LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nr. XIIP-4804es)

 

2017-03-22  Nr. 110-P-5

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:  Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis,  patarėjai: Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, Gintarė Dešukaitė, padėjėja Gintarė Rimeisienė.

Kviestieji asmenys:  Virginija Vingrienė – Seimo narė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė, Kęstutis Bacvinka – Seimo narys, Artūras Bogdanovas – Žemės ūkio viceministras,  Edita Kriščiūnienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Vitalijus Auglys - Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius,  Miglė Masaitytė – Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja, Rūta Revoldienė – Aplinkos ministerijos  Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė, Saulius Jasius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas, Sigitas Dimaitis – ŽŪR l. e. p. pirmininkas,  Aušra Žliobaitė – ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja, Agnė Kazlauskienė _ LSA patarėja, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas, Česlovas Tallat-Kelpša – Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas, Algis Gaižutis – LMSA pirmininkas, Saulius  Daniulis Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Jeronimas Kraujalis – LŽŪBA atstovas, Vytautas Tėvelis – Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas, Algis Baravykas – Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, ŽŪR atstovas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(2),

1(2),

1(3)

(5),

(5),

(7)

(1),

(2),

1. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio „vertinimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „(toliau – atrankos informacija)“; šios dalies 2 punkte vietoj formuluotės „atrankos išvados“ siūlytina įrašyti formuluotę „atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada)“ tuo pačiu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje išbraukiant formuluotę „(toliau – atrankos išvada)“.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(2)

(10)

 

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas ne tik Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms įmonėms - juridiniams asmenims, bet ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens statuso (kitoms organizacijoms) bei juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktui.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(3),

1(7),

2 per.

(1)

(2,3)

 

14

(1)

3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj nuorodos „1 priedas“ reikėtų įrašyti nuorodą „šio įstatymo 1 priedas“.

Ši pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalių, 2 priedo 14 punkto nuostatoms.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(3)

(2)

 

4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ir kiti) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus minėtų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingoji institucija sužinotų apie planuojamą ūkinę veiklą, atitinkančią šiose projekto nuostatose nustatytus kriterijus, nes planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar leidimą išduodančioji institucija pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigojami šiuo atveju kreiptis į atsakingąją instituciją ar ją informuoti; taip pat neaišku, kokiais apibūdinančiais planuojamą ūkinę veiklą dokumentais vadovautųsi atsakingoji institucija vertindama ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, nes atrankos informacija būtų rengiama tik atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo; nėra aiškūs terminai (manytina, kad terminai turi būti nustatomi įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte), per kuriuos atsakingoji institucija įvertintų planuojamą ūkinę veiklą ir priimtų sprendimą; ar apie tai būtų informuojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius bei leidimą išduodančioji institucija; ar būtų sustabdomas leidimo išdavimo procesas, jei jau būtų kreiptasi dėl leidimo išdavimo; be to nėra aišku, kaip ir koks subjektas kontroliuotų šį procesą.

Pritarti iš dalies

Komitetas atsižvelgia į  STT pastabą dėl  3 str. 2 d. (išbraukimui) ir  teikia pasiūlymus, kurie išdėstyti  šios išvados 6.2. lentelėje.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(3)

(2,4)

 

5. Siekiant suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805) nuostatomis (5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse prieš žodį „leidimo“ įrašyti žodžius „įstatymuose įtvirtinto“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(7)

(6)

 

6. Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu būdu (raštu informuoja pateikdama informaciją, ar tik kur nors gautą informaciją paskelbia, ar informuoja kur informacija bus paskelbta) atsakingoji institucija informuoja nurodytus subjektus apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus. Dėl to nėra pakankamai aiškus termino „per 10 darbo  dienų nuo informacijos paskelbimo dienos“ atskaitos momentas. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(7)

(7)

 

7. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas „per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai gavimo dienos“ nėra pakankamai aiškus tuo aspektu, kad iš termino atkaitos momento formuluotės nesuprantama, ar šis terminas apima ir teminus, nustatytus šio straipsnio 6 dalyje. Jeigu 20 darbo dienų terminas apima iš šio straipsnio 6 dalyje nustatytus 3 darbo dienų ir 10 darbo dienų terminus, tai atsakingoji institucija realiai turi 7 darbo dienų terminą visiems pateiktiems dokumentams išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą. Svarstytina ar šis terminas yra realus ir protingas įvertinant tai, kad papildomos informacijos nagrinėjimui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato ilgesnį – 10 darbo dienų terminą.

Spręsti  pagrindiniam komitetui

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(8)

(2)

 

8. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinys ir joje privalomi išnagrinėti klausimai nustatomi poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai. Iš Direktyvos 2011/92/ES ir teikiamo įstatymo projekto  atitikties lentelės būtų galima suprasti, kad šie minimalūs reikalavimai būtų nustatyti Programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose. Manome, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES nustatytų reikalavimų pobūdį bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos reikalavimai turėtų būti suformuluoti teikiamame projekte, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 10 straipsnyje.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(8)

(3)

 

9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra pakankamai aiškios šiais aspektais.

Pirma, nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą turi pateikti atsakingajai institucijai, ar ši institucija gauna tik informaciją apie parengtą programą; taip pat neaišku ar minėta institucija turi paskelbti pačią programą ar tik informaciją apie jos parengimą ir galimybę su ja susipažinti.

Antra, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti informaciją ir informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

 

 

 

10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5, 6 ir 8 dalys nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programos atsakingajai institucijai teikia dveji subjektai - patys poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu). Svarstytina, ar toks dvigubas tų pačių dokumentų teikimas tai pačiai institucijai yra racionalus.

Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių dokumentų dvigubo pateikimo.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

 

 

 

11. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 bei 6 dalyse nustatyti terminai - atitinkamai 25 ir 30 darbo dienų (kitai valstybei narei pateikti atsakymą dėl dalyvavimo tarpvalstybinio vertinimo procese ar pateikti savo pasiūlymus) atitinka Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad valstybė narė, kurios teritorijoje projektą ketinama įgyvendinti, suteikia tai kitai valstybei narei pakankamai laiko, kad ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus ar pateikti pasiūlymus.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1(9)

94)

 

12. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje formuluotė „nacionalinėmis teisės nuostatomis“ siūlytina keisti formuluote „nacionalinės teisės nuostatomis“.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1

(10)

 

(3,9)

 

13. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 bei 9 dalyse nustatyti terminai (atitinkamai 20 ir 10 darbo dienų) neatitinka Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aiški pati keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita <...> informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

 

 

 

14. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymus gali pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos raštu gavimo dienos, nes pranešimo paskelbimo diena gali nesutapti su informacijos raštu gavimo diena, o savivaldybės vykdomoji institucija nėra įstatymu įpareigojama sekti atsakingos institucijos paskelbtą informaciją.

Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti bei informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1

(11)

 

(1)

 

(2)

15. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras. Manome, kad atsižvelgiant į šio sprendimo teisines pasekmes ir į Konstitucinio Teismo doktriną dėl su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, pagrindiniai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinio reikalavimai turėtų būti nustatyti teikiamame projekte.

Spręsti pagrindiniam  komitetui

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

1

(14)

 

 

16. Nėra aišku, kokius teisinius santykius siekiama reglamentuoti keičiamo įstatymo 14 straipsnyje: viena vertus, įstatymų baigiamosiose nuostatose paprastai yra nustatoma negatyvioji teisinė atsakomybė, kurios pagrindas – teisės pažeidimas (kitaip tariant, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas). Kita vertus, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atitinkamos pareigos vykdyti įstatymo nuostatas jau yra nustatytos kitose projekto nuostatose, todėl pakartotinis šių pareigų nustatymas yra perteklinis.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

2016-11-10 Nr. XIIP-4804

 

 

 

17. Keičiamo įstatymo 3 priedas taisytinas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK nustatytus reikalavimus:

- 1 punkte išbrauktinas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES pavadinimas - žodžiai „kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“;

- 2 punktas pildytinas, po nuorodos „OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) įrašant žodžius „su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p.193)“;

- priedo 1 ir 2 punktai sukeistini vietomis, išdėstant juos chronologine tvarka.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-11-21

Nr.(6)-SD-773

 

 

 

1. Projekte nebelieka nuostatos, jog savivaldybė kaip proceso dalyvis turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atlikta ir planuojamai veiklai, kuri neįrašyta į šio Projekto 1 ir 2 priedus. Teisė spręsti lieka tik atsakingai institucijai, kuri ne visada žino realią padėtį savivaldybėje, t.y. monitoringo duomenis, savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus ir pan. Todėl savivaldybės prašo sugrąžinti šią teisę į Projektą.

Nepritarti

  Komitetas siūlo atsižvelgti  į LRS TD Teisės departamento ir STT išvadas (dėl 3 str. 2 d. (išbraukimui)) ir pritaria projekto iniciatoriams - įstatymo projekte atsisakyti galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims.

PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos.

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-11-21

Nr.(6)-SD-773

 

 

 

2. Projekte subjektui nepateikus per nustatytą terminą išvadų, laikoma, kad yra pritariama planuojami ūkinei veiklai. Savivaldybės siūlo, kad PAV įstatyme būtų raštiškas PAV subjektų atsakymas atsakingai institucijai apie pritarimą arba nepritarimą planuojamai ūkinei veiklai.

Nepritarti

Projekto 8 straipsnyje įtvirtinama nauja nuostata, pagal kurią PAV subjektams per įstatyme nurodytą terminą nepateikus išvadų, laikoma, kad jie pritaria programai. Tokia pati nuostata suformuota ir PAV įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimo subjektui laiku nepateikus išvadų, atsakinga institucija priima sprendimą be jų.

Įtvirtinus šias nuostatas bus išvengta proceso vilkinimo, nes jeigu būtų atsižvelgta į Savivaldybių asociacijos pasiūlymą, tuomet ūkio subjektas būtų priverstas laukti išvadų net ir tuo atveju, jeigu jos būtų pateikiamos nesilaikant terminų.

Pažymėtina, kad toks pats principas taikomas ir Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose.

3.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-11-21

Nr.(6)-SD-773

 

 

 

3. Savivaldybės nepritaria atsisakyti savivaldybės veto teisės, stabdant PAV procesą neribotam laikui pirminiame PAV proceso etape, nes planuojama ūkinė veikla privačioje ar valstybinėje žemėje gali neatitikti teritorijos planavimo dokumentų (savivaldybės bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų). Savivaldybė, kaip institucija, turi turėti teisę pasirinkti kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose.

Nepritarti

 

PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu, priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje. Šis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nesuteikia užsakovui teisės įgyvendinti projektą. Vertinant tai, kad PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. PAV proceso metu susitariama tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus.

Galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo. Tokios teisės realizavimo pasekmės – PAV procedūrų sustabdymas neribotą laiką iki savivaldybės taryba panaikins savo priimtą sprendimą arba jis bus panaikintas teismine tvarka. Kitaip tariant, savivaldybės tarybai suteikta absoliuti teisė, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje bei tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.

PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas.

Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais. Planuojama ūkinė veikla uždraudžiama be objektyvių motyvų, netgi neturint visų duomenų, informacijos apie veiklą ir ūkio subjekto planuojamas diegti technologijas, priemones ir pan. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tiesioginių atsakingos institucijos (AAA) konsultacijų su savivaldybės vykdomąja institucija procedūras visuose atrankos dėl PAV (7 str.) ir PAV proceso etapuose (8 ir 10 str.), atsisakant savivaldybės veto teisės stabdant PAV procesą pirminiame PAV proceso etape. Tokiu būdu užtikrinamas efektyvus ir nuoseklus konsultavimasis su savivaldos institucijomis, išvengiama, nepagrįstų sprendimų ir sudaromos palankios sąlygos regionų vystymuisi ir plėtrai, paliekant teisę kompetentingiems, profesionaliems specialistams nagrinėti ir vertinti ataskaitose pateiktas išvadas.

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-11-21

Nr.(6)-SD-773

 

 

 

4. Projekte po kiekvieno PAV proceso etapo, atsakinga institucija organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąja institucija jos pasiūlymams aptarti. Savivaldybės siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir palikti atrankos išvadų persvarstymą, kai PAV subjektai ir organizatorius pateikia prašymą persvarstyti, kadangi persvarstymo metu dažniausiais ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija atsižvelgdama j PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Nepritarti

Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga.

5.

Lietuvos  pramoninkų konfederacija

2016-12-19 Nr. 645

 

 

 

Išrašas iš  2016-12-19 rašto Nr. 645:

„<...> Siūlome koreguoti Projekto 2 priedą, išbraukiant 11.5 punktą arba nustatyti didesnius ribinius dydžius (1000 tonų) ir išdėstyti 11.5 punktą taip:

„11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000 100 ar daugiau tonų atliekų". <...>“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

6.

Lietuvos  pramoninkų konfederacija

2016-12-19 Nr. 645

 

 

*

Išrašas iš  2016-12-19 rašto Nr. 645:

„<...> Siūlome koreguoti (Projekto 2 priedo 11.7.2 ), darant išimtį eksploatacijai netinkamoms transporto priemonėms  Projekto 2 priedo 11.7.2 punktą pavojingų atliekų laikymą įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 tonų atliekų, išskyrus eksploatacijai netinkamoms transporto priemonėms.<...>“ .

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

7.

Lietuvos  pramoninkų konfederacija (LPK)

Lietuvos Žemės ūkio rūmai (ŽŪR)

Lietuvos verslo konfederacija (LVK)

Asociacija  Investors Forum (AIF)

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (LKATA)

Antrinio perdirbimo įmonių asociacija (APĮA) ir

Pavojingų atliekų tvarkymo asociacija (PATVA)

 

KREIPIMASIS

2016-12-20

 

 

 

(1)Išrašas iš  2016-12-20 Kreipimosi (iš esmės projektui pritaria, tačiau teikia pasiūlymus projekto 2 priedui):

 

„<...>  - patikslinti 2 priedo 11.18 punktą, numatant, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama planuojant gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į 1 ir 2 priedus, plėtrą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas - 2,5 ha ar didesnis plotas.  

<...>“ .

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

8.

LPK, ŽŪR, LVK, AIF, LKATA, APĮA

 

KREIPIMASIS

2016-12-20

 

 

 

(2) Išrašas iš  2016-12-20 Kreipimosi (iš esmės projektui pritaria, tačiau teikia pasiūlymus projekto 2 priedui):

 

„<...> - patikslinti 2 priedo 11.7 punktą, paaiškinant, kad atrankos atlikti nereikia, kai planuojama vykdyti pavojingų atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veiklą (t. y. veiklą, kai atliekomis tapę produktai (pavyzdžiui, naudoti šaldytuvai, mobilieji telefonai ar kiti elektros ir elektroninės įrangos prietaisai) ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo). <...>“ .

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

9.

LPK, ŽŪR, LVK, AIF, LKATA, APĮA

 

KREIPIMASIS

2016-12-20

 

 

 

(3) Išrašas iš  2016-12-20 Kreipimosi (iš esmės projektui pritaria, tačiau teikia pasiūlymus projekto 2 priedui):

 

„<...>- koreguoti Projekto 2 priedą, išbraukiant 11.5 punktą, arba nustatyti didesnius ribinius dydžius ir išdėstyti 11.5 punktą taip:

 

„11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000 490 ar daugiau tonų atliekų:". <...>“ .

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

10.

LPK, ŽŪR, LVK, AIF, LKATA, APĮA

 

KREIPIMASIS

2016-12-20

1(7),

1

(11)

(8),

 

(12)

 

(4) Išrašas iš  2016-12-20 Kreipimosi:

„<...> patikslinti įstatymo projekto 7 str. 8 d. ir 11 str. 12 d. nuostatas ir pratęsti poveikio aplinkai vertinimo procese priimamų sprendimų galiojimo terminus: atrankos išvados galiojimo terminą iki 5 metų, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo terminą iki 8 metų. <...>“ .

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

15.

UAB „Minijos nafta“

2017-03-13 Nr.69

 

 

*

Pateikiama nuomonė dėl Seimo narių pasiūlymų.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

16.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija

2017-03-20

2 priedas

1.

1.12

Šio projekto 1.1.12. punkte numatyta 7000 vietų audinėms riba, nuo kurios būtina atlikti Atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Čia nėra detalizuojama kokios vietos turima galvoje. Audinių ir lapių auginimo ūkiuose tik suaugę gyvūnai laikomi po vieną, o jaunikliai laikomi įvairaus dydžio narveliuose grupėmis, o to tame pačiame narvelyje, kuriame gali būti laikomas vienas suaugęs gyvūnas, galima

laikyti du jauniklius. Todėl tam, kad skaičiuojant vietas išvengti interpretacijos ir sutinkamai su Reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo priedu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D 1-608/3D-651 redakcija), prašau patikslinti, kad tai yra vietos suaugusiems gyvūnams (virš 10 mėn. amžiaus). 7000 suaugusių audinių auginantis ūkis yra laikomas turinčių 175 Sutarinius gyvulius (SG) ir yra 30% mažesnis nei ribinis 250 karvių ir bulių laikantis ūkis.

Analogiškai projekto 1.1,13 punkte numatyta 3000 vietų lapėms riba. Čia taip pat prašome patikslinti, kad tai yra vietos suaugusiems gyvūnam s (virš 10 mėn. amžiaus). Tiek suaugusių lapių turintis ūkis laikomas turinčiu 200 SG.

Nepritarti

Komitetas pritarė Žemės ūkio rūmų pasiūlymui (žr. šios lentelės 17 p.) bei teikia savo pasiūlymus, kurie  išdėstyti šios išvados 6.2 lentelėje.

17.

Žemės ūkio rūmai

2017-03-21 Nr.1.05-0181

2 priedas

 

 

Pasiūlymai:

1. Projekto 2 priedo 1.1.12. papunktyje numatyta, kad 7000 ar daugiau audinių ar kiaunių auginimo vietų turinčiuose statiniuose turės būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai

vertinimo, tačiau nedetalizuojamas vietų skaičiavimo metodika. Pavyzdžiui audinių ir lapių auginimo ūkiuose tik suaugę gyvūnai yra laikomi po vieną, tuo tarpu jaunikliai laikomi įvairaus dydžio narveliuose grupėmis. Tame pačiame narvelyje, kuriame laikomas vienas suaugęs gyvūnas, papildomai galima laikyti du jauniklius. Siekiant išvengti intensyvaus gyvūnų ar paukščių auginimo vietų skaičiavimo klaidų ar interpretacijų galimybės būtina patikslinti, kad tai yra vietos suaugusiems gyvūnams (vyresniems kaip 10 mėn. amžiaus). Atsižvelgiant į Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-608/3D-651 „Dėl aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m, liepos 14 d, įsakymo Nr. D1-367/3D-342 "Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo" pakeitimo“ priedą, 7000 suaugusių

audinių auginantis ūkis yra laikomas turinčiu 175 sutartinius gyvulius (toliau - SG) ir yra 30% mažesnis nei ribinis 250 galvijų laikantis ūkis.

2. Analogiškai Projekto 1.1,13 papunktyje numatyta, kad 3000 ar daugiau lapėms skirtų auginimo vietų turintiems statiniams atitinkamai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Prašome patikslinti, kad tai yra vietos suaugusiems gyvūnams (vyresniems kaip 10 mėn. amžiaus). Tiek suaugusių lapių turintis ūkis laikomas turinčiu 200 SG.

3. Žemės ūkio rūmai pasisako už tai, kad bet kuri ūkinė veikla privalo būti vykdoma

laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir nepritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui, kad projekte būtų įtvirtinta savivaldybės teisė sustabdyti poveikio aplinkai vertinimo (toliau - PAV) procesą neapibrėžtam laikotarpiui, kas apsunkintų visą PAV procesą bei įteisintų neigiamą praktiką verslo subjektams plėtoti vykdomą veiklą bei įgyvendinti investicinius projektus.

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Antikorupcinio vertinimo išvada

2017-01-17

Nr.4-01-494

1(3)

(2)

 

1. Projekto XIIP-4804 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Analizuojant šią nuostatą nustatyta, kad yra neaiškus šios procedūros įgyvendinimo mechanizmas, nes ūkio subjektams nenustatyta pareiga informuoti atsakingosios institucijos apie planuojamos vykdyti ūkinės veiklos mastus, o atsakingoji institucija nedalyvauja visų leidimų ūkinei veiklai išdavimo procese. Todėl neaišku, kaip ji sužinotų apie planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, kaip įvertintų jos mastą, kokius įgaliojimus turėtų sužinojusi ir įvertinusi ūkinės veiklos poveikį leidimo išdavimo proceso sustabdymui, kokiais terminais turėtų atlikti vertinimo inicijavimo procedūras, jeigu nustatytų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti PAV.

Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „turi teisę“ leidžia atsakingajai institucijai, nors ir nustačiusiai būtinybę atlikti PAV, jo nereikalauti iš ūkio subjekto, todėl siūlome vengti formuluočių, sudarančių galimybę elgtis dviprasmiškai.

Neaiškus procedūros įgyvendinimo mechanizmas ir išplėsta institucijos diskrecija, kai nenustatyti atvejai ar kriterijai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, arba nors ir nustačius kriterijus, tačiau institucijai jų netaikant ir turint galimybę savo nuožiūra priimti sprendimą, yra laikytini korupcijos rizikos veiksniais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įpareigoti ūkio subjektus, prieš prašant leidimų ūkinei veiklai, patikrinti per atsakingąją instituciją, ar nereikalingas tai veiklai PAV, taip pat nustatyti aiškų procedūros įgyvendinimo mechanizmą, jo įgyvendinimo terminus, panaikinti atsakingosios institucijos nepagrįstos diskrecijos galimybes.

Pritarti

iš dalies

Komitetas atsižvelgia į LRS TD Teisės departamento ir  STT pastabą dėl  3 str. 2 d. (išbraukimui), ir teikia pasiūlymus, kurie išdėstyti  šios išvados 6.2. lentelėje.

 

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Antikorupcinio vertinimo išvada

2017-01-17

Nr.4-01-494

6

1

3

2. Projekto Nr. XIIP-4804 6 straipsnio 1 dalies trečiame punkte nustatyta, kad atsakingoji institucija prireikus pasitelkia konsultantus ataskaitos ir kartu su ja pateiktų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir jų įvertinimo, savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų vertinimui. Atvejai, kuriais atsakingoji institucija pasitelkia konsultantus, jų pasitelkimo būdas, jų statusas, išvadų reikšmė atsakingosios institucijos sprendimo priėmimui projekte nėra nustatyti. Manome, kad atsakingojoje institucijoje turėtų dirbti darbuotojai, kurių kompetencija leistų vykdyti jiems visas pavestas funkcijas, o nereglamentuotas konsultantų dalyvavimas PAV procese tik sudarytų sąlygas piktnaudžiauti ir valstybės lėšas naudoti neracionaliai, kadangi pagal analizuojamą normą, konsultantų dalyvavimą savo lėšomis privalės organizuoti atsakingoji institucija. Siūlome nustatyti, kad konsultantai gali būti pasitelkiami tik įstatyme nustatytais objektyviais atvejais ir reglamentuoti konsultantų pasitelkimo tvarką, jų statusą, išvadų reikšmę sprendimo priėmimui.

Pritarti

 

3.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras

2016-12-22 Nr. (4.17.)-R2-3532

 

 

*

Išrašas iš 2016-12-22 rašto  Nr. (4.17.)-R2-3532

 

„<...> projektui nepritaria bei reiškia didelį susirūpinimą dėl savivaldybių institucijų eliminavimo

iš poveikio aplinkai vertinimo proceso:

 

Nepritarti

Komitetas nepritaria „Projekto nepritarimui“. Komitetas pritaria įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam  Seimo Aplinkos apsaugos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į KRK išvadą

4.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras

2016-12-22 Nr. (4.17.)-R2-3532

 

 

*

Išrašas iš 2016-12-22 rašto  Nr. (4.17.)-R2-3532

 

„<...> 1. Nauju įstatymo projektu siekiama savivaldybes išbraukti iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų statuso ir joms priskirti tik stebėtojų vaidmenį... <...>.“

 

(t. y. savivaldybėms suteikti tik galimybę atsakingai institucijai pateikti savo pasiūlymus dėl atrankos informacijos, poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.  Pagal Projektą savivaldybės vykdomajai institucijai nėra suteikiama teisė pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti poveikio aplinkai vertinimo programą ar ataskaitą. Projektu siekiama savivaldybes maksimaliai eliminuoti iš poveikio aplinkai vertinimo proceso, joms paliekant tik deklaratyvias poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvio teises. Tuo tarpu visuomenei poveikio aplinkai vertinimo procese suteikiamos platesnės teisės nei

savivaldybės vykdomajai institucijai. Projektu savivaldybėms net nėra suteikta teisė, priešingai nei visuomenei, kreiptis į teismą dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados ar priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (Projekto 15 straipsnyje nustatyta visuomenės teisė kreiptis į teismą, jei į jos prašymą atsakinga institucija deramai neatsižvelgė, ir nurodyta, kad visuomenė turi teisę ginti viešąjį interesą ginčijant atsakingos institucijos priimtus sprendimus).

Nesutinkame, kad savivaldybės būtų nepriskiriamos prie poveikio aplinkai vertinimo subjektų bei joms būtų panaikintos šiuo metu galiojančios poveikio aplinkai vertinimo subjektų teisės, priešingu atveju savivaldybės nebegalėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savarankiškąją aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkciją.).

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

5.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras

2016-12-22 Nr. (4.17.)-R2-3532

 

 

*

Išrašas iš 2016-12-22 rašto  Nr. (4.17.)-R2-3532

 

„<...> 2. Įstatymo projektu siekiama visiškai eliminuoti savivaldybės tarybos vaidmenį iš poveikio

aplinkai vertinimo proceso. <...>“

 

„<...>... Siekiant kompromiso, Projekte galėtų būti apibrėžta, kad veto teise savivaldybės tarybos gali pasinaudoti, atsižvelgdamos į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, teisinį reglamentavimą ir (ar) turimus savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, bet ne visiškai ją panaikinti. <...>“

(Nesutinkame su šiuo pakeitimu, nes būtent savivalda atstovauja gyventojams. Savivaldybė kaip institucija turi turėti teisę pasirinkti, kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. ).

Nepritarti

 

Komitetas pritarė  į LRS TD Teisės departamento ir STT išvadoms (dėl 3 str. 2 d. (išbraukimui)) ir projekto iniciatoriams - įstatymo projekte atsisakyti galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims.

PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos.

6.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras

2016-12-22 Nr. (4.17.)-R2-3532

 

 

*

3. Esame prieš poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo panaikinimą, nes paprastai atsakingos institucijos priimtoje atrankos išvadoje nėra aiškiai nurodamas realus poveikis aplinkai bei neapibrėžiamos neigiamą poveikį mažinančios priemonės ar konkretūs realūs pasiūlymai poveikiui mažinti. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir atrankos išvados persvarstymo galimybę, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikia motyvuotą prašymą persvarstyti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą, nes būtent šio persvarstymo metu dažniausiai ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija, atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Nepritarti

Atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Linas Balsys

Gintautas Kindurys

Paulius Saudargas

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2016-12-15

1(8)

(7)

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai  per nustatytą laiką privalo pateikti išvadą dėl programos. Jei jie išvados nepateikia, tai laikoma, kad jie programai pritarė. Toks proceso reglamentavimas skamba dviprasmiškai, nes kaip reikėtų vertinti tokius subjektų poelgius, kai jie dėl tam tikrų paskatų nesiteikia  pateikti išvados. Todėl tikslinga siūlyti, kad subjektai privalo per jiems nustatytą laikotarpį pateikti išvadas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai.“

Nepritarti

 

Tiek galiojančiame PAV įstatyme, tiek įstatymo projekte įtvirtinta pareiga PAV subjektui per nustatytą terminą pateikti išvadas. Tai reiškia, kad PAV subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas PAV procese, privalo laiku pateikti išvadas. Toks pats principas įtvirtintas Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose

2.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Linas Balsys

Gintautas Kindurys

Paulius Saudargas

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2016-12-15

10

7

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, laikoma, kad jie pritaria ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai.“

Nepritarti

 

3.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Linas Balsys

Gintautas Kindurys

Paulius Saudargas

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2016-12-15

1(6)

(5)

(4)

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodoma, kad saugomų teritorijų institucija „Natura 2000“ teritorijose koordinuoja veiksmus dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau saugomos teritorijos neapsiriboja vien „Natura 2000“ teritorijomis  ir ūkinė veikla gali įtaką daryti kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, ir kitose saugomose teritorijose.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir vietovėms, kurias planuojama ūkinė veikla gali paveikti“

Nepritarti

Pagal įstatymo projekto 5 str. 1 d. 2 p. saugomų teritorijų institucija kaip PAV subjektas įtraukiama į PAV procesą tik tais atvejais, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas dėl to, kad veikla gali daryti reikšmingą poveikį Natura 2000 teritorijoms ar artimai jos aplinkai. Dėl to ir jos kompetencija  siejama su Natura 2000 teritorijomis.

4.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Linas Balsys

Gintautas Kindurys

Paulius Saudargas

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2016-12-15

1(6)

(5)

(5)

 

Argumentai:

Projekto tame pačiame straipsnyje numatoma kokie subjektai, kokią veiklą koordinuos dėl atrankos ir PAV procesų.  Tačiau savivaldybių institucijoms atrankos ar PAV atlikimo koordinavimas – nenumatytas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:

 „5) savivaldybių institucijos -  dėl planuojamos ūkinės veiklos įvertinant programas ir teikiant išvadas dėl ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.“

Nepritarti

Pasiūlyme nurodoma ne savivaldybės institucijų kompetencija, o funkcijos ar pareigos. Kai kitų PAV subjektų atveju siūlomoje keisti 6 str. 5 d. nurodoma konkreti PAV subjekto kompetencija pagal jo kuruojamą sritį.

5.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Linas Balsys

Gintautas Kindurys

Paulius Saudargas

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2016-12-15

7

8

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka. Suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.“

Nepritarti

Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo laikantis PAV direktyvos siūlomos atrankos procedūros ir siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus. Be to, išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija.

6.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Linas Balsys

Gintautas Kindurys

Paulius Saudargas

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2016-12-15

1(3)

(2)

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekte numatyta, kad atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ( PAV ) atliekama ne tik plečiant, keičiant ūkinę veiklą, bet ir ją planuojant. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsakinga institucija  priima sprendimą dėl atrankos ūkinei veiklai, kuri yra įrašyta į įstatymo 2 priedo sąrašą, kai sąraše nurodytos veiklos sudaro 50 procentų apatinio ribinio dydžio. Direktyvoje 2014/52/ES nurodoma, kad tikslinga atlikti atranką ir toms veikloms jei to nereikalauja direktyvos II ar III priedai, bet veikla akivaizdžiai  gali įtakoti aplinką. Todėl projekte numatytas veiklų susiaurinimas atrankai atlikti galimai prieštarauja direktyvos pagrindinėms nuostatoms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atsakingoji institucija  Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, o atsakingoji institucija nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 2 priede priedo nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas,  atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims.

PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos.

7.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Gintautas Kindurys

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2016-12-15

I priedas

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto I priede numatoma, kad kai tradicinių angliavandenilių per parą išgaunama 500 tonų, poveikio aplinkai vertinimą atlikti privaloma.  Tokia tradicinių angliavandenilių gavybos numatyta norma Lietuvos sąlygomis yra gana didelė, todėl gavybos metu ji gali būti nepasiekta, arba pasiekta trumpą laiką (pvz. 0,5-1 metus).  Iš anksto sunku numatyti gavybos apimtis, ypač per parą, kada ji bus pasiekta ir kiek laiko truks? Tai priklauso nuo geologinių sąlygų, taikomų technologijų, naftos kainos, jos gavybos strategijos ir kt. veiksnių.

Vėlyvose gavybos stadijose išgaunamas naftos kiekis gali būti ir nedidelis, bet tuo pačiu metu su ja ateina daug vandens (sūrymo), kurį reikia atskirti nuo naftos, pervežti, įpumpuoti gręžiniais į numatytą sluoksnį. Ši procedūra irgi  gali turėti poveikį aplinkai proporcingą ne išgaunamos naftos kiekiui, o sūrymo kiekiui.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto I priedo 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 t per parą naftos);“

Nepritarti

Komitetas pritaria iniciatorių argumentams, kad

Įstatymo projekto 1-priede nurodytos veiklos rūšys yra identiškos kaip ir ES Direktyvos 2011/92/ES 1-ame priede.

 

 

 

8.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Linas Balsys

Gintautas Kindurys

Paulius Saudargas

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2016-12-15

 

1(5)

(1)

(2)

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 5 straipsnio  1 dalies 2 punkte nurodant kas yra  poveikio aplinkai vertinimo ( PAV ) subjektai, neįrašytos savivaldybės. Tuo tarpu, savivaldybės administracijos ir tarybos nariai yra tiesiogiai atsakingi už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Kai kuriose ES šalyse, kaip Austrija, Latvija, Lenkija, Suomija, savivaldybės ne tik priima sprendimus dėl PAV atlikimo, bet ir išduoda leidimus bei kontroliuoja tolimesnį ūkinės veiklos įgyvendinimo procesą ( Seimo informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų  skyrius ).

Įstatymo projekto 5 straipsnio  1 dalies 5 punkte  nėra aiškūs reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – <...> turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities <...>. Siūlome papildyti, kokios srities reikalaujamas aukštasis išsilavinimas, kadangi numatytu atveju rengėjas gali turėti bet kokios srities išsilavinimą. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais nustatomas kvalifikacijos srities atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifikai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, savivaldybių institucijos, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;“

Pritarti

.

9.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Linas Balsys

Gintautas Kindurys

Paulius Saudargas

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2016-12-15

 

1(5)

(1)

(5)

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį, magistro laipsnio išsilavinimą ar ir kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistų, kurių didesnė dalis yra įgijusių atitinkamą aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą ar, kiti - kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

10.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka Naglis Puteikis

Linas Balsys

Algimantas Salamakinas

Gintautas Kindurys

Paulius Saudargas

2016-12-15

1(8)

(4)

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje savivaldybėms numatoma galimybė susipažinti su programa ir atsakingai institucijai  pateikti pasiūlymus. Toks sumenkintas savivaldybių dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese prieštarauja kitų šalių praktikai, kur savivaldybės turi vertinančios ir net kontroliuojančios institucijos statusą. Savivaldybių institucijos yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Siūlome palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme ir kurioje nurodoma, kad jei savivaldybių tarybos svarstant programą priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, tai ūkinė veikla negalima iki to laiko kol bus priimtas kitoks sprendimas, išskyrus valstybinės reikšmės objektus. Tokiu būdu, būtų patenkintas pilnavertis savivaldybių dalyvavimas ir visuomenės lūkesčiai per jų rinktus savivaldybių tarybos narius.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“

Nepritarti

(Žr. argumentus išdėstytus aukščiau: 3 lentelės 1,3,4 d.). 

 

 

11.

Seimo nariai:

 

Kęstutis Bacvinka

Gintautas Kindurys

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2015-12-15

 

 

 

 

 

Argumentai:

Iš įstatymo projekto II priedo išimtas dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo krematoriumo statybai. Dėl šių statinių savitos ūkinės veiklos specifikos visuomenėje kyla daug nesutarimų. Vadovaujantis Orhuso konvencija suinteresuota visuomenė turi teisę dalyvauti institucijoms priimant sprendimus. Poveikio aplinkai vertinimas visuomenei kaip tik  ir užtikrina tokią teisę.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto I priedo 9 dalį 13 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9.13. Krematoriumų įrengimas“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

12.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka

Gintautas Kindurys

Algimantas Salamakinas

Naglis Puteikis

2015-12-15

 

 

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto II priedo 11 dalį 19 ir 20 punktais ir juos  išdėstyti taip:

„11.19. Naujų kapinių įrengimas.

11.20. Šaudmenų gamyba;“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

13.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1(3)

(2)

 

 

Argumentai:

Šiuo metu atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – visuomet reikalauja atlikti PAV atrankos procesą atvejais, kai yra planuojama ūkinė veikla, susijusi su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), nors Aplinkos ministerijos tinklalapyje yra pateikta rekomendacijų lentelė dėl ūkinės veiklos, susijusios su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), kurioje yra nurodyta kokiais atvejais kuris PAV procesas turi būti taikomas. Atsakinga institucija visiškai neatsižvelgia į šias rekomendacijas, todėl turėtų būti išbrauktas teiginys dėl 2 priedo: ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją sekančiai:

„2. Atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri nėra įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, tačiau ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims (atsisakoma keičiamo įstatymo 3 str. 2 dalies).

PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos.

14.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1(6)

(5)

(5)

N

Argumentai:

Daugelio savivaldybių administracijų atsakymus dėl PAV proceso rengia architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, todėl jie turi pasisakyti tik dėl planuojamos ūkinės veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir  galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (pvz.: planuoti gamybinę ūkinę veiklą sklype galima tada, kai sklypo naudojimo būdas yra pramoninės ir sandėliavimo, o ne komercinės paskirties).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį papildant ją 5 punktu:

„5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendimams ir galimybės pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti, atsižvelgdama į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“

Pritarti

 

15.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1(7)

(6)

 

 

Argumentai:

Šiuo metu atsakinga institucija, per nustatytą laikotarpį iš savivaldybių (kaip subjektų) negaudama informacijos dėl PŪV veiklos, savivaldybių administracijoms siunčia papildomas užklausas dėl PŪV veiklos, todėl PAV atrankos procesas gali užtrukti net iki 3 mėnesių. Taip pat, atsakymo pateikimui yra skiriama 20 d. d., todėl procesas užtrunka ganėtinai ilgai, ir tai neigiamai atsiliepia verslo sąlygoms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį, išdėstant ją taip:

„Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus, savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar poveikio aplinkai vertinimo atsakingai institucijai yra laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo neturi.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

16.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1(7)

(9)

 

 

Argumentai:

Siekiant sumažinti išlaidas administraciniams ištekliams, mažinant administracinių procedūrų skaičių ir jų naštą, palengvinant sąlygas investicinei aplinkai ir atsižvelgiant į tai, kad statybas leidžiantis dokumentas galioja neribotai, siūloma pailginti ir priimtų PAV sprendimų galiojimo terminus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip:

„9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 20 10 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė. Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

17.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1

(10)

 

(5)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinės apžvalgos 16/82 „Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros ir jų terminai Europos Sąjungos valstybėse” informaciją, kad Lietuvoje PAV ataskaitos ir sprendimo etape maksimalūs procedūrų terminai yra ilgesni negu kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje), siūloma sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES nereglamentuojamus terminus. Šis pasiūlymas pagerintų šalies verslo aplinką, skatintų esamo verslo plėtrą ir naujų investicijų atėjimą, taip sąlygodamas naujų darbo vietų kūrimą bei šalies ekonomikos augimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, ir ją išdėstyti taip:

„5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per 20 15 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“

Nepritarti

Komitetas, atsižvelgia į iniciatorių informaciją apie PAV procedūrų trukmę kaimyninėse šalyse ir įvertina tai, kad pagal naująją PAV direktyvą išplečiami informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti reikalavimai (didesnės apimties ir su gilesniu pagrindimu atrankos dokumentai), todėl atsakinga institucija turės skirti daugiau laiko pateiktų dokumentų peržiūrai. Įstatymo projekte siūlomas 20 d. d. terminas yra pagrįstas ir optimalus.

 

18.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1

(10)

 

(9)

 

 

Argumentai:

Visi PAV proceso dalyviai turi pateikti tik motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos numatytoje vietovėje. Motyvuotas pasiūlymas – faktiniais duomenimis, rodikliais, faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teisės aktų nuostatomis ar kitais dokumentais pagrįstas pareiškėjo siūlymas (prašymas).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip:

„9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 6 straipsnio 7 dalį, pagal kurią visuomenė turi teisę teikti bet kokius pasiūlymus, įstatymo projekte nenurodoma, kad pasiūlymas turi būti motyvuotas ar pagrįstas ir tokiu būdu užtikrinamas tinkamas Orhuso konvencijos ir direktyvos įgyvendinimas.

19.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1

(10)

 

(6)

 

 

Argumentai:

Kadangi poveikio aplinkai vertinimo subjektai jau yra susipažinę su PAV ataskaita, 5 darbo dienos yra pakankamas laikotarpis papildytos ataskaitos peržiūrai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 5 darbo dienų dienas nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai.“

Nepritarti

Įstatymo projekte nurodytas maksimalus antrą kartą teikiamos poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvados teikimo terminas, t. y. PAV subjektas neprivalo laukti 10 darbo dienų, kad galėtų pateikti išvadą. Jis išvadą turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, t. y. priklausomai nuo dokumentų keitimo apimties, nuo pastabų turinio, išvada gali būti pateikta ir per 2 ir per 7 darbo dienas.

20.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1

(11)

 

(1,6,8)

 

 

Argumentai:

Šiuo metu atsakinga institucija yra priversta stipriai vilkinti procesą, kadangi ją pasiekia visiškai nemotyvuoti ir niekuo nepagrįsti prašymai dėl PŪV veiklos. Atsakinga institucija, gaudama motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos, galėtų atlikti argumentuotą jų vertinimą, todėl PAV procesas vyktų daug greičiau.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1, 6, 8 dalis, išdėstant jas taip:

„1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos:

1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba

2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“

<...>

„6. Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos motyvuotiems pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos motyvuotus pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai.“

<...>

„8. Jei atsakingoji institucija yra gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos motyvuotų pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies nuostatomis, ji turi svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą.“

Nepritarti

Įstatymo projekto 11 str. 1 d. nustatytas reikalavimas atsakingai institucijai teikti motyvuotus pasiūlymus.

 

21.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1

(11)

 

(2)

 

 

Argumentai:

Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 50 d. d iki 40 d. d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, ši institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 50 40 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“

Nepritarti

Įstatymo projekto 11 str. 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimai pataisyti ar papildyti ataskaitą turi būti motyvuoti, taip pat ir sprendimas pasitelkti konsultantus turi būti motyvuotas.

Dėl sprendimo priėmimo termino sutrumpinimo iki 40 darbo dienų - įstatymo projekte siūlomas 50 darbo dienų terminas yra optimalus, kadangi konsultantai pasitelkiami vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. atlikus viešųjų pirkimų procedūras, turinčias Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus terminus. Be to, įstatymo projekte nurodytas maksimalus sprendimo priėmimo terminas, t. y. atsakinga institucija neprivalo laukti 50 darbo dienų, kad galėtų priimti sprendimą. Ji sprendimą turi priimti ne vėliau, kaip per 50 darbo dienų, t. y. turint konsultantų išvadas, sprendimas gali būti priimtas ir per 35 ar 40 darbo dienų.

22.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1

(11)

 

(3)

 

 

Argumentai:

Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 15 d. d iki 10 d. d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir (ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per 15 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.“

Nepritarti

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pagal motyvuotas pastabas papildytos ar patikslintos ataskaitos vertinimo ir sprendimo priėmimo terminas 15 d. d. lyginant jį su šiuo metu galiojančiame PAV įstatyme nustatytu terminu (galiojančio PAV įstatymo 11 str. 3 d. – 25 d. d.) jau yra sutrumpintas 10 d. d. (2 savaitėmis). Be to, šis terminas yra maksimalus, kiekvienu konkrečiu atveju jis gali būti trumpesnis, tačiau atsakinga institucija neturi jo viršyti.

23.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

1

(11)

 

(12)

 

 

Argumentai:

Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 20 d. d iki 15 d. d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 12 dalį, išdėstant ją taip:

„12. Atsakingosios institucijos priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį veikla galima pasirinktoje vietoje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 20 15 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės poveikio aplinkai, nepasikeitė. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.“

Pritarti   

 

24.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

2 priedas

 

3.8

 

Argumentai:

Žaliosios energetikos palaikymo ir plėtros tikslais mažinant perteklinę administracinę naštą, yra būtina atsisakyti perteklinių aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat, remiantis energetikos įstatymo reikalavimais, nuo 6 MW galios didiesiems vėjo parkams taikomas prisijungimas į perdavimo tinklą, o šešėliavimą pakankamai gerai spendžia nustatytos sanitarinės zonos, tuo tarpu visos poveikio atrankų išvados iki 6 MW galios jėgainėms buvo teigiamos, o tai aiškiai rodo, kad PAV yra perteklinis veiksmas, apkraunantis vertintojus papildoma darbo našta, kai jų energija galėtų būti nukreipta kitų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo kontrolės link.

 

Pasiūlymas:

„3.8. vėjo elektrinių įrengimas (kai jų įrengtoji galia viršija 30 kW 6 MW );“

Nepritarti

Komitetas atsižvelgė į projekto iniciatorių argumentus, kad didžiausia problema ne galingumas, bet vėjo jėgainių skaičius ir aukštis vienoje teritorijoje. Taip pat iniciatoriai įsipareigojo pateikti pasiūlymą pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui, kuriuo bus nustatyti minėti parametrai.

25.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

25 priedo

 

 

10.2

Argumentai:

Įvertinant tai, kad 0.5 ha urbanistiniai objektai sudaro apie 30 proc. visų PAV atrankų srauto, ir beveik visais atvejais PAV nebuvo pareikalautas, galima teigti, kad neigiamą poveikį aplinkai yra įmanoma suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais ir teritorijų planavimo reikalavimais. Tokiu būdu sumažėtų administracinė našta ir pertekliniai reikalavimai, o investicijų projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo laikas sutrumpėtų apie 6 mėn.

 

Pasiūlymas:

„10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais);“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

26.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

2 priedas

 

11.2

 

Argumentai:

Įvertinant tai, kad centralizuotas nedidelių atliekų kiekių perdirbimas sąlygoja papildomas transportavimo išlaidas, o atliekų perdirbimo ir apdorojimo veikla yra skatinama tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, siūlytina nustatyti ir atvejus, kai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (nuo 50 iki 100 tonų per parą) ir atvejus, kai jos visiškai nereikia (iki 50 tonų per parą).

 

Pasiūlymas:

„11.2. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas mažiau kaip 100 ir daugiau kaip 50 tonų per parą.“

Nepritarti

 

27.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-02

 

2 priedas

 

12.2

 

Argumentai:

Siekiant pagerinti investicinę aplinką, ypač smulkiojo verslo kaimo regionuose plėtrai, būtina sumažinti perteklinę administracinę naštą, būtina PAV taikymo išimtį taikyti didesniems, nei 50 vietų kaimo turizmo subjektams. Juo labiau, kad tokio pobūdžio veiklų poveikį aplinkai galima suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, jų įgyvendinimą užtikrinant per techninio projekto derinimo ir objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir teritorijų planavimo reikalavimus. Pastarosios procedūros jau sudaro sąlygas visuomenei sužinoti apie planuojamą veiklą ir galimybes pareikšti savo nuomonę ir poziciją.

 

Pasiūlymas:

„12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose 50 100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros);“

Pritarti

 

28.

Seimo narys

Linas Balsys

2017-03-21

2 priedas

1

 

 

Argumentai:

Įvertinant tai, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projekte atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas atsisakoma 3 str. 2 d. nuostatos, pagal kurią atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) būtų galėjusi reikalauti atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo į įstatymo projekto 2 priedo sąraše įrašytai ūkinei veiklai, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 proc. ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio, o įstatymo projekte siūlomi žemutiniai ribiniai dydžiai gyvūnams ir paukščiams yra dideli lyginant su faktiniais duomenimis apie ūkiuose realiai auginamus gyvūnų ir paukščių kiekius, ir įvertinant tai, kad žemės ūkio sektoriui per eilę metų aplinkosauginiai reikalavimai buvo liberalizuoti, nors žemės ūkio veikla daro didelį poveikį aplinkai, siūlome nustatyti žemesnius ribinius dydžius minėtoms veikloms.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu galiojančiame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ribiniai dydžiai yra nurodyti žemesni, todėl naujajame reglamentavime jie turėtų išlikti nepakitę.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo 1.1 punktą:

 

1. Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:

1.1. intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra:

1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg – daugiau kaip 1500 700, bet mažiau kaip 3000;

1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450 200, bet mažiau kaip 900;

1.1.3. paršeliams nuo 7 kg iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 12 000 ar daugiau;

1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau;

1.1.5. veršeliams iki 1 m. – 1 000 ar daugiau;

1.1.6. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 ar daugiau;

1.1.7. avims, ožkoms – 3 500 ar daugiau;

1.1.8. arkliams nuo 1 m. – 250 ar daugiau;

1.1.9. kumeliukams iki 1 m. – 500 ar daugiau;

1.1.10. triušiams – 10 000 5000 ar daugiau;

1.1.11. šinšiloms – 50 000  25 000 ar daugiau;

1.1.12. audinėms/kiaunėms – 7 000 3500 ar daugiau;

1.1.13. lapėms – 3 000 1500 ar daugiau;

1.1.14. nutrijoms – 5 000 2500 ar daugiau;

1.1.15. stručiams – 500 250 ar daugiau;

1.1.16. vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 40 000 10 000;

1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000 10 000;

1.1.18. antims – 24 000 12 000 ar daugiau;

1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 d. – 30 000 15 000 ar daugiau;

1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 d. – 15 000 7500 ar daugiau;

1.1.21. žąsims – 15 000 7500 ar daugiau;

1.1.22. putpelėms – 40 000 20 000 ar daugiau.

Nepritarti

Komitetas teikia savo pasiūlymus (žr. 6 lentelės 2 d.)

29.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Simonas Gentvilas

Kęstutis Mažeika

2017-03-21

 

2

12

 

 

Argumentai:

Įvertinant tai, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu priimamas sprendimas yra specialus sprendimas, kuris nesuteikia pilnos teisės užsakovui įgyvendinti projektą, t. y. šis poveikio aplinkai vertinimo sprendimas neleidžia kasti ar kitokiu būdų pradėti vykdyti ūkinę veiklą. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai yra aplinkos apsaugos sąlygų, reikalavimų rinkinys, kuriomis remiantis išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, žemės gelmių išteklių naudojimo leidimas. Įstatymo projekte nurodomas sprendimas dėl poveikio aplinkai nėra sutikimas dėl planuojamos ūkinės veiklos 2014/52/ES direktyvos 1, 8a ir 9 straipsnio prasme. Pagal direktyvos reikalavimus įstatymo projekte siūlomas įtvirtinti sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pagal 2014/52/ES direktyvą yra „kompetentingos institucijos pagrįsta nuomonė“ (Direktyvos 1 str. 2 d. g punktas, angl. reasoned opinion), todėl jis negali būti laikomas galutiniu sutikimu/leidimu veiklos įgyvendinimu. Be to, įstatymo projekte Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai termino apibrėžtis yra platesnė nei pats terminas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, įstatymo projekte nurodytą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai būtina tikslinti taip, kaip jis suprantamas direktyvoje ir taip, kaip juo vadovaujamasi išduodant leidimus pagal nacionalinę teisę.

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, numatomas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, galima ar negalima pasirinktoje vietoje atitinka teisės aktų reikalavimus, ir jame nustatomos sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu, planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimui.“

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4804ES ir Komiteto išvadai  bei pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems  pritarė Kaimo reikalų komitetas.

6.2. Pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kaimo reikalų komitetas

2017-03-21

2 priedas

1.1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, pateiktas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektui buvo atsisakyta galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims (atsisakoma keičiamo įstatymo 3 str. 2 dalies). Šiuo pasiūlymu tikslinamas 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai  turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas ir ribiniai dydžiai. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti  projekto 2 priedo 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1.1. intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra:

1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg – daugiau kaip 1500, bet mažiau kaip 3000;

1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;

1.1.3. paršeliams nuo 7 kg iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau;

1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau;

1.1.5. veršeliams iki 1 m. – 1 000 ar daugiau;

1.1.6. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 ar daugiau;

1.1.7. avims, ožkoms (suaugusių gyvūnų su  prieaugliu) – 3 500 ar daugiau;

1.1.8. arkliams nuo 1 m. – 250 ar daugiau;

1.1.9. Kumeliukams iki 1 m. – 500 ar daugiau;

1.1.10. triušiams (suaugusių gyvūnų su  prieaugliu)– 10 000 ar daugiau;

1.1.11. šinšiloms – 50 000 40 000 ar daugiau;

1.1.12. audinėms/kiaunėms – 7 000 (suaugusių gyvūnų su  prieaugliu) ar daugiau;

1.1.13. lapėms – 3 000 2 500 (suaugusių gyvūnų su  prieaugliu) ar daugiau;

1.1.14. nutrijoms – 5 000 ar daugiau;

1.1.15. stručiams – 500 400 ar daugiau;

1.1.16. vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 40 000;

1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000;

1.1.18. antims – 24 000 ar daugiau;

1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 d. – 30 000 25 000 ar daugiau;

1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 d. – 15 000 ar daugiau;

1.1.21. žąsims – 15 000 12 000 ar daugiau;

1.1.22. putpelėms – 40 000 ar daugiau.

Pritarti

 

 

2.

Kaimo reikalų komitetas

2017-03-21

2 priedas

1.6

 

 

Argumentai:

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir aiškiau reglamentuoti poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų taikymą kaimo plėtros žemėtvarkos projektams, siūloma patobulinti  Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 2 priedo 1.6 punkto formuluotę, nustatant, kad atrankos procedūra būtų taikoma ne žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams, o kaimo plėtros žemėtvarkos projektams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 priedo 1.6dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.6. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kai žemės ūkio paskirties žemė keičiama į bet kokią kitą paskirtį, išskyrus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas;

1.6. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai (kai planuojamos teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas, išskyrus:

1.6.1. ūkininko sodybos statinių – vieno buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;

1.6.2. miško įveisimą plotuose, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką;

1.6.3. kai planuojamoje teritorijoje numatoma vykdyti šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nurodytą ūkinę veiklą;“

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Andriejus Stančikas

 

 

 

 

 

 

 

(Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)