Manytume, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnis pildytinas analogiškomis 10 ir 13 straipsnyje įtvirtintoms normoms nuostatomis, numatančiomis pagrindus, kada generalinio direktoriaus bei jo pavaduotojų įgaliojimai nutrūksta.	Atsižvelgti
1.49	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	17	1		49.    Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „skelbia“ įrašytinas žodis „priima“.	Atsižvelgti
1.50	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	17	2		50.    Nėra aiškus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad generalinis direktorius turi teisę gauti Valdybos ir Tarybos nutarimus, būtinus savo funkcijoms vykdyti, turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos ir Valdybos nutarimai generaliniam direktoriui yra privalomi, todėl jis ne turi teisę, o privalo su jais būti supažindintas.	Atsižvelgti
1.51	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	17	3		51.    Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda „šio įstatymo 3 ir 4 punkte“, nes įstatymas struktūrinių dalių – punktų, neturi.	Atsižvelgti
1.52	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	18, 19			52.     Keičiamo įstatymo 18 ir 19 straipsniais siūloma įsteigti LRT ombudsmeno pareigybę ir nustatyti jo funkcijas, teises ir atskaitomybę. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo pobūdžio nėra aiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas. Nėra aišku, kokiais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, neaišku, ar su šiuo asmeniu būtų sudaroma darbo sutartis, ar galbūt jis turėtų būti laikomas valstybės pareigūnu, ar veiktų kitais pagrindais. Toks teisinis neapibrėžtumas ydingas teisės aiškumo principo kontekste ir ombudsmeno veiklos teisinių garantijų požiūriu. Antra, atkreipiame dėmesį, jog teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas pareigūnas, nagrinėjantis suinteresuotų asmenų skundus ir taip prižiūrintis tam tikrų institucijų veiklą. Ombudsmeno  pareigybė visuomet yra siejama su jo nepriklausomumu ir nešališkumu. Tuo tarpu pagal siūlomas įstatymo nuostatas LRT ombudsmenas jokiais atžvilgiais negali būti laikomas nepriklausomu nuo institucijos, t. y. LRT, kurios veiklą jis įgaliojamas prižiūrėti. Pastebėtina, jog LRT ombudsmeną skiria LRT Taryba, jo veikla finansuojama iš LRT lėšų. Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas įgalintų LRT valdymo organus daryti tiesioginę įtaką ombudsmeno pareigų vykdymui. Todėl tiek paties termino „ombudsmenas“ vartojimas įstatymo tekste, tiek tokios pareigybės teisinis statusas kelia abejonių dėl jų esmės ir paskirties, dėl galimybės tinkamai vykdyti įstatymo nustatomas funkcijas. Manytina, jog pagal siūlomo teisinio reguliavimo modelio esmę, įstatyme būtų galima kalbėti apie LRT darbuotoją, veikiantį darbo sutarties pagrindu, kuriam įstatymu nustatomos tam tikros LRT veiklos priežiūros funkcijos. Priešingu atveju, jei siekiama nepriklausomo ir efektyvaus ombudsmeno pareigų vykdymo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas iš esmės. Trečia, pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintos LRT ombudsmeno teisės prižiūrėti ir vertinti, teikti išvadas, teikti ataskaitas ir kt. pagal savo esmę yra niekinės, nes įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių, kurios turėtų ar galėtų kilti LRT ombudsmenui atlikus šiuos veiksmus. Tai yra, nėra jokio objektyvaus skirtumo, ar LRT ombudsmenas, pavyzdžiui, išnagrinėjo generalinio direktoriaus kreipimąsi ir pateikė išvadą dėl jo, ar ne, nes joks asmuo ar valdymo organas, ar institucija neprivalo nei atsižvelgti į tokio dokumento buvimo faktą, nei kaip nors tokį dokumentą įvertinti. Be to, LRT ombudsmenui nenustatomi ir jokio įgalinimai siekti, jog nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą, informuojant tam tikras institucijas ar pan. Toks teisinio reguliavimo pobūdis LRT ombudsmeno institutą daro niekiniu ir pertekliniu.	Atsižvelgti	.
1.53	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	18	2,5, 7	1	53.    Turi būti suvienodintos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2, 5 dalyse ir 7 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos „ombudsmeną skiria Taryba“, „asmuo, patvirtintas ombudsmenu“, „kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas“ (pabraukta mūsų).	Atsižvelgti
1.54	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	18	6	3	54.    Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje trūksta 3 punkto.	Atsižvelgti
1.55	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	18	8		55.    Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „ombundsmenas finansuojamas“ įrašytini žodžiai „ombudsmenui darbo užmokestis mokamas“.	Atsižvelgti
1.56	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	19	1	1	56.    Keičiamo projekto 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos atkartoja keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl brauktinos, kaip perteklinės. Be to, iš esmės tapačios nuostatos yra ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte.	Atsižvelgti
1.57	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	19	1, 2	6	57.    Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje yra minima LRT administracija, tačiau ši institucija niekur keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Siūlytina šias nuostatas tikslinti. Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte tikslintina sąvoka „rekomendacijų adresatas“.	Atsižvelgti
1.58	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09	13 14 16 18 23	2 1 2 4 1,2	11	58.    Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis: -       pirmą kartą tekste minimas teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas negali būti trumpinamas, o turi būti rašomas visas pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 5, 6, 10 dalys, 8 straipsnio 2 dalis; -       nebe pirmą kartą tekste minimas teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 16 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 2 dalis; -       keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatas turi būti dėstomos kaip teikiamo projekto 2 straipsnis. Pritarus šiai pastabai šiame straipsnyje nuorodos turi būti ne į „šio įstatymo“, o į „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo“ tam tikrus straipsnius; -       keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti atskirtos į dvi atskiras dalis, viena iš jų nustatytų šio įstatymo įsigaliojimą, o kita – tam tikrų įstatymo nuostatų taikymą; -       po įstatymo teksto žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis, o įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis; -       keičiamo įstatymo 1 straipsnis pildytinas 3 dalimi, nustatančia, kad šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.	Atsižvelgti	Atkreiptinas dėmesys į ETD pastabą: „ Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėstant įstatymą nauja redakcija įstatymo priede esanti nuoroda į Direktyvą 89/552/EEB tampa nebeaktuali, kadangi ši direktyva yra negaliojanti.“
2.	Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3010 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.  Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėstant įstatymą nauja redakcija įstatymo priede esanti nuoroda į Direktyvą 89/552/EEB tampa nebeaktuali, kadangi ši direktyva yra negaliojanti.	Atsižvelgti

3.4.  Valstybės institucijų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	VšĮ „Žmogaus teisių balsas“				Susipažinę su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šis įstatymo projektas ne tik nepadės visuomeniniam transliuotojui pasiekti geresnių rezultatų, tačiau dėl teisinių trūkumų gali pakenkti jo sklandžiai veiklai ir apriboti žiniasklaidos teises Lietuvoje.	Atsižvelgti
1.1	VšĮ „Žmogaus teisių balsas“	3	1		Dėl turinio kokybės vertinimo Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia teisės norma nėra konkreti ir bet koks turinio, formos ir kalbos vertinimas beveik visada bus subjektyvus. Rekomenduotina tokią normą išbraukti arba ją detalizuoti atskirame straipsnyje, nustatant atitinkamas procedūras kaip ir pagal kokius kriterijus turinys, forma ir kalba turėtų būti vertinami. Tokios vertinimo procedūros turėtų būti nustatytos įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir procedūrų stabilumą.	Atsižvelgti	Yra TD pastaba
1.2	VšĮ „Žmogaus teisių balsas“	4	1		Jei būtų nuspręsta tokias procedūras nustatyti, vertinimo funkcijas turėtų atlikti atitinkamas kompetencijas turintys ekspertai, kartu su visuomenės atstovais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT portale pateikiama informacija turi būti pagrįsta...“ Dėl teisinio aiškumo siūlytina pakeisti sąvoką „komentaruose“ arba ją patikslinti apibrėžiant plačiau, nes šiuo metu šią sąvoką galima suprasti taip, tarsi LRT būtų įpareigota užtikrinti tam tikrą interneto vartotojų paliekamų žinučių LRT portale turinį.	Atsižvelgti
1.3	VšĮ „Žmogaus teisių balsas“	5	10		Dėl visuomeninių rinkiminių komitetų Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos, tačiau ir visuomeniniai rinkiminiai komitetai. Siekiant užtikrinti lygias kandidatų galimybes pasisakyti ir kandidatuoti keistina projekto 5 straipsnio 10 dalis. Siūlytina ją išdėstyti taip: „10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimą ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“	Atsižvelgti
1.4	VšĮ „Žmogaus teisių balsas“	10	3		Dėl Valdybos Projekto 10 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma, kad Valdybos nariais „gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties.“ Atkreiptinas dėmesys, kad toks specifinis išsilavinimo reikalavimas yra abejotinas ir apribojantis galimybes rinktis kandidatus. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais gali būti neįmanoma paskirti visų sričių specialistų, siūlytina keisti šios normos formuluotę ir suteikti Tarybai visišką teisę pasirinkti Valdybos narius, keliant tik magistro kvalifikacinio leipsnio reikalavimą ir darbo patirties reikalavimą. Normą būtų galima išdėstyti taip: „3. Valdybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Valdybos nariais, išskyrus tuos, kurie Valdybos nario pareigas eina ex officio, gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.“	Atsižvelgti
1.5	VšĮ „Žmogaus teisių balsas“	13 16	3 2		Dėl Tarybos Projekto 13 straipsnyje 3 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos vyskupų konferencija turi teisę skirti vieną narį. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis numato, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, abejotina suteikiama išskirtinė teisė Lietuvos vyskupų konferencijai skirti Tarybos narį. Tokios išskirtinės teisės suteikimas vienai religinei organizacijai reiškia lygybės principo neįgyvendinimą kitų religinių bendruomenių atžvilgiu. Siūlytina šios teisės Lietuvos vyskupų konferencijai nesuteikti ir perkelti šio nario delegavimą universitetų senatams, didinant jų skiriamų narių skaičių iki 5. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 13 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „Į Tarybos narius, kuriuos bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, gali būti skiriami tik tie nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį bei 5 metų pedagoginio darbo patirtį.“ Toks reikalavimas gali būti ginčitinas tuo aspektu, kad 16 straipsnio 2 dalis (reikalavimai Generaliniui direktoriui) nustato reikalavimą magistro kvalifikaciniam laipsniui. Siūlytina Tarybos narių ir Generalinio direktoriaus kvalifikacijos reikalavimus suvienodinti.	Atsižvelgti
1.6	VšĮ „Žmogaus teisių balsas“	15	7		Dėl Tarybos sprendimų viešumo Nors suprantamas siekis Tarybos sprendimus viešinti, tačiau manytina, kad 15 straipsnio 7 dalyje numatytas reikalavimas skelbti nutarimus per LRT programas yra neproporcingas ir neaktualus didžiajai daliai visuomenės (auditorijos). Šiuo atveju siūlytina tokį įpareigojimą keisti į skelbimą internetinėje svetainėje ir normą išdėstyti taip: „7. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami LRT interneto svetainėje.“	Atsižvelgti
1.7	VšĮ „Žmogaus teisių balsas“				Dėl LRT ombudsmeno Įstatyme numatyta nauja LRT ombudsmeno pareigybė yra visiškai bereikšmė. Visais atvejais, kai steigiama ombudsmeno pareigybė, ombudsmenas turi turėti tam tikras darbo (socialines) garantijas ir kaip įmanoma didesnę nepriklausomybę. Pagal dabartines projekto formuluotes ombudsmenas nebūtų nepriklausomas, nes jis yra skiriamas LRT Tarybos ir jo veikla yra finansuojama iš LRT resursų. Be to, pagal dabartinį projektą ombudsmenas neturi jokių įrankių daryti įtaką LRT veiklai net ir tada, kai yra pastebimi pažeidimai. Siūlytina šią pareigybę tobulinti arba jos atsisakyti, nes ombudsmeno funckijas atlieka jau dabar veikiančios institucijos, pvz. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.	Atsižvelgti
2.	Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių miesto ir rajono filialas 2019-                 02 - 08				Mes, Šiaulių (tiek narių)...., . kreipamės į Jus, prašydami padėti LR radijo ir televizijos paslaugas padaryti labiau prieinamąs regėjimo neįgaliesiems. Aklųjų ir silpnaregių tarpe jau seniai kalbama apie tai, kaip būtų gerai, jei neregys, sėdėdamas prieš televizoriaus ekraną, galėtų “pamatyti”, kas vyksta ekrane. Apie tai buvo svajojama dar tuomet, kai tokioms svajonėms nebuvo nei teisinio pagrindo, nei techninių galimybių. Lietuvai ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, atsirado ir pretekstas pareikalauti iš valstybės galimybės neregiams lygiaverčiai su visais Lietuvos piliečiais dalyvauti kultūriniame šalies gyvenime. Nors minėta konvencija kalba apie tai, kad neįgalieji privalo turėti galimybę prieinamomis formomis (neregių atveju tai būtų garsinis vaizdavimas) žiūrėti televizijos programas, o techninės galimybės tai padaryti leidžia, rogresas šioje srityje yra labai menkas, beveik nejaučiamas. Šių metų sausio 20 dieną LRT eteryje pasirodęs pirmas neregiams pritaikytas televizijos serialas - “Laisvės kaina.Disidentai” sulaukė milžiniško atgarsio regėjimo negalią turinčių žmonių tarpe. Būtent šis filmas leido įgyvendinti svajonę “ pamatyti” tai, kas iki šiol buvo nematoma. Labai tikime, kad tokių TV filmų ar laidų, turinčių garsinį vaizdavimą kiekvienais metais sulauksime vis daugiau ir daugiau. Deja, liūdina žinia, kad numatomame LR Lietuvos nacionaliniame radijo ir televizijos įstatyme planuojama kiekvienais metais didinti paslaugas neregiams tik 0,5 procento. Tikrai nenorime su tuo sutikti ir labai prašome paslaugas neregiams kiekvienais metais didinti bent 5 procentais. Labai tikime, kad suprasite mūsų norus lygiaverčiai su reginčiais draugais ir bičiuliais mėgautis LR televizijos filmais ir laidomis.	Atsižvelgti	Didesnis paslaugų augimas numatytas priimtose galiojančio įstatymo pataisose.
3.	Lietuvos žmogaus teisių centras 2019-02-13				Lietuvos žmogaus teisių centras ragina Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetą prieš imantis bet kokių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) valdymo reformų, sudaryti darbo grupę, kuri galėtų identifikuoti poreikj keisti LRT valdymo modelį ir parengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ¡statymo pakeitimo ¡statymo projektą. Iki to laiko siūlome susilaikyti nuo 2018 m. gruodžio 5 d. užregistruoto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ¡statymo Nr. I-1571 pakeitimo ¡statymo projekto svarstymų. Šiuo raštu taip pat siūlome nepritarti Visuomenės informavimo ¡statymo projekto 19 str. 1 dalies pakeitimui. Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projekto LRT valdymo modelis veikė daugiau nei 20 metų. Dėl Įstatymo, kuriame ¡tvirtinamas dabartinis LRT valdymo modelis pasisakė ne kartą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris savo nutarime pabrėžė, kad turi būti numatoma LRT aukščiausia valdymo institucija (ši aukščiausia institucija gali būti vadinama ¡vairiai: taryba, valdyba ar kt.), taip pat institucijos, prižiūrinčios, kontroliuojančios visuomeninio transliuotojo veiklą. Tai pabrėžia ir Europos Taryba savo rekomendacijose, visur akcentuodama visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, taip pat pabrėžia būtinybę užtikrinti pakankamą visuomeninio transliuotojo finansavimą. Atkreiptinas dėmesys j tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. atmetė Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadas, kuriomis remiantis parengtas Jstatymo projektas. Dėl to, siekiant iš tiesų ¡vertinti poreiki reformuoti LRT valdymo modeli, patartina sudaryti darbo grupę, kuri susidėtų iš visuomeninio transliuotojo atstovų, Seimo narių, žiniasklaidos teisę išmanančių nepriklausomų ekspertų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovų. Remiantis darbo grupės analize, gali būti parengti Jstatymo pakeitimai, keičiantys LRT valdymo mode^, kontrolės, stebėsenos principus bei institucijas. Pabrėžtina, kad ¡statymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas . Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų ¡statyme ¡tvirtintais principais, Konstitucinio Teismo išaiškinimu „Konstitucijoje ¡tvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės - tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai )." Remiantis Jstatymo projekto preliminaria analize, darytina išvada, kad skirtingų valdymo ir stebėsenos organų (tarybos, valdybos, generalinio direktoriaus funkcijos, ombudsmeno ) nėra iki galo atskirtos, aiškiai apibrėžtos ir galimai dubliuoja viena kitą. Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu „siekiant užtikrinti LRT nepriklausomumą nuo valdžios institucijų (jų pareigūnų ), kitų asmenų kišimosi j LRT veiklą (dėl kurio būtų sunkiau deramai vykdyti LRT misiją, apibrėžtą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (2000 m. birželio 29 d. redakcija ) ) , LRT laidų objektyvumą, nešališkumą, buvo įtvirtintas toks LRT valdymo modelis, kur itin svarbus vaidmuo tenka LRT tarybai; taip pat buvo numatytos LRT generalinio direktoriaus, vadovaujančio LRT administracijai, ir LRT administracinės komisijos, steigiamos LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti, funkcijos bei įgaliojimai." Sunkiai suprantami reikalavimai tarybos nariams turėti žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį, taip apribojant galimybę kitiems nepriekaištingos reputacijos asmenims, atstovaujantiems įvairias visuomenės grupes būti skiriamiems į LRT tarybą. Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu „institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui. Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri." Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje Nr. 1878 (2009) teigiama, kad visuomeninis transliuotojas gali būti finansuojamas mišriu būdu, kaip ir viešos kultūros institucijos ar orkestrai, teatrai ar muziejai. Visos finansavimo formos turi sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui patenkinti viešųjų paslaugų reikalavimą būti prieinamomis visuomenei. Tarp galimų finansavimo formų išskiriama ir galimybė gauti finansavimą iš reklamos lėšų. Todėl prieš įtvirtinant reklamos draudimą LRT portalui, koks numatytas LRT radijui ir televizijai, būtina atsižvelgti į būtinybę atitinkamai didinti finansavimą iš kitų šaltinių. Remiantis visais aukščiau išdėstytais argumentais, skirtingomis nuomonėmis dėl parengto Jstatymo projekto, raginame įvertinti poreikį keisti LRT valdymo, kontrolės modelius ar veiklos reguliavimą įtraukiant skirtingas visuomenės grupes. Skatiname atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendacijas ir principus visuomeniniam transliuotojui, jo valdymo ir priežiūros principams bei finansavimui ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus.	Pritarti
4.	Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04				Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK), išanalizavusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 pakeitimo jstatymo projektą, nepritaria pasiūlymui uždrausti internetinę reklamą ir rėmimo pranešimus dėl šių priežasčių:	Atsižvelgti
4.1	Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04				1. LPSK atstovauja Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojams ir yra įsitikinusi, kad komercinių pajamų netekimas pablogins jų darbo sąlygas. LPSK žiniomis, šios papildomos lėšos yra skiriamos darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, užtikrinti darbuotojų motyvacinę sistemą, tobulinti darbuotojų kvalifikaciją ir kt.	Atsižvelgti
4.2	Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04				2. Finansavimo mažinimą visuomeniniams transliuotojams neigiamai vertina ir Europos transliuotojų sąjunga. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje Nr. 1878 (2009) teigiama, kad visuomeninis transliuotojas gali būti finansuojamas mišriu būdu, kaip ir viešos kultūros institucijos ar orkestrai, teatrai ar muziejai. Visos finansavimo formos turi sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui patenkinti viešųjų paslaugų reikalavimą būti prieinamomis visuomenei.	Atsižvelgti
4.3	Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04				3. Konstitucinis teismas savo nutarime (2006 m. gruodžio 21 d. Byla Nr. 30/03) nurodė, kad visuotinai pripažįstama, jog būtent nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. LPSK pabrėžia, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad LRT, kaip nacionalinis visuomeninis transliuotojas, apskritai negali transliuoti reklamos, negali gauti ir lėšų už transliuojamą reklamą.	Atsižvelgti
4.4	Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04				LPSK primena, kad LRT profesinė sąjunga dar 2018 m. pabaigoje kreipėsi į Tarptautinę kūrybinių darbuotojų profsąjungą (toliau - UNI MEI) ir jos padalinį Europoje MEI Europe, siekdama atkreipti dėmesį į Lietuvos parlamentarų iniciatyvas keisti LRT valdymo modelį, kuris atvertų galimybes politikų įtakai. Laiške LRT darbuotojų profesinei sąjungai UNI MEI išreiškė solidarumą su kolegomis iš LRT ir paragino Lietuvos valdžios institucijas susilaikyti nuo teisėkūros veiksmų, kurie pakenktų žodžio laisvei, žiniasklaidos nepriklausomumui ir LRT viešųjų paslaugų misijos įgyvendinimui. LPSK atkreipia dėmesį, kad UNI MEI primygtinai ragina Lietuvos parlamentą į LRT valdymo struktūros peržiūrą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant LRT vadovybę ir profesinę sąjungą. Tarptautinė profesinė sąjunga siūlo remtis geriausia Europos Sąjungos patirtimi, užtikrinančia visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, atskaitomybę ir tvarumą bei gerinti piliečių prieigą prie kokybiškos visuomeninės žiniasklaidos.	Atsižvelgti
4.5	Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2019-06-05				Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, vertindama 2019 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją numatančią, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti j visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes. Nepritartina Projekto nuostatai, numatančiai, kad keturis Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, nes tokios nuostatos pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių ir nulemtų vienos visuomenės grupės neproporcingai didelį atstovavimą Taryboje. Pritartina tokiai praktikai, kai formuojant Tarybą yra įtrauktini ne tik akademinės bendruomenės atstovai, bet ir kitos visuomeninės grupės, pvz., Nevyriausybinių organizacijų tarybą Tautinių bendrijų tarybą arba profesinių sąjungų atstovai. Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimas remiantis analogija su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu yra nepriimtinas, nes visuomeninio transiliuotojo pagrindinis valdymo modelio reikalavimas yra užtikrinti redakcinę nepriklausomybę ir institucinę autonomiją. LPS „Solidarumas“ siūlo stiprinti šiuo metu LRT velkančią Administracinę komisiją o ne steigti naują kontrolės organą Valdybą. Primintina, kad Konstitucinis teismas 2006 m. gruodžio 21 d. byloje Nr. 30/30 pažymėjo: visuotinai pripažįstama, jog būtent nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. Pabrėžtina, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad LRT, kaip nacionalinis visuomeninis transliuotojas, apskritai negali transliuoti reklamos, negali gauti ir lėšų už transliuojamą reklamą. LRT savarankiškumas transliuojant reklamą yra vienas iš LRT nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą, aspektų; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą misiją. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nepritariame reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų draudimui. Mūsų žiniomis papildomos lėšos naudojamos LRT darbuotojų motyvacijai ir socialinėms garantijoms stiprinti.	Atsižvelgti	Siūlytina, išskiriant visuomeninės reikšmės programas, nustatyti atvejus, kai galimi rėmimo pranešimai, tačiau atsisakant reklamų srauto, kuris, tikėtina, menkintų nacionalinio transliuotojo misiją, pažeistų nacionaliniam transliuotojui reikalingas savybes, nukreiptų dėmesį nuo nacionaliniam transliuotojui būdingų vertybių.
