LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALų KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-773

 

2022-01-12    Nr. 111-P-1

Vilnius

 

 

 

 

 

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga,

Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Bilotienė Motiejūnienė, J. Grebenkovienė, V. Srogė, A. Storpirštienė.

 

 

 

 

 

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-25

 

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.         Projekto 1 straipsniu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 91 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Neišvengiama žala nelaikoma sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į vakciną, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ta vakcina pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio  ekstremali situacija ir (ar) karantinas”. Vertinant tokį naują reglamentavimą dėl vakcinos sukeltos žalos sveikatai atlyginimo, pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, vakcinų sukeltų sunkių padarinių atveju taikomos tos pačios žalos atlyginimo taisyklės, kaip ir visų kitų vaistų atveju, t. y. žala neatlyginama, kai vakcina vartojama laikantis šios vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytų sąlygų ir liga ar sveikatos sutrikimas atsiranda dėl jų farmakologinių savybių. Žmogus, prieš priimdamas sprendimą vakcinuotis, taip pat kaip ir prieš priimdamas sprendimą vartoti bet kokius vaistinius preparatus, įvertina visus galimus šalutinius poveikius, ir sutinka, kad invazinės procedūros metu jam ši vakcina būtų suleista. Analogiškai ir prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą, o dėl šios informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje. Taigi, pagal bendruosius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principus, asmenys dėl vakcinų, kurios paprastai nėra privalomos, patys duoda sutikimą, o dėl nepageidaujamo vakcinų poveikio dėl žalos atlyginimo galima kreiptis, jei nutiko charakteristikų santraukoje nenurodytos nepageidaujamos reakcijos.

Tačiau tuo atveju, jeigu nustatomas toks reguliavimas, pagal kurį asmuo (pvz., dirbantis pagal tam tikrą specialybę) yra privalomai verčiamas vakcinuotis, kai įtvirtinama, kad nevakcinuoti asmenys gali atsidurti tam tikroje blogesnėje palyginti su vakcinuotais asmenimis padėtyje, kai nevakcinuotiems asmenims nustatoma kokia nors papildoma finansinė našta ar papildomos pareigos, ribojamos galimybės; kitaip sakant, tuo atveju, kai vakcinavimu yra labiau suinteresuota pati valstybė, o ne pats asmuo, svarstytina ar valstybė neturėtų prisiimti įsipareigojimų asmenims, kurių savanoriško sprendimo vakcinuotis galimybė yra iš esmės apribota, atlyginti jų sveikatai galimai dėl vakcinos padarytą žalą.

 

 

Pritarti

Siūloma pritarti Vyriausybės išvadoje ir Seimo narių pasiūlymuose išdėstytai pozicijai, kad pandeminių vakcinų sukelta žala turėtų būti atlyginama, mokant kompensacijas iš valstybės biudžeto lėšų.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad kartu svarstomas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1270, kuriuo siūloma, kad tam tikroms darbuotojų grupėms vakcinos būtų privalomos.

Komiteto patobulintame įstatymo projekte atsisakyta Įstatymo 2 straipsnio keitimo.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-25

4

 

 

2.         Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Šis įstatymas taikomas ir žalos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimui”. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 91 dalis papildoma nuostata, kurioje nurodoma kokiais atvejais ir kurie padariniai paciento sveikatai nėra laikomi neišvengiama žala. Projekto 2 straipsnio 2 dalis gali būti aiškinama taip, kad visa projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 91 dalis, įskaitant ir naują nuostatą, būtų taikoma atlyginti pacientų sveikatai padarytai žalai, kuri atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Siekiant teisinio aiškumo, konkretumo bei projekto nuostatų atitikties projekto tikslams, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalies nereikėtų patikslinti, detalizuojant, kuri keičiamo įstatymo 2 straipsnio 91 dalies nuostata būtų taikoma atlyginti pacientų patirtai žalai, atsiradusiai iki įstatymo įsigaliojimo. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlytume minėtą nuostatą pildyti derinant ją su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą. Atsižvelgiant į tai, projekte reiktų aiškiai nurodyti galimo kreipimosi dėl žalos atlyginimo terminą, jį siejant arba su šio įstatymo įsigaliojimu, arba momentu, kai jis  sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą. Pastaruoju atveju turėtų būti užtikrintas protingas ir pagrįstas laiko tarpas po įstatymo įsigaliojimo, įgalinantis nukentėjusįjį pacientą ar kitą asmenį apginti savo teises.

 

Pritarti

Įstatymo projektas patobulintas, nustatant, kad įstatymas taikomas ir kompensacijoms dėl žalos, kilusios iki šio Įstatymo įsigaliojimo dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu pasiskiepijus Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodyta vakcina. Kartu siūloma nustatyti, šiuo atveju 3 metų terminas kreiptis dėl kompensacijos skaičiuojamas nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-25

4

 

 

3.         Vertinant projekto 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad šis įstatymas taikomas ir žalos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimui, kelia abejonių praktinis nuostatos taikymas dėl jos neapibrėžtumo. Pažymėtina, kad siūlomos įstatyminės nuostatos dalies dėl vakcinos, skirtos vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio  ekstremali situacija ir (ar) karantinas, sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikymas būtų pakankamai aiškus, nes tokia vakcina buvo pradėta skiepyti prieš nepilnus metus. Tačiau įstatyminės nuostatos dalies dėl vakcinos, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių sveikatai, padarytos žalos atlyginimo taikymo apimtis atgaline tvarka yra visiškai neaiški. Šiuo atveju turbūt reikėtų vadovautis bendruoju ieškinio senaties terminu, nustatytu Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje, numatančiu, kad  sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ir aukščiau minėta keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad pacientas ar kitas jį atstovaujantis asmuo turi kreiptis į Komisiją ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata dėl įstatymo taikymo atgaline tvarka turėtų būti aiškiau atskleista.

 

Pritarti

Įstatymo projektas patobulintas, nustatant, kad įstatymas taikomas ir kompensacijoms dėl žalos, kilusios iki šio Įstatymo įsigaliojimo dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu pasiskiepijus Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodyta vakcina. Kartu siūloma nustatyti, šiuo atveju 3 metų terminas kreiptis dėl kompensacijos skaičiuojamas nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-25

4

 

 

4.    Projekto 2 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, nes šio straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą, o 2 dalyje – jo taikymą. Todėl projekto 2 straipsnio pavadinimą reikia atitinkamai papildyti. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Vyriausybė bei Sveikatos apsaugos ministerija turės koreguoti poįstatyminius teisės aktus, apibrėžiančius žalos pacientui atlyginimą“. Taigi įstatymui įgyvendinti turės būti priimti atitinkami poįstatyminiai teisės aktai. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų pasiūlyta Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pastaroji straipsnio dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl atitinkama išlyga dėl naujos projekto 2 straipsnio struktūrinės dalies įsigaliojimo turėtų būti numatyta projekto 2 straipsnio 1 dalyje.

 

Pritarti

Įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinimas ir turinys  patikslintas

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-25

 

 

 

5.         Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žala pacientui atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą įstatymas būtų taikomas ir žalos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimui. Taigi, priėmus įstatymą, galimai žymiai padidėtų išmokos iš minėtos sąskaitos. Nėra aišku, ar įstatymo įgyvendinimui nereikėtų skirti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kiek konkrečiai lėšų pareikalautų jo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei į tai, kad Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

 

Pritarti

Vyriausybės išvada pateikta 2021-12-15

6.

Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė, 2021-03-25

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-773 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Pilietis V. K., 2021-10-13

 

 

 

Noriu padėkoti Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo A. Verygos bei kitų parlamentarų iniciatyvai, kuria siūloma kompensuoti žalą asmenims, kuriems žalą sukėlė vakcina, kuri pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas (toliau – Vakcina). Kaip asmuo, kuriam pasireiškia itin stiprūs šalutiniai vakcinos nuo COVID-19 poveikiai, šiuo laišku noriu išreikšti savo pritarimą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-773 (toliau – įstatymo projektas), pasidalinti savo patirtimi bei pateikti savo, kaip piliečio, pastebėjimus. Viliuosi, kad mano laiškas padės apsispręsti balsuojant dėl komiteto išvados bei įtikinant kolegas frakcijose. Liepos 14 d. pasiskiepijau pirmąja „Comirnaty“ doze. Vakcinacijos centre mane ištiko galima alerginė reakcija ir nuo pat tada jaučiu krūtinės skausmus, neurologinius sutrikimus, virškinamojo trakto sutrikimus, širdies veiklos sutrikimus. Nei vienas mano jaučiamos sveikatos sutrikimas nėra randamas nei ant vaisto lapelio, kurį gavau prieš skiepą, nei JAV Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro gairėse (angl. guidance) dėl vakcinos „Comirnaty“. Atitinkamų sričių gydytojai-specialistai plaučių ir širdies darbą įvertinto puikiai. Šiuo metu turiu alergologo-klinikinio imunologo rekomendaciją nesiskiepyti iki kol pilnai išsitirsiu. Tiesa, to net negaliu padaryti, nes susiduriu su niekur medicinos literatūroje neaprašytu atveju – visišku „nežinomu nežinomuoju“. Mane konsultavusi gydytoja alergologė-klinikinė imunologė pripažino, kad mano atvejis unikalus ir šiuo metu aš negaliu priimti informuoto sprendimo dėl to, ar skiepytis antra doze, ar ne, ir į šį klausimą niekas Lietuvoje informuotai atsakyti negalėtų. Pirma, pažymėtina, kad susiduriu su neregėtu gydytoju skeptiškumu. Ilgą laiką man buvo aiškinta, kad „nuo skiepo tau taip negalėjo būt“, „tu nerimavai prieš skiepą, daug stresavai, matyt“ ir panašių pasakų. Šiame kontekste dera prisiminti, kad asmenys, kurie visame pasaulyje patyrė „Ilgojo kovido“ (angl. post-acute Sequelae of SARS-CoV2, PASC) ligos simptomus taip pat susidūrė su gydytoju skeptiškumu. Jiems buvo aiškinta. Šiuo metu ši liga jau yra patvirtinta ir apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos. Manoma, kad šia liga serga 10-30% visų sirgusių COVID-19 liga asmenų (atsižvelgiant į taikomo apibrėžimo rėžį). Tikiuosi, kad apie vakcinos man sukeltus poveikius pasaulis irgi kažkada sužino ir pradės į ją gilintis, net jei ir esu vienas iš milijono. Taigi, kadangi susiduriu su „nežinomu nežinomuoju“, o kompensacijai už Vakcinos sukeltą žalą turi būti gautas patvirtinimas, kyla kliūčių žalos sukėlimo įrodymui. Kalbant moksliškai, teiginys „Vakcina sukėlė šią žalą“ šiuo metu nėra mokslinis ir negali būti mokslinis, yra bene moksliškai nepatvirtinamas – jis yra iš principo nėra falsifikuotinas. Kadangi tyrimų ir Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-10-13 Nr. G-2021-10294 literatūros, kurioje būtų aprašyti mano minėti vakcinos šalutiniai poveikiai, nėra, gydytojai negalėtų nei įrodyti, kad žalą man sukėlė vakcina, nei įrodyti priešingai. Antra, noriu sureaguoti į L. Slušnio žiniasklaidai išsakytus argumentus prieš šį įstatymo projektą. L. Slušnys teigė, kad vakcina yra toks pats vaistas kaip ir, pavyzdžiui, antidepresantas, o visi vaistiniai preparatai gali sukelti žalą. Tačiau COVID-19 vakcina skiepijama kolektyviniais tikslais. Aš asmeniškai pasirinkimą skiepytis priėmiau ne tik dėl savęs, bet ir motyvuotas visuomeninės pareigos. Valstybei skatinti asmenis suvartoti vaistą dėl kolektyvinės naudos, individo prisiimamos rizikos pagrindu, taip pat tuo pačiu skatinti suvartoti vaistą grasinant, kad asmuo neteks prieigos prie tam tikrų paslaugų, yra tolygu išsiųsti žmones į karą, tačiau grįžusiųjų traumuotų asmenų neaprūpinti atitinkama socialine rūpyba. Nors šiuo metu susiduriame su ne tokiu ekstremaliu atveju, kaip karas, turėtų būti taikomas tas pats principas –Valstybė privalo pasirūpinti tais nukentėjusiais, kuriuos aktyviai paskatino/privertė atlikti visuomeninę pareigą. Taip pat noriu pažymėti, kad nematau nieko populistiško pačiame įstatymo projekto teikimo fakte. Atvirkščiai, manau, kad populistiškai elgiasi politikai, kurie nuolatos varto vakcinavimo įrėminimą – neva kai prabylama apie žalą, tuomet „individualus sprendimas“, tačiau kai prabylama apie „galimybių pasą“, tuomet kalba pasisuka apie „pareigą visuomenei“, „saugiai teikiamas paslaugas“ ir taip toliau. Atsakykite sau patys į klausimą pagaliau – tai individo apsisprendimas skiepytis Vakcina turi kolektyvinę naudos, ar jau nebe? Kol kas Vyriausybės vykdoma politika akivaizdžiai rodo esą tikinti, kad individų skiepijimas neša naudą visuomenei (t.y. kolektyvui). Tokiu atveju, L. Slušnio argumentai lieka nebeaktualūs. Atsižvelgiant į išdėstytas problemas, su kuriomis aš kaip asmuo susiduriu, patyręs realią žalą nuo Vakcinos, raginu

1) pritarti įstatymo projektui;

2) atsižvelgiant į santykinai trumpą vakcinų nuo COVID-19 taikymo medicininėje praktikoje trukmę, siūlau nustatyti, kad neišvengiama žala, sukelta vakcinos, kuri pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, būtų kompensuojama kita nei šiuo metu nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme tvarka. Pavyzdžiui, numatant galimybę valstybei ir asmeniui susitarti, jeigu medikai negali konstatuoti būtent Vakcinos sukeltos žalos, tačiau mano, kad labiausiai tikėtina, jog žalą sukėlė būtent Vakcina.

Atsižvelgti

Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir Seimo narių pasiūlymus

2.

Pilietis V. K., 2021-11-04

 

 

 

Šiuo laišku noriu išreikšti palaikymą Seimo narių grupės iniciatyva pateiktam įstatymo projektui, kuria siūloma kompensuoti žalą asmenims, kuriems žalą sukėlė vakcina, kuri pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas (toliau - Vakcina). Kaip asmuo, kuriam pasireiškia itin stiprūs šalutiniai vakcinos nuo COVID-19 poveikiai, šiuo laišku noriu išreikšti savo pritarimą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-773 (toliau - įstatymo projektas), pasidalinti savo patirtimi bei pateikti savo, kaip piliečio, pastebėjimus. Viliuosi, kad mano laiškas lems teigiamą Vyriausybės išvadą Įstatymo projekto atžvilgiu. Esu moraliai įpareigotas pateikti savo nuomonę, nes greičiausiai yra dešimtys asmenų, kurie patiria ilgalaikius neigiamus vakcinos šalutinius poveikius. Liepos 14 d. pasiskiepijau pirmąja „Comirnaty" doze. Vakcinacijos centre mane ištiko galima alerginė reakcija ir nuo pat tada jaučiu krūtinės skausmus, neurologinius sutrikimus, virškinamojo trakto sutrikimus, širdies veiklos sutrikimus. Nei vienas mano jaučiamos sveikatos sutrikimas nėra randamas nei ant vaisto lapelio, kuri gavau prieš skiepą, nei JAV Užkrečiamuiu ligų prevencijos ir kontrolės centro gairėse (angį, guidance) dėl vakcinos „Comirnaty“. Atitinkamų sričių gydytojaispecialistai plaučių ir širdies darbą įvertinto puikiai. Šiuo metu turiu alergologo-klinikinio imunologo rekomendaciją nesiskiepyti iki kol pilnai išsitirsiu. Tiesa, to net negaliu padaryti, nes susiduriu su niekur medicinos literatūroje neaprašytu atveju - visišku „nežinomu nežinomuoju". Mane konsultavusi gydytoja alergologė-klinikinė imunologė pripažino, kad mano atvejis unikalus ir šiuo metu aš negaliu priimti informuoto sprendimo dėl to, ar skiepytis antra doze, ar ne, ir į šį klausimą niekas Lietuvoje informuotai atsakyti negalėtų. Pirma, pažymėtina, kad susiduriu su neregėtu gydytoju skeptiškumu. Ilgą laiką man buvo aiškinta, kad „nuo skiepo tau taip negalėjo būt", „tu nerimavai prieš skiepą, daug stresavai, matyt" ir panašių pasakų. Šiame kontekste dera prisiminti, kad asmenys, kurie visame pasaulyje patyrė „Ilgojo kovido" (angį. postacute Sequelae of SARS-CoV2, PASC) ligos simptomus taip pat susidūrė su gydytoju skeptiškumu. Jiems buvo aiškinta. Šiuo metu ši liga jau yra patvirtinta ir apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos. Manoma, kad šia liga serga 10-30% visų sirgusių COVID-19 liga asmenų (atsižvelgiant į taikomo apibrėžimo rėžį). Tikiuosi, kad apie vakcinos man sukeltus poveikius pasaulis irgi kažkada sužinos ir pradės į juos gilintis, net jei ir esu vienas iš milijono. Taigi, kadangi susiduriu su „nežinomu nežinomuoju", o kompensacijai už Vakcinos sukeltą žalą Įstatymo projekto siūlymu turėtų būti gautas patvirtinimas, kad žalą tikrai sukėlė Vakcina, kyla kliūčių žalos sukėlimo įrodymui. Kalbant moksliškai, teiginys „Vakcina sukėlė šią žalą" šiuo metu nėra mokslinis ir negali būti mokslinis, jis yra bene moksliškai nepatvirtinamas - jis iš principo nėra falsifikuotinas. Kadangi tyrimų ir literatūros, kurioje būtų aprašyti mano minėti vakcinos šalutiniai poveikiai, nėra, gydytojai negalėtų nei įrodyti, kad žalą man sukėlė vakcina, nei įrodyti priešingai. Antra, noriu sureaguoti i viešojoje erdvėje vyraujančius argumentus, prieštaraujančius Įstatymo projekto tikslui ir uždaviniams (juos konkrečiai įgarsino Seimo narys L. Slušnys). Yra teigiama, kad vakcina yra toks pats vaistas kaip ir, pavyzdžiui, antidepresantas, o visi vaistiniai preparatai gali sukelti žalą. Tačiau COVID-19 vakcina yra skiepijama kolektyviniais tikslais, o kolektyvas (t.y. visuomenė per valstybė) sudaro itin stiprias paskatas pasiskiepyti. Aš asmeniškai pasirinkimą skiepytis priėmiau ne tik dėl savęs, bet ir motyvuotas visuomeninės pareigos, taip pat sudaryto visuomenės spaudimo. Valstybei skatinti asmenis suvartoti vaistą dėl kolektyvinės naudos, individo prisiimamos rizikos pagrindu, taip pat tuo pačiu skatinti suvartoti vaistą grasinant, kad asmuo neteks prieigos prie tam tikrų paslaugų, yra tolygu išsiųsti žmones į karą, tačiau grįžusiųjų traumuotų asmenų neaprūpinti atitinkama socialine apsauga. Nors šiuo metu susiduriame su ne tokiu ekstremaliu atveju, kaip karas, turėtų būti taikomas tas pats principas, kaip ir kare - Valstybė privalo pasirūpinti tais nukentėjusiais, kuriuos aktyviai paskatino/privertė atlikti visuomeninę pareigą. Taip pat noriu pažymėti, kad nematau nieko populistiško pačiame įstatymo projekto teikimo fakte. Atvirkščiai, manau, kad populistiškai elgiasi politikai, kurie nuolatos varto vakcinavimo įrėminimą - neva kai prabylama apie žalą, tuomet apsisprendimas skiepytis yra „individualus sprendimas", tačiau kai prabylama apie „galimybių pasą", tuomet kalba pasisuka apie „pareigą visuomenei", „saugiai teikiamas paslaugas" ir taip toliau. Atsakykite sau patys į klausimą pagaliau - tai individo apsisprendimas skiepytis Vakcina turi kolektyvinę naudos, ar jau nebe? Kol kas Vyriausybės, vykdydama dabartinę skiepijimosi skatinimo politiką, akivaizdžiai rodo esą tikinti, kad individų skiepijimas neša naudą visuomenei (t.y. kolektyvui). Tokiu atveju turėtų galioti aukščiau įvardytas principas, kuris geriausiai būtų įgyvendintas numatant galimybę žalą nuo Vakcinos patyrusiems asmenims prisiteisti iš visuomenės kompensaciją. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlau: 1) Vyriausybei pritarti įstatymo projekto tikslui ir siūlyti Seimui jį svarstyti; 2) Atsižvelgiant į santykinai trumpą vakcinų nuo COVID-19 taikymo medicininėje praktikoje trukmę, siūlau nustatyti, kad neišvengiama žala, sukelta vakcinos, kuri pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, būtų kompensuojama kita nei šiuo metu nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme tvarka. Pavyzdžiui, numatant galimybę valstybei ir asmeniui susitarti, jeigu medikai negali konstatuoti būtent Vakcinos sukeltos žalos, tačiau mano, kad labiausiai tikėtina, jog žalą sukėlė būtent Vakcina.

Atsižvelgti

Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir Seimo narių pasiūlymus

3.

Pilietis V. K., 2021-11-04

 

 

 

Kaip pilietis, kuriam 5 mėnesius pasireiškia ilgalaikiai ir stiprūs šalutiniai vakcinos nuo COVID-19 poveikiai. į Seimą ir Vyriausybę jau kreipiausi atskiru laišku, siūlydamas pritarti Seimo narių grupės iniciatyva pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siekiama atlyginti/kompensuoti žalą, sukeltą vakcinos, kuri pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas (toliau - pandeminės vakcinos). Džiaugiuosi, kad į mano kreipimąsi dėl pirminio (neigiamo) Vyriausybės išvados projekto sureagavo net Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė ir galiausiai Vyriausybė pritarė Seimo narių grupės parengtam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-773 (toliau - Įstatymo projektas). Džiaugiuosi, kad Vyriausybė didžiąja dalimi stengiasi išplėsti kompensacijos prieinamumą kuo didesniam ratui žmonų, taip pat siūlo galimybę kompensuoti neturtinę (moralinę) žalą nuo pandeminių vakcinų patyrusiems asmenims. Vis dėlto, pilna apimtimi pritarus Vyriausybės išvadoje suformuluotiems siūlymams, nebūtų pilnai įgyvendintas Įstatymo projekto teikėjų tikslas - sukurti teisines prielaidas atlyginti žalą, kurią lemia sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos į pandemines vakcinas.1 Pilna apimtimi įgyvendinus Vyriausybės siūlomus pakeitimus, žalos atlyginimas apimtų žalą tik tais atvejais, „kai asmenį dėl reakcijos į [pandeminę] vakciną ištiko mirtis, kilo pavojus gyvybei, jį teko hospitalizuoti ar pailginti jo stacionarinio gydymo trukmę, išsivystė ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas, nedarbingumas arba apsigimimas".2 Kitos reakcijos būtų laikomos nesunkius padarinius sukėlusiomis nepageidaujamomis reakcijomis ir jų žala būtų neatlyginama. Mano manymu, Vyriausybės siūlomas reguliavimas būtų ydingas, nes: 1. Hospitalizaciia nėra žalos Įrodymas ar patvirtinimas. 2. Kai kurių oficialiai patvirtintiems nepageidaujamiems šalutiniams poveikiams nuo pandeminių vakcinų spręsti hospitalizacija nėra tinkama. Pavyzdžiui, širdies sienelės uždegimas (perikarditas) gali pasireikšti įvairiomis formomis, viena šių formų - chroninis perikarditas, kuriuo žmonės gali sirgti ir visą gyvenimą, tačiau lengvesne forma ir retkarčiais pablogėjant, kuomet prireikia medicininės pagalbos, bet nebūtinai stacionare.34 Perikardo efuzija taip pat gali sukelti pasekmių širdies veiklai, nors pradžiai gali būti išvis nepastebima. Vakcina „Vaxzevria“ taip pat gali sukelti Guillain-Barrė sindromą, galintį reikšmingai pažeisti žmogaus nervų sistemą, tačiau nepareikalauti hospitalizacijos.5 3. Pandeminės vakcinos itin retais atvejais taip pat gali sukelti ilgalaikius ir medicinos mokslo literatūroje neidentifikuotus nepageidaujamus šalutinius poveikius, kaip tai nutiko man. Pavyzdžiui, dėl krūtinėje jaučiamo „degimo" jausmo ir virškinimo problemų, kurie trukdo sportuoti ar dirbti, nebūtinai reikia gulti į ligoninę ar galima pavadinti neįgalumu, bet tai vis tiek yra reikšminga žala, stipriai pagadinusi man gyvenimą. Taip pat mano geras draugas Jungtinėse Amerikos Valstijose (kurį įgijau, nes mus jungia 1 Įstatymo projekto aiškinamasis raštas. 2 Vyriausybės pažyma dėl Įstatymo projekto, LRVK Socialinės politikos grupė, 2021-12-14, nuoroda: https://lrv.lt/uploads/main/meetinqs/docs/2430987 imp 674bbbcdacc865f0ad2b9360b777b390.pdf. 3 JAV Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centras, “Myocarditis and Pericarditis After mRNA COVID-19 Vaccination”, 2021, nuoroda: https://www.cdc.aov/coronavirus/2019-ncov/vaccines/safetv/mvocarditis.html. 4 Brian D. Hoit, MD, “Chronic Pericarditis”, 5 Europos vaistų agentūra, “COVID-19 vaccine safety update: Vaxzevria AstraZeneca AB”, 2021, nuoroda: https://www.ema.europa.eu/en/documents/covid-19-vaccine-safetv-update/. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-12-21 Nr. G-2021-12770 bendra išgyvenama pandeminių vakcinų žalos patirtis) turi vaikščioti pas psichologą, nes nuo ūžesio ausyse (tinito) ir galvos skausmo turi baisių minčių apie savižudybę ir giliai kenčia. Šiuo atveju, dėl tinito asmuo nebuvo guldomas į ligoninę, nes nėra dėl ko, tačiau žala mano akimis - akivaizdi. 4. Neturtinės žalos kompensavimo klausimas. Patirta neturtinė (moralinė) žala nėra tiesiogiai susijusi su hospitalizacija. Aš asmeniškai buvau mobinamas visuomenės dėl negalėjimo skiepytis antra doze, man iki šiol nėra užtikrinta prieiga prie Vyriausybės nutarime Nr. 152 nurodytų paslaugų, kurioms reikia „Galimybių paso", tuo tarpu Vyriausybė tris kartus mane išgąsdino, kad išvis uždraus ir viešąjį tarpmiestinį transportą, vieną kartą išgąsdino, kad uždraus visą viešąjį transportą. Dėl to automatiškai būčiau praradęs darbą. Manau, kad ši patirta neturtinė (moralinė) žala yra niekuo nesusijusi su hospitalizacija. 5. Valstybės interesas, siekiant paskatinti žmones skiepyti, diktuoja numatyti kuo plačiau taikomą kompensacijų mechanizmą, apimantį visus stiprius ir ilgalaikius pandeminių vakcinų sukeltos žalos atvejus, kitaip skiepytis abejojantys žmonės pradės svarstyti, kad „ai tai jei man tas, kaip kad man kaimynė pasakojo, kad nutiko jos močiutei, tai man nekompensuos..." 6. Atsižvelgiant į ypač menka žalos dėl pandeminės vakcinos atvejų skaičių, šiai priemonei reikalingų valstybės biudžeto lėšų bet kuriuo atveju bus itin mažai, tad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti tokį reguliavimą, kurio pagrindu kiekvienas žmogus, patyręs ilgalaikę žalą dėl pandeminės vakcinos, galėtų pretenduoti į kompensaciją. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, maloniai siūlau:

1. Nustatyti, kad Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau - Komisija) išnagrinėtu paraiškas kompensacijai ir nustatytu, kiek žymi yra žalos nuo pandeminės vakcinos patyrusio asmens žala, nenustatant a priori kriterijų (pvz. hospitalizacijos fakto), kaip siūlo Vyriausybė. Komisija turėtų įvertinti paraišką kompensacijai gauti remiantis asmens sveikatos istorija bei išdėstytais pareiškėjo argumentais apie patirtą žalą. Šiame kontekste ypač svarbu paminėti, kad dalis sveikatos priežiūros specialistų itin atmestinai žiūri į žalą nuo pandeminių vakcinų patyrusius asmenis.

2. Atsižvelgiant į neturtinę žalą, kurią patiria asmenys, negalintys pasiskiepyti (kančia dėl patirtos žalos, apribota prieiga prie daugumos paslaugų, patiriamas mobingas viešojoje erdvėje bei darbo vietoje, pati sukeliama žala savaime), Sveikatos reikalu komitetui prašyti Žmogaus teisiu komiteto išvados Seimo statuto 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka bei surengti bendrus Sveikatos reikalu komiteto ir Žmogaus teisiu komiteto klausymus dėl Įstatymo projekto Seimo statuto 54 straipsnio nustatyta tvarka.

3. Atsižvelgiant į ypač retai pasitaikančius stiprius ir ilgalaikius nepageidaujamus pandeminių vakcinų poveikius (Remiantis VVKT statistika, Lietuvoje fiksuoti vos 402 sunkūs įtariami nepageidaujami pandeminės vakcinos poveikių atvejai, žmonių, patyrusių šiuos poveikius - dar mažiau), Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarti Įstatymo projektui bei nurodyti, kad visapusiškas Įstatymo projekto tikslo įgyvendinimas valstybės biudžetui nesukurtų reikšmingos finansinės įtampos/naštos.

4. Potencialiai atgrasyti žalos dėl pandeminės vakcinos nepatyrusius melagius ir provokatorius, svarstytina galimybė nustatyti, kad paraišką kompensacijai gauti teikiantis asmuo privalo susimokėti simbolinę pinigų sumą, pavyzdžiui, 30 Eur). Panaši praktika taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Atsižvelgti

Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir Seimo narių pasiūlymus

4.

Pilietis V. K., 2021-11-04

 

 

 

Šiuo laišku noriu išreikšti palaikymą Seimo narių grupės iniciatyva pateiktam įstatymo projektui, kuria siūloma kompensuoti žalą asmenims, kuriems žalą sukėlė vakcina, kuri pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas (toliau – Vakcina). Kaip pilietis, kuriam 5 mėnesius pasireiškia ilgalaikiai ir itin stiprūs šalutiniai vakcinos nuo COVID-19 poveikiai, Į Seimą ir Vyriausybę jau kreipiausi atskiru laišku, su argumentais, kodėl iniciatyvai verta pritarti. Šiuo laišku noriu atsakyti į Vyriausybės išvados projekte Reg. Nr. 21-31849(2) dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. (toliau – Įstatymo projektas) išdėstytus argumentus, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nepritarti įstatymo projektui. Pradžiai, Sveikatos apsaugos ministras LRT laidoje „Lietuva kalba“ kaltino įstatymo projekto teikėjus Seimo narius dezinformacijos skleidėjais, neva įstatymo projekto teikėjai rodo liaudžiai, kad skiepai daro žalą. Kviesčiau ministrą pakalbėti su kokiu antivakseriu vidutinio dydžio miestelyje, ir anas ministrui pasakys, kad „žino bent 3 mirusius ir 5 gulinčius ligoninėj nuo skiepo“. Informacinę kovą dėl skiepo naudos/žalos santykio Vyriausybė jau pralaimėjo ir šių žmonių taip nebeįtikins. Laikas transliuoti kitą (ir, šiaip, objektyviai teisingą) žinutę – „vakcina gali sukelti žalą, ir valstybė ją kompensuos, tad nebijokite skiepytis“. Kaltinti A. Veryga ir kitus opozicijos Seimo narius už Įstatymo projektą yra bjauru. Būtent tokią žinutę formuoja Australija, jau kompensuojanti Vakcinų sukeltą žalą, bet tuo pačiu taikanti griežčiausias priemones kovoje su pandemija. Atsakant į Vyriausybės išvados projekte Reg. Nr. 21-31849(2) išdėstytas pastabas:

1. Ne, siūlomas reguliavimas nesudarytų sąlygų nesąžiningai konkurencijai. Vakcinų, kuriomis skiepijama nuo ligos, dėl kurios paskelbta Valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) karantinas, sąrašas yra itin menkas, o sukeltos ilgalaikės žalos atvejų – itin mažai. Kitas aspektas – išvados projekte teigiama, kad žalą kompensuoti pagal Civilinį kodeksą turi gamintojas, tačiau kodėl gamintojas turi atsakyti už valstybės ir visuomenės prievartos mechanizmu sukurta prievole skiepytis? Kaip jaunas 23 metų vyras be jokių ilgalaikių sveikatos problemų, vakcinavausi dėl mano atžvilgiu taikomos visuomeninės prievartos, o ne laisvo apsisprendimo pagrindu. Valstybė verčia žmones skiepytis net žinant, kad visuotinio pasiskiepijimo atveju, kažkas nuo skiepo mirs, kažkas susirgs širdies raumens uždegimu ir t.t. Tai – objektyvu, ir net nebandykite teigti priešingai. 1. 1. Ne, skiepijimo pandeminėmis vakcinomis ir kalendorinėmis vakcinomis sąlygos nėra tokios pat kaip ir kitų vaistų vaistinių preparatų vartojimo. Nemeluokime vienas kitam, visi puikiai žino, kad „Galimybių pasas“ yra skirtas skatinti skiepytis (t.y. bausti už nesiskiepijimą). Jeigu visuomenė (per valstybę) kolektyviniams tikslams stipria prievarta („Galimybių pasu“, išsiskiriančiomis keliavimo sąlygomis, privalomu testavimu ir t.t.) skatina individus priimti jų natūraliomis sąlygomis nenorimus priimti sprendimus (pvz. pasiskiepyti), kolektyvas privalo pasirūpinti individais, kurie buvo sužaloti siekiant kolektyvinio tikslo. Taip atrodytų moralios visuomenės imperatyvas. 1. 2. Ne siūlomas reguliavimas nesukurtų iškraipymo bendroje COVID-19 gydymo vaistų rinkoje. Vakcina skirta prevencijai, kuriami vaistai nuo COVID-19 – gydymui. Tai – dvi skirtingos rinkos. Be to, vaistų visuomenė valstybės prievartos aparato pagrindu nelieptų niekam vartoti, tad argumentas – nelogiškas. 1. 3. Koks skirtumas, iš kurios sąskaitos būtų mokama kompensacija? Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijai nepatinka, kad siūloma ne iš tos eilutės kompensuoti žalą, tegul pasiūlo kitą. Tai – antros eilės problema. 2. Ne, Vakcinos žalai užkirsti kelio neįmanoma, nes valstybė taiko prievartą nesiskiepijusių atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad aš nepatyriau nė vieno šalutinio poveikio, kuris būtų išdėstytas ant vaisto lapelio. Visi mano patirti šalutiniai efektai negalėjo būti nuspėti. Lygiai tokioje pačioje situacijoje šiuo metu Lietuvoje turbūt yra šimtai žmonių. Summa summarum, Vyriausybės išvadoje išdėstyti argumentai yra silpni ir tiesiog atlieka dūmų užsklandos vaidmenį uždengti elementariam faktui, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje trūksta politinės valios pritarti Vakcinos sukeltos neišvengiamos žalos kompensavimui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir itin silpnus Vyriausybės išvadoje suformuluotus teiginius, siūlau Vyriausybei pateikti naują išvados projektą, kuriuo būtų pritariama Įstatymo projektui.

Atsižvelgti

Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir Seimo narių pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Vyriausybė pritarė pandeminių vakcinų sukeltos žalos atlyginimui.

5.

Pilietis G. G., 2021-01-11

 

 

 

Raginu Jus, Seimo narius ginti Lietuvos piliečių konstitucines teises, jų neliečiamumo teisę -Seime  balsuoti PRIEŠ privalomus skiepus ir prisiminti sausio 13 dienos tikrąją prasmę ir dvasią. Jeigu Seimo nariai įteisins privalomus skiepus, tai žinoma bus kreiptasi į Prezidentūrą, su prašymu vetuoti šias įstatymo pataisas. Man jau seniai iškilo klausimas ir esant privalomų skiepų aktualijai - jis dar paaštrėjo ar Lietuva iškovojusi savo nepriklausomybę yra laisva tiek savo viduje, tiek iš išorės? Aš asmeniškai nesijaučiu laisvas...

Žymią Sausio 13 dieną vardan laisvos Lietuvos aukojosi paprasti žmonės, aš tuo metu gyvenau Karolinškėse, mačiau 1991 sausio įvykius, mokiausi tuometinėje Vilniaus 41-ojoje mokykloje, mes per pamokų pertraukas nubėgdavome prie TV bokšto pažiūrėti SSRS karių ir tankų. Tuo metu būdamas vaiku ir  vėliau nesitikėjau, kad Lietuva virs tokia, kokia yra dabar ir kad reikės kovoti prieš ,,savus'' lietuvius – amoralius ir ciniškus valdžios žmones ir jų sprendimus. Kuo jie tada geresni už SSRS žmones?

Manau, Seimo narių cinizmas yra labai didelis, jie nepaiso žmonių nuomonės, žmonių teisių, tyli, neatsakinėja į el. laiškus, ne dėl tokios laisvos Lietuvos valdžios žmonės kovojo 1991 metų sausio mėnesį. Jūs patys Seimo nariai savo mąstymu, sąmoningumo neturėjimu, savo elgesiu supriešinate mane ir kitus Lietuvos piliečius prieš save. Apie kokią vienybę Jūs kalbate sausio 13 dienos proga ar bet kada jeigu Jūs patys taip blogai elgiatės? Įtariu, po Seimo balsavimo jeigu priimsite privalomus skiepus, tai dar bus didesnis mano ir kitų piliečių pasipiktinimas ant Jūsų.
Mąstykite kokius sprendimus, ką darote ir kaip elgiatės su žmonėmis.

Privalomų skiepų klausimas jau yra rytoj - sausio 11 dienos Seimo darbotvarkėje SPDD-132 Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. sausio 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkė (lrs.lt) 

Covid-19 vakcinos tai yra didelis verslas ir milžiniški pinigai. Neužkibkite ant farmacininkų jauko, o galvokite apie žmonių sveikatą. Tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio žmonės neturi būti šio farmacininkų verslo įkaitais.
Manau, didelėmis pastangomis, ypač žiniasklaidos ir politikų buvo stipriai paveikti žmonių protai, žmonėmis manipuliuojama, jiems ,,išplautos smegenys“ dėl vakcinų, tyčia įtikinti žmonės skiepytis sukurstyti prieš atsisakiusius skiepytis žmones, tyčia bjauriai skatinamas priešiškumas tarp pasiskiepijusių žmonių ir atsisakančių skiepytis žmonių, nors visi yra tie patys žmonės, tie patys biologiniai tautiečiai - lietuviai, bet tam tikros jėgos nuolatos stengiasi žmones supriešinti ir apgauti, pvz. užsienyje tuo užsiima ir Prancūzijos Prezidentas E. Makronas, kuris pagarsėjo chamiškais pasisakymais atsisakiusių skiepytis žmonių atžvilgiu, tačiau jo kalba aiškiai išduoda ką mums nori padaryti pasaulio ,,elitas'' - ,,mes atimsime iš jūsų teises ir laisves ir paliksime pareigas“.
Macrono perspėjimas nepasiskiepijusiems gyventojams sukėlė pasipiktinimą - DELFI
Lietuvoje galbūt kol kas taip grubiai ir atvirai nepasiskiepijusių atžvilgiu (nebent gal kokia konservatorė R. Juknevičienė ir kiti), dar niekas iš aukštų valdžios atstovų nepasisakė, tačiau viskas daroma subtiliai - atseit privalomų skiepų nėra, tačiau iš kitos pusės - žmonėms viskas sunkinama, atimamos laisvės ir teisės, žmonės suvaržomi, jie neįleidžiami į prekybos centrus, pramogas, net ir kirpyklas ir atima galimybę mokytis ir darbą jeigu nesiskiepysi, tai Jūs vadinate laisva Lietuva? Tai tikrai nėra laisva Lietuva.
Aiškėja, kad Europos Komisijos pirmininkė per savo vyrą yra susijusi su farmacininkais ir jų verslu, o juk Europos Sąjungos vadovybė diktuoja ES  šalių narių, įskaitant Lietuvos vyriausybei skiepytis. ,,New York Times“ paskelbė informaciją, kad Europos Komisijos pirmininkė bendravo su vakcinų giganto ,,Pfizer'' generaliniu direktoriumi Albertu Bourla
How Europe Sealed a Pfizer Vaccine Deal With Texts and Calls - The New York Times (nytimes.com) Ar atsiskleidžia, kad  Europos Komisijos pirmininkė galimai yra globalistų ir farmacininkų klapčiukas?

Ekspertai.eu yra paskelbtas nepriklausomas rumunų žurnalisto Adriano Onciu trijų dalių žurnalistinis tyrimas (ir jo vertimas). Kam nepatinka ekspertai.eu žiniasklaidos priemonė dėl jų pažiūrų, susiraskite šią informaciją kituose šaltiniuose, nors ekspertai.eu paskelbė ir užsienio šaltinio nuorodą, visada tikrinkite informaciją, jos patikimumą.
Tai ne tai kad skandalas, tai lobizmas. O kas yra lobizmas, ar ne legali korupcija ir verslo, šiuo atveju farmacininkų norų tenkinimas?

Kaip Ursulos von der Leyen vyrui pavyko tapti svarbiu „Pfizer“ verslo dalyviu | Ekspertai.eu

Jūs Seimo nariai, nieko neišmanote apie virusologiją, o apsišviesti, susižinoti žmonės moka ir be Jūsų ir aš turiu aukštąjį išsilavinimą, nors nemedicininį, tačiau gerai moku ieškoti ir analizuoti informaciją,  ir Jūsų, įskaitant Sejonienės išmanymas ir žinios yra labai toli iki pasaulinio garso  ŽIV atradėjo, Nobelio premijos laureato Lucu Montagnier, iki kurio kompetencijos ir žinių Jums labai toli, jis apskritai neoficialiai laikomas Nr.1 virusologu pasaulyje ir šis garsiausias virusologas, dėl kurio autoriteto nekyla abejonių nei vienam protingui žmogui ir turbūt medikui kritiškai atsiliepia apie Jūsų reklamuojamas vakcinas, jeigu nepatinka tekstas rusų kalba, tai susiraskite analogą anglų kalba:
Люк Монтанье: «Вакцинация – это огромная ошибка, последствия которой мы увидим позже» (noi.md)
Нобелевский лауреат Люк Монтанье: «Штаммы ковида – результат массовой вакцинации» | Ваши новости (vnnews.ru)

Ar nematote tendencijos Lietuvoje ir visame pasaulyje - kuo daugiau žmonės skiepijasi, tuo daugiau užsikrečia covid-19 ir tuo daugiau didėja covid-19 atmainų? Apie tai ir kalba Liukas Montenje. Taigi, Europos Sąjungos vadovybei ir LR Vyriausybei spaudžiant galimai jau greitai žmones skiepys per prievartą (pradžioje medikus ir socialinius darbuotojus, vėliau imsis kitų). Europos Sąjungos vadovybė, Vyriausybės nariai ir visi Seimo nariai, kurie balsuos už privalomus skiepus privalės visam laiku prisiimti asmeninę atsakomybę už tai, jeigu per prievartą pasiskiepijusį žmogų ištiks vakcinų šalutinis poveikis - jeigu jis susirgs ar numirs, tai guls ant jų visų sąžinės.

Aš pats sunkiai persirgau covid-19 liga, nuo šio koronaviruso turėjau apibusį plaučių uždegimą, man taikė deguonies terapiją ir aš nuoširdžiai dėkingas esu Santariškių infekcinių ligų centro gydytojams ir personalui už mano gydymą ir viską, tačiau aš nepakeičiau savo nuomonės - nesiskiepyti. Nenoriu kvailai rizikuoti - prisiimti atsakomybę už svetimą farmacininkų produktą, prieš skiepus  pasirašydamas, kad ,,prisiimu atsakomybę už šalutinį poveikį'', juk čia niekas negalvoja apie žalos atlyginimą ir kas iš to žalos atlyginimo, jeigu aš pasiskiepijęs numirčiau ar susirgčiau ir nenoriu palaikyti vakcinų farmacininkų verslo ir marketingo.

Nieko nesakyčiau, jeigu farmacininkai pilnai prisiimtų atsakomybę už vakcinų šalutinį poveikį, jeigu jie atlygintų žalą ir jeigu tos vakcinos būtų sveikos, saugios ir patikimos, o dabar priešingai užsienio žiniasklaidoje aš matau informaciją apie žmonių mirtis ir susirgimus po skiepų. Man to nereikia. Ar Jums to reikia piliečiai?

Be to žmogus nėra veršis, kad jį per prievartą skiepytų, jo neklausiant, žmogus yra mąstanti protinga būtybė, kuris gali pasirinkti ar jam skiepytis ar ne.

Be jokių abejonių, LR Konstitucijos 21 str. įtvirtinta žmogaus asmens neliečiamumo teisė. Mūsų LR Konstitucija aiškiai sako, kad ji negali būti apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, o ką jau kalbėti apie ekstremaliąją situaciją ar karantiną. (LR Konstitucijos 145 straipsnis sako, kad „įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.“)

Privalomo skiepijimo teisinio reguliavimo vertinimas remiantis tik EŽTK 8 str. aiškinimu yra nepakankamas, nes susiaurina asmens neliečiamumo laisvės ir jos apsaugos, kurias garantuoja mūsų Konstitucija, LR Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, ribas.

Manau, jeigu Seimas įteisins privalomus skiepus, Lietuvai tylint ir neprotestuojant, tai bus destrukcijos ir žmonių protų chaoso pradžia ir demokratijos pabaiga, privalomų skiepų plėtimosi bei prievartos pradžia ir kelio atgal nebebus, vėliau jie priiminės kitoms profesijoms privalomus skiepus, o su laiku bandys priimti teisės aktus, siekiant įteisinti visuotinai privalomus skiepus, tai yra norės skiepyti visus (Šimonytės žodžiais aš visiškai netikiu, ji anksčiau kitus dalykus irgi žadėjo).

Manau, Lietuva po privalomų skiepų įteisinimo bus kitokia - žymiai blogesnė, nors ir taip jos gyvenimo kokybė yra bloga, apie Žmogaus ir konstitucines piliečių teises jau neverta kalbėti - tai farsas, tai bus negrįžtamas procesas, o šitai destrukcijai nebus pabaigos ir nieko atgal į pradinę padėtį Lietuvoje niekada nebesugrąžinsime.

Manau, mūsų amoraliai valdžiai ,,nusispjauti“ į Žmogaus teises Lietuvoje, o dauguma Lietuvos yra abejinga, nieko nedaro, neprotestuoja prieš valdžios blogus darbus ir planus, todėl valdžia ir daro ką nori su jais kaip su ,,baudžiaunininkais“, todėl taip ,,tragiškai“ ir gyvename Lietuvoje, čia nemąstančius veršius per prievartą skiepija, jų niekas neklausia, o sąmoningi, mąstantys žmonės turi tam priešintis, jie turi pasirinkimo teisę. Ir ką mums dabar sausio 13 dieną valdžia manipuliuodama garbingų sausio 13 dienos aukų atminimu, kurio jie neverti, veidmainiškai pasakos apie laisvą Lietuvą, siekdami priimti privalomus skiepus? Aš nematau tos laisvos Lietuvos ir juo labiau demokratijos ir teisinės valstybės. Manau, žmonės pasiaukoję ir žuvę sausio 13 dieną tikrai nenorėjo ir nesitikėjo tokios ,,laisvos“ Lietuvos. Aš nors tuo metu buvau ir vaikas, tačiau tuo metu gyvenau Karoliniškėse ir mačiau tuometinius 1991 metų sausio įvykius.

Šalys, svarstančios įvesti privalomą vakcinavimą nuo COVID-19, turi užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teises,  pareiškė JT  vyriausioji žmogaus teisių komisarė Mišel Bačelet ir pabrėžė, kad priverstinis skiepijimas niekada nebuvo priimtinas.
„Jokiomis aplinkybėmis žmonės negali būti vakcinuojami per prievartą“, – kalbėjo ji

Bet ir į šios  JT Žmogaus teisių gynėjos pareiškimą Lietuvos Vyriausybės ir Seimo nariams ,,nusispjauti“.

Europos Tarybos parlamentinė asamblėja iš anksto numatydama diskriminaciją dėl skiepų, 2021 m. Sausio 27 d. priėmė svarbią rezoliuciją, kuria buvo uždrausta privaloma vakcinacija, skiepijimo pasai ir diskriminacija dėl vakcinos statuso.

Lietuva 2002 metais ratifikavo Konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, trumpiau vadinamą „Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija” (1997 m.), arba dar rečiau (pagal pasirašymo vietą) Oviedo konvencija.

Pvz. 5 straipsnis – Bendroji taisyklė
Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą.

Šiam asmeniui iš anksto suteikiama atitinkama informacija apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip pat apie jo padarinius ir pavojus.

Lietuvos žmonėms nebuvo suteikta skaidri ir teisinga informacija apie skiepų pavojus nei iš Vyriausybės, nei iš žiniasklaidos šalies (žmonių mirtis po skiepų ir kitą šalutinį poveikį užsienio valstybėse). Aš praeityje siūliau Vyriausybei surengti viešą diskusiją dėl skiepų reikalingumo, tačiau dėl šio pasiūlymo buvo tik nutylėta ir jis ignoruotas. Šalies žiniasklaidoje aiškiai matyti kitos kritinės nuomonės apie skiepus cenzūra ir iškraipytą informaciją, tai paverčia mūsų šalį žodžio laisvės ir demokratijos neturinčia šalimi.

 

Atsižvelgti

 

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-12-15

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr.  SV-S-247 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-773 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti tobulinti Projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Siekiant, kad vakcinų, skirtų vakcinuoti nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (toliau – pandeminės vakcinos), sukeltos žalos atlyginimas nebūtų laikomas valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį, t. y. kad valstybė neprisiimtų išlaidų, kurias įprastomis rinkos sąlygomis turėtų dengti vakcinų gamintojai, Projekte turėtų būti nustatyta, kad pandeminių vakcinų sukelta žala paciento sveikatai atlyginama tik tada, jei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.292 straipsniu, jos neprivalo atlyginti vakcinos gamintojas, t. y. atlyginama tik kokybiškų pandeminių vakcinų sukelta žala paciento sveikatai;

2. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų įstatymas) 24 straipsnio 6 dalį paciento sveikatai padaryta žala atlyginama, kai ji padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. kai ji padaryta dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos (įstaigos darbuotojo) veiksmų ar neveikimo, išskyrus, jei žala yra neišvengiama. Pandeminių vakcinų sukelta žala pacientų sveikatai (t. y. sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos) – tai žala, kilusi dėl vakcinų farmakologinių savybių, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos nepažeidė vakcinų laikymo, skyrimo ir kitų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai:

2.1. pandeminių vakcinų sukeltos žalos paciento sveikatai atlyginimas neturi  civilinės atsakomybės požymių (sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į pandeminę vakciną nėra susijusi su kitų asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, dėl kurių kiltų žala pandemine vakcina pasiskiepijusio asmens sveikatai), todėl Projekte siūloma nustatyti, kad šis žalos atlyginimas yra kompensacija – valstybės įsipareigojimas atlyginti Pacientų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimai dėl pandeminių vakcinų sukeltos žalos kompensacijos skundžiami ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui;

2.2. žalos atlyginimas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų lėšų, t. y. Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (toliau – sąskaita), būtų  nepagrįstas ir neteisingas.

Įvertinus tai, kad skiepijimas pandeminėmis vakcinomis, kaip priemonė užkirsti kelią užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, plitimui, yra skatinamas valstybės, siūloma Projekte nustatyti, kad pandeminių vakcinų sukelta žala atlyginama, tik jei ji patirta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, o žalos atlyginimas išmokamas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai numatytų valstybės biudžeto lėšų;

2.3. atsižvelgiant į šio nutarimo 2.1–2.2 papunkčiuose pateiktus pasiūlymus ir 5 punkte nurodytas priežastis, turėtų būti keičiama ne Pacientų įstatymo 2 straipsnio 91 dalis, o:

2.3.1. keičiamas Pacientų įstatymo 24 straipsnio pavadinimas, jį išdėstant taip:

„24 straipsnis. Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės), išskyrus šio Įstatymo 241 straipsnyje nurodytą žalą, atlyginimas“.

2.3.2. Pacientų įstatymas papildomas 241 straipsniu, reguliuojančiu pandeminių vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, jį išdėstant taip:

„241 straipsnis. Vakcinų sukeltos žalos (turtinės ir neturtinės) paciento sveikatai kompensavimas  

1. Pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, norėdamas, kad jam būtų kompensuota žala, kilusi dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu pasiskiepijus Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodyta vakcina (toliau – vakcinų sukelta žala), ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie vakcinų sukeltą žalą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl vakcinų sukeltos žalos kompensavimo (toliau – kompensacija). Komisija prašymus dėl kompensacijos nagrinėja neatlygintinai.

2. Prašymų dėl kompensacijos pateikimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio 2–7 dalys.

3. Kompensacija mokama, jeigu Komisija nustato, kad žala paciento sveikatai yra vakcinų sukelta žala ir vakcinų sukeltos žalos atlyginimui netaikomos Civilinio kodekso 6.292 straipsnio nuostatos.

4. Komisijos sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimą per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos išmoka Sveikatos apsaugos ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų.“

2.3.3. Pacientų įstatymo 25 straipsnis papildomas 4 dalimi, ją išdėstant taip:

„4. Komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą dėl kompensacijos, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra Komisija.“

3. Priėmus Pacientų įstatymą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020  m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymus, susijusius su Komisijos veikla, todėl siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022  m. vasario 1 d. Atitinkamai Projekto 2 straipsnis papildytinas pavedimu Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui iki 2022 m. sausio 31 d. priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, turėtų būti nustatyta, nuo kada skaičiuojamas 3 metų terminas kreiptis dėl pandeminių vakcinų padarytos žalos atlyginimo, kai ji padaryta iki Projekto (įstatymo) įsigaliojimo. Siūlytina nustatyti, kad šis terminas skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo ir Projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Šis Įstatymas taikomas ir kompensacijoms dėl žalos, kilusios iki šio Įstatymo įsigaliojimo dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu pasiskiepijus Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodyta vakcina. Šioje dalyje nurodytu atveju 3 metų terminas kreiptis dėl kompensacijos skaičiuojamas nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.“

5. Šiuo metu nėra aplinkybių, lemiančių būtinybę atlyginti žalą, kurią lemia sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-955 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“ (toliau – kalendorinė vakcina):

5.1. dėl užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepytis skirtos kalendorinės vakcinos, nėra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ar karantinas. Sergamumas šiomis ligomis nėra didelis, palyginti su sergamumu COVID-19 liga (koronavisuro infekcija), dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija (Lietuvos statistikos departamento 2021 m. gruodžio 9  d. paskelbtais duomenimis, 14 dienų sergamumo COVID-19 liga (koronavisuro infekcija) rodiklis Lietuvos Respublikoje siekia 846,4 atvejus 100 000 gyventojų).

5.2. skiepijimosi kalendorinėmis vakcinomis aprėptis yra pakankamai didelė. Higienos instituto duomenimis, 2020 m. jomis buvo pasiskiepiję nuo 90,1 iki 95,8 proc. (išskyrus 4 vakcinas, į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas po 2016  m., – šiomis vakcinomis paskiepyta nuo 66,8 iki 83,4 proc.) vaikų. 

 

Pritarti

 

2.

Seimo nariai A. Matulas, J. Sejonienė, M. Danielė, 2022-01-07

1

 

 

 

Argumentai:

Pandeminių vakcinų sukeltos žalos paciento sveikatai atlyginimas neturi  civilinės atsakomybės požymių (sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į pandeminę vakciną nėra susijusi su kitų asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, dėl kurių kiltų žala pandemine vakcina pasiskiepijusio asmens sveikatai). Žalos atlyginimas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų lėšų, t. y. Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, būtų  nepagrįstas ir neteisingas. Atsižvelgiant į tai, žalos atlyginimas dėl pandeminių vakcinų sukeltos žalos turėtų būti siejamas ne su „žalos be kaltės“ atlyginimo mechanizmu, o - iš valstybės biudžeto lėšų mokant kompensacijas asmenims, patyrusiems žalą. Tokiu atveju turėtų būti keičiamas ne įstatymo 2 straipsnis, o įstatymo 24 ir 25 straipsniai, taip pat siūloma įstatymą papildyti nauju 241 straipsniu, kuriame būtų reglamentuotas vakcinų sukeltos žalos (turtinės ir neturtinės) paciento sveikatai kompensavimas .

Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 91 dalį ir ją išdėstyti taip:

„91. Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiama žala nelaikoma sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į vakciną, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ta vakcina pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio  ekstremali situacija ir (ar) karantinas. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

1 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

24 straipsnis. Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės), išskyrus šio Įstatymo 241 straipsnyje nurodytą žalą, atlyginimas“

 

Pritarti

 

3.

Seimo nariai A. Matulas, J. Sejonienė, M. Danielė, 2022-01-07

2

 

 

N

Argumentai: tie patys.

 

Pasiūlymas: papildyti nauju 2 straipsniu:

2 straipsnis. Įstatymo papildymas  241 straipsniu.

         Papildyti įstatymo 241 straipsniu:

 „241 straipsnis. Vakcinų sukeltos žalos (turtinės ir neturtinės) paciento sveikatai kompensavimas  

1. Pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, norėdamas, kad jam būtų kompensuota žala, kilusi dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu pasiskiepijus Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodyta vakcina (toliau – vakcinų sukelta žala), ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie vakcinų sukeltą žalą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl vakcinų sukeltos žalos kompensavimo (toliau – kompensacija). Komisija prašymus dėl kompensacijos nagrinėja neatlygintinai.

2. Prašymų dėl kompensacijos pateikimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio 2–7 dalys.

3. Kompensacija mokama, jeigu Komisija nustato, kad žala paciento sveikatai yra vakcinų sukelta žala ir vakcinų sukeltos žalos atlyginimui netaikomos Civilinio kodekso 6.292 straipsnio nuostatos.

4. Komisijos sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimą per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos išmoka Sveikatos apsaugos ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų.“

 

Pritarti

 

4.

Seimo nariai A. Matulas, J. Sejonienė, M. Danielė, 2022-01-07

3

 

 

N

Argumentai: tie patys.

 

Pasiūlymas: papildyti 3 straipsniu:

„3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas.

Papildyti 25 straipsnį 4 dalimi:

         „4. Komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą dėl kompensacijos, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra Komisija.“

 

Pritarti

 

5.

Seimo nariai A. Matulas, J. Sejonienė, M. Danielė, 2022-01-07

4

 

 

 

Argumentai: siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti įstatymo įgyvendinamąsias nuostatas, taip pat patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą.

 

Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį, jį laikyti 4 straipsniu ir išdėstyti taip:

“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.      Šis įstatymas, išskyrus  šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio vasario 1 d.

2.      Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2022 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šis įstatymas taikomas ir žalos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimui. kompensacijoms dėl žalos, kilusios iki šio Įstatymo įsigaliojimo dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu pasiskiepijus Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodyta vakcina. Šioje dalyje nurodytu atveju 3 metų terminas kreiptis dėl kompensacijos skaičiuojamas nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.“

 

Pritarti

 

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-01-05

 

 

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus.

 

Pritarti

 

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 ir 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-773(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, O. Leiputė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Antanas Matulas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė