LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 2, 3, 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
1) 2023 metais konsolidavus nacionalines plėtros įstaigas, UAB ILTE (ankstesnis juridinio asmens pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“) priskirta nauja funkcija – „įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones, projektus ir programas vystomojo bendradarbiavimo srityje“. Atitinkamai buvo pakeisti Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ (toliau – nutarimas Nr. 887). Vystomojo bendradarbiavimo veikla vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymu, kurio 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Dvišalė ir daugiašalė parama vystymuisi gali būti teikiama per projektus ir programas kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai vystyti, privačiam sektoriui plėtoti (įskaitant lengvatinių paskolų ir garantijų teikimą ir dalyvavimą valstybių partnerių privataus sektoriaus ūkio subjektuose) ir pilietinei visuomenei stiprinti, tarptautinių donorų lėšomis vykdomų projektų ir programų bendrasis finansavimas, taip pat per paramą biudžetui. Projektus ir programas gali įgyvendinti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai.“
2) Nutarimo Nr. 887 1.1 papunktyje numatyta, kad UAB ILTE „vykdo <...> valstybės garantuojamos garantijų institucijos <...> veiklas“. Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad garantijų institucija teikia garantijas tik Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) (įskaitant Europos ekonominę erdvę) valstybių narių subjektams. Visgi vystomasis bendradarbiavimas (vystomojo bendradarbiavimo politika) yra priemonės politinei, ekonominei ir socialinei padėčiai besivystančiose šalyse[1] pagerinti. Absoliuti dauguma šių šalių (įskaitant Ukrainą) yra už ES ribų.
3) Šiuo metu esamas įstatyminis reguliavimas nesudaro prielaidų UAB ILTE teikti garantuojamas paskolas, suteikiamas Ukrainoje įgyvendinamiems projektams finansuoti ir (ar) Ukrainoje veikiantiems ūkio subjektams, kurie nėra Lietuvos ūkio subjektai ar jiems prilyginti ES valstybių narių subjektai. Tam, kad UAB ILTE galėtų teikti atitinkamas garantijas ir jos būtų prilygintos Lietuvos valstybės suteiktoms garantijoms, būtina atitinkamai papildyti Valstybės skolos įstatymą.
Įstatymo projekto tikslai:
1) siekiant plėtoti garantijų finansines priemones vystomojo bendradarbiavimo srityje, garantijų institucijai (UAB ILTE) reikia suteikti galimybę teikti garantijas ne tik Lietuvoje ir ES registruotiems subjektams;
2) atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, ir pabrėžiant pastaraisiais metais ypač padidėjusį poreikį imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, siekiama sudaryti galimybes užtikrinti investicijų į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę finansavimą, suteikiant valstybės garantijas dėl šiam tikslui teikiamų paskolų arba išleidžiamų ne nuosavybės vertybinių popierių;
3) nustatyti išimtį, kad valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kurios vykdo joms įstatymu pavestas funkcijas, neturėtų prievolės gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, rašytinio leidimo atlikti Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje nurodytus veiksmus, nes tokie veiksmai atliekami arba vykdant joms įstatymais ir Vyriausybės nutarimais pavestas funkcijas, arba įstatymų ir Vyriausybės nutarimų pagrindu.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorė – Finansų ministerija.
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (direktorė Rasa Kavolytė, tel. 239 0270) Skolinimosi ir investavimo skyriaus vedėjas Edmundas Kiškis, tel. 239 0176, el. p. [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Galiojančio Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis valstybės garantijų teikimo tikslų sąrašas, t. y.:
2. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:
2) paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti;
3) Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Asmenims, gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos netaikomos;
4) Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti;
5) paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šios lėšos naudojamos strateginiams Lietuvos Respublikos tikslams pasiekti;
6) paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti.
Galiojančio Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas baigtinis garantijų institucijų garantijų teikimo tikslų sąrašas, t. y.:
4. Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
1) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
2) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansų įstaigomis, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas;
4) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti;
5) dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo kredituojančiam eksportuotojui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui arba draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
6) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui pagal įsigytas emitento, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, obligacijas, skirtas investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti;
7) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo;
8) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, gavimo;
9) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui arba jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
10) savo garantuotų paskolų, kurias finansų įstaigos gali pateikti kaip finansinį užstatą ar kitaip įkeisti Lietuvos bankui, užtikrindamos savo įsipareigojimus pagal Lietuvos banko suteiktas paskolas arba kitas Lietuvos banko operacijas už jo paskolas finansų įstaigai. Garantijų institucijos įsipareigojimai pagal suteiktą šiame punkte nurodytą garantiją yra vykdomi, jeigu šios garantijų institucijos garantuotos paskolos gavėjas neįvykdo visų ar dalies savo įsipareigojimų pagal individualia garantija garantuotą paskolą Lietuvos bankui arba kitai finansų įstaigai, kuriai Lietuvos bankas yra perleidęs pateiktas kaip finansinį užstatą ar kitaip įkeistas garantijų institucijos garantuotas paskolas.
Valstybės skolos įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad garantijų institucija teikia garantijas tik Lietuvos ir ES (įskaitant Europos ekonominę erdvę) valstybių narių subjektams.
Taip pat Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybės skolininkai arba valstybės garantuojami skolininkai, išskyrus Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus ir savivaldybes, iki nėra visiškai įvykdyti turtiniai įsipareigojimai, be Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, rašytinio leidimo ir nesuderinę šių veiksmų atlikimo sąlygų neturi teisės:
3) parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikio turto, išskyrus įmonės veikloje nenaudojamą turtą;
7) prisiimti naujų įsipareigojimų išplatinant skolos vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis (išskyrus atvejus, kai imama valstybės perskolinama paskola), finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (išskyrus atvejus, kai suteikiama valstybės garantija).
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad:
1) valstybės garantija gali būti teikiama dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę;
2) garantijų institucija gali teikti garantijas ir dėl skatinamųjų finansinių priemonių, projektų ir programų vystomojo bendradarbiavimo srityje finansavimo;
3) garantijų institucijos garantijos dėl skatinamųjų finansinių priemonių, projektų ir programų vystomojo bendradarbiavimo srityje finansavimo gali būti teikiamos ir dėl užsienio valstybių juridinių asmenų įsipareigojimų;
4) valstybės garantuojamos garantijų institucijos neturi prievolės gauti Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, rašytinio leidimo atlikti Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje nurodytus veiksmus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai
Įstatymo projektas neturės reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisės normoms.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Įstatymo projektui įgyvendinti iki 2025 m. kovo 31 d. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės nustatyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnyje nurodytų garantijų institucijos garantijų teikimo tvarką.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
1. Patvirtinus Įstatymo projektą, bus sudarytos sąlygos teikti garantijas vystomojo bendradarbiavimo srityje ir lėšų poreikis priklausys nuo tokių garantijų teikimo apimties.
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad:
1) Realus lėšų poreikis gali kilti tik tada, kai jau bus vykdoma garantijų teikimo veikla (formuojami atidėjiniai) ar pagal suteiktas garantijas įvyks garantiniai įvykiai. Tokiu atveju valstybė turėtų skirti finansavimą UAB ILTE įsipareigojimams pagal garantijas, suteiktas vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, vykdyti. Garantijos vystomojo bendradarbiavimo srityje būtų teikiamos UAB ILTE laikantis nustatyto bendro garantijų limito. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu prognozuoti išlaidų garantijų vystomojo bendradarbiavimo srityje teikimo veiklai finansuoti nėra galimybės, nes tai priklauso nuo daugelio aspektų, pvz., garantijos tipo, šalies rizikos, pasikeitusių geopolitinių ir ekonominių sąlygų, garantijos sąlygų, numatytos didžiausios garantijos vertės ir pan.
2) Garantijų institucijos garantija dėl skatinamųjų finansinių priemonių, projektų ir programų vystomojo bendradarbiavimo srityje finansavimo nereikalauja sukurti sudėtingos ir daug išteklių reikalaujančios finansinės priemonės administravimo schemos ir leidžia pasikliauti atrinktų partnerių (finansų tarpininko) klientų aptarnavimo tinklu ir administraciniais ištekliais. Taip pat atrinktas partneris dalyvauja finansuodamas projektus ir savo rizika. Panašias priemones vystomojo bendradarbiavo srityje yra sukūrę Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.
2. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija gali būti teikiama dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę ir į tai, kad valstybės garantija prisiimami įsipareigojimai yra netiesioginiai skoliniai įsipareigojimai, kurie vykdomi tik tuo atveju, jeigu valstybės garantuojamas skolininkas neįvykdo sutartyse ar dokumentuose nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus, realus lėšų poreikis gali kilti tik tada, kai valstybės garantuojamas skolininkas neįvykdys savo įsipareigojimų ir nepakaks tokio skolininko pateiktų įsipareigojimų užtikrinimo priemonių garantuojamiems įsipareigojimams vykdyti.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Skatinamoji finansinė priemonė“, „vystomasis bendradarbiavimas“, „valstybės garantija“, „gynybos ir saugumo pramonė“.
[1] https://www.oecd.org/dac/financing-sustainable-development/development-finance-standards/DAC-List-of-ODA-Recipients-for-reporting-2024-25-flows.pdf.