5.	DH'ARTAMliNTO 2019-06-05				Mes, žemiau pasirašiusieji, siūlome nepritarti jregistruotam pasiūlymui uždrausti kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus LRT radijo ir televizijos programose ir LRT portale. Atkreipiame dėmesį, kad tokio pasiūlymo įgyvendinimas turės neigiamą poveikį visai kultūrinių, sporto, šviečiamųjų ir socialinių bei pilietinių projektų ekosistemai Lietuvoje. įpareigojimas de jure tokią informaciją LRT transliuoti nemokamai defacto atims tokią galimybę. Taip atsitiks todėl, kad LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, turės suteikti visiems projektams lygias galimybes anonsuoti renginius ar informuoti apie projektus. Eterio laikas ribotas, todėl arba kiekvienas projektas gaus labai mažai eterio laiko viešinimui, arba sulaukti savo eilės bus neįmanoma. Šiuo metu esantys LRT įkainiai yra žymiai mažesni už reklamos rinkos kainas, visi kulturiniai, sporto, šviečiamieji ir socialiniai bei pilietiniai projektai gali pretenduoti į nuolaidas. Draudimas rodyti rėmėjus reikštų, kad daugelis kultūrinių ir kitokių projektų nebegalėtų pritraukti finansinės paramos iš komercinių organizacijų. Valstybė šiandien nepajėgi kultūrinių projektų finansuoti pakankamai, todėl tai gali reikšti kultūros šviečiamosios misijos esminį suvaržymą ar net tokių, kultūrinę bei pilietinę vertę kuriančių bei turinio požiūriu kokybiškų projektų pabaigą. Tai ypač aktualu projektams, skirtiems siauresnėms tikslinėms auditorijoms, kurių teisė ir galimybė stebėti kultūros laidų transliacijas taip pat bus stipriai apribotos. Draudimas rodyti rėmėjus iš esmės atimtų iš LRT galimybę rodyti sporto transliacijas, tokiu būdu išskirtines teises perduodant komerciniams transliuotojams. Nukentėtų nacionalinio transliuotojo žiūrovai, nes LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų bei įvairių kultūros renginių.	Atsižvelgti
6.1	Lietuvos Nacionalinio Radijo ir Televizijos Taryba 2019-06-05				LRT valdymo modelis kaip pavyzdys yra teikiamas kitoms Europos valstybėms. Per ilgą LRT istoriją nuolat buvo stengtasi subalansuoti galios centrų įtaką. Dabartinis LRT valdymo modelis, įtvirtintas LRT įstatyme, įrodė gebėjimą apsaugoti LRT nuo politizavimo. Todėl esminių LRT valdysenos principų keitimas yra netikslingas, nes įtrauktų visuomeninį transliuotoją į politinių kovų sūkurį, žalingą tiek LRT, tiek visuomenei. Taryba atkreipia Seimo ir visuomenės dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas nuosekliai formavo LRT valdymo teisėkūros tradiciją, pagal kurią LRT taryba yra aukščiausias LRT organas, veikiantis pasitelkiant nepriklausomus specialistus (ekspertus), turinčius organizacijos valdymo ir finansų administravimo žinių, pasirenkamus konkurso būdu ir atitinkančius geros reputacijos reikalavimus. Todėl Taryba pasisako už tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas tęstų tą įstatyminę LRT valdymo tradiciją, kurią pats sukūrė ir kurios konstitucingumą patvirtino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose. Svarstant galimus LRT valdymo struktūros pakeitimus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į principus, įtvirtintus šiuose dokumentuose: 1) EEuropos transliuotojų sąjungos Visuomeninių transliuotojų valdysenos principuose; 2) 3) Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose valstybėms narėms dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos(CMZRec(2012)l (Recommendations CMZRec(2012)lof the Committee of Ministers to member States on public service media Pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi svarstant LRT valdysenos pakeitimus, būtų šie: • nepriklausomumo nuo politinės  valdžios principas; • atskaitomybės principas; • skaidrumo principas. ETS valdysenos principai įtvirtina, kad būtina aiškiai atskirti visuomeninio transliuotojo valdymo funkcijas nuo priežiūros funkcijų, šias funkcijas atliekantys valdymo organai turi būti skirtingi ir nepriklausomi vienas nuo kito. Taigi naujų LRT kontrolės organų kūrimas, suteikiant jiems per daug galių ir neišgryninant funkcijų, pagrindžia siekį kontroliuoti LRT, padaryti LRT . priklausomą nuo politinės valdžios, o taip pat sulėtins sprendimų priėmimo procesus, apsunkins LRT veiklos planavimą ir pačią LRT veiklą. LRT taryba (toliau - Taryba) išnagrinėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3010 ir teikia savo poziciją: 1. Taryba nepritaria naujiems Tarybos formavimo principams; 2. Taryba nepritaria Tarybos galių mažinimui ir funkcijų siaurinimui bei naujai steigiamos Valdybos sudarymui; 3. Taryba nepritaria Administracinės komisijos naikinimui ir siūlo ją stiprinti; 4. Taryba nepritaria naujos LRT Ombudsmeno pareigybės steigimui ir siūlo steigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę; 5. Taryba nepritaria pertekliniams reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti LRT generaliniu direktoriumi. Taryba nepritaria naujiems Tarybos formavimo principams bei Tarybos funkcijų mažinimui Įstatymo projektu yra siūloma trumpinti Tarybos narių kadencijos laikotarpį nuo 6 iki 5 metų. Pakeitus reguliavimą, Tarybos narių skyrimas taptų priklausomas nuo politinio ciklo - tai gali lemti politiškai angažuotus, o ne geros valdysenos principais paremtus Tarybos veiksmus, valdant visuomeninį transliuotoją. Tarybos narius skiria ne konkrečios kadencijos LR Seimas/Prezidentas, o LR Seimo institucija, LR Prezidento institucija. Dabartinis Tarybos narių rotacijos modelis užtikrina narystės tęstinumą - jeigu jo bus laikomasi, Taryba laipsniškai atsinaujins 2020 m., 2022 m., 2024 m. Šiuo metu galiojantis Tarybos narių skyrimo modelis užtikrina Tarybos nepriklausomumą ir Tarybos kaip LRT priežiūros institucijos pliuralizmą: Tarybos nariai atstovauja skirtingoms socialinėms grupėms, yra užtikrintas jų atstovavimo balansas. Tarybos narių rotacijos principo keitimas susilpnintų šiuo metu ginamų vertybių apsaugą, todėl vertintinas kaip netinkamas. Šiuo metu Taryba formuojama taip, kad reprezentuotų visuomenėje esančią įvairovę. Tokią būtinybę pagrindžia ir LR Konstitucinio Teismo doktrina. Specialios profesinės patirties turėjimo reikalavimas iš esmės pažeistų šį pamatinį Tarybos formavimo principą - siekį, kad Taryba atstovautų visuomenei, o ne siaurai profesinei grupei. Įstatymo projekte teigiama, kad keturis Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai. Keturių LRT Tarybos narių atstovavimas universitetams sukurtų prielaidas vienos grupės atstovų dominavimui Taryboje, tuo būdu pažeidžiant nusistovėjusį balansą tarp skirtingų socialinių grupių atstovų ir iškreipiant visuomenės atstovavimo principą. Taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas. Tačiau Įstatymo projektu yra siaurinamos Tarybos funkcijos, dalį jų, pvz. strateginių sprendimų, susijusių su organizacijos veikla, bei finansinių klausimų sprendimą perduodant naujai steigiamai valdybai, o LRT veiklos perspektyvinių ir metinių planų tvirtinimą, kaip vieną iš svarbiausių Tarybos veiklos priedermių, tiesiog išbraukiant iš įstatymo projekto. Toks reguliavimas sukurs prielaidas tam, kad Taryba, likdama de jure aukščiausiu LRT valdymo organu, de f acto negalės daryti jokios ryškesnės įtakos sprendimų svarbiausiais LRT valdymo klausimais priėmimui. Toks reguliavimas neatitinka EBU dokumento „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutarime yra išaiškinęs, kad LRT taryba yra aukščiausioji institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus. Ji atlieka arba organizuoja vidinę LRT veiklos kontrolę, inter alia, programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę, visuomeniniam transliuotojui valstybės skirtų išteklių naudojimo kontrolę, visuomeninio transliuotojo veiklos organizavimo ir vykdymo priežiūrą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad LRT valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes. Taryba siūlo stiprinti Tarybos galias ir nepritaria naujai steigiamos Valdybos sudarymui Taryba Valdybos steigimą laiko netinkamu, neracionaliu ir nepagrįstus kaštus sukuriančiu reguliavimo sprendiniu. Visas Įstatymo projekte siūlomas Valdybos funkcijas šiuo metu atlieka Taryba - kolegialus valdymo organas, vykdantis klasikinės valdybos funkcijas, kurių visuma sukuria organizacijos valdymo priežiūrą. Todėl valdybos steigimas įneš sumaišties organizacijos valdyme ir pareikalaus papildomų ir niekuo nepagrįstų kaštų, apmokamų iš viešųjų finansų. Teisėkūros subjektas, turėdamas tikslą gerinti Tarybos darbą, turėtų stiprinti Tarybą, galimai peržiūrėti jos funkcijas, suteikiant papildomų galių, ir užtikrinti prielaidas tam, kad Taryba, atstovaujanti visai visuomenei, turėtų galimybę gauti aukščiausios kokybės patarimus specifiniais teisės, finansų, vadybos klausimais. Valdybos kaip kolegialaus valdymo organo įsteigimas, remiantis analogija su Akcinių bendrovių įstatymu, yra ydingas, nes akcinės bendrovės ir visuomeninio transliuotojo valdymui yra keliami iš esmės skirtingi tikslai. Visuomeninio transliuotojo valdymas turi būti organizuotas tokiu būdu, kuris užtikrintų visuomeninio transliuotojo institucinę autonomiją ir redakcinę (turinio) nepriklausomybę nuo bet kokio trečiųjų asmenų kišimosi. Akcinėms bendrovėms keliami visai kiti, dažniausiai su pelno maksimizavimu susiję tikslai. Todėl metodologine klaida laikytinas bandymas konstruoti LRT valdymą, panaudojant akcinių bendrovių valdymo modelį. LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, todėl jos valdymo struktūra turi būti optimali, užtikrinanti efektyvų ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Bet kokių perteklinių struktūrų LRT organizacijoje kūrimas didina sąnaudas ir naštą mokesčių mokėtojams. Išorinę LRT veiklos kontrolę atlieka Valstybės kontrolė. Kaip savo 2019 m. gegužės 19 d. nutarime pažymėjo Konstitucinis Teismas, „pagal Konstituciją, inter alia jos 134 straipsnio 1 dalį, Valstybės kontrolė turi įgaliojimus atlikti išorinę nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolę - atlikti valstybinį auditą, inter alia tikrinti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą, be kita ko, ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, inter alia vertindama šiam transliuotojui patikėto valstybės turto valdymo ir naudojimo teisėtumą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba, veikdama šiuo metu galiojančio reguliavimo rėmuose, nuosekliai stiprina LRT valdymą. Nuo 2013 m. Taryba savo jveiklą tarp posėdžių organizuoja Tarybos darbo grupėse - šiuo metu veikia dvi nuolatinės Tarybos narių darbo grupės - Redakcinės politikos bei Audito ir strateginio planavimo. Esant poreikiui sudaromos laikinos darbo grupės — pavyzdžiui, LRT strategijos rengimo darbo grupė. Taip pat esant reikalui pasitelkiami išorės ekspertai. Šiuo metu visi svarbiausi klausimai, teikiami Tarybos posėdžiui, prieš tai pagal kompetenciją yra išnagrinėjami darbo grupėse, kurios pateikia savo išvadas ir rekomendacijas Tarybai. Šių struktūrinių padalinių įteisinimas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme leistų sukurti akivaizdžiai praktikoje pasiteisinusias įstatymines Tarybos veiklos formas - LRT tarybos redakcinės politikos komitetą ir LRT tarybos audito ir strateginio planavimo komitetą (o galimai ir kitus komitetus, jei atsirastų toks poreikis), kuriuose būtų analizuojama ir rengiama visa medžiaga, būtina tam, kad Taryba galėtų priimti tinkamus ir adekvačius situacijai sprendimus. Šie komitetai pagal poreikį galėtų pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus, nepriklausančius Tarybai. Taryba nepritaria Administracinės komisijos naikinimui, o siūlo ją stiprinti. Įstatymo projektu yra naikinama Administracinė komisija, kurios išvadomis Taryba remiasi, atlikdama LRT ūkinės ir finansinės priežiūros funkcijas, reikalaujančias specialių, dažniausiai - finansų valdymo, žinių. Tokiu būdu yra iš esmės susilpninamas LRT organizacijos veiklos priežiūros mechanizmas ir Tarybos galimybė tinkamai vykdyti organizacijos priežiūrą. Taryba siūlo ne naikinti Administracinę komisiją, o ją stiprinti, įstatymu įtvirtinant jos platesnius įgaliojimus, lygia greta numatant Administracinės komisijos nariams specialius profesinius kvalifikacinius reikalavimus, į ją įtraukiant finansų, teisės, vadybos ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo specialistus, taip pat įtvirtinant viešą Administracinės komisijos narių skyrimo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba 2018 m. spalio 23 d. nutarimu galiojančio įstatymo rėmuose padidino Administracinės komisijos įgaliojimus, pavesdama jai papildomas funkcijas. Šiuo metu Administracinė komisija funkcionuoja kaip labai svarbus ir nešališkas LRT organas, kurį sudaro specialių žinių turintys asmenys ir į kurio išvadas atsižvelgia ir LRT administracija, ir Taryba. Tarybos vertinimu, jau dabar yra sukurtos visos faktinės prielaidos Administracinės komisijos svarbos didinimui. Taryba nepritaria naujos LRT Ombudsmeno pareigybės LRT etikos kontrolieriaus pareigybę Projekte siūloma įsteigti Ombudsmeno pareigybę ir suteikti jam teisę vykdyti LRT veiklos principų ir reikalavimų LRT programų turiniui kontrolę. Siūloma nuostata yra ydinga, nes Tarybai - aukščiausiajam LRT valdymo organui - priklauso išimtinė teisė nustatyti LRT programų mastus ir struktūrą, tvirtinti programų sudėtį ir jos pakeitimus. Iš Įstatymo projekto nėra aiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas, neaišku, kokiais teisiniais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, nenustatyta jo teisinė atsakomybė už netinkamą veiklą bei atskaitomybė. Toks teisinis neapibrėžtumas yra ydingas tinkamo reguliavimo požiūriu. Teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas valstybės pareigūnas, jo veik nešališkumu. Taryba siūlo steigti naują LRT etikos kontrolieriaus pareigybę – šie klausimai: 1. LRT žurnalistų profesinės etikos priežiūra ir kontrolė; 2. Vartotojų skundų dėl programų turinio nagrinėjimas. LRT etikos kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūrėtų, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, nagrinėtų asmenų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų turinio. LRT Etikos kontrolierių į pareigas skirtų ir atšauktų iš pareigų Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT Etikos kontrolieriaus skyrimo viešo konkurso būdu nuostatus (tvarką) tvirtintų Taryba. Ši tvarka būtų viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. LRT etikos kontrolierius savo pareigas galėtų eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Etikos kontrolierius būtų pavaldus tik Tarybai. LRT etikos kontrolieriumi galėtų būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. LRT etikos kontrolieriaus pareigybė ir asmeniui keliami reikalavimai galėtų būti tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme.	Atsižvelgti
6.2	Lietuvos Nacionalinio Radijo ir Televizijos Taryba 2019-06-05				Taryba nepritaria pertekliniams reikalavimams asmeniui, siekiančiam tapti LRT generaliniu direktoriumi Projekte siūloma, kad generaliniu direktoriumi nega i būti skiriami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai. Siūloma nuostata apriboja subjektų ratą, galinčių užimti LR T Generalinio direktoriaus pareigas. Siūloma nuostata suponuoja tai, kad bus užkirstas kelias bet kam iš žiniasklaidos lauko kandidatuoti į generalinio direktoriaus poziciją. Todėl Taryba siūlo atsisakyti šio straipsniu pakeitimų ir įtvirtinti nuostatą, kad asmuo, laimėjęs viešą konkursą LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti, negalį dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagogini darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą.	Atsižvelgti
7.	Etninės kultūros globos taryba 2019-05-06				Etninės kultūros globos taryba (toliau - EKGT) teigiamai vertina Seimo narių parengtą Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1471 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XII1P-3010 (toliau - LRT įstatymo pakeitimo projektas), pritardama siekiui atnaujinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) valdymo modelį. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta: „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba, nustatydama etninės kultūros laidų transliavimą (trukmę ir turinį), atsižvelgia į Etninės kultūros globos tarybos siūlymus“. Šios nuostatos įgyvendinimas būtų labiau užtikrintas, jeigu LRT programų bei LRT portalų turinį nustatančios LRT tarybos sudėtyje būtų EKGT deleguotas atstovas. EKGT savo statusu prilygsta kitai Seimui atskaitingai institucijai - Lietuvos mokslo tarybai, kuri jau daugelį metų deleguoja narį į LRT tarybą, Be to, EKGT atstovauja labai plačiam visuomenės laukui, kadangi jos sudarymo principai yra visiškai depolitizuoti: 21 narį į EKGT deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, papildomai šalia pagrindinės EKGT sudėties, tvirtinamos Seimo, veikia visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose sudaryti EKGT padaliniai (regioninės etninės kultūros globos tarybos), į kuriuos narius deleguoja etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra.  Tuo remiantis siūlome papildyti LRT įstatymo pakeitimo projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, įrašant Etninės kultūros globos tarybos deleguojamą narį į LRT tarybą.	Atsižvelgti
8.	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18				Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau - LRT) išnagrinėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3010 (toliau - Projektas) ir teikia šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisėkūros pagrindiniai principai įpareigoja, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siūlome Projekto 1 ir 2 straipsnius išdėstyti taip:	Atsižvelgti
8.1	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	1			„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) steigimo teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2. LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais.“	Atsižvelgti
8.2	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	2			„2 straipsnis. LRT samprata ir statusas ir veiklos teisiniai pagrindai 1. LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. nepriklausoma pelno nesiekianti ribotos civilinės atsakomybės viešoji įstaiga, turinti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka. 2. LRT savo veiklą grindžia veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais ir kitais teisės aktais. 2. LRT yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka.“	Atsižvelgti
8.3	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	3			Visuotinai pripažinta, kad visuomeninis transliuotojas užtikrina viešąjį interesą - Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai. Tai suponuoja ypatingą visuomeninio transliuotojo misiją. Ypač pabrėžtina, kad visuomeniniam transliuotojui, vykdančiam savo konstitucinę misiją, tenka svarbios funkcijos prisidedant prie Tautos suvereniteto, demokratijos principų įgyvendinimo, taip pat prie visuomenės ir valstybės saugumo, viešosios tvarkos, piliečių gerovės, jų teisių ir laisvių užtikrinimo. Visuomeniniam transliuotojui tenka ir svarbus vaidmuo valstybei vykdant savo konstitucinę priedermę remti kultūrą ir mokslą, rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Pažymėtina, kad šis LRT įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, savarankiškumą ir nepriklausomumą. Taigi, turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus siūlome Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. LRT veiklos principai 1. LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais. LRT užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę. 2. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų LRT radijo ir televizijos programų (toliau—LRT programų) bei portalo lrt.lt ar kito LRT valdomo portalo (toliau—LRT portalas) ir LRT interneto svetainės turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės. Rengdamas ir skelbdamas programas bei rengdamas ir skelbdamas LRT portalo turinį, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, LRT programose ir LRT portale interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai. LRT programose ir LRT portale interneto svetainėje dalyvauti bei reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. LRT programose ir LRT portale interneto svetainėje turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.	Atsižvelgti
