LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 418
STENOGRAMA
2020 m. birželio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 11 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės. Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
Darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma. Prašau dėl darbotvarkės.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės porą klausimų: 2-8 – Miškų įstatymo pataisų projektą, nes ten daug pastabų ir projektas gana kontroversiškas, taip pat čia jau mūsų frakcijos atstovų rezoliuciją, rodos, 2-13. Autorės aš nematau, bet baigiantis sesijai gal neverta rezoliucijomis perkrauti darbotvarkių, tai vis tiek ne įstatymai, kurie ką nors lemtų. Čia kaip tik mūsų atstovų yra rezoliucija, tai gal galime ir nesvarstyti.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kaip tik frakcijos vardu siūlome išbraukti ne 2-13, o 2-11 klausimą – Seimo rezoliuciją „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“. Siūlome išimti. (Balsai salėje) Ne, tai 2-13 sakė, kad nebūtų…
PIRMININKAS. Dėkojame. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi, matau, yra pageidavimų sutrumpinti darbotvarkę, yra gautas Socialdemokratų darbo partijos frakcijos prašymas papildyti darbotvarkę. Mes parengėme nutarimą dėl Antikorupcijos komisijos sudėties pakeitimo, iš tiesų ten nėra jų narių, paprašyti, kad jų nariai būtų įrašyti, ir tuo klausimu atitinkamai paderinti komisijos sudėtį. Tai Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-4971. Prašau įrašyti.
PIRMININKAS. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, posėdžio pirmininke. Tai iš tiesų tikriausiai beprecedentis atvejis, kada Seimo dauguma, neturėdama vienos ar kitos frakcijos ar politinės grupės teikimo, personalinę sudėtį vienos ar kitos komisijos sprendžia patys balsų dauguma. Siūlymas, kurį ką tik išgirdome… Mišrios grupės teikimo nėra jokio, mišri grupė dar nėra apsisprendusi, ką iš Antikorupcijos komisijos atšaukia. Kadangi šiandien, kaip supratau ryte Seniūnų sueigoje, jūs 13 valandą kviesite visus seniūnus dėl bendro sisteminio požiūrio į kvotų išpildymą, tai mes, Mišri grupė, nematome bendro vaizdo. Mes turime savo neįgyvendintų komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kvotų skaičių, mes esame pasiruošę tas kvotas užpildyti, bet, mano nuomone, požiūris turi būti sisteminis. Negalima vienos komisijos, kurioje šiandien yra svarstomi vieni ar kiti valdančiajai daugumai palankūs ar nepalankūs klausimai, išimti iš sisteminio požiūrio ir spręsti atskirai personalinę sudėtį vienos ar kitos politinės grupės, nesant tos politinės grupės pozicijos. Tai čia yra beprecedentis atvejis ir tokia praktika neturėtų kartotis.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, šįryt Seniūnų sueigoje buvo pasakyta tos pačios R. Baškienės, kad reikia peržiūrėti visų komisijų sudėtį, kvotas, ir nebuvo jokio siūlymo šiandien Seimo plenariniame posėdyje svarstyti vienos komisijos, Antikorupcijos komisijos, sudėties pakeitimą. Dar daugiau, lyg iš tikrųjų Seimo Pirmininkas kviečia seniūnus aptarti įvairių komisijų kvotas, tačiau šitos komisijos klausimą viena valdančioji frakcija pareikalauja svarstyti nelaukiant bendro susitarimo. Kategoriškai negalima tokiam antisisteminiam sprendimui pritarti, turi nueiti seniūnai nuo įvairių frakcijų išsiaiškinti dėl kvotų įvairiose komisijose ir komitetuose, tada priimti sprendimus sistemiškai vienu metu, o ne ištraukiant vieną komisiją iš anksto.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų išskirtinai nekorektiškas Seimo vicepirmininkės pasiūlymas išbraukti vieną Antikorupcijos komisijos narį be frakcijos teikimo, neinformavus Seniūnų sueigoje apie tą sumanymą. Matome, kiek yra baimės, kai Antikorupcijos komisija šiandien per pietus turi balsuoti dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą dėl Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos vadovo skyrimo. Taip tik parodote, kad labai bijote šito pasiaiškinimo. Nedarykite to, nedidinkite tų įtarimų, kurių jau ir taip pakanka. Aš manau, opozicija taip pat turės reaguoti į tokius veiksmus ir imtis kokių nors protesto formų, jeigu šitaip yra elgiamasi.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiktai kolegoms, kurie esate Seniūnų sueigoje ir puikiai žinote, kada buvo prašyta susitvarkyti kvotas, norėčiau priminti. Pirmieji prašymai, kad Mišri grupė pradėtų tvarkyti savo kvotas ir tiesiog neužgrobtų tų kvotų, kurios priklauso kitoms frakcijoms, kai kitos frakcijos yra pateikusios kandidatus, kaip Socialdarbiečių frakcija, kuriai priklausytų kvotos, tie pirmieji prašymai atsirado jau prieš gerą mėnesį, o galbūt netgi du, jeigu pasižiūrėtume. Visą laiką Seniūnų sueigoje Mišriai grupei ir kitiems yra primenama, kad tas kvotas reikėtų susitvarkyti.
Iš esmės komisija yra neteisėtos sudėties, nes Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad komisijų sudėtys vis dėlto turi atitikti kvotas. Šiuo atveju, kadangi tikrai galima matyti, kad yra piktybiškas nenoras, tai kitos galimybės, kaip inicijuoti diskusijas, iš tiesų nebuvo. O per pietus jūs tikrai turite puikią galimybę susitarti pas Seimo Pirmininką ir vakare tą nutarimą priimsime.
PIRMININKAS. Ar tęsiame šią diskusiją? Pasiūlymas yra klausimą įtraukti į darbotvarkę kaip rezervinį.
A. Mazuronis. Tęsiame.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas Pirmininke. Aš privalau atsakyti, kadangi apie Mišrią grupę buvo labai daug šnekama. Taip, A. Širinskienė pasakė tiesos, bet pasakė tik dalį tiesos. Mes visąlaik buvome už tai, kad reikia peržiūrėti komitetų, komisijų kvotas. Mes pripažįstame, kad į šią komisiją mes esame daugiau delegavę narių, negu mums priklauso pagal kvotą, bet lygiai taip pat mes komitetuose neišnaudojame pirmininkų ir pavaduotojų savo kvotų, kai tuo tarpu Socialdarbiečių darbo partija viršija savo kvotą.
Todėl mes tikrai už sisteminį požiūrį, už tai, kad mes kažkur susimažiname, kažkur pasididiname. Pavyzdžiui, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pozicija Mišriai grupei tikrai yra labai įdomi ir mes esame bet kada pasiruošę deleguoti asmenis ir išpildyti, įgyvendinti savo kvotą, kuri mums priklauso. Mes laukiame iš valdančiųjų tos iniciatyvos ir esame jai atviri.
PIRMININKAS. B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau šiek tiek tokį aiškumą suteikti šitam klausimui. Lygiai prieš dvi savaites buvo Antikorupcijos komisijos posėdis, kuriame svarstėme Klaipėdos jūrų uosto vadovo skyrimą. Buvo tiktai pati pradžia, pateikimas. Ir staiga tame posėdyje valdančiųjų atstovas pašoka, sako – visi sprendimai bus neteisėti, visi sprendimai bus negaliojantys, kad yra R. Karbauskio pareiškimas, kad čia kvotos neatitinka, posėdį nutraukti. Kas atsitiko?
Dabar ką mes štai čia turime, tai yra tąsa viso to, kas vyksta dėl Klaipėdos jūrų uosto vadovo skyrimo tvarkos. Aš siūlyčiau valdantiesiems neapsimetinėti, kas čia vyksta. Tai iš tikrųjų bandymas pridengti savo negerus darbus. Geriau pasiaiškinkite sąžiningai apie tą situaciją ir tada nebekils tokių neaiškumų. Viskas yra daroma tik dėl vieno – dėl jūrų uosto vadovo skyrimo.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai yra keista klausyti, kada kolegė A. Širinskienė sako, kad jeigu kokioje nors komisijoje neatitinka kvotos, tai komisijos veikla neteisėta. Tokios normos Statute nėra. Ir Etikos ir procedūrų komisijoje kvotos ne visai atitinka, ir kitose komisijose, kiek aš žinau. Mes netgi buvome pateikę siūlymą Seimo valdybai. Todėl kolegei pirmajai pavaduotojai siūlau sistemiškai šiuos dalykus spręsti, ne progiškai, kai artėja koks nors balsavimas, jūs siūlote išbraukti žmogų iš komisijos, netgi nurodote pavardę, visiškai nederindama su frakcija. Tikrai kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas siūlau šito nedaryti, nes šį klausimą, jeigu reikės ir jeigu jūs tą sprendimą priimsite, svarstysime Etikos ir procedūrų komisijoje.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Vis dėlto aš manau, kad opozicija meluoja, gal tą dalyką ir pripažinkite. Visi puikiai žinote, kad tą Klaipėdos jūrų juosto konkursą jūs šiandien paduosite į prokuratūrą, turite tam balsus ir jokių problemų nėra.
Sprendimai, dėl kurių yra diskutuojama, yra susiję su kvotomis apskritai. Tokius kaltinimus yra labai keista girdėti, lygiai kaip ir kolegų iš Mišrios grupės sakymus, kad jie gali pretenduoti į tuos postus ar pirmininkų vietas, kurios pagal Konstituciją negali priklausyti Seimo mažumai, nes Teismas yra aiškiai pasakęs, kad komitetai, komitetų pirmininkai įgyvendina Vyriausybės programą, ir opozicija, arba Seimo mažuma, neprisiima atsakomybės už Vyriausybės programos įgyvendinimą (o jinai neprisiima), negali tų postų turėti pagal Konstituciją. Bet atsistojama ir meluojama, kad neva kažkas užgrobė mažumai ar tiesiog Mišriai grupei neva priklausantį Užsienio reikalų komitetą ar kitas vietas. Kolegos, tikrai negražu. Labai tikiuosi, kad mes visi studijuosime Konstitucinio Teismo nutarimus.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu, kad atimama galimybė Mišriai grupei vis dėlto pasiūlyti savo kandidatą, ką mes bekalbėtume. Kokie pamušalai siūlomi dabar, tai mes pamatysime, bet taip, kaip aktyviai dabar dalyvauja Seimo narė A. Širinskienė, įrodinėdama, kad būtent taip reikia daryti ir įjungti tą valdantį buldozerį… Aš manau, kad dar kartą gerbiamoji valdančioji jus veda ant grėblio, užlipsite ant jo. Jeigu jūs priimsite tokią nuostatą, kurią dabar jums argumentuoja, pasieksite to, kad sutriks Seimo darbas, priėmimas. Jūs neturite tos balsų daugumos, kuri jums leistų priimti įstatymus. Jūs vis dėlto į tai atsižvelkite ir užtikrinkite darnų Seimo darbą.
PIRMININKAS. A. Matulas. Nebėra. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Išties mes sėdėdami netoliese supanašėjome su Antanu.
Iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad gerbiama A. Širinskienė vis dėlto pripažino, kokia yra pagrindinė problema, kodėl būtent šiandien yra bandoma teikti šį pakeitimą. Akivaizdu, kad tai yra dėl Klaipėdos uosto ir kreipimosi į prokuratūrą. Valdančioji dauguma išties pastaruoju metu susiduria su gausybe skaidrumo problemų ir dar vienas komisijos kreipimasis į prokuratūrą turbūt būtų nebepakeliamas, todėl yra bandoma skubiai keisti sudėtį, patraukti jiems nepatinkantį narį, kurio balsavimas galbūt gali būti numanomas, ir taip šiek tiek stabdyti nepalankią dabar poziciją ir situaciją, kuri jums yra nepalanki.
Vis dėl tai yra, kaip ir kolegos sakė, labai šiurkštus veiksmas, pažeidžiantis mažumos teises, jeigu jisai būtų įgyvendintas šiandien, aš manau, kad mažuma – tiek opozicija, tiek ir Mišri grupė nematytų galimybės toliau bendradarbiauti priimant įstatymus šiandien Seimo salėje.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš taip pat norėčiau gerbiamai Agnei dar priminti vieną atvejį Seime, kad opozicijos atstovai vadovauja vis dėlto bent vienam komitetui, tai yra Audito komitetas, todėl čia nėra absoliuti taisyklė.
PIRMININKAS. Grįžtame prie darbotvarkės. Yra pasiūlymų dėl darbotvarkės. (Šurmulys salėje) J. Razma ir A. Sysas siūlė išbraukti darbotvarkės 2-13 klausimą. Turbūt galime, kadangi siūlymai buvo beveik bendri, bendru sutarimu galime pritarti šiam siūlymui? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame? Gerai, balsuojame, kad darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo rezoliucija „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“, būtų išbrauktas iš darbotvarkės.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 54, prieš – 33, susilaikė 32. Lieka darbotvarkėje.
J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti iš darbotvarkės 2-8 klausimą – Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4471. Balsuojame.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 54, prieš – 36, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Ir trečiasis pasiūlymas. R. Baškienė siūlė įtraukti projektą Nr. XIIIP-4971 – Antikorupcijos komisijos sudėties pakeitimas. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų įtraukta, balsuoja už, kiti – balsuoja kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 62, prieš – 44, susilaikė 13. Klausimas įtrauktas į darbotvarkę.
Dėl visos darbotvarkės. Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, Vyriausybės valanda yra pusvalandžio ir klausia mažuma. Prašom registruotis tik mažumai.
Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 69, prieš – 22, susilaikė 30 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.18 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280(3) atitikties Konstitucijai
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai. Pranešėja – A. Širinskienė. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar svarstė galimo prieštaravimo Konstitucijai atvejį ir įvertinęs pripažino, kad tikrai gali būti prieštaravimas nemažai daliai Konstitucijos straipsnių. Tačiau dėl projekto yra registruota G. Burokienės pataisa. Ji minėtą prieštaravimą ištaisytų. Tad jeigu Seimas pritartų G. Burokienės pataisai, jai, kaip žinau, komitetas taip pat pritaria, minėto prieštaravimo nebūtų ir įstatymas galėtų būti priimamas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pagal Statuto 139 straipsnį turime balsuoti dėl išvados, ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. Balsuojame.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 98, prieš – 2, susilaikė 4 Seimo nariai, išvadai pritarta. Taigi galime tęsti darbotvarkę.
10.20 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280(3) priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų, todėl į tribūną kviesime pranešėją V. Kravčionok. Ir pradėsime nuo G. Burokienės pasiūlymo, kuris buvo minėtas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje. 26 straipsnis. 26 straipsnyje ir pasiūlymas yra… Pristato G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Pataisos esmė yra leisti administracijos direktoriui dirbti, jeigu tam neprieštarauja regiono taryba, nes prieš tai mes buvome griežtai uždraudę, kadangi teisininkai nustatė, kad tai prieštarauja Konstitucijai, tai mano pataisos esmė leisti direktoriui dirbti papildomą darbą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turbūt bendru sutarimu galime pritarti, kad 29 pritariantys, kad būtų svarstoma pataisa, yra. Sutarėme. Dėl visų pataisų. Komiteto nuomonę prašau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu šitai…
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame bendru sutarimu.
Kitas pasiūlymas taip pat G. Burokienės. Prašom pristatyti.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Kitam pasiūlymui irgi komitetas pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, negirdėjau, kurią pastabą pristatyti?
PIRMININKAS. Antrasis pasiūlymas dėl 9 dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kuris ištaiso prieštaravimą Konstitucijai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ištaiso prieštaravimą Konstitucijai. Taip, ačiū.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria ir mes turbūt galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui, kuris ištaiso prieštaravimą. Pritariame bendru sutarimu. Neliko prieštaravimo, tada galime priimti pastraipsniui.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 3 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom komiteto nuomonę.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritaria. Komitetas beveik visiems pasiūlymams pritaria, nes čia eina Teisės departamento pastabos per visą įstatymą, daugelis yra techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Tiems visiems trims departamento pasiūlymams komitetas pritaria ir mes galime tęsti darbą pritardami visam 4 straipsniui bendru sutarimu su pasiūlymais. Pritariame.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio yra Seimo nario G. Vasiliausko pasiūlymas. Prašom pristatyti.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mano siūlomos pataisos tikslas: siekiant užtikrinti savivaldybių pasirinkimo dalyvauti savanoriškumą, motyvaciją, aktyvų įsitraukimą į bendradarbiavimą, priimant sprendimus, siūloma, kad, planuojant regioninę politiką ir įgyvendinant, panaudojant lėšas, gali dalyvauti savivaldybės, nesančios regiono plėtros taryboje, jei tam pritaria regiono taryba.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė iš dalies. Noriu pabrėžti, galima pasakyti, kad komitetas pritarė, tiesiog čia dėl straipsnių buvo pakeitimai, todėl iš dalies.
PIRMININKAS. Autorius sutinka su redakcija. Ar Seimas sutinka su ta redakcija? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Tada galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
7 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 8, 9 straipsnių taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
10 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis, pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Spausdinimo klaida, komitetas pritarė, ištaisėme.
PIRMININKAS. Mes, pritardami šiam pasiūlymui, pritariame visam 12 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
13, 14 straipsniai. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 16, 17 straipsniai. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
18 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Dėl audito. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kad nėra aišku, kokia tvarka turima omenyje vidaus audito atlikimo, vidaus auditą atliekančio subjekto parinkimo, ar kokia nors kita forma. Komitetas nepritarė ir argumentuoja, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nustatyti keli galimi subjektai, atliekantys vidaus auditą. Regiono plėtros tarybos nuostatuose turėtų būti nuspręsta ir įtvirtinta, koks konkrečiai subjektas atliks regiono plėtros tarybos vidaus auditą.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokia komiteto nuomone galime pritarti bendru sutarimu visam 18 straipsniui.
19, 20 straipsniai. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 21 straipsnio yra Teisės departamento devintasis pasiūlymas. Prašau komitetą.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė šiai pastabai.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Suderinta su Darbo kodeksu.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame visam 21 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
22 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 23 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario G. Vasiliausko. Prašau pristatyti.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mano siūloma pataisa yra, kad kolegija sprendimus, kuriais tvirtinamas ar keičiamas regiono plėtros planas… Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus sprendimus priima 4/5 visų kolegijos narių balsų dauguma. Prieš tai buvo siūlomi 2/3. Mano siūlymo esmė yra 4/5.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komiteto nuomonė balsuojant – pritarti dėl regiono plėtros plano.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu… O, motyvai. Motyvai prieš – P. Urbšys. Dėl pasiūlymo.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš norėčiau, kad šiek tiek įsiklausytumėte. Kas dabar siūloma? Siūloma tai, kad regionų plėtros planus tvirtintų kolegijos nariai ir būtų nustatytas santykis – keturi su penkiais, 4/5. Seimo narys K. Masiulis siūlė pavadinti regionų tarybas seneliais. Tai jeigu mes įtvirtinsime šitą 4/5 nuostatą, faktiškai bus veto teisė.
Aš suprantu, kodėl Kaune išrinktas Seimo narys nori įtvirtinti būtent tokį santykį. Be abejo, didžiosios savivaldybės įgautų daugiau svertų primesti savo valią. Aš pats esu iš vadinamojo regioninio centro, bet esu įsitikinęs, kad tolygus regionų vystymasis ir užtikrins mums tolygų mūsų valstybės vystymąsi. Jeigu mes kalbame apie dabar galiojantį santykį, yra 1/2 ir problemų nėra. Ar buvo kokių problemų iškilusių, kad regionų plėtros tarybos negali priimti kokio nors sprendimo? Mes dabar padidiname – 2/3. Ne, kadangi norima įtvirtinti didesnių savivaldybių dominavimą, tai tada įtvirtina 4/5.
Ar jūs suprantate, kad priėmę šitą santykį mes faktiškai galime paralyžiuoti regionų plėtros tarybas ir jos gali nepriimti sprendimų, kurie reikalingi žmonėms? Kam pritarti šiam siūlymui?
PIRMININKAS. Motyvai už – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad regionų plėtros tarybos yra kolegialus organas, kuris sprendžia viso regiono strategiją ar sudaro dešimties metų planą, ir tik kad tą planą patvirtintų, reikia, sakyčiau, šimtaprocentinio sutarimo. Mes leidžiame (…) vienai kitai savivaldybei turėti savo nuomonę galbūt, bet daugeliu atvejų, kiek teko domėtis, tokios strategijos priimamos, kad šimtu procentų dalyvautų, kad visos už pasisakytų, kad žinotų, kur eina, ko siekia, o ne kiekviena atskirai bandytų išreikšti savo poziciją. Tuo labiau kad yra neproporcingai – ir mažos, ir didelės savivaldybės įeina į kolegiją.
Kad viena labai smulki, sakykim, labai maža savivaldybė galėtų užblokuoti viso regiono strategiją ar bendrąjį planą, tikrai yra neadekvatu, todėl mes nusileidome iki 4/5.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo, dėl G. Vasiliausko pasiūlymo pakeisti iš 2/3 į 4/5.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 61, prieš – 5, susilaikė 15 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Kitas – Seimo narių R. Juškos ir G. Kindurio pasiūlymas. Pristato R. Juška?
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Siūlymo esmė, kad socialiniai partneriai savo iniciatyva gali svarstyti ir teikti kolegijai bet kokį jiems aktualų klausimą ir kolegija turėtų svarstyti.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir mes galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritariame.
Kitas – taip pat Seimo narių R. Juškos ir G. Kindurio pasiūlymas. Pristato taip pat R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dabar neturiu…
PIRMININKAS. Antrasis jūsų pasiūlymas yra pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: gauti šio straipsnio 11 dalyje nurodytus dokumentus ir susijusią medžiagą. Išbraukėte punktą. Komitetas pritarė?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė, nes čia susiję dalykai. Tiesiog…
PIRMININKAS. Susiję. Komitetas pritarė ir mes bendru sutarimu taip pat galime pritarti. Visam 23 straipsniui su pasiūlymais galime pritarti bendru sutarimu.
24 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 25 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 26 straipsnis. Yra Seimo narių R. Juškos ir G. Kindurio pasiūlymas. Pristatykite.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Čia irgi susiję su pirmuoju.
PIRMININKAS. Irgi susiję su tuo pačiu: 11 dalies 1 punkte išbraukti trys žodžiai. Komitetas pritarė ir mes galime pritarti šiam pasiūlymui.
Dėl 26 straipsnio dar yra Teisės departamento ketvirtasis pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas irgi pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Toliau penktasis Teisės departamento pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Irgi pritarta.
PIRMININKAS. Irgi komitetas pritarė.
Dėl Seimo narės G. Burokienės pasiūlymų jau apsisprendėme.
Toliau Teisės departamento šeštasis pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Kitas G. Burokienės pasiūlymas, taip pat jam yra jau pritarta.
Toliau ketvirtasis Teisės departamento pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Septintasis Teisės departamento pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė iš dalies, bet čia irgi galima pasakyti, kad pritarta, tiesiog komiteto parinkta kita formuluotė negu Teisės departamento.
PIRMININKAS. Taip. Penktasis Teisės departamento pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir tada visas 26 straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
27 straipsnis.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Seimo kanceliarijos…
PIRMININKAS. Yra Teisės departamento pasiūlymas ir komitetas…
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Devintasis Teisės departamento pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Irgi pritarta.
PIRMININKAS. Taip pat komitetas pritarė. Ir dar Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas… Du.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Irgi pritarta. Ne.
PIRMININKAS. Vienam pritarta, kitam…
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). O kitam nepritarta.
PIRMININKAS. Kitam nepritarta. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 27 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 28 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 29 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė. Čia dėl įstatymo įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Dėl pavadinimo. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytinas pirmą kartą minimo įstatymo visas pavadinimas. Čia redakcinė pataisa, komitetas jai pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame visam 29 straipsniui bendru sutarimu. 30 straipsnis.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Jame yra priedas. (Balsai salėje) Priedui pritariame. Tada galima priimti visą 1 straipsnį, kurį sudaro 30 straipsnių, bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Dešimtasis.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė, aš jau minėjau, čia dėl įstatymo įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Taip, dėl įsigaliojimo. Mes pritariame bendru sutarimu visam 2 straipsniui. Motyvai dėl viso. Ačiū pranešėjai. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų nėra tas įstatymas tobulas, bet, kaip ir anksčiau esu minėjęs, regionų plėtros tarybos išvedamos visai į kitą lygį, suteikiamas atskiras juridinis statusas, kuris užtikrina savarankiškumą, suteikia spręsti klausimus ne vien tik susijusius su Europos Sąjungos lėšų perskirstymu, o būtent ir su biudžetinėmis investicinėmis programomis. Taip pat Teisėkūros įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad tai, kas susiję su regionų kompetencija, įstatymu lygmeniu būtu derinama ir su regionų plėtros tarybomis. Jeigu jūs prisiminsite, praeitą savaitę mes priėmėme nutarimą dėl bendrojo Lietuvos plano, būtent šitame bendrajame Lietuvos plane yra užkoduoti tam tikri dalykai, kurie gali vienaip ar kitaip neigiamai paveikti esamą regionų plėtros tarybų sudėtį ir administracinį padalinimą, kur kalbama apie mistinius penkis kompetencijos centrus. Būtent šiame Regionų plėtros įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, kad regionų plėtros tarybos – tai apskričių pagrindu sudaryti dariniai. Šitas įstatymas turės aukštesnę galią negu nutarimas, priimkime jį ir užtikrinsime iš tikrųjų tvarų regionų vystymąsi. Bet šiame balsavime aš nedalyvausiu, kol valdantieji nesuvoks, kad parlamentas vis dėlto yra ne valdančiųjų diktatūra, o parlamentas yra vieta, kur susitariama.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, mes turbūt prastiname regionų situaciją, kadangi regionų tarybos su savo visomis kolegijomis tampa tam tikru mėgėjų būreliu, kur ateina galbūt, ką pasiūlo centras, pritaria arba nepritaria, išsivaikšto ir tokiu būdu būna patenkinti. Dar iš tikrųjų mėgėjų būrelis todėl, kad ten gali dalyvauti, gali nedalyvauti. Aišku, galbūt bus noras dalyvauti, bet jeigu nebus priimami svarbūs sprendimai, galbūt ir nebus noro dalyvauti. Iš tikrųjų nesuprantu, kam šiuo momentu keisti tai, kas normaliai veikia? Iš tikrųjų ir normaliai administravo projektus regionuose, ir iš tikrųjų tardavosi, kalbėdavosi tarp savęs, nes buvo interesas, pagrindinis interesas, kad jie galėdavo priimti esminius sprendimus. Esminiai sprendimai nėra pasikalbėjimas apie gerą orą, esminiai pasikalbėjimai yra tai, ką gali įgyvendinti turėdamas tam tikrus finansinius resursus.
Dabar dar vienas atvejis, kai mes keičiame įstatymo projektą, nors dar nežinome, kaip bus formuojami pagal bendrąjį planą patys mūsų regionai, mūsų tie penki. Iš tikrųjų kam tą dabar daryti? Gal pabandome iš pradžių pažiūrėti, kas ten išeina, kas ten išeina pagal naują bendrąjį planą su tais regionais, o po to bandome sutvarkyti tas visas funkcijas ir pasitardami daugiau su savivaldybininkais?
Labai gaila, kad iš tų regionų tarybų išbraukiamos asocijuotos struktūros, kurios galbūt tampa kažkokiais patarėjais. Iš tikrųjų suardome regione nusistovėjusią tam tikrą tvarką, kur per tiek laiko jau buvo susikalbėta ir susitarta, ir išspręsti bendri klausimai.
Manau, aš tikrai negaliu pritarti, tuo labiau negaliu pritarti ir dėl to, kad pagal šį įstatymą dauguma realių darbo vietų vėlgi bus ne regionuose. Regionuose galbūt kažkoks administratorius turės vieną kitą etatą, bet esmė ir visi sprendimai bus priimami čia. Visas administravimas bus iš čia, iš Vilniaus. Mes matome, kas atsitiko šiuo metu, kad Vilniuje susikūrė 2 tūkst. vietų per jūsų reformas, o regionuose sumažėjo galbūt 4 tūkst. Nepritarsiu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes ką tik girdėjome visišką demagogiją, kai neįsigilinama į įstatymo projektą ir šnekama vėjus. Taigi yra visiškai priešingai tam, ką sakė prieš tai kalbėjęs kolega, nes regionai kaip tik įgauna visišką nepriklausomybę nuo centro, jie patys gaus pinigus, turės savo krepšelį ir galės formuoti. Gal turės pinigų būtent stabdyti administraciją su visu know how, kurio jiems reikia, tiek ekspertams, tiek administracijos darbuotojams. Kolegija nėra mėgėjų būrelis. Jeigu merai ir rinkti tarybos nariai yra mėgėjai, tai atsiprašau, kas tada yra atsakingi asmenys.
Tuo labiau kad vakar mes turėjome labai garbių trijų institucijų vadovus, ekspertus iš Europos Tarybos ir Europos Parlamento, kurie ir atsakė mums į kylantį klausimą dėl Lietuvos galimybės atgauti pozicijas, balsavimo teisę Europos regionų taryboje. Tikai mūsų įstatymas yra aukštai vertinamas. Yra didelės galimybės atgauti balsavimo teisę ir Lietuvai įsilieti atgal į Europos regionų tarybos gretas su balsavimo teise.
Aš kviečiu balsuoti už. Įstatymas tikrai nėra tobulas, tobulybei ribų nėra, manau, mes grįšime prie jo dar ne kartą, bet pirmas drąsus žingsnis tikrai yra žengiamas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesakau, kad įstatymo projektas yra visiškai blogas, bet bijau, kad jis neatlieps tų regionų žmonių lūkesčių, kuriuos jie siejo su šio įstatymo priėmimu. Iš esmės jokios rimtesnės galios iš centrinių struktūrų neperduodamos į regionus, jos išlieka ministerijose, kaip ir finansai, kaip ir esminių sprendimų priėmimai. Nemanau, kad to įstatymo priėmimas kaip nors esmingai prisidėtų prie regioninių skirtumų įveikimo.
Kadangi Seimo mažuma šiandien tikrai yra pasipiktinusi valdančiųjų akibrokštu, ūmiai bandant keisti Antikorupcijos komisijos sudėtį, reaguojant ir į tą faktą, aš kviečiu mažumos atstovus Seime tiesiog nesiregistruoti dėl šio įstatymo priėmimo, taip išreiškiant savo protestą dėl minėtų veiksmų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vėlgi paantrinsiu kalbėjusiam, kad galbūt šitas teisės aktas nėra tobulas, bet jis nėra toks, dėl kurio reikėtų ištraukti korteles ir visiškai nesiregistruoti. Aišku, tobulumui ribų nėra. Galbūt šio įstatymo projektu ir yra naikinami tie vadinamieji mėgėjų būreliai. Kviečiu palaikyti ir balsuoti už todėl, kad atsiranda aiškumas dėl regiono plėtros tarybos formavimo, taip pat atsiranda aiškumas, koks yra regiono plėtros tarybos statusas. Galų gale apsisprendžiame, kad tai yra viešasis asmuo. Ir ką prieš tai kalbėjo kolega, kad būtent šiuo įstatymu suteikiama teisė regiono plėtros tarybai pačiai sudarinėti planus ir priimti sprendimus, o ne taip, kaip iki šiol buvo nuleidžiama iš viršaus. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, matyt, čia panašiai, vieni ragina už, kiti prieš, turėdami tą patį tokį dvejopą jausmą. Aš irgi matau teigiamų poslinkių dėl šio įstatymo. Tikrai nėra taip, kad eina viskas į bloga. Bet kartu turiu tokį nepasitenkinimo jausmą, kad nepakankamai einama į teigiamą pusę.
Kas pagerėjo? Čia pradiniame projekte buvo bandoma tarybas formuoti taip, kad jose balso teisę turėtų ir visuomenės atstovai. Išeitų, kad tie rinkti asmenys balsuotų kartu su visuomenės atstovais. Įsivaizduokite, panaši situacija būtų buvusi, kaip Uzbekistano parlamente buvo, kad dalį parlamentarų tiesiog išrenka Ekologinis sąjūdis, ten taip buvo, o dalį išrenka tauta tiesioginiuose rinkimuose. Tai kažkas nesuprantamo, ir tuos dalykus kritikavo europinės institucijos. Panaikinta – gerai. Bet dabar regionai nyksta kiekvieną dieną. Iš regionų valstybės finansuojamos darbo vietos nyksta kiekvieną dieną. Šioje kadencijoje kiekvienais metais buvo tik naikinama, o ambicija buvo perkelti. Ambicija nerealizuota, darbo vietos naikinamos.
Pažiūrėkime į savivaldą: 90 % yra valstybės deleguotų funkcijų. Nėra ten jokio savarankiškumo. Tai nėra ir atsakomybės. Tie dalykai iš tikro nepakankamai duoda tos savivaldos, nepakankamai duoda galimybių dirbti regionuose ir juos plėtoti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mes dažnai kalbame apie regionų nykimą, apie ekonominių skirtumų didėjimą, apie tai, kad gyventojų skaičius mažėja. Šią temą voliojame ir voliojame nuolat. Bet iš tikrųjų nesiimame jokių veiksmų, kad suteiktume regionams galių ir įrankių šiuos procesus paveikti. Šis įstatymas ir yra skirtas tam, kad būtų realus įrankis regionams spręsti savo problemas ir ieškoti bendrų regione esančių savivaldybių sprendimų.
Pirmiausia regioninės institucijos sukuriamas atsakingas už regiono plėtrą ir, be abejo, kiekvienas savivaldybės meras regione galvos ir apie savo savivaldybę, bet galvos ir apie tą regioną, kaip žmonėms palengvinti pasiekti darbo vietas, kaip priartinti socialines paslaugas, švietimo paslaugas gerinti. Visi tie sprendimai numatyti Nacionaliniame plėtros pažangos plane, taip pat nustatyti Vyriausybės tikslai, ir regionai ieškos bendrų sprendimų jiems spręsti.
Mes siekiame sukurti realų mechanizmą savivaldybių bendriems reikalams spręsti, taip pat suteikiama galimybė ne tik savo regiono ir apskrities ribose veikti, bet kurti funkcines zonas, bendradarbiaujant tarpusavyje tarp regionų, išplėsti tam tikrus projektus į didesnę teritoriją. Be abejo, pagrindinis tikslas – decentralizuoti planavimo procesus, tai yra kad ne iš viršaus nuleidžiamas ministerijos nurodymas, kaip turėtų būti, o galimybė spręsti ir disponuoti lėšomis, ieškoti būdų priimti sprendimus, naudingus regionams. Aš labai kviečiu palaikyti įstatymo projektą visus Seimo narius.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų man atrodo, kad Lietuvoje geriausiai regioninę politiką ir decentralizaciją apibūdina Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną ir tai, kokį rezultatą per visą kadenciją po trejų su puse metų mes turime dabar. Dar prieš pusę metų buvo kalbama, kad Kaune veikia lyg ir veidrodinė ministerija, bet prieš keletą savaičių nukrito ir paskutinės vėliavos. Apskritai žiūrint, man atrodo, po to, kai buvo panaikintos apskritys Lietuvoje, regioninė politika tik traukėsi, nes tas, kas numatyta dabar regioninės politikos įstatyme, kad regionų tarybos sulauks daugiau teisių, nė iš tolo neprimena tų buvusių apskričių ir apskričių tarybų. Taip, gal atsiras koks nors direktoriukas, pagalbininkas ar panašiai, bet regionų tarybos tikrai neturės tokių pat funkcijų. O anksčiau realiai apskritys turėjo galimybę tvarkyti ir žemės reikalus, kuriuos dabar tvarko tik Nacionalinė žemės tarnyba, švietimo, socialinius reikalus. Šiuo atveju, aš manau, regioninės politikos įstatymas eis sau, bendrasis Lietuvos planas, patvirtintas prieš kelias savaites, eis sau, o visiems regionams labiausiai reikia investicijų. Kol kas tos investicijos daugiausia koncentruojamos sostinėje, na, dar šiek tiek kai kuriuose LEZ’uose. Todėl, sakyčiau, pirmiau reikėtų įstatymą kiek galima tobulinti ir paversti jį tobulu. Pripažįsta ir valdantieji, kad šis įstatymas nėra tobulas. Manau, kad realiai situacijos regionuose ir regioninės politikos Lietuvoje šis įstatymas nepagerins, todėl siūlau susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Užsiregistravo 63, balsavo 63 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas.
Ir dėl lydimųjų taip pat. Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kreipiuosi į gerbiamus valdančiuosius. Aš prisimenu vieną tokį kol kas beprecedentį atvejį, kai buvo balsuojama dėl M. Puidoko ir A. Širinskienės pataisos dėl vieno įstatymo dėl žemės vertės arba, kitaip sakant, dėl žemės nusidėvėjimo per 20 metų. Rytiniame posėdyje buvo tas klausimas priimtas, kilo triukšmas, tai patys valdantieji korektiškai popietiniame posėdyje praprašė atsiimti ir nelaikyti priimta tos nuostatos.
Dabar aš prašau irgi korektiško supratimo, gerbiamieji. Labai džiaugdamiesi ryte įtraukėte klausimą dėl Antikorupcijos komisijos sudėties reformavimo ir galvojate, kad taip pasiekėte didelę pergalę. Štai tos pergalės rezultatas – nepriimami įstatymai, už kuriuos būtų galima balsuoti, būtų galima neblokuoti. Bet, iniciatoriai, būkite geri, atsiimkite nutarimo projektą dėl Antikorupcijos komisijos. Ir dirbame toliau…
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro galbūt mums reikia visiems nurimti ir įkvėpti oro. Šiaip ar taip, aš suprantu, daugumai sunku pripažinti, kad jie neturi tos daugumos. Mes tikrai esame pasiruošę dirbti konstruktyviai, bet jūs nepažeidinėkite kitos pusės elementarių teisių. Jeigu jūs tokiu būdu norite suformuoti Antikorupcinę komisiją, būtent patys nustatytumėte, kokie nariai turėtų būti joje, tai kiek vertos jūsų kalbos apie tą skaidrumą ir apie tą stumiamą dabar neva patobulintą Lobistinės veiklos įstatymą? Čia yra gryna veidmainystė. Jūs tikrai galite sustoti, nes tikrai šiandien jūs neturėsite tos daugumos, kai reikės priimti įstatymus. O tai yra daroma todėl, kad jūs grįžtumėte prie parlamentinio darbo reglamento, o ne būtumėte Naisių kolūkio nariais.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš vis dėlto noriu kreiptis į savo kolegas Seimo narius. Na, tikrai painiojame skirtingus dalykus, malūnus su meduoliais, pasirenkame Regioninės plėtros įstatymą. Jis tikrai yra depolitizuotas, jo laukia savivaldybės, merai, galite paskambinti merams savo ir paklausti, jie iš tikrųjų laukia tų sprendimų, kad pradėtų parengiamuosius darbus, kad spėtų laiku įgyvendinti tas įstatymo nuostatas. Aš tikrai labai prašau balsuoti, priimti šį įstatymą, nes tai savivaldybių labai laukiamas įstatymas. O mes politizuojame skirtingus dalykus ir dar pasirenkame nekaltą, visiems priimtiną įstatymą mūsų ginčų objektu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų patys valdantieji pripažįsta, kad įstatymas nėra tobulas. Iš tikrųjų, kodėl mes, žinodami, kad įstatymas netobulas ir turi problemų, jį priimame. Ar čia tikrai ta vieta, kur mes turėtume priiminėti netobulus įstatymus? Taip pat yra tokių nuogirdų, kad VRM pagal šį įstatymą, atsižvelgdamas į galimas struktūras, jau paskelbė konkursus. Aš nežinau, ar tai tiesa, ar netiesa, bet jau tokių kalbų yra, kad iš tikrųjų jau kalbama apie naujų struktūrų formavimą ir naujų žmonių priėmimą.
PIRMININKAS. S. Jovaiša. (Balsai salėje)
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Turbūt visi girdėjo, ką pasakė E. Gentvilas. Čia yra kalbama ne apie tai, ar įstatymą dabar priimti, ar nepriimti, o yra kalbama apie demokratiją. Kodėl jūs, gerbiama ministre, nesikreipėte į savo koalicijos partnerius ir neatšaukėte šito priimto šlykštaus siūlymo? Tada darbas vyktų visai kitaip.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu išsklaidyti gandus, kuriuos paskleidė gerbiamas Seimo narys, kad kažkas kuriama. Čia yra nauja Europos Sąjungos perspektyva ir regionai galės naudotis naujos perspektyvos… Dar neatėjo kalendoriniai metai. Tai VRM negali nieko pradėti dalinti ir daryti. Be abejo, rengiamos metodinės medžiagos, nes visiems reikia paaiškinimų. Be abejo, yra rengiama, konsultuojamasi ir taip toliau. Čia neskleiskite gandų, nes pačios regionų tarybos spręs dėl savo įsteigimo ir dėl savo administracijų. Čia VRM niekaip jos nepaveiks.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ministre, čia mes diskutuojame ne apie šitą įstatymą. Mes diskutuojame visai kitu klausimu – ar jūs bandote išsukti mums rankas. Jūs bandote tą daryti ir atimti iš mūsų mums, opozicijai, priklausančias teises. Opozicija susivienijo su Mišrios grupės nariais ir tada sakome: jūs nesukinėkite mums rankų, ir tiek. Čia tai ir vyksta. Esame sutarę nepalaikyti jokio priėmimo šiandieną, kol jūs neatstatysite mūsų pažeistų teisių. Padarykite šitą žingsnį ir pasibaigs viskas – visa šita destrukcija, kurią patys ir sukėlėte.
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš prašau visų dėmesio. Norėčiau, kad girdėtų visi. Santarvė, bendradarbiavimas, sprendimai, kurie reikalingi Lietuvos žmonėms, yra svarbiau už bet kokios komisijos derinimus ar dar kažką kita.
Mieli kolegos, jeigu priežastimi tapo Seimo nutarimas dėl Antikorupcijos komisijos, ką mes, beje, galvojame, kad įrašysime į darbotvarkę, o per pietų pertrauką surasime sprendimą, bet jeigu jūs manote, kad ir tada, nes jau žinote, kad sprendimo nesurasime, dėl to, kad būtų priimti įstatymai, aš prašau ir iš karto sakau – aš atsiimu, nepateiksiu šio nutarimo, jeigu tai yra priežastimi priiminėti svarbius Lietuvai įstatymus. Prašau jūsų bendro darbo, bendro veikimo ir santarvės. (Balsai salėje) Taip, aš nepateiksiu šio… Mes patvirtinome darbotvarkę. (Balsai salėje) Mieli kolegos, mes patvirtinome darbotvarkę. Pagal Statutą aš galiu nepateikti. Jeigu jūs tikite mano garbės žodžiu, aš sakau – šito Seimo nutarimo nepateiksiu ir mes dirbkime toliau. Aš prašau perbalsuoti dėl Regioninės plėtros ir kitų svarbių Lietuvai įstatymų, o sprendimus dėl komisijų surasime bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar B. Matelis turbūt jau nebenori kalbėti? Pasiūlymas labai aiškus.
Gerbiami kolegos, galime grįžti ir perbalsuoti dėl Regioninės plėtros įstatymo.
P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, vis dėlto aš norėčiau, kad jūs patikintumėte, kad dabar tai stenogramoje būtų, kad pagal Statuto nuostatas niekas kitas negalės pateikti šito nutarimo… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pagal Statuto nuostatas niekas kitas pateikti negali. Taip.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto yra labai paprastas būdas Seimo vicepirmininkei realizuoti konkrečiai savo paskelbtus ketinimus – nueiti į Sekretoriatą ir parašyti: atsiimu projektą. Ir viskas tada išsispręs iki galo konkrečiai. Mes galime padaryti nedidelę pauzę, jeigu vicepirmininkė tai padarys, po to pratęsime ir balsuosime tikrai tvarkingai.
PIRMININKAS. Sekretoriatas tuoj atneš R. Baškienei pasirašyti. Ar galime tęsti? B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Ekscelencija Pirmininke. Iš tikrųjų prieiname iki absurdų – jau nebepasitikime Seimo nario, Seimo vicepirmininkės, žodžiu. Reikalaujama dar kažkokių parašų ir taip toliau. Nemaišykime tų dalykų su iš tikrųjų labai svarbiais įstatymais. Man nepatinka tokie dalykai.
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos… E. Gentvilas dar. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, kad nuramintume emocijas. Žiūrėkite, taip, skamba labai negražiai ponios R. Baškienės atžvilgiu, lyg nepasitikime. Bet kaip mes galime pasitikėti, kai apskritai Seniūnų sueiga išsiskirstė sutarusi, kad susirinks pas Seimo Pirmininką ir aptars kvotas. Aš pasitikiu pačia R. Baškiene, bet štai situacija tokia: prieš 9 valandą Seniūnų sueiga nusprendžia vienaip, 10 valandą ryto siūlymas skamba kitoks. Išbraukime tą projektą iš darbotvarkės ir viskas.
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, dirbkime, po kelių minučių atneš, aš atsiimsiu savo parašą. Nežinau, kaip dar reikia pasakyti, norint ir siekiant, kad Seimas dirbtų, kad bendras darbas būtų svarbiau už emocijas ir ambicijas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar norite kalbėti? A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas Pirmininke, tik dėl to, kad čia yra susiję su mūsų grupe, kaip ir kaltininkai esame to klausimo. Mes pasitikime R. Baškiene ir tikrai manome, kad ji pasielgs taip, kaip pasakė.
PIRMININKAS. R. Baškienė dėkoja visiems už pasitikėjimą. Posėdį tęsiame. V. Juozapaitis dar nori. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Paskutinę repliką, labai atsiprašau. Ponia Rima, jūs esate tikrai tas žmogus, kurio žodžiu turbūt kiekvienas mes pasitikime, bet aš prašau jūsų frakcijos ir partijos vadovų nekeršyti jums už tai, kad jūs nesulauktumėte pasekmių, nes tikrai mes turime pagrindo galvoti, kad po to gali sekti sankcijos jums frakcijos viduje. Gerbiamieji frakcijos ir partijos vadovai, nekeršykite R. Baškienei už jos garbingą elgesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu visus garbingai grįžti prie balsavimo procedūros dėl darbotvarkės 1-2.2 klausimo – Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280 priėmimo. Skelbiu balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 17 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4280) priimtas. (Gongas)
Lydimasis. Ministrė R. Tamašunienė, prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu padėkoti ir R. Baškienei už priimtą sprendimą, ir visiems Seimo nariams, supratusiems, kad tikrai šie įstatymai svarbūs ir jų laukia ir savivaldybės, ir regionai. Rytoj vyks Nacionalinė regionų taryba, tikrai bus žinia visiems merams, visų mūsų vardu pasakysiu, kad labai svarbius regionams sprendimus priėmė dauguma Seimo narių. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, prašau dėl protokolo įskaityti mano balsą už, nes tuo metu kaip tik pasirašinėjau, atsiimdama Seimo nutarimą. Mano balsas už.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Baškienė balsavo už. B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ekscelencija Pirmininke, labai ačiū. Jeigu taip dirbsime ir toliau, nežinau, kur mes nueisime. Patikėkite manimi, kad tai galima ne Seime, bet Seime tokiais dalykais užsiimti… Paleisk Marytę, tai mes primušime Joną – galbūt ir tinka, bet tik ne Seime. Todėl kviečiu ateity tokių dalykų nedaryti.
PIRMININKAS. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Prašau mano balsą taip pat įskaityti už, tiesiog nespėjau pabalsuoti. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Trumpas komentaras. Vis dėlto tai, kas įvyko dabar, yra politinio turgaus pavyzdys, kai Seimo narys balsuoja ne dėl turinio svarbumo, o dėl to, kad kas nors ką nors, kitą įstatymo projektą, pateikė ar nepateikė. Tai yra politinis turgus, gerbiamieji. O prieš tai, kai buvo paminėta mano pavardė, neva antikorupcijos… Aš nebijau jokio antikorupcijos sudėties keitimo ar nekeitimo ir prašau nepainioti tai su vykdomu tyrimu, kad čia nebūtų kokio nors sukčiavimo. Tačiau dar kartą pakartosiu, aš ir mano rinkėjai vertina, kad čia mes užsiimame politiniu turgumi, o ne vertiname įstatymų projektų svarbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal nutraukime šį vergų chorą? A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, aš tikrai dėl vedimo tvarkos. Nenoriu reaguoti į ministro pasakymą, kažkas čia su fantastika. Bet jūs pasidarėte superliberalus. Jūs kai kuriems Seimo nariams duodate tuo pačiu klausimu kalbėti tris ir daugiau kartų, kai Statutas leidžia tik vieną kartą.
PIRMININKAS. (…) pastabą. P. Urbšys jau kalbėjo. K. Masiulis irgi kalbėjo. Antrą kartą jiems neduodu kalbėti. (Balsai salėje)
11.06 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4281(2) (priėmimas)
Gerai. Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 2, 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4281. Taip pat priėmimas. Pranešėjos nekviesiu. Yra tik vienas pasiūlymas, jis jau buvo pagrindiniame įstatyme pataisytas, tai yra įsigaliojimo laikas, todėl galime pritarti pastraipsniui. 1, 2, 3 ir 4 straipsniams su laiko pataisa pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4281) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 5, 6, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4282(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 5, 6, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4282. Priėmimas. Lygiai tokia pati pataisa yra 5 straipsnyje, kituose straipsniuose pataisų nėra. Pataisa susijusi su įsigaliojimu, jai pritarėme jau ir pagrindiniame įstatyme. Galime priimti pastraipsniui. Visiems paminėtiems straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai nesusirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4282) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4283(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4283. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje yra gautas tik vienas pasiūlymas dėl datos suderinimo, jam pritarėme pagrindiniame įstatyme. Todėl 1, 2, 3 ir 4 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 89: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4283) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4284(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4284(2) priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio – įsigaliojimas yra tas pats pasiūlymas, jam jau pritarėme anksčiau. Pritariame ir 3 straipsniui bendru sutarimu. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4284(2) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 19 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4285(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.7 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 19 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4285(2) priėmimas. Yra trys straipsniai. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio jau patvirtintas pasiūlymas pagrindiniame įstatyme, tai yra įsigaliojimo laikas rugsėjo 1 diena, o ne liepos 1 diena. Jam jau buvo pritarta, todėl 3 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 91: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4285(2) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4286(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.8 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4286(2) priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų gauta tik dėl 3 straipsnio. 1, 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 3 straipsnio tas pats pasiūlymas – įsigaliojimo data. Jai jau pritarėme ir straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4286(2) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3015(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Mediacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3015(2) priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Įstatymą sudaro du straipsniai. Naujos redakcijos 1 straipsnį sudaro 32 straipsniai plius priedas. Jiems galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Jam taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 90: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3015(2) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 2, 20, 28, 36, 44, 56, 79, 791, 139 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 792 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3016(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 20, 28, 36, 44, 56, 79, 791, 139 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 792 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3016. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui.
Ar galime pritarti 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniams bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3016(2) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3017(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3017(2). Kviečiu pranešėją A. Širinskienę. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Įstatymą taip pat sudaro naujos redakcijos du straipsniai. 1 straipsnyje yra 23 straipsniai. Dėl 1 straipsnio iš 23 yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto komentaro.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė Teisės departamento pasiūlymui motyvuodamas tuo, kad tuo atveju, jei aptariamas projektas būtų patikslintas nurodytu būdu, tai reikštų, kad pareiga Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui būtų įtvirtinta, jis privalėtų visų Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių kandidatūras teikti ministrui. Komitetas balsavo vieningai, tai yra 11 balsų už.
PIRMININKAS. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti ir 1 straipsnio naujos redakcijos 1 straipsniui, ir visiems kitiems iki 23 straipsnio – 1 straipsnio seniesiems straipsniams.
O 2 straipsnis yra dėl įsigaliojimo, jam taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83 Seimo nariai, balsavo 82: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3017(2) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 35, 168, 170, 214, 217, 218, 234, 381, 418, 426 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 174, 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4653(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo 174, 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4653. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2020 m. lapkričio 20 d. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4653) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 11, 28, 29, 341 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3711, 3712 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4654(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Prokuratūros įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3711, 3712 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4654. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų nėra gauta priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83 Seimo nariai, balsavo 83: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4654) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 51, 59, 65, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju XIV skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4655(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju XIV skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4655. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje taip pat nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82 Seimo nariai, balsavo 81: už – 81, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4655) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 12, 13, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Advokatūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135. Priėmimas. Yra atidėti balsavimai. Kadangi įsigaliojimo laikas jau yra praėjęs, turime grįžti pagal Statuto 261 straipsnį ir pakeisti 21 straipsnio įsigaliojimo datą. Kviečiu A. Širinskienę pranešti apie šį pasiūlymą. Ar sutinka Seimas grįžti prie 21 straipsnio? Matau, kad bendru sutarimu sutinka. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tiesų reikėtų… (Balsai salėje) Liepos 1 dienos data iš tiesų turėtų būti, nes birželio 1 diena jau yra praėjusi. Atitinkamai taisytume ir kitą dalį – iš gegužės 31 dienos į birželio 30 dieną.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turbūt bendru sutarimu galime šiai pataisai pritarti? Pritariame. Dėkoju. Ir visam 21 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Užsiregistravo 69, balsavo 66 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas. Taip pat negalime priimti ir darbotvarkėje 1-5.2 ir 1-5.3 klausimais pažymėtų projektų Nr. XIIIP-4136 ir Nr. XIIIP-4137.
11.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 30, 71, 74, 85, 89, 115, 162 straipsnių, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 471 ir 2031 straipsniais“ projektas Nr. XIIIP-4619(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 471 ir 2031 straipsniais“ projektas Nr. XIIIP-4619. Priėmimas. Kviečiu Seimo narę A. Širinskienę į tribūną. Priėmimo stadija. Yra pasiūlymų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, pastraipsniui, matyt?
PIRMININKAS. Einame pastraipsniui. Gerbiami kolegos, primenu, kad dėl kiekvieno straipsnio turi balsuoti už ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
1 straipsnis. Pataisų nėra. Balsuojame. Dėl motyvų taip pat nėra.
Užsiregistravo 86, balsavo 84, už – 69. 1 straipsnis nepriimtas.
2 straipsnis. Ar galime tęsti dėl kitų straipsnių, jeigu 1 straipsnis nepriimtas? Klausiu komiteto pirmininkės.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Bandau iš tiesų žiūrėti. 1 straipsniu yra nutariama pavesti eiti Seimo Pirmininko pareigas, jo priėmimas. Tai nesusiję su tolesniais.
PIRMININKAS. Nesusiję su kitais. Tada 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Balsuojame.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, aš tik primenu, kad rudens sesijoje turėsiantiems daugumą bus bėdų, nepakeitus Statuto.
Už balsavo taip pat 69 Seimo nariai. 2 straipsnis nepriimtas.
3 straipsnis – 71 straipsnio pakeitimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai, balsavo 86 Seimo nariai: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 13 Seimo narių. 3 straipsnis priimtas.
Kolegos, gal galime grįžti vėl prie 1 straipsnio? (Balsai salėje) Galime grįžti. Sako, trūko žmonių. (Balsai salėje) Tada einame toliau.
Dėl 4 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 91 Seimo narys: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. 4 straipsnis priimtas.
Dėl 5 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Balsuojame.
Užsiregistravo 92, balsavo 92 Seimo nariai: už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 15 Seimo narių. Straipsnis priimtas.
Dėl 6 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 12 Seimo narių. 6 straipsnis priimtas.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių Seimo narių taip pat nėra. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 10 Seimo narių. 7 straipsnis priimtas.
Dėl 8 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų ir nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Balsuojame.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 9 Seimo nariai. 8 straipsnis priimtas.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto pirmininkės komentaro.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui buvo pritarta ir pakeistas skirsnio pavadinimas – atleidimo pasibaigus įgaliojimo laikui buvo pataisyta į ypatumus skyrimo ir atleidimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvuojančių dėl straipsnio nėra. Balsuojame dėl straipsnio su pataisymu, kuriam komitetas pritarė, priėmimo.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 11 Seimo narių. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Buvo Teisės departamento pastaba, kuriai taip pat pritarta ir atitinkamai pataisyta, kaip ir ką tik balsavome dėl skirsnio, taip ir straipsnio pavadinimas.
PIRMININKAS. Siūlau su tokiu pritarimu balsuoti dėl 10 straipsnio priėmimo.
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 11 Seimo narių. 10 straipsnis priimtas.
Gerbiamas Juliau Sabatauskai, noriu klausti jūsų, ar neprieštarautumėte, jūsų mikrofonas įjungtas, jeigu grįžtume prie 1 ir 2 straipsnių priėmimo?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Sutinku. Prie 1 ir 2 straipsnių? Ne.
PIRMININKAS. Neprieštaraujate, ar ne – negrįžtame? Labai stengiasi, tuoj įjungs. Įjungta, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, pagal Statutą balsavimas įvyko. Nebuvo, kad trūko kvorumo, Seimo nariai savo valią išreiškė, tačiau nepakako balsų, kad būtų priimtas tas straipsnis. Vadinasi, Seimas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Negrįžtame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kokiu pagrindu mes galėtume perbalsuoti?
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas nori kalbėti? Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Jau nebe dėl to, bet dėl kito, kur R. Baškienė atsiėmė nutarimą projektą. Paprašykite Sekretoriato, kad išbrauktų iš šios dienos darbotvarkės. Dar vis tebekabo, drasko akis man šis nutarimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūs jau paprašėte, Sekretoriatas išgirdo. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiktai noriu, kolegos, atkreipti dėmesį, kam jūs nusprendėte sabotuoti ir kam jūs nepritarėte. Tai jūs nepritarėte komiteto pirmininkų pavaduotojų rinkimų supaprastinimui ir skyrimui, nepritarėte Seimo komitetų pakomitečių, komitetų bendrai suformavimo tvarkai. Ir tiesiog sveikinu tuos, kuriems teks formuoti komitetus rudenį, kada bus svarstomas valstybės biudžetas, tai paskaičiuokite, skubos tvarka, su 24 valandų pertraukomis, kaip bus svarstomi tie nutarimai ir kiek savaičių tas užtruks, kol paskirsite į komitetus narius, kol paskui tie nariai išsirinks savo pirmininkus ir bus paskirti pirmininkai. Tai jūs nepamirškite, kad tuo metu bus svarstomas Lietuvos Respublikos biudžetas, ir ten yra trumpi svarstymo terminai, o jūs per tą laiką, užuot Seime svarstę, kolegos, visas biudžeto plonybes, tiesiog svarstysite komitetų pirmininkų skirstymo tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau, kad nesukeltume diskusijų. Turime balsuoti dėl viso.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai labai gaila, bet bus smagus ruduo kažkam per biudžeto…
PIRMININKAS. Dėl viso. Motyvai dėl viso – M. Puidokas. Motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų visiškai pritariu kolegei A. Širinskienei, nes tiek senesniuose seimuose, tiek ir šiame tikrai daugybė procedūrinių dalykų yra be galo vilkinami ir apskritai šios kadencijos Seime išryškėjo atskirų Seimo narių noras parodyti save kaip visagalius, kuriems įstatymų nuostatos nelabai galioja, pasinaudojant teisine situacija Seime bandoma spekuliuoti tomis galiomis, balsuoti net prieš pareigūnų atleidimą pasibaigus kadencijai. Kartais tai daroma tiesiog norint atkreipti dėmesį į save, o pasekmės atleidžiamiems pareigūnams gali būti moraline prasme gana skaudžios.
Palaikau kolegės teikiamas pataisas ir manau, kad galimybė balsuoti atvirai išryškins interesų grupes priimant šio tipo sprendimus ir negaišins brangaus Seimo narių darbo laiko. Tikiuosi, kad vis dėlto prie tų dalykų, kurie nebuvo priimti, bus sugrįžta ir kad nugalės sveiko proto balsas, nes mes visi norime efektyvaus Seimo darbo, kad nebūtų užsiimama politikavimu ir vilkinimu, kai kurių dalykų tiesiog procedūriniu vilkinimu, kai yra daug svarbesnių klausimų visai valstybei ir mūsų šalies gyventojams. Kadangi pagal mūsų įstatyminę bazę, pagal konstitucinę sąrangą, kai yra išrenkamas naujas Seimas, jo esminis darbas yra biudžeto priėmimas ir patvirtinimas, jeigu mes būsime nukreipę dėmesį į kažkokius kitus dalykus ir dėl to viskas užsitęs, natūralu, kad ir kokybė to biudžeto bus kitokia. Dėkui.
PIRMININKAS. A. Salamakinas – motyvai prieš.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Lapkričio mėnesį bus aštuntas Seimas, kai teks ir komitetų pirmininkus rinkti, ir Seimo Pirmininką, ir, kiek aš pamenu, niekada jokių problemų nebuvo. Gali atsirasti problemų, jeigu bus labai nestabili dauguma, visa kita, bet tam yra derinimas, pozicijų išlaikymas ir kalbėjimas su opozicija. Todėl, aš galvoju, nereikia čia kokių nors didelių lengvinimų, nes kuo daugiau lengviname, tuo po to daugiau piktumo Seime. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kviesčiau vis dėlto dabartinės opozicijos atstovus, kurie neplanuoja visą laiką būti opozicijoje, balsuoti už, nes čia, man atrodo, pateikti racionalūs vidinių procedūrų sutvarkymai. Kai kuriais atvejais mes turbūt pagal nutylėjimą taip ir darydavome, kaip čia dabar surašyta pateiktose pataisose, ir manau, kad jas priėmę išvengsime kai kuriais atvejais nereikalingos gaišaties ir tam tikrų nepatogumų. Na, aš tikrai neįžvelgiau, kad kuri nors nuostata kaip nors pažeistų demokratijos momentus, nes čia kalbama apie formaliuosius Seimo virtuvės dalykus, kurie vis dėlto turėtų būti negaišinantys mūsų laiko ir greitai priimami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuojančių nėra. Balsuojame dėl viso priėmimo. Be pirmų dviejų straipsnių, kurių nepriėmėme.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 89, prieš nėra, susilaikė 12 Seimo narių. Statuto pataisos priimtos. (Gongas)
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Mielieji kolegos, Sekretoriato klausiu, ar tikrai jau išbraukėte iš darbotvarkės Seimo nutarimą, kad nebereiktų niekam piktintis? Dirbkime.
11.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 23, 149, 150, 227, 228, 229, 238, 239, 240, 241 ir 242 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4737(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo… Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4737(2). Kviečiu A. Širinskienę.
Priimsime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nario J. Razmos pasiūlymas. Manau, kad sutariame, kad 29 neprašome, leidžiame pateikti. Seimo narys J. Razma. Maloniai prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ir Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad yra vienoda pareiga lankyti visus Seimo posėdžius. Iš tikrųjų mes keistai atrodytume, jeigu Seimo posėdžių lankymo faktą statiškai vienaip traktuotume, kai yra projektų pateikimai, ir kitaip – kai yra priėmimai. Vis dėlto lankymo faktas turi būti universaliai aprašytas. Aš būtent ir siūlau sulyginti, kaip ir yra dabar per priėmimą lankymo faktas apibrėžiamas, kai Seimo narys dalyvauja daugiau kaip pusėje balsavimų, taip būtų visose projektų stadijose. Tai nereiškia, kad čia gresia kokios nors sankcijos Seimo nariams. Čia nėra tas straipsnis, kuris kalbėtų apie kokias nors sankcijas. Tai yra tik dėl statistikos, kaip suprasti ir fiksuoti tą mūsų posėdžių lankomumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas vakar nepritarė, kiek pamenu, lyg ir bendru sutarimu, tiesiog motyvuodamas tuo, kad šių nuostatų koregavimą reikėtų daryti sistemiškai prisimenant ir Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Seimo narių atlyginimų mokėjimo. Šiuo atveju gerbiamas J. Razma tos atlyginimų dalies už nelankymą nesiūlo spręsti, todėl ir nebuvo pritarimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, neturėtų būti pagrindas tai, kad kitų pataisų nėra dėl atlyginimo. Iš tikrųjų gerbiamas Jurgis ir sakė, kad atlyginimas nėra čia pagrindinis faktorius. Paprasčiausiai statistiškai turėtų būti vis dėlto suvedami rezultatai ir žmonės turėtų būti labiau patenkinti žiūrėdami į mūsų salę, nes iš tikrųjų vienas iš priekaištų yra, kad kai kada mūsų salėje trūksta žmonių. Galbūt iš tikrųjų turėtume būti drausmingesni. O 50 % laiko nuo posėdžių tikrai, manau, įvairiems darbams užtenka, tik reikėtų geriau pasiplanuoti. Aš pritarčiau tokiam J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš žiūriu kiek kitaip į parlamentaro darbą. Štai šiandieną mes ryte turėjome tokį labai aiškų konfliktą tarp dviejų salės pusių, kai viena dalis nebalsavo. Dabar įsivaizduokime, kad X parlamentaras apskritai turi konfliktą ir nori išreikšti poziciją. Jis gali labai įvairiai reikštis. Dabar Jurgis sako: ne, tu sėdėk, brolyti, balsuok, nes neturi teisės taip protestuoti ir panašiai. (Balsas salėje) Tai statistika jo bus prasta. Tegul būna ta statistika. Gal leiskime parlamentarams turėti laisvą mandatą, kaip jie supranta, čia ne tiek daug suvaržydami. Greitai mes iš viso buhalterijoje dar už kiekvieną balsavimą įvertinsime balsą. Aš tai prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 20, prieš – 17, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
1 straipsnis. Dabar balsuojame dėl 1 straipsnio, kolegos, be J. Razmos pasiūlymo. Už 1 straipsnį. Žinote, kad priimant Statuto straipsnius reikia už pritariančiųjų 71 balso. Jeigu bus mažiau, vadinasi, tas straipsnis nebuvo priimtas.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 13. 1 straipsnį priimame. Dėl 2 straipsnio yra nemažai Teisės departamento pasiūlymų, gal, komiteto pirmininke, jūs visus trumpai pristatykite.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė, tiesiog techninio pobūdžio. Antrasis pasiūlymas dėl 6 dalies taip pat buvo techninio pobūdžio, tiesiog sutvarkant blanketines nuorodas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, norinčių kalbėti dėl viso 2… (Balsai salėje) Ir mes pritariame Teisės departamento ir komiteto suderintai redakcijai. Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kad priimtume 2 straipsnį, tai yra 23 straipsnio pakeitimai.
Dėl 2 straipsnio balsavo 96 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 9. 2 straipsnis priimtas. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl jo reikia balsuoti. Gerbiami kolegos, balsuojame. Priimdami Statuto straipsnius turime balsuoti už visus atskirai.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 9. 3 straipsnis priimtas. Dėl 4 straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamas Jurgi Razma, dėl 4 straipsnio jūs teikiate pasiūlymą, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nebeatsimenu, ką aš čia teikiu dabar.
PIRMININKĖ. Jūs teikiate dėl svarstymo pagrindinio komiteto posėdyje, kad vaizdo ir posėdžio transliavimas internetu… išbraukti žodžius „pagal galimybes“.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, man atrodo, dabar jau tos galimybės yra ne tik daryti įrašus, bet ir transliuoti į internetą. Jeigu jau paliečiame tą straipsnį, reikėtų tai ir įtvirtinti. Tikrai Seimo kanceliarija technologiškai yra apsirūpinusi. Man atrodo, kad čia tas „pagal galimybes“ tada ir palieka erdvę, kažkas nenori to įrašo, sakys, kad kažkokių galimybių nėra. Manau, kad visada tas galimybes vis dėlto galima užtikrinti, nebent ekstremalių situacijų atveju reikėtų kažkokias išlygas padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, tiesiog primindamas, kad Statutas yra skaitomas, kaip ir kiti teisės aktai, sistemiškai, o Statuto 53 straipsnio 9 dalis atkartoja iš esmės tai, ką Seimo narys nori dar kartą pakartoti 150 straipsnyje, nes 53 straipsnis nurodo, kad komitetų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, yra transliuojami Seimo interneto svetainėje ir šių komitetų posėdžio vaizdo įrašai yra skelbiami viešai valdybos nustatyta tvarka. Tai, ką nori Seimo narys įtvirtinti, iš esmės yra tik kitame straipsnyje ir tikrai nėra tikslo kartoti kelis kartus Statute tas nuostatas. Todėl nepritariame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl J. Razmos pasiūlymo motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai Seimo narys beldžiasi jau į atviras duris. Jos jau yra atviros, tikrai nereikia perteklinių pataisų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 24, prieš – 17, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta. Dabar balsuojame už visą 4 straipsnį.
Prieš visą straipsnį nori kalbėti J. Razma. Minutėlę. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sutinku su pirmininkės pacituotais dalykais. Kadangi kitų straipsnių komitetas nelietė, aš nepažiūrėjau, kad kitoje vietoje tai yra įrašyta. Bet, gerbiama pirmininke, tada juokingai atrodo, jeigu kitoje vietoje yra parašyta, kad vykdomos transliacijos ir daromi videoįrašai privalomai, o čia, šitame straipsnyje, jūs paliekat – esant galimybei daromas garso įrašas. Tada tiesiog tas straipsnis juokingai skamba. Čia iš viso nieko nerašykite, jeigu kitame straipsnyje tai yra išspręsta nuosekliau ir realistiškiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl viso 4 straipsnio. Kalbėjo už, o jūs norite kalbėti prieš? Mūsų technika truputį nesuveikė. P. Urbšys atsisako. Balsuojame. Balsuojame dėl 4 straipsnio priėmimo.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 16. 4 straipsnis priimtas.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame už 5 straipsnį.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis, keičiantis 228 straipsnį. Dėl jo yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pasiūlymui pritarė. Seimo nariai mato savo kompiuterių ekranuose papildymą, kuris buvo padarytas pritarus. Kadangi jis labai ilgas, aš jo neskaitau, nes visi susipažinę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes tam galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu visam 6 straipsniui.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti, nes norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.
8 straipsnis, keičiantis 238 straipsnį. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame, kad priimtume 8 straipsnį.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 4. 8 straipsnį priimame.
Dėl 9 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
9 straipsnis priimtas, nes balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2.
Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, vienbalsiai pritarta 10 straipsniui.
Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Balsuojame dėl 11 straipsnio priėmimo, jis yra keičiantis mūsų Statuto 241 straipsnį.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Straipsnis priimtas.
Ir paskutinis šio paketo 12 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymui buvo pritarta ir formuluotę jūs taip pat matote, čia buvo patikslintos Prezidento apkaltos procedūros pagal Konstitucinio Teismo nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir mes tam pritardami balsuojame už 12 straipsnį.
Balsavo 94 Seimo nariai, vienbalsiai 94 pritarė 12 straipsnio priėmimui.
Motyvai dėl viso Statuto. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, žinoma, šiek tiek apgailestauju, kad nebuvo pritarta mano pataisai, kad mes normaliai susitvarkytume ir statistikoje būtų objektyviai atspindėta, koks yra realus posėdžių lankomumas. Matyt, Seimo nariai išsigando, kad gali būti kas nors dėl sankcijų pildoma, bet ką darysi.
Šiaip ar taip, projektas buvo ne tiems klausimams skirtas ir vien dėl to dalyko aš tikrai nebalsuosiu prieš, nes projektas, man atrodo, tikrai gana gerai patikslina apkaltos ir generalinio prokuroro kreipimosi dėl leidimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn reglamentavimo klausimus. Gerai, kad buvo pakeista pirminė projekto nuostata, kuri būtų uždraudusi apkaltą rengti tuomet, kai yra duotas leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dabar yra galima, kai pats Seimas konstatuoja akivaizdų nusikaltimo padarymo faktą. Man atrodo, dabar tie procesai atitiks Konstitucinio Teismo nutarimus, kurie buvo susiję su mūsų buvusių konkrečių apkaltų procesų nagrinėjimu. Kviečiu pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Statuto straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4737.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
12.06 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18, 20, 21, 78 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 181 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-500(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-500(2). Nekviečiu komiteto pirmininkės, nes pasiūlymų nebuvo gauta. Priimame pagal kiekvieną straipsnį.
1 straipsnis. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Kaip minėjau, pasiūlymų nėra, balsuojame.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Balsuojame. Norinčių kalbėti dėl šio straipsnio nėra.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. 4 straipsnis priimtas.
Ir paskutinis 5 straipsnis, keičiantis 78 straipsnį. Balsuojame, nes norinčių kalbėti nebuvo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. 5 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Girdžiu, kad kažkas norėjo kalbėti, bet mums technika nerodė. Tai atsiprašau. Matyt, nespėjo veikti.
Atsiprašome, jeigu kas nors nespėjo išsakyti. Gal tada per šoninį mikrofoną.
Šio statuto priėmimas
Bet iš viso balsavo 89: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Matyt, paskubėjome. Atsiprašome A. Salamakino. Technika kartais nespėja taip greitai, kaip mes norime. Priimta. (Gongas)
12.10 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 24, 27, 29, 44, 46 ir 801 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-940(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – projektas Nr. XIIIP-940(2). Taip pat Seimo statuto atitinkamų straipsnių pakeitimas.
1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių kalbėti nėra, išsakyti motyvus nėra. Balsuojame. Yra norinčių kalbėti? Sustabdome. A. Sysas dėl 1 straipsnio nori kalbėti prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, noriu visų paklausti. Kalbant apskritai apie šį Statuto pakeitimą, ar mes norime įtvirtinti visuotinį Seimo narių sekimą? Aš manau, kad Seimas turi kontroliuoti tarnybas, o ne tarnybos. Dirbau ketverius metus Seimo… pavaduotoju. Nė vieno slapto dokumento nereikėjo vartyti ir žiūrėti. Kodėl mes norime visus padaryti sekamais žmonėmis, kad mus kontroliuotų slaptosios tarnybos? Suprantu, kad tai buvo priimta kontekste, kai vieną Seimo narį metėme iš Seimo. Pažiūrėkite, koks paradoksas. Vienas iš šio įstatymo autorių turėjo teisę dirbti su slapta, o dabar labai abejojama ir gal bus neleista dirbti, informacija. Taigi yra visos galimybės, jeigu reikia, gauti tuos leidimus, bet nedarykime, kad visiems privalu gauti tuos leidimus, ir pavaduotojams. Taigi aš iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti – man nereikėjo, ketverius metus jokio slapto dokumento aš savo akyse nemačiau. Mačiau porą tarnybinių, ant kurių aš padėjau parašus ir susipažinau. Taigi pagalvokite prieš balsuodami už šiuos straipsnius ir už šį įstatymą. Kitas galite būti jūs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi kolegos gal nepažiūrėjo, mes keičiame 24 straipsnį, suteikiantį teisę Seimo Pirmininko pavaduotojams turėti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.
Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlau nesiblaškyti ir pažiūrėti į straipsnį, dėl kurio balsuojama. Balsuojama dėl Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų privalomos pareigos turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Manau, kad tikrai Seimo vadovai turi turėti tokį leidimą. A. Sysas stebisi, kad jis negavo dokumentų su grifu „slaptai“. Jis ir negalėjo, matyt, gauti, nes neturėjo leidimo. Pagal savo asmeninį pavyzdį, aš manau, nereikėtų labai čia atmesti to projekto, dabar įvesiančio tvarką Statuto lygmeniu dėl tos leidimų sistemos. Iki šiol, kaip suprantu, lyg ir Seimo valdyba spręsdavo, kas turi, neturi. Reikia iš tikrųjų Statuto lygmeniu tuos klausimus išspręsti.
PIRMININKĖ. Taip, šiuo metu Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai turi teisę dirbti su slapta informacija, nes gavo tam specialiai skirtus leidimus.
Balsuojame dėl 1 straipsnio, keičiančio Statuto 24 straipsnį, priėmimo. Balsuojame, kolegos.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 76, prieš – 3, susilaikė 8. Priimtas 1 straipsnis.
2 straipsnis. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame dėl 2 straipsnio priėmimo.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 76, prieš – 1, susilaikė 4.
Dėl 3 straipsnio, matau, yra kolegų, užsirašiusių kalbėti. Seimo narys A. Sysas, motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Jurgi Razma, man nereikėjo ne todėl, kad aš neturėjau, nes buvau ir komiteto pirmininku daug metų, socialiniuose reikaluose kokie slapti dalykai gali būti? Nemaišykime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių su visais kitais, nes pagal šitą straipsnį mes privalome visus Seimo narius įpareigoti turėti slaptumą dirbant su šitais dokumentais. Kolegos, aš sakau, jūs susiprotėkite, ką jūs darote, jūs norite… Jūs visi pasirašote tokį popieriuką, kad tarnybos apie jus rinktų informaciją, ir tada nesipiktinkite, kad jus seka ir klauso jūsų įrašų, nes jūs patys uždedate parašą ant to dokumento. Nebūkite naivūs, mes daromės tokia valstybe, kur viskas kontroliuojama, ypač įstatymų leidėjai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Razma. Dėl 3 straipsnio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na vėl Algirdas čia kažkaip bando mus nuvesti į šoną. Tikrai, gaudami leidimą, jūs nepasirašote, kad tarnybos rinktų apie jus ištisai kažkokią informaciją. Jūs pasirašote, kad jie gali patikrinti tuos dalykus, kuriuos jūs deklaruojate užpildydamas anketą, dėl kokių nors ryšių su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis ir panašių dalykų, kurie yra susiję su nacionaliniu saugumu. Ko čia bijoti, kad tarnybos tuos dalykus patikrins, aš nesuprantu. Jeigu fiksuos, kad ką nors nuslėpėte, teks aiškintis, ką darysi. Be to, šitas straipsnis yra gana abstraktus – dėl pareigų nustatymo, kurias eidami Seimo nariai turėtų gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jis čia tiesmukiškai nesako, kas tą turi turėti, kas neturi turėti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, išklausėme motyvus, balsuojame dėl 3 straipsnio, kuris keičia Statuto 29 straipsnį, pakeitimo. Balsuojame dėl 3 straipsnio priėmimo. Balsuojame, kad būtų priimtas 3 straipsnis.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 72, prieš – 3, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.
4 straipsnis kalba apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių teisę. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame.
Balsavo 90 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 4. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis. Motyvai? Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl 5 straipsnio priėmimo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 4. 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis, keičiantis 801 straipsnį. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 86, prieš – 1, susilaikė 4. 6 straipsnis priimtas.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas įvertino. Komiteto pirmininkė man linksi galvą sakydama, kad reikia pritarti. Pritariame. Balsuojame dėl viso 7 straipsnio, nes norinčių kalbėti nėra.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 4. Straipsniui pritarta.
Dėl viso Seimo statuto – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aišku, mes turime būti tikri, kad svarbias pareigas Seime užimantys žmonės turėtų pasitikėjimą. Aišku, ne specialiosios tarnybos turėtų spręsti vienasmeniškai – yra pasitikėjimas ar nėra. Galutinį sprendimą vis dėlto priima Seimas.
Aš ypač kolegai A. Sysui galbūt norėčiau pasakyti. Jis visą laiką sako, kad čia seka tarnybos, ir tai nuolat akcentuoja ketverius metus. Iš tiesų būtent Seimo rankose yra tarnybų parlamentinė kontrolė. Jeigu Socialdemokratų frakcija, gavusi informaciją, kad buvo renkama informacija apie žmones, kurie niekaip nesusiję su grėsmėmis, nedrįsta tam pasipriešinti, tai, pone Sysai, nesistebėkite, kad jeigu bus neteisėtai renkama informacija apie jus, nes tokį precedentą nustatė Seimas, tokiu atveju nesipiktinkite, jeigu neatsiranda valios ginti kitų žmonių, paprastų Lietuvos piliečių, kurie nėra Seimo nariai, nėra politikai, bet apie juos informacija yra renkama ir iš esmės pakanka vadovo žodinio pavedimo.
Kitas aspektas, kuris daro problemų ir kelia nepasitikėjimą jau pačiomis specialiosiomis tarnybomis, kai informaciją rinkti užsako vienas Seimo narys apie kitą Seimo narį, vienas politikas apie kitą politiką, kai vyksta Prezidento rinkimų kampanija, Seimo rinkimų kampanija. Aš manau, yra proga šiek tiek kelti tą pasitikėjimą ir mums visiems, ypač tiems, kurie kišasi į specialiųjų tarnybų darbą, renka informaciją apie konkurentus…
PIRMININKĖ. Ačiū, jau laikas, Vytautai.
V. BAKAS (MSNG). …to tiesiog nedaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Klausau ir stebiuosi, mano kolega pats sau prieštarauja ir aš tikiu, kad iš jūsų greitai atims leidimą dirbti su slapta informacija, nes jūs dabar neįtinkate valdančiajai daugumai ir bus padaryta viskas, kad taip atsitiktų. Nors prieš tai jūs turėjote tokią teisę ir dirbote, bet jeigu reikia, galima viską sutvarkyti.
Tai, kad nustatė, nereiškia, kad kažkas pasikeitė. Toks mūsų pačių Statuto keitimas – tai ne įstatymas, čia mūsų pačių žaidimo taisyklės. Todėl aš ir klausiau jūsų iš karto, ar jūs norite įtvirtinti visuotinį Seimo narių sekimą. Man čia prieštarauja – neseka. Palaukite, kai aš parašau sutikimą, kad apie mane rinktų informaciją, vadinasi, sutinku, kad mane sektų. Turi laiko – seka, neturi laiko – neseka. Patekau į kokį nors ratą, paskambino koks ponas R. Kurlianskis ar kitas ir aš jau esu sekamas.
Mes matykime visą vaizdelį, o ne tik tai, kad mes norime čia apginti nuo nepadorių žmonių, kurie nori ateiti į Seimą. Tam yra kitokių būdų. Bet mes keičiame savo žaidimo taisykles. Čia mes patys sau nustatome, kad komiteto pirmininku negalės būti žmogus, kuris nepaprašys pažymos, nors jis kompetentingas ir principingas. Kodėl mane turi sekti?
Ponai, aš apie tai kalbu. Jeigu jūs šito nesuprantate, aš sakau, kita auka galite būti bet kuris iš čia sėdinčių, kuris būsite kitą kadenciją. Ir nenustebkite, nes patys dabar priimsite tokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vėl Algirdas čia gąsdina visus kažkokiais sekimais. Nežinau, ar jis pats ten ko nors labai bijo, bet… Iš tikrųjų čia yra įtvirtinimas Seimo statuto lygiu, kas šiaip Seime ir iki šio momento buvo įforminta Seimo valdybos sprendimais. Taigi niekas čia nesikeis iš esmės. Nebijokime užpildyti tų anketų, jeigu jau einame vadovaujančias pareigas, nes nežinosi, kada, kokiam komitetui gali prireikti susipažinti su slapta informacija. Taigi balsuokime drąsiai. Dėl to kokio nors sekimo apimtys tikrai čia nei padidėja, nei sumažėja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Salamakinas – motyvai prieš.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties mes turime apsiriboti tiek kokių nors pareigų, kiek mums būtina. Man teko būti ir komiteto pirmininku ne viename komitete ir nė karto man neprireikė tos slaptos informacijos. Nors aš ir būčiau jos ieškojęs, nebūčiau radęs, sakysime, Aplinkos apsaugos komitete, ar pavaduotojui, ar komiteto pirmininkui kur ten reikalinga ta informacija?
Šios kadencijos Seimas parodė, kad mes kuo daugiau pildome tų nereikalingų dalykų, kur mums tikrai nereikalinga, tuo daugiau problemų turime. Na, paskutinė rengiama apkalta. Kažkas kažką… kolegė parašė ne taip, va, dabar jai apkaltą. Na, prisidarė bėdos, nors jos profilis buvo visai nereikalingas tos slaptos informacijos.
Ir kas turėtų spręsti – reikia Seimo nariams ar ne. Taip pat Valstybės saugumo departamentas. Jis juk teikia mums šią informaciją. Ir jei išties saugumui reikia šios informacijos, be abejonės, ten pildykite, eikite į tą komitetą, bet kam kitiems turėti po to šitą tokią užpildžius tarsi ir…
Nesakykite, kad nieko neseka. Paskutinis sakinys ten yra pildomas, kad sutinku, kad apie mane rinktų informaciją, apie mano giminę, apie šeimos narius gali rinkti informaciją. Mes patys užpildę šitą atiduodame Saugumo departamentui. Todėl aš siūlyčiau, kad Statute galėtų atsirasti nuostata, kad VSD sprendžia, kam reikalinga, ir tada privalomai ją turėtų pildyti, bet patiems sau dėtis čia tuos pavalkus tikrai nereikia.
PIRMININKĖ. A. Nekrošius – motyvai už.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš esmės nereikėtų baimintis tų anketų pildymo, nes aš ir pats pildžiau, tai jokios baimės dėl sekimo, dėl dar ko nors tikrai nėra, aš bent jau to nepajutau. Manau, kad kiekvienam komiteto pirmininkui ar jo pavaduotojui tas nesudarys jokių sunkumų. Aš tik stebiuosi, kodėl socialdemokratai to baiminasi ir taip aršiai priešinasi tam? Gal tiesiog jie yra ko nors prisidirbę ir bijo?
PIRMININKĖ. A. Skardžius – motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau paklausti autorių. Kuriame demokratinės valstybės parlamente Tautos atstovui reikalingas leidimas dirbti su slapta informacija? Klausiau kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus. Nė vienas nežino. Todėl aš klausiu autorių.
Aš suprantu naujokus, pirmą kadenciją dirbančius Seime. Tikrai yra spaudimas iš išorės. Leiskite, nebijokite, čia taip toliau bus. Bet demokratinėje valstybėje to negali būti. Tai specialiosios tarnybos, jų yra ne viena, yra net keliolika, turinčios teisę rinkti informaciją apie asmenis. Pagal kieno užsakymą? Kur ta informacija atsiduria? Ar yra tų institucijų kontrolės mechanizmas?
Mes kalbame apie ombudsmeno instituto steigimą. Neveikia net Operatyvinės veiklos komisija, kuri Seime jau veikė ne pirma kadencija. Neveikia jinai. Tiesiog dėl asmeninių baimių, dar dėl ko nors. Tai yra spaudimo mechanizmas parlamentarams jų valiai paveikti.
O tos sekimo institucijos turi net savo etatinius spaudos atstovus. Vieną galėčiau paminėti. Tai „15min“. Jie kartu dalyvaudavo visose operacijose anksčiau, kartu su tais atstovais, kurie grynai politiniu užsakymu būdavo. Kam, pavyzdžiui, reikalingas leidimas Priklausomybių komisijos pirmininko (Triukšmas salėje) pavaduotojai, dėl jo čia buvo kilęs toks ažiotažas metus laiko, buvo kankinama Seimo narė.
Gerbiamieji kolegos, susimąstykite, tai yra žingsnis kažkur, nežinau, Šiaurės Korėjos parlamento link. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Juozapaitis. Kolegos, labai didelis triukšmas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Išties, gerbiami kolegos, triukšmas yra toks, kad sunkiai pats save gali girdėti. Čia yra dabar tas atvejis, kuris tikrai keltų nuostabą, jeigu žmonės nesuprastų, kodėl Lietuvos Respublikos Seimo narys turėtų būti lojalus Lietuvos Respublikai. Leidimas dirbti su slapta informacija tik užtikrina, kad tiems žmonės, kurie tokią informaciją gauna, nėra problemų su lojalumu ir jie yra pasiruošę išklausyti ir priimdami tam tikrus sprendimus priimti domėn ir tą informaciją, kuri ne visiems yra prieinama, būtent dėl tarnybinio naudojimo. Mes nekalbame apie kiekvieną Seimo narį, tai yra kiekvieną Tautos atstovą, o būtent apie tuos, kurie eina tam tikras pareigas, vadovaujančias pareigas, o vadovaujančios pareigos suponuoja būtent tokią pareigą turėti tokį leidimą, nes kai ištiks situacija, kai atsiras būtinybė gauti tokį leidimą, gali būti tiesiog per vėlu. Taip, kaip įvyko mūsų Seime, kai žmogus, jau buvęs keletą kadencijų, staiga susidūrė su šita situacija ir negavo leidimo dirbti su šia informacija, rodo, kad šis procesas negali būti baigtinis. Jeigu vieną kartą buvai patikrintas, tai nereiškia, kad paskui tu negali būti verbuojamas arba kaip nors kitaip prarasti tą galimybę dirbti su slapta informacija. Juo labiau kad Seimo valdyba tai yra nustačiusi savo nutarimu, todėl, be jokios abejonės, būtų visiškai logiška tai perkelti į Statutą, kad nebekiltų ginčų, kad tikrai tie žmonės, kurie dirba ir tarnauja Lietuvos Respublikai, tą darytų su visa atsakomybe ir kad niekam nekiltų abejonių, kad tas žmogus yra lojalus Lietuvos Respublikai. Aš manau, kad tokios diskusijos Seimo posėdžių salėje yra tiesiog neįtikėtinos. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Simulikas – motyvai prieš.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, aš turiu tuos leidimus, du kartus pildžiau didžiules anketas ir jokių problemų nemačiau. Noriu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirma. Dveji metai Lietuvoje galioja Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos direktyva. Labai gaila, kokiu pagrindu jūs dalinsite savo uošvių arba savo giminių asmens duomenis? Aš suprantu, specialiosios tarnybos leidžia sau ką nori, net ir bankai šaudo jūsų pinigus, jeigu jūs nepateikiate kokių nors duomenų. Ar jūsų uošvis ar giminaitis yra politikas? Kas per faktorius yra ir kaip čia susiję tiesiogiai su europinėmis žmogaus teisėmis, ne eurazinėmis, o europinėmis? Manau, tie, kurie norės būti Užsienio reikalų komiteto nariais, tie, kurie norės būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, jie privalės pereiti procedūrą. Bet nuo kada bet kuri tarnyba iš manęs kaip iš asmens gali reikalauti nusižengti Europos Sąjungos direktyvai, kuri galioja dvejus metus pas mus? Jūs neturite teisės dalinti asmens duomenų nei savo uošvio, nei visų kitų giminių. Mieli kolegos, visa pagarba norui būti labai skaidriems, bet yra įstatymai ir, ačiū Dievui, kad yra europiniai įstatymai. Pamąstykite.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Statuto pakeitimo projekto Nr. XIIIP-940(2). Kolegos, mes jau vėluojame. Vyriausybės valanda, tad replikoms žodžio nesuteiksiu, nestokite prie mikrofonų.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 63, prieš – 6, susilaikė 17. Deja, nepriimta.
Pradėsime Vyriausybės valandą. V. Aleknaitė-Abramikienė – labai trumpa replika.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, po balsavimo. Labai apgailestauju, kad buvo nepritarta šiam Statuto straipsniui. Po paskutinio kolegos pono V. Simuliko pasisakymo supratau, kad mūsų Žmogaus teisių komitetui tikrai trūksta kompetencijos, nes taip, kaip jis interpretuoja europinę direktyvą, yra tiesiog, na, paprastas neraštingumas, jeigu ne kas nors daugiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, įstatymų projektus, kurių nespėjome priimti, svarstysime vakariniame posėdyje, priimsime vakariniame posėdyje.
Nuo 14 valandos, manau, visi dalyvausime.
Aišku, V. Simulikas. Buvo paminėta jūsų pavardė.
V. SIMULIK (LVŽSF). Labai dėkoju, gerbiama pirmininke. Miela kolege, aš suprantu, kad jūs planuojate kandidatuoti Saulės apygardoje, bet jeigu jūs…
PIRMININKĖ. Kolegos, ne apie tai šiandien.
V. SIMULIK (LVŽSF). …neskaitote europinių dokumentų, tai pažiūrėkite rekomendacijas.
12.34 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKĖ. Dėkoju. 12 val. 35 min. Pradedame Vyriausybės pusvalandį. Dalyvauja ir klausia Seimo opozicija ir Mišri Seimo narių grupė. Pirmasis klausia… Opozicijos lyderio nėra. Tad klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Šis klausimas gerbiamam sveikatos apsaugos ministrui ir lygiagrečiai švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Turiu omeny vakar pasirodžiusią informaciją apie rizikos grupės amžiaus ribos pakeitimą. Vos prieš trejetą savaičių jūs per šoninį mikrofoną, gerbiamas ministre Veryga, pasakėte tuos skaičius, nuo kurių reikia traktuoti 60+ kaip rizikos grupę. Vakar aš išgirdau per televizorių, kad, sako, ta riba pastūmėta iki 65 metų. Pirmiausia, ar tai tiesa? Jeigu tai tiesa, tada klausimas bus ir švietimo ministrui, kaip su tais žmonėmis, kurie apsisprendė nuo 60+ pretenduoti į tas išmokas ir neiti į darbą arba dirbti nuotoliniu būdu? Ar dabar visa ta sistema keisis, ar vakar ta informacija buvo netiksli? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tai yra tiesa – amžiaus riba yra pakoreguota atsižvelgiant į skaičių žmonių, kuriems tenka gultis į ligoninę dėl komplikacijų. Augimas šioks toks yra tikrai nuo 60 metų, bet peržengus 65 metų amžiaus ribą šiems asmenims praktiškai dvigubai iššoka skaičius, kada tenka dėl susirgimų gultis į gydymo įstaigą.
PIRMININKĖ. Patikslinkite. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš švietimo ministro norėčiau paklausti, kaip su tais žmonėmis – mokytojais, kurie… Nes buvo paskelbta, kad nuo 60 jau bus galima nedirbti arba dirbti nuotoliniu būdu?
PIRMININKĖ. Matau, ministras prisijungęs, klauso ir atsako.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Aš nelabai supratau, kokia čia problema. Mes apskritai visiems žmonėms, kuriems yra imuniteto problema, yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro sąrašas asmenims, kurie… Tai yra asmens duomenys ir jie patys žino, tai turi deklaruoti, susitarti su darbdaviu. Jeigu jie turi nusiskundimų arba priklauso tai grupei žmonių, kuriems yra pavojinga, jie turi teisę tą darbdavį informuoti ir darbdavys turi spręsti, kaip saugiai žmogus turi dirbti. Tai gali būti ir fizinis darbas vengiant kontaktų, tai gali būti nuotolinis. Visa tai yra rekomendacijos.
Mes su vadovais aptarsime nuo rugsėjo mėnesio, jeigu bus ta grėsmė, kaip tinkamai tai įgyvendinti, kad nekiltų grėsmė tiems žmonėms, kurie ir dėl amžiaus, ir dėl kitų dalykų atsidurtų tokiame pavojuje. Tarp kitko, tai yra susiję su visų kategorijų žmonėmis visose įstaigose – ir mokytojais, ir kitais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visus kitus niuansus išsiaiškinsite asmeniškai.
Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Salamakinas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, šitą klausimą, kurį dabar užduosiu, pagimdė Klaipėdos hospiso istorija. Prašau pasakyti, kada bus perskaičiuoti sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, kada bus atskirtos slaugos ir sveikatos priežiūros paslaugos PSDF finansavimo kontekste? Galiausiai čia yra didelės svarbos Valstybės kontrolės rekomendacija. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už šitą klausimą. Iš tikrųjų mes matome tam tikrą sisteminę problemą apskritai, ne tiktai slaugos ir hospisų, bet apskritai slaugos, globos integracijos. Dar iki prasidedant COVID-19 buvome suplanavę tokią didelę konferenciją čia, Seime. Su tarptautiniais ekspertais buvome parengę visą strategiją, kaip ir ką būtų galima padaryti. Deja, bet ji neįvyko, kaip ir daugelis kitų renginių dėl visiškai objektyvių priežasčių.
Tam tikrus įkainius mes dabar perskaičiuojame, tiktai ne hospisų, o ambulatorinės slaugos, tai yra tos, kai yra atvykstama į namus ir prižiūrimi žmonės.
O apskritai sistemos – tiek, slaugos, tiek paliatyviosios slaugos, tiek globos, jau yra ateities klausimas, nes čia yra sisteminiai sprendimai, kurie yra net ir padalinti tarp dviejų ministerijų. Turime tokį matymą, bet dabar jau greičiausiai tiktai rudenį galėsime prie to grįžti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, noriu klausti aplinkos ministro. Išties geras sprendimas yra iš dalies dotuoti fizinius asmenis, kurie įsirengia saulės jėgaines savo namuose, tačiau šis šaukimas kažkoks keistas – turi atitikti tam tikras sąlygas. Pirmiausia būtinai turi imti kreditą iš banko. Antras dalykas – palūkanos 5–6 %. Trukmė – ne trumpesnė kaip treji metai. Anksčiau kredito grąžinti negali. Ketvirta. Pradinis įnašas – ne didesnis kaip 30 %, daugiau įnešti negali. Aš noriu paklausti, ar čia yra parama tikrai tiems, kurie nori statyti saulės jėgainę, ar tai yra parama bankams?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jūs turbūt kalbate apie priemonę, kuri skirta žmonėms, kurie negali savomis lėšomis įsigyti saulės elektrinių. Tai ir buvo kartu ir Energetikos ministerijos pasiūlymas, kad galėtų būti kompensuojama būtent paskolos dalis, kurią reikia mokėti bankui. Jeigu žmogus turi visą sumą ir nori sumokėti iš karto, ta priemonė yra galiojanti ir žmonės gali tai daryti. Čia kalbame apie priemonę, kuri yra skirta būtent žmonėms, kurie neturi savo sąskaitoje atitinkamos pinigų sumos, kurią galėtų sumokėti, ir galėtų pasinaudoti banko kreditu.
PIRMININKĖ. Kad labai trumpai patikslintų – A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau, kad tikrai neliktų jūsų pasakymas, kad galima gauti paramą ir savais pinigais finansuoti. Tikrai to negalima daryti, privalomai, ar tu turi pinigų, ar neturi, turi imti kreditą, kitaip paramos negauni.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galėtų pakomentuoti energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, nes jų ministerija rengė šias taisykles.
PIRMININKĖ. Ž. Vaičiūnas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Trumpai papildysiu, atsakysiu. Būtent paramos priemonės orientuotos (ir kuriame tokią sistemą) į visus gyventojus – tiek tuos, kurie gali iš savo lėšų įsirengti, tiek į tuos, kurie negali iš savo lėšų įsirengti. Šių metų pradžioje buvo vienas kvietimas iš savo lėšų, tų, kurie gali įsirengti. Šiame kvietime, kurį jūs minite, būtent yra įkeltas saugiklis, kad nebūtų piktnaudžiavimo ir kad tie, kurie jau pasiėmę paramą, nepereitų į šią priemonę, nes ši priemone skirta tik tiems gyventojams, kurie neturi pakankamai savo lėšų ir gali sumokėti tiktai 30 % įmokos, todėl ji skirta būtent tam, kad sumažintume banko mokestį. Visos kitos priemonės taip pat yra skelbiamos: liepos 1 dieną bus kvietimas dėl nuotolinių elektrinių, spalio 1 dieną bus dar vienas kvietimas visiems kitiems gyventojams, kurie gali saulės elektrines įsirengti iš savo lėšų. Šis kvietimas yra tiesiog palengvinimas tiems žmonėms, kurie negali įsirengti iš savo lėšų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Ačiū. Klausimas premjerui. Noriu paklausti dėl ligoninių, vaistinių, kitaip žinomų kaip valstybinių vaistinių. Jūsų kolegos R. Karbauskis, A. Širinskienė Seime grįžo prie šios idėjos ir ministras A. Veryga, atrodo, ją remia. Sveikatos komitete vakar dėl poros balsų, atrodo, nebuvo pritarta tam projektui. Jūsų Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atrodo, irgi nepritarė tam projektui, tačiau patys įtakingiausi valdančiųjų atstovai jį stumia, liaudiškai tariant. Gal jūs galėtumėte pasakyti savo nuomonę, ar imsis valstybė šito bereikalingo verslo ir konkurenciją ardys, ar vis dėlto ne? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege. Tai yra priemonė, kuri buvo numatyta tiek rinkimų, tiek Vyriausybės programoje. Mes kalbame ne apie verslą, bet apie galimybę gydymo įstaigose, kurios šiandien kažkodėl, turėdamos visas sąlygas sudaryti kuo palankesnes kainas ir galimybę savo patalpose įsigyti pacientams būtinus vaistus, perleido tai išoriniams rinkos subjektams. Aš manau, kad tai yra labai svarbu. Tai tikrai skatintų ir konkurenciją, ir nebūtų tikrai tų baimių, kurias jūs įvardinate. Kuo daugiau žmonės turės pasirinkimo, tuo, matyt, ir rinkoje kainos, kurios ypač yra, kalbant apskritai apie rinką, nereguliuojamos… galės pasirinkti ir patogiausią būdą, ir vietą, ir gauti geriausią kainą, geriausią paslaugą. Šiuo atveju manau, kad gydymo įstaigos (jau kažkada turėjo tą galimybę), jeigu atsirastų įstatyme galimybė prekiauti vaistais, nebūtų čia nieko blogo, tikrai nesugriautų laisvosios rinkos. Mes tikrai palaikome. Aš asmeniškai irgi pritariu ir palaikau šią iniciatyvą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi S. Gentvilas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau klausti premjero. Gerbiamas premjere, per pastarąsias kelias dienas žiniasklaidoje paskelbti žurnalistiniai tyrimai atskleidė paslaptingą ir įtakingą lietuvį milijonierių, turintį labai įtakingų ryšių Baltarusijoje. Kaip žinote, Baltarusijoje be A. Lukašenkos pagalbos dėl įvežimo reikšmingo verslo nepadarysi. Šiandien žurnalistai atskleidė to milijonieriaus bendrus ryšius su tokiu verslininku D. Vilčinsku.
Premjere, papasakokite, kas jus sieja su ponu D. Vilčinsku? Nuo kada esate pažįstami? Ar tiesa, kad tai vienas artimiausių jūsų asmeninių draugų? Ar ši draugystė bei minėti pono D. Vilčinsko ryšiai nedaro jums įtakos dėl jūsų švelnėjančios pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jūs (…) kaip privatų asmenį. Palikite spręsti man, kas yra mano draugai, su kuo aš bendrauju. O jums apie poną D. Vilčinską labai gerai galėtų papasakoti jūsų partijos pirmininkas G. Landsbergis. Jūs jo paklauskite, jums labai detaliai ir nuoširdžiai papasakos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Skardžius.
S. GENTVILAS (LSF). Norėčiau klausimą adresuoti susisiekimo ministrui. Gerbiamas Jaroslavai, jūs ne tik kelių, bet ir dviračių takų ministras, todėl norėčiau vasarą pakviesti jus paatostogauti mūsų gražiame pajūryje. Asmeniškai kviečiu viešai kartu su manimi, su Neringos meru ir nacionalinio parko direktore važiuoti dviračių taku nuo Klaipėdos į Nidą, vienu gražiausių Lietuvoje, vienu labiausiai naudojamų. Tai yra pavaldu jums.
Ministre, ar galima išgirsti jūsų viešą pažadą, kad prieš šį turistinį sezoną dantų nebarstytų dviratininkai su šeimomis? Tiesiog būtų galima užasfaltuoti. Atsiprašau, kad taip sureikšminu šį dalyką, bet tiesiog gėda važiuoti per nacionalinio pasididžiavimo vertą teritoriją ir barstyti dantis, ypač kai padidintas mokestis – 30 eurų atvykti automobiliu į šitą teritoriją, ir turi būti skatinamas dviračių transportas. O šis dviračių takas yra tiesiog tragiškos būklės. Dar kartą maloniai kviečiu praleisti vasarą pajūry.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Jus perfrazavus, ne tik kelių, ne tik dviračių takų, bet ir pėsčiųjų takų, vandens takų, oro takų ir taip toliau ministras, bet čia taip atsakau perfrazuodamas. Atsakymas būtų toks. Susisiekimo ministerija nevaldo nei dviračių takų, nei kelių, valdo arba savivaldybės, arba Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tai jūsų minimas takas, matyt, ir yra valdomas. Mes suteikėme šiais metais ypatingą galimybę – Vyriausybė skyrė 150 mln. papildomų lėšų. Tai daugiau negu ketvirtadalis visų keliams skirtų KPP lėšų. Savivaldybės ir Lietuvos kelių direkcija turėjo galimybę teikti paraiškas pagal šešis prioritetus. Vienas iš jų – būtent dviračių takų ir pažintinių takų renovavimas ir tvarkymas. Deja, apgailestaudamas galiu pasakyti, kad Lietuvos kelių direkcija faktiškai nepateikė nė vieno pasiūlymo dėl dviračių takų renovavimo pagal šią programą. Taigi, bilietas nenupirktas.
Tačiau, nepaisant to, komisija, nagrinėjanti paraiškas, kaip ir savivaldybės, taip ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos, labai atsakingai žvelgia ir jūsų minėtam kraštui skiriama nemaža pinigų suma. Darbai, mano žiniomis, jau net yra prasidėję. Tačiau dėl dviračių tako aš jums atsakiau. Mes dar tą klausimą nagrinėjome iš KPP galimybių, tačiau turėtų būti pateikti vadinamieji priešprojektiniai pasiūlymai, atlikti kiti darbai.
Taigi situacija yra tokia. Adresatą jūs išvardinote. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritariu ministrui, kad išties Lietuvos kelių direkcija pamiršo pėsčiųjų taką ir į Kryžių kalną. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Petrauskienė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamam užsienio reikalų ministrui L. A. Linkevičiui. Seimas pradėjo svarstyti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projektus, tačiau visus glumina tai, kad dar yra galiojanti premjero A. Kubiliaus pasirašyta sutartis su Baltarusijos premjeru S. Sidorkinu dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Sutartis pasirašyta būtent tada, kai Baltarusija paskelbė Astravo atominės elektrinės aikštelės vietą. Kaip mes įgyvendinsime savo strateginius siekius, jeigu ši sutartis dar nėra denonsuota? Kokie turėtų būti veiksmai? Ar užtenka demonstracijų, kurias mūsų kolegos konservatoriai vykdo prie kaimyninių valstybių ambasadų? Ar čia turėtų būti veiksmai Vyriausybės, Seimo sprendimai? Kaip atrodytų tas denonsavimo procesas? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Čia šiaip tai reikėtų teisinio vertinimo, nes sutartys, kurios būna pasirašytos, gali būti ratifikuojamos, denonsuojamos. Mano supratimu, čia buvo ne sutartis, o memorandumas. Bet, žinoma, jis turi tam tikrą politinę reikšmę ir turėjo tą reikšmę ir galbūt tokiu pačiu politiniu veiksmu galima būtų tą valią paneigti, jeigu to reikia. Taip, iš tikrųjų buvo tokia situacija, apie ją jau ne kartą esame kalbėję ir šioje salėje taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Petrauskienė. Ruošiasi K. Glaveckas.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėjau paklausti žemės ūkio ministro.
PIRMININKĖ. Taip, žemės ūkio ministras yra nuotoliniu būdu.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Po daugelio raginimų buvo, kaip ir visiems žemės ūkio subjektams, parama daržovių augintojams. Aišku, dar schemos nėra, bet jau kaip ir kažkoks pažadas, ir pinigai yra skirti ir duoti. Bet yra vienas toks gana nepopuliarus sektorius. Gal dėl to jiems nesuteikiama jokia parama, jis sudaro 10 % eksporto mūsų Lietuvos žemės ūkio visos rinkos, tai yra žvėrelių augintojai. Jie vertinami užsienyje, jų produkcija labai aukštai. Jų gerovė taip pat vertinama labai aukštai. Klausimas: kodėl mes išskiriame šį sektorių? Ar dėl nepopuliarumo, ar dėl ko? Šito norėjau paklausti.
PIRMININKĖ. Taip, ministre, prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, Rasa, už klausimą. Aš tik noriu jums paprieštarauti, kad mes tikrai nieko neišskiriame ir kad yra klausimas, pagal kokį principą tą paramą suteikti. Jeigu jūs kalbate, kodėl nesuteikiame subsidijos, mes subsidijos negalime suteikti, nes subsidija būtų pašarams ir galiausiai užauginti žvėreliai būtų parduoti. Tai būtų dar viršplaninės pajamos gautos. O šiam sektoriui yra rengiama schema, vakar Vyriausybėje patvirtinta, Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo nutarimas, ir šis sektorius galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis. Tikrai nė vienam žemės ūkio sektoriui neduodame subsidijų, kurios tiktai padidintų jų pajamas. Todėl subsidijos ir nėra skirtos šitam sektoriui, nes jiems yra aukcionai uždraudę, tiksliau, dabar sustabdę avansinius mokėjimus dėl pašarų žvėreliams, tai tuos pašarus galės įsigyti iš lengvatinių paskolų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamai vidaus reikalų ministrei. Mano supratimu, policijos pareigūnai iš tikro šiuo metu kai kuriose pasaulio šalyse gana smarkiai yra skriaudžiami ir, būdami valstybės vienas iš pagrindinių instrumentų arba įrankių, ginančių žmonių teises, laisves ir gyvybes, papuolė į tam tikrą sunkią situaciją. Ta situacija yra ir dėl politinių dalykų, ir dėl koronaviruso, be abejo. Lietuvoje – ne išimtis, tuo požiūriu, kad dėl koronaviruso jie pirmose gretose dieną, naktį vaikšto. 20 % atlyginimo padidinimas, kurį jūs numatėte, iš tikro yra ženklus dalykas. Bet sakykite, gerbiama ministre, gal iš tikrųjų vertėtų jiems kaip ir gydytojams papildomai bandyti ieškoti bent jau šiuo koronaviruso laikotarpiu, šiuo režimo laikotarpiu, kaip nors kelti iš europinių pinigų, kurių gal kur nors atsiras, per subsidijas ar vienkartinę paramą tiems policininkams, kurie iš tikro daug dirba ir kurie jums, viršininkei, gerai vadovaujant pasiekė didelių rezultatų? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą ir įvertinimą. Iš tiesų šiuo sudėtingu laikotarpiu pareigūnai turėjo didelį darbo krūvį ir dabar, kol yra ekstremalioji padėtis, yra visiškos parengties būsenos. Paieškojus su Vyriausybe, už dėl koronaviruso situacijos padidėjusį darbo krūvį, viršvalandžius buvo sumokėta ir skirtas 20 % priedas.
Taip pat noriu priminti, kad yra užregistruotas ir bus svarstomas Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos įstatymas. Numatytos jo pataisos, kad tokioje situacijoje, kuomet kyla pandemija ir reikia pareigūnų pirmose fronto linijose, būtų numatyta galimybė ir jiems padidinti darbo užmokestį.
Šiuo metu su tarnybų vadovais, be abejo, sprendėme dėl dabartinio atlyginimo, bent kiek kompensavimo už darbą ir indėlį, kurį įdeda, kai kovoja su situacija. Kalbant apie ateitį, tokį sisteminį požiūrį, kalbame, rengiame pažangos planą, kaip motyvuoti, kaip padaryti pareigūno profesiją patrauklesnę, vis dar numatydami galimybę didinti darbo užmokestį.
Kalbant apie Europos Sąjungos lėšas, sakykime, darbo užmokesčiui, galbūt aprūpinimui apsauginėmis priemonėmis, reikalinga įranga ir taip toliau, tie projektai būtų vertinami efektyviau negu subsidijų ar išmokų pavidalu. Man atrodo, Vyriausybė, mes, valstybė, turime pasirūpinti darbo užmokesčiu, o visų kitų priemonių, be abejo, mes galime ieškoti iš Europos Sąjungos lėšų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas susisiekimo ministre, noriu klausti apie kelią Kaunas–Prienai–Alytus. Turbūt jums jau puikiai žinomas, prieš keletą savaičių taip pat klausė ir kiti kolegos. Premjeras tuo metu pasakė, kad taip pat nesupranta, kodėl šiam keliui numatoma 2033 metų perspektyva. Po to, kai buvo surinkta dėl peticijos per 2 tūkst. parašų, taip pat kreipėsi abiejų regionų penki merai, jūs irgi dievagojotės ir sakėte, kad tokia perspektyva ir jūsų nedžiugina. O jūsų pavaduotojas, viceministras, atrašė tiek man, tiek kolegoms, tiek merams, kad vis dėlto ta perspektyva išlieka 2033 metai. Tai tikrai niekaip neįkvepia, juo labiau kad praėjusį antradienį patvirtintas ir bendrasis planas, ir numatyta to kelio regioninė reikšmė. Ministre, kodėl žodžiai skiriasi nuo rašto?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Mūsų žodžiai paremti darbais, o tie darbai yra tokie, kad, kaip jau minėjau, ne tik skiriamas papildomas finansavimas Vyriausybės nutarimais, bet ir stengiamasi, kad tas finansavimas būtų visiškai realizuotas. Jūs žinote, kad praeitais, užpraeitais metais pagal valstybės kelių administracijos atliktą auditą yra konstatuota, kad Europos Sąjungos lėšų yra naudojama mažiau negu 50 %, kitų lėšų vidurkis – apie 70 %. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmonės negali sulaukti kelių infrastruktūros gerinimo netgi tomis lėšomis, kurios buvo skirtos.
Jūs žinote, mes kalbėjomės, kad aplinkkelių programa numatyta nuo 2033 metų ir jūsų minėtas kelias, jo rekonstrukcija irgi nuo 2033 metų. Mes, be abejo, peržiūrėjome galimybę paankstinti jo rekonstravimo procesą ir tos papildomos lėšos, ir 150 mln., ir šiais metais padidinta KPP apie 30 mln., sudaro tokias prielaidas, tačiau dar kartą jums pakartosiu, kad ne kelio statusas yra esmė, o esmė yra, kad kelias būtų renovuotas. Taigi šiuo atžvilgiu yra atliekami pasiruošimo darbai, o kada jie bus atlikti, tai bus jau ateities klausimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas premjere, ministrai, dėkoju jums už atsakymus į Seimo narių klausimus. Norintys paklausė. Sėkmingų jums darbų!
Rytinį posėdį baigėme. (Balsas salėje) Žinoma. Prašom, kolegos, pažymėti savo buvimą.
16. (Gongas) Ir gongas. Iki pasimatymo 14 valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.