LIETUVOS RESPUBLIKOS KIBERNETINIO SAUGUMO įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 224, 2591 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 15411, 15412 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 5, 11, 18, 30 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 431 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 15 STRAIPSNIo pakeitimo ĮSTATYMo ir LIETUVOS RESPUBLIKOS baudžiamojo kodekso papildymo 41, 1983 ir 1984 straipsniais ĮSTATYMO projektų
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo (toliau – Kibernetinio saugumo įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 15411, 15412 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 11, 18, 30 ir 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 431 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 41, 1983 ir 1984 straipsniais įstatymo projektai (toliau – įstatymo projektai) parengti siekiant reglamentuoti kibernetinio saugumo sritį, tikslinti teisės normas, reglamentuojančias valstybės informacinių išteklių saugą, valstybės informacinių išteklių atitiktį nustatytiems saugos reikalavimams, nustatyti teisinį pagrindą tvarkyti asmens duomenis kibernetinio saugumo užtikrinimo tikslais, nustatyti administracinę atsakomybę viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų vadovams už Nacionalinio kibernetinio saugumo centro neinformavimą apie kibernetinius incidentus ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje ir taikytas kibernetinių incidentų valdymo priemones, kibernetinio saugumo incidentų valdymo plano neparengimą arba nepatvirtinimą, arba nepateikimą Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, informacijos apie kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimais, ir taikytas šių incidentų valdymo priemones Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nepateikimą arba nustatytos tvarkos pažeidimus ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nustatytos informacijos teikimo tvarkos apie kibernetinius incidentus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, pažeidimus bei nustatyti ekonominių sankcijų skyrimą už Nacionalinio kibernetinio saugumo centro arba policijos motyvuoto nurodymo apriboti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikimą paslaugos gavėjui nevykdymą ir už šio įstatymo ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Atsižvelgiant į kibernetinio saugumo svarbą valstybės interesams ir į tai, kad teisinis personalinės atsakomybės principas reikalauja atsakomybę taikyti ne kitiems asmenims, o būtent už pažeidimo padarymą atsakingiems asmenims, projektais siekiama įtvirtinti ir juridinių asmenų atsakomybę už Kibernetinio saugumo įstatymo ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų pareigų kibernetiniam saugumui užtikrinti nevykdymą, jei toks nevykdymas sukelia kibernetinį incidentą.
Kibernetinio saugumo įstatymu siekiama nustatyti kibernetinio saugumo politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, jų kompetenciją, funkcijas, teises ir pareigas, valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (arba) tvarkytojų, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę ir kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones. Taip pat nustatyti minimalius organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus viešojo administravimo subjektų valdomiems valstybės informaciniams ištekliams, kiek to nereguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kiek tai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1V-235 sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė (vadovas – vidaus reikalų viceministras Algimantas Juocevičius, tel. (8 5) 271 7202, el. paštas [email protected], vadovo pavaduotojas – Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyrius (vedėjas – Rimvydas Jančiauskas, tel. (8 5) 271 7352, el. paštas [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Kadangi kibernetinio saugumo sritis nėra teisiškai reglamentuota, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat nėra numatyta atsakomybės už kibernetinio saugumo srities reikalavimų nesilaikymą, o Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nuostatų dėl valstybės informacinių išteklių atitikties saugos reikalavimams stebėsenos vykdymo. Taip pat nėra nustatyta pareiga valstybės informacinių išteklių valdytojams skirti dalį biudžeto lėšų valstybė informacinių išteklių saugumui užtikrinti
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Kibernetinio saugumo įstatyme, siekiant nustatyti kibernetinio saugumo sistemą, siūloma nustatyti institucijas, atsakingas už kibernetinio saugumo politikos formavimą, koordinavimą, kontroliavimą ir įgyvendinimą, apibrėžti jų funkcijas ir teises, nustatyti kibernetinio saugumo reikalavimus ir atsakomybes už jų nevykdymą viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešojo administravimo subjektams. Taip pat apibrėžti veiklos kibernetinėje erdvėje dalyvių teises ir pareigas.
Siekiant užtikrinti informacijos apsikeitimą tarp valstybės institucijų ir veiklos kibernetinėje erdvėje dalyvių laiku, siūloma sukurti saugų kibernetinio saugumo informacinį tinklą (platformą), nustatyti jo valdytoją, naudotojus. Taip pat, siekiant užtikrinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą tiriant kibernetinio saugumo incidentus, siūloma nustatyti institucijų pareigas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo tvarką.
Siekiant užtikrinti kibernetinio saugumo politikos įgyvendinimą ir užtikrinti kibernetinį saugumą Lietuvos Respublikoje, siūloma įsteigti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, nustatyti jo funkcijas ir pareigas.
Siekiant padidinti viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų atsparumą kibernetinio saugumo incidentams, siūloma steigti valstybės valdomą viešųjų elektroninių ryšių srauto mainų sistemą, paskirti jo valdytoją ir nustatyti savanorišką viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir kitų ūkio subjektų prisijungimo sąlygas.
Siūloma pakeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 15 straipsnį, tam, kad būtų nustatytas teisinis pagrindas tvarkyti asmens duomenis kibernetinio saugumo užtikrinimo tikslais.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą, bus nustatytas kibernetinio saugumo srities teisinis reglamentavimas.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus įstatymą, bus paskirtos institucijos už kibernetinio saugumo gerinimą, prevenciją, nustatyti reikalavimai kibernetinės erdvės dalyviams. Pagerėjus kibernetinio saugumo situacijai sumažės kibernetinių nusikaltimų bei bus sudarytos galimybės iš anksto užkirsti jiems kelią.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Verslo subjektai, teikiantys elektroninės informacijos prieglobos paslaugas, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai turės atitikti minimalius jiems nustatytus reikalavimus ir pareigas, kas gali pareikalauti papildomų investicijų, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir kibernetinį saugumą. Priimtas įstatymas sudarys sąlygas atsirasti naujiems ūkio subjektams ar teikti paslaugas, susijusias su kibernetinio saugumo užtikrinimu, kibernetinio saugumo situacijos gerinimu.
Tiksliai įvertinti lėšų poreikį papildomoms investicijoms kol kas neįmanoma, kadangi nėra aiškūs minimalūs kibernetinio saugumo reikalavimai bei kiekvieno ūkio subjekto kibernetinio saugumo būklė.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymą reikės:
1. Priimti ir patikslinti teisės aktus, susijusius su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro steigimu.
2. Patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330.
3. Patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 716 ir juo patvirtintus Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų, Saugos dokumentų turinio gairių ir Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašus.
4. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Kibernetinio saugumo tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo.
5. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodikos patvirtinimo.
6. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų sąrašo patvirtinimo.
7. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo plano patvirtinimo.
8. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl tipinių kibernetinių incidentų valdymo ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje planų patvirtinimo.
9. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl aktyvių kibernetinės gynybos taikymo priemonių tvarkos patvirtinimo.
10. Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl viešųjų elektroninių ryšių srauto mainų sistemos paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo.
11. Priimti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinės gynybos planų patvirtinimo.
12. Priimti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl Kibernetinio saugumo informacinio tinklo steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo.
13. Priimti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nuostatų patvirtinimo.
14. Priimti vidaus reikalų ministro įsakymą dėl viešųjų elektroninių ryšių srauto mainų sistemos nuostatų patvirtinimo.
15. Patikslinti Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos nuostatus, patvirtintus vidaus reikalų ministro 2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V-740.
16. Priimti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą dėl organizacinių ir techninių reikalavimų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti patvirtinimo.
17. Priimti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą dėl techninės informacijos, reikalingos vertinti viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir (arba) elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo būseną, pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai tvarkos ir sąlygų patvirtinimo.
18. Priimti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus įsakymą dėl bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonėms, skirtoms apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ir (arba) sumažinti su kibernetinio saugumo pažeidimais susijusią bet kokio kito neteisėto tvarkymo riziką, patvirtinimo.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojami terminai ir sąvokos bus įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti
Įstatymo projektui įgyvendinti iki jo įsigaliojimo:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės sudaryti Kibernetinio saugumo tarybą ir patvirtinti jos nuostatus, patvirtinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą, nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, tipinius kibernetinių incidentų valdymo ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje planus, aktyvių kibernetinės gynybos taikymo priemonių tvarką, viešųjų elektroninių ryšių srauto mainų sistemos paslaugų teikimo tvarką, organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus valstybės informaciniams ištekliams ir organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai;
2. Krašto apsaugos ministerija turės patvirtinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinės gynybos planus, kibernetinio saugumo informacinio tinklo nuostatus, taip pat turės parengti teisės aktus reikalingus Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įsteigimui ir patvirtinti jo nuostatus;
3. Vidaus reikalų ministerija turės patvirtinti viešųjų elektroninių ryšių srauto mainų sistemos nuostatus ir patikslinti Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos nuostatus;
4. Ryšių reguliavimo tarnyba turės patvirtinti organizacinius ir techninius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti, techninės informacijos, reikalingos vertinti viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir (arba) elektroninės informacijos prieglobos paslaugų kibernetinio saugumo būseną, pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai tvarką ir sąlygas;
5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turės patvirtinti bendruosius reikalavimus organizacinėms ir techninėms kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonėms, skirtoms apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ir (arba) sumažinti su kibernetinio saugumo pažeidimais susijusią bet kokio kito neteisėto tvarkymo riziką.
12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, nuostatomis, atliktas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įsteigimo poveikio valstybės finansams vertinimas – įvertintas galimas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro steigimo poveikis valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams, finansiniams įsipareigojimams. Atlikus galimybių steigti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą krašto apsaugos sistemoje vertinimą, nustatyta, kad Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui steigti prireiks papildomų valstybės biudžeto asignavimų.
Planuojama, kad Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui steigti ir veiklai vykdyti iš valstybės biudžeto Krašto apsaugos ministerijai 2015 m. papildomai reikėtų apie 3,0 mln. Lt, 2016 m. – apie 4,6 mln. Lt ir nuo 2017 m. – apie 3,2 mln. Lt kasmet.
Įsteigus Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą nuo 2015 m. sausio 1 d., papildomų valstybės tarnautojų pareigybių poreikis 2015 m. – 8, o 2016 m. – 10. Atsižvelgiant į tai, papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui 2015 m. sudarys apie 368,5 tūkst. Lt, 2016 m. – apie 927,5 tūkst. Lt, o 2017 m. ir paskesniais metais – apie 1 094,7 tūkst. Lt.
Papildomas lėšų poreikis kitoms išlaidoms 2015 m. sudarys apie 578,9 tūkst. Lt (iš jų apie 118,9 tūkst. Lt įmokoms į SODROS biudžetą), 2016 m. – apie 912,1 tūkst. Lt (iš jų apie 292,1 tūkst. Lt įmokoms į SODROS biudžetą), o 2017 m. ir paskesniais metais – apie 964,0 tūkst. Lt (iš jų apie 343,9 tūkst. Lt įmokoms į SODROS biudžetą). Nurodytas kitų išlaidų lėšų poreikis (be įmokų į SODROS biudžetą) apima lėšų poreikį Nacionalinio kibernetinio saugumo centro darbuotojų kvalifikacijai kelti, mokėjimams už komunalines ir ryšių paslaugas, taip pat įmokas už narystę tarptautinėse organizacijose duomenų bazėse ir kitas su veikla susijusias išlaidas.
Papildomas lėšų poreikis turtui įsigyti 2015 m. bus apie 2 067,9 tūkst. Lt, 2016 m. – apie 4 615,6 tūkst. Lt, o 2017 m. – apie 1 104,8 tūkst. Lt. Šios lėšos apimtų investicijų projektus, skirtus steigiamo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro patalpoms įrengti, sutvarkyti ir darbo vietoms įkurti, taip pat įrangai, skirtai kibernetiniam saugumui užtikrinti, įsigyti.
Viešojo administravimo subjektai taip pat patirs išlaidų įgyvendinami nustatytus kibernetinio saugumo reikalavimus. Šiuo metu įvertinti kiek viešojo administravimo subjektams reikės lėšų yra neįmanoma, kadangi nėra aiškūs kibernetinio saugumo reikalavimai bei skiriasi viešojo administravimo subjektų kibernetinio saugumo situacija. Kadangi kibernetinio saugumo reglamentavimas yra nauja sritis ir viešojo administravimo subjektų skirtingas kibernetinio saugumo užtikrinimo lygis, numatomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu viešojo administravimo subjektai galės nusimatyti lėšas reikalingas kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui, bei įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Taip pat keičiamame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projekte numatoma, kad valstybės informacinių išteklių valdytojai, valstybės informacinių išteklių saugumui turės skirti lėšų proporcingų valstybės informacinių išteklių kūrimui, modernizavimui, plėtrai ir palaikymui skiriamoms lėšoms. Kokia dalis lėšų turėtų būti skiriama, nustatys Vyriausybė. Planuojama, kad 2015 m. valstybės informacinių išteklių valdytojai turės skirti ne mažiau kaip 10 proc. visų lėšų skiriamų valstybės informacinių išteklių kūrimui, modernizavimui, plėtrai ir palaikymui.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS)
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „kibernetinis saugumas“, „kibernetinė erdvė“, „kibernetinis incidentas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą, nes pagal Europos Sąjungos Komisijos parengtą ir šiuo metu svarstomą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti projektą valstybės narės turi būti pasitvirtinusios kibernetinio saugumo strategiją bei įstatymą, todėl tikėtina, kad įstatymas turės būti pateikiamas Europos Sąjungos Tarybos darbo grupei ar kitai institucijai.
––––––––––––––