8.4	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	4	2		3. LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Atsižvelgiant       į tai, kad 2019-01-01 įsigaliojo Lietuvos               nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1549, pakeisti Projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse programose“.	Atsižvelgti
8.5	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	5	9		Atsižvelgiant   į tai, kad    2019-03-21 įsigaliojo Lietuvos        nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII- 2008, pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Tokių televizijos programų transliacijų,kurių kartojimas neįskaičiuojamasį šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti: 1) programos su lietuviškais subtitrais - ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; 2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, - ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; 3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, - ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko.“ Atitinkamai būtina patikslinti ir minėto Projekto 5 straipsnio įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką.	Atsižvelgti
8.6	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	5	10		Projekto 5 straipsnio 10 dalis nustato, kad „LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka“. Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu galiojančiame LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyta, kad toks laikas suteikiamas ne tik politinėms partijoms ir jų kandidatams, bet ir rinkimų komitetams bei jų kandidatams į savivaldybės tarybos narius ir savivaldybių tarybos narius - merus. Be to, LR referendumų, o taip pat LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymai numato, atitinkamai, LRT laiko suteikimą referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams). Todėl siūlytina Projekto 5 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, rinkimų komitetams ir jų kandidatams į Seimo, ar savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius - merus, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) LR referendumų, LR rinkimų į Europos Parlamentą teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka“	Atsižvelgti
8.8	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	6			Atkreiptinas dėmesys į tai, kad labai svarbu išlaikyti ir nekeisti šiuo metu įstatyme įtvirtinto LRT veiklos, susijusios su informacijos skleidimu už atlyginimą, modelio. Kitu atveju būtų sudarytos prielaidos LRT netekti vieno iš savo finansavimo šaltinių ir taip tapti priklausoma išimtinai nuo biudžetinio finansavimo, kas sudarytų prielaidas LRT nepriklausomumo sumažinimui. Kaip teigiama LR Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime, “ <...> nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios, nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją. Atsižvelgiant į LRT įstatyme įtvirtintus LRT veiklos principus ir LRT veiklą, į kurią remiantis LRT įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, patenka LRT teisė rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus - t.y. įvairius renginius, turi būti užtikrinta, kad LRT atskirai ar kartu su kitais ūkio subjektais rengdama kultūros ir (ar) sporto renginius, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą, turėtų teisę informuoti visuomenę apie tokių renginių rėmimą. Priešingu atveju būtų apsunkintos visuomeninio transliuotojo galimybės organizuoti ir (ar) rengti tam tikrus visuomenei aktualius kultūros ar sporto renginius ir padaryti juos labiau prieinamus žiūrovui. Pažymėtina, kad daugumai Lietuvoje vykstančių kultūros ir sporto renginių nepakanka valstybės finansavimo ir šie renginiai gali vykti tik pasitelkus privačius rėmėjus/ūkio subjektus, kuriems savo ruožtu labai svarbu, kad būtų paviešintas jų, kaip konkretaus renginio rėmėjo, vardas. Galimybės LRT televizijos ir radijo eteryje skelbti pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus panaikinimas sukeltų šias neigiamas pasekmes: - nukentėtų nacionalinio transliuotojo žiūrovai, nes LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms laidų transliavimo (krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų bei tokių kultūros renginių, kaip „Sidabrinė gervė“, „Kino pavasaris“ ir pan.); - iškiltų grėsmė sumenkti arba visai išnykti didelei daliai mažesnių, siauresnei auditorijai skirtų kultūros ir sporto renginių, kurių įgyvendinimo apimtys ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, ar renginį parems ūkio subjektai; - rėmimo pranešimų transliavimo LRT uždraudimas perkeltų didelės dalies kultūros renginių finansavimą ant valstybės biudžeto pečių. Pabrėžtina, kad labai svarbu nekeisti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos transliavimo sąlygų ir neuždrausti LRT transliuoti tokią informaciją atlygintinai. Manytina, kad toks draudimas sukeltų neigiamų finansinių padarinių LRT bei sugriautų šiuo metu rinkoje nusistovėjusią kultūros ir sporto renginių organizavimo bei finansavimo ekosistemą. LRT iš esmės jau yra tapusi tradiciniu informacijos apie aukštos kokybės kultūrinius renginius/projektus skleidėju, turinčiu savo specifinę auditoriją. Priešingu atveju LRT taptų mokamų renginių/projektų nemokamu transliuotoju ir taip sukurtų dideles galimybes rėmėjams piktnaudžiauti nemokamu LRT eteriu. Taip pat kiltų rizika prarasti savo auditoriją, nes LRT gali būti perpildytas renginių organizatorių prašymais neatlygintinai viešinti abejotinos kokybės projektus ir jų rėmėjus. Tai sukeltų neigiamų padarinių ir LRT žiūrovams, nes būtent LRT auditorija yra suinteresuota gauti informaciją apie reikšmingus kultūrinius, socialinius ar šviečiamuosius renginius. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, siūlytina iš esmės nekeisti šiuo metu galiojančios tvarkos dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo ir palikti galimybę LRT pačiai nuspręsti, kokiais atvejais ir tvarka (atlygintinai arba ne) turėtų būti viešinama tokia informacija ir Įstatymo 6 ir 7 straipsnius išdėstyti taip:	Atsižvelgti
8.8	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	6			„6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale interneto svetainėje Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale interneto svetainėje draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ar paskelbti LRT portale interneto svetainėje, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 1. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 2. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija - už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai tvarką bei sąlygas tvirtina LRT Valdyba.Taryba“.	Atsižvelgti
8.9	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	7			„7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT portale interneto svetainėje skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale interneto svetainėje skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“.	Atsižvelgti
8.10	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18				LRT valdymo modelis kaip pavyzdys yra teikiamas kitoms Europos valstybėms. Per ilgą LRT istoriją nuolat buvo stengtasi subalansuoti galios centrų įtaką. Dabartinis LRT valdymo modelis, įtvirtintas LRT įstatyme, įrodė gebėjimą apsaugoti LRT nuo politizavimo. Todėl esminių LRT valdysenos principų keitimas yra netikslingas, nes įtrauktų visuomeninį transliuotoją į politinių kovų sūkurį, žalingą tiek LRT, tiek visuomenei. Projekte siūlomo LRT valdymo modelio pakeitimai, pirmiausia turėtų būti vertinami LRT, kaip ypatingą konstitucinę misiją turinčio visuomeninio transliuotojo, kaip ji aiškinama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kontekste. LRT valdymo modelis taip pat turėtų atitikti geriausią europinę nacionalinių transliuotojų apibendrintą gerosios valdysenos praktiką, įtvirtintą tarptautiniuose rekomendacinio pobūdžio dokumentuose. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad LRT valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes. Vertinant LRT valdymo modelio tinkamumą nepriklausomumo kontekste, šalia iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos išplaukiančių nepriklausomumo imperatyvų papildomai reikėtų atsižvelgti į taikytinus rekomendacinio pobūdžio nepriklausomumo standartus, įtvirtintus be kita ko, žemiau nurodytuose dokumentuose: 1)         Europos transliuotojų sąjungos Visuomeninių transliuotojų valdysenos principuose (toliau - ETS valdysenos principai); 2)         Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose valstybėms narėms dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos CM/Rec(2012)1. Pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi svarstant LRT valdysenos pakeitimus būtų šie: •           nepriklausomumo nuo politinės valdžios principas; •           atskaitomybės principas; •           skaidrumo principas.	Atsižvelgti
8.11	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	9			ETS Valdysenos Principai skelbia, kad vienasmenio valdymo organo buvimu grįstas visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, koks šiuo metu yra įtvirtintas galiojančiame Įstatyme ir įdiegtas LRT organizacinėje struktūroje, iš esmės atitinka geriausią europinę nacionalinių transliuotojų korporatyvinio valdymo praktiką. Tokiu būdu, atsižvelgiant į geriausią europinę visuomeninių transliuotojų valdysenos praktiką darytina išvada, kad Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, sukūrimas LRT organizacinėje struktūroje nėra laikytina būtina sąlyga visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui užtikrinti. Priešingai, atsižvelgiant į iki šiol gana sėkmingą Lietuvos patirtį užtikrinant LRT nepriklausomumą nuo politinės įtakos neatmestina galimybė, kad bet koks reikšmingas LRT valdymo modelio pakeitimas, atsižvelgiant į galimas papildomas rizikas dėl jo tinkamo praktinio įgyvendinimo, potencialiai gali sukelti nepageidautinų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimas remiantis analogija su LR Akcinių bendrovių įstatymu yra ydingas, nes visuomeninio transliuotojo pagrindinis valdymo modelio reikalavimas yra užtikrinti redakcinę nepriklausomybę ir institucinę autonomiją. LRT yra viešoji įstaiga, Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyti privalomi valdymo organai - visuotinis akcininkų susirinkimas - Taryba, ir vienasmenis - generalinis direktorius. Kolegialūs valdymo organai neprivalo būti įsteigti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes siūlome stiprinti šiuo metu LRT veikiančias LRT Tarybą ir Administracinę komisiją, o ne steigti perteklinį valdymo ir priežiūros organą Valdybą. Taigi, geriausios europinės korporatyvinio valdymo praktikos kontekste Projekte siūlomas naujasis LRT valdymo modelis nėra laikytinas pranašesniu už šiuo metu Įstatyme įtvirtintą LRT valdymo modelį ir dėl to nesukuria prielaidų visuomeninio transliuotojo atskaitingumo ir skaidrumo padidinimui, priešingai, įdiegus siūlomą naują LRT valdymo modelį kyla rizika, kad LRT valdymas bus atitolintas nuo visuomenės, atsiras teisinė kolizija dėl naujo LRT valdymo modelio konceptualaus suderinamumo su dualistiniu visuomeninio transliuotojo valdysenos modeliu, bus dubliuojamos priežiūros ir valdymo organų funkcijos, pasunkės sprendimų priėmimo procesas, taps mažiau aiškios ir suprantamos valdymo ir priežiūros organams priskirtų įgaliojimų bei atsakomybės ribos ir bus generuojami papildomi finansiniai kaštai, kuriuos reikės dengti mokesčių mokėtojų lėšomis. Atitinkamai siūlome pakeisti Projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. LRT organai LRT organai yra Taryba ir generalinis direktorius.“ Išbraukti Projekto 10, 11 ir 12 straipsnius. Toliau atitinkamai pakeisti Projekto straipsnių numeraciją.	Atsižvelgti
	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18	10			Pakeitus Projekto straipsnių numeraciją, Projekto 10 straipsnį, kuris apibrėžia LRT tarybos formavimo ir veiklos pagrindus, siūlome išdėstyti taip: „10 straipsnis. LRT taryba 1.         Taryba yra aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Ji sudaroma iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 6 metų kadencijai. Tarybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2.         Tarybą sudaro: 4 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 4 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (2 skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. 3.         Tarybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 4.         Jeigu asmuo, patvirtintas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, žurnalistų etikos inspektorius, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, taip pat auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis.  5.Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai: 1) Tarybos narys atsistatydina; 2) Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauj a Valdybos Tarybos darbe; 3) Tarybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą; 4) Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 5) Tarybos narys teismo pripažįstamas neveiksniu; 6) Tarybos    narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų; 7) Tarybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 1. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta: 1) pasibaigus jo 6 metų kadencijai; Tarybos nario kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui; 2) Tarybos nariui mirus; 3) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 7. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos. 1. 8.       Taryba in corpore turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina, Atsistatydinusios Tarybos pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias Tarybos narius, prašydamas paskirti naujus Tarybos narius. Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos pirmininko kreipimosi dienos. Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį, kurio metu Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. 9Kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti ar deleguoti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės. 940T Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą. 1014. Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti.“ Pagal Konstitucinio teismo doktriną, LRT taryba priima svarbiausius LRT radijo ir televizijos programų sudarymo, LRT ūkinės ir finansinės veiklos sprendimus, atlieka vidaus kontrolės ir priežiūros funkcijas, prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekte kai kurios nurodytų LRT subjektų funkcijos persidengia, o dalis prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir visuomeninių transliuotojų valdysenos principams. Pagal Projekte siūlomas nuostatas Taryba vykdytų dalį LRT aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, Valdyba - dalį aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, taip pat dalį valdymo funkcijų, Ombudsmenas - dalį priežiūros funkcijų ir rekomendacinio pobūdžio funkcijas vienoje srityje, Generalinis direktorius - dalį valdymo funkcijų. Projekte siūloma nustatyti, kad Valdyba yra valdymo organas, tačiau jai priskiriamos ne tik valdymo funkcijos, bet ir visuomeninio transliuotojo aukščiausiojo ir priežiūros organo funkcijos, pavyzdžiui, prižiūrėti Generalinio direktoriaus veiklą (11 straipsnio 5 dalis), tvirtinti LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas (11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teikti siūlymus Generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, LRT įstatams, Tarybos ar Valdybos sprendimams (11 straipsnio 4 dalis). Toks reguliavimas neatitinka EBU dokumento „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi draudžiama pavesti kolegialiems (valdymo) viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus; šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas nustato įstaigos vadovo darbo sutarties sąlygas, tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kt. LRT yra viešoji įstaiga, kurios visuotinio susirinkimo funkcijos pavestos Tarybai. Atsižvelgiant į tai siūlome Projekto 11 straipsnį išdėstyti taip:	Atsižvelgti
	Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18				„11straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1.         Taryba: 1)         formuoja LRT radijo ir televizijos programų valstybinę strategiją ir prižiūri jos įgyvendinimą; 2)         nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus; 3)         nustato radijo ir televizijos programų skaičių ir paskirtį; 4)         tvirtina LRT įstatus; 5)         prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą ir kaip laikomasi teisės aktuose transliuotojams viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų; 6)         svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus; 7)         tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; 8)         svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas; 9)         tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes; 10)       tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus; 11)       tvirtina kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas; 12)       steigia komitetus; 13)       steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos, strateginio planavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimams svarstyti Administracinę komisiją; 14)       tvirtina Administracinės komisijos nuostatus; 15)       viešo konkurso būdu skiria Administracinės komisijos narius; 16)       Viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT etikos kontrolierių; 17)       tvirtina LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus; 18)       viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT vidaus auditorių; 19)       tvirtina LRT vidaus auditoriaus veiklos nuostatus; 20)       nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau - generalinis direktorius) pareigoms tvarką; 21)       ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms; 22)       viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą; 23)       nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių; 24)       generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus. 2.         Tarybos narys negali būti generaliniu direktoriumi, jo pavaduotoju ar kitu LRT administracijos darbuotoju. 2.         Tarybos nutarimai LRT yra privalomi. Tarybos veikla organizuojama per Tarybos komitetus, kurie veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. 3.         Jei generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti. 4.         Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos ir Administracinės komisijos posėdžius bei Valdybos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos, LRT vidaus auditoriaus Valdybos, LRT etikos kontrolieriaus, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 5.         Taryba kasmet iki liepos 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Tarybos veiklos metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įmonės išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje. LRT metinę veiklos ataskaitą rengia generalinis direktorius ir teikia tvirtinti Tarybai.“	Atsižvelgti
					Projekto 12 straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Tarybos sprendimų priėmimas Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 trečdalio Tarybos narių reikalavimu. 2.   Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. 3.   Nutarimai priimami daugiau kaip pusės paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Tarybos atsistatydinimo atveju sprendimas priimamas bendru sutarimu (vienbalsiai). 4.   Tarybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.  4.5. Tarybos veikla yra vieša. Viešų Tarybos posėdžių vaizdo įrašas gali būti transliuojamas tiesiogiai LRT interneto tinklalapyje. Posėdžiai protokoluojami, protokolai ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų po posėdžio paskelbiami LRT interneto tinklalapyje. Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami LRT portale, jie turi būti protokoluojami ir daromas posėdžio vaizdo įrašas. 5.6.      Tarybos reglamente nustatytais atvejais gali būti rengiami uždari Tarybos posėdžiai. 7.   Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami per LRT programas.“ Projekte siūloma nustatyti sąrašą aplinkybių, draudžiančių asmeniui eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, t. y. siūloma nustatyti, kad LRT generaliniu direktoriumi negali būti skiriami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai. Siūloma nuostata yra ydinga, nes apriboja subjektų ratą, pretenduojančių eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas. Siūloma nuostata suponuoja tai, kad asmenys, turintys profesinės patirties visuomenės informavimo priemonėse, negalės dalyvauti konkurse į LRT generalinio direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Generalinis direktorius 1. LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. 2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 3.   Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Taip pat generaliniu direktoriumi negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Generalinis direktorius negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. 4. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. Jeigu po pareikšto nepasitikėjimo generalinis direktorius nebuvo atleistas iš pareigų, t.y. balsavo mažiau nei 2/3 tarybos narių, kita nepasitikėjimo procedūra gali būti inicijuojama ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. 5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas (-ai). 6. Tarybai atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojas (-ai) atleidžiami iš pareigų. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo. Projekto 14 straipsnį siūlome išdėstyti taip: „14 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. Generalinis direktorius: 1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme,   sudaro sutartis, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami; 2) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą bei Administracinės komisijos išvadas. 2. Generalinis direktorius turi teisę gauti gauna  Tarybos nutarimus, Administracinės komisijos išvadas bei kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir Administracinės komisijos  posėdžiuose. 3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.“ Atsižvelgiant į tai, kad Taryba yra sudaroma iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie neprivalo turėti specialiųjų žinių finansų ir (ar) vadybos klausimais. Administracinės komisijos įgaliojimus būtų galima dar labiau patobulinti: 1. numatant, kad ji sudaroma iš 5 ekspertų, turinčių finansų, strateginio planavimo ir valdymo, teisės, vadybos ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo žinių, 2. nustatant Administracinės komisijos nariams konkrečius kvalifikacinius ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, 3. įtvirtinant skaidrią ir viešą Administracinės komisijos narių skyrimo procedūrą. Atitinkamai siūlome Projekto 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Administracinė komisija, jos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. Administracinė komisija sudaroma iš 5 narių. Administracinės komisijos narius 4 metams skiria Taryba  viešo konkurso būdu. AK narių skyrimo viešo konkurso būdu nuostatus (tvarką) tvirtina LRT Taryba. Ši tvarka yra viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. 2. Jeigu asmuo, paskirtas Administracinės komisijos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo Administracinės komisijos nariu laikotarpiui. Administracinės komisijos nariais negali būti  Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, Žurnalistų etikos inspektorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, taip pat auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Tas pats asmuo Administracinės komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 3. Administracinės komisijos nariai turi būti vadybos, finansų, teisės, strateginio planavimo ir valdymo ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai. 4. Administracinės komisijos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai.  Administracinės komisijos nariais gali būti skiriami asmenys, turintys socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turėti ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Administracinės komisijos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 5. Administracinės komisijos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai: 1) Administracinės komisijos narys atsistatydina; 2) Administracinės komisijos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Administracinės komisijos posėdžiuose; 3) Administracinės komisijos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą; 4)  Administracinės komisijos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 5) Administracinės komisijos narys teismo pripažįstamas neveiksniu; 6) Administracinės komisijos narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų; 7) Administracinės komisijos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimų. 6. Administracinės komisijos nario įgaliojimai nutrūksta: 1) pasibaigus jo 4 metų kadencijai; 2) Administracinės komisijos nariui mirus; 3) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 6. Administracinė komisija veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. 7. Administracinės komisijos nariai išsirenka pirmininką. Pirmininkas ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius šaukia Administracinės komisijos posėdžius. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Administracinės komisijos narių. Administracinė komisija išvadas priima paprasta Administracinės komisijos narių balsų dauguma. 8. Administracinė komisija atlieka šias funkcijas: 1) teikia išvadas Tarybai dėl LRT veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio pagrįstumo; 2) teikia išvadas Tarybai dėl LRT metinių pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos vykdymo ataskaitos; 3) teikia išvadas Tarybai dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei įsipareigojimų vykdymo; 4) teikia išvadas Tarybai dėl metinio investicijų plano, kurio vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų; 5) teikia išvadas dėl konkursui pateiktų LRT programų projektų finansinio pagrįstumo; 6) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl lėšų, kurios nėra numatytos patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo; 7) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo; 78) konsultuoja Tarybą ir generalinį direktorių finansinės veiklos, strateginio planavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais; 89) gali siūlyti Tarybai inicijuoti LRT ar atskirų jo padalinių ūkinės ir finansinės veiklos auditą. 9. Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą į LRT administracijos posėdžius, gauti iš LRT administracijos ir Tarybos informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 10. Administracinė komisija yra finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, Administracinės komisijos nuostatų nustatyta tvarka. 11. Administracinė komisija ne rečiau kaip kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Tarybai LRT įstatų nustatyta tvarka.“ Projektu siūloma įsteigti LRT  dsmeno pareigybę ir suteikti jam teisę vykdyti LRT veiklos principų ir reikalavimų LRT programų turiniui kontrolę. Siūloma nuostata ydinga, nes LRT tarybai, aukščiausiajam LRT valdymo organui,  priklauso išimtinė teisė  nustatyti LRT programų mastus ir struktūrą, tvirtinti programų sudėtį ir jos pakeitimus; prižiūrėti, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų. Iš teikiamo reguliavimo pobūdžio neaiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas, neaišku, kokiais teisiniais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, nenustatyta jo atskaitomybė bei teisinė atsakomybė už netinkamą veiklą. Toks teisinis neapibrėžtumas ydingas teisės aiškumo principo požiūriu. Teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas valstybės pareigūnas, jo veikla siejama su nepriklausomumu ir nešališkumu. Pažymėtina, kad tam tikrose Europos valstybėse (pvz., Danija, Slovėnija, Ispanija ir Šveicarija) visuomeninio transliuotojo organizacinėje struktūroje yra numatyta ombudsmeno (arba „vartotojų redaktoriaus“) pareigybė. Nors jų vaidmuo ir statusas įvairiose valstybėse skiriasi, tačiau paprastai dalis jų funkcijų yra susijusios su iš visuomenės narių gaunamų skundų ar pasiūlymu, ypač kiek tai susiję su programų turiniu, nagrinėjimu. Jiems taip pat gali būti suteiktas vaidmuo tirti redakcinių gairių ar etikos kodekso pažeidimus. Atsižvelgiant į gerąją visuomeninių transliuotojų valdysenos praktiką ir jeigu būtų nuspręsta įsteigti LRT darbuotojo – LRT etikos kontrolieriaus  – pareigybę, jam neturėtų būti priskirtos priežiūros funkcijos. Jis galėtų prižiūrėti, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų; savo kompetencijos ribose nagrinėti ir rengti atsakymus į asmenų skundus dėl LRT žurnalistų veiklos; savo iniciatyva nagrinėti LRT žurnalistų veiklos atvejus dėl profesinės etikos pažeidimų; rengti LRT žurnalistų profesinius mokymus ir panašiai. Atsižvelgiant į tai siūlome Projekto 16 ir 17 straipsnius išdėstyti taip: „16 straipsnis. LRT etikos kontrolierius                  1. LRT etikos kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, savo kompetencijos ribose nagrinėja ir rengia atsakymus  į asmenų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų turinio. 2.LRT Etikos kontrolierių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT Etikos kontrolieriaus skyrimo viešo konkurso būdu nuostatus (tvarką) tvirtina LRT taryba. Ši tvarka yra viešai skelbiama LRT interneto svetainėje.  LRT etikos kontrolierius savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.                     3. LRT etikos kontrolieriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinų ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turi ne mažiau kaip  5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. LRT etikos kontrolieriui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 4. Jeigu asmuo, paskirtas LRT etikos kontrolieriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje buvimo LRT etikos kontrolieriumi laikotarpiui. Taip pat LRT etikos kontrolieriumi negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, Žurnalistų etikos inspektorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5. LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai: 1) LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius atsistatydina; 2) LRT ombudsmenui LRT etikos kontrolieriui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą; 3) LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 4) LRT etikos kontrolierius teismo pripažįstamas neveiksniu; 5) LRT etikos kontrolierius dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų; 4) LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimų; 5) 2/3 Tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą juo. 6. LRT ombudsmeno LRT etikos kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta: 1) pasibaigus LRT ombudsmeno LRT etikos kontrolieriaus kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui; 2) LRT ombudsmenui LRT etikos kontrolieriui mirus; 3) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 7. LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolieriui finansuojamas darbo užmokestis mokamas iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos LRT ombudsmenui LRT etikos kontrolieriui, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms LRT ombudsmeno LRT etikos kontrolieriaus funkcijoms atlikti“. „17 straipsnis. LRT etikos kontrolieriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. LRT etikos kontrolierius: 1) prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų; 2) nagrinėja ir rengia atsakymus  į asmenų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų turinio. 3) nagrinėja asmenų skundus dėl LRT žurnalistų veiklos, galbūt pažeidus profesinės etikos nuostatas, nustatytas LRT etikos kodekse; 4) savo iniciatyva nagrinėja LRT žurnalistų veiklos atvejus, galbūt pažeidus profesinės etikos nuostatas; 5) vertina LRT žurnalistų veiklą LRT žurnalistų etikos kodekso požiūriu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima laikraščiuose, žurnaluose, radijo ir televizijos programose, visuomenės informavimo priemonėse bei jų asmeniniuose tinklaraščiuose ir socialinių tinklų paskyrose skelbiamą informaciją; 6) atsako į LRT generalinio direktoriaus ar LRT tarybos pateiktus klausimus, susijusius su LRT žurnalistų profesine etika; 7) teikia siūlymus dėl LRT etikos kodekso pakeitimų; 8) kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitą Tarybai; 9) rūpinasi LRT žurnalistų profesinės etikos ugdymu. 2. LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius turi teisę gauti Tarybos nutarimus, posėdžių medžiagą bei protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir  informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos  bei LRT administracijos posėdžiuose. 3. LRT etikos kontrolieriaus funkcijas, teises ir pareigas bei darbo organizavimo tvarką nustato LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina Taryba.“ Taip pat siūlome tikslinti LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą. Projekto 18 straipsnį išdėstyti taip: „18 straipsnis. LRT turtas 1. LRT turtas yra valstybės nuosavybė. ir negali būti privatizuojamas. 2. LRT turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. 3. LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami. 34. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą. 45. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos leidimą. 56. Ilgalaikį, visiškai nusidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu. 67. LRT turtu negalima užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymo“.

Advokatas Dr. Algimantas Šindeikis

Pateikiant teisinę nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT arba Visuomeninis transliuotojas) įstatymo naujos redakcijos Nr. 1-1571 tam tikrų nuostatų atitikimo Konstitucijos 25 straipsniui (konstituciniam LRT nepriklausomumo principui) bus atsakoma į žemiau pateiktus klausimus: A.        Ar nesant kompetentingų institucijų (Konstitucinio Teismo, EBU, Valstybės kontrolės, LRT tarybos, žurnalistų savivaldos ir savitvarkos institucijų) išvadoms dėl būtinumo keisti LRT valdyseną ir kontrolę yra pagrįstas ir konstituciškai pateisinamas LRT valdysenos ir kontrolės keitimas? B.        Ar įvedus naujas LRT valdymo (valdyba) ir kontrolės (ombudsmenas) institucijas: B.l. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo valdžios institucijų? B.2. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo atskirų visuomenės grupių partikuliarinių interesų? C.        Ar pakeitimais nebus pažeistas konstitucinio pliuralizmo principo LRT programose ir portale įgyvendinimas? D.        Ar LRT ombudsmeno įkūrimas pagrįstas ir nepažeis LRT nepriklausomumo, žurnalistų/žiniasklaidos savivaldos ir savitvarkos principų? Ar dabar veikiančių - Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisija - institucijų veiklos nedubliuos steigiamas LRT ombudsmenas. E.        Ar įsigaliojus naujam LRT įstatymui nebus pažeistas visų visuomenės sluoksnių atstovavimo LRT priežiūroje ir valdyme principai? F.         Ar naujo LRT įstatymo Projekto 10 (valdyba) ir 18 (ombudsmenas) straipsniai neprieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui? Teisinės nuomonės argumentai A. Ar nesant kompetentingų institucijų išvadai yra pagrįsta ir konstituciškai pateisinama LRT valdyseną bei kontrolę keičianti iniciatyva, ar tokiu atveju Seimo narių grupė turėtų inicijuoti minimus pakeitimus? 1.   Seimo nariams pateikus naują LRT įstatymo redakciją tais pačiais Seimo kadencijos metais, kai LR Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2019-05-16 nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XTTT-1022 „Dėl LR Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“(su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu) atitikties LR konstitucijai pripažino, kad minėtas Seimo nutarimas (su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu; TAR, 2018-09-20, Nr. 14783) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, pagrįstai kyla abejonės, kokių tikslų yra siekiama tokiu LRT įstatymo pakeitimu. 2.         Tokie intensyvūs įstatymų leidybos veiksmai LRT valdysenos ir kontrolės atžvilgiu kelia pagrįstą abejonę, ar įstatymo leidybos teise pasinaudoję Seimo narių siekia, kad LRT valdymo ir kontrolės modeliu būtų užtikrinama ne tik valstybės negatyvi pareiga nesikišti valdžios institucijoms į LRT valdymą, bet ir pozityvi pareiga įtvirtinti reikiamą teisinę ir administracinę sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą pliuralizmą (EZTT Didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Centro Europa 7 S.r.l. ir Di Stefano prieš Italiją, peticijos Nr. 38433/09, 134 punktas). 3.         Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą (toliau - Įstatymas) įstatymą LRT organai yra stebėtojų taryba (toliau - Taryba) ir generalinis direktorius (toliau - Vadovas arba Direktorius). Taryba yra kolegialus LRT veiklos priežiūrą atliekantis organas, vykdantis ne tik priežiūros, bet ir valdymo funkcijas. Vadovas yra vienasmenis valdymo organas, kuris vadovauja LRT ir realizuoja civilinį subjektiškumą (per jį LRT daugumoje atvejų įgyja teises ir prisiima pareigas). Salia Tarybos ir Vadovo, kaip LRT priežiūros ir valdymo organų, LRT organizacinėje struktūroje taip pat yra Administracinė komisija, kuri teikia Tarybai ir Vadovui rekomendacinio pobūdžio išvadas ūkinės ir finansinės veiklos klausimais. 4.         Kadangi remiantis Projekto nuostatomis naują LRT organizacinę struktūrą sudarytų šie trys organai: (i) Taryba, kaip aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams; (ii) Valdyba, kaip kolegialus valdymo organas; ir (iii) Direktorius, kaip LRT vadovas, atsakantis už visuomeninio transliuotojo veiklą ir už Valdybos bei Tarybos nutarimų įgyvendinimą, o taip pat būtų įvedamas ir LRT ombudsmenas, kurio kompetenciją sudarytų LRT misijos kontrolė (veiklos principų bei reikalavimų LRT programų ir LRT portalo turiniui), konstatuotina, kad šiuo Projektu yra vykdoma esminė LRT valdymo ir kontrolės reforma. 5.         Nors Seimo narių ar jų grupės įstatymų leidybos teisė yra nekvestionuojama konstitucinė teisė, bet nesant pakankamos ir tiek teisiškai, tiek ekonomiškai motyvuoto tokios esminės LRT valdysenos ir kontrolės reformos pagrįstumo bei nesant jokių LR Konstitucinio Teismo (priimtuose aktualiuose KT nutarimuose) LR Valstybės kontrolės, pačios LRT tarybos abejonių dėl dabartinio LRT modelio tinkamumo LRT keliamiems tikslams, kyla pagrįstų abejonių, kokių tikslų šios kadencijos Seimo narių grupė (LRT įstatymo naujo projekto iniciatorė) siekia šiuo LRT įstatymo Projektu. B. Ar jvedus naujas LRT valdymo ir kontrolės institucijas (valdyba, ombudsmenas): A. l. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo valdžios institucijų? B. 2. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo atskirų visuomenės grupių partikuliarinių interesų? Aktuali KT jurisprudencija 1. Kadangi tiek LR Konstitucinio Teismo, tiek Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra įtvirtintas konstitucinis (konvencinis) pliuralizmo principas, šiame kontekste ypatingas vaidmuo tenka Visuomeniniam transliuotojui, kuris dėl savo galimybių perduoti žinias vaizdais poveikį daro greičiau ir veiksmingiau nei spauda (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Jersildprieš Daniją, peticijos Nr. 15890/89, 31 punktas), todėl atskleidžiant saviraiškos laisvės (žodžio laisvės) turinį, tokiame jautriame sektoriuje kaip Visuomeninis transliuotojas valstybė turi ne tik pareigą nesikišti, - atitinkamą negatyvią pareigą, - bet ir pozityvią pareigą įtvirtinti reikiamą teisinę ir administracinę sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą pliuralizmą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Centro Europa 7 S.r.l. ir Di Stefanoprieš Italiją, peticijos Nr. 38433/09, 134 punktas). 2. Venecijos komisijos rezoliucijoje „Visuomeninio transliavimo paslaugų ateitis“ pažymėta, kad dalyvaujančios valstybės prisiima įsipareigojimą užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą nuo politinio ir ekonominio kišimosi. Šiame kontekste ypač svarbu, kad tik visuomeniniai transliuotojai būtų atsakingi už savo kasdienį valdymą ir kad tik jiems priklausytų redakcinė atsakomybė už programą (jos planą ir turinį). Rezoliucijoje „Visuomeninio transliavimo paslaugų ateitis“ pabrėžta, kad būtina tinkamomis priemonėmis užtikrinti visuomeninių transliuotojų kontrolę ir atskaitomybę, ypač dėl to, kaip jie įgyvendina savo misiją ir naudoja jiems suteiktus išteklius. Visuomeniniai transliuotojai turi būti tiesiogiai atskaitingi visuomenei, be kita ko, turi reguliariai skelbti informaciją apie savo veiklą ir sudaryti prielaidas žiūrovams ir klausytojams pateikti komentarus apie tai, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo misiją. 3. Venecijos komisija (Europos Tarybos patariamąja institucija konstitucionalizmo klausimais - Europos komisija „Demokratija per teisę“) atskleisdama inter alia visuomeninio transliuotojo statuso ypatumus, yra konstatavusi: visuomeninis transliavimas yra viešoji paslauga, kurios teikėjai turi tam tikrus įsipareigojimus (kaip antai užtikrinti savo paslaugų visuotinumą, transliuoti įvairias kokybiškas programas), o mainais už tai jiems suteikiama tam tikra privilegijuota prieiga prie išteklių ir įrenginių; visuomeninis transliavimas turi būti apsaugotas nuo valstybės suvaržymų ir, kita vertus, jam turi būti suteikta autonomija ir nepriklausomumas nuo rinkos; visuomeninio transliavimo paslaugos turinio ir prieinamumo požiūriais paprastai yra visuotinės, jas teikiant užtikrinamas redakcinis nepriklausomumas ir nešališkumas, joms nustatomi tam tikri kokybės kriterijai, jos teikiamos užtikrinant visų visuomenės grupių poreikius, joms būdinga viešoji atskaitomybė (Venecijos komisijos 2005 m. birželio 10-11 d. 63-iojoje plenarinėje sesijoje priimta nuomonė dėl tam tikrų Italijos įstatymų atitikties Europos Tarybos standartams saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo srityje); 4. Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintos informacijos laisvės, kaip žmogaus prigimtinės laisvės, turinį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: ši laisvė yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų, svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, nes asmuo visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių gali tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją; Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, inter alia žiniasklaidos laisvę (2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai); iš Konstitucijos 25 straipsnio, kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių ir garantuojančių žmogaus laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, kyla ir žiniasklaidos laisvė (2002 m. spalio 23 d. nutarimas). 5. Siame kontekste pabrėžtina, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Konstitucijoje, inter alia jos 25 straipsnyje, įtvirtinta žiniasklaidos laisvė yra vienas iš pliuralistinės demokratijos pagrindų. 6. Kaip 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos kylanti valstybės (jos institucijų) pareiga per žiniasklaidą, inter alia radiją ir televiziją, skleisti visuomenei informaciją, susijusią su įvairių Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių puoselėjimu, įvairių Konstitucijos principų įgyvendinimu, ir tai, kad valstybės galimybės patikėti privatiems transliuotojams skleisti tokią informaciją, teikti atitinkamas viešąsias paslaugas yra ribotos, suponuoja konstitucinį būtinumą įsteigti visuomeninį radijo ir televizijos transliuotoją ir su jo veikla susijusius santykius reguliuoti taip, kad minėta valstybės pareiga būtų deramai vykdoma; pasaulio valstybių patirtis rodo, kad valstybės paprastai negali neturėti bent vieno radijo ir televizijos visuomeninio transliuotojo (paprastai įsteigto pačios valstybės); visuomeniškai, konstituciškai reikšmingą informaciją teikti visuomenei volens nolens yra patikima ypatingam subjektui - visuomeniniam transliuotojui, įsteigtam ir veikiančiam kitokiais pagrindais negu privatūs (komerciniai) transliuotojai. 7. Kadangi Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas turi būti viešųjų paslaugų, t. y. paslaugų visuomenei, teikimas, nes viešosios paslaugos turi tenkinti viešąjį interesą, taigi turi būti visuomeninio pobūdžio; šiuo požiūriu visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas; vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių - privačių ar grupinių - interesų (politinių, ekonominių, verslo ar kitokių). 8. Iš Konstitucijos, inter alia j o s 25 straipsnio, kylanti visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, misija suponuoja šiai misijai vykdyti būtiną jo nepriklausomumą. Konstitucinis Teismas, 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime atskleisdamas ypatingos konstitucinės visuomeninio transliuotojo misijos lemiamus jo statuso ypatumus, konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą; kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non. 9. Siame kontekste paminėtina, kad, kaip 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas; nukrypimu nuo nepriklausomumo imperatyvo savaime negali būti laikoma tai, kad tam tikros įstatyme numatytos valstybės institucijos gali dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo aukščiausiąją instituciją, turinčią įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus (kaip antai: numatyti nacionalinio transliuotojo veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms ir laidoms ir t. t. (ši aukščiausioji institucija gali būti vadinama įvairiai: taryba, valdyba ar kt.)), taip pat institucijas, prižiūrinčias, kontroliuojančias visuomeninio transliuotojo veiklą; tačiau valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (kartu ir profesinių bei institucionalizuotų grupių, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. 10. Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio, kylančios visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, misijos suponuojamo visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, nepriklausomumo aspektai - jo nepriklausomumas informacijos laisvės požiūriu (redakcinis nepriklausomumas) ir jo institucinis nepriklausomumas - yra neatskiriamai susiję. Neužtikrinus visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, institucinio nepriklausomumo, inter alia valdžios institucijoms ir pareigūnams kišantis į įstatyme nustatytų visuomeninio transliuotojo institucijų įgaliojimų vykdymą organizuojant šio transliuotojo veiklą, gali būti sudarytos prielaidos jiems daryti įtaką inter alia nustatant visuomeninio transliuotojo programų struktūrą ir laidų turinį, t. y. pažeisti visuomeninio transliuotojo redakcinį nepriklausomumą. 11. Tačiau nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė negali būti suprantama vien kaip finansinis ar turto auditas, tokia kontrolė turi apimti ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę {a priori (išankstinę) ir a posteriori (paskesniąją)), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos požiūriu; tokia kontrolė neturi virsti nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų cenzūra, kurią, kaip ir visų kitų visuomenės informavimo priemonių cenzūrą, expressis verbis draudžia Konstitucija. 12. Kaip pabrėžta K T jurisprudencijoje (2006, 2019 m KT nutarimai), tokia aukščiausioji nacionalinio visuomeninio transliuotojo institucija turi susidėti ne iš valstybės pareigūnų, tarnautojų, verslo korporacijų atstovų (ar jų atrinktų) bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovais Pabrėžtina, kad paisant šio reikalavimo sudaromos prielaidos vykdant vidinę nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolę nepažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio, kylančios            nacionalinio     visuomeninio            transliuotojomisijos     suponuojamo   jn nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, kitų asmenų kišimosi j jo veiklą. 13. Projekte siūlomo LRT valdymo modelio pakeitimai pirmiausia turėtų būti vertinami LRT, kaip ypatingą konstitucinę misiją turinčio visuomeninio transliuotojo, nepriklausomumas, kaip jis aiškinamas KT jurisprudencijoje, užtikrinant fundamentalią LR Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą nepriklausomą informacijos skleidimo ir gavimo teisę, kontekste. Nėra abejonių, kad LRT valdymo modelis taip pat turėtų atitikti geriausią europinę nacionalinių transliuotojų apibendrintą gerosios valdysenos praktiką, įtvirtintą tarptautiniuose rekomendacinio pobūdžio dokumentuose, kurie remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio (saviraiškos laisvės apsauga) Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EZTT) jurisprudencija.Kadangi KT savo doktrinoje yra pažymėjęs (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr.30/03, para. 16, 24), kad „visuomeninio transliuotojo raison d’ėtre [liet. egzistavimo prasmė, pagrindas] yra užtikrinti viešąjį interesą - Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai“. „Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą Pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas „Nukrypimu nuo minėto nepriklausomumo imperatyvo taip pat savaime negali būti laikoma tai, kad tam tikros įstatyme numatytos valstybės institucijos gali dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo aukščiausią instituciją, turinčią įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, kaip antai: numatyti nacionalinio transliuotojo veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms ir laidoms ir t. t. (ši aukščiausia institucija gali būti vadinama įvairiai: taryba, valdyba ar kt.), taip pat institucijas, prižiūrinčias, kontroliuojančias visuomeninio transliuotojo veiklą. Toks įstatyme numatytų valstybės institucijų dalyvavimas formuojant minėtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo institucijas savaime nereiškia, kad valstybė kišasi į nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklątodėl konstatuotina, kad Konstitucijos 25 straipsnio dalių visumoje yra įtvirtintas Visuomeninio transliuotojo konstitucinis nepriklausomumo principas. Atliekant bet kokius LRT valdysenos ir kontrolės pakeitimus būtina įvertinti ar pakeitimais nebus įsiterpiama į LRT konstitucinį nepriklausomumą 14. Tokiu būdu, siūlymas reformuoti LRT valdymo modelį papildomai sukuriant valdybą bei priežiūros organą ombudsmeną (inter alia nustatant tam tikrą šių valdysenos ir kontrolės organų formavimo tvarką) turi būti vertinamas LRT nepriklausomumo išlaikymo bei jo atskaitingumo ir skaidrumo padidino aspektais. Nustačius, kad LRT įstatymo projektu sumažėja LRT nepriklausomumo garantijos, arba nepadidėja jo atskaitingumas ir skaidrumas, toks Projektas yra ne tik prieštaraujantis demokratiškos ir modernios Lietuvos valstybės kūrimui, bet ir pažeidžiantis Konstituciją (LRT konstitucinį nepriklausomumą).21.       Bet koks asmens ar visuomenės konstitucinių teisių ribojimas (šiuo atveju teisė į Nepriklausomą Visuomeninį transliuotoją) turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, konstitucinių vertybių pusiausvyrą (2002 m. spalio 23 d. nutarimas). Tačiau bet kokius informacijos laisvės ribojimus būtina grįsti tais pačiais konstituciniais kriterijais, kaip ir naudojimosi kitomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis ribojimus: informacijos laisvę riboti galima, jeigu tai daroma įstatymu, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, jeigu ribojimais nėra paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). 22.       Siūlant Projektą jis turi būti įvertintas konstitucinio proporcingumo principo aspektu, t.y. ar Projektas neapribos asmens ir visuomenės teisės į nepriklausomą Visuomeninį transliuotoją, ar LRT valdysenoje įvedant papildomas valdymo grandis (valdyba) bei naujus kontrolės organus (ombudsmenas) nebus pažeistas dabar egzistuojantis . nepriklausomumas, ar jis objektyviai nesumažės ar taps rizikingesnis sukuriant galimybes pažeidžiant Konstituciją įsikišti į LRT nepriklausomumą. 1. Projekto 10 straipsnyje numatyta, kad Valdyba yra kolegialus LRT valdymo organas, kuris sudaromas 4 metams iš 7 asmenų: trys iš jų yra su LRT susiję asmenys (t.y. Direktorius, kuris kartu yra ir Valdybos pirmininkas, ir du jo pavaduotojai), o likę keturi asmenys yra nesusiję su LRT. LRT Direktorius ir du jo pavaduotojai Valdyboje sudarytų tik būsimos valdybos mažumą, į ją įvedant keturis papildomus asmenis, kurių atrinkimas (patvirtinimui LRT Taryboje) yra perduodamas viešo konkurso būdu atrinktai tarptautinei audito kompanijai, turinčiai bent 10 metų tarptautinės veiklos patirties. 2. Tokiu būdu, ganėtinai mažas Europos mastu Lietuvos Visuomeninis transliuotojas, pirma, būtų papildomas daugiau nei dvigubai didesniu skaičiumi LRT valdyme bei kontrolėje dalyvaujančių asmenų skaičiumi, antra LRT valdyme atsirastų lemiamą įtaką sprendimų priėmimui galinčių turėti asmenų, kuriuos atrinktų iš esmės verslo ir finansų pasaulio bendruomenei paslaugas teikiančios tarptautinės audito bendrovės (veikiančios verslo sutarčių pagrindu su tarptautinėmis verslo korporacijomis, inter alia bankais, draudimo bendrovėmis). 3. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiuose konkursuose tikėtina dalyvaus tik tokios tarptautinės audito kompanijos, kurios Lietuvoje yra įregistravusios savo veiklą, turi savo biurus bei aptarnauja verslo klientus (dideles tarptautines korporacijas, draudimo bendroves, bankus). T.y. verslo interesus atstovaujančios tarptautinės bendrovės galės savarankiškai atrinkti 12 kandidatų į LRT valdybos bei visus LRT ombudsmeno narius, todėl LRT valdybos sudarymas neišvengiamai bus įtakotas siekiant atrinkti kandidatus, galinčius pirmiausia atstovauti ne visos visuomenės, o partikuliarinius stambiojo verslo interesus. 4. Tokiu būdu kyla pagrįsta rizika, kad LRT nepriklausomumui, esant tokiam valdymo modeliui, kuriame atsiranda verslo interesus atstovaujanti Valdybos dauguma ir visas LRT misiją kontroliuojantis ombudsmenas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiai naujų LRT valdymo ir kontrolės organų daugumai Projekte nėra numatomi jokie profesiniai žurnalistinio ar patirties reikalavimai. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad KT 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys; šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijos 44 straipsnyje nustatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama (1 dalis), taip pat kad valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių (2 dalis) (2006 m. gruodžio 21d. nutarimas). Šiuo atveju Projektu į LRT valdyseną įvedant verslo (inter alia ir stambiųjų korporacijų, bankų bei draudimo bendrovių atstovus) interesus atstovaujančių tarptautinių audito bendrovių atrinktus, daugumą LRT valdyboje turinčius LRT valdybos narius yra________________________________ akivaizdus______________________________ konstitucinio____________________________________ T.RT nepriklausomumo pažeidimas. 6. Vadovaujantis Projekto 18 straipsniu į LRT valdyseną ir kontrolę yra įvedamas LRT ombudsmenas. Šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad 3 kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo valdybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. 7. Tokiu būdu LRT nepriklausomumą pažeidžiančiu būdu suformuota LRT valdyba savo sprendimu paskelbtą viešą konkursą dėl kandidatų į LRT ombudsmeną atrinkimą vykdytų verslo (inter alia tarptautinių korporacijų, bankų ir draudimo bendrovių) interesus atstovaujanti tarptautinė audito kompanija. 8. Akivaizdu, kad verslo (tarptautinių korporacijų, bankų, draudimo bendrovių) interesus atstovaujančių asmenų atsiradimas LRT valdymo (valdyba) bei kontrolės (ombudsmenas) organuose ir juos pilnai užvaldant bus neišvengiamai susijęs su įtaka neskleisti tam tikros, verslui nepalankios informacijos arba įtakoti objektyvios informacijos apie verslą pateikimą. 9. Šiuo atveju Projektu į LRT veiklos kontrolę būtų įvedant verslo (inter alia ir stambiųjų korporacijų, bankų bei draudimo bendrovių) interesus atstovaujančių tarptautinių audito bendrovių atrinktus absoliučią daugumą turinčius LRT ombudsmeno narius yra akivaizdus LRT nepriklausomumo pažeidimas. 10. Kadangi LR KT savo jurisprudencijoje (2006 m. ir 2019 m. KT nutarimai), yra plačiai pasisakęs, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą, todėl rengiamų programų turinys, forma ir kalba turi būti ne tik geros kokybės, bet ir rengdamas ir skelbdamas programas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Programose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams. LRT valdymo ir kontrolės organus įtakojant verslo korporacijoms LRT objektyvumui iškyla pagrįstas pavojus, t.y. LRT valdymo ir kontrolės organai neišengiamai siektų įtakoti LRT programų ir portalo turinį. Verslo interesus atstovaujantiems asmenims turint esminę ir lemiančią įtaką tiek LRT valdybai, tiek LRT prižiūrinčiam ombudsmenui, kyla pagrįsta abejonė ar LRT nepriklausomumas, objektyvumas, nešališkumas teikiant informaciją apie verslą būtų užtikrinamas. C. Taip pat kyla pagrįsta rizika, kad LRT žurnalistai žinodami apie taip suformuotus LRT valdymo ir kontrolės organus, būtų paveikti savicenzūros atliekant savo profesines žurnalisto pareigas (Youth Initiative for Human Rights v. Serbia no. 48135/06, Judgment 25.6.2013, Shapovalov v. Ukraine, no. 45835/05, Judgment 31.10.2012, Dilipak v. Turkey - 29680/05, Judgement 15.9.2015), t.y. siektų "įtikti" naujiems LRT valdymo ir kontrolės organų nariams ruošiant LRT programas ar portalo straipsnius apie stambųjį verslą.Ar nauja LRT įstatymo redakcija neprieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui? 11. Kadangi LR KT 2019 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ (TAR, 2018-01 17, Nr. 704, identifikacinis kodas 2018-00704) (su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu; TAR, 2018-09-20, Nr. 14783) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, nes į LRT vidaus (ekonominę) veiklą įsikišo LR Seimo laikinoji komisija, nors tokios įsikišimo (patikrinimo ir vertinimo) funkcijos įstatymu priskirtos LR Valstybės kontrolei. 12. Manytina, kad toks KT išaiškinimas dėl nesikišimo į LRT veiklą institucijoms ir asmenims, jau esant galiojančiuose įstatymuose (civilinio kodekso antros knygos asmens neturtinių teisių gynimo aspektai, Visuomenės informavimo įstatymu numatytos žurnalistų savivaldos ir savitvarkos institucijos - Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisija) kitoms institucijoms numatytai žurnalistinės veiklos priežiūros kompetencijai, būtų konstituciškai nepateisinama formuoti atskirus vidinius LRT valdysenos ir kontrolės organus, kurių funkcijos būtų dubliuoti esančių institucijų ir asmenų įtvirtintas žurnalistų savitvarkos ir savireguliacijos funkcijas, nes tai pažeistų LRT žurnalistų nepriklausomumo principą. Išvados 1. LRT įstatymo projekto 10 (valdybos sudarymo būdas) ir 18 straipsniai (ombudsmeno sudarymo būdas) prieštarauja LR Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam LRT nepriklausomumo principui, nes pažeidžia: 1.1. konstitucinį LRT nepriklausomumo principą; 1.2. konstitucinį atsakingo valdymo principą; 2. Konstitucijoje įtvirtintas LRT konstitucinis nepriklausomumo principas reikalauja, kad bet koks LRT valdymo ir kontrolės modelio keitimas būti konstituciškai pagrįstas ir atliekamas užtikrinant konstitucinį proporcingumo principą. Naujiems LRT valdysenos ir kontrolės organams atstovaujant stambiojo verslo interesus būtų įsikišama į LRT nepriklausomumą pažeidžiant konstitucinį proporcingumo principą. 3. Kadangi naujoje LRT įstatymo redakcijoje yra numatytas LRT kontrolės organas LRT ombudsmenas, kuriam priskiriamos funkcijos dabar yra numatytos teisės aktuose nustatytų institucijų (Valstybės kontrolė, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žurnalistų etikos inspektorius, visuomenės informavimo etikos komitetas, LRT Taryba), nauju teisiniu reguliavimu be pakankamo teisinio pagrindo yra įsikišama į įstatymuose numatytų institucijų kompetenciją, dubliuojama jų veikla, ignoruojamos egzistuojančios nepriklausomos žurnalistų savitvarkos ir savivaldos institucijos. 4. Pripažintina, kad Lietuvos Respublikos Seimo LRT įstatymo projekto 10 straipsnis (LRT valdyba, inter aliajos sudarymo aspektu 10 straipsnio 2 dalis), 18 straipsnis (LRT ombudsmenas, jo sudarymo būdas, straipsnio 3 dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams. 5. Kadangi Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas turi būti viešųjų paslaugų, t. y. paslaugų visuomenei, teikimas, viešosios paslaugos turi tenkinti viešąjį interesą, taigi turi būti visuomeninio pobūdžio, šiuo požiūriu Visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas, vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių - privačių ar grupinių - interesų (politinių, ekonominių ar kitokių, inter alia verslo korporacijų). Projekte siūlomas naujas LRT valdysenos ir kontrolės būdas yra partikuliarinių stambiojo verslo interesų iškėlimas aukščiau kitų visuomenės sluoksnių interesų pažeidžiant LRT nepriklausomumo principą inter aha. ir nuo atskirų visuomenės grupių, atsirandant LRT Žurnalistų savicenzūros rizikai.

Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo narė Dovilė Šakalienė 2019-10-04					Argumentai: Dėl mokesčių reformos, įvertinus dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Pagal galiojantį reguliavimą nuo 2021 m. LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Atsižvelgus į tai siūlytina mažinti GPM procentinį dydį iki 1 procento ir nustatyti, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento iš GPM ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Svarbu pabrėžti tai, kad būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu LRT įstatyme įtvirtinto stabilaus ir nepriklausomo LRT finansavimo modelio dėl šių priežasčių: 1. Teikiamas siūlymas prisideda prie tinkamo valstybės pareigos užtikrinti visuomenės teisę būti informuotai realizavimo. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes: viena vertus, valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys. Vadinasi, būtų ne tik užtikrinta LRT konstitucinė misija, bet ir prisidėta prie tinkamo visuomenės informavimo. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, deramą finansavimą, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, galėtų būti paneigtos tam tikros konstitucinės vertybės, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti kaip tik ir yra skirtas visuomeninio transliuotojo institutas. Atsižvelgiant į minėtą konstitucinį imperatyvą yra būtina įstatymų lygmeniu įtvirtinti stabilų ir nepriklausomą LRT finansavimo modelį, nes Konstitucinis Teismas yra ypač pabrėžęs, kad Konstitucija netoleruoja tokio nacionalinio visuomeninio transliuotojo (kaip ir bet kurio kito visuomeninio transliuotojo) nepakankamo, ypatingai jo konstitucinei misijai vykdyti, finansavimo iš valstybės biudžeto (ar jo mažinimo), kai tuo siekiama (arba gali būti siekiama) pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką jo transliuojamoms programoms ir laidoms. 2.Lietuvos Respublikoje jau galioja įstatymai, kuriuose nustatytas analogiškas ar panašus teisinis reguliavimas, numatantis procentinį finansavimą, pvz., Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo įstatymas, Sporto įstatymas ir kt. 3.Siūlomas įstatymo pakeitimas numato lėšas nuo biudžeto nacionalinių pajamų dalies, bet ne nuo viso bendro valstybės biudžeto ir /ar bendrojo vidaus produkto. Todėl de facto šis įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas šalies nacionalinių pajamų biudžeto daliai įtakos neturės. 4.Su visuomeniniu transliuotoju susijusius santykius reguliuoja ES teisės aktai, pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Taigi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos bei kitų Europos valstybių teisę, kadangi pagal Europos, inter alia ES, teisę valstybės gali savo nacionaliniais teisės aktais įtvirtinti ir tai, kad valstybė finansuoja visuomeninio transliavimo paslaugas. Finansavimas, kurį valstybės gali teikti transliuotojams, turi būti reikalingas tam, kad transliuotojai galėtų teikti būtent viešąsias paslaugas. 5. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad situacija, kai valstybės finansuojamas visuomeninis transliuotojas dar teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas, kad taip neva yra iškraipoma reklamos rinka, kad dėl to gali nukentėti valstybės neremiami komerciniai transliuotojai, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje konkuruoja su privačias subjektais ir, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Šiuos nuogąstavimus paneigia ir kritikams į šį klausimą atsako Konstitucinio teismo doktrina: •       Ypač pabrėžtina, kad visuomeninis transliuotojas, turint omenyje jo ypatingą konstitucinę misiją, nėra įsteigiamas tam, kad užimtų rinką (ar jos dalį) ir joje įsitvirtintų; tuo jis iš esmės skiriasi nuo privačių (komercinių) transliuotojų. Jo misija yra kita – ne rinkos dalyvio misija. Visuomeninis transliuotojas, kaip viešųjų paslaugų, susijusių su iš Konstitucijos kylančiu visuomenės interesu būti informuotai, teikėjas, nėra skirtas rinkai (nors tam tikrais atvejais veikia joje). Visuomeninis transliuotojas, neatstovaudamas jokiai interesų grupei, turi teikti viešąsias radijo ir televizijos transliavimo paslaugas visai visuomenei, o ne savo steigėjui – valstybei. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:  “5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal 2012 metų faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų. 2019 metais LRT skirtus asignavimus.	Atsižvelgti
1.2	Seimo narė Dovilė Šakalienė 2019-10-04					Argumentai: Būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu įstatyme įtvirtintą LRT veiklos, susijusios su informacijos skleidimu už atlyginimą, modelį. Kitu atveju būtų sudarytos prielaidos LRT netekti vieno iš savo finansavimo šaltinių ir taip tapti priklausoma išimtinai nuo biudžetinio finansavimo, kas sudarytų prielaidas LRT nepriklausomumo sumažinimui. Kaip teigiama LR Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime, “ <...> nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios, nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją. Atsižvelgiant į LRT įstatyme įtvirtintus LRT veiklos principus ir LRT veiklą, į kurią remiantis LRT įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, patenka LRT teisė rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus – t.y. įvairius renginius, turi būti užtikrinta, kad LRT atskirai ar kartu su kitais ūkio subjektais rengdama kultūros ir (ar) sporto renginius, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą, turėtų teisę informuoti visuomenę apie tokių renginių rėmimą. Priešingu atveju būtų apsunkintos visuomeninio transliuotojo galimybės organizuoti ir (ar) rengti tam tikrus visuomenei aktualius kultūros ar sporto renginius ir padaryti juos labiau prieinamus žiūrovui. Pažymėtina, kad didžiajai Lietuvoje vykstančių kultūros ir sporto renginių nepakanka valstybės finansavimo ir šie renginiai gali vykti tik pasitelkus privačius rėmėjus/ūkio subjektus, kuriems savo ruožtu laibai svarbu, kad būtų paviešintas jų, kaip konkretaus renginio rėmėjo, vardas. Galimybės LRT televizijos ir radijo eteryje skelbti pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus panaikinimas sukeltų šias neigiamas pasekmes: 1) nukentėtų nacionalinio transliuotojo žiūrovai, nes LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų bei tokių kultūros renginių, kaip „Sidabrinė gervė“, „Kino pavasaris“ ir pan.;  2) iškiltų grėsmė sumenkti arba visai išnykti didelei daliai mažesnių, siauresnei auditorijai skirtų kultūros ir sporto renginių, kurių įgyvendinimo apimtys ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, ar renginį parems ūkio subjektai; 3) nesant galimybės viešinti rėmėjų LRT programose, būtų prarasta galimybė rasti rėmėjų ir tokiems visuomenei svarbiems kultūros renginiams, kaip „Dainų dainelė“, Lietuvos dainų šventė, Lietuvos moksleivių dainų šventės ir pan.; 4) rėmimo pranešimų transliavimo LRT uždraudimas perkeltų didelės dalies kultūros renginių finansavimą ant valstybės biudžeto pečių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išimtis iš reklamos draudimo, kuri leistų skelbti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus transliuojant išimtinai tarptautinius renginius, nepagrįstai diskriminuotų nacionalinius sporto renginius, ypač kai teisė transliuoti tokius renginius turi būti perkama (pvz., LKL krepšinio rungtynės ir pan.).Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai dėl reklamos draudimo privatūs rėmėjai atsisakys remti nacionalinius sporto renginius ir taip sutrikdys normalų nacionalinio sporto vystymąsi. Todėl siūlytina išplėsti išimtį iš absoliutaus reklamos draudimo į ją įtraukiant ne tik tarptautinius, bet ir nacionalinius sporto renginius. Be to, visuomenei aktualių įvykių ar renginių, kuriuose būtų leidžiama reklama, sąrašą, turėtų tvirtinti LRT Taryba. Pabrėžtina, kad labai svarbu nekeisti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos transliavimo sąlygų ir  neuždrausti LRT transliuoti tokią informaciją atlygintinai. Manytina, kad toks draudimas sukeltų neigiamų finansinių padarinių LRT bei sugriautų šiuo metu rinkoje nusistovėjusią kultūros ir sporto renginių organizavimo bei finansavimo ekosistemą. LRT iš esmės jau yra tapusi tradiciniu informacijos apie aukštos kokybės kultūrinius renginius/projektus skleidėju, turinčiu savo specifinę auditoriją. Priešingu atveju LRT taptų mokamų renginių/projektų nemokamu transliuotoju ir taip sukurtų dideles galimybes rėmėjams piktnaudžiauti nemokamu LRT eteriu. Taip pat kiltų rizika prarasti savo auditoriją, nes LRT gali būti perpildytas renginių organizatorių prašymais neatlygintinai viešinti abejotinos kokybės projektus ir jų rėmėjus. Tai sukeltų neigiamų padarinių ir LRT žiūrovams, nes būtent LRT auditorija yra suinteresuota gauti informaciją apie reikšmingus kultūrinius, socialinius ar šviečiamuosius renginius. Todėl siūlytina iš esmės nekeisti šiuo metu galiojančios tvarkos dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo ir palikti galimybę LRT pačiai nuspręsti, kokiais atvejais ir tvarka (atlygintinai arba ne) turėtų būti viešinama tokia informacija. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale 1. Reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT privalo transliuotija ir (ar) paskelbia LRT Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių tarptautinių  renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skelbimą ar renginių transliavimą gali būti mokamas atlygis Lietuvos radijui ir televizijai. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo  Lietuvos radijo ir televizijos komisija.“ 21 str. iš dalies Spręsti komitete asignavinų skaičius 41, 6 mln.	Atsižvelgti
2.1	Seimo narė Agnė Širinskienė 2019-06-03					„6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale 1. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ar paskelbti LRT portale, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Valdyba.	Atsižvelgti	.
2.2						„7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT portale skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas tuos atvejus, kai LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.“	Atsižvelgti
3.	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Registruotoje naujoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijoje yra atveriamas kelias LRT politizacijai ir palikta daugybė netikslumų, kuriuos savo išsamioje išvadoje aptarė ir Seimo Teisės departamentas. Įstatymo projektas buvo teikiamas prisidengiant ,,depolitizavimo” siekiu, tačiau iš tiesų jis pasieks tik tiek, kad LRT valdymas bus paliktas siauro profilio ir patirties žmonėms, bus sukurta nauja painiava valdysenoje, o kuriama nauja ombudsmeno pareigybė, sukurta išimtinai LRT reguliavimui, apskritai turės neaiškų teisinį statusą ir taps įrankiu kontroliuoti LRT turinį. Teikiamais įstatymo pasiūlymais siūlome:          Atsisakyti Seimo Kultūros komiteto vaidmens organizuojant naujos LRT Tarybos sudarymą ir pirmojo Tarybos posėdžio sušaukimą. Tai gali padaryti LRT vadovybė be politikų įsikišimo.          Atsisakyti siaurų reikalavimų Tarybos nariams. Įstatymas nėra darbo skelbimas, kuriame taip detaliai, ir siaurai būtų apibrėžiami pareigybių reikalavimai. Pavyzdžiui, į Tarybos nario pareigas, įstatymas numato, kad galės pretenduoti tik humanitarinių ar socialinių mokslų išsilavinimą turintys asmenys, dirbę 5 metus pagal įgytą specialybę. Siūlau atsisakyti visų šių kriterijų, nes ne turimas diplomas ir ne darbas pagal turimą diplomą nusprendžia žmogaus profesionalumo lygį ir gebėjimą eiti pareigas.          Atsisakyti Valdybos įvedimo idėjos, nes jau šiuo metu yra galimybė atskirti ūkinius ir su LRT turiniu susijusius klausimus, už juos atsakingais paskiriant tam tikrus LRT Tarybos narius ar sukuriant jų komitetus. Valdybos įvedimas tik įves naują painiavą valdysenoje. Taip veikia Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC modelis.          Ypatingai abejotina yra LRT ombudsmeno pareigybė ir jos teisinis statusas bei nepriklausomumas. Dėl šios priežasties siūlome apskritai atsisakyti tokios pareigybės idėjos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nacionalinio transliuotojo veiklą reguliuoja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Nėra pateikiama argumentų, kodėl nacionaliniam transliuotojui turi būti sukurta atskira reguliavimo institucija.          Abejonių kelia ir ombudsmeno atrankai skirti kriterijai: humanitarinių arba socialinių mokslų krypties išsilavinimas ir 10 metų darbo patirtis pagal įgytą specialybę. Viso to siūlome atsisakyti.          Jeigu vis dėlto būtų pasilikta prie Valdybos ir Ombudsmeno pareigybių įvedimo idėjos, siūlome atsisakyti į jų atranką įtraukti audito kompaniją, turinčią „bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį“. Tikslingiau būtų, jog atranką įgyvendintų konkurso būdu pasirinkta personalo atrankos įmonė.          Siūlome Lietuvos vyskupų konfederacijos atstovus pakeisti į Medijų tarybos atstovus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis skelbia, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dėl šios priežasties manytina, kad ir nacionalinio transliuotojo valdyme nėra būtina dalyvauti religinės bendruomenės atstovams.  Tuo tarpu medijų tarybos atstovai galėtų užtikrini platesnį požiūrių atstovavimą.          Taip pat siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalį suderinti su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. Apskritai atkreiptinas dėmesys į tai, jog XXI amžiaus pažangioje organizacijoje yra vertinamas tarpdiscipliniškumas ir įvairovė, tuo tarpu nauja įstatymo redakcija siūlo LRT valdymą patikėti žmonėms, kurių kompetenciją parodys tik turimas diplomas ir tai, ar jie dirba pagal specialybę. Ombudsmenas gali tapti įrankiu politizuoti ir valdyti LRT turinį. Taip pat iki šiol neaišku, ar sutaps Valdybos ir Tarybos narių kadencijos su politiniais ciklais. Tai buvo viena pagrindinių problemų atmestose LRT tyrimo išvadose ir tai nėra aišku iš šio įstatymo projekto	Atsižvelgti
3.1	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 1: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę.“	Atsižvelgti
3.2.	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 2: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:            2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo narius, ar politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams, kandidatams į  savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“	Atsižvelgti
3.3	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 3: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:            3 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba Valdyba.“	Atsižvelgti
3.4	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 4: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:            4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. LRT organai LRT organai yra Valdyba, Taryba, ir generalinis direktorius.“	Atsižvelgti
3.5	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 5: Išbraukti 10, 11 ir 12 straipsnius:            5 straipsnis. 10, 11, 12 straipsnių išbraukimas Išbraukti 10, 11 ir 12 straipsnius: „10 straipsnis. LRT valdyba 1. Valdyba yra kolegialus LRT valdymo organas. Ji sudaroma 4 metams iš 7 asmenų. Valdybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.  Jeigu Valdybos narys atšaukiamas iš užimamų pareigų esant šio straipsnio 5 dalyje nustatytoms sąlygoms arba jo įgaliojimai nutrūksta kaip tai nustatyta šio straipsnio 6 dalyje ir yra  skiriamas kitas valdybos narys, jis renkamas tik iki veikiančios Valdybos kadencijos pabaigos. 2. Valdybos sudėčiai ex officio priklauso LRT generalinis direktorius, kuris kartu yra ir Valdybos pirmininkas, bei du jo pavaduotojai. 4 Valdybos nariai, kurie atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, yra atrenkami viešo konkurso būdu. Juos iš 12 kandidatų į Valdybos narius daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma paskiria Taryba. Viešą konkursą, kuriame atrenkama 12 kandidatų į Valdybos narius, vykdo Tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. 3. Valdybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Valdybos nariais, išskyrus tuos, kurie Valdybos nario pareigas eina ex officio,  gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities  išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 4. Jeigu asmuo, patvirtintas valdybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo valdybos nariu laikotarpiui. Valdybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, išskyrus LRT generalinį direktorių ir du jo pavaduotojus, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5. Valdybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai: 1) Valdybos narys atsistatydina; 2) Valdybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Valdybos darbe; 3) Valdybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis; 4) Valdybas narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 5) Valdybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 6. Valdybos nario įgaliojimai nutrūksta: 1) pasibaigus Valdybos nario kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui; 2) Valdybos nariui mirus. 7. Valdyba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Valdyba atsistatydina, Valdybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Valdybai susirinkus į pirmąjį posėdį.   8. Kai Valdyba atsistatydina, Taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pradeda naujos Valdybos formavimą. 9. Valdyba, įskaitant Valdybos narių atlyginimą, finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Valdybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Valdybos funkcijoms atlikti. pritarti 11 straipsnis. Valdybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. Valdyba svarsto ir tvirtina:  1)   LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes, darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo tvarką; 2) LRT generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų, LRT ombudsmeno darbo sutarties sąlygas, pareiginius nuostatus, atlyginimą, juos skatina ir skiria nuobaudas; 3) LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus; 4) LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; 5) informacijos, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, sąrašą. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti vieša. 2. Valdyba priima sprendimus: 1) dėl sutarčių  sudarymo, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 000 eurų; 2) dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei įsipareigojimų vykdymo; 3) teikti LRT Tarybai tvirtinti LRT struktūrą, kurią nustatant atsižvelgiama į tai, kad LRT privalo nuolat visuomenę informuoti apie LRT, jos Valdybos, Tarybos, LRT administracijos bei LRT ombudsmeno veiklą; 4) dėl vidaus audito veiklos organizavimo ir vidaus auditų atlikimo.   3. Valdyba analizuoja ir vertina LRT generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą apie: 1) LRT veiklos organizavimą; 2) LRT finansinę būklę; 3) LRT ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis. 4. Valdyba teikia siūlymus LRT generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, LRT įstatams, Tarybos ar Valdybos sprendimams;  5. Prižiūri LRT generalinio direktoriaus veiklą, pateikia Tarybai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl LRT generalinio direktoriaus veiklos; 6. Valdyba privalo pateikti Tarybai jos prašomus su LRT veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją;  7. Valdybos nariai privalo saugoti LRT komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais. 8. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas Valdybos darbo reglamentas. 12 straipsnis. Valdybos sprendimų priėmimas 1. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. 2. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. 3. Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę. 4. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš. 5. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.   6. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami ir daromas posėdžio vaizdo įrašas. 7. Valdybos nutarimai LRT yra privalomi.“	Atsižvelgti
3.6	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03	13 (10)				Pasiūlymas Nr. 6: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:            6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:  „10 13 straipsnis. LRT taryba 1. Taryba yra aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Ji sudaroma  5 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 5 metų kadencijai. Tarybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Tarybą sudaro: 2 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 2 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (1 skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Medijų taryba Lietuvos vyskupų konferencija; 4 narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos krypties studijos, senatai. 3. Į Tarybos narius, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Medijų taryba Lietuvos vyskupų konferencija, gali būti skiriami tik tie nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias studijas bei turi 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Į Tarybos narius, kuriuos bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, gali būti skiriami tik tie nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi žurnalistikos mokslo srities magistro daktaro laipsnį bei 5 metų pedagoginio darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.     Iš dalies 4. Jeigu asmuo, patvirtintas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti  Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai: 1) Tarybos narys atsistatydina; 2) Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos Valdybos darbe; 3) Tarybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis; 4) Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 5) Tarybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta: 1) pasibaigus Tarybos nario 5 metų kadencijai kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui; 2) kai Tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais; 32) Tarybos nariui mirus. 7. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos. 9. Kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja LRT generalinis direktorius Seimo Kultūros komitetas. LRT generalinis direktorius Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti ar deleguoti Tarybos narius. LRT generalinis direktorius Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria išsirenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. Atsistatydinusiųjų Tarybos narių pareigose išbūtas laikas prilyginamas pilnai kadencijai. Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.“  Visai tarybai atsistatydinus in korpare,	Atsižvelgti
3.7	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 7: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:            7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 14 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. Taryba: 1) formuoja LRT radijo ir televizijos programų valstybinę strategiją; 2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus; 3) nustato radijo ir televizijos programų skaičių ir paskirtį; 4) tvirtina LRT įstatus; 5) Valdybos teikimu tvirtina LRT struktūrą; 56) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; 7) šiame įstatyme nustatyta tvarka ir atvejais skiria bei atšaukia iš pareigų Valdybos narius bei LRT ombudsmeną 68) svarsto ir tvirtina metinę LRT ataskaitą; 79) skelbia viešą konkursą išorės audito atlikimui ir tvirtina šio konkurso rezultatus.  810) viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia iš pareigų generalinį direktorių; 911) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus. Generalinio direktoriaus pavaduotoju gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.; Nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių 12) LRT ombudsmeno teikimu tvirtina LRT Etikos kodeksą .tikslinti 10) steigia Tarybos Komitetus, tvirtina jų veiklos nuostatas; tikslinti 11) tvirtina LRT Administracijos veiklos nuostatas. 2. Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams LRT yra privalomi. 3. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Valdybos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Valdybos, LRT ombudsmeno, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 4. Taryba gali deleguoti savo funkcijas, įskaitant ir sprendimų priėmimą, pagal Tarybos nustatytas sąlygas, Tarybos įsteigtam Tarybos Komitetui ar vienam iš Tarybos narių.“tinkslinti formuluoti	Atsižvelgti
3.8	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03	12 (15)				Pasiūlymas Nr. 8: Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio pavadinimą ir 4 dalį ir ją išdėstyti taip:            8 straipsnis. 15 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio pavadinimą ir 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 15 straipsnis. Tarybos sprendimų priėmimas 4.      Tarybos narys neturi teisės balsuoti, kai tarybos valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla taryboje valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.“	Atsižvelgti
3.9	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 9: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:            9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 16 straipsnis. Generalinis direktorius 1. LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Valdybos ir Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Generalinis direktorius turi du pavaduotojus, kurie skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiu. 2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus 16 straipsnio 3 dalyje numatyto tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas,  bei turi 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 3.   Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Taip pat generaliniu direktoriumi negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 4. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju iš pareigų atleidžiami atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai. 6. Tarybai atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai atleidžiami. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo. 7. Generalinis direktorius negali būti atleistas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai: 1)   Generalinis direktorius dėl LRT Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių 2)   Generalinis direktorius atsistatydina; 3)   Generaliniam direktoriui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis; 4)   Generalinis direktorius netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 5)   Generalinis direktorius netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. Atsisakyti -perteklinis 8. Generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta: 1) pasibaigus Generalinio direktoriaus kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui; 2) Generaliniam direktoriui mirus; 3) kai Generalinis direktorius atleidžiamas iš pareigų šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais.“ Gen direktorių atšaukus iš pareigų ar atsistatydinus.	Atsižvelgti
3.10	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 10: Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:            10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 17 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. Generalinis direktorius: 1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme,   sudaro sutartis, priima skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami; pritarti 2) Valdybos ir Tarybos prašymu Valdybą ir Tarybą informuoja apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Valdybos ir Tarybos nutarimų vykdymą. 2. Generalinis direktorius privalo būti supažindintas su turi teisę gauti Valdybos ir Tarybos nutarimais nutarimus bei kita informacija, kuri yra būtina kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos  posėdžiuose. pritarti 3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą, kurioje nurodoma kaip LRT laikėsi šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose punkte apibrėžtų reikalavimų, LRT Tarybos ir Valdybos sprendimų, LRT ombudsmeno rekomendacijų.“ Spręsti komitete	Atsižvelgti
3.11	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 11: Išbraukti Įstatymo projekto 18 ir 19 straipsnius:            11 straipsnis. 18 ir 19 straipsnių išbraukimas Išbraukti Įstatymo projekto 18 ir 19 straipsnius: „18 straipsnis. LRT ombudsmenas 1.       LRT ombudsmenas prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų, o taip pat savo kompetencijos ribose nagrinėja LRT darbuotojų ir visuomenės atstovų skundus bei pasiūlymus. 2.       LRT ombudsmeną, pasirinkdama iš 3 kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.  LRT ombudsmenas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.  3.       3 kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo Valdybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. 4.  LRT ombudsmenu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 10 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 5.  Jeigu asmuo, patvirtintas LRT ombudsmenu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje buvimo LRT ombudsmenu laikotarpiui. Taip pat LRT ombudsmenu negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 6. LRT ombudsmenas negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai: 1) LRT ombudsmenas atsistatydina; 2) LRT ombudsmenui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis; 4) LRT ombudsmenas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 5) LRT ombudsmenas netenka nepriekaištingos reputacijos. 7. LRT ombudsmeno įgaliojimai nutrūksta: 1) pasibaigus LRT ombudsmeno kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui; 2) LRT ombudsmenui mirus. 8. LRT ombudsmenas finansuojamas iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos LRT ombudsmenui, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms LRT ombudsmeno funkcijoms atlikti. 19 straipsnis. LRT ombudsmeno funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. LRT ombudsmenas: 1)   Nuolat vertina ir prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų; 2)   LRT tarybai teikia tvirtinti LRT Etikos kodeksą ir jo pakeitimus; 3)   Savo kompetencijos ribose nagrinėja LRT Valdybos, Tarybos, generalinio diraktoriaus, administracijos ar darbuotojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų kreipimusis ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą; 4)   gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl LRT įvykdytų šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą; 5)   du kartus per metus teikia ataskaitą Valdybai apie tai, kaip LRT laikomasi šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų; 6)   Savo iniciatyva arba LRT administracijos, Valdybos arba Tarybos prašymu teikia pasiūlymus LRT administracijai dėl šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų įgyvendinimo. Tuo atveju, kai rekomendacijų adresatas atsisako rekomendacijas įgyvendinti, per 20 darbo dienų jis turi pateikti motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai; 7)   LRT darbuotojams organizuoja profesinės etikos mokymus. 8)   Kartą per mėnesį dalyvauja LRT radijo laidoje, kurioje apžvelgia gautus kreipimusis, nustatytus pažeidimus, pateiktas rekomendacijas bei visuomenei atsiskaito už kitus, šios dalies 1-7 punktuose numatytus,atliktus veiksmus; 2. LRT ombudsmenas turi teisę gauti Valdybos ir Tarybos nutarimus, posėdžių medžiagą bei protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir  informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos, Valdybos bei LRT administracijos posėdžiuose.“	Atsižvelgti
3.12	Aušrinė Armonaitė 2019-01-03					Pasiūlymas Nr. 12: Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį ir juos išdėstyti taip:            12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį ir juos išdėstyti taip: „15 20 straipsnis. LRT turtas 5. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos Valdybos leidimą.“ Iš esmės pritarti. Pasiūlymas Nr. 13: Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:            13 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 21 straipsnis. LRT finansinė ir ūkinė veikla“  pritarti Pasiūlymas Nr. 14: Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:            14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „17 22 straipsnis. LRT reorganizavimas ir likvidavimas“  pritarti Pasiūlymas Nr. 15: Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:            15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 23  straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.    Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d., tačiau šio įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei 4 dalyje įtvirtinti politinės veiklos apribojimai yra  taikomi skiriant naujus Tarybos narius, o 13 16 straipsio 2 dalis  – taikoma skiriant naują generalinį direktorių. Pagrindinis tobulinti atsižvelgiant į realią įstatymo priėmimo datą. 2.    Nutrūkus keturių Lietuvos Respublikos Prezidento deleguotų Tarybos narių kadencijai, asmenys į jų vietą Taryboje skiriami tokia tvarka: Lietuvos Respublikos Prezidentas skiria du Tarybos narius ir du Tarybos narius skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai bendru sutarimu. Nutrūkus keturių Lietuvos Respublikos Seimo deleguotų Tarybos narių kadencijai, asmenys į jų vietą Taryboje skiriami tokia tvarka: Lietuvos Respublikos Seimas skiria du Tarybos narius ir du Tarybos narius skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai bendru sutarimu. 3.    Taryba, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka pradeda Valdybos formavimą. 4.    Valdyba, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po to kai pradeda eiti savo pareigas, šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka pradeda kandidatų į LRT ombudsmenus atrankos procesą. 5.                   LRT ombudsmenas,   ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po to kai pradeda eiti savo pareigas, teikia Tarybai tvirtinti LRT Etikos kodeksą.“	Atsižvelgti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1050 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010 (toliau – Projektas) ir pateikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:	Atsižvelgti
4.1	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis siūloma keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) Tarybos (toliau – Taryba) sudarymo principus. Nors aiškinamajame rašte nėra aptariamos faktinės aplinkybės, rodančios, kad Seimo arba Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti Tarybos nariai naudojo ar naudoja savo pareigas politinei įtakai didinti, iš esmės pritariame siūlymui sumažinti Seimo ir Prezidento skiriamų asmenų skaičių. Tačiau siūlome keisti nuostatas, kurios numato, kad 4 Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai ir pagal kurias šiems asmenims taikomi kvalifikaciniai reikalavimai turėti žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį ir 5 metų pedagoginio darbo patirtį, dėl kelių priežasčių. Pirma, tokios nuostatos pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių. Antra, pagal Mokslo krypčių ir meno sričių klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-93), žurnalistikos mokslo krypties daktaro laipsnio nėra, nes nėra žurnalistikos mokslo krypties; vartotinos mokslo ir meno daktaro laipsnių sąvokos. Trečia, tokios nuostatos nulemtų vienos visuomenės grupės neproporcingai didelį atstovavimą Taryboje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad „valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (taip pat ir profesinių bei institucionalizuotų, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 5 dalies, 6 straipsnio 1, 3, 4 dalių (2000 m. birželio 29 d. redakcija), 10 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 1 dalies, 15 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcija) 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Siūlome atsisakyti nuostatos, įgalinančios Lietuvos vyskupų konferenciją skirti vieną Tarybos narį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje numatyta, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas – Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas; šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą; tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 2 ir 5 punktų, 37 straipsnio 2 punkto ir 38 straipsnio 2 ir 3 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; 2017 m. liepos 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Formuojant Tarybą siūlome įtraukti ne tik akademinės bendruomenės atstovus, bet ir kitas visuomenės grupes, pavyzdžiui, teisę skirti narius suteikiant Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nevyriausybinių organizacijų tarybai, Tautinių bendrijų tarybai ar kuriai nors skėtinei negalią turinčių asmenų organizacijai.	Atsižvelgti
4.2	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					2. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje išvardytas sąrašas aplinkybių, neleidžiančių užimti Tarybos nario pareigas. LRT išorinę priežiūrą vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir žurnalistų etikos inspektorius, tačiau tik Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariams draudžiama būti Tarybos nariu. Tapatus draudimas turi būti nustatytas ir žurnalistų etikos inspektoriui. Siūlome tokius apribojimus nustatyti ir savivaldybių tarybų nariams. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad Tarybos nariais negali tapti auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Siūlome analogišką 2 metų laikotarpį nustatyti ir asmenims, turėjusiems Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir žurnalistų etikos inspektoriaus statusus. Analogiškos pastabos taikytinos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 daliai, 16 straipsnio 3 daliai ir 18 straipsnio 5 daliai.	Atsižvelgti
4.3	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					3. Siekiant didinti Tarybos nepriklausomumą ir jos sudėties įvairiapusiškumą yra tikslinga įtvirtinti ir kitas teisinio reguliavimo priemones. Siūlome nustatyti, kad Tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša; tai kyla iš Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo („Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri“) ir Europos transliuotojų sąjungos (toliau – EBU) rekomendacijų, išdėstytų dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“. Viešumo reikalavimas gali būti įgyvendintas įvairiai, pavyzdžiui, įtvirtinant, kad Tarybos narius skiriantys subjektai savo interneto svetainėse (arba LRT interneto svetainėje) turi iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą. Taip pat siūlome įtvirtinti moterų ir vyrų proporcingą atstovavimą Taryboje; tai rekomenduojama Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. CM/REC(2012)1 „Dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos“. Proporcingas atstovavimas gali būti pasiekiamas nustatant, kad skiriančioji organizacija negali skirti iš eilės 2 (arba 3) kartus tos pačios lyties atstovų.	Atsižvelgti
4.4	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					4. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma trumpinti Tarybos sudarymo ir Tarybos narių kadencijos laikotarpį nuo 6 iki 5 metų, tačiau trūksta tokio trumpinimo pagrindimo. EBU dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“ nurodyta, kad protingas laikotarpis yra 4–6 metai, taigi ir dabar nustatytas 6 metų laikotarpis laikomas protingu. Sutrumpinus laikotarpį iki 5 metų, jis sutaptų su Prezidento kadencijos laikotarpiu. Toks siūlymas neatitinka vieno iš Projekto tikslų – didinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, nes, skirtingai nei šiuo metu, išrinktas Prezidentas kiekvieną savo kadenciją turės galimybę skirti atstovus į Tarybą (šiuo metu teisės skirti atstovus į Tarybą Prezidentas neturi kas 6-oje kadencijoje). Be to, Tarybos nario ir Tarybos pirmininko kadencijų trukmės nėra suderintos tarpusavyje (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariai 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką, asmuo gali būti Tarybos pirmininku du kartus iš eilės (taigi, 6 metus), bet Tarybos nario kadencija tėra 5 metai). Dėl išvardytų priežasčių siūlome išlaikyti dabar egzistuojantį Tarybos sudarymo ir Tarybos narių kadencijos laikotarpį (6 metus).	Atsižvelgti
4.5						5. Keičiamu įstatymu siūloma pertvarkyti LRT valdyseną – be dabar egzistuojančių Tarybos ir LRT generalinio direktoriaus (toliau – Generalinis direktorius) siūloma įsteigti LRT valdybą (toliau – Valdyba), LRT ombudsmeno (toliau – Ombudsmenas) pareigybę, panaikinti LRT Administracinę komisiją (toliau – Administracinė komisija), perskirstyti esamas ir nustatyti naujas funkcijas minėtiems subjektams. Tokia Projektu siūloma LRT valdysenos struktūra nėra iki galo aiški, kai kurios nurodytų LRT subjektų funkcijos persidengia, o dalis prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir visuomeninių transliuotojų valdysenos principams. Pagal Projekte siūlomas nuostatas Taryba vykdytų dalį LRT aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, Valdyba – dalį aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, taip pat dalį valdymo funkcijų, Ombudsmenas – dalį priežiūros funkcijų ir rekomendacinio pobūdžio funkcijas vienoje srityje, Generalinis direktorius – dalį valdymo funkcijų. Keičiamu įstatymu siūloma nustatyti, kad Valdyba yra valdymo organas (10 straipsnio 1 dalis), bet jai priskiriamos ne tik valdymo funkcijos, bet ir visuomeninio transliuotojo aukščiausiojo ir priežiūros organo funkcijos, pavyzdžiui, prižiūrėti Generalinio direktoriaus veiklą (11 straipsnio 5 dalis), tvirtinti LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas (11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teikti siūlymus Generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, LRT įstatams, Tarybos ar Valdybos sprendimams (11 straipsnio 4 dalis). Toks reguliavimas neatitinka EBU dokumento „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. EBU dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“ nurodyta, kad turi būti aiškiai atskirtos visuomeninio transliuotojo valdymo / vykdomosios (angl. managerial / executive) funkcijos nuo priežiūros / reguliavimo (angl. supervisory / regulatory) funkcijų; dokumente nurodyta, kad šias funkcijas atliekantys organai turi būti skirtingi ir nepriklausomi vienas nuo kito. Kartu akcentuojama, kad teisės aktuose, reguliuojančiuose privačių bendrovių valdyseną, toks atskyrimas ne visada reikalaujamas, tačiau visuomeniniuose transliuotojuose toks atskyrimas skatinamas nuo praeito amžiaus 9‑ojo dešimtmečio pabaigos. Analogiškai, Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi draudžiama pavesti kolegialiems (valdymo) viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus; šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas nustato įstaigos vadovo darbo sutarties sąlygas, tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kt. LRT yra viešoji įstaiga, kurios visuotinio susirinkimo funkcijos pavestos Tarybai. Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarime Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ (su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas) yra išaiškinęs, kad LRT aukščiausioji institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, atlieka arba organizuoja vidinę LRT veiklos kontrolę, inter alia, programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę, visuomeniniam transliuotojui valstybės skirtų išteklių naudojimo kontrolę, visuomeninio transliuotojo veiklos organizavimo ir vykdymo priežiūrą. Taip pat keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsniu nustatoma tokia situacija, kai Valdybos pirmininkas, būdamas ir Generaliniu direktoriumi, dalyvaus Valdybos veikloje sprendžiant klausimus, susijusius su jo paties, kaip Generalinio direktoriaus, veikla ir kontrole, pavyzdžiui, spręs klausimus, susijusius su Generalinio direktoriaus darbo užmokesčio nustatymu, skatinimu, nuobaudų skyrimu ir kt. Tokiu reguliavimu Valdybos pirmininkui atsiras nuolatinių interesų konfliktų tikimybė. Be to, Administracinės komisijos, kurios nariai yra vadybos ir (ar) finansų specialistai, naikinimas gali turėti neigiamų pasekmių efektyviam LRT aukščiausiojo ir priežiūros organo – Tarybos – darbui. Taryba yra sudaroma iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie neprivalo turėti specialiųjų žinių finansų ir (ar) vadybos klausimais. EBU dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“ numatyta, kad priežiūros organo nepriklausomumui yra reikalinga turėti savo darbuotojų ir galimybę kreiptis į išorės ekspertus. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamu įstatymu siūlomas valdysenos modelis nėra germaniškasis. Keičiamu įstatymu LRT valdysenoje siūloma įtvirtinti du valdymo organus – Generalinį direktorių ir Valdybą. Vokietijoje veikiantys visuomeniniai transliuotojai turi vieną valdymo organą (ir du priežiūros organus). Pavyzdžiui, Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF valdymo organas – generalinis direktorius (vok. Intendant), pagrindinis priežiūros organas yra Televizijos taryba (vok. Fernesehrat), mažesnis – Administracinė taryba (vok. Verwaltungsrat); kitas visuomeninis transliuotojas WDR taip pat turi vieną valdymo organą – generalinį direktorių (vok. Intendant) ir du priežiūros organus, pagrindinį – Transliavimo tarybą (vok. Rundfunkrat) ir mažesnį (specializuotą) – Administracinę tarybą (vok. Verwaltungsrat). Be to, šie transliuotojai, jų veiklos apimtys ir finansavimas yra gerokai didesni nei LRT (palyginimui, 2018 m. ZDF biudžetas buvo apie 2,192 mlrd. eurų, LRT – apie 38,8 mln. eurų). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant įtvirtinti Valdybą kaip valdymo organą, siūlytina atsisakyti nuostatų, kuriomis jai priskiriamos visuomeninio transliuotojo aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijos, šios funkcijos turėtų būti priskirtos Tarybai. Taip pat siūlytina nustatyti, kad Taryba turi sekretoriato darbuotojus, kurie vykdo Tarybos ir Tarybos pirmininko pavedimus, ir galimybę kreiptis į išorės ekspertus. Atkreipiame dėmesį, kad vieną iš Projekto tikslų – atnaujinti LRT valdysenos modelį, sudarant galimybę LRT valdysenoje dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams – galima pasiekti ir nesteigiant Valdybos, o tobulinant Administracinės komisijos veiklos reglamentavimą. Siekiant išvengti nepagrįsto Administracinės komisijos veiklos apribojimo (nurodyta, kad Administracinės komisijos nuostatuose buvo nustatyta, jog ši vykdo veiklą „pagal Tarybos pirmininko ir / arba Generalinio direktoriaus kreipimąsi“), keičiamame įstatyme galima nustatyti, kad Administracinė komisija savo funkcijas vykdo pagal Tarybos pirmininko ir (arba) Generalinio direktoriaus kreipimąsi arba savo iniciatyva. Administracinės komisijos įgaliojimus galima tikslinti, pavyzdžiui, pirma, numatant, kad Administracinė komisija sudaroma iš 5 ekspertų, turinčių finansų, strateginio planavimo ir valdymo, teisės, vadybos ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo žinių, antra, nustatant Administracinės komisijos nariams konkrečius kvalifikacinius ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, trečia, įtvirtinant skaidrią ir viešą Administracinės komisijos narių skyrimo procedūrą, pavyzdžiui, nustatant, kad nariai renkami viešo konkurso būdu, o šių narių skyrimo nuostatai viešai skelbiami LRT interneto svetainėje. Minėtą tikslą taip pat galima pasiekti ir steigiant specializuotus Tarybos komitetus (kartu atsisakant Valdybos steigimo ir panaikinant Administracinę komisiją). Šių komitetų pagrindinis uždavinys būtų teikti pagalbą Tarybai, vykdant jai pavestas funkcijas. Komitetai galėtų būti sudaromi iš 3–5 narių, iš kurių dalį sudarytų Tarybos nariai, o kitą dalį – atitinkamų sričių specialistai (pavyzdžiui, į Audito ir rizikos valdymo komitetą skiriamas asmuo turėtų turėti patirties ir aktualių žinių finansų, apskaitos ir audito srityje). Komitetai, kuriuose dirbtų atitinkamų sričių specialistai, atliktų svarbų vaidmenį ne tik priežiūros srityje, jie taip pat galėtų teikti LRT vadovybei profesionalias rekomendacijas. Dalis komitetų galėtų būti nuolatiniai, kita dalis – iškilus poreikiui steigiami Tarybos sprendimu. Galutinius sprendimus priimtų Taryba. Toks valdysenos modelis galėtų padidinti Tarybos darbo efektyvumą ir skaidrumą, atitiktų gerosios valdysenos rekomendacijas (žr. G20 / EBPO Įmonių valdysenos principus, angl. Principles of Corporate Governance) ir išlaikytų dabartinį Tarybos, kaip institucijos, atstovaujančios visuomenę ir turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, statusą. Kartu siekiant stiprinti LRT lėšų ir bendrai visos LRT veiklos kontrolę, būtų galima įtvirtinti specialiąją nuostatą, kad vidaus audito tarnyba atskaitinga Tarybai arba Tarybos Audito ir rizikos valdymo komitetui, jeigu toks būtų suformuotas. Šios teisinio reguliavimo priemonės sudarytų prielaidas sustiprinti LRT valdyseną, vidaus kontrolės ir atsakomybės sistemą.	Atsižvelgti
4.6	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09
	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					6. Keičiamu įstatymu Ombudsmenui numatomos priežiūros funkcijos („LRT ombudsmenas prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose <...> nustatytų reikalavimų“; 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai), kurios priskirtos ir LRT aukščiausiajam ir priežiūros organui – Tarybai („Taryba <...> prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų“; 14 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tokiu reguliavimu sukuriamas išimtinės Tarybos funkcijos dubliavimas, kuris nėra tikslingas ir sukelia teisinę koliziją. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti nuostatų, kuriomis Ombudsmenui priskiriamos priežiūros funkcijos. Siūlome Ombudsmenui nustatyti kitas funkcijas – teikti LRT organams ir darbuotojams rekomendacijas ir patarimus, nagrinėti LRT etikos kodekso pažeidimus ir asmenų kreipimusis (ir jų pagrindu teikti rekomendacijas), organizuoti profesinius mokymus, atsiskaityti už savo veiklą visuomenei. Siūlome nustatyti, kad Ombudsmeno ataskaitos apie jo veiklą teiktinos ne tik LRT valdymo, bet ir aukščiausiajam ir priežiūros organui – Tarybai. Siūlome atsisakyti nuostatos, kad Ombudsmenas kartą per mėnesį dalyvauja būtent LRT radijo laidoje, kurioje apžvelgia gautus kreipimusis ir savo darbą. Ombudsmenas tokią funkciją gali atlikti ir per kitas LRT valdomas visuomenės informavimo priemones, pavyzdžiui, skleisdamas nurodyto turinio informaciją LRT interneto svetainėje.
4.7	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					7. Dėl mokesčių reformos, įvertinus dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Prognozuojamos 2019 m. valstybės biudžeto pajamos iš GPM – 3,28 mlrd. eurų arba 1,8 karto didesnės nei 2018 m. faktinės pajamos iš GPM, taigi, nuo 2021 m. pagal galiojantį reguliavimą LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Atsižvelgus į tai ir įvertinus aplinkybes, kad, pirma, Projektu yra mažinamos LRT pajamos, nes įtraukiami draudimai LRT gauti pajamas iš reklamos LRT interneto svetainėje, antra, nuo 2020 m. sausio 1 d. LRT nustatyti papildomi įpareigojimai (žr. šio nutarimo 22 punktą), trečia, siūlomi LRT valdysenos pakeitimai pareikalaus papildomų administravimo išlaidų, siūlytina mažinti Projekto 21 straipsnio 5 dalies punkte įtvirtintą procentinį GPM dydį iki 1 procento.	Atsižvelgti
4.8	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					8. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad Taryba prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų. LRT de facto teikia ir retransliavimo, ir užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, taip pat valdo interneto svetainę. Be to, nuostata „prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai“ nėra pakankamai tiksliai apibūdinanti Tarybos vykdomą LRT konstitucinės misijos priežiūrą. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „įstatymu turi būti nustatytas ne tik toks nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos ir nebus paneigtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas, bet ir atitinkamas šio transliuotojo veiklos kontrolės modelis. <...>. Tačiau nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė negali būti suprantama vien kaip finansinis ar turto auditas. Tokia kontrolė turi apimti ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę (a priori (išankstinę) ir a posteriori (paskesniąją)), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos atžvilgiu. Pabrėžtina, kad tokia kontrolė neturi virsti nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų cenzūra, kurią, kaip ir visų kitų visuomenės informavimo priemonių cenzūrą, expressis verbis draudžia Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant didesnio teisinio aiškumo, siūlytina detaliau aprašyti šiame punkte nustatytas Tarybos funkcijas, nurodant, kad ji, pirma, prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą, antra, prižiūri, kaip LRT laikosi teisės aktuose viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų, trečia, neatlieka išankstinės informacijos turinio kontrolės.	Atsižvelgti
4.9	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					9. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti sąrašą aplinkybių, draudžiančių asmeniui eiti Generalinio direktoriaus pareigas. Iš formuluotės „negali būti skiriami“ nėra aišku, ar siūloma uždrausti asmeniui tuo pačiu metu eiti Generalinio direktoriaus ir kitas (nesuderinamas) pareigas, ar siūloma nustatyti, kad asmenys, turintys nurodytą statusą, negali dalyvauti konkurse eiti Generalinio direktoriaus pareigas. Jeigu formuluotės turinį perteikia antrasis variantas – pagal jį asmuo, turintis konkrečios profesinės patirties visuomenės informavimo priemonių srityje, negalėtų tapti Generaliniu direktoriumi. Toks apribojimas nebūtų objektyviai pateisinamas. Profesinė patirtis laikytina Generalinio direktoriaus privalumu, o ne trūkumu. Todėl siekiant aiškumo ir apibrėžtumo siūlome tikslinti formuluotę.	Atsižvelgti
4.10	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					10. Siūlome aiškiau ir detaliau reglamentuoti LRT veiklos ir finansinę atskaitomybę, kartu šias nuostatas suderinant su kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais ataskaitoms. Tai galėtų būti pasiekta įtvirtinant, kad metinė veiklos ataskaita yra viena, ją rengia Generalinis direktorius, svarsto ir tvirtina Taryba. Be to, LRT atskaitomybę galima reglamentuoti atskirame straipsnyje (kartu iš kitų straipsnių išbraukiant nuostatas dėl atskaitomybės), įtvirtinant, kad, pirma, LRT buhalterinė apskaita organizuojama ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, antra, be pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos informacijos, kurią pateikti metinėje veiklos ataskaitoje privalo LRT, papildomai metinėje LRT veiklos ataskaitoje teikiama informacija apie Pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį ir santykį nuo visų gautų pajamų; Sąnaudų ir išlaidų, susijusių su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu, dydį; sąnaudos ir išlaidos, kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms teikti, turi būti paskirstytos proporcingai pagal pajamų iš ne viešojo pobūdžio paslaugų santykį nuo visų viešosios įstaigos pajamų; Tai, kaip LRT laikėsi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Tarybos sprendimų, LRT ombudsmeno rekomendacijų, kokią vertę sukūrė visuomenei. Kadangi informacija apie LRT finansavimo šaltinius yra pateikiama LRT finansinėse ataskaitose (valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetų lėšos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų lėšos, kiti finansavimo teikėjai), LRT metinėje veiklos ataskaitoje jos siūlome nedubliuoti. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, kad LRT turi atsiskaityti Seimui už tai, kaip LRT įgyvendina savo konstitucinę misiją ir kaip naudojami šiai misijai įgyvendinti skirti valstybės biudžeto asignavimai, siūlome detaliau reglamentuoti LRT atsiskaitymo Seimui procedūrą, nustatant terminą, iki kurio LRT atsiskaito, ir atsiskaitymo būdą, pavyzdžiui, nustatant, kad LRT metinių ataskaitų rinkinys ir metinė veiklos ataskaita iki gegužės 1 d. yra pristatomi Seimo posėdyje ir Seimo nariai gali užduoti klausimus.	Atsižvelgti
4.11	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					11. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad Taryba skelbia viešą konkursą išorės auditui atlikti. Finansinę atskaitomybę ir finansinių ataskaitų auditą reglamentuojančiuose teisės aktuose sąvoka „išorės auditas“ nevartojama, todėl siūlome tikslinti šią nuostatą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytas sąvokas ir numatyti, kad skelbiamas viešas konkursas finansinių ataskaitų auditui atlikti. Atitinkamai visame keičiamame įstatyme siūlome patikslinti sąvokos „auditas“ vartojimą (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 5 dalis).	Atsižvelgti
	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					12. Siūlome atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatų (10 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 3 dalis), kad viešą konkursą dėl kandidatų į Valdybos narius ir Ombudsmeno pareigas atrankos turi vykdyti audito kompanija. Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą audito įmonės teikia finansinių ataskaitų audito paslaugas ir kitas užtikrinimo paslaugas, t. y. audito įmonių kompetencijos pirmiausiai susijusios su finansinių duomenų teisingumo ir patikimumo įvertinimu. Be to, siūlome keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad Taryba, kaip skirianti Ombudsmeną, turėtų taip pat priimti ir sprendimą dėl šioje dalyje numatyto kompanijos atrinkimo viešo konkurso (keičiamu įstatymu siūloma, kad šį sprendimą priimtų Valdyba).	Atsižvelgti
4.12	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					13. Siūlome tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad analizuojami LRT ūkinės veiklos rezultatai, pajamų ir išlaidų sąmatos, inventorizacijos ir kiti turto pasikeitimo apskaitos duomenys. Iš šios nuostatos neaišku, kas yra priskiriama prie kitų turto pasikeitimo apskaitos duomenų.	Atsižvelgti
4.13	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					14. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bankrotas yra įmonės būsena, todėl siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, numatant, kad LRT netaikomas bankroto procesas.	Atsižvelgti
	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					15. Siūlome patikslinti LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą, nes jis neatitinka valstybinio turto valdymo pokyčių. Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnį LRT turtas yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymu, privatizuojamos gali būti tik valstybei priklausančios akcijos, o valstybės nekilnojamasis turtas (statiniai, patalpos ar jų dalys) ar kitas turtas yra perduodamas kitų asmenų nuosavybėn Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) nustatyta tvarka. Be to, turi būti tiksliau nustatomas keičiamo įstatymo ir Turto valdymo įstatyme numatytas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykis, pavyzdžiui, nustatant, kad valdant LRT turtą turėtų būti vadovaujamasi Turto valdymo įstatyme nustatytais bendraisiais valstybės turto valdymo principais ir nuostatomis, jeigu keičiamas įstatymas nenustato kitaip. Taip pat siūlome panaikinti prieštaravimus tarp keičiamo įstatymo 20 straipsnio atskirų dalių, pavyzdžiui, 3 dalyje nustatoma, kad LRT pastatai negali būti parduoti, o 4 dalyje nustatoma, kad ne mažesnės nei 29 tūkst. eurų likutinės vertės LRT ilgalaikis turtas, kuris pagal Turto valdymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį apima statinius (pastatus), valstybinę žemę ir kitą minėtoje dalyje nurodytą ilgalaikį turtą, gali būti parduotas, perleistas, nurašytas gavus Vyriausybės leidimą. Pagal valstybės turto nurašymo teisinį reguliavimą Vyriausybė priima sprendimą dėl didesnės nei 50 tūkst. eurų likutinės vertės valstybės nekilnojamojo turto nurašymo ir ši nuostata taikytina visiems valstybės turto patikėtiniams (įskaitant valstybės įmones, valstybines aukštąsias mokyklas ar teismus).	Atsižvelgti
4.14	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					16. Atšaukimo iš pareigų pagrindai turi būti susieti su reikalavimais tokias pareigas užimti. Pavyzdžiui, priėmimui į pareigas, pilietybės reikalavimas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje nenumatytas, tačiau 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 13 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 6 dalies 4 punkte įvardintas kaip pareigų netekimo pagrindas.	Atsižvelgti
4.15	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					17. Reikalavimai Tarybos, Valdybos nariams ir Ombudsmenui nėra pagrįsti (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 3 dalis ir 18 straipsnio 4 dalis), nes nėra aišku, kodėl būtent tokios studijų kryptys ir darbinė patirtis išskiriami. Tikslingiau keičiamame įstatyme nurodyti pareigoms atlikti būtiną kompetenciją, o ne numatyti siaurus išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus. Nurodžius humanitarinių ar socialinių studijų krypties išsilavinimo reikalavimą, asmuo, baigęs teisės arba verslo studijas, negalėtų užimti pareigų, nes pagal studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, šios studijos priskiriamos atitinkamai teisės arba verslo ir viešosios vadybos studijų kryptims, o ne socialinių mokslų studijų krypčiai. Be to, keičiamame įstatyme išvardyti išsilavinimo reikalavimai Tarybos, Valdybos nariams, Generaliniam direktoriui ir Ombudsmenui yra nesuderinti su Mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ ir Įsakymo Nr. V-93) nuostatomis, neteisingai vartojama studijų krypties sąvoka, taikomi nebegaliojantys studijų ir mokslo krypčių klasifikatoriai. Atsižvelgdami į tai, siūlome išsilavinimo reikalavimus ir darbo patirtį apibrėžti tokiu būdu, kad jie pernelyg nesusiaurintų galimų pretendentų skaičiaus ir atitiktų šiame punkte nurodytus teisės aktus: pirma, siūlome atsisakyti nuostatų, kuriomis daliai Tarybos narių ir Ombudsmenui keliamas reikalavimas turėti darbo patirtį tik pagal įgytą specialybę, antra, siūlome Tarybos, Valdybos nariams, Generaliniam direktoriui ir Ombudsmenui reikalaujamą išsilavinimą apibrėžti plačiau, pavyzdžiui, numatant, kad šie asmenys turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, trečia, siūlome universitetų senatų skiriamiems Tarybos nariams numatytą reikalavimą turėti pedagoginio darbo patirtį praplėsti (pavyzdžiui, numatant, kad šie asmenys turi turėti darbo aukštojoje mokykloje patirtį arba iš viso atsisakyti darbo patirties srities įvardijimo), ketvirta, siūlome mažinti Ombudsmenui numatytą darbo patirties laikotarpį.	Atsižvelgti
4.16	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą. Gali susiklostyti situacijos, kai nurodytų sričių specialistų tarp kandidatų į Valdybos narius nebus arba išvis nebus 12 kandidatų į Valdybos narius, todėl nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tokiu atveju. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Ombudsmeno – nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu nebūtų atrinkti 3 kandidatai į LRT ombudsmeno pareigybę. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlome nurodyti, kaip tokiais atvejais būtų vykdomos skyrimo procedūros.	Atsižvelgti
	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					19. Generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų kadencijų laikas skiriasi nuo Valdybos kadencijos trukmės. Kadangi jie minimi kaip Valdybos nariai ex officio (pagal pareigas), neišspręsta, kas įvyks Generalinio direktoriaus kadencijai pasibaigus (šios aplinkybės nėra tarp Valdybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje). Be to, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse nereglamentuotos naujų narių rinkimo / skyrimo procedūros nutrūkus ne visos Valdybos, o vieno jos nario įgaliojimams.	Atsižvelgti
4.17	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					20. Siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalį, nustatančią LRT suteikiamą laiką politinėms partijoms ir jų kandidatams savivaldybių tarybų rinkimų metu, derinti su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. Ši dalis turi būti pildoma nurodant ir rinkimus į Europos Parlamentą.	Atsižvelgti
4.18	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					21. Keičiamo įstatymo 3–8, 10, 13, 15, 16, 18 straipsniuose nurodytą sąvoką „portalas“ siūlome keisti į teisės aktuose vartotiną sąvoką „interneto svetainė“.	Atsižvelgti
4.19	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09					22. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. kovo 21 d. priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII‑2008, kurio nuostatos dėl televizijos programų pritaikomumo klausos ir regos negalią turintiems asmenims turėtų būti perkeltos į Projektą.	Atsižvelgti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti.

6.2. Argumentai:

Atsižvelgtina į esmines Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, NVO organizacijų kitų institucijų pastabas dėl projekto nuostatų, kurios įstatymo projekte  nesuderinamos su konstitucine visuomeninio transliuotojo misija, atsakingo valdymo principu, taip pat pasiūlyta įstatymo redakcija nesukuriamos prielaidos užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo  valdžios institucijų ir/ar verslo struktūrų. Vertinant  konstitucinę visuomeninio transliuotojo misiją, įstatymu būtina užtikrinti materialiąsias, organizacines, finansinės sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo misiją ir išlaikyti nepriklausomumą.

Taigi Įstatymu būtina užtikrinti tokią LRT valdymo struktūrą, kuri neprieštarautų konstituciniam atsakingo valdymo principui. Todėl manytina, kad projekto nuostatomis numatoma ombudsmeno pareigybė ir valdyba sukuria apsunkintą valdymo modelį, nederantį su konstituciniu atsakingo valdymo principu.  Jeigu būtų įvertinta, kad žurnalistų etikos inspektorius negali atlikti LRT etikos priežiūros funkcijos, vietoje ombudsmeno pareigybės galėtų būti įstatymu nustatyta etikos pareigūno (kontrolieriaus) pareigybė – šis pareigūnas  teiktų LRT padaliniams ir/ar darbuotojams rekomendacijas ir patarimus, nagrinėtų LRT etikos kodekso pažeidimus ir asmenų kreipimusis teiktų rekomendacijas, organizuotų profesinius (etikos) mokymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kuriant naują etikos ar kitokios priežiūros pareigybę reikėtų nustatyti pasekmes tais atvejais, kai pareigūno rekomendacijos nevykdomos ir numatyti pareigūno veiksmus nuosekliai siekiant užtikrinti, kad jo rekomendacijos būtų įgyvendintos.

             Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo, turėtų būti numatyti keli LRT finansavimo šaltiniai – remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu, “ <...> nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios, nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją. Taigi reklaminių pranešimų ir rėmimo reklamos draudimas, paliekant LRT finansavimą tik iš biudžeto lėšų, neprisidėtų prie gerų sąlygų LRT misijai vykdyti.

            Remiantis Teisės departamento išvada, Seimo narės Aušrinės Armonaitės argumentais, nevyriausybinių  žmogaus teisių organizacijų argumentais, Vyskupų konferencijos atstovo dalyvavimas Taryboje pažeidžia konstitucinį religijos ir valdžios atskyrimo principą.  (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus.

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik, Sergejus Jovaiša.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Valerijus Simulik

